Literatūra, Kita

Edukacinė programa

Teatrinis trenažas; pasirinkto kūrinio analizė, aptarimas; vaidmenų pasiskirstymas; vaidinimas, kurio pagrindiniai aktoriai – patys vaikai.
Literatūra

Edukacinė programa „Pojūčių laboratorija“

Planuojama teikti paslauga susidarys iš dviejų etapų: 1) Edukacinės ekskursijos. Edukacinių ekskursijų metu, kurios vyks LAB tiflotyros skaityklos nuolatinėje ekspozicijoje, vaikai bus
supažindinti su LAB veikla, teikiamomis paslaugomis, aklųjų ir silpnaregių profesine veikla, aklųjų sporto pasiekimais, Lietuvos vyrų golbolo (riedulio) rinktinės pasiekimais, pačia sporto šaka, specialiųjų formatų leidiniais (Brailio raštu, garsiniais, reljefiniais (liečiamaisiais) piešiniais). 2) Kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai turės galimybę kurti reljefinius piešinius – atvirukus. Numatoma organizuoti kūrybines dirbtuves „Sukurk atviruką nematančiam draugui“. Kuriant reljefinius atvirukus bus akcentuojama, jog jie pasieks regos negalią turinčius asmenis, todėl vaikai bus skatinami kurti atsakingai, aiškiai perteikti norimą žinutę, emociją ar vaizdą (taip, kad būtų suprantama nematančiam žmogui) naudojant įvairias medžiagas bei tekstūras.
Literatūra, Kita

„Žengiam į knygos pasaulį“

Edukacinio užsiėmimo „Žengiam į knygos pasaulį“ tikslas – formuoti gerus pradinukų skaitymo įgūdžius kaip pagrindą kultūrinio akiračio plėtimui, kūrybingumo ir kritinio mąstymo
skatinimui. Uždavinys – paskatinti pradinukus tapti aktyviais skaitytojais, nuolatiniais bibliotekų lankytojais. Kol skaitymo įgūdžiai nesusiformavę, skaitymas vaikams – sunkus darbas. Gausiuose bibliotekos fonduose kiekvienas vaikas gali rasti knygų, kurioms neliks abejingas, tačiau būtina pasirūpinti, kad pravertų bibliotekos duris, laisvai jaustųsi ir mokėtų ja naudotis. Bibliotekos darbuotojų parengtomis priemonėmis bus siekiama pradinių klasių mokiniams žaismingai pristatyti biblioteką, supažindinti su jos turimais fondais, pamokyti juos ieškoti informacijos ir užsitikrinti, kad mokinukai taptų aktyviais skaitytojais bei nuolatiniais bibliotekos lankytojais. D. Kudžmaitė (teatrinės programos „Pepė bibliografijos šalyje" pagalba, su pagal scenarijų pasiūtomis lėlėmis) žaismingai supažindins su biblioteka, knygų fondais, skirtingais informacijos paieškos būdais. Pažiūrėję teatralizuotą pristatymą, vaikai bus pakviesti žaisti žaidimą „Kas greitesnis bibliotekoje?“. Jo metu jie lenktyniaus tarpusavyje ieškodami leidinių ir informacijos pagal specialiai suformuotas užduotis. Galiausiai programos dalyviai turės galimybę išsirinkti pačią įdomiausią knygą ir ją išsinešti namo. Paslaugos rezultatas – į knygų pasaulį žengtas tvirtas pradinuko žingsnis. Daugiau apie paslaugą: www.biblioteka.lt/lt/2-vaikams/programos-vaikams/informaciniu-gebejimu-ugdymas/296-1-4-klasiu-moksleiviams
Kultūros paveldas, Literatūra

