Dizainas, Literatūra

Edukacinė pamoka ,,Knygos anatomija“

Ar norėtum bent kartą apsilankyti tikroje spaustuvėje? O sužinoti, kokią kūno dalį turi ne tik žmogus, bet ir knyga? O pasigalynėti proto mūšyje su draugais ar pabūti knygos gydytoju?
Jei taip, jūsų laukia edukacinė pamoka ,,Knygos anatomija“ bei jos vedėja – Filomena Knygmanytė, Tai ką išmoksite ar sužinosite edukacijos metu, tikrai nerasite savo vadovėliuose! Kultūrinės edukacija ,,Knygos anatomija“ edukacija yra skiriama 2-8 klasės mokiniams: 2-5 klasėms ir 6-8 klasėms. Priklausomai nuo mokinių amžiaus skiriasi žaidimui skirtos priemonės bei informacijos pateikimo metodai. Edukacijos metu mokiniai žaidimo ar protmūšio metodu supažindinami su pagrindiniais knygos elementais, pildydami paciento korteles susipažįsta su svarbiausiais bibliografiniais knygos duomenimis, žiūri 2 pažintinius filmus, ,,gydo“ knygą (2-5 klasės), diskutuoja apie knygos viršelį, susipažįsta su interaktyviomis knygomis, aptaria savo įgytas žinias. Kultūros edukacijos dalyviai gaus nemokamą metodinę užklasinio skaitymo priemonę – ,,Mano skaitymo dienoraštis“, kurią specialiai šiai edukacijai sukūrė rašytoja ir leidėja Danguolė Kandrotienė. Priemonė yra skirta naudoti klasėje arba individuliai, ją naudojant mokiniai įtvirtina edukacijos metu įgytas žinias, taip pasiekiamas kultūros paslaugos tęstinumas bei sprendžiama užklasinio skaitymo užrašų problema. Atsiliepimai apie edukacinę pamoką „Knygos anatomija“: Edukacinė pamoka „Knygos anatomija“ yra netradicinė ir inovatyvi. Įdomus sudominimas, nuteikimas, parengimas mokinių savarankiškam darbui. Edukacinės pamokos metu mokiniai turėjo galimybę nekasdieniškai ir kitokiu formatu sužinoti apie knygos anatomiją. Įgijo teorinių ir praktinių žinių, kurias pritaikys gyvenime. Kazė Startienė, Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Ši edukacinė pamoka buvo geriausia kokią tik buvau patyrusi. Rekomenduoju šią edukacinę pamoką, kadangi ji buvo labai įdomi, daug sužinojau apie knygas. Vilniaus Gabijos gimnazijos 4 klasės
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir įsegamų ženkliukų dirbtuvės

Pagrindinis edukacinio užsiėmimo „Skaitymai ir įsegamų ženkliukų dirbtuvės“ tikslas – skaitymo procesą papildant kūrybine veikla leisti vaikams atrasti, kad literatūra (konkrečios
knygos) gali veikti kaip jausmų (ir savęs) pažinimo priemonė. Užsiėmimą sudarys skaitymo, diskusijų ir kūrybinė dalys. Į skaitymo dalį įtraukiamos knygos vaikams apie jausmus bei emocijas, pasirenkamos atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų amžių (klasę). (pvz.: T. Moroney „Kai jaučiuosi laimingas“, „Kai jaučiuosi piktas“, J. Moore-Mallinos „Konfliktų sprendimas“ „Mano jausmai. Ką jie reiškia?“, Ch. N. Pereira „Pasakyk, ką jauti“, O. Brenifier „Meilė ir draugystė“ ir kt.). Skaitydami pasirinktus kūrinius (ar ištraukas), kelsime klausimus: kas apskritai yra jausmai? kada ir kodėl jie kyla? ar gali būti blogų jausmų? kaip juos atpažinti ir ką su jais daryti? Siekiant parodyti, kad ne visada mūsų emocijas ir jausmus kiti supranta teisingai, gaminsime įsegamus ženkliukus sau ir savo draugui (kuriam draugui bus gaminamas ženkliukas, paaiškės burtų keliu). Gautus rezultatus (du ženkliukai kiekvienam vaikui) palyginsime ir aptarsime tam, kad pamatytume skirtumus, kaip mes matome save ir kaip mus mato bei supranta kiti.
Kultūros paveldas, Literatūra

