Dailė, Literatūra

„Skaitau ir kuriu!“

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje bus organizuojamos Bendrojo ugdymo programas papildančios neformalaus švietimo veiklos, integruojamos į
pradinių klasių lietuvių kalbos programą. Literatūrinės dirbtuvėlės skirtos ne tik kūrybingai integruoti IV klasės mokinių literatūros kūrinius, bet ir pasiekti, kad biblioteka vaikams taptų kūrybinių atradimų namais. Literatūros edukacijų „Skaitau ir kuriu!“ tikslas – lavinant literatūrinius įgūdžius, suteikti vaikams galimybę dalyvauti šiuolaikiškose, įkvepiančiose veiklose, patirti sėkmę, kūrybos bei skaitymo džiaugsmą, motyvuoti vaikus būti kūrybiškus. Pasitelkiant modernias meninės raiškos priemones, vaikai turės galimybę giliau išnagrinėti tekstą, jį suvokti, plėsti literatūros kūrinių pažinimą juos interpretuojant kūrybiškai ir drauge ugdant mokinių mąstymą vaizdais, skatinant norą domėtis literatūra. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje bus organizuojama veikla, kuri skatins kūrybiškumą, kritinį mąstymą lavinanti veikla kels iššūkį kasdienybės monotonijai, suvienodėjimui, mąstymo klišėms, paįvairins gyvenimą kūrybos procese patiriamu nuotykiu, biblioteką pavers erdve, kur galima smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį, bendrauti. Veikla literatūrinėse dirbtuvėlėse bus orientuota ne į rezultatą, o į malonumą kurti, skatins motyvaciją būti kūrybiškiems visose gyvenimo situacijose. Tai tinka vaikams, kurie mano esantys nekūrybiški, „nemokantys piešti“ ir pan., nes procesinė kūryba yra be taisyklių, todėl išlaisvina, padrąsina ir prijaukina norą kurti. Dirbtuvių dalyviams meno pagalba bus atskleistas kūrybingumo ugdymo poreikis kaip kiekvienos dvasinės ir intelektualios elitinės asmenybės savastis. Projekto veiklos. „Skaitau ir kuriu!“ dalyviai per linksmus, edukacinius eksperimentus, kūrybines dirbtuves vizualizuos „įsivaizduojamus pasaulius“, stengsis ne tiek iliustruoti rašytinį žodį, kiek kūrybos pagalba perteikti literatūros kūrinį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinės dirbtuvės „Popieriaus restauravimas“

Edukacinių dirbtuvių „Popieriaus restauravimas“ metu mokiniai turi galimybę išmokti prevenciškai konservuoti seną, suplyšusį popierių. Edukaciją sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje
mokiniai supažindinami su knygų istorija, spausdinimo pradžia ir iššūkiais, senųjų leidinių įrišimo ypatumais bei turi galimybę pamatyti pirmųjų spausdintų knygų (inkunabulų) originalus. Tuomet mokiniai susipažįsta su restauratoriaus profesija, jo darbo ypatumais ir naudojamomis priemonėmis. Antroje užsiėmimo dalyje edukacijos dalyviai patys trumpam tampa restauratoriais ir su profesionaliomis restauravimui skirtomis priemonėmis prevenciškai konservuoja suplyšusį popierių – bando sustabdyti tolimesnį jo irimą. Mokiniai skatinami būti atidūs knygai, suvokti jos vertę ir saugojimo svarbą.
Literatūra, Etninė kultūra

