Literatūra, Kita

„Žengiam į knygos pasaulį“

Edukacinio užsiėmimo „Žengiam į knygos pasaulį“ tikslas – formuoti gerus pradinukų skaitymo įgūdžius kaip pagrindą kultūrinio akiračio plėtimui, kūrybingumo ir kritinio mąstymo
skatinimui. Uždavinys – paskatinti pradinukus tapti aktyviais skaitytojais, nuolatiniais bibliotekų lankytojais. Kol skaitymo įgūdžiai nesusiformavę, skaitymas vaikams – sunkus darbas. Gausiuose bibliotekos fonduose kiekvienas vaikas gali rasti knygų, kurioms neliks abejingas, tačiau būtina pasirūpinti, kad pravertų bibliotekos duris, laisvai jaustųsi ir mokėtų ja naudotis. Bibliotekos darbuotojų parengtomis priemonėmis bus siekiama pradinių klasių mokiniams žaismingai pristatyti biblioteką, supažindinti su jos turimais fondais, pamokyti juos ieškoti informacijos ir užsitikrinti, kad mokinukai taptų aktyviais skaitytojais bei nuolatiniais bibliotekos lankytojais. D. Kudžmaitė (teatrinės programos „Pepė bibliografijos šalyje" pagalba, su pagal scenarijų pasiūtomis lėlėmis) žaismingai supažindins su biblioteka, knygų fondais, skirtingais informacijos paieškos būdais. Pažiūrėję teatralizuotą pristatymą, vaikai bus pakviesti žaisti žaidimą „Kas greitesnis bibliotekoje?“. Jo metu jie lenktyniaus tarpusavyje ieškodami leidinių ir informacijos pagal specialiai suformuotas užduotis. Galiausiai programos dalyviai turės galimybę išsirinkti pačią įdomiausią knygą ir ją išsinešti namo. Paslaugos rezultatas – į knygų pasaulį žengtas tvirtas pradinuko žingsnis. Daugiau apie paslaugą: www.biblioteka.lt/lt/2-vaikams/programos-vaikams/informaciniu-gebejimu-ugdymas/296-1-4-klasiu-moksleiviams
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė programa ir spektaklis „Knygų personažai atgyja“

Edukacinė programa suteikia galimybę mokiniams pamatyti Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį vaikams „Knygų personažai atgyja“. Šeši personažai iš vaikų literatūros klasikos kūrinių,
tokių kaip „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, „Pepė Ilgakojinė“, „Batuotas katinas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, atgyja tiesiog žiūrovų akivaizdoje ir kuria nuotaikingą bei įtraukiantį reginį. Po spektaklio vyksta aptarimas-diskusija apie vykusį spektaklį, nagrinėjami spektaklyje minimi literatūros kūriniai, kalbamasi su vaikais apie knygų svarbą šių dienų gyvenime, rengiama žaidybinė viktorina. Tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams sukaupti teatro kūrybos bei klasikinės vaikų literatūros suvokimo patirtį. Uždaviniai: supažindinti mokinius su teatrinio meno raiška; supažindinti su literatūros klasikos kūriniais; skatinti kūrybišką mąstymą; puoselėti domėjimąsi kultūriniu gyvenimu; plėtoti mokinių gebėjimą interpretuoti ir vertinti teatro spektaklius. Spektaklio kūrybinės grupės idėja – sužadinti vaikų norą paimti į rankas knygą ir atrasti jos stebuklingą pasaulį. Režisierė Neringa Krunglevičiūtė, scenografė Evelina Šimelionė, vaidina: Laima Akstinaitė, Ieva Pakštytė, Rugilė Latvėnaitė, Paulius Pinigis, Gytis Šimelionis, Donatas Želvys.
Dailė, Literatūra

KAIP KURIAMAS CHARAKTERIS TEKSTE IR PAVEIKSLE. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Kaip kuriamas veikėjo charakteris literatūroje ir dailėje? Bandydami tai išsiaiškinti, mokiniai pirmoje užsiėmimo dalyje skaito ir analizuoja programinio literatūros kūrinio ištrauką,
kurios centre – vienaip ar kitaip apibūdintas veikėjas, aptaria skirtingus charakterių kūrimo būdus. Dominuojantis šios užsiėmimo dalies metodas – teksto analizė. Kitoje dalyje moksleiviai, pasitelkę teatrinius personažo kūrimo metodus, ieško išskirtinių charakterio išraiškos detalių kūno kalboje arba savarankiškai grupėmis analizuodami tekstų fragmentus suranda jų vaizdinius atitikmenis parodoje ir savo pasirinkimą argumentuoja vartodami dailės bei literatūros sąvokas. Daug dėmesio skiriama tiksliam apibūdinimui, pavyzdžiui, palinkusi figūra paveiksle leidžia manyti, kad personažas yra pavargęs. Vėliau atliekama kūrybinio rašymo užduotis (kuriamas pasirinkto paveikslo veikėjo charakteris), darbas pristatomas kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija. Užsiėmimas naudingas besimokantiems teksto analizės, interpretacijos, kūrybinio rašymo, vizualiojo mąstymo. Užsiėmimo dalyvio atsiliepimas: „Man patiko, nes čia žiūrėdamas į paveikslus pamatai ne tik autoriaus sukurtą nuomonę, mintį, bet ir savo vaizdą – tai lyg išduoda kažką apie tave, išduoda tavo pasaulio suvokimą.”
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio gyvenimo ir kūrybos takais“

