Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Lietuvių mitų burtai“

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje mitas apibrėžiamas kaip kolektyvinis pasakojimas apie pasaulio, dievų, žmogaus, gamtos reiškinių, gyvybės ir mirtis kilmę, atspindintis pirmykštę
tikrovės sampratą. Užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinti su lietuvių mitais, jų veikėjais, atsiradimu. Visų pirma, mokiniai bus supažindinti su mito sąvoka, jiems bus papasakota jų istorija, iš kur ir kodėl jie atsirado, po to vaikams bus pristatyti pagrindiniai lietuviškų mitų veikėjai: aitvarai, laumės, kaukai, velniai ir t.t. Po pagrindinių mitų veikėjų pristatymo mokiniams bus skaitomas mitas, kurio metu pasitelkiant vizualines priemones taip pat bus rodomi mito veikėjai. Perskaičius istoriją, plečiant mokinių kritinį ir analitinį mąstymą bus užduodami klausimai, susiję su perskaitytu pasirinktu mitu. Kadangi mokiniai mėgsta viktorinas įvairiomis temomis, po pristatymo vaikai taip pat turės galimybę sudalyvauti interaktyvioje „Kahoot“ viktorinoje „Susipažinkime su lietuvių mitais“, jei mokiniams nebus galimybės prisijungti prie platformos, viktorinos klausimai bus pateikti „Power pont “ pagalba. Užtikrinant saugų prisijungimą prie edukacijos, kiekvienam susitikimui bus kuriama nauja „Zoom“ nuoroda, taip pat, norint išvengti nesklandumų prieš kiekvieną susitikimą edukatorė norės gauti mokinių sąrašą, kad susitikime dalyvautų tik ta klasė, jei mokiniai mokosi iš namų – kitas saugus prisijungimo metodas – edukatorei iš anksto atsiųsti pamokos nuorodą. Taigi, mokiniai neišėję iš klasės ar namų turės įdomią edukaciją, kurios metu praplės savo žinias, susipažins su senovės lietuvių mitais, papročiais, geriau supras to meto žmonių moralines normas, elgesį.
Literatūra, Etninė kultūra

Šarkos – patarškos tauškalai

.“Šarkos – patarškos tauškalai“ - skirta pradinių klasių mokiniams. Mokiniai nagrinėdami įvairius faktus apie varninius paukščius per literatūrą ir etninę kultūrą supras, kokie šie
paukščiai protingi, kaip nuo seno buvo šis paukštis saugomas ir gerbiamas, bei skatins pačius vaikus stebėti ir nagrinėt šių paukščių įdomią etologija. Diskutuodami mokiniai suras paukščių svarbos elementų ir šių dienų žmogaus gyvenime, pavyzdžiui, mene (fotografiją , t.t.), bet ir kitose patirtyse (kaip hobis stebėti, fotografuoti paukščius),taip pat kalbama apie paukščių svarbą ekosistemų funkcionavimui
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Laiškai pasauliui“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie pasaką „Emilio laiškas“, taip pat apie laiškų rašymą, tikrą draugystę ir stebuklus, kuriuos galime sukurti mes patys. Knyga
„Emilio laiškas“ įtraukta į mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą, kurį parengė ir išleido Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Knygos ištraukos įtrauktos į antrokams skirtus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Lietuvių kalba. II dalis (TAIP!)“ ir „Skaitiniai“. Šiuo metu rašoma antra knygos dalis „Slapta laiškų rašymo agentūra“, kurios sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Užsiėmime laiškų rašymo tema bus vystoma ir plėtojama, bus papildoma mokyklos programa. Pasitelkiant vaizdines priemones bus pasakojama apie tradicinių laiškų rašymo naudą ir malonumą, pranašumą, palyginus su virtualiomis žinutėmis. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas laiško rašymo rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimo siužetą. Dirbtuvių metu dalyviai pasirinks knygos veikėją, su kuriuo norėtų susitapatinti, karpys juos iš popieriaus ir vaidins šešėlių teatre. Sukurtus personažus ir kitas šešėlių teatrui reikalingas priemones vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Po susitikimo vaikai galės rašyti laiškus vieni kitiems, taip pat – knygos autorei. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.
Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Komiksų dirbtuvės“ Komiksų centre

