Kultūros paveldas, Literatūra

Išminčių kova

Susipažinę su muziejaus ekspozicijomis, S. Nėries jausmų tragizmu, gyvenimo aistra ir lemtimi bei lyrika, išgirdę intriguojančių detalių, moksleiviai pasiskirstys į komandas. Dalyviai
garsiai skaitys dideliame ekrane projektuojamus klausimus, kurie sudaryti pagal edukatoriaus pasakojimą bei literatūros pamokose pateiktas žinias. Klausimai bus pateikti ryškiu ir spalvingu šriftu su galimais įdomiais, susietais su šiandienos aktualijomis atsakymų variantais. Vienas komandos narys garsiai perskaitys klausimą, tada visa komanda diskutuos ir nutars dėl teisingo atsakymo. Pateiktas teisingas atsakymas bus įvertintas balu. Laimės komanda, surinkusi daugiausiai teisingų atsakymų.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa

Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo pamoka pradinių klasių moksleiviams. Užsiėmimo tikslas – sukurti tokią aplinką, kuri leistų vaikams pasinerti į
netikėtą savanorišką kūrybinį procesą ir taip motyvuotų moksleivius skaityti, skatintų gebėjimą skaityti balsu bei gebėjimą sekti draugo skaitomą tekstą. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Mažieji aktoriai apsirengia pasakų herojų kostiumais, nusigrimuoja, gauna specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles ir prasideda vaidinimas. Knygelėse kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas skirtingomis spalvomis, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktoriai, ir žiūrovai, – jie vaidina savo roles. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacija „Stebuklų šalies karalystės“

Edukacija „Stebuklų šalies karalystės“ pagal kūrinį „Alisa Stebuklų šalyje“. Vaikų laukia kelionė po skirtingas Stebuklų šalies karalystes, išsidėsčiusias skirtingose teatro erdvėse.
Kiekvienoje karalystėje vaikus pasitiks skirtingos pažintys su teatru ir kūriniu. Edukacijos metu kiekvienas vaikas keliaudamas po skirtingas karalystes, atras ne tik savyje slypinčią Alisą, bet ir save, kaip kad Alisa keliaudama Stebuklų šalyje... Vaikai pabuvos trijose karalystėse, kuriose sutiks kūrinio personažus aktorius-pedagogus: Kreivų veidrodžių karalystėje veido mankštą ir dikciją lavins kartu su aktoriumi, komiku Artūru Sužiedėliu, Skambančių širdžių karalystėje balso ir garsinę vaizduotę atskleisti padės aktorė-scenos kalbos ir vokalo pedagogė Karina Češuiko, Aukštynkojėje karalystėje kūno valdymą ir plastinę kalbą ugdys su šokėja-choreografe Indre Puišyte. Pabuvoję visose trijose - mimikos, balso ir judesio karalystėse moksleiviai susitiks teatro scenoje atlikti paruoštų ištraukų. Šviesų ir šviečiančių objektų, ambientinės muzikos pagalba sukuriama magiška stebuklų šalies atmosfera. Programos pabaigoje organizuojamas refleksijos ratas – pokalbis su moksleiviais apie tai, ko išmoko, ką suprato ir išsineša iš šios edukacinės programos. Edukacija siekiama ne pilnai pristatyti literatūros kūrinį, bet sužadinti vaikų smalsumą susipažinti su juo. Šios interaktyvios edukacinės programos metu moksleiviai ugdys savo komunikavimo, pažinimo, socialines, kūrybiningumo ir asmenines kompetencijas. Išmoks kartu su kitais grupės nariais planuoti, kurti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti bei reflektuoti veiklą ir jos rezultatus. Kostiumai, scenografija – Monika Gurskytė Areimė Atlikėjai: Karina Češuiko, Artūras Sužiedėlis, Indrė Puišytė
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas. Siektini rezultatai: Mokiniai edukacinio užsiėmimo metu sužinos knygos skirtukų, kaip vienos iš meno sričių, raidos istoriją. Suvoks knygos tausojimo būtinybę, norint, kad ji tarnautų ilgesnį laiką. Sužinos knygos atsiradimo kelią.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“

