Literatūra, Etninė kultūra

Skaitymo skatinimo programa „Kalvio pasaka“

Naudojami kalvystės įrankiai priartinimui prie šio amato garsų, svorio, naudojamų daiktų atmosferos sukūrimui. Nors tai yra skaitymas, trys aktoriai persikūnija į keletą personažų, o
muzikantas viską skaitymą iliustruoja realiais ir intrumentų pagalba išgautais garsais (naudojama virš 10 muzikos instrumentų (kai kurie iš jų etno daudytė, pjūklas ir pan.), taip pat gitaros, barškučiai, gongas, priekalas ir t.t.) , bei vietoje atliekama "gyva" muzika.
Kultūros paveldas, Literatūra

Pirmasis apsilankymas Maironio namuose

Edukacinė programa vyksta memorialiniame Maironio bute. Pradedant visi dalyviai gauna individualius edukatorių paruoštus užduočių sąsiuvinukus, kuriuos reikia užpildyti lankantis
muziejuje, klausantis pasakojimo. Kartu su dalyvių grupe po butą vaikšto ir edukatorė, kuri pasakoja kiekvieno kambario reikšmę ir prasmę, pristato eksponatus. Dalyviai, kuriame kambaryje tuo metu yra, tą sąsiuvinio užduočių lapą ir pildo. Pabaigoje aptariami rezultatai, įtvirtinamos žinios, dalyviai sąsiuvinukus gali parsinešti, patirtais įspūdžiais pasidalinti su tėvais ir pažįstamais.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Literatūra, Kita

„Žengiam į knygos pasaulį“

Edukacinio užsiėmimo „Žengiam į knygos pasaulį“ tikslas – formuoti gerus pradinukų skaitymo įgūdžius kaip pagrindą kultūrinio akiračio plėtimui, kūrybingumo ir kritinio mąstymo
skatinimui. Uždavinys – paskatinti pradinukus tapti aktyviais skaitytojais, nuolatiniais bibliotekų lankytojais. Kol skaitymo įgūdžiai nesusiformavę, skaitymas vaikams – sunkus darbas. Gausiuose bibliotekos fonduose kiekvienas vaikas gali rasti knygų, kurioms neliks abejingas, tačiau būtina pasirūpinti, kad pravertų bibliotekos duris, laisvai jaustųsi ir mokėtų ja naudotis. Bibliotekos darbuotojų parengtomis priemonėmis bus siekiama pradinių klasių mokiniams žaismingai pristatyti biblioteką, supažindinti su jos turimais fondais, pamokyti juos ieškoti informacijos ir užsitikrinti, kad mokinukai taptų aktyviais skaitytojais bei nuolatiniais bibliotekos lankytojais. D. Kudžmaitė (teatrinės programos „Pepė bibliografijos šalyje" pagalba, su pagal scenarijų pasiūtomis lėlėmis) žaismingai supažindins su biblioteka, knygų fondais, skirtingais informacijos paieškos būdais. Pažiūrėję teatralizuotą pristatymą, vaikai bus pakviesti žaisti žaidimą „Kas greitesnis bibliotekoje?“. Jo metu jie lenktyniaus tarpusavyje ieškodami leidinių ir informacijos pagal specialiai suformuotas užduotis. Galiausiai programos dalyviai turės galimybę išsirinkti pačią įdomiausią knygą ir ją išsinešti namo. Paslaugos rezultatas – į knygų pasaulį žengtas tvirtas pradinuko žingsnis. Daugiau apie paslaugą: www.biblioteka.lt/lt/2-vaikams/programos-vaikams/informaciniu-gebejimu-ugdymas/296-1-4-klasiu-moksleiviams
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Komiksų dirbtuvės“ Komiksų centre