Sveikinimas iš Rašytojos namų

Edukacinio užsiėmimo metu vaikams bus pristatoma rašytojos B. Buivydaitės atvirukų-sveikinimų paroda iš muziejaus fondų. Vaikai galės susipažinti su rašytojai skirtais sveikinimais,
lyginti jų pagarbaus kreipimosi formules, linkėjimus rašytojai, bus aptariama, kaip adresato santykis su rašytoja nulemia sveikinimo tekstą. Programoje bus remiamasi B. Buivydaitės atsiminimų knyga „Pro vaikystės langą“: cituojamos ištraukos, kaip pati rašytoja, būdama maža mergaitė, su nekantrumu laukdavo laiškų iš savo tėvelio, kuris buvo išvykęs dirbti į tolimąją Pietų Afriką ir vėliau ten mirė. Edukatorė trumpai papasakos, kaip į Lietuvą atkeliavo pirmieji atvirukai iš Vakarų Europos ir Rusijos: panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidimo bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Laikui bėgant, populiarėjo rankų darbo atvirukai: piešti, su karpiniais, sausomis gėlytėmis, šiaudeliais ir kitais papuošimais. Remdamiesi paroda, vaikai aptars, ką sužinojo: kad atvirukai parenkami pagal adresatą ir šventę, tekstai kuriami, atsižvelgiant į sveikinamojo amžių, stengiamasi paminėti ką nors asmeniško, linkima laimės, veržlumo, svajonių išsipildymo, sveikinant vaikus, priduriama apie gerus pažymius ir gerą elgesį. Aptariama, kuo skiriasi sveikinimas, rašytas ranka ir kompiuteriu, sveikinimas ant pirkto ar paties daryto atviruko. Praktinėje dalyje vaikai kviečiami patys sukurti atviruką, jį dekoruoti, galvodami apie konkretų žmogų. Rašo sveikinimą, mokosi taisyklingai užrašyti adresą, datą, vietovę ir adresą ant voko, priklijuoti pašto ženklą. Sveikinimus skiria savo tėveliams, seneliams, mokytojams ar kitiems brangiems žmonėms.
Literatūra, Kita

Protingi?

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Jos gauna skirtingų
spalvų korteles. Paaiškinamos žaidimo taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – trys protmūšio raundai. Pateikiama teminių rimtų ir kūrybiškų, žaismingų klausimų. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir skirtingą mokymosi patirtį, sudarėme du klausimynus: vieną 9–10 kl., kitą – 11–12 kl. mokiniams. Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Paskutinis, penktasis, etapas – edukacijos, įgytų žinių aptarimas.
Literatūra, Kita

Protingi? (išvažiuojamoji edukacija)

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Jos gauna skirtingų
spalvų korteles. Paaiškinamos žaidimo taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – trys protmūšio raundai. Pateikiama teminių rimtų ir kūrybiškų, žaismingų klausimų. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir skirtingą mokymosi patirtį, sudarėme du klausimynus: vieną 9–10 kl., kitą – 11–12 kl. mokiniams. Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Paskutinis, penktasis, etapas – edukacijos, įgytų žinių aptarimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės „Sapnų ir svajonių gaudyklės“

Pagrindinis šios paslaugos tikslas – išplėsti bei paįvairinti skaitymo procesą, jungiant jį su kūrybinėmis veiklomis, kurių pagalba vaikams lengviau perteikiama teksto prasmė bei
sudominama turiniu. Uždaviniai: 1. Pasitelkiant skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo ugdymo formas, ugdyti dalyvių kultūrinį sąmoningumą. 2. Naudojant netradicines priemones, skatinti vaikus domėtis knygomis ir skaitymu. 3. Skaitant ir analizuojant kūrinius, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą sklandžiai reikšti savo mintis, patirtį bei emocijas. 4. Pasitelkiant dailę, kaip kūrybinės raiškos priemonę, kūrybingai interpretuoti tekstus, lavinti vaizduotę, ugdyti meninius įgūdžius. 5. Naudojant antrines ir gamtines žaliavas, ugdyti dalyvių atsakingą požiūrį į vartotojiškumą. Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei praktinė (kūrybinė) dalys. Atsižvelgiant į dalyvaujančių vaikų amžių, skaitymui gali būti rekomenduojama knyga. I dalis – knygos apie sapnus arba svajones skaitymas, pvz.: S. Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“, A. Onichimovskos „Kur nuėjo sapnas“ ir kt. Kartu skaitysime pasirinktą kūrinį (ar jo ištrauką), kviesime vaikus diskutuoti apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalinti savo patirtimis, emocijomis. II dalis (praktinė-kūrybinė): kūrybinės dirbtuvės „Sapnų ir svajonių gaudyklės“. Jų metu iš antrinių ir gamtinių medžiagų vaikai galės pasigaminti savo sapnų ar svajonių gaudyklę. Siekiant ugdyti kultūrinį sąmoningumą, atsakingą vaikų požiūrį į vartotojiškumą, kūrybinių dirbtuvių metu bus naudojamos gamtinės (vijoklių, medžių šakos ir šaknys, augalai, vaisiai, daržovės) bei antrinės (susidėvėjusios, naudojimui netinkamos knygos, žurnalai) žaliavos.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Rodomi įrašai: 1 - 10132