Programos dalyviams bus rodomas filmo „Herkus Mantas“ fragmentas, pateiktis. Diskutuojama apie istorinės dramos ypatumus, vaizduojamą laikmetį, pjesės siužetinę liniją, trumpai
aptariami herojų paveikslai. Moksleiviai kviečiami susipažinti su Juozo Grušo tragedijos „Herkus Mantas“ tekstu ir raiškiai perskaityti edukatorių paruoštas dramos ištraukas. Siūloma interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu. Drauge aptariama, kaip rašytojas siekia tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui. Toliau aplankoma muziejaus teatrinė ekspozicija: rodomi eksponatai – meno kūriniai (teatro ir kino dailininkų sukurti scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, afišos, programos), rankraščiai, fotografijos, teatriniai kostiumai. Moksleiviai gauna individualias užduotis, kurias paruošia ir pristato visiems grupės dalyviams. Veiklos eiga: I dalis: aktyvus klausymasis, susipažinimas su muziejininkų parengta pateiktimi „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“, kino filmo „Herkus Mantas“ fragmento peržiūra, pažintis su ekspozicija, grupinis darbas – dramos teksto ištraukos raiškus skaitymas vaidmenimis, diskusija; II dalis: individualus darbas – kiekvienam dalyviui išdalijamos kortelės su klausimais ir iliustracijomis (tragedijos „Herkus Mantas“ teatro ir kino pastatymų nuotraukos, ekspozicijos fragmentai), atsakymų į programos klausimus pateikimas grupės dalyviams, iliustracijų atpažinimas ir pristatymas; III dalis: veiklos aptarimas ir įsivertinimas. Programa siekiama, kad būtų suprastas ne tik praeities literatūros, kultūros savitumas, bet ir aktualumas šiandienai.
Literatūra, Skulptūra

„Požemio rašytojai atgyja skulptoriaus dirbtuvėlėje“

Ar teko nusileisti į Maironio rūmų rūsius, išgirsti keistus bildesius ir tylias aimanas? Pačius smalsiausius ir drąsiausius kviečiame apsilankyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus
požemyje. Žinoma, ten neišvysime Maironio sesers Marcelės sandėliuotų daržovių bei seno vyno, negirdėsime ir aimanų, sklindančių iš kalėjimo, tačiau į susitikimą Požemio galerijoje kviečia visų mūsų žinomi ir mylimi rašytojai. Jauniesiems lankytojams siūlome kūriniuose iš metalo, gipso, medžio naujai atrasti K. Donelaitį, Maironį, Žemaitę, S. Nėrį, S. Gedą, B. Radzevičių, J. Aputį ir kitus rašytojus, įamžintus medaliuose, plaketėse, bareljefuose, skulptūriniuose portretuose, biustuose, statulose... Taip pat Požemio galerijoje eksponuojamos itin retai rodomos S. Nėries, J. Tumo-Vaižganto, Vydūno ir kitų rašytojų pomirtinės kaukės. Edukacinės programos metu patenkama į nepaprastą kūrybinę erdvę – jaunojo skulptoriaus dirbtuvėlę! Kiekvienas galės išbandyti rankų miklumą pjaustydamas, šildydamas ir minkydamas modeliną ar liedamas medalį iš gipso. Pasitelkę kūrybiškumą, talentą programos dalyviai formuos figūrėles, lipdys literatūros kūrinio įkvėptą skulptūrą ar dailins literatūrinį medalį. Tikslas – atrasti lietuvių rašytojus netradiciniu būdu – per portretus, įamžintus įvairiose skulptūros formose. Uždaviniai: (1) supažindinti su vaizduojamosios dailės kūriniais ir išmokyti atskirti skulptūrą, bareljefą, horeljefą ir kt. jų rūšis; (2) susieti jau skaitytų kūrinių autorius su meno kūriniuose pavaizduotais rašytojais; (3) kartu su programos dalyviais aptarti atrastus rašytojų portretus; (4) kūrybinių dirbtuvių metu pritaikyti įgytas žinias ir sukurti savo medalį ar skulptūrą (pasirinktinai). Metodai: kūrybinės dirbtuvės, diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Lėlių teatras, Literatūra

