Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Literatūra

Švietėjiškos tradicijos Didžiulių dvarelyje

Edukatorius, pasitelkdamas ekspoziciją, pristato Didžiulių šeimos genealoginę schemą, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis,
sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Per biografijos faktus, parašytus kūrinius, ryšius su kitais Lietuvos šviesuoliais pristatomas Liudvikos Didžiulienės siekis kovoti su prietarais, tamsumu, skleisti žinias. Programos dalyviai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą, šios bibliotekos įtaką Lietuvos šviesuomenės ugdymui ir Nepriklausomos Lietuvos idėjos brandinimui bei valstybės kūrimui. Užsiėmimas tęsiamas edukacinėje erdvėje su išlikusiais autentiškais kambario baldais. Susėdę aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, programos dalyviai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai. Vyksta viktorina, kurioje jaunimas, pasidalinęs į grupes, varžosi tarpusavyje, kurie teisingiau atsakys į klausimyną, sudarytą iš svarbiausių spaudos draudimo laikotarpio faktų. Lauke susipažįstama su sodyboje auginamais senoviniais vaistažoliniais ir prieskoniniais augalais, lankytojai gauna dovanų sėklų arba pačių augalų. Skaitoma ištrauka iš Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės prisiminimų apie motiną kaip grožio puoselėtoją. Ant akmeninių laiptų daroma simbolinė nuotrauka. Programa užbaigiama vaišėmis su žolelių arbata iš senoviško virdulio ir Didžiulių sodo gėrybėmis pagal sezoną.
Literatūra, Muzika

„Vaikų kambarys“ (literatūros, muzikos ir teatro žaidimas)

... sulūžęs lėlių namas, įkyri musė, žiopla sraigė, bebaimė varlė, languose įstrigęs drugelis, palėpės dulkės, senas lagaminas, su senelių nebenaudojamais daiktais, apdulkėję pirmųjų
Lietuvos nepriklausomybės metų laikraščiai, senos taupomosios knygelės, laiškai, krepšiai, maži batukai. Kvapai, mėgstamiausi močiutės blynai, Sargis, gandrų porelė pievoje - mano vaikystės kambarys, tiksliau - visa vaikystės pieva. Taip, kaip ir V.Palčinskaitės eilių knygoje "VAIKYSTĖS KAMBARYS“ - joje pilna nuotaikų, paslapčių ir dar daug ko, ko nė nebeprisimenam... Programoje VAIKŲ KAMBARYS (literatūros, muzikos ir teatro žaidimas) - apie 15 V.Palčinskaitės eilėraščių (kurie nuolat kinta), pavadinti rinktinės VAIKŲ KAMBARYS pavadinimu yra skaitomi, rimuojami, dainuojami, šokami, vaidinami, žaidžiami - siekiant atskleisti "gyvąją" poeziją. Visas pasaulis – vaikų kambarys. O gal Vaikų kambary – visas Pasaulis, kuriame šoka lėlės, žvengia medinis arkliukas, vilkas stato namą, jaukiai bambėdamas verda virdulys, o pomidoras tuoj tuoj sprogs! Oj! Vaidina ir muzikuoja Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, Gediminas Žilys.
Literatūra, Kita

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“

Kaip gražiai padengti stalą namuose? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Kaip elgtis svečiuose, jei jūsų lėkštėje – spagečiai ar žuvis, o šalia – ne viena, o keletas šakučių?
Nežinote, jaučiatės sutrikęs ar sutrikusi? Ne bėda! Į pagalbą skuba Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis, panelė ar tiesiog kultūringas žmogus! Tai – literatūrinė edukacinė pamoka, parengta pagal rašytojos Danguolės Kandrotienės knygą „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ (2010, 2016). Literatūrinės-edukacinės pamokos metu moksleiviai per eiliuotą tekstą įžengia į stalo etiketo akademijos paskaitą, kuri skatina vaikų kūrybiškumą ir leidžia kitokiu formatu, nekasdieniškai mokytis stalo etiketo taisyklių. Edukacinės pamokos planas metu vaikai sužinos stalo įrankių istoriją, mokysis gražaus elgesio prie stalo, kaip taisyklingai laikyti stalo įrankius, kaip tinkamai jais naudotis, išbandys įgytas žinias praktinėje užduotyje. Supras pagrindinius stalo etiketo principus, o juos išmanydami gebės priimti sprendimus ir netikėtose situacijose. Žiūrės vaizdo medžiagą, diskutuos apie tinkamą ir netinkamą elgesį prie stalo. Edukacinė pamoka skirta 1-4 klasių mokiniams, ją veda personažu persirengęs edukatorius. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, pamokos vedėjas parenka metodus ir pažintinės informacijos kiekį. Kiekvienas dalyvis dovanų gauna stalo padėklą bei Garbingo valgytojo diplomą. Dalyvių atsiliepimai apie edukaciją: Sužinojau, kaip atsirado šaukštas, peilis ir šakutė. Labiausiai patiko įrankių atsiradimo istorijos, nes įrankiai išties atsirado netikėtai. Gustė, 3B kl. Grįžęs namo barsiu tėtį, nes jis prie stalo būna su telefonu. Matas, 3B kl.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė valanda „Vakaras O“