Tikslas - skatinant vaikų laisvalaikio užimtumą, praplėsti požiūrį į skaitymą, literatūros įvairovę, komiksų žanrų įvairovę, lavinti kūrybiškumą ir saviraišką, padėti suprasti, kaip
kuriami komiksai, keisti nusistovėjusį požiūrį į komiksus Lietuvoje. Siekiama, kad (1) vaikai, susipažinę su komiksų įvairove, išlaisvintų savo fantaziją ir išmoktų sukurti savo personažą (super herojų), pasakojantį istoriją komiksų kalba; (2) aptariant komiksų kūrimo iššūkius ir galimybes, pristatant sukurtus darbus, vaikai lavintų savo kritinį mąstymą, mokytųsi kūrybiškumo; (3) kuriant komiksus, susipažintų su komiksų medijos unikalumu, populiarinama literatūra, domėtųsi jos skaitymu, lavintų savo kultūrinį sąmoningumą; (4) būtų organizuojamas prasmingas vaikų laisvalaikio užimtumas, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimas, prisidedant prie kūrybingų asmenybių ugdymo, įvairių visuomenės problemų sprendimų ir socialinės integracijos. Komiksų dirbtuvių metu mokiniai susipažins su skirtingų šalių komiksų istorija ir media ir konkrečiais pavyzdžiais. Išbandys naujas ir modernias priemones, profesionalią kompiuterinę įrangą ir grafines planšetes, naudodami ipad‘us ir „Photoshop“ programą kurs komiksus apie super herojus ir pristatys savo sukurtas idėjas. Susipažinę su komiksų kultūra, išmoks pastebėti kultūrinius įvairių šalių skirtumus, panašumus, esančius komiksuose, interpretuoti ir atskleisti gilesnes kūriniuose perteikiamas idėjas.
Literatūra, Daugiakultūriškumas

ANA FRANK: mergaitės ir dienoraščio istorija (Nuotolinė paslauga)

Atviras kalbėjimas apie bendraamžių išgyvenimus Antrojo pasaulinio karo metu skatina atrasti dienoraštį kaip svarbų dokumentą, galinti paliudyti skaudų pasaulio istorijos tarpsnį. Šis
pokalbis apie mergaitės istoriją galėtų būti viena iš priemonių užpildyti neretai pasitaikančias spragas kalbant apie mūsų istorinę atmintį. Edukacinis užsiėmimas ne tik supažindins su esmingiausiu Holokausto laikotarpį menančiu kūriniu-dokumentu, bet ir su pačios autorės likimu.
Dailė, Literatūra

Kas pavogė karūną?

Dainius Šukys, vaikiškų knygelių autorius bei dailininkas iliustratorius, žaidžia su vaikais linksmą žaidimą "Kas? Su kuo? Kada? Kur? Ką veikė?". Žaidimo metu mokiniai kuria
detektyvinę istoriją, mokosi iš autoriaus nupieštų personažų mimikų nuspėti jų emocijas, nuotaikas, pritaikyti jiems palyginimus, posakius, fraziologizmus. Edukacijos pabaigoje vaikai atlieka kūrybinę užduotį – pabaigia piešti vieną iš dailininko pateiktų gausybės personažų, suteikia pasirinktam veikėjui norimą išraišką, sukuria trumpą istoriją, pritaiko jam tinkantį posakį. Edukacijos metu rašytojas siekia tobulinti mokinių klausymo ir kalbėjimo įgūdžius, reikšti mintis sklandžiais sakiniais, turtinti kasdienę buitinę kalbą. Vaikai mokomi atlikti įvairius vaidmenis, išreikšti jausmus tikrose ir žaidimų situacijose. Rašytojas parodo vaikui, kad kalbos galima mokytis ne tik per lietuvių kalbos pamokas, bet ir per kitas veiklas, net žaidžiant. Kad kalba – tai priemonė bendrauti, reikšti mintis, patirti emocijas. O skaitymas yra kasdienio gyvenimo dalis. Susitikimo metu rašytojas ir dailininkas Dainius Šukys pristato mokiniams savo bei Selemono Palnavičiaus, Danguolės Kandrotienės knygas, kurių iliustracijas kūrė pats dailininkas.
Literatūra