Kūrybinio skaitymo užsiėmimas ,,Literatūrinės šėlionės"

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei kūrybinė. Užsiėmimo pradžioje susipažinimui ir kūrybinio skaitymo valandėlei pasitelkiamas knygos personažas – kiškis Morkus,
kuris vaikus ves per visą užsiėmimą. Kartu su knygos personažu literatūrinio žaidimo metu, pasitelkiant informacines technologijas, trumpai pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, vaikai patys pasirinks knygą, kurios ištraukas jie skaitys. Perskaitę kūrinio ištrauką, diskusijos metu aptars jo turinį, analizuos personažų savybes, diskutuos apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalins savo patirtimis, emocijomis, mokysis modeliuoti (perkurti) kūrinį, keičiant pabaigą ir pradžią, pridedant kitus personažus, užrašys savo pasakojimą ir jį iliustruos. Taip jie sukurs knygelę ,,Kartu su Morkumi...“ Pasiskirstę vaidmenimis pagal savo sukurtą pasakojimą jie sukurs garso įrašą, kuris bus pridėtas prie knygutės. Kūrybinės užsiėmimo dalies metu vaikai susipažins su šešėlių teatro žanru, gamins savo sukurto pasakojimo personažus ir kurs šešėlių teatro pasirodymą, kurį galės parodyti savo tėvams. Tokia žaidybinė teksto perteikimo forma leidžia vaikams atsipalaiduoti, o pokalbiai su lėlėmis – išlaisvinti savo mintis, drąsiai sakyti savo nuomonę ir interpretuoti literatūros tekstą. Tai puiki galimybė ugdyti vaikų vaizduotę, kritinį mąstymą, lavinti vaikų pojūčius, skatinti vaikų bendravimą, domėjimąsi kultūros reiškinių įvairove, mažinti socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves, tenkinančias įvairius jų poreikius, parodyti jiems, kad biblioteka – tai ne tik knygų skaitymas, tai ir edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, inovatyvios mokymo ir informacijos priemonės. Šia paslauga siekiama parodyti, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas ir įdomus, o jų įvairovė bibliotekoje gali tenkinti visų poreikius.
Literatūra, Kita

Literatūrinė edukacija ,,Kvapų akademija“

Kaip kvepia cinamonas, kardomonas ar levandos? O kaip kvepia mėnesiena, šaltis, užmarštis? O kokios spalvos yra tavo klasės kvapas? Lai kelią į literatūrą, kūrybą, savęs bei pasaulio
pažinimą jums atvers uoslė. Literatūrinė edukacija „Kvapų akademija“ skirta 7-12 klasių moksleivių vaizduotei ir kūrybiškumui lavinti. Pamokos metu mokiniai tamsoje (su ,,miego akiniais“) klausosi knygos ištraukos, susipažįsta su vaistinių ir prieskoninių augalų kvapais, sužino apie žmogaus uoslės galimybes, kvepalų gamyba, lavina savo kūrybiškumą susiedami knygos tekstą su kvapais, kvapus su spalvomis, kurdami savo klasės kvapą. Kultūrinė edukacija ,,Kvapų akademija“ ugdys su literatūros pažinimu susijusius mokinių įgūdžius: gerins teksto suvokimo, interpretacijos gebėjimus, skatins įdomesnę teksto analizę ir pan. Tikimės, kad modernus (tarpdisciplininis) edukacijos formatas pačius mokinius skatins ieškoti naujų ir netikėtų informacijos pristatymų būdų, padės jiems rengiant teminius pranešimus, veiklų pristatymus. Edukacija turi ir pažintinį turinį: mokinius supažindina su kvapais, mados ir kvepalų istorija, moko aprangos etiketo (kvepinimosi protokolo). Siekiami rezultatai – kūrybiški, išsilavinę, lakios vaizduotės vaikai ir jaunuoliai, mėgstantys skaityti, gebantys suvokti ir interpretuoti perskaitytą tekstą, žinantys aprangos etiketą, kvepalų istoriją.
Rodomi įrašai: 131 - 140164