Dailyraštis tarpukario mokykloje

Edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ pradinių klasių mokiniams – dailaus rašymo pamokėlė naudojant tarpukario Lietuvos pradinės mokyklos mokymo priemones. Užsiėmimu
siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su dailaus rašto tradicijomis tarpukario Lietuvoje, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus. Tuo tikslu užsiėmimo dalyviai supažindinami su dailyraščio atsiradimo istorija, seniausiomis rašymo priemonėmis Lietuvoje (stilius, vaško lentelė, žąsies plunksna, grifelinė lentelė, metalinis plunksnakotis). Kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas – puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene; ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija. Pagrindas aiškiai rašysenai formuoti – dailaus rašymo nuostata. Kol rašymo įgūdžiai dar nesusiformavę, vaikams yra paaiškinamos rašymo taisyklės, kad jie jas sąmoningai suvoktų ir jų laikytųsi. Rašymo taisyklės formuluojamos trumpai ir paprastai, kad vaikams būtų nesunku jas įsiminti: rašant reikia sėdėti tiesiai; sąsiuvinį laikyti pasvirusį, rašymo priemonė laikoma trimis pirštais, pradedama rašyti eilutės kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo krašto; eilutėje rašoma iki galo; rašoma ant ryškios linijos; raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; kur galima, rašoma nepakeliant rankos; raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; rašyti reikia gražiai. Edukaciniame užsiėmime „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ skatinama vaikus vertinti rašto grožį.
Literatūra, Kita

Be proto protingi (išvažiuojamoji edukacija)

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Paaiškinamos žaidimo
taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – protmūšis (yra paruošti atskiri klausimynai 5-6 ir 7-8 kl. mokiniams). Yra ir rimtų klausimų, ir kūrybiškų, žaismingų. Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Po protmūšio vyksta edukacijos, įgytų žinių aptarimas. P. s. Vedėjai su edukacija gali atvykti į Plungės rajono mokyklas. Išvažiuojamąsias edukacijas derinti tel. 8 611 36976 (Kristina).
Kinas, Literatūra

Keliaudamas pažink pasaulio autentiškas kultūras

Autorinis filmas apie unikalias, analogų pasaulyje neturinčias skulptūras Velykų saloje, šios kultūros istoriją, vietinių gyventojų etninę kultūrą – šokius, dainas, kūno puošybą,
drabužius iš plunksnų, tradicijų tęstinumą ugdant jaunąją kartą; Pietų Amerikos inkų architektūrinį palikimą ir senuosius druskos gavybos būdus; budistų ir hinduistų šventyklas Indonezijoje, religinių švenčių tradicijas ir apeigas; ryžių auginimą – nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo be jokios technikos; pažintį su brangiausia pasaulyje, palminio mustango virškinamajame trakte gaminama kava „Luwak“, Indonezijos batiką. Edukacijos metu rodomas autorinis filmas ir pasakojama remiantis literatūra ir asmeniniais įspūdžiais iš kelionių. Edukaciją veda žurnalistė, lektorė, kelionių knygų autorė Rita Šemelytė. Filmo trukmė: 45 min. Refleksija: 5 min. diskusija, analizė, vertinimas. Edukacija: 5 min. pažink pasaulio pinigus. Monetų ir banknotų kolekcija iš įvairių pasaulio šalių. Kokią informaciją galima sužinoti iš pinigų? Istoriniai pinigai, popieriniai banknotai ir monetos, šalys, kuriose gali tapti milijonieriumi.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Eglė žalčių karalienė“. Spektaklio repeticija.

