Kultūros paveldas, Literatūra

Orientacinis žaidimas „Adomo Mickevičiaus detektyvas“

Kur gyveno, kūrė, o kur buvo įkalintas garsusis poetas? Šio orientacinio žaidimo metu moksleiviai sužinos daugybę įdomių detalių apie A. Mickevičiaus pėdsakus Vilniaus senamiestyje.
Laukia įvairios užduotys ir netikėtos vietos. Žaidimo tikslas – pasitelkiant gyvą miesto aplinką supažindinti vaikus su poeto Adomo Mickevičiaus asmenybe bei literatūriniu paveldu. Siekiama supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, glaudžiai susijusiomis poeto gyvenimu ir kūryba; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais ir atskleisti jų sąsajas su A. Mickevičiaus asmenybe; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus ir kviesti moksleivius interpretuoti miesto istoriją. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki senamiesčio objektų; užduotys, atskleidžiančios poeto gyvenimo ir kūrybos faktus – istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; kūrybinės užduotys – literatūrinių priemonių panaudojimas kuriant savus tekstus. Siekiama, jog po žaidimo moksleiviai būtų įgiję daugiau žinių apie A. Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą Vilniuje, jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, gebėtų miesto erdves susieti su istorijos įvykiais, geriau atpažintu įvairius istorijos ir kultūros ženklus gyvoje miesto aplinkoje ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančios aplinkos istoriją ir paveldą.
Literatūra, Kita

Literatūrinė edukacija ,,Kvapų akademija“

Kaip kvepia cinamonas, kardomonas ar levandos? O kaip kvepia mėnesiena, šaltis, užmarštis? O kokios spalvos yra tavo klasės kvapas? Lai kelią į literatūrą, kūrybą, savęs bei pasaulio
pažinimą jums atvers uoslė. Literatūrinė edukacija „Kvapų akademija“ skirta 7-12 klasių moksleivių vaizduotei ir kūrybiškumui lavinti. Pamokos metu mokiniai tamsoje (su ,,miego akiniais“) klausosi knygos ištraukos, susipažįsta su vaistinių ir prieskoninių augalų kvapais, sužino apie žmogaus uoslės galimybes, kvepalų gamyba, lavina savo kūrybiškumą susiedami knygos tekstą su kvapais, kvapus su spalvomis, kurdami savo klasės kvapą. Kultūrinė edukacija ,,Kvapų akademija“ ugdys su literatūros pažinimu susijusius mokinių įgūdžius: gerins teksto suvokimo, interpretacijos gebėjimus, skatins įdomesnę teksto analizę ir pan. Tikimės, kad modernus (tarpdisciplininis) edukacijos formatas pačius mokinius skatins ieškoti naujų ir netikėtų informacijos pristatymų būdų, padės jiems rengiant teminius pranešimus, veiklų pristatymus. Edukacija turi ir pažintinį turinį: mokinius supažindina su kvapais, mados ir kvepalų istorija, moko aprangos etiketo (kvepinimosi protokolo). Siekiami rezultatai – kūrybiški, išsilavinę, lakios vaizduotės vaikai ir jaunuoliai, mėgstantys skaityti, gebantys suvokti ir interpretuoti perskaitytą tekstą, žinantys aprangos etiketą, kvepalų istoriją.
Literatūra, Etninė kultūra

Skaitymo skatinimo programa „Kalvio pasaka“

Naudojami kalvystės įrankiai priartinimui prie šio amato garsų, svorio, naudojamų daiktų atmosferos sukūrimui. Nors tai yra skaitymas, trys aktoriai persikūnija į keletą personažų, o
muzikantas viską skaitymą iliustruoja realiais ir intrumentų pagalba išgautais garsais (naudojama virš 10 muzikos instrumentų (kai kurie iš jų etno daudytė, pjūklas ir pan.), taip pat gitaros, barškučiai, gongas, priekalas ir t.t.) , bei vietoje atliekama "gyva" muzika.
Kultūros paveldas, Literatūra

