Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Literatūra

„Balzako laiškas“

Onorė de Balzakas yra buvęs Lietuvoje. 1843 m. spalio 10 d. lankėsi Tauragėje. Tų metų pavasarį jis buvo atplaukęs į Peterburgą pas grafienę E. Hanską, kurią ketino vesti. Taip ir
nesutaręs dėl vedybų, rašytojas rudenį karieta iškeliavo atgal pro Rygą į Paryžių. Balzakas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje stotyje, kur užeigos namuose parašė laišką grafienei. Laiške rašoma: „Brangioji Grafiene, filosofas, teigdamas, kad negalima rašyti užeigos plunksna, pasakė didžią teisybę, nes, kad ir kažin kaip Jūs būtumėte nuliūdus, netvertumėte juokais, matydama, kaip aš darbuojuos tokia plunksna...“ Edukacinis užsiėmimas „Balzako laiškas“ skirtas 1-6 klasių mokiniams. Pirmiausia vaikai išvys pilies menėse šešėlių instaliaciją, kur vaizduojamas Balzakas, žengiantis į Tauragės paštą. Užsiėmimu siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su IXX a. rašymo žąsies plunksna tradicija, kuri pradėta dar VI amžiuje prieš Kristų. Antroje edukacijos dalyje vaikai sužinos šios rašymo technikos istoriją: ar visos žąsies plunksnos tinkamos rašymui; kaip jas paruošti; ką daryti, jeigu sulūžta plunksna ir dar daug įdomių dalykų apie popierinių laiškų rašymą Balzako laikais. Vaikai, kaip pats prancūzų rašytojas, pamėgins parašyti laišką ant popieriaus, naudodami tušą ir žąsies plunksną ir, jei tądien šypsosis laimė - patys sulauks slapto laiško.
Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku t
Dailė, Literatūra

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Miriorama – tai popieriaus teatras“

Miriorama – tai specialioje dėžėje rankenėle sukama panorama – tarsi senoviško televizoriaus prototipas. Tai savotiškas reveransas istorinėms lėlėms. Ja naudojantis bus kuriamas
vaizdas, sudarytas iš daugybės piešinių, judantis sukant rankenėlę. Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Miriorama – tai popieriaus teatras“ (toliau – Paslauga) bus vykdoma ištisus metus. Jo tikslas – skatinti vaikus domėtis įvairiomis meno ir kūrybinėmis veiklos formomis, dalyvius supažindinti su dalyvavimo kultūrinėse veiklose galimybėmis. Senovėje miriorama buvo naudojama kaimo mugėse, kurių metu tokiose dėžėse rodydavo vaikams įvairias istorijas. Paslaugos metu vaikai sužinos, kas yra ritininė pasakų knyga, t. y. miriorama. Atsakymus į šiuos klausimus jie gaus dalyvaudami edukacinėje programoje apie mirioramą ir jos paslaptis. Pradinukai – ta skaitytojų grupė, kurią dar labai domina klausytis pasakų, skaitomų suaugusių šeimynykščių, mokytojų. Pasaka – pats suprantamiausias būdas vaikui sužinoti apie žmonių bendravimą, tarpusavio santykius, apskritai – apie gyvenimą. Pasakose ar pasakojimuose dominuoja geri darbai, gerosios žmogaus savybės, iš kurių mokomasi darbštumo, išminties, draugystės, bendravimo, kt. Tokio amžiaus vaikai nesunkiai įsivaizduoja, kokiam reikia būti, kad lydėtų sėkmė. Pasitelkus pagrindinį kultūrinės paslaugos elementą – mirioramą – kiekvienas vaikas turės galimybę pasiūlyti grupei perteikti savo pasaką, pasakojimą ar istoriją, kurią iliustruos ilgoje popieriaus juostoje. Ant 10 metrų popieriaus ritinio, ištiesto ant didžiulio stalo, vaikai pieš pasaką. Sukurta grupėje ritininė knyga dalyvių sugalvotu pavadinimu virs užburiančiu judančių vaizdų filmu – miriorama, kuri užsiėmimo pabaigoje stebuklingame mirioramos langelyje bus demonstruojama kaip judanti knygos panorama. Komentuodami ir demonstruodami besisukančiu mirioramos principu sukurtus vaizdus jie išreikš savo potyrius žodžiu, eilėmis, dainelėmis. Paslauga padės vaikams kūrybiškai ir netradiciškai pažinti ne tik
Kultūros paveldas, Literatūra

