Literatūra, Muzika

Sigutės Trimakaitės KONCERTAS -muzikos pamoka

Sigutės Trimakaitės Koncertas-muzikos pamoka - tai neformali muzikos pamoka, edukacinis užsiėmimas, kuris skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui. Programa sudaroma klasikinės
muzikos pagrindu, parenkama pagal mokinių amžių ir muzikinį išsilavinimą: 1-4 kl, mokiniams atskirai, 5-8 kl. mokiniams atskirai ir gimnazijos klasių mokiniams atskirai. Programoje atliekami kūriniai parenkami tokiu būdu, kad tiktų pagal mokinių sąmoningumą ir pagal gebėjimą susikaupti ir įsisavinti Koncertą kaip pamoką. Programa pritaikyta ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais. Tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė praveda neformalią muzikos pamoką. Mokiniai įtraukiami į bendrą veiksmą (pvz.: visi pabaigoje pamokos muzikuoja, dainuoja ir diriguoja). Koncertas-muzikos pamoka ugdo jaunimo kultūrinį sąmoningumą. Per mokėjimą klausyti, išklausyti, įsisavinti, prisiminti, fiksuoti ir pajusti muzikos grožį ir svarbą mokinių gyvenime. Programoje gali dalyvauti ir kiti atlikėjai, pagal susitarimą ir pageidavimą. Meninė programa nurodoma plakate (pvz.: pagal J.S.Bach, W.A.Mocart, C.Debussy, M.K.Čiurlionis, B.Kutavičius, Š.Nakas ir kt.; R.Skučaitė, D.Kajokas, A.Marčėnas, H.Kunčius, S.Parulskis ir kt. Lietuvių, vokiečių, švedų, prancūzų dainos/melodijos, improvizacinės kompozicijos. Trukmė: 40-45min.). Klasikinė akademinė muzika - tai pagrindas bendram kūrybiškumui vystyti. Užimtumo problemos sprendžiamos profesionalios muzikos pagalba.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai

“Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai” – tai edukacinė programa apjungianti Baroko epochos literatūros istoriją, muziką, raštą ir pristatanti vieną žymiausių lotyniškai rašiusių
XVII a. Europos poetų Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, Baroko epochos muzikos, rašto, literatūros bei XVII – XVIII a. Žemaitijoje klestėjusios jėzuitų kolegijos, kaip vienos reikšmingiausių Kražių miestelio kultūros paveldo objektų istorijos aktualizavimo, pažinimo ir sklaidos. Edukacinė programa „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teminė ekskursija, kurios metu pristatoma XVII – XVIII a. klestėjusios Kražių jėzuitų kolegijos istorija, iškiliausios asmenybės, kultūros paveldo objektai. Ekskursija vedama Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje. Antroji dalis – praktinė, jos metu pasitelkus to laikotarpio rūbus, muziką, literatūrą, šokį bei raštą pristatoma Baroko epocha plačiąja prasme. Čia edukacijos dalyviai supažindinami su barokiniu raštu – antikva, plunksna dailyraščiu rašo ir skaito (lotyniškai ir lietuviškai) pateiktus M. K. Sarbievijaus tekstus, išmoksta pagrindinį barokinio menueto žingsnelį, klausosi gyvai atliekamos instrumentinės ir vokalinės Baroko epochos muzikos. Programa skatina bendravimą, ugdo komunikacinius ir meninius gebėjimus, kūrybinę saviraišką bei prigimtinę jauno žmogaus kultūrą. Galime drąsiai teigti, kad edukacinės programos dalyvių įgyta patirtis atsiskleis tolimesnėje veikloje ugdymo metu, o pažintis su M. K. Sarbievijumi padės lengviau suprasti Baroko epochos literatūrą ir joje atsispindinčias vertybes.
Dailė, Literatūra

