Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Kultūros paveldas, Literatūra

Su Daukantu po Papilę

Užsiėmimo "Su Daukantu po Papilę" metu pristatomas Simonas Daukantas - išskirtinė XIX a. asmenybė ir jo nuveikti darbai. Gidė kalba savo gimtąja tarme, ta pačia, kuria kalbėjo
ir S. Daukantas. Įvairios literatūrinio ir kalbinio ugdymo užduotys. Aplankomas paminklas S. Daukantui, S. Daukanto muziejaus kiemelis, pažintiniu taku nueinama iki piliakalnio, kur didžiojo istoriko kapas.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Vaizduotės tuneliu – į stebuklų šalį“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie nuotykinę apysaką, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Pagrindinė apysakos veikėja – smalsi, kūrybinga, bet vieniša mergaitė Elzė.
Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.
Literatūra

Edukacinės kūrybinės dirbtuvės „Kas knygutėje gyvena“

Užsiėmimą sudaro 2 dalys: interaktyvių knygų skaitymo ir kūrybiškumo. Pradžioje bibliotekininkė žaismingai vaikams pristatys biblioteką, netradicines interaktyvias knygas ir mobiliąsias
edukacines programėles. Skaitydami leidyklos „Nieko rimto“ interaktyvią muzikinę knygelę „Peliūnės vasara“ rasime vienuolika autorės ir dailininkės Rūtos Dzin sukurtų istorijų apie grožį, gerumą ir vertybes. O pasinaudojus programėle „Peliūnės dainelės“, dalyviai mėgausis kompozitoriaus Sigito Mickio sukurtomis ir Nedos Malūnavičiūtės įdainuotomis dainelėmis. Susipažindami su Selemono Paltanavičiaus knygele „Jei rašysi laišką girion“, programėlės „Girios paštas“ pagalba išgirsime autoriaus laiškus. Susipažinsime su literatūriniu interaktyviu žurnalu. „Laimiukas“. Jame tekstus, receptus, daineles, eilėraščius, anekdotus, konkursus papildo išmanioji programėlė „Laimiukas“, kurioje vaikai ras užduočių atsakymus, pačių autorių skaitomas istorijas, muziką ir daug kt. įdomybių. Mobiliąja programėle „Mocarto fleita“ naudosimės ieškodami Violetos Palčinskaitės knygoje „Stebuklinga Mocarto fleita“ iliustracijų su smuiko raktais. Knyga moko pažinti žmogiškuosius jausmus, silpnybes ir kviečia klausytis austrų kompozitoriaus muziką, kuri papildo tekstą. Bus skaitomos ir kitos interaktyvios knygos. Išmanios knygos naujų technologijų pagalba leidžia skaityti ir stebėti trimačius vaizdus su atgyjančiais knygų personažais. Vaikai taip pat dalyvaus tokių vaizdų kūrime: spalvins iš anksto paruoštus lapus, kuriuose, kaip ir knygose, su papildyta realybe (mobiliąja programėle „Quiver“), atgys nuspalvinti piešiniai. Kiekvienas vaikas naujus potyrius kūrybiškai išreikš savo sukurtame knygos skirtuke. Ši veikla lavins vaikų vaizduotę ir pojūčius, skatins bendravimą, mažins socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves tenkinančias įvairius jų poreikius. Parodyti jiems, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas, kūrybingas ir įdomus.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Literatūra, Muzika

Iš senolių skrynios

Gyvenimas keičia švenčių turinį - papročius ir apeigas, todėl užsiėmimo metu perduosime senolių gyvenime patirtus džiaugsmus, rūpesčius, tradicijas ir kt. Istorinį laiką įsivaizduosime
kaip tiesę - dėdami abu laikus į vieną ant kito, gausime spiralę. Kasmet - aukštyn kylančius apsisukimus. Todėl kasmetinės šventės nepakartoja buvusiųjų prieš tai - jos ką nors įgyja, ką nors praranda. Koncerto programoje šalia senjorų dalyvauja ir vaikai, kurie dainuoja senovines lietuvių liaudies ir šiuolaikines dainas. Senolių repertuaras turtingas lietuvių liaudies ir autorinėmis dainomis, pasakojimais, vaidybiniais elementais... Programoje stengsimės atgaivinti mūsų senelių ir tėvelių puoselėtas tradicijas. Koncerto - edukacinio užsiėmimo metu naudosimės šiuolaikinėmis technologijomis.
Literatūra, Muzika

