Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku t
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Literatūra

Kalba – tautos gyvasties garantas

Edukacinės programos dalyviai pasitinkami prie sodybos vartelių, palydimi iki namo, per tą laiką užmezgamas ryšys su atvykusiais, jie spėja prisistatyti, iš kur atvyko, ar pirmąkart.
Namo viduje edukatorė parodo ekspoziciją, trumpai apibūdina Didžiulių šeimos narius, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Vaikai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą. Suteikus vaikams žinių, jie pakviečiami į edukacinę erdvę su išlikusiais autentiškais kambario baldais – stalu, komoda, laikrodžiu. Susėdus aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, vaikai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai, knygnešių pavardžių išsaugojimas Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, bando įsiminti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą. Praktinių užsiėmimų metu detaliai nagrinėjamas knygnešių maišo turinys, vartomos ir rūšiuojamos knygelės, susipažįstama su draudžiamos spaudos leidimo ypatumais, knygų dydžiu, kaina, platinimo sunkumais, aptariama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į šiandieną, koks svarbus lietuviškas žodis tautos vienybei ir išlikimui. Programa užbaigiama, ragaujant žolelių arbatą ir Didžiulių sodo gėrybes pagal sezoną, aptariant patirtą įspūdį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Dailė, Literatūra

ILIUSTRACIJŲ PASAULYJE: Knygos personažo kūrimas

ILIUSTRACIJŲ PASAULYJE: Knygos personažo kūrimas – tai edukacinis praktinis užsiėmimas, kuriuo metu dalyviai bus trumpai supažindinti su iliustracijos pagrindiniais aspektais ir
vaidmeniu knygoje, didesnį dėmesį atkreipiant į istorijos pagrindinį veikėją, esminius bruožus, kuriuos atskleidžia tekstas. Užsiėmimą ves ir savo kūrybine patirtimi bei įgūdžiais dalinsis profesionali dailininkė-iliustruotoja Marija Giliova. Užsiėmimo metu bus pristatyta paprasta schema, kuria vadovaujantis galima sukurti unikalų personažą (pagrindinį veikėja), per didį, formą, kompozicijos elementus, spalvą ir jų derinį. Atlikdami kelias kūrybines užduotis, kartu atsitiktinai surasime neįprastus žodžių junginius, busimo veikėjo pagrindinius bruožus ir savybes. Dirbdami su tekstu, mokiniai bus skatinami vadovautis savo vaizduote, pasitelkti unikalius kūrybinius gebėjimus, žinias bei užsiėmimo metu pristatyta informacija. Aptarsime simbolių reikšmes ir mokysimės vaizdo bei simbolių pagalba „užkoduoti pagrindinę žinutę“. Užsiėmimo metu, kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo personažą ar kelius jo variantus. Kilus klausimams ar susidūrus su „kūrybos iššūkiais“, dalyviams bus suteikta profesionalios dailininkės-iliustruotojos pagalba. Šis užsiėmimas suteikia galimybę saviraiškai, atskleidžia unikalų kiekvieno mokinio požiūrį bei teksto suvokimą, pažadina vaizduotę. Taip pat ugdo gebėjimą „perskaityti“ vaizdus ir geriau suprasti teksto esmę, jį interpretuoti. Ugdo meninius įgūdžius ir suteikia naujas žinias, kurios ugdo gebėjimą spręsti problemas ar išskylusius iššūkius kūrybiškai, netradiciniu būdu, ieškant daugiau galimybių. Taip pat, plečia kultūrinį akiratį, moko pažiūrėti kitu kampu, užduoti sau klausimą bei analizuoti.
Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Dizainas, Literatūra

Edukacinė pamoka ,,Knygos anatomija“

Ar norėtum bent kartą apsilankyti tikroje spaustuvėje? O sužinoti, kokią kūno dalį turi ne tik žmogus, bet ir knyga? O pasigalynėti proto mūšyje su draugais ar pabūti knygos gydytoju?
Jei taip, jūsų laukia edukacinė pamoka ,,Knygos anatomija“ bei jos vedėja – Filomena Knygmanytė, Tai ką išmoksite ar sužinosite edukacijos metu, tikrai nerasite savo vadovėliuose! Kultūrinės edukacija ,,Knygos anatomija“ edukacija yra skiriama 2-8 klasės mokiniams: 2-5 klasėms ir 6-8 klasėms. Priklausomai nuo mokinių amžiaus skiriasi žaidimui skirtos priemonės bei informacijos pateikimo metodai. Edukacijos metu mokiniai žaidimo ar protmūšio metodu supažindinami su pagrindiniais knygos elementais, pildydami paciento korteles susipažįsta su svarbiausiais bibliografiniais knygos duomenimis, žiūri 2 pažintinius filmus, ,,gydo“ knygą (2-5 klasės), diskutuoja apie knygos viršelį, susipažįsta su interaktyviomis knygomis, aptaria savo įgytas žinias. Kultūros edukacijos dalyviai gaus nemokamą metodinę užklasinio skaitymo priemonę – ,,Mano skaitymo dienoraštis“, kurią specialiai šiai edukacijai sukūrė rašytoja ir leidėja Danguolė Kandrotienė. Priemonė yra skirta naudoti klasėje arba individuliai, ją naudojant mokiniai įtvirtina edukacijos metu įgytas žinias, taip pasiekiamas kultūros paslaugos tęstinumas bei sprendžiama užklasinio skaitymo užrašų problema. Atsiliepimai apie edukacinę pamoką „Knygos anatomija“: Edukacinė pamoka „Knygos anatomija“ yra netradicinė ir inovatyvi. Įdomus sudominimas, nuteikimas, parengimas mokinių savarankiškam darbui. Edukacinės pamokos metu mokiniai turėjo galimybę nekasdieniškai ir kitokiu formatu sužinoti apie knygos anatomiją. Įgijo teorinių ir praktinių žinių, kurias pritaikys gyvenime. Kazė Startienė, Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Ši edukacinė pamoka buvo geriausia kokią tik buvau patyrusi. Rekomenduoju šią edukacinę pamoką, kadangi ji buvo labai įdomi, daug sužinojau apie knygas. Vilniaus Gabijos gimnazijos 4 klasės
Dailė, Literatūra

