Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Sek paskui pasaką“

Pasakai negresia būti nemadingai. Pasakų name išbandysite, ką reiškia pasijusti kito kailyje, pavirsti personažu persirengus jo kostiumu. Burtų keliu išsitraukę veikėjo vardą, muziejaus
lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“, B. Mar „Princesių salos“ ir kitų įvertintų kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu muziejininkė trumpai pristato knygas ir jų autorius. Vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas, įsidėmėti vertas perskaitymo.
Literatūra, Kita

Aš ir kitas Aš

Aš Šioje dalyje patirtinių žaidimų dėka ir remdamiesi asmeninio bei komandinio darbo principais tyrinėjame iš ko susideda mūsų aplinka, kas sudaro mūsų gyvenimą, kokioje vietoje
randuosi "aš". Naudojame laisvojo rašymo, temų prioritezavimo principus. Kiekvienas susikuriame asmeninį gyvenimo, pomėgių, draugų žemėlapį, kurio epicentras esu "aš". Kitas Aš Šioje dalyje dirbdami porose, o paskui grupėse dalyviai išsiryškina trūkstamas/ siekiamas savo savybes (pvz. man trūksta drąsos, užsispyrimo ir t.t.) bei sudėlioja vieno grupėje sukurto veikėjo savybes. Aš + kitas aš = ? Šiame etape dirbama individualiai ir bendrai. Sukuriamas bendras grupės įsivaizduojamo dar vieno dalyvių gerųjų paveikslas. Kalbama, ko galima iš šio žmogaus pasimokyti, ko siekti kartu su juo, ką pasiskolinti ir t.t. Susitapatinimas Šiame etape programos dalyviai aptaria gautas patirtis bei prieš išsiskirstydami apdovanoja vienas kitą paskatinimais.
Literatūra, Kita

Pasivaikščiojimas su Andersenu

Paslaugos tikslas: Skatinti kultūrinę edukaciją kaip prasmingą veiklą, meninių užsiėmimų, pažintinės medžiagos pagalba ugdyti kūrybingą asmenybę; skatinti skaitymą kaip įdomią,
prasmingą pažintinę ir kultūrinę veiklą, įdomų ir naudingą laisvalaikio užsiėmimą bei norą daugiau sužinoti, patirti teigiamas emocijas; edukacinio pasakojimo ir kūrybinės veiklos (karpinio) metu vedamo pokalbio pagalba skatinti vaikus mąstyti, kurti, reikšti savo mintis ir jausmus, turtinti savo kalbą. Paslaugos uždaviniai: 1. Pasinaudojant įvairiais šaltiniais (skaitmeniniais, rašytiniais, vaizduojamaisiais, esančiais virtualioje erdvėje), supažindinti edukacijos dalyvius su įdomiais, mažiau žinomais danų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno gyvenimo ir kūrybos faktais bei jo gyvenimo aplinka, memorialinėmis vietomis Danijoje ir Lietuvoje. Pateikti su šia tema susijusius kokybiškus žodinius ir vaizdinius kūrinius: suskaitmenintus vaizdinius dokumentus iš H. K. Anderseno muziejaus Odensėje, profesionalias knygų iliustracijas, nuotraukas ir kt. 2. Ugdyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų poreikį skaityti, kalbėti ir reikšti mintis, rišliai pasakoti, plėsti žodyną. Skatinti skaitymą kaip įdomų, kūrybišką, pažintinį ir kultūrinį laisvalaikio užsiėmimą. Paslaugos vykdymo etapai/metodai: 1. Edukacinis pasakojimas – pokalbis „Pasivaikščiojimas su Andersenu“. Tai pasakojimas apie H. K. Anderseną, jo vaikystę, mažo berniuko kelią į pasaulinę šlovę, didesnį dėmesį skiriant mažai žinomiems rašytojo gyvenimo įvykiams, jo charakterio bruožams, išvaizdai, pomėgiams (hobis), vietai, kurioje jis užaugo ir gyveno bei to laikmečio atradimams, kurie įtakojo arba ne tuo metu gyvenusių žmonių buitį, aplinką, veiklą. Dalyviams užduodami klausimai, skatinantys atspėti arba kūrybiškai apgalvoti atsakymą. Virtualiai pasivaikštome po rašytojo gimtąjį miestą – Odensę. Pasakojimas iliustruojamas vaizdine medžiaga iš rašytojo muziejaus suskaitmenintų dokumentų.
Dailė, Literatūra

Edukacinė programa "Karalius pamiršo raidyną"