Moksleiviai susipažins su muziejaus ekspozicijomis, S. Nėries jausmų tragizmu, gyvenimo aistra ir lemtimi bei lyrika, išgirs intriguojančių detalių. Edukatorius papasakos, kokiomis
aplinkybėmis poetė sueiliavo poemą „Eglė žalčių karalienė“, kada ji buvo išleista, išgirs apie teatro specifiką. Dalyviai susipažins su būsimo spektaklio eiga, pasiskirstys vaidmenimis, gaus originalius teatro dailininkų sukurtus drabužius, kuriais pasipuošę įsikūnys į savo vaidmenį ir gavę tektus bandys suvaidinti savo personažą. Užsiėmimo pabaigoje - spektaklio aptarimas.
Literatūra, Kita

Kodėl varnėnai grįžta?

„Po svečias šalis / Vargau... / Lis! Lis! Lis / Nesušukau.“ Atspėkite, apie kokį paukštelį čia rašė poetas Anzelmas Matutis? Taip, teisingai! Tai lietų pranašaujanti volungė! Ar tikrai
pažįstate Lietuvoje gyvenančius paukščius? Gandrą esame matę tikrai visi, o štai kiek paukščių girdime, tik nesame su jais susitikę. Šis užsiėmimas – puiki galimybė pažinti paukščius, apie kuriuos vaikų poetas sukūrė eiles. Skaitysime, klausysime, žiūrėsime, galvosime, atsiminsime ir vaikštinėdami tikrai atskirsime, kuris giesmininkas gieda.
Literatūra, Kita

„Lituanicos skrydis“

Edukacinės-pažintinės programos „Lituanica skrydis“ metu mokiniai prisijungę prie programėlės „Kahoot“ (žaidimais grįsta mokymosi platforma) dalyvaus viktorinoje, kurioje bus pateikti
klausimai, susiję su istoriniu įvykiu – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlantą. Antrojoje programos dalyje bus pristatoma knyga „Darius ir Girėnas“ (autorė G. Sviderskytė). Vėliau vaikai bus Įtraukti į žaismingą lėktuvo gamybos procesą. Iš pateiktų medžiagų kiekvienas vaikas sukonstruos savo lėktuvo modelį. Ši programa ugdys moksleivių iniciatyvumo, komandinio darbo, kūrybingumo ir pažinimo kompetencijas.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Kultūros paveldas, Literatūra

Švietėjiškos tradicijos Didžiulių dvarelyje

Edukatorius, pasitelkdamas ekspoziciją, pristato Didžiulių šeimos genealoginę schemą, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis,
sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Per biografijos faktus, parašytus kūrinius, ryšius su kitais Lietuvos šviesuoliais pristatomas Liudvikos Didžiulienės siekis kovoti su prietarais, tamsumu, skleisti žinias. Programos dalyviai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą, šios bibliotekos įtaką Lietuvos šviesuomenės ugdymui ir Nepriklausomos Lietuvos idėjos brandinimui bei valstybės kūrimui. Užsiėmimas tęsiamas edukacinėje erdvėje su išlikusiais autentiškais kambario baldais. Susėdę aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, programos dalyviai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai. Vyksta viktorina, kurioje jaunimas, pasidalinęs į grupes, varžosi tarpusavyje, kurie teisingiau atsakys į klausimyną, sudarytą iš svarbiausių spaudos draudimo laikotarpio faktų. Lauke susipažįstama su sodyboje auginamais senoviniais vaistažoliniais ir prieskoniniais augalais, lankytojai gauna dovanų sėklų arba pačių augalų. Skaitoma ištrauka iš Aldonos Didžiulytės-Kazanavičienės prisiminimų apie motiną kaip grožio puoselėtoją. Ant akmeninių laiptų daroma simbolinė nuotrauka. Programa užbaigiama vaišėmis su žolelių arbata iš senoviško virdulio ir Didžiulių sodo gėrybėmis pagal sezoną.
Rodomi įrašai: 131 - 140203