Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Dailė, Literatūra

„Iliustruojame pasaką“

Programos pradžioje ekskursijų vadovas visiems pristato lietuvių rašytoją Vytautą V. Landsbergį, perskaito jo pasaką „Bulvė generolė“. Vaikai suskirstomi grupelėmis, kurių kiekviena
gauna skirtingą dėlionę. Jų užduotis – sudėti paveiksliukus ir atpažinti jau girdėtos pasakos personažus ar veiksmo scenas, pavyzdžiui, bulvę generolę vardu Karolina, kopūstą Petrą-Povilą, kopūsto ir bulvės vestuves, miegantį kopūstą Jurgį. Vėliau, pasirinkę piešimo techniką, mokiniai patys įsijaučia į iliustratoriaus vaidmenį ir piešia pasakos herojus ar labiausiai įsiminusią pasakos sceną. Savo įsivaizduojamus pasakos personažus dalyviai gali piešti guašu, akvarele, spalvotais pieštukais arba kreidelėmis, flomasteriais. Tikslas – supažindinti su lietuvių vaikų rašytojais ir pasakos žanru, skatinti aktyvų klausymą ir vaizduotę. Uždaviniai: (1) suteikti daugiau žinių apie V. V. Landsbergį; (2) kartu su ekskursijų vadovu perskaityti pasaką „Bulvė generolė“; (3) žaidimo metu atpažinti pasakos personažus; (4) diskusijos metu aptarti labiausiai patikusius personažus; (5) sukurti iliustraciją pasakai – lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – aktyvus klausymasis, diskusija, dėlionė, kūrybinės dirbtuvės.
Dailė, Literatūra

Edukacija „Kuriame pasaką“

Programą veda vaikiškų knygų rašytojas – iliustratorius Dainius Šukys. Tikslas - per literatūrą ir dailę skatinti vaikų domėjimąsi knyga, tobulinti jų literatūrines žinias, saviraišką,
tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti kūrybines kompetencijas, atitinkančias vaikų amžių. Edukacinio užsiėmimo pradžioje rašytojas pasakoja kaip kuriama knyga. Edukatorius naudodamas įvairius simbolius kartu su mokiniais žodžiu ir raštu kuria žaismingus, improvizacinius tekstus, dialogus. Vaikai įsikūnyja į pasakos personažus, piešia. Užsiėmimo metu mokiniai mokosi kritiškai mąstyti, išlaisvinti savo vaizduotę. Lavinami asmeniniai kiekvieno vaiko meniniai ir literatūriniai gebėjimai. Edukacija skirta priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1 – 5 klasių mokiniams. Užsiėmimo trukmė 45 min. Vieta: mokyklų klasėse, bibliotekose.
Literatūra, Muzika

Iš senolių skrynios

Gyvenimas keičia švenčių turinį - papročius ir apeigas, todėl užsiėmimo metu perduosime senolių gyvenime patirtus džiaugsmus, rūpesčius, tradicijas ir kt. Istorinį laiką įsivaizduosime
kaip tiesę - dėdami abu laikus į vieną ant kito, gausime spiralę. Kasmet - aukštyn kylančius apsisukimus. Todėl kasmetinės šventės nepakartoja buvusiųjų prieš tai - jos ką nors įgyja, ką nors praranda. Koncerto programoje šalia senjorų dalyvauja ir vaikai, kurie dainuoja senovines lietuvių liaudies ir šiuolaikines dainas. Senolių repertuaras turtingas lietuvių liaudies ir autorinėmis dainomis, pasakojimais, vaidybiniais elementais... Programoje stengsimės atgaivinti mūsų senelių ir tėvelių puoselėtas tradicijas. Koncerto - edukacinio užsiėmimo metu naudosimės šiuolaikinėmis technologijomis.
Kultūros paveldas, Literatūra

Gerumo pamokos Jono Biliūno sodyboje

Apsilankę edukacinėje programoje Jono Biliūno muziejuje jaunesniųjų klasių mokiniai turės ypatingą galimybę išgirsti tik 28-erių metų sulaukusio rašytojo gyvenimo ir kūrybos legendą,
pateikiamą vaizdingai ir profesionaliai. J. Biliūno asmenybės moralinės vertybės yra jo kūrinių pamatinės nuostatos. Nemažos kūrinių dalies mintis užsimezgė tėviškėje, todėl unikali patirtis apie tai kalbėtis rašytojo namuose, kur visa vyko prieš 140 metų! Programa vyksta ne tik troboje. Muziejaus erdvė didžiulė, norintys su vėjeliu nuskrieja muziejaus kalvių sumeistrautais račiukais (kaip „Joniuko“ piemenėlis) nuo sodybos kalniuko. Paragaujame iš seno tėviškės šulinio gelmės svirtimi pasemto skaniausio vandens. Muziejaus tikslas – su kiekvienu bendrauti meilės kalba. Ypač vaikai yra kaip žiedą skleidžiančios baltosios lelijos (J. Biliūno apibūdinimas). J. Biliūno muziejuje mes nesigėdijame ašarų, nebijome tylos, mokomės išklausyti neskubindami, nesijuokiame pašaipiai, prisipažįstame ko nežiną. Pasiryžkite aplankyti „Gerumo pamokas Jono Biliūno sodyboje“! Programos dalių laikas paskirstomas, susitarus su dalyviais.
Literatūra