„Vakaras O“ tai - poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent
taip, kad moksleiviai panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Edukaciniame vyksme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos, kur lengvai ir greitai perkandami eilėraščiai keičiasi su sunkiais, neišsprendžiamais, simboliais apkrautais, senųjų klasikų darbais. Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. „Vakarą O“ – įspūdingas, didžiųjų šalies literatūros kūrėjų – Vytauto Stankaus, Sigito Gedos, Dovydo Grajausko, Jono Meko, Martyno Vainilaičio, Rimvydo Stankevičiaus, Mindaugo Nastaravičiaus, Vlado Braziūno, Donaldo Kajoko ir kt. – kūrybą apjungiantis pasirodymas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Baziliskas ir kitos Vilniaus paslaptys

Kaip ir iš ko sužinome apie istoriją? Praeitį? Praeityje veikusius ir kūrusius žmones? Užsiėmimo metu bus aptarta nemažai skirtingų istorijos šaltinių ir aptarta ką, juos kritiškai
vertinant, jie mums pasakoja apie praeitį. Didžiausias dėmesys bus telkiamas ties legendomis ir mitais, kurie taip pat mums pasakoja apie praeitį ir aiškina kas ir kodėl ankščiau nutiko. Dalyviai prisimins bei įvairiomis priemonėmis sužinos kelias Vilniuje sklandančias legendas: Geležinio vilko, užkeiktų bastėjos šulinio turtų, Vilniaus bazilisko ir kt. Bus aptarta kaip ir kodėl legendos ir mitai prisideda prie mūsų krašto praeities supratimo, ką iš jų galime sužinoti, kaip kritiškai turime juos vertinti ir ką jie atskleidžia apie praeityje veikusius žmonės, jų gyvenimą ir vertybes. Atsižvelgiant į dalyvių amžių, turinys ir užsiėmimo veiklos bus koreguojamos pagal mokinių turimas žinias ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Užsiėmimo metu, mokiniai ne tik susipažins, nagrinės, aptars, analizuos sužinotą informaciją, bet ir patys turės progą grupinio darbo metu, kurti istoriniais įvykiais paremtą legendą. Pagrindinis užsiėmimo tikslas - ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra.
Literatūra, Dramos teatras

Knygnešio kelias

Edukacinis užsiėmimas „Knygnešio kelias“ – tai vaikų atliekama inscenizacija atkurtoje XIX a. slaptojoje (daraktorinėje) mokykloje. XIX a. antrojoje pusėje carinė Rusija vykdydama
šalies gyventojų rusifikaciją, įveda draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Šį draudimą seka įsakymas uždaryti visas nevalstybines (kartu ir parapijines) mokyklas bei uždraustas mokymas lietuvių kalba. Į kovą už lietuvių tautos gyvybingumą stojo nemažai dvasininkų, inteligentų, paprastų kaimo ir miesto žmonių. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos, periodinė spauda į Lietuvą buvo gabenama slapčia. Tuo rūpinosi knygnešiai. Knygnešių tykodavo Rusijos pasienio pareigūnai (žandarai). Ne vienas knygnešys pateko į jiems paspęstas pinkles. Edukacinio užsiėmimo „Knygnešio kelias“ metu moksleiviai supažindinami su XIX a. spaudos draudimo laikotarpiu ir valdžios siekiu pažaboti lietuvių tautą bei lietuvių tautos siekį išlikti ir išsaugoti savo kalbą ir istoriją. Edukacijos metu vaikai inscenizuoja sunkų ir varginantį knygnešio kelią iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) per sieną iki slaptosios mokyklos, bando išvengti žandarų paspęstų spąstų ir kuria variantus, kur ir kaip knygnešys galėtų pernešti didžiausią to meto turtą – lietuviškas knygas – ir nepakliūti į žandarų pinkles. Tam pasitelkiami aptariamam laikotarpiui būdingi leidiniai, apranga, kiti rekvizitai.
Kinas, Literatūra