„Karalius pamiršo raidyną“ – taip vadinasi poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių, supažindinančių su abėcėle, knyga. Knygeles - abėcėles vaikams poetai rašė nuo seniausių laikų.
Edukacinės programos metu pristatoma ir apibūdinama rašto ir alfabeto reikšmė žmogaus gyvenime, magnetinėje lentoje ir ekrane rodomi jo pavyzdžiai nuo seniausių laikų iki dabar. Skaitomi skirtingomis raidėmis prasidedantys eilėraščių posmai, rodomi ir komentuojami pirmosios, išdidintos raidės paveikslėliai, demonstruojami rašytojo P. Cvirkos ranka piešti inicialai, pasakojama jų atsiradimo istorija. Kaligrafijos žinias užtvirtiname praktiškai mūsų kūrybinėse dirbtuvėse su savo atsineštomis priemonėmis (kartonu, plastilinu, karoliukais...): 1) kuriame individualaus raidės paveikslo eskizą ant kartono; 2) pieštuku nupieštos raidės kontūrus užpildome plastilinu; 3) puošiame savo raidę įvairiomis detalėmis ar sužinotu dantiraščio būdu (išbadant, išbraižant). Papildoma užduotis – demonstruodami savo kaligrafinį paveikslą bendraklasiams, perskaitome savo raide prasidedantį eilėraščio posmą. Sukabiname visus ant stendo bendrai parodai, nufotografuojame. Pasiūloma raidžių parodą pasikabinti klasėje, vėliau - namuose. Papildoma vaizdinė medžiaga: V. Palčinskaitė. Karalius pamiršo raidyną. V., Alma litera, 2007. M. Vainilaitis. Abėcėlė. V., Žara, 2000. Žurnalo „Laimiukas“ leidinys „Lietuviais esame mes gimę“ I, 2012. Z. Gaižauskaitė. „Linksmoji abėcėlė“. P. Cvirkos pieštų raidžių kopijos (muziejaus fondų eksponatai). Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto atsiradimo ir vystymosi istorija, jo svarba žmonijos civilizacijos pasiekimams, mokyti kaligrafiškai rašyti. Uždaviniai: praplėsti istorijos, kultūros, literatūros ir žinias; padėti suprasti, kas yra "alfabetas", „piktograma“, „hieroglifas“, „inicialai"; žaidimo forma lavinti žinių įsisavinimą ir pritaikymą kūrybinėse užduotyse. Metodai: pasakojimas, informacijos demonstravimas ekrane, diskusija, skaitymo, rašymo ir kūrybinės užduotys.
Literatūra, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“ Edukacijos metu dalyviai sužinos koks gyvūnas yra pingvinas. Išgirs ar pingvinai gyvena tik Antarktidoje? Ar gali
pingvinai susidraugauti su baltosiomis meškomis? Dažnai girdime lankytojus sakant: – jie visi vienodi! Ar tai tiesa? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai išmoks nustatyti pingvino rūšį, sužinos kuo minta šie neskraidantys paukščiai, su kokiomis grėsmėmis susiduria gamtoje ir kaip mes, žmonės, jiems galime padėti.
Literatūra

Edukacinė, literatūrinė, vaidybinė pamoka „Esu knygoje“

Literatūrinės, vaidybinės, edukacinės pamokos „Esu knygoje“ idėja – bibliotekoje tęsti ir populiarinti ne tik skaitymą, bet didelį dėmesį skirti kūrybiškumui ugdyti, skatinti kūrybinį
potencialą. Siekiama užtikrinti paslaugos tęstinumą, vykdyti patrauklius kūrybinius lavinamuosius užsiėmimus, neaplenkiant knygos, nes tai viena iš pamatinių bibliotekos funkcijų. Dalyviai išmėgins saviraiškos galimybes bei dalyvaus įtraukiančiame kūrybos procese – kūrybinėje knygos vizualizacijoje, inscenizuos etiudus ne tik pagal žinomų autorių vaikams knygų tekstus, kurs ir savo istorijas su išgalvotais personažais, išgalvotas ir pačių užrašytas istorijas. Tikslas – atskleisti ir plėtoti mokinių kūrybines galias, ugdyti pradinę meninę ir estetinę kompetenciją, mokyti sklandžiai bei rišliai kalbėti, kurti įvairius etiudus. Paslauga siekiama vaikams suteikti galimybę bendrauti, improvizuoti, eksperimentuoti ir lavinti asmeninius gebėjimus, ugdyti kūrybingumą ir kritinį mąstymą. Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos specialistai idėjoms įgyvendinti naudoja naujas ir netikėtas auditorijos pritraukimo formas, išgrynina auditorijos poreikius priimant tradicines, inovatyvias ir interaktyvias veiklas. Šiuo laikmečiu bibliotekoje ypač populiarios tapo edukacinės veiklos vaikams. Bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyrius turi patalpas – pasakų kambarį. Siekiant užtikrinti kokybišką bibliotekos lankytojų patrauklaus edukacinio užimtumo, skaitymo įgūdžių ugdymą reikalinga netradicinė, įtraukianti, jauki, jų poreikius atitinkanti aplinka, turinti kokybišką apšvietimą (su specialiais efektais), spalvas, patogias vietas, skatinančias kurti ir bendrauti, dalintis mintimis, suteikianti jaukią aplinką visiems dalyviams. Apsilankę šiame kambaryje dalyviai tarsi „apsigyventų“ knygos tekste. Šiam tikslui įgyvendinti yra sumanytas patrauklus būdas – kūrybinius užsiėmimus ves reikiamą patirtį turintys profesionalai.
Literatūra, Etninė kultūra

