Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Ko moko legendos?

Kuo legendos apie gilią senovę yra svarbios šiuolaikiniam jaunam žmogui? Šioje edukacinėje programoje, vykstančioje autentiškoje rašytojo A. Vienuolio namo aplinkoje, mokiniai protu ir
jausmais susipažins su legendų žanru ir su rašytojo A. Vienuolio sukurtomis legendomis. Susipažinę su pagrindinėmis romantizmo epochos idėjinėmis nuostatomis, leisimės į rūsį, kuriame savo kailiu patirsime legendų pasakojimą. Po tematinio įvado mokiniai pakviečiami į gyvąją legendų pasakojimo patirtį – muziejaus rūsyje, paslaptingoje, nuo kasdienybės atribotoje erdvėje, profesionali pasakotoja ekspresyviai romantiškąja maniera pasakos rašytojo legendas „Užkeiktieji vienuoliai“ ir/ar „Šventavartė“ – taip mokiniai galės ne tik sužinoti, bet ir patirti pasakojamos legendos įtaigą ir emocijų jėgą. Po legendų pasakojimo, mokiniai pakviečiami į rašytojo A. Vienuolio kambarius, kur dirba grupėmis ir analizuoja išgirstas legendas. Kokia didelė problema ištiko legendos veikėjus? Kokie legendų veikėjų pagrindiniai talentai? Kokios pagrindinių veikėjų vertybės ir tikėjimai? Kaip talentai ir vertybės įtakojo, kad veikėjai tapo herojais? Ką pagrindiniai veikėjai padarė, kad išspręstų problemą? Kokį svarų gėrį jie suteikė tautai, bendruomenei? Užduotis mokiniams – išskirti 5 svarbius dalykus, kuo pasižymi legendų herojai. Trečioji veiklų dalis – kūrybinė ir kritinio apmąstymo veikla. Mokiniai dirba keliomis grupėmis: aptaria šiuolaikinę populiarumo sampratą ir lygina su pagrindinių legendų herojų bruožais ir kuria bei papasakoja savo sukurtą šiuolaikinę legendą. Ar aš galiu tapti legenda šiandien? Koks turėčiau būti ir ką nuveikti, jog tapčiau legenda? Ar pakanka būti populiariu mokykloje ar socialiniuose tinkluose, kad iš tikrųjų taptum legenda? Šia veiklos dalimi siekiame, kad mokiniai gebėtų sieti teorines literatūrines žinias su savo asmeniniu tobulėjimu bei įgytų išraiškingo, ekspresyvaus pasakojimo patirties. Edukacinę programą baigiame veiklų refleksija.
Literatūra, Kita

Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“

Kaip kvepia arbatmedis, eukaliptas, levandos? O kaip kvepia mėnesiena, šaltis, užmarštis? O kokios spalvos yra tavo klasės kvapas? Lai kelią į literatūrą, kūrybą, savęs bei pasaulio
pažinimą jums atvers uoslė. Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“ parengta pagal vokiečių rašytojos Annos Ruhe kūrinį vaikams „Kvapų vaistinė: magija tvyro ore“. Tai – fantastinė nuotykių knyga jaunesniesiems paaugliams apie paslaptingą kvapų vaistinę, kurioje laikomi magiški kvapai ir aromatai. Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“ skirta 2–6 klasių moksleivių vaizduotei ir kūrybiškumui, skaitymo įgūdžiams lavinti. Pamokos metu mokiniai klausosi knygos ištraukos, susipažįsta su vaistinių augalų kvapais, sužino apie žmogaus uoslės galimybes, lavina savo kūrybiškumą susiedami knygos tekstą su kvapais, kvapus su spalvomis, kurdami savo klasės kvapą. Pamokos metu naudojami mokymo metodai: pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, literatūros kūrinio analizė, diskusija, kūrybinė-praktinė veikla, minčių lietus, žaidimas. Edukacinę pamoką veda personažas – kvapų vaistininkas. Pamokos metu moksleiviai ne tik sužino naujos informacijos, lavina vaizduotę, varžosi komandose, bet ir pasiekia realų rezultatą – sukuria savo klasės kvapų receptą ir patį kvapą, kurio dalelę gali parsinešti namo. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Kultūros paveldas, Literatūra

