Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Juodavandeniai“

Kaip negali spręsti apie knygos turinį iš jos viršelio, taip negali pažinti žmogaus iš pradinio įspūdžio. Juk žmogus – kaip tekanti upė, jis visada visiems ir visur kitoks. Turi savo
dugną, paviršių, o kiekvieno vanduo savaip drumstas – skirtingomis patirtimis, svajonėmis, paslaptimis. Visi tarsi juodavandeniai – tuo pačiu ir tamsos, ir šviesos nešėjai. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu knygų vaikams ir paaugliams autorė Ignė Zarambaitė pristatys naujausią knygą „Juodavandeniai“. Pagrindinė veikėja Anika persikelia į gimtąjį miestelį, kuriame gyveno iki tėvų skyrybų. Su mama kurį laiką praleido sostinėje, ten stengėsi pamiršti skaudžias patirtis, pradėti gyvenimą iš naujo, vis dėlto aplinkybės privertė sugrįžti. Šešiolikmetę merginą vėl prislegia vaikystės ir ankstyvos paauglystės prisiminimai – nesutarimai šeimoje, žiaurios bendramokslių patyčios. Anikos viduje veši senos nuoskaudos, bet išoriškai ji stipriai pasikeitusi, niekas jos neatpažįsta. Ji nusprendžia tuo pasinaudoti. Pasivadinusi Ana, perėmusi mamos pavardę į gimnaziją įžengia tapusi kitu žmogumi... Kūrinys laviruoja tarp trilerio ir probleminės prozos žanro. Knygoje nagrinėjamos jaunimui aktualios temos – patyčios, tapatybės ir prasmės paieškos, draugystės ir pripažinimo troškimas, moralinės dilemos. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos knygos siužeto kūrimo subtilybės, apibūdinami veikėjų charakteriai. Dalyviai bus įtraukti į atvirą, neformalų pokalbį apie problemas ir dilemas, su kuriomis susiduria knygoje aprašomi veikėjai ir jie patys. Antroje susitikimo dalyje galimi du kūrybinių dirbtuvių variantai: kūrybinis rašymas arba knygų skirtukų kūrimas.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Vaizduotės tuneliu – į stebuklų šalį“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie nuotykinę apysaką, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Pagrindinė apysakos veikėja – smalsi, kūrybinga, bet vieniša mergaitė Elzė.
Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.
Literatūra, Muzika

ŠIMTMEČIO DIALOGAS. Dedikacija Nacionalinės premijos laureatui Sigitui Gedai ir Lietuvos patriarchui Maironiui

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMUI – 100. POETUI SIGITUI GEDAI - 75 ŠIMTMEČIO DIALOGAS DEDIKACIJA SIGITUI GEDAI IR MAIRONIUI Sigitas Geda – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gedimino ordino kavalierius. Poeto Sigito Gedos kūrinys - devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“ tapo postūmiu sukurti šią programą. Aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje, bet ir jų junginyje, bendroje "virš" kūrinio sklandančioje nuotaikoje. Bet man literatūra, pirmiausia, yra svarbi kaip parašytas ir dar neištartas tekstas. Būtent, kaip tekstas ryškiausiai yra mane paveikusi Gedos kūryba. Pamenu, 1986 m. perskaičiau laikrašty jo "Maironio mirtį", ir ji mane taip paveikė, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška... Programoje per Maironio ir S. Gedos kūrybą ieškosime su klausytojais atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir bandysime drauge savo širdyse kurti Lietuvos ateities viltingą viziją. Programoje: Maironis. Pratarmė poemai ,,Tarp skausmų į garbę“, Maironis. Eil. ,,Išnyksiu kaip dūmas“, S. Geda. Devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“, S. Geda. Dvi giesmės iš ciklo ,,Septynių vasarų giesmės“, S. Geda. Eilėraščiai iš knygų ,,Mamutų tėvynė“, ,,Septynių vasarų giesmės‘. Ištrauka iš straipsnio: S. Geda „Triptikas apie Maironį“/ ,,Šiaurės Atėnai“ 2002 m. lapkričio 2 d. Nr. 41. A.Remesos, V.Bagdono, O.Mesiano, L.Berio, K.Debiusy, M.Ravelio kūriniai klarnetui solo.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Papildyta realybė literatūroje ir Aukštaitijos ETNO kilime“