Taip rašė Simonas Daukantas

Jaukioje muziejaus erdvėje, Simono Daukanto pavadintoje „svetlyčia“, mokiniai supažindinami su Lietuvos istoriko Simono Daukanto laimėjimais ir pasiekimais, pristatomi istoriko
rankraščiai, paaiškinamos žodžių reikšmės, supažindinama su senąja lietuvių kalbos gramatika. Vėliau mokiniams pateikiama užduotis – iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ išrinkti įdomiausias pastraipas ir plunksnakotį pasimirkant į tušą jas dailyraščiu perrašyti. Moksleivių perrašyti tekstai bus saugomi muziejaus archyvuose, vėliau organizuojamos šių darbų parodos, kviečiami tekstų autoriai.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Literatūra

Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis

Edukacinė programa „Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis“ leis jums sužinoti apie rašytoją tai, ko nerasite vadovėliuose. O tai, kas yra vadovėliuose, atrasite iš naujo.
Virtuliai keliausite kartu su Mariumi per jo gyvenimo ir klajonių vietas, nuo gimtųjų Gruzdžių, Katiliškių, iš kurių pasiskolino sau vardą iki Pasvalio, kur dirbo bibliotekos vedėju, nuo pabėgėlių stovyklų Vokietijoje iki paties pastatyto šeimos namo Lemonte Jungtinėse Valstijose. Kitaip pažvelgsite į mokykloje skaitytus tekstus ir girdėtus faktus. Vartysite knygas – nuo pirmųjų eilėraščių iki paskutinio romano, rankraščius, karo metų dienoraštį, matysite fotografijas, video įrašus, išgirsite rašytojo balsą... ir galėsite pasėdėti už jo stalo, žvilgtelėti į rankinį laikrodį ar pypkių kolekciją, spustelėti rašomosios mašinėlės klavišus. O kad įspūdžiai ilgam išliktų, dalyvausite informacinio-edukacinio terminalo žaidimuose, dėliodami interaktyvią dėlionę ar susirungę protų mūšyje. Laukia smagūs prizai su M. Katiliškio atminimo kambario simbolika.
Lėlių teatras, Literatūra

Kūrybinio skaitymo užsiėmimas ,,Literatūrinės šėlionės"

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei kūrybinė. Užsiėmimo pradžioje susipažinimui ir kūrybinio skaitymo valandėlei pasitelkiamas knygos personažas – kiškis Morkus,
kuris vaikus ves per visą užsiėmimą. Kartu su knygos personažu literatūrinio žaidimo metu, pasitelkiant informacines technologijas, trumpai pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, vaikai patys pasirinks knygą, kurios ištraukas jie skaitys. Perskaitę kūrinio ištrauką, diskusijos metu aptars jo turinį, analizuos personažų savybes, diskutuos apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalins savo patirtimis, emocijomis, mokysis modeliuoti (perkurti) kūrinį, keičiant pabaigą ir pradžią, pridedant kitus personažus, užrašys savo pasakojimą ir jį iliustruos. Taip jie sukurs knygelę ,,Kartu su Morkumi...“ Pasiskirstę vaidmenimis pagal savo sukurtą pasakojimą jie sukurs garso įrašą, kuris bus pridėtas prie knygutės. Kūrybinės užsiėmimo dalies metu vaikai susipažins su šešėlių teatro žanru, gamins savo sukurto pasakojimo personažus ir kurs šešėlių teatro pasirodymą, kurį galės parodyti savo tėvams. Tokia žaidybinė teksto perteikimo forma leidžia vaikams atsipalaiduoti, o pokalbiai su lėlėmis – išlaisvinti savo mintis, drąsiai sakyti savo nuomonę ir interpretuoti literatūros tekstą. Tai puiki galimybė ugdyti vaikų vaizduotę, kritinį mąstymą, lavinti vaikų pojūčius, skatinti vaikų bendravimą, domėjimąsi kultūros reiškinių įvairove, mažinti socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves, tenkinančias įvairius jų poreikius, parodyti jiems, kad biblioteka – tai ne tik knygų skaitymas, tai ir edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, inovatyvios mokymo ir informacijos priemonės. Šia paslauga siekiama parodyti, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas ir įdomus, o jų įvairovė bibliotekoje gali tenkinti visų poreikius.
Literatūra, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kaip atsiranda perlas?“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kaip atsiranda perlas?“ Istorijos apie perlus yra apaugusios daugybę mitų bei pasakojimų: nuo tokių, kurie teigia, jog pirmieji perlai atsirado iš
Ievos ir Adomo ašarų, iki tokių, kurie teigia, jog perlai - turintys mistinių galių, galinčių net pražudyti. Tikėti ar ne – kiekvieno individualus pasirinkimas.. Edukacinio užsiėmimo „Kaip atsiranda perlas?“ metu dalyviai sužinos ir pačius tikriausius faktus apie neįprastą perlo gimimą, jo augimą, jo namus... Visi dalyviai bus pakviesti į perlo auginimo laboratoriją. Pritaikę įgytas žinias čia galės užsiauginti savąjį perlą! Ar priimsite perlo iššūkį!?
Dailė, Literatūra