Orientacinis žaidimas „Adomo Mickevičiaus detektyvas“

Kur gyveno, kūrė, o kur buvo įkalintas garsusis poetas? Šio orientacinio žaidimo metu moksleiviai sužinos daugybę įdomių detalių apie A. Mickevičiaus pėdsakus Vilniaus senamiestyje.
Laukia įvairios užduotys ir netikėtos vietos. Žaidimo tikslas – pasitelkiant gyvą miesto aplinką supažindinti vaikus su poeto Adomo Mickevičiaus asmenybe bei literatūriniu paveldu. Siekiama supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, glaudžiai susijusiomis poeto gyvenimu ir kūryba; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais ir atskleisti jų sąsajas su A. Mickevičiaus asmenybe; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus ir kviesti moksleivius interpretuoti miesto istoriją. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki senamiesčio objektų; užduotys, atskleidžiančios poeto gyvenimo ir kūrybos faktus – istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; kūrybinės užduotys – literatūrinių priemonių panaudojimas kuriant savus tekstus. Siekiama, jog po žaidimo moksleiviai būtų įgiję daugiau žinių apie A. Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą Vilniuje, jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, gebėtų miesto erdves susieti su istorijos įvykiais, geriau atpažintu įvairius istorijos ir kultūros ženklus gyvoje miesto aplinkoje ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančios aplinkos istoriją ir paveldą.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Lėlių teatras, Literatūra

Pirštų lėlių teatras

Pažintinio-edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai prisijungę prie išmaniosios programėlės „Kahoot“ (žaidimais grįsta mokymosi platforma) dalyvaus viktorinoje, kurioje bus pateikti
klausimai susiję su tautosaka. Antrojoje užsiėmimo dalyje moksleiviai bus įtraukti į žaismingą pirštų lėlių gamybą. Iš pateiktų medžiagų pasigaminę lėles vaikai turės pasiskirstyti grupėmis ir sukurti vaidinimą pagal pasirinktą legendą. Personažų kūrimas ir legendos vaidinimas ugdys moksleivių iniciatyvumo, komandinio darbo, kūrybingumo, komunikavimo ir pažinimo kompetencijas.
Dailė, Literatūra

Knygų skirtukų kūrimo edukacija

„Knygų skirtukų kūrimo“ edukacijoje vaikai susipažins su knygų skaitymo kultūra, knygų atsiradimo istorija ir raida, patys išmoks susikurti nuotaikingą knygų skirtuką pasirinktomis
meninės išraiškos priemonėmis. Jie galės apžiūrinėti surinktą knygų skirtukų kolekciją bei surasti savo estetinę formą savo mažam knygos draugui. Edukacijoje vaikai susipažins ne tik su naujausio dizaino knygomis bei ir mokės atskirti piešinį nuo antspaudo ar tapybos kūrinio, susipažins su įvairiais meniniais stiliais nuo fotorealizmo iki pop-arto, pop-up‘o, siurrealizmo ir kt. Išeidami iš edukacijos kiekvienas parsineš namo po išskirtinį vienetinį savo mini meno objektėlį, kuriuo galės ilgai džiaugtis skaitydami knygas. Po edukacijos vaikams yra rengiama ekskursija po biblioteką ir supažindinama su knygų buveinėmis bei pagrindinėmis knygų naudojimo taisyklėmis; žaidžiame interaktyvų žaidimą „Knygų ligoninė“.
Kultūros paveldas, Literatūra