Tikslas - skatinant vaikų laisvalaikio užimtumą, praplėsti požiūrį į skaitymą, literatūros įvairovę, komiksų žanrų įvairovę, lavinti kūrybiškumą ir saviraišką, padėti suprasti, kaip
kuriami komiksai, keisti nusistovėjusį požiūrį į komiksus Lietuvoje. Siekiama, kad (1) vaikai, susipažinę su komiksų įvairove, išlaisvintų savo fantaziją ir išmoktų sukurti savo personažą (super herojų), pasakojantį istoriją komiksų kalba; (2) aptariant komiksų kūrimo iššūkius ir galimybes, pristatant sukurtus darbus, vaikai lavintų savo kritinį mąstymą, mokytųsi kūrybiškumo; (3) kuriant komiksus, susipažintų su komiksų medijos unikalumu, populiarinama literatūra, domėtųsi jos skaitymu, lavintų savo kultūrinį sąmoningumą; (4) būtų organizuojamas prasmingas vaikų laisvalaikio užimtumas, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimas, prisidedant prie kūrybingų asmenybių ugdymo, įvairių visuomenės problemų sprendimų ir socialinės integracijos. Komiksų dirbtuvių metu mokiniai susipažins su skirtingų šalių komiksų istorija ir media ir konkrečiais pavyzdžiais. Išbandys naujas ir modernias priemones, profesionalią kompiuterinę įrangą ir grafines planšetes, naudodami ipad‘us ir „Photoshop“ programą kurs komiksus apie super herojus ir pristatys savo sukurtas idėjas. Susipažinę su komiksų kultūra, išmoks pastebėti kultūrinius įvairių šalių skirtumus, panašumus, esančius komiksuose, interpretuoti ir atskleisti gilesnes kūriniuose perteikiamas idėjas.
Literatūra, Kita

Žaidimas „Plėsk mąstymą“

Edukacinis žaidimas "Plėsk mąstymą" susideda iš keturių dalių: 1. Pabudimas 2. Tyrinėjimas 3. Abejojimas ir permąstymas 4.Apibendrinimas Kiekviename žaidimo etape mokiniai iš
naujo permąsto gautą 1 iš 5 scenarijų, kelia klausimus ir taip plečia asmeninį kritišką požiūrį. Pabudimo žaidimo fazėje mokomasi, kaip užduoti tikslius klausimus siekiant gauti kuo aiškesnius ir daugiau informacijos turinčius atsakymus. Žaidimo dalyviai susipažįsta su atviro ir uždaro tipo klausimais, mokosi juos formuluoti. Tyrinėjimo žaidimo fazėje žaidimo dalyviai išbando: 1.D. De Bono "Šešių kepurių" metodologiją; 2.Nežinomybės kvadratą, paremtu Johario lango teorija 3."Penkių Kodėl klausimų" metodiką 4.Ledkalnio metodologiją. Abejojimo ir Permąstymo žaidimo etapuose dalyviai sukuria kelias naujas žaidimo pradžios versijas ir jas pristato. Apibendrinimo fazėje vyksta gili refleksija (kas čia buvo? ką darėme? ką išmokau? kur tai galiu taikyti? ir t.t.) "Plėsk mąstymą" žaidimas laikomas sėkmingu, kai yra sukuriama daugiau nei viena žaidimo istorijos pradžia.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Išgelbėjęs gyvybę – išgelbsti pasaulį“

Edukacinis užsiėmimas apie žydų gelbėjimą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Dalyviai supažindinami su nacių vykdytais nusikaltimais, istoriniais įvykiais IX forte nacių okupacijos
laikotarpiu. Pristatomi Pasaulio tautų teisuoliai – drąsūs žmonės, kurie nepaisydami gresiančio pavojaus prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Atlikdami užduotis grupėmis, dalyviai detaliau susipažįsta su gelbėtojais, identifikuoja jų motyvus ir asmenines savybes, galimai lėmusias sprendimą rizikuoti ir gelbėti žydus. Užsiėmimas ugdo analitinį mąstymą, moko atpažinti žmonių asmenines savybes, skatina diskutuoti apie moralę ir vertybes.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Rodomi įrašai: 131 - 140172