Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Literatūra

Dailyraštis tarpukario mokykloje

Edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ pradinių klasių mokiniams – dailaus rašymo pamokėlė naudojant tarpukario Lietuvos pradinės mokyklos mokymo priemones. Užsiėmimu
siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su dailaus rašto tradicijomis tarpukario Lietuvoje, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus. Tuo tikslu užsiėmimo dalyviai supažindinami su dailyraščio atsiradimo istorija, seniausiomis rašymo priemonėmis Lietuvoje (stilius, vaško lentelė, žąsies plunksna, grifelinė lentelė, metalinis plunksnakotis). Kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas – puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene; ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija. Pagrindas aiškiai rašysenai formuoti – dailaus rašymo nuostata. Kol rašymo įgūdžiai dar nesusiformavę, vaikams yra paaiškinamos rašymo taisyklės, kad jie jas sąmoningai suvoktų ir jų laikytųsi. Rašymo taisyklės formuluojamos trumpai ir paprastai, kad vaikams būtų nesunku jas įsiminti: rašant reikia sėdėti tiesiai; sąsiuvinį laikyti pasvirusį, rašymo priemonė laikoma trimis pirštais, pradedama rašyti eilutės kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo krašto; eilutėje rašoma iki galo; rašoma ant ryškios linijos; raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; kur galima, rašoma nepakeliant rankos; raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; rašyti reikia gražiai. Edukaciniame užsiėmime „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ skatinama vaikus vertinti rašto grožį.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Lėlių teatras, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Šešėlių teatras“

Programos tikslas – per skaitymą balsu, vaidybinius žaidimus, šešėlių teatrą parodyti literatūros kūrinio (pasakos) naudą ir svarbą mokinio asmenybinei raidai. Formuoti teigiamą mokinių
požiūrį į skaitymą, įtraukiant juos į kūrybinę veiklą, skatinti vaikų kūrybinę saviraišką. Programos dalyviai supažindinami su trumpa šešėlių teatro atsiradimo istorija, raidos etapais, skirtingomis išraiškos rūšimis, šešėlinių lėlių struktūra, siluetinių lėlių gamybos būdais ir valdymo technika. Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka. Vaikai pasiskirsto vaidmenis, padedant bibliotekos darbuotojams, iš įvairių medžiagų (kartono, medinių pagaliukų, popieriaus ir pan.) gamina veikėjus kūrybinėse dirbtuvėse, kuria vaidinimą bibliotekos šešėlių teatre ir po trumpos repeticijos vaidina. Jeigu didelė grupė, vaidinama du kartus. Vieni būna žiūrovai, o kiti aktoriai (veikėjai). Sukurtas lėles vaikai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti mokykloje. Užsiėmimas puikiai tinka specialiųjų poreikių turintiems mokiniams praverti duris į fantastišką kūrybos pasaulį. Edukacijos metu užmezgamas komunikatyvus ryšys tarp edukatoriaus ir dalyvių (specialiųjų poreikių turintys mokiniai dažnai būna užsisklendę), o vaidinimas už širmos leidžia jiems išreikšti save, ugdyti savivertę.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Kinas, Literatūra

Audiovizualinė komunikacija: tekstas ir vaizdas

Edukacija „Audiovizualinė komunikacija: tekstas ir žodis“ sujungia literatūrą ir kiną. Kino estetika atspindi meninę, žanrų, estetinę įvairovę ir turi įtakos žmogaus elgsenai,
pojūčiams, jausmams, požiūriui, pomėgiams, norams, ketinimams ir kt. Edukacijos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir individualumą, plėtoti meninės išraiškos priemonių pažinimą ir gebėjimą taikyti jas savo kūryboje, taip pat komunikuoti audiovizualinėmis priemonėmis, ugdyti gebėjimą analizuoti bei vertinti teksto ir vaizdo apraiškas kasdieniame gyvenime. Pasitelkus pavyzdžius, mokiniai praplės savo akiratį, išmoks pagrindinių kino kalbos dėsnių. Kaip pavyzdžiai bus pateiktos ištraukos iš gimnazistams rekomenduojamo literatūros sąrašo, jas pasiūlė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Pvz., Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ ir ištraukos iš režisieriaus Arūno Žebriūno vaidybinio filmo „Velnio nuotaka“ (1973), Jurgos Ivanauskaitės romanas „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir ištraukos iš režisierės Janinos Lapinskaitės vaidybinio filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2012). Mokiniai bus skatinami aktyviai dalyvauti diskusijose, turės galimybę sukurti individualų kūrybinį projektą arba eskizą pagal pateiktus literatūros kūrinių fragmentus. Kūrybiniam ir kritiniam mąstymui ugdyti bus pasitelkta kūrybinio laisvojo rašymo metodika, laisvųjų asociacijų metodika, vidinio kritiko metodas, vaidmenų žaidimai ir vaizduotės lavinimo pratimai. Mokiniai praplės savo akiratį ne tik išmokdami kūrybinio mąstymo praktikų, bet ir susipažindami su kino gamybos ypatumais, kiekvieno kino specialisto (scenaristo, režisieriaus, operatoriaus, garso režisieriaus, dailininko ir kt.) darbo specifika. Pasitelkdami menines ir technines priemones, išmoks užfiksuoti įvykius, vizualizuoti literatūros kūrinius, orientuotis kino gamybos srityje, pritaikyti savo įgūdžius kasdieniame gyvenime ir renkantis profesiją.
Literatūra

