Kultūros paveldas, Literatūra

„Senelės pasakos“ personažai

Salomėja Nėris neparašė nė vienos eilėraščių knygos specialiai vaikams. Gal todėl, kad neskirstė savo skaitytojų į vaikus ir suaugusiuosius. Ji kūrė visiems, kas kartu su vaikais sugeba
džiaugtis. Daugelis mažųjų moksleivių iš savo tėvų ar senelių girdėję šios poetės eilėraštukų ar pasakų. Tai patvirtina patys vaikučiai, apsilankę S. Nėries memorialiniame muziejuje. Eilėraštis „Senelės pasaka“ yra išskirtinis tuo, kad jame paminėtos kelios gerai visiems žinomos pasakos, aprašomi jų personažai. Šį eilėraštį daugelis moka atmintinai ir jo deklamavimas keliauja iš kartos į kartą. Kviečiame garsiai perskaityti šį kūrinį ir iš paminėtų personažų surinkti dėliones. Dirbdami komandomis patirsite bendravimo džiaugsmą.
Dailė, Literatūra

KAIP KURIAMAS CHARAKTERIS TEKSTE IR PAVEIKSLE. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Kaip kuriamas charakteris tekste ir paveiksle. Integruota literatūros ir dailės pamoka, kūrybinis rašymas. Mokiniams pristatoma parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ koncepcija,
apžiūrint eksponatus trumpai aptariami praktinio ir kultūros gyvenimo pokyčiai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Literatūroje klesti poezija ir eseistika, didesnės apimties prozos kūrinių apie dešimtąjį dešimtmetį ima rastis tik pastaraisiais metais. Mokiniai, analizuodami kelių šiuolaikinių romanų ištraukas, stebi, kokiais būdais kuriami veikėjų charakteriai. Vienas iš tokių būdų – dialogas, kai veikėją apibūdina jo kalba. Susiskirstę grupėmis moksleiviai gauna užduotį atkurti parodoje vaizduojamo laikmečio veikėjų pokalbį. Grupės pristato savo darbus. Pamoka baigiama refleksija.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė valanda „Vakaras O“

„Vakaras O“ tai - poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent
taip, kad moksleiviai panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Edukaciniame vyksme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos, kur lengvai ir greitai perkandami eilėraščiai keičiasi su sunkiais, neišsprendžiamais, simboliais apkrautais, senųjų klasikų darbais. Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. „Vakarą O“ – įspūdingas, didžiųjų šalies literatūros kūrėjų – Vytauto Stankaus, Sigito Gedos, Dovydo Grajausko, Jono Meko, Martyno Vainilaičio, Rimvydo Stankevičiaus, Mindaugo Nastaravičiaus, Vlado Braziūno, Donaldo Kajoko ir kt. – kūrybą apjungiantis pasirodymas.
Dailė, Literatūra

Edukacinė programa „Menas anapus regėjimo“

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – vienintelė valstybinės reikšmės biblioteka, skirta tenkinti asmenų, negalinčių dėl regos ar kitos negalios skaityti spausdintų tekstų, informacinius
ir kultūrinius poreikius. LAB, vystydama įvairias veiklas, siekia padidinti aklų ir silpnaregių asmenų socialinę, informacinę ir kultūrinę įtrauktį, šviesti bei supažindinti visuomenę su įprasto spausdinto teksto skaityti negalinčiais asmenimis. Kviečiame sudalyvauti Lietuvos aklųjų bibliotekos organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse „Menas anapus regėjimo“, kurių metu dalyviai turės galimybę kurti reljefinius piešinius naudojant įvairias lietimui jautrias faktūras atkartojant garsiausius tapybos darbus. Kuriant reljefines (taktilines) iliustracijas bus akcentuojama meno prieinamumo svarba regos, ar kitą negalią, sutrikimą turintiems asmenis, todėl dalyviai bus skatinami kurti atsakingai, aiškiai perteikti norimą žinutę, emociją ar vaizdą (taip, kad būtų suprantama nematančiam žmogui) naudojant įvairias medžiagas bei tekstūras. Taip pat bus skatinama kalbėti apie kuriamą tapybos kūrinį, išsakyti mintis, kurias jis sukelia, jį interpretuoti. Viena iš kūrybinių dirbtuvių užduočių supažindinti dalyvius su audiovizualinio vaizdavimo pagrindais, tokiu būdu atkreipiant dėmesį kaip reikia apibūdinti žodžiais vaizdinę informaciją, kad ji būtų suprantama regos, ar kitą negalią, sutrikimą dėl kurių negali skaityti įprasto spausdinto teksto turintiems asmenims. Kūrybinių dirbtuvių metu bus skatinama dalyvių saviraiška, empatija bei neįprasto kultūrinės patirtys.
Literatūra, Etninė kultūra

