Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Literatūra

„Balzako laiškas“

Onorė de Balzakas yra buvęs Lietuvoje. 1843 m. spalio 10 d. lankėsi Tauragėje. Tų metų pavasarį jis buvo atplaukęs į Peterburgą pas grafienę E. Hanską, kurią ketino vesti. Taip ir
nesutaręs dėl vedybų, rašytojas rudenį karieta iškeliavo atgal pro Rygą į Paryžių. Balzakas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje stotyje, kur užeigos namuose parašė laišką grafienei. Laiške rašoma: „Brangioji Grafiene, filosofas, teigdamas, kad negalima rašyti užeigos plunksna, pasakė didžią teisybę, nes, kad ir kažin kaip Jūs būtumėte nuliūdus, netvertumėte juokais, matydama, kaip aš darbuojuos tokia plunksna...“ Edukacinis užsiėmimas „Balzako laiškas“ skirtas 1-6 klasių mokiniams. Pirmiausia vaikai išvys pilies menėse šešėlių instaliaciją, kur vaizduojamas Balzakas, žengiantis į Tauragės paštą. Užsiėmimu siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su IXX a. rašymo žąsies plunksna tradicija, kuri pradėta dar VI amžiuje prieš Kristų. Antroje edukacijos dalyje vaikai sužinos šios rašymo technikos istoriją: ar visos žąsies plunksnos tinkamos rašymui; kaip jas paruošti; ką daryti, jeigu sulūžta plunksna ir dar daug įdomių dalykų apie popierinių laiškų rašymą Balzako laikais. Vaikai, kaip pats prancūzų rašytojas, pamėgins parašyti laišką ant popieriaus, naudodami tušą ir žąsies plunksną ir, jei tądien šypsosis laimė - patys sulauks slapto laiško.
Rodomi įrašai: 131 - 132132