Rašytojo kambarys

Edukacinė programa suformuota atsižvelgiant į tikslinės vaikų grupės – pradinių klasių mokinių ugdymosi ir saviraiškos poreikius ir aktualijas. Šio amžiaus vaikai ypač mėgsta pasakoti
apie savo kambarį, jie nori turėti savo saugią erdvę, kur galėtų pasireikšti jų asmenybė. Be to, kaip tik šio amžiaus vaikai dažnai jau ima bandyti kurti savo pirmąsias knygas. Rašytojams, kaip ir vaikams, taip pat svarbi kūrybos erdvė, kur gimsta naujos mintys ir yra užrašomi nauji kūriniai. Tad vaikai ir rašytojai turi daug ką bendro – jie nori kurti ir turėti tam palankią aplinką. Ši vieta – tai Rašytojo kambarys. Edukacinės programos tikslas – sudominti pradinių klasių mokinius Antano Baranausko ir Antano Žukausko-Vienuolio kūryba, sukuriant pasakojimo sąsajas su pačių vaikų gyvenimo erdvėmis (savo kambariais) bei randant šiuolaikinius, įtraukiančius pasakojimo (storytelling) būdus. Programos edukatorė pasitinka vaikus, atvykusius į Rašytojų kalnelį. Stovint ratu, edukatorė skatina vaikus pasidalinti, ką jie veikia savo kambariuose ir kaip tie kambariai atrodo. Edukatorė papasakoja, kokia svarbi kūrybos erdvė yra rašytojams, pateikiama keletas įkvepiančių pavyzdžių. Edukatorė pristato, jog Anykščiuose nuo seno kūrė rašytojai. Ir dabar esame sodyboje, kurioje yra net dviejų rašytojų kūrybos erdvės – jų kambariai. Tai poeto A. Baranausko klėtelė ir rašytojo A. Vienuolio namas, kurio antrajame aukšte yra jo darbo ir kūrybos kambarys. Grupė eina į A. Baranausko klėtelę. Edukatorė pasakoja apie poeto kūrybos erdvę ir įpročius, naudodama konkrečius artefaktus: jaunystėje poetas rašė žąsies plunksna, vėliau pieštuku. Senatvėje dėl sveikatos problemų rašė tik klūpodamas ir jau metaline plunksna. Pasakojime atskleidžiama aplinkos ir joje esančių objektų įtaka, visi pasakojami daiktai yra duodami paliesti bei juos pagal galimybes išbandyti. Iš Klėtelės erdvės programos dalyviai keliauja į A. Vienuolio namą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Pirmasis apsilankymas Maironio namuose

Edukacinė programa vyksta memorialiniame Maironio bute. Pradedant visi dalyviai gauna individualius edukatorių paruoštus užduočių sąsiuvinukus, kuriuos reikia užpildyti lankantis
muziejuje, klausantis pasakojimo. Kartu su dalyvių grupe po butą vaikšto ir edukatorė, kuri pasakoja kiekvieno kambario reikšmę ir prasmę, pristato eksponatus. Dalyviai, kuriame kambaryje tuo metu yra, tą sąsiuvinio užduočių lapą ir pildo. Pabaigoje aptariami rezultatai, įtvirtinamos žinios, dalyviai sąsiuvinukus gali parsinešti, patirtais įspūdžiais pasidalinti su tėvais ir pažįstamais.
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“

Edukacinės programos „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“ veiklos eiga: ekskursija po muziejų, aktyvus klausymasis, aktyvus memorialinės, literatūrinės ir teatrinės ekspozicijų
tyrinėjimas, klausimų formulavimas ir pateikimas edukatoriui, pasiskirstymas į grupes, komandinis darbas – kryžiažodžio sprendimas, atsakymas į viktorinos klausimus, mokinių įsitraukimas į prasmingą komunikaciją (diskusiją) su edukatoriais ir komandos nariais, veiklos vertinimas. Moksleiviai kviečiami dalyvauti ekskursijoje po Juozo Grušo memorialinio muziejaus ekspozicijas. Jie supažindinami su reikšmingiausiais rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktais, įdomiausiais muziejaus eksponatais: meno kūriniais, dokumentais, rankraščiais, fotografijomis, memorialiniais daiktais, sceniniais kostiumais, scenovaizdžiais. Pasakojama trumpa jų istorija, išryškinama vertė. Pateikiama naujų sąvokų: eksponatas, ekspozicija, ekspedicija, interviu, memorialinis palikimas, mokslinis aprašymas, tragedija, tragikomedija, veiksmo kulminacija, režisūra, ir kt.. Pažintis su J. Grušo gyvenimu ir kūryba suteikia vertingos informacijos, kuri bus reikalinga 8–12 klasėje, mokantis lietuvių literatūros. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga: klausymo tikslo paisymas, pagrindinės minties, faktų, datų, pavadinimų, neaiškios informacijos pasižymėjimas, gebėjimas taikliai suformuluoti klausimus gali būti pritaikoma kasdienėje veikloje bei lankantis kituose muziejuose ar parodose. Mokiniai skatinami atpažinti ir aptarti vaizdo įrašų fragmentus. Programos tikslas – susipažinti su Juozo Grušo gyvenimu, kūryba, asmenybe, aktualizuojant išliekamąją jo veikalų vertę. Taikomi metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, ekspozicijos tyrinėjimas, diskusija, dalyvavimas viktorinoje, vaizdo įrašų peržiūra. Programa „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“ skatinama pažinti savo kalbėjimo ir klausymo gebėjimus ir juos tobulinti, ugdomas lietuvių literatūros bei kultūros pažinimas ir tautos paveldo vertės suvokimas.
Rodomi įrašai: 171 - 180203