„Papildyta realybė literatūroje ir "Aukštaitijos ETNO kilime“ – tai edukacinė programa, parengta siekiant ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą, bendruosius gebėjimus, gerinti
skaitymo bei skaitmeninius įgūdžius, domėtis kokybiška literatūra. Paslaugą sudaro 2 dalys. 1 dalis – „Aukštaitijos ETNO kilimas“ – interaktyvus Aukštaitijos žemėlapis su 14 šiame etnografiniame regione esančių gamtos bei istorijos paminklų („Karvės ola“, Vorutos pilis, piliakalniai, žymūs akmenys, Dviragio ežeras ir kt.), prie kiekvieno iš jų – užkoduota legenda, išklausoma nuskaičius kodą išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Taip pat matomas kiekvieno iš objektų 3D besisukantis vaizdas. Išklausius legendą, vaikams užduodamas klausimas žinių patikrinimui, tereikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą. Ši dalis įprastai trunka 20–25 min. 2 dalis – „Papildyta realybė literatūroje“. Kartu su vaikais užsiėmimo metu vartoma priklausomai nuo amžiaus pasirinkta knyga, kurioje įdiegta papildyta realybė, t. y. 1–2 klasių mokiniams – pasakoms pritaikytos dainos, 3–4 klasių mokiniams – enciklopedijose užkoduota filmuota medžiaga ar animacija, nuotykių knygose įdiegti interaktyvūs žaidimai. Vaikai, kurie ne itin domisi knygomis, šio užsiėmimo metu sužino, jog yra patrauklių būdų juos sudominti. Užsiėmimo pabaigoje 3–4 kl. mokiniai mokomi susikurti QR kodą (užšifruoti vaizdinę ar rašytinę medžiagą, kad ja galėtų naudotis kiti). Ši užsiėmimo dalis trunka 20 min. Bendra trukmė – 45 min. Tikslinė grupė – I–IV klasių mokiniai ir jų vadovai (užsiėmimo sudėtingumas adaptuojamas pagal dalyvių poreikius ir gebėjimus – 1–2 klasių mokiniams atrinktos knygos pasakų, dainų motyvais, 3–4 klasių mokiniams jau įtraukiamos enciklopedinės žinios bei technologinės žinios kuriant QR koduką. Dalyviams pageidaujant, užsiėmimas vykdomas dalyvių patalpose.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Komiksų dirbtuvės“ Komiksų centre

Tikslas - skatinant vaikų laisvalaikio užimtumą, praplėsti požiūrį į skaitymą, literatūros įvairovę, komiksų žanrų įvairovę, lavinti kūrybiškumą ir saviraišką, padėti suprasti, kaip
kuriami komiksai, keisti nusistovėjusį požiūrį į komiksus Lietuvoje. Siekiama, kad (1) vaikai, susipažinę su komiksų įvairove, išlaisvintų savo fantaziją ir išmoktų sukurti savo personažą (super herojų), pasakojantį istoriją komiksų kalba; (2) aptariant komiksų kūrimo iššūkius ir galimybes, pristatant sukurtus darbus, vaikai lavintų savo kritinį mąstymą, mokytųsi kūrybiškumo; (3) kuriant komiksus, susipažintų su komiksų medijos unikalumu, populiarinama literatūra, domėtųsi jos skaitymu, lavintų savo kultūrinį sąmoningumą; (4) būtų organizuojamas prasmingas vaikų laisvalaikio užimtumas, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimas, prisidedant prie kūrybingų asmenybių ugdymo, įvairių visuomenės problemų sprendimų ir socialinės integracijos. Komiksų dirbtuvių metu mokiniai susipažins su skirtingų šalių komiksų istorija ir media ir konkrečiais pavyzdžiais. Išbandys naujas ir modernias priemones, profesionalią kompiuterinę įrangą ir grafines planšetes, naudodami ipad‘us ir „Photoshop“ programą kurs komiksus apie super herojus ir pristatys savo sukurtas idėjas. Susipažinę su komiksų kultūra, išmoks pastebėti kultūrinius įvairių šalių skirtumus, panašumus, esančius komiksuose, interpretuoti ir atskleisti gilesnes kūriniuose perteikiamas idėjas.
Rodomi įrašai: 1 - 10203