Kas A. Miškinio novelėj „Sabesčius ir Lucius“ surašyta...

Laukiu visų atvykstančių į senybinę Juknėnų kaimo sodybą. Čia mes patirsime piemenuko dalią, paklaidžiosime po A. Miškinio knygos „Žaliaduonių gegužė“ novelės „Sabesčius ir Lucius“
puslapius. Tyrinėsime piemenuko maišelio turinį: akmenukai gyvuliams skaičiuoti ir „apsaugai“ nuo vilko, peiliukas, duonos riekė, padžiūvusio sūrio galas, bulvė, druskos žiupsnelis. Aiškinsimės, o kam gi jie? Žarijose kepsime bulves, o susirinkę prie ugniakuro valgydami, bendrausime, dalinsimės patirtimi, kalbėsime ir lyginsime, o kaip gi gyvename šiandien. Žaisime novelėje aprašytą „Apynasrių vogimo“ ir kitus judriuosius piemenukų žaidimus, iš gamtinių medžiagų gaminsime dūdelę arba rėknę. Smagiai leisime laiką būdami kartu!
Lėlių teatras, Literatūra

Kūrybinio skaitymo užsiėmimas ,,Literatūrinės šėlionės"

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei kūrybinė. Užsiėmimo pradžioje susipažinimui ir kūrybinio skaitymo valandėlei pasitelkiamas knygos personažas – kiškis Morkus,
kuris vaikus ves per visą užsiėmimą. Kartu su knygos personažu literatūrinio žaidimo metu, pasitelkiant informacines technologijas, trumpai pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, vaikai patys pasirinks knygą, kurios ištraukas jie skaitys. Perskaitę kūrinio ištrauką, diskusijos metu aptars jo turinį, analizuos personažų savybes, diskutuos apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalins savo patirtimis, emocijomis, mokysis modeliuoti (perkurti) kūrinį, keičiant pabaigą ir pradžią, pridedant kitus personažus, užrašys savo pasakojimą ir jį iliustruos. Taip jie sukurs knygelę ,,Kartu su Morkumi...“ Pasiskirstę vaidmenimis pagal savo sukurtą pasakojimą jie sukurs garso įrašą, kuris bus pridėtas prie knygutės. Kūrybinės užsiėmimo dalies metu vaikai susipažins su šešėlių teatro žanru, gamins savo sukurto pasakojimo personažus ir kurs šešėlių teatro pasirodymą, kurį galės parodyti savo tėvams. Tokia žaidybinė teksto perteikimo forma leidžia vaikams atsipalaiduoti, o pokalbiai su lėlėmis – išlaisvinti savo mintis, drąsiai sakyti savo nuomonę ir interpretuoti literatūros tekstą. Tai puiki galimybė ugdyti vaikų vaizduotę, kritinį mąstymą, lavinti vaikų pojūčius, skatinti vaikų bendravimą, domėjimąsi kultūros reiškinių įvairove, mažinti socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves, tenkinančias įvairius jų poreikius, parodyti jiems, kad biblioteka – tai ne tik knygų skaitymas, tai ir edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, inovatyvios mokymo ir informacijos priemonės. Šia paslauga siekiama parodyti, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas ir įdomus, o jų įvairovė bibliotekoje gali tenkinti visų poreikius.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Rodomi įrašai: 141 - 150164