Tremtis Antano Miškinio poezijoje

Kviečiame į autentišką A. ir M. Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą, Juknėnuose, kurioje gimė, subrendo Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo
atstovas, rezistentas Antanas Miškinis. Manome, kad pasirinkus temą „Antano Miškinio tremties poezija“ geresnės vietos jos suvokimui tiesiog nėra. Matysime išlikusius A. Miškinio rankraščius, laiškus, asmeninius daiktus, išgirsime poeto balsą, dukters prisiminimus. Pajusime tėviškės dvasią, kuri įkvėpė ir palaikė poetą. Prisiminsime ir permąstysime valstybės ir žmogaus istoriją rezistenciniu laikotarpiu. Ką tuomet veikė Antanas Miškinis?.. Užsiėmimo dalyviai sužinos apie A. Miškinio dalyvavimą Kauno miesto „Tauro“ apygardos rezistentų veikloje, suėmimą, apie jo laikyseną Kauno ir Vilniaus kalėjimuose, tremties metus Mordovijos mirtininkų barake, Olžeraso, Omsko lageriuose, apie nuolat palaikomą ryšį su gimtaisiais namais, apie slaptą ir ilgą „Psalmių“ kelią pas skaitytoją. Dar kartą prisiminsime A. Miškinio tremties vietas, gyvenimo sąlygas lageriuose, kalbėsimės apie poeto tapsmą mokytoju daugeliui likimo draugų, apie pažadintas jo kūrybines galias, ten rašytas eiles ir prozos knygos „Žaliaduonių gegužė“ skyrius. Edukacinio užsiėmimo dalyviai žemėlapyje žymės A. Miškinio trėmimo vietas bei savo giminės tremčių istoriją. Skaitysime ir analizuosime ant popierinio maišo ranka užrašytus eilėraščius „Rūpintojėlių Lietuva“, „Pasimatymai su motina“, „Vakarė žvaigždė“, „Mintys, lekiančios namo“, „Kampe voratinklis mažytis“, „Išvežimai“. Šios eilės atveria asmenybės dvasios dramą pokario pragare, yra meniškos ir turi išliekamąją vertę.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Literatūra

Edukacinė programa „Pojūčių laboratorija“

Planuojama teikti paslauga susidarys iš dviejų etapų: 1) Edukacinės ekskursijos. Edukacinių ekskursijų metu, kurios vyks LAB tiflotyros skaityklos nuolatinėje ekspozicijoje, vaikai bus
supažindinti su LAB veikla, teikiamomis paslaugomis, aklųjų ir silpnaregių profesine veikla, aklųjų sporto pasiekimais, Lietuvos vyrų golbolo (riedulio) rinktinės pasiekimais, pačia sporto šaka, specialiųjų formatų leidiniais (Brailio raštu, garsiniais, reljefiniais (liečiamaisiais) piešiniais). 2) Kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai turės galimybę kurti reljefinius piešinius – atvirukus. Numatoma organizuoti kūrybines dirbtuves „Sukurk atviruką nematančiam draugui“. Kuriant reljefinius atvirukus bus akcentuojama, jog jie pasieks regos negalią turinčius asmenis, todėl vaikai bus skatinami kurti atsakingai, aiškiai perteikti norimą žinutę, emociją ar vaizdą (taip, kad būtų suprantama nematančiam žmogui) naudojant įvairias medžiagas bei tekstūras.
Kultūros paveldas, Literatūra

TAIP arba NE

Susipažinę su muziejaus ekspozicijomis, S. Nėries jausmų tragizmu, gyvenimo aistra ir lemtimi, išgirdę intriguojančių detalių, moksleiviai pasiskirstys į komandas. Dalyviai garsiai
skaitys ir atsakinės į pateiktus klausimus apie muziejų, kultūrą, S. Nėries asmenybę bei kūrybą. Klausimai sudėtingi, verčiantys mąstyti ir naudingi, nagrinėjantiems paskutinį bei išskirtinį poetės eilėraščių rinkinį „Prie didelio kelio“. Laimės komanda, pateikusi daugiausiai teisingų atsakymų.
Lėlių teatras, Literatūra

Mažeikiškio Kiškio teatras

Programos tikslas – sudominti vaikus lėlių teatru, padėti vaikams įsilieti į magišką teatro pasaulį, lavinti vaizduotę, kūrybiškumą, kalbėjimo ir komandinio darbo įgūdžius. Užsiėmimo
vadovas supažindins vaikus su bibliotekoje veikiančiu lėlių teatru, jo veikla, pristatys pagrindinį personažą Kiškį, o kad smagiau būtų žiūrėti spektaklį, visi vaikai trumpam taps linksmais kiškiais, užsidėję ant galvų ilgas kiškio ausis. Vaikams bus pasiūlyta patiems suvaidinti lėlių spektaklį pagal pasirinktą scenarijų.
Rodomi įrašai: 111 - 120164