Slėpk knygas – darys kratas

Lankytojai susipažįsta su Didžiulių sodyba, apžiūri viduje įrengtą ekspoziciją, pristatančią Didžiulius kaip knygnešius, švietėjus, nukentėjusius už anticarinę veiklą. Kiekvienam
sudaroma galimybė rašyti ar piešti žąsies plunksna, aptariama, kuo rizikavo slaptosios lietuviškos mokyklos dalyviai. 3–5 klasių mokiniai išgirsta kelis garsiausių knygnešių nutikimus. Praktinių užduočių metu detaliau panagrinėjamas „knygnešio terbos“ turinys, taip susipažįstama su spaudos draudimo literatūra, nes knygelės vartomos, apžiūrimas jų dydis, kaina, jos palyginamos su moksleivių turimomis savo namuose knygomis. Vaikai klausiami apie savo šeimos turimas seniausias knygas, taip skatinami domėtis šeimos biblioteka. Išbandydami bausmes, vaikai supranta, kad seniau vaikų gyvenimas nebuvo toks patogus, kaip dabar. Daroma krata leidžia pajusti knygnešių riziką. 6–8 klasių moksleivių praktinės veiklos orientuotos ne tik į knygnešystės plėtojimą šiame dvarelyje, bet ir visos Lietuvos žymiausių knygnešių atminties išsaugojimą Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Susiskirstę į grupeles iš atskirų žodžių bando sudėlioti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą, kuriame sutelpa plati knygnešystės prasmė, taip vaikai skatinami panaudoti įgytas žinias, atlikti užduotis grupėse, bendrauti tarpusavyje. Detaliau susipažįstama su asmenine S. Didžiulio biblioteka, jos reikšme ir likimu šiandieną. Moksleiviai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu. Žąsies plunksna bandomas sukurti knygos ženklas – ekslibrisas. Vyksta kratos darymas ir draudžiamų knygų ieškojimas, panaudojant išlikusią autentišką knygų slėptuvę. Apibendrinama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į Lietuvos šiandieną. 9–12 klasių mokiniai sutelkia dėmesį ne tik į knygnešystę, bet ir plačiau pažįsta sodybos šeimininkus kaip šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius nemenką biblioteką, kovojusius su prietarais, tamsumu, skleidusius žinias.
Literatūra

„Balzako laiškas“

Onorė de Balzakas yra buvęs Lietuvoje. 1843 m. spalio 10 d. lankėsi Tauragėje. Tų metų pavasarį jis buvo atplaukęs į Peterburgą pas grafienę E. Hanską, kurią ketino vesti. Taip ir
nesutaręs dėl vedybų, rašytojas rudenį karieta iškeliavo atgal pro Rygą į Paryžių. Balzakas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje stotyje, kur užeigos namuose parašė laišką grafienei. Laiške rašoma: „Brangioji Grafiene, filosofas, teigdamas, kad negalima rašyti užeigos plunksna, pasakė didžią teisybę, nes, kad ir kažin kaip Jūs būtumėte nuliūdus, netvertumėte juokais, matydama, kaip aš darbuojuos tokia plunksna...“ Edukacinis užsiėmimas „Balzako laiškas“ skirtas 1-6 klasių mokiniams. Pirmiausia vaikai išvys pilies menėse šešėlių instaliaciją, kur vaizduojamas Balzakas, žengiantis į Tauragės paštą. Užsiėmimu siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su IXX a. rašymo žąsies plunksna tradicija, kuri pradėta dar VI amžiuje prieš Kristų. Antroje edukacijos dalyje vaikai sužinos šios rašymo technikos istoriją: ar visos žąsies plunksnos tinkamos rašymui; kaip jas paruošti; ką daryti, jeigu sulūžta plunksna ir dar daug įdomių dalykų apie popierinių laiškų rašymą Balzako laikais. Vaikai, kaip pats prancūzų rašytojas, pamėgins parašyti laišką ant popieriaus, naudodami tušą ir žąsies plunksną ir, jei tądien šypsosis laimė - patys sulauks slapto laiško.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygų lobis

Jei mėgsti nuotykius ir knygas – dalyvauk žaidime „Knygų lobis“! Kad surastum bibliotekoje paslėptas pirato brangenybes, tereikia kantrybės, gudrumo ir narsos! Nusiteik aktyviai ir
smagiai praleisti laiką, įveikt 7 užduotis ir knygų jūroje rasti kelią į pergalę! Tai orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka - biblioteka, ekskursijos metu papasakojama apie erdves ir funkcijas. Visos edukacijos trukmė – iki 40 min. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 1-4 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Rodomi įrašai: 131 - 140202