Edukacinė programa "Karalius pamiršo raidyną"

„Karalius pamiršo raidyną“ – taip vadinasi poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių, supažindinančių su abėcėle, knyga. Knygeles - abėcėles vaikams poetai rašė nuo seniausių laikų.
Edukacinės programos metu pristatoma ir apibūdinama rašto ir alfabeto reikšmė žmogaus gyvenime, magnetinėje lentoje ir ekrane rodomi jo pavyzdžiai nuo seniausių laikų iki dabar. Skaitomi skirtingomis raidėmis prasidedantys eilėraščių posmai, rodomi ir komentuojami pirmosios, išdidintos raidės paveikslėliai, demonstruojami rašytojo P. Cvirkos ranka piešti inicialai, pasakojama jų atsiradimo istorija. Kaligrafijos žinias užtvirtiname praktiškai mūsų kūrybinėse dirbtuvėse su savo atsineštomis priemonėmis (kartonu, plastilinu, karoliukais...): 1) kuriame individualaus raidės paveikslo eskizą ant kartono; 2) pieštuku nupieštos raidės kontūrus užpildome plastilinu; 3) puošiame savo raidę įvairiomis detalėmis ar sužinotu dantiraščio būdu (išbadant, išbraižant). Papildoma užduotis – demonstruodami savo kaligrafinį paveikslą bendraklasiams, perskaitome savo raide prasidedantį eilėraščio posmą. Sukabiname visus ant stendo bendrai parodai, nufotografuojame. Pasiūloma raidžių parodą pasikabinti klasėje, vėliau - namuose. Papildoma vaizdinė medžiaga: V. Palčinskaitė. Karalius pamiršo raidyną. V., Alma litera, 2007. M. Vainilaitis. Abėcėlė. V., Žara, 2000. Žurnalo „Laimiukas“ leidinys „Lietuviais esame mes gimę“ I, 2012. Z. Gaižauskaitė. „Linksmoji abėcėlė“. P. Cvirkos pieštų raidžių kopijos (muziejaus fondų eksponatai). Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto atsiradimo ir vystymosi istorija, jo svarba žmonijos civilizacijos pasiekimams, mokyti kaligrafiškai rašyti. Uždaviniai: praplėsti istorijos, kultūros, literatūros ir žinias; padėti suprasti, kas yra "alfabetas", „piktograma“, „hieroglifas“, „inicialai"; žaidimo forma lavinti žinių įsisavinimą ir pritaikymą kūrybinėse užduotyse. Metodai: pasakojimas, informacijos demonstravimas ekrane, diskusija, skaitymo, rašymo ir kūrybinės užduotys.
Rodomi įrašai: 151 - 160176