Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Literatūra

Edukacinė programa „Pojūčių laboratorija“

Planuojama teikti paslauga susidarys iš dviejų etapų: 1) Edukacinės ekskursijos. Edukacinių ekskursijų metu, kurios vyks LAB tiflotyros skaityklos nuolatinėje ekspozicijoje, vaikai bus
supažindinti su LAB veikla, teikiamomis paslaugomis, aklųjų ir silpnaregių profesine veikla, aklųjų sporto pasiekimais, Lietuvos vyrų golbolo (riedulio) rinktinės pasiekimais, pačia sporto šaka, specialiųjų formatų leidiniais (Brailio raštu, garsiniais, reljefiniais (liečiamaisiais) piešiniais). 2) Kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai turės galimybę kurti reljefinius piešinius – atvirukus. Numatoma organizuoti kūrybines dirbtuves „Sukurk atviruką nematančiam draugui“. Kuriant reljefinius atvirukus bus akcentuojama, jog jie pasieks regos negalią turinčius asmenis, todėl vaikai bus skatinami kurti atsakingai, aiškiai perteikti norimą žinutę, emociją ar vaizdą (taip, kad būtų suprantama nematančiam žmogui) naudojant įvairias medžiagas bei tekstūras.
Literatūra, Kita

Nematau, bet nesiskiriu

Edukacija "Nematau, bet nesiskiriu" skirta įvairaus amžiaus mokiniams supažindinti su "kitokiais" žmonėmis - aklaisiais ir silpnaregiais, parodyti, kad jie yra
visaverčiai visuomenės nariai. Vaikai mokomi pagelbėti tokiems žmonėms, informuojami, kokios yra pagalbinės priemonės (baltos lazdelės, kalbantys kompiuteriai, laikrodžiai, spalvos indikatoriai; signaliniai skysčio indikatoriai), padedančios jiems gyventi ir kur jas gauti. Užsiėmimo dalyviai gali pabandyti patys pasijausti neregio kailyje ir užrištomis akimis pabandyti padaryti įvairius dalykus: atpažinti draugą, atskirti įvairius produktus, "apsipirkti parduotuvėje", pasigaminti sumuštinį, pavaikščioti su baltąja lazdele. Edukacijos dalyviai sužinos apie Brailio raštą, jo kūrėją Luji Brailį, apie lietuviams raštą pritaikiusį Praną Daunį, bus supažindinti su Brailio abėcėle ir leidiniais Brailio raštu, galės patys pabandyti rašomąja mašinėle atsispausdinti savo vardą Brailio raštu. Sužinos apie garsiausius Lietuvos ir pasaulio neregius, pasiekusius meno ar mokslo aukštumų, dirbančius atsakingus darbus.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Kontrabosas“

Programa suteikia galimybę moksleiviams pamatyti Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį „Kontrabosas“. Vienas ir pagrindinis personažas kuria susidomėjimą keliantį bei įtraukiantį siužetą.
Po spektaklio vyksta aptarimas - diskusija apie vykusį spektaklį, su mokiniais kalbamasi apie žmonių atskirties bei savęs vertinimo problemas. Tikslas - sudaryti sąlygas mokiniams sukaupti teatro kūrybos suvokimo patirtį. Uždaviniai: Supažindinti mokinius su teatrinio meno raiška; Supažindinti su vienu iš literatūros klasikos kūrinių; Skatinti kūrybišką bei kritinį mąstymą; Puoselėti domėjimąsi kultūriniu gyvenimu; Plėtoti mokinių gebėjimą interpretuoti ir vertinti teatro spektaklius. Spektaklio kūrybinės grupės idėja - sužadinti moksleivių norą savęs ieškoti bei nebijoti būti kitokiais. Dramaturgas: Patrick Süskind Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografė: Renata Valčik Vaidina: Donatas Želvys
Dailė, Literatūra

ILIUSTRACIJŲ PASAULYJE: Knygos personažo kūrimas

ILIUSTRACIJŲ PASAULYJE: Knygos personažo kūrimas – tai edukacinis praktinis užsiėmimas, kuriuo metu dalyviai bus trumpai supažindinti su iliustracijos pagrindiniais aspektais ir
vaidmeniu knygoje, didesnį dėmesį atkreipiant į istorijos pagrindinį veikėją, esminius bruožus, kuriuos atskleidžia tekstas. Užsiėmimą ves ir savo kūrybine patirtimi bei įgūdžiais dalinsis profesionali dailininkė-iliustruotoja Marija Giliova. Užsiėmimo metu bus pristatyta paprasta schema, kuria vadovaujantis galima sukurti unikalų personažą (pagrindinį veikėja), per didį, formą, kompozicijos elementus, spalvą ir jų derinį. Atlikdami kelias kūrybines užduotis, kartu atsitiktinai surasime neįprastus žodžių junginius, busimo veikėjo pagrindinius bruožus ir savybes. Dirbdami su tekstu, mokiniai bus skatinami vadovautis savo vaizduote, pasitelkti unikalius kūrybinius gebėjimus, žinias bei užsiėmimo metu pristatyta informacija. Aptarsime simbolių reikšmes ir mokysimės vaizdo bei simbolių pagalba „užkoduoti pagrindinę žinutę“. Užsiėmimo metu, kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo personažą ar kelius jo variantus. Kilus klausimams ar susidūrus su „kūrybos iššūkiais“, dalyviams bus suteikta profesionalios dailininkės-iliustruotojos pagalba. Šis užsiėmimas suteikia galimybę saviraiškai, atskleidžia unikalų kiekvieno mokinio požiūrį bei teksto suvokimą, pažadina vaizduotę. Taip pat ugdo gebėjimą „perskaityti“ vaizdus ir geriau suprasti teksto esmę, jį interpretuoti. Ugdo meninius įgūdžius ir suteikia naujas žinias, kurios ugdo gebėjimą spręsti problemas ar išskylusius iššūkius kūrybiškai, netradiciniu būdu, ieškant daugiau galimybių. Taip pat, plečia kultūrinį akiratį, moko pažiūrėti kitu kampu, užduoti sau klausimą bei analizuoti.
Kultūros paveldas, Literatūra