Lietuvių literatūros istorijos pamoka muziejuje, skirta Varnių kunigų seminarijos auklėtinių kūrybai

Lietuvių literatūros istorijos pamokos muziejuje dalyviams parodomos istorinės Varnių kunigų seminarijos erdvės, ekspozicijos dalis, kurioje eksponuojami žymiųjų Žemaičių vyskupijos
dvasininkų išleisti darbai bei rankraščiai. Edukacinis užsiėmimas tęsiamas Edukacijų salėje, kurioje dalyviams pasirinkus pristatomas Žemaičių kunigų seminarijos auklėtinių Antano Strazdo, Motiejaus Valančiaus, Antano Baranausko, Antano Vienažindžio, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Vincento Juzumo bei, esant poreikiui, kitų - Mikalojaus Daukšos, Simono Daukanto, Lauryno Ivinskio) indėlis bei vieta lietuvių literatūroje. Dalyviai skaito kūrybą autentiška tarme, išklauso raiškiai deklamuotų tarminių poezijos pavyzdžių. Taip atkreipiamas dėmesys ir į kalbą, kaip gyvą kintantį organizmą.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Eglė žalčių karalienė“. Spektaklio repeticija.

Moksleiviai susipažins su muziejaus ekspozicijomis, S. Nėries jausmų tragizmu, gyvenimo aistra ir lemtimi bei lyrika, išgirs intriguojančių detalių. Edukatorius papasakos, kokiomis
aplinkybėmis poetė sueiliavo poemą „Eglė žalčių karalienė“, kada ji buvo išleista, išgirs apie teatro specifiką. Dalyviai susipažins su būsimo spektaklio eiga, pasiskirstys vaidmenimis, gaus originalius teatro dailininkų sukurtus drabužius, kuriais pasipuošę įsikūnys į savo vaidmenį ir gavę tektus bandys suvaidinti savo personažą. Užsiėmimo pabaigoje - spektaklio aptarimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygų lobis

Jei mėgsti nuotykius ir knygas – dalyvauk žaidime „Knygų lobis“! Kad surastum bibliotekoje paslėptas pirato brangenybes, tereikia kantrybės, gudrumo ir narsos! Nusiteik aktyviai ir
smagiai praleisti laiką, įveikt 7 užduotis ir knygų jūroje rasti kelią į pergalę! Tai orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka - biblioteka, ekskursijos metu papasakojama apie erdves ir funkcijas. Visos edukacijos trukmė – iki 40 min. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 1-4 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Literatūra

