Dailė, Literatūra

Edukacinė programa „A. Vienažindžio lyrikos įtaka J. Vienožinskio tapyboje“

Edukacinė programa „A. Vienažindžio lyrikos įtaka J. Vienožinskio tapyboje“ vyksta dailininko Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje ir tėviškės sodyboje, kuri yra Lietuvos
kultūros paveldo objektas. Muziejaus peržiūros metu pasakosime apie gausią dailininko šeimą. Poetas kunigas Antanas Vienažindys buvo dailininko tėvo brolis. Aplankysime šeimos kapinaites, kurios yra šalia sodybos, ir turi įdomią atsiradimo istoriją. Peržiūrėsime ir aptarsime filmą „Meistras“ (L. Pociūnienė, P. Savickis, R. Kazlas). Klausysime Antano Vienažindžio eilėraščių įrašo (įgarsinta D. Sadausko). Kūrybiniame užsiėmime „Ar liko lyrikos mūsų gyvenime?“ mokiniai skaitys A. Vienažindžio eiles ir tapys savo asocijacijas pasirinkto eilėraščio tema. Mokiniams suteikiamos visos profesionalios dailės priemonės ir savo darbą parsiveš namo. Eekskursija pritaikyta pagal sudėtingumą skirtingam moksleivių amžiui, todėl vienos grupės dalyviai turi priklausyti vienai amžiaus grupei (1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. ).
Literatūra

Literatūrinė edukacija su Kotryna Zyle. Mažas kaip vabalėlis

„Mano pasaulis buvo tik maža gilė? Jis dar nuostabesnis nei galvojau!“ Mažas kaip vabalėlis – unikali paveikslėlių knyga, kurioje per mažo vabalėlio Ūpo pasaulio pažinimo istoriją
vaikams atskleidžiama suvokimo pločio ir žiūros taško svarba mūsų gyvenime. Edukaciniame užsiėmime naudojamas beveik vaiko ūgį siekiantis išdidintas originalios knygos maketas, didelių formatų audiniai ir eteriniai aliejai, taip siekiant knygos skaitymą paversti visas jusles prakalbinančiu patyrimu. Autorė skaito savo kūrinį, kviesdama vaikus tiesiogine žodžio prasme užeiti į knygą, apčiuopti, pajusti, užuosti. Po istorijos skaitymo kartu su vaikais kuriama jų didžioji knyga, kurios turinys gimsta diskutuojant ir aptariant „vabalėlio“ pasakojimą. Ką galėčiau įvardinti kaip savo gyvenimo pirmąją gilę? Kas būtų rūpestingoji voverė, kurią sutikau pirmąkart atmerkęs akis? O tankusis miškas? Kas ta begalybė, kurią pajuntu žvelgdami į žvaigždes? Pastebėjimus rašome ir piešiame dideliuose puslapiuose, taip su vaikais išsiaiškindami perkeltines prasmes, simbolių reikšmes. Kotryna Zylė – daugybę apdovanojimų pelniusi vaikų knygų rašytoja ir iliustruotoja. Edukacija sukurta pagal naujausią autorės knygą „Mažas kaip vabalėlis“ („Dvi Tylos“, 2020), kuri pelnė II vietos apdovanojimą M. Mažvydo bibliotekos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse.
Kinas, Literatūra

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Aš ir mano kalavijas“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie knygą „Simas ir jo kalavijas“. Pagrindinis knygos veikėjas Simas, kol kiti vaikai karstosi medžiais ar žaidžia karą, per dienas
kapstosi darželyje. Jis trokšta pats užsiauginti kardelį (gladiolę). Tai puiki gėlė, kurios pavadinimas mena senus ir didingus gladiatorių laikus. Kad ir ką sakytų kiti, kardelis išties panašus į kardą. Prižiūrėdamas šią gėlę berniukas išmoks įveikti sunkumus, įgis kantrybės ir išminties. Taps tikrų tikriausiu kovotoju! Kūrinio ir užsiėmimo mintis – kovotojų būna visokių, net ir su gėle rankoje. Juk net būti pačiu savimi prireikia nemažai stiprybės... Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai diskutuos apie mėgstamas veiklas, kurios ugdo jų kantrybę, užsispyrimą. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai iš žurnalų ir spalvoto popieriaus iškarpų kurs koliažus, atspindinčius išsakytas mintis, arba suvaidins knygos siužetą sukurtame šešėlių teatre (pasirinktinai). Užsiėmimą veda rašytoja Ignė Zarambaitė, skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinta už vaikams skirtas knygas „Emilio laiškas“, „Slapta laiškų rašymo agentūra“, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, „Stebuklingi senelio batai“, „Skudurinukė“ bei apysaką paaugliams „Juodavandeniai“.
Dailė, Literatūra