Edukacinė programa „A. Vienažindžio lyrikos įtaka J. Vienožinskio tapyboje“

Edukacinė programa „A. Vienažindžio lyrikos įtaka J. Vienožinskio tapyboje“ vyksta dailininko Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje ir tėviškės sodyboje, kuri yra Lietuvos
kultūros paveldo objektas. Muziejaus peržiūros metu pasakosime apie gausią dailininko šeimą. Poetas kunigas Antanas Vienažindys buvo dailininko tėvo brolis. Aplankysime šeimos kapinaites, kurios yra šalia sodybos, ir turi įdomią atsiradimo istoriją. Peržiūrėsime ir aptarsime filmą „Meistras“ (L. Pociūnienė, P. Savickis, R. Kazlas). Klausysime Antano Vienažindžio eilėraščių įrašo (įgarsinta D. Sadausko). Kūrybiniame užsiėmime „Ar liko lyrikos mūsų gyvenime?“ mokiniai skaitys A. Vienažindžio eiles ir tapys savo asocijacijas pasirinkto eilėraščio tema. Mokiniams suteikiamos visos profesionalios dailės priemonės ir savo darbą parsiveš namo. Eekskursija pritaikyta pagal sudėtingumą skirtingam moksleivių amžiui, todėl vienos grupės dalyviai turi priklausyti vienai amžiaus grupei (1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. ).
Kinas, Literatūra

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Su Daukantu po Papilę

Užsiėmimo "Su Daukantu po Papilę" metu pristatomas Simonas Daukantas - išskirtinė XIX a. asmenybė ir jo nuveikti darbai. Gidė kalba savo gimtąja tarme, ta pačia, kuria kalbėjo
ir S. Daukantas. Įvairios literatūrinio ir kalbinio ugdymo užduotys. Aplankomas paminklas S. Daukantui, S. Daukanto muziejaus kiemelis, pažintiniu taku nueinama iki piliakalnio, kur didžiojo istoriko kapas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Juodavandeniai“

Kaip negali spręsti apie knygos turinį iš jos viršelio, taip negali pažinti žmogaus iš pradinio įspūdžio. Juk žmogus – kaip tekanti upė, jis visada visiems ir visur kitoks. Turi savo
dugną, paviršių, o kiekvieno vanduo savaip drumstas – skirtingomis patirtimis, svajonėmis, paslaptimis. Visi tarsi juodavandeniai – tuo pačiu ir tamsos, ir šviesos nešėjai. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu knygų vaikams ir paaugliams autorė Ignė Zarambaitė pristatys naujausią knygą „Juodavandeniai“. Pagrindinė veikėja Anika persikelia į gimtąjį miestelį, kuriame gyveno iki tėvų skyrybų. Su mama kurį laiką praleido sostinėje, ten stengėsi pamiršti skaudžias patirtis, pradėti gyvenimą iš naujo, vis dėlto aplinkybės privertė sugrįžti. Šešiolikmetę merginą vėl prislegia vaikystės ir ankstyvos paauglystės prisiminimai – nesutarimai šeimoje, žiaurios bendramokslių patyčios. Anikos viduje veši senos nuoskaudos, bet išoriškai ji stipriai pasikeitusi, niekas jos neatpažįsta. Ji nusprendžia tuo pasinaudoti. Pasivadinusi Ana, perėmusi mamos pavardę į gimnaziją įžengia tapusi kitu žmogumi... Kūrinys laviruoja tarp trilerio ir probleminės prozos žanro. Knygoje nagrinėjamos jaunimui aktualios temos – patyčios, tapatybės ir prasmės paieškos, draugystės ir pripažinimo troškimas, moralinės dilemos. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos knygos siužeto kūrimo subtilybės, apibūdinami veikėjų charakteriai. Dalyviai bus įtraukti į atvirą, neformalų pokalbį apie problemas ir dilemas, su kuriomis susiduria knygoje aprašomi veikėjai ir jie patys. Antroje susitikimo dalyje galimi du kūrybinių dirbtuvių variantai: kūrybinis rašymas arba knygų skirtukų kūrimas.
Rodomi įrašai: 11 - 20315