Sveikinimas iš Rašytojos namų

Edukacinio užsiėmimo metu vaikams bus pristatoma rašytojos B. Buivydaitės atvirukų-sveikinimų paroda iš muziejaus fondų. Vaikai galės susipažinti su rašytojai skirtais sveikinimais,
lyginti jų pagarbaus kreipimosi formules, linkėjimus rašytojai, bus aptariama, kaip adresato santykis su rašytoja nulemia sveikinimo tekstą. Programoje bus remiamasi B. Buivydaitės atsiminimų knyga „Pro vaikystės langą“: cituojamos ištraukos, kaip pati rašytoja, būdama maža mergaitė, su nekantrumu laukdavo laiškų iš savo tėvelio, kuris buvo išvykęs dirbti į tolimąją Pietų Afriką ir vėliau ten mirė. Edukatorė trumpai papasakos, kaip į Lietuvą atkeliavo pirmieji atvirukai iš Vakarų Europos ir Rusijos: panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidimo bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Laikui bėgant, populiarėjo rankų darbo atvirukai: piešti, su karpiniais, sausomis gėlytėmis, šiaudeliais ir kitais papuošimais. Remdamiesi paroda, vaikai aptars, ką sužinojo: kad atvirukai parenkami pagal adresatą ir šventę, tekstai kuriami, atsižvelgiant į sveikinamojo amžių, stengiamasi paminėti ką nors asmeniško, linkima laimės, veržlumo, svajonių išsipildymo, sveikinant vaikus, priduriama apie gerus pažymius ir gerą elgesį. Aptariama, kuo skiriasi sveikinimas, rašytas ranka ir kompiuteriu, sveikinimas ant pirkto ar paties daryto atviruko. Praktinėje dalyje vaikai kviečiami patys sukurti atviruką, jį dekoruoti, galvodami apie konkretų žmogų. Rašo sveikinimą, mokosi taisyklingai užrašyti adresą, datą, vietovę ir adresą ant voko, priklijuoti pašto ženklą. Sveikinimus skiria savo tėveliams, seneliams, mokytojams ar kitiems brangiems žmonėms.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa "Bėk, Beatriče!"

Rašytojui, humanistui Juozui Grušui visuomet rūpėjo jaunimo tema. Autorius savo kūryba, ypač tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ siekė atskleisti laikmečio piktžaizdes (jaunų
žmonių priklausomybės, agresyvus elgesys, smurto proveržiai, prievarta, pakrikę santykiai su tėvais, identiteto krizė ir kt.), kėlė sudėtingas etines problemas, pasižymėjo apibendrinimų platumu, emocijų ir minties aštrumu, subtilia psichologine analize. Iki šiol aktualus jo deklaruojamas troškimas kovoti „už žmogų, jo pilnavertiškumą ir taurumą, už aukštas moralines normas ir principus gyvenime“. Edukacinės programos „Bėk, Beatriče“ veiklos eiga: ekskursija po muziejų, aktyvus klausymasis, aktyvus teatrinės ekspozicijos tyrinėjimas, klausimų formulavimas ir pateikimas edukatoriui, pažintis su vaizdo ir garso medžiaga, kūrybinės užduoties įgyvendinimas (pagal gautą temą sukurti ir žodžiu pristatyti literatūrinę miniatiūrą), mokinių įsitraukimas į prasmingą komunikaciją (diskusiją „J. Grušo tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ ne / aktualumas“) su bendraamžiais, pedagogais ir edukatoriais, veiklos vertinimas. Trumpoje ekskursijoje po teatro ekspoziciją programos dalyviai supažindinami su įdomiausiais eksponatais: rankraščiais, fotografijomis, meno kūriniais, teksto fragmentais, susijusiais su aptariama pjese. Bus pateikiama naujų sąvokų: tragikomedija, pagrindinė mintis, veiksmo erdvė, laikas, remarka, veiksmo kulminacija, režisūra ir kt. Mokiniai pamatys unikalių teatro ir kino dailininkų sukurtų scenovaizdžių ir kostiumų eskizų, afišų, teatro ir kino pastatymų vaizdo įrašų, išgirs 1967 m. spektaklio garso įrašo fragmentą. Nagrinėsime temas, pabrėžiančias laikmečio kontekstą, socialines ir biografines kūrinio „Meilė, džiazas ir velnias“ atsiradimo aplinkybes, gilinsimės į autoriaus pasaulėžvalgines intencijas. Programa siekiama supažindinti moksleivius su populiariausia J. Grušo pjese, jos žanriniais ypatumais, inscenizacijomis, akcentuojant kūrinio aktualumą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygų lobis