Edukacinės kūrybinės dirbtuvės „Kas knygutėje gyvena“

Užsiėmimą sudaro 2 dalys: interaktyvių knygų skaitymo ir kūrybiškumo. Pradžioje bibliotekininkė žaismingai vaikams pristatys biblioteką, netradicines interaktyvias knygas ir mobiliąsias
edukacines programėles. Skaitydami leidyklos „Nieko rimto“ interaktyvią muzikinę knygelę „Peliūnės vasara“ rasime vienuolika autorės ir dailininkės Rūtos Dzin sukurtų istorijų apie grožį, gerumą ir vertybes. O pasinaudojus programėle „Peliūnės dainelės“, dalyviai mėgausis kompozitoriaus Sigito Mickio sukurtomis ir Nedos Malūnavičiūtės įdainuotomis dainelėmis. Susipažindami su Selemono Paltanavičiaus knygele „Jei rašysi laišką girion“, programėlės „Girios paštas“ pagalba išgirsime autoriaus laiškus. Susipažinsime su literatūriniu interaktyviu žurnalu. „Laimiukas“. Jame tekstus, receptus, daineles, eilėraščius, anekdotus, konkursus papildo išmanioji programėlė „Laimiukas“, kurioje vaikai ras užduočių atsakymus, pačių autorių skaitomas istorijas, muziką ir daug kt. įdomybių. Mobiliąja programėle „Mocarto fleita“ naudosimės ieškodami Violetos Palčinskaitės knygoje „Stebuklinga Mocarto fleita“ iliustracijų su smuiko raktais. Knyga moko pažinti žmogiškuosius jausmus, silpnybes ir kviečia klausytis austrų kompozitoriaus muziką, kuri papildo tekstą. Bus skaitomos ir kitos interaktyvios knygos. Išmanios knygos naujų technologijų pagalba leidžia skaityti ir stebėti trimačius vaizdus su atgyjančiais knygų personažais. Vaikai taip pat dalyvaus tokių vaizdų kūrime: spalvins iš anksto paruoštus lapus, kuriuose, kaip ir knygose, su papildyta realybe (mobiliąja programėle „Quiver“), atgys nuspalvinti piešiniai. Kiekvienas vaikas naujus potyrius kūrybiškai išreikš savo sukurtame knygos skirtuke. Ši veikla lavins vaikų vaizduotę ir pojūčius, skatins bendravimą, mažins socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves tenkinančias įvairius jų poreikius. Parodyti jiems, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas, kūrybingas ir įdomus.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“

Pasakos – labai talpus žanras, atspindintis tikrovę, visais laikais atliekantis patirties saugojimo, tautosakos skleidimo, pamatinių bendražmogiškų vertybių ugdymo, terapines funkcijas.
Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.
Kultūros paveldas, Literatūra

Kalba – tautos gyvasties garantas

Edukacinės programos dalyviai pasitinkami prie sodybos vartelių, palydimi iki namo, per tą laiką užmezgamas ryšys su atvykusiais, jie spėja prisistatyti, iš kur atvyko, ar pirmąkart.
Namo viduje edukatorė parodo ekspoziciją, trumpai apibūdina Didžiulių šeimos narius, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Vaikai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą. Suteikus vaikams žinių, jie pakviečiami į edukacinę erdvę su išlikusiais autentiškais kambario baldais – stalu, komoda, laikrodžiu. Susėdus aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, vaikai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai, knygnešių pavardžių išsaugojimas Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, bando įsiminti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą. Praktinių užsiėmimų metu detaliai nagrinėjamas knygnešių maišo turinys, vartomos ir rūšiuojamos knygelės, susipažįstama su draudžiamos spaudos leidimo ypatumais, knygų dydžiu, kaina, platinimo sunkumais, aptariama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į šiandieną, koks svarbus lietuviškas žodis tautos vienybei ir išlikimui. Programa užbaigiama, ragaujant žolelių arbatą ir Didžiulių sodo gėrybes pagal sezoną, aptariant patirtą įspūdį.
Literatūra, Kita

Šešėlių pasakojimai

Kviečiame vaikus pasinerti į magišką šešėlių pasaulį: už paprasto, neišvaizdaus šešėlio gali slėptis gražiausios istorijos ir įdomiausi herojai! Kokio baisumo vilko dantys? Kaip
parodyti, kad paršelio namas yra šiaudinis, o ne mūrinis? Kokio dailumo Pelenės kurpaitė? Atsakymus rasi šešėlių teatro ekrane. Edukacijos metu bus supažindinama su šešėlių teatro sandara ir šviesos žaismo principais, skaitomos pasakos (arba kuriama sava istorija, jeigu skaitymo įgūdžiai dar nėra labai stiprūs) ir bandoma atkurti pasaką šešėlių figūromis. Po kūrybingo ir smagaus darbo žirklėmis laukia dar smagesnė edukacijos dalis: pasakos ir veikėjų pristatymai ekrane.
Rodomi įrašai: 131 - 140193