Literatūrinė edukacija su Jurga Tumasonyte (Nuotolinė paslauga)

Kūrybiškumas – tai nematomi raumenys, kuriuos verta treniruoti visą gyvenimą. Kūrybinga asmenybė ne tik geba originaliai mąstyti, kurti, bet gali lengviau priimti sprendimus sudėtingose
situacijose, lengviau ir netipiškai spręsti iškilusias problemas. Susitikimo su vyresniųjų klasių mokiniais metu rašytoja Jurga Tumasonytė atskleidžia savo rašymo virtuvę – pasakoja apie kūrybinio kelio pradžią paauglystėje, kaip ieško veikėjų ir temų. Taip pat kuo skiriasi ilgų ir trumpų tekstų rašymo rutina, kokie iššūkiai juos kuriant lydi? Rašytoja atvirai pasakoja apie rašymo iš pradžių kaip terapijos poreikį, kurį kiekvienas gali išmėginti pats, tik svarbu pasirinkti tinkamiausią formą. Taip pat dalinasi mintimis apie įkvėpimo paieškas (rašant įvairaus pobūdžio tekstus, o ypač tuos, kuriuos parašyti privaloma – tarkime, rašinėlius), kūrybiškumą skatinančiais pratimais, literatūros ir vizualiųjų menų rekomendacijomis. Jurga Tumasonytė – prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją už nebanalų, ironišką žvilgsnį į realybę ir patrauklią stilistiką. Antrasis autorės apsakymų rinkinys „Undinės“ (2019) pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką suaugusiesiems, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija. Apsakymas „Karalystė“ – 2020 m. apdovanotas lietuviškuoju Nobeliu vadinama A. Vaičiulaičio premija. Novelė „Vargšas Jacekas“ 2020 m. pelnė salono „Balta varna“ premiją.
Literatūra

Literatūrinė edukacija. Kuo ypatinga mano karta?

Pastaraisiais metais lietuvių literatūroje tapo populiaru kalbėti apie „devyniasdešimtuosius“. Dažnai šis laikotarpis pasakojamas iš vaikystės ar paauglystės perspektyvų, tarsi
žvelgiant į praėjusius laikus pro rakto skylutę. Daugelis autorių, kurių knygų veikėjai veikia būtent minėtame laikotarpyje, nagrinėja savo kartos bruožus, įvykius formavusius jų asmenybes ir požiūrį į gyvenimą. Pirmoje susitikimo dalyje rašytoja Jurga Tumasonytė pristato savo romaną „Remontas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020), kuriame taip pat esama daug dabartinių trisdešimtmečių kartai būdingų patirčių. Pasakoja apie jo rašymo aplinkybes, atsikartojančius dalykus kitų autorių kūryboje (Vaivos Rykštaitės romane „Lizos butas“, Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“, Rimanto Kmitos „Pietinia Kronikas“ ir t.t.) Antroje dalyje autorė kartu su vyresniųjų klasių moksleiviais veda dirbtuves ir aiškinasi kuo ypatinga jų pačių karta – kuo ji skiriasi nuo politinių pertvarkų lūžyje gimusios trisdešimtmečių kartos? Kokie filmai, muzika, pasauliniai įvykiai juos reprezentuoja? Kuo šį nepriklausomybės laikų karta skiriasi tėvų ir senelių? Dėl ko kartais gali įvykti nesusikalbėjimų ir kaip reikėtų geriau vieni kitus suprasti? Jurga Tumasonytė (g. 1988) – prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją už nebanalų, ironišką žvilgsnį į realybę ir patrauklią stilistiką. Antrasis autorės apsakymų rinkinys „Undinės“ (2019) pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketuką suaugusiesiems, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija. Apsakymas „Karalystė“ – 2020 m. apdovanotas lietuviškuoju Nobeliu vadinama A. Vaičiulaičio premija. Novelė „Vargšas Jacekas“ 2020 m. pelnė salono „Balta varna“ premiją.
Architektūra, Literatūra

Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“

Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“ kviečia 9–12 klasių moksleivius pažvelgti į Šiaulių miestą per literatūrinę prizmę ir atrasti literatūrinius atspindžius – rašytojų vardais
pavadintas gatves, nesenstančias knygas bulvare, meninius ir kitus mažosios architektūros akcentus. Žaidimas grindžiamas komandinio darbo principu: moksleiviai pasiskirto po 3–6 asmenis ir sugalvoja literatūrinį komandos pavadinimą. Komandos turi atsakyti į literatūrines užuominas ir išspręsti kryžiažodį, tada iššifruoti užduotis, rasti kelis literatūrinius miesto akcentus ir atlikti kūrybines užduotis. Dalyviai gali pasitelkti įvairius informacijos šaltinius – vartyti knygas, ieškoti informacijos internete ir kt. Laimi komanda, išsprendusi kryžiažodį ir išradingiausiai atlikusi užduotis. Pabaigoje aptariami sudėtingiausi klausimai, suteikiama papildomos informacijos iš kultūros, istorijos, geografijos, meno sričių. Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“ – tai smagus ir prasmingas laiko leidimas, padedantis geriau pažinti Šiaulių miestą. Atsakinėdami į pateiktus klausimus moksleiviai ne tik pasikartos žinias, bet ir sužinos naujų faktų apie rašytojus, literatūros kūrinius, literatūros personažus ir Šiaulių miestą. Užsiėmimo metu naudojamas darbo grupėse metodas padės moksleiviams geriau pažinti vienas kitą, stiprinti darbo komandoje įgūdžius ir gerinti komunikacijos kompetencijas.
Literatūra

Literatūros edukacija su rašytoja Ilona Ežerinyte „Kaip pildosi norai“ pagal pasakų rinkinį „Šunojaus diena“ (Išvažiuojamoji)

Edukacijos metu išsiaiškinama stebuklinės pasakos struktūra, akcentuojant „noro paleidimo į orą“ etapą kūrinio pradžioje ir noro realizaciją pabaigoje. Paklausę trumpų autorės skaitomų
"Šunojaus dienos" pasakų ištraukų (ištraukų tekstas pateikiamas ir išdalinamuose pratybų lapuose) mokiniai suformuluoja veikėjų norus, aptariama, kokiu būdu jie išsipildę konkrečiame kūrinyje. Vaikai lapeliuose rašo pasiūlymus, koks galėtų būti bendrai kursimos istorijos veikėjas, kas jis, nusprendžiama burtų keliu. Vėl lapeliuose rašoma, koks būtų šio veikėjo noras. Kai iš pasiūlytų norų išrenkamas įdomiausias, siūlomi išsipildymo variantai - taip mokiniai supranta, kad kiekvieną istoriją papasakoti galima daugybe skirtingų būdų, mažiausia detalė gali siužetą pasukti visai netikėta linkme. Taigi mokiniai jau turi stebuklinės istorijos "ruošinį", kurį gali panaudoti kurdami pasaką individualiai ar grupėmis. Tokia pamoka ne tik gilina pradinukų grožinio teksto analizės įgūdžius, skatina vaikų kūrybiškumą, bet ir ugdo bendradarbiavimo kompetenciją bei vertybines nuostatas – juk žmogaus norai labai gerai atskleidžia jo vidų. Edukaciją veda pedagogė, rašytoja, literatūros premijų laureatė Ilona Ežerinytė. Knyga „Šunojaus diena“ yra Nacionalinio vaikų literatūros konkurso nugalėtoja, pelniusi A. Liobytės premiją, patekusi į 2016 metų knygos vaikams penketuką.
Rodomi įrašai: 11 - 20333