Dailyraštis tarpukario mokykloje

Edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ pradinių klasių mokiniams – dailaus rašymo pamokėlė naudojant tarpukario Lietuvos pradinės mokyklos mokymo priemones. Užsiėmimu
siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su dailaus rašto tradicijomis tarpukario Lietuvoje, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus. Tuo tikslu užsiėmimo dalyviai supažindinami su dailyraščio atsiradimo istorija, seniausiomis rašymo priemonėmis Lietuvoje (stilius, vaško lentelė, žąsies plunksna, grifelinė lentelė, metalinis plunksnakotis). Kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas – puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene; ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija. Pagrindas aiškiai rašysenai formuoti – dailaus rašymo nuostata. Kol rašymo įgūdžiai dar nesusiformavę, vaikams yra paaiškinamos rašymo taisyklės, kad jie jas sąmoningai suvoktų ir jų laikytųsi. Rašymo taisyklės formuluojamos trumpai ir paprastai, kad vaikams būtų nesunku jas įsiminti: rašant reikia sėdėti tiesiai; sąsiuvinį laikyti pasvirusį, rašymo priemonė laikoma trimis pirštais, pradedama rašyti eilutės kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo krašto; eilutėje rašoma iki galo; rašoma ant ryškios linijos; raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; kur galima, rašoma nepakeliant rankos; raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; rašyti reikia gražiai. Edukaciniame užsiėmime „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ skatinama vaikus vertinti rašto grožį.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Dailė, Literatūra

Sukurk savo knygai ekslibrisą

Programa SUKURK SAVO KNYGAI EKSLIBRISĄ priderinta bendrosioms mokyklų pradinio ir pagrindinio ugdymo disciplinoms, tokioms kaip Lietuvių kalba ir literatūra, Dailė, Estetika, nes šių
dalykų kompetencijos ugdymas grindžiamas savo tautos kultūros pažinimu ir puoselėjimu. Savo ruožtu, programa skirta formuoti vaiko meilę knygai, literatūrai, skaitymui ir dailei, pasirenkant lietuvišką ekslibrisą kaip meninį objektą, apjungiantį šias sritis. Ugdant šiuos dalykus, formuojamos ir bendrosios vertybinės nuostatos: pagarba asmeniui, demokratinės visuomenės tradicijoms, Tėvynės meilė, sąžiningumas, pareigingumas ir kita. Programa kviečia pažinti pasaulį per autorinę, lietuvių rašytojų ir dailininkų sukurtą knygą, kuri visada buvo dvasinė ir materialinė vertybė. Norint apsaugoti tokį labai vertingą ir brangų turtą, atsirado knygos ženklai. Ilgiausiai išsilaikiusi knygos ženklų rūšis, pasirodžiusi dar XV a. pabaigoje – ekslibrisai. Tai ne tik leidinio savininko ženklas, bet ir meno kūrinys, atspindintis knygos savininko asmenybę. Programa atskleis esminius knygos reikšmės mūsų gyvenime aspektus, pristatys žymiausius lietuvių rašytojus ir dailininkus, pateiks ekslibriso pavyzdžių. Moksleiviams bus rodomas video filmas apie žymius lietuvių knygų iliustratorius, bus skaitomos ištraukos iš mėgiamų knygų, kuriamas asmeninis ekslibrisas, kurį parsinešus į namus bus galima įklijuoti į mėgstamiausią knygą.
Literatūra, Dramos teatras

Knygnešio kelias

Edukacinis užsiėmimas „Knygnešio kelias“ – tai vaikų atliekama inscenizacija atkurtoje XIX a. slaptojoje (daraktorinėje) mokykloje. XIX a. antrojoje pusėje carinė Rusija vykdydama
šalies gyventojų rusifikaciją, įveda draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Šį draudimą seka įsakymas uždaryti visas nevalstybines (kartu ir parapijines) mokyklas bei uždraustas mokymas lietuvių kalba. Į kovą už lietuvių tautos gyvybingumą stojo nemažai dvasininkų, inteligentų, paprastų kaimo ir miesto žmonių. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos, periodinė spauda į Lietuvą buvo gabenama slapčia. Tuo rūpinosi knygnešiai. Knygnešių tykodavo Rusijos pasienio pareigūnai (žandarai). Ne vienas knygnešys pateko į jiems paspęstas pinkles. Edukacinio užsiėmimo „Knygnešio kelias“ metu moksleiviai supažindinami su XIX a. spaudos draudimo laikotarpiu ir valdžios siekiu pažaboti lietuvių tautą bei lietuvių tautos siekį išlikti ir išsaugoti savo kalbą ir istoriją. Edukacijos metu vaikai inscenizuoja sunkų ir varginantį knygnešio kelią iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) per sieną iki slaptosios mokyklos, bando išvengti žandarų paspęstų spąstų ir kuria variantus, kur ir kaip knygnešys galėtų pernešti didžiausią to meto turtą – lietuviškas knygas – ir nepakliūti į žandarų pinkles. Tam pasitelkiami aptariamam laikotarpiui būdingi leidiniai, apranga, kiti rekvizitai.
Rodomi įrašai: 1 - 10172