Literatūrinės - muzikinės programos

VAIŽGANTAS – TAIKUSIS PROVOKATORIUS; PURPURINIS VAKARAS VARVA..., pagal D. Saukaitytės poeziją; LYRINIAI VAKARO PRAŠVIESĖJIMAI, pagal V. Mykolaičio-Putino kūrybą; VISUS IŠĖJUSIUS
SUTIKSIU PRIE UPĖS, pagal M. Baltrušaitytės kūrybą; APŠVIESK MANE – SAVO BALTUMU APŠVIESK, adventinė - kalėdinė programa, sudaryta iš įvairių tektų; GĖLĖ PASAKĖ VĖJUI, pagal H. Radausko poeziją; IR NUSINEŠĖ SAULĘ MIŠKAI, pagal poeto P. Širvio poeziją; BALTAS LIŪDESIO BALANDIS, pagal R. Granausko ir J. Strielkūno kūrybą, STOVĖDAMAS PRIEŠ BEGALINĮ DANGŲ, pagal M. Martinaičio kūrybą; MAN UŽTEKO ILGESIO..., pagal M. Katiliškio kūrybą; JERICHONO ROŽĖ, pagal N. Miliauskaitės kūrybą; DEVYNIABROLĖ, pagal Just. Marcinkevičiaus kūrybą; LEMTIES IR MEILĖS DAINOS, pagal J. Strielkūno kūrybą; NE [MĖLYNAS] VAKARAS, pagal J. Degutytės kūrybą; LAIKAS MANO VIEŠPATS, pagal M. Cvetajevos kūrybą (rusų kalba); ŠIAIP MEILĖ – KRYŽIUS ANT PEČIŲ, pagal A. Achmatovos kūrybą (rusų kalba); MANO ŽODŽIAI – KELEIVIAI MANO: ONA MICIŪTĖ; MINDAUGAS, pagal Just. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“; BUDĖJĘ LIETUVIŲ RAŠTIJOS AUŠROJE: MYKOLAS LIETUVIS, STANISLOVAS RAPOLIONIS; ŽMOGUS TIK MEILĖJE GALI LAIMINGAI GYVENTI, pagal I. Šeiniaus kūrybai; LIETUVIŠKO TAUTIŠKUMO PRAGIEDRULIS: SILVESTRAS GIMŽAUSKAS; LĖMĖ DIEVAI POETU MAN TAPTI, pagal M. K. Sarbievijaus kūrybą; JULIJUS SLOVACKIS – LAISVĖS ŠAUKLYS, pagal J. Slovackio kūrybą (atliekama lietuvių ir lenkų kalbomis); TĖVYNĖ LIETUVA – MIELESNĖ UŽ SVEIKATĄ, pagal A. Mickevičiaus kūrybą; ŽODĖLIAI NUOG KVAJYNĖLIŲ, programa dzūkų tarme; NE TOLIŲ TOLIAI NUO DZŪKIJOS IKI ŽEMAITIJOS programa dzūkų ir žemaičių tarme; KELIAIS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ, pagal V. SIROKOMLĖS kūrybą; PĖSČIOMIS Į VILNIŲ PO VILNIJĄ: RAPOLAS MACKONIS
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Juodavandeniai“

Kaip negali spręsti apie knygos turinį iš jos viršelio, taip negali pažinti žmogaus iš pradinio įspūdžio. Juk žmogus – kaip tekanti upė, jis visada visiems ir visur kitoks. Turi savo
dugną, paviršių, o kiekvieno vanduo savaip drumstas – skirtingomis patirtimis, svajonėmis, paslaptimis. Visi tarsi juodavandeniai – tuo