Edukacinė programa vyksta visus metus, muziejaus patalpose. Dalyviai su edukatore apžiūri Maironio memorialinį butą, išklauso pasakojimo, o antroje edukacinės programos dalyje, kitoje
erdvėje, ekspozicijoje apie literatūrinį poeto palikimą, ieško atsakymų į klausimus. Darbas vyksta grupėse, dalyviai pristato rezultatus ne paprastai, statiškai, o įsikūniję į gido profesiją, gauna gido lazdelę ir kitus dalyvius supažindina su nauja informacija, eksponatais.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Literatūra, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“

Visas edukacinis užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“ sukonstruotas kaip meninė instaliacija. Garsinio ir tekstinio pasakojimo centre Baltijos jūros ruoniai – didžiausi mūsų regione
gyvenantys jūrų gyvūnai, kurie kuria mūsų regiono unikalumą ir savitą ekosistemą. Dalyviai kviečiami į bendrą dialogo erdvę, kuri atskleidžia šių gyvūnų kasdienybę, patirtis ir savijautą. Į meninį dialogą, kuris skatina išgirsti tiek mums, tiek ruoniams aktualias ekologijos, taršos ir išlikimo temas, kviečia permąstyti asmeninį santykį su mus supančia aplinka.
Literatūra, Kita

Be proto protingi

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Jos gauna skirtingų
spalvų korteles. Paaiškinamos žaidimo taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – protmūšis. Klausimai (rimti ir kūrybiški, žaismingi) parenkami pagal dalyvių amžių ir gebėjimus (sudaryti atskiri klausimynai 5–6 ir 7–8 kl. mokiniams). Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Po edukacijos vyksta užsiėmimo, įgytų žinių aptarimas.
Dailė, Literatūra

„Iliustruojame pasaką“

Programos pradžioje ekskursijų vadovas visiems pristato lietuvių rašytoją Vytautą V. Landsbergį, perskaito jo pasaką „Bulvė generolė“. Vaikai suskirstomi grupelėmis, kurių kiekviena
gauna skirtingą dėlionę. Jų užduotis – sudėti paveiksliukus ir atpažinti jau girdėtos pasakos personažus ar veiksmo scenas, pavyzdžiui, bulvę generolę vardu Karolina, kopūstą Petrą-Povilą, kopūsto ir bulvės vestuves, miegantį kopūstą Jurgį. Vėliau, pasirinkę piešimo techniką, mokiniai patys įsijaučia į iliustratoriaus vaidmenį ir piešia pasakos herojus ar labiausiai įsiminusią pasakos sceną. Savo įsivaizduojamus pasakos personažus dalyviai gali piešti guašu, akvarele, spalvotais pieštukais arba kreidelėmis, flomasteriais. Tikslas – supažindinti su lietuvių vaikų rašytojais ir pasakos žanru, skatinti aktyvų klausymą ir vaizduotę. Uždaviniai: (1) suteikti daugiau žinių apie V. V. Landsbergį; (2) kartu su ekskursijų vadovu perskaityti pasaką „Bulvė generolė“; (3) žaidimo metu atpažinti pasakos personažus; (4) diskusijos metu aptarti labiausiai patikusius personažus; (5) sukurti iliustraciją pasakai – lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – aktyvus klausymasis, diskusija, dėlionė, kūrybinės dirbtuvės.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Dievų miško“ istorija“

Edukacinę programą „Dievų miško“ istorija sudaro dvi dalys: edukatoriaus pasakojimas bei savarankiškas dalyvių darbas. Užsiėmimo pradžioje edukatorius supažindina dalyvius su B. Sruogos
gyvenimo ir kūrybos detalėmis, akcentuodamas Štuthofo koncentracijos stovyklos realijas literatūrinėje ekspozicijoje. Aptariamos B. Sruogos patekimo į koncentracijos stovyklą istorinės, politinės aplinkybės, knygos „Dievų miškas“ rašymo bei leidybos situacija, supažindinama su knygos vertimais į užsienio kalbas. Vėliau, pasiskirsčius nedidelėmis grupelėmis, moksleiviams pateikiami iliustruoti sąsiuviniai-testai su atsakymų variantais, iš kurių vienas arba du yra teisingi. Baigus darbą, kolektyviai aptariami ir argumentuojami pasirinkti atsakymai.
Rodomi įrašai: 11 - 20132