Literatūrinis - edukacinis užsiėmimas Sename dvare.

Literatūrinis - edukacinis užsiėmimas Sename dvare - tai kūrybinė kelionė seno Užvenčio dvaro liepų alėja, Ventos pakrante, vietomis, kuriose prasidėjo rašytojos Marijos Pečkauskaitės -
Šatrijos Raganos kūrybinis kelias. Keliaujant parko takeliais, kuriais daugiau kaip prieš šimtą metų vaikščiojo rašytoja, kelionė, galima atpažinti vietas, aprašytas jos žymiausioje apysakoje „Sename dvare“ ir suvokti, kad „Sename dvare“ vaizduojama erdvė nėra tik veiksmo vieta, bet turi daugialypę reikšmę. Apsilankymas apysakos „Sename dvare“ veiksmo vietoje pagilins žinias apie šį kūrinį, sukonkretins apysakos veikėjus. Leis aiškiau, įdomiau ir efektyviau nagrinėti kūrinį, nes jis taps artimesnis, labiau atpažįstamas ir vertinamas. Edukacinio užsiėmimo I dalis. Dalyviai supažindinami su rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos biografija, asmenybe, jos dvasinėmis vertybėmis ir muziejuje esančia jos gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. II dalis. Dalyviai, naudodamiesi užduočių lapais su literatūrinių kūrinių ištraukomis, identifikuoja Šatrijos Raganos kūrinius ir juose vaizduojamas Užvenčio dvaro erdves natūroje. III dalis. Dalyviai, naudodami retą grafikos techniką – monotipiją, ant popieriaus lapo atsispaudžia tapybą ir piešinį primenantį, nenuspėjamą ir vienetinį Užvenčio dvaro vaizdo atspaudą.
Literatūra, Muzika

"Sigutės Trimakaitės KONCERTAS - užsiėmimas 2" (Nuotolinė paslauga)

Nuotoliniu būdu „Sigutės Trimakaitės Koncertas - užsiėmimas 2“ - tai neformali muzikos pamoka, edukacinis užsiėmimas, kuris skirtas įvairių klasių mokiniams (nuo 5 kl. iki 12 kl).
Vykdoma nuotoliniu būdu. Programa sudaroma klasikinės muzikos pagrindu, parenkama pagal mokinių amžių ir muzikinį išsilavinimą: 5-8 kl. mokiniams - atskirai, 9-12 kl.- atskirai. Programoje kūriniai parenkami tokiu būdu, kad tiktų pagal mokinių sąmoningumą ir pagal gebėjimą susikaupti ir įsisavinti Koncertą kaip pamoką. Ji pritaikyta ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais, ir profesinėms mokykloms. Pamokoje gali dalyvauti vienu metu nuo 5 iki 100 mokinių. (karantino metu 1kl.).Tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė praveda neformalią muzikos pamoką nuotoliniu būdu. Dalyviai įtraukiami į bendrą veiksmą (Pvz.:1. Ne tik klauso, kas yra atliekama, bet taip pat turi galimybę patys atsakyti į užduodamus klausimus, pasitikrindami savo žinias klasikinės muzikos srityje. Tiek iš pristatomų kompozitorių, tiek iš atlikimo būdo. 2. Visi pabaigoje turi galimybę kartu su atlikėja muzikuoti - dainuoti, diriguoti, atlikti ritmines užduotis. Užduočių sudėtingumas priklauso nuo mokinių amžiaus. 3. Svarbu, kad mokiniai turėtų galimybę išgirsti atliekamus kūrinius "gyvai"). Meninė programa sudaryta iš anksto, bendru sutarimu patikslinama ir išsiunčiama į ugdymo įstaigą (pagal J.S.Bach, W.A.Mozart, F.Schubert, C.Debussy, A.Gala, M.K.Čiurlionis, B.Kutavičius, S.Balkė, Š.Nakas; R.Skučaitė, S.Geda, A.Marčėnas, H.Kunčius, S.Parulskis, A.A.Jonynas; Lietuvių, vokiečių, švedų, prancūzų dainos/melodijos, improvizacinės kompozicijos). Trukmė: 40-45min. Užsiėmimo metu svarbus ne tiek pats atlikimas, kiek komentaras apie kūrinius, patį muzikos žanrą bei atlikimo būdą. Programoje gali dalyvauti ir kiti atlikėjai. Svarbu, kad dirbant nuotoliniu būdu, yra užtikrinamas visų vienodas nuotolinis prisijungimo būdas, vienoda programa (Microsoft Teams, Zoom), kurią pateikia/užtikrina VšĮ „S.T. ir Ko“.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Vaizduotės tuneliu – į stebuklų šalį“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie nuotykinę apysaką, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Pagrindinė apysakos veikėja – smalsi, kūrybinga, bet vieniša mergaitė Elzė.
Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Literatūra, Kita