Slėpk knygas – darys kratas

Lankytojai susipažįsta su Didžiulių sodyba, apžiūri viduje įrengtą ekspoziciją, pristatančią Didžiulius kaip knygnešius, švietėjus, nukentėjusius už anticarinę veiklą. Kiekvienam
sudaroma galimybė rašyti ar piešti žąsies plunksna, aptariama, kuo rizikavo slaptosios lietuviškos mokyklos dalyviai. 3–5 klasių mokiniai išgirsta kelis garsiausių knygnešių nutikimus. Praktinių užduočių metu detaliau panagrinėjamas „knygnešio terbos“ turinys, taip susipažįstama su spaudos draudimo literatūra, nes knygelės vartomos, apžiūrimas jų dydis, kaina, jos palyginamos su moksleivių turimomis savo namuose knygomis. Vaikai klausiami apie savo šeimos turimas seniausias knygas, taip skatinami domėtis šeimos biblioteka. Išbandydami bausmes, vaikai supranta, kad seniau vaikų gyvenimas nebuvo toks patogus, kaip dabar. Daroma krata leidžia pajusti knygnešių riziką. 6–8 klasių moksleivių praktinės veiklos orientuotos ne tik į knygnešystės plėtojimą šiame dvarelyje, bet ir visos Lietuvos žymiausių knygnešių atminties išsaugojimą Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Susiskirstę į grupeles iš atskirų žodžių bando sudėlioti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą, kuriame sutelpa plati knygnešystės prasmė, taip vaikai skatinami panaudoti įgytas žinias, atlikti užduotis grupėse, bendrauti tarpusavyje. Detaliau susipažįstama su asmenine S. Didžiulio biblioteka, jos reikšme ir likimu šiandieną. Moksleiviai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu. Žąsies plunksna bandomas sukurti knygos ženklas – ekslibrisas. Vyksta kratos darymas ir draudžiamų knygų ieškojimas, panaudojant išlikusią autentišką knygų slėptuvę. Apibendrinama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į Lietuvos šiandieną. 9–12 klasių mokiniai sutelkia dėmesį ne tik į knygnešystę, bet ir plačiau pažįsta sodybos šeimininkus kaip šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius nemenką biblioteką, kovojusius su prietarais, tamsumu, skleidusius žinias.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Literatūra, Muzika

VAIKŲ KAMBARYS (literatūros, muzikos ir teatro žaidimas)

... sulūžęs lėlių namas, įkyri musė, žiopla sraigė, bebaimė varlė, languose įstrigęs drugelis, palėpės dulkės, senas lagaminas, su senelių nebenaudojamais daiktais, apdulkėję pirmųjų
Lietuvos nepriklausomybės metų laikraščiai, senos taupomosios knygelės, laiškai, krepšiai, maži batukai. Kvapai, mėgstamiausi močiutės blynai, Sargis, gandrų porelė pievoje - mano vaikystės kambarys, tiksliau - visa vaikystės pieva. Taip, kaip ir V.Palčinskaitės eilių knygoje "VAIKYSTĖS KAMBARYS“ - joje pilna nuotaikų, paslapčių ir dar daug ko, ko nė nebeprisimenam... Programoje VAIKŲ KAMBARYS (literatūros, muzikos ir teatro žaidimas) - apie 15 V.Palčinskaitės eilėraščių (kurie nuolat kinta), pavadinti rinktinės VAIKŲ KAMBARYS pavadinimu yra skaitomi, rimuojami, dainuojami, šokami, vaidinami, žaidžiami - siekiant atskleisti "gyvąją" poeziją. Visas pasaulis – vaikų kambarys. O gal Vaikų kambary – visas Pasaulis, kuriame šoka lėlės, žvengia medinis arkliukas, vilkas stato namą, jaukiai bambėdamas verda virdulys, o pomidoras tuoj tuoj sprogs! Oj! Vaidina ir muzikuoja Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, Gediminas Žilys.
Kultūros paveldas, Literatūra