Asmeninių inicialinių raidžių dirbtuvės

Siūloma paslauga siekiama pirmų ir antrų klasių mokinius supažindinti su vienu iš knygų meninio puošimo elementų – inicialine raide, tai paverčiant smagiu kūrybiniu užsiėmimu, kur
susitinka tiek naujosios technologijos, tiek ir senosios puošybos technikos. Šios paslaugos pagrindiniai uždaviniai: (1) atskleisti knygų meninės puošybos istoriją ir parodyti jų aktualumą ir šiais laikais; (2) supažindinti vaikus su įdomiomis technologijomis ir leisti jas išbandyti; (3) leisti atsiskleisti vaikų meniniams gebėjimas puošiant savo inicialines raides. Vaikai geriausiai mokosi, kai pasitelkiamas tiek dėstymas, tiek praktinės užduotys. Pirmame užsiėmimo etape mokiniai sužinos apie senąją ir dabartinę knygų puošybą, pamatys įvairius skaitmeninius ir tikrus inicialinių raidžių pavyzdžius. O antrame – gaus progą patys pasigaminti dekoratyvią inicialinę raidę: pirmąją savo raidę, padedami dirbtuvių darbuotojo, išsipjaus specialia lipdukų pjaustykle (ploteriu), ją klijuos ant tvirto pagrindo ir pasitelkdami įvairias technikas dekoruos savo inicialinę raidę. Užsiėmimo metu mokiniai daug sužinos apie knygų puošybą, naudotą simboliką, susipažins ir pasinaudos šiuolaikinėmis technologijomis, lavins smulkiąją motoriką bei kūrybinius įgūdžius. Vaikams labai svarbu, kad žinios ir jų praktinis pritaikymas džiugintų, keltų teigiamas emocijas, kurios ir vėliau galėtų būti nukreiptos susidūrus su naujomis užduotimis, todėl užsiėmimo pabaigoje prie kiekvienos inicialinės raidės bus klijuojamas magnetukas, tad vaikai savo darbeliu galės papuošti namų šaldytuvą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Po Klėtelės stogu

Programa „Po Klėtelės stogu“ pirmiausia skirta būsimam skaitytojui ugdyti – mokiniams sudominti poeto gyvenimu bei kūryba, „užkabinti“, suintriguoti toliau skaityti ir gilintis į
tekstą. Susėdus prie Klėtelės, trumpai pasikalbama, ką mokiniai jau žino apie poetą, ką prisimena iš skaitytos „Anykščių šilelio“ ištraukos (su ketvirtokais ir penktokais, jau skaičiusiais poemos pradžią; antrokams-trečiokams pradedama sąsajomis su tikruoju šileliu – mišku, į kurį važiuos, tęsdami ekspkursiją po Anykščius, ir A. Baranausko noru aprašyti šį mišką su jo gyventojais). Programoje stengiamasi sukurti įspūdį, kad literatūra ir rašytojas yra kažkas ypatingo, nekasdieniško, kad kūryba yra stebuklas, todėl ir aplinką stengiamasi kurti stebuklingą ir pasakišką: sena klėtelė, prieblanda, gęstančios šviesos, tyla ir kelionės į rašytojo pasaulį „po Klėtelės stogu“ vedlys – Anykščių šilelio kankorėžiukas, sekantis pasaką-ne pasaką apie poetą ir jo tikrą-netikrą Šilelį. Su vaikais žiūrimas 9 min. trukmės animacinis filmukas „Klėtelės pasaka“, supažindinantis su esminiais A. Baranausko gyvenimo momentais, su Klėtelės kaip literatūros kūrinio gimimo vietos istorija. Edukatorė „gyvai“ supažindina su Klėtelės eksponatais, kuriuos mokiniai matė filmuke, pakomentuoja su jais susijusias istorijas, kai kuriuos leidžia paliesti, primenant jų ypatingumą ir vaikams leidžiant suvokti, kad daiktai gali būti iškalbinga biografijos dalis. Trumpai pasikalbama, koks daiktas galėtų papasakoti apie vaiko gyvenimą, pomėgius ir t.t. O kad tas šilelis, aprašytas poemoje, yra tikras ir gyvas, vaikams primena tikras šilelio kankorėžis, kurį kiekvienas kaip simbolį gali pasiimti iš muziejaus ir parsivežti į namus kaip „vedlį“ į A. Baranausko poemos pasaulį ir į domėjimąsi miško paslaptimis. Programa tęsiama rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio Klėtelę, namuose. Atliekamos diferencijuotos užduotys, patikrinančios, ką mokiniai įsiminė prie Klėtelės, sprendžiamas A. Baranausko vaikystės uždavinys.
Rodomi įrašai: 131 - 140175