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Literatūra, Kita

Protų kovos

Kviečiame aktyviai mąstyti ir dalyvauti protų kovose! Tai viena smagiausių ir populiariausių pramogų ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp vaikų. Mūsų protų kovos skirtos vaikams, kurie
nori mąstyti ir yra smalsūs. Ši veikla skatina kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius, bei sužadina norą būti pirmiems. Kaip kadaise rašė filosofas R. Dekartas „mąstau, vadinasi, esu“. Protmūšio klausimai susiję su edukaciniais žaidimais ir jų istorijomis, mokslininkais ir architektūra, galvosūkiais ir skaičiais, nuotraukomis ir muzika. Edukacijos metu aktyviai spėliosime, diskutuosime, priimsime sprendimus ir skatinsime pažinimo džiaugsmą. Mokiniai, atvykę į Proto kovų edukaciją visų pirma turės galimybę susipažinti su mūsų pažinimo erdvėje esančiais žaidimais ir jų istorijomis. Vaikai turės galimybę ne tik pažaisti, tačiau įtraukti ir savo smegenų ląsteles į veiklą. Protmūšio metu užtvirtinsime informaciją, organizuosime diskusijas apie sunkiausius klausimus ir lengvus. Vaikai po edukacijos išeis tikrai „pasikrovę“ geros energijos, žinių srauto ir atradimų!
Literatūra

Rašytojo kambarys

Edukacinė programa suformuota atsižvelgiant į tikslinės vaikų grupės – pradinių klasių mokinių ugdymosi ir saviraiškos poreikius ir aktualijas. Šio amžiaus vaikai ypač mėgsta pasakoti
apie savo kambarį, jie nori turėti savo saugią erdvę, kur galėtų pasireikšti jų asmenybė. Be to, kaip tik šio amžiaus vaikai dažnai jau ima bandyti kurti savo pirmąsias knygas. Rašytojams, kaip ir vaikams, taip pat svarbi kūrybos erdvė, kur gimsta naujos mintys ir yra užrašomi nauji kūriniai. Tad vaikai ir rašytojai turi daug ką bendro – jie nori kurti ir turėti tam palankią aplinką. Ši vieta – tai Rašytojo kambarys. Edukacinės programos tikslas – sudominti pradinių klasių mokinius Antano Baranausko ir Antano Žukausko-Vienuolio kūryba, sukuriant pasakojimo sąsajas su pačių vaikų gyvenimo erdvėmis (savo kambariais) bei randant šiuolaikinius, įtraukiančius pasakojimo (storytelling) būdus. Programos edukatorė pasitinka vaikus, atvykusius į Rašytojų kalnelį. Stovint ratu, edukatorė skatina vaikus pasidalinti, ką jie veikia savo kambariuose ir kaip tie kambariai atrodo. Edukatorė papasakoja, kokia svarbi kūrybos erdvė yra rašytojams, pateikiama keletas įkvepiančių pavyzdžių. Edukatorė pristato, jog Anykščiuose nuo seno kūrė rašytojai. Ir dabar esame sodyboje, kurioje yra net dviejų rašytojų kūrybos erdvės – jų kambariai. Tai poeto A. Baranausko klėtelė ir rašytojo A. Vienuolio namas, kurio antrajame aukšte yra jo darbo ir kūrybos kambarys. Grupė eina į A. Baranausko klėtelę. Edukatorė pasakoja apie poeto kūrybos erdvę ir įpročius, naudodama konkrečius artefaktus: jaunystėje poetas rašė žąsies plunksna, vėliau pieštuku. Senatvėje dėl sveikatos problemų rašė tik klūpodamas ir jau metaline plunksna. Pasakojime atskleidžiama aplinkos ir joje esančių objektų įtaka, visi pasakojami daiktai yra duodami paliesti bei juos pagal galimybes išbandyti. Iš Klėtelės erdvės programos dalyviai keliauja į A. Vienuolio namą.
Rodomi įrašai: 131 - 140197