Jei mėgsti nuotykius ir knygas – dalyvauk žaidime „Knygų lobis“! Kad surastum bibliotekoje paslėptas pirato brangenybes, tereikia kantrybės, gudrumo ir narsos! Nusiteik aktyviai ir
smagiai praleisti laiką, įveikt 7 užduotis ir knygų jūroje rasti kelią į pergalę! Tai orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka - biblioteka, ekskursijos metu papasakojama apie erdves ir funkcijas. Visos edukacijos trukmė – iki 40 min. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 1-4 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Literatūra, Dramos teatras

Knygnešio kelias

Edukacinis užsiėmimas „Knygnešio kelias“ – tai vaikų atliekama inscenizacija atkurtoje XIX a. slaptojoje (daraktorinėje) mokykloje. XIX a. antrojoje pusėje carinė Rusija vykdydama
šalies gyventojų rusifikaciją, įveda draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Šį draudimą seka įsakymas uždaryti visas nevalstybines (kartu ir parapijines) mokyklas bei uždraustas mokymas lietuvių kalba. Į kovą už lietuvių tautos gyvybingumą stojo nemažai dvasininkų, inteligentų, paprastų kaimo ir miesto žmonių. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos, periodinė spauda į Lietuvą buvo gabenama slapčia. Tuo rūpinosi knygnešiai. Knygnešių tykodavo Rusijos pasienio pareigūnai (žandarai). Ne vienas knygnešys pateko į jiems paspęstas pinkles. Edukacinio užsiėmimo „Knygnešio kelias“ metu moksleiviai supažindinami su XIX a. spaudos draudimo laikotarpiu ir valdžios siekiu pažaboti lietuvių tautą bei lietuvių tautos siekį išlikti ir išsaugoti savo kalbą ir istoriją. Edukacijos metu vaikai inscenizuoja sunkų ir varginantį knygnešio kelią iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) per sieną iki slaptosios mokyklos, bando išvengti žandarų paspęstų spąstų ir kuria variantus, kur ir kaip knygnešys galėtų pernešti didžiausią to meto turtą – lietuviškas knygas – ir nepakliūti į žandarų pinkles. Tam pasitelkiami aptariamam laikotarpiui būdingi leidiniai, apranga, kiti rekvizitai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Baziliskas ir kitos Vilniaus paslaptys

Kaip ir iš ko sužinome apie istoriją? Praeitį? Praeityje veikusius ir kūrusius žmones? Užsiėmimo metu bus aptarta nemažai skirtingų istorijos šaltinių ir aptarta ką, juos kritiškai
vertinant, jie mums pasakoja apie praeitį. Didžiausias dėmesys bus telkiamas ties legendomis ir mitais, kurie taip pat mums pasakoja apie praeitį ir aiškina kas ir kodėl ankščiau nutiko. Dalyviai prisimins bei įvairiomis priemonėmis sužinos kelias Vilniuje sklandančias legendas: Geležinio vilko, užkeiktų bastėjos šulinio turtų, Vilniaus bazilisko ir kt. Bus aptarta kaip ir kodėl legendos ir mitai prisideda prie mūsų krašto praeities supratimo, ką iš jų galime sužinoti, kaip kritiškai turime juos vertinti ir ką jie atskleidžia apie praeityje veikusius žmonės, jų gyvenimą ir vertybes. Atsižvelgiant į dalyvių amžių, turinys ir užsiėmimo veiklos bus koreguojamos pagal mokinių turimas žinias ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Užsiėmimo metu, mokiniai ne tik susipažins, nagrinės, aptars, analizuos sužinotą informaciją, bet ir patys turės progą grupinio darbo metu, kurti istoriniais įvykiais paremtą legendą. Pagrindinis užsiėmimo tikslas - ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra.
Literatūra

Edukacinė programa „Pojūčių laboratorija“

Planuojama teikti paslauga susidarys iš dviejų etapų: 1) Edukacinės ekskursijos. Edukacinių ekskursijų metu, kurios vyks LAB tiflotyros skaityklos nuolatinėje ekspozicijoje, vaikai bus
supažindinti su LAB veikla, teikiamomis paslaugomis, aklųjų ir silpnaregių profesine veikla, aklųjų sporto pasiekimais, Lietuvos vyrų golbolo (riedulio) rinktinės pasiekimais, pačia sporto šaka, specialiųjų formatų leidiniais (Brailio raštu, garsiniais, reljefiniais (liečiamaisiais) piešiniais). 2) Kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai turės galimybę kurti reljefinius piešinius – atvirukus. Numatoma organizuoti kūrybines dirbtuves „Sukurk atviruką nematančiam draugui“. Kuriant reljefinius atvirukus bus akcentuojama, jog jie pasieks regos negalią turinčius asmenis, todėl vaikai bus skatinami kurti atsakingai, aiškiai perteikti norimą žinutę, emociją ar vaizdą (taip, kad būtų suprantama nematančiam žmogui) naudojant įvairias medžiagas bei tekstūras.
Rodomi įrašai: 131 - 140220