Virtualus literatūrinis susitikimas „Juodavandeniai“ (Nuotolinė paslauga)

Kaip negali spręsti apie knygos turinį iš jos viršelio, taip negali pažinti žmogaus iš pradinio įspūdžio. Juk žmogus – kaip tekanti upė, jis visada visiems ir visur kitoks. Turi savo
dugną, paviršių, o kiekvieno vanduo savaip drumstas – skirtingomis patirtimis, svajonėmis, paslaptimis. Visi tarsi juodavandeniai – tuo pačiu ir tamsos, ir šviesos nešėjai. Virtualaus literatūrinio susitikimo metu rašytoja Ignė Zarambaitė pristatys knygą „Juodavandeniai“, laimėjusią akcijoje „Metų knygos rinkimai 2020“, įtrauktą į prestižinį reikšmingiausių pasaulio knygų vaikams ir paaugliams katalogą „The White Ravens 2020“. Kūrinys priskiriamas probleminės prozos žanrui, tačiau jame apstu nuotykinio, mistinio, detektyvinio pasakojimo elementų. Pagrindinė veikėja Anika persikelia į gimtąjį miestelį, kuriame gyveno iki tėvų skyrybų. Ji su mama kurį laiką praleido sostinėje, ten stengėsi pamiršti skaudžias patirtis, pradėti gyvenimą iš naujo. Vis dėlto aplinkybės privertė sugrįžti. Šešiolikmetę merginą vėl prislegia vaikystės ir ankstyvos paauglystės prisiminimai – nesutarimai šeimoje, žiaurios bendramokslių patyčios. Anikos viduje veši senos nuoskaudos, bet išoriškai ji stipriai pasikeitusi, niekas jos neatpažįsta. Ji nusprendžia tuo pasinaudoti. Pasivadinusi Ana, perėmusi mamos pavardę į gimnaziją įžengia tapusi kitu žmogumi... Pasitelkiant vaizdines priemones bus perteikiamos knygos siužeto, veikėjų charakterių kūrimo subtilybės. Kas įtakojo knygos protagonisto, antagonisto elgesį? Ar jie turėjo kitą pasirinkimą? Kokios patyčių priežastys, pasekmės? Kodėl tas pats žmogus aplinkinių matomas skirtingai? Kaip jam prilimpa „etiketės“? Dalyviai bus įtraukti į atvirą, neformalų pokalbį apie problemas ir dilemas, su kuriomis susiduria „Juodavandenių“ ir kitų šiuolaikinių paauglių knygų veikėjai bei jie patys. Vėliau moksleiviai atliks individualią kūrybinę užduotį – dalinsis įžvalgomis apie žmogų, vandenį ir žmogų kaip vandenį.
Rodomi įrašai: 1 - 10333