Spaudos draudimo laikotarpis, tautinės savimonės formavimasis

Tikslas - Supažindinti moksleivius su su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, daraktorinėmis mokyklomis, žymiausiais to meto knygnešiais, prisidėjusiais prie lietuviškos
raidės išsaugojimo ir tautinės savimonės ugdymo, ugdyti moksleivių tautinį identitetą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu (1864 - 1904 metai) Lietuvoje (daraktorinės mokyklos, žymiausi knygnešiai). 2. Supažindinti moksleivius su ano meto knygnešio kasdienybe žiūrint trumpą ištrauką iš filmo „Knygnešys“. 3. Analizuojant iškilusią grėsmę lietuvių tautos identiteto išlikimui, ugdyti moksleivių kritinį mąstymą, plėsti istorijos žinias (pasitelkiant multimediją). 4. Moksleiviams suteikti galimybę susipažinti su autentiškomis lietuviškomis spaudos draudimo laikmečio knygomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas autentiškų knygų apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais analizuojant carinės Rusijos priespaudos Lietuvoje metu susidariusią istorinę, politinę situaciją. Skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus, pasitelkiant jau turimas istorijos žinias įsijungiant į diskusiją. Ištraukos iš filmo „Knygnešys“ peržiūrai naudojama multimedija. Numatoma veikla: Moksleiviai yra supažindinami su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, pateikiama informacija apie anuometinę istorinę, politinę situaciją. Diskutuojama apie grėsmę iškilusią kalbos, kaip vienos iš svarbiausių tautinio identiteto dedamųjų, išlikimui. Peržiūrima trumpa ištrauka iš filmo „Knygnešys“ aiškesniam ano meto knygnešio kasdienybės suvokimui. Moksleiviams suteikiama galimybė susipažinti su autentiškais lietuviškais spaudos draudimo laikotarpio leidiniais.
Literatūra

Rašytojo kambarys

Edukacinė programa suformuota atsižvelgiant į tikslinės vaikų grupės – pradinių klasių mokinių ugdymosi ir saviraiškos poreikius ir aktualijas. Šio amžiaus vaikai ypač mėgsta pasakoti
apie savo kambarį, jie nori turėti savo saugią erdvę, kur galėtų pasireikšti jų asmenybė. Be to, kaip tik šio amžiaus vaikai dažnai jau ima bandyti kurti savo pirmąsias knygas. Rašytojams, kaip ir vaikams, taip pat svarbi kūrybos erdvė, kur gimsta naujos mintys ir yra užrašomi nauji kūriniai. Tad vaikai ir rašytojai turi daug ką bendro – jie nori kurti ir turėti tam palankią aplinką. Ši vieta – tai Rašytojo kambarys. Edukacinės programos tikslas – sudominti pradinių klasių mokinius Antano Baranausko ir Antano Žukausko-Vienuolio kūryba, sukuriant pasakojimo sąsajas su pačių vaikų gyvenimo erdvėmis (savo kambariais) bei randant šiuolaikinius, įtraukiančius pasakojimo (storytelling) būdus. Programos edukatorė pasitinka vaikus, atvykusius į Rašytojų kalnelį. Stovint ratu, edukatorė skatina vaikus pasidalinti, ką jie veikia savo kambariuose ir kaip tie kambariai atrodo. Edukatorė papasakoja, kokia svarbi kūrybos erdvė yra rašytojams, pateikiama keletas įkvepiančių pavyzdžių. Edukatorė pristato, jog Anykščiuose nuo seno kūrė rašytojai. Ir dabar esame sodyboje, kurioje yra net dviejų rašytojų kūrybos erdvės – jų kambariai. Tai poeto A. Baranausko klėtelė ir rašytojo A. Vienuolio namas, kurio antrajame aukšte yra jo darbo ir kūrybos kambarys. Grupė eina į A. Baranausko klėtelę. Edukatorė pasakoja apie poeto kūrybos erdvę ir įpročius, naudodama konkrečius artefaktus: jaunystėje poetas rašė žąsies plunksna, vėliau pieštuku. Senatvėje dėl sveikatos problemų rašė tik klūpodamas ir jau metaline plunksna. Pasakojime atskleidžiama aplinkos ir joje esančių objektų įtaka, visi pasakojami daiktai yra duodami paliesti bei juos pagal galimybes išbandyti. Iš Klėtelės erdvės programos dalyviai keliauja į A. Vienuolio namą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa ,,Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos ,,Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip
visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Konkrečiais pavyzdžiais A. Baranauskas pristatomas kaip ,,devynių gabumų žmogus“; atskleidžiama lemiama A. Baranausko įtaka J. Mačiulio kaip poeto augimui – Maironio eilėraščių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Milžinų kapai“ parašymo aplinkybės ir tiesioginis ryšys su A. Baranausku; atskleidžiami poeto kaip vieno žymiausių lietuvybės žadintojų nuopelnai lietuvių kalbai ir tautai. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos ,,Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų. Programos metu mokiniai plečia savo kultūrinį akiratį, ugdosi literatūrines kompetencijas, lavina kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skaitomą tekstą, kritiškai mąstyti, siejant nagrinėjamas temas su šių dienų aktualijomis.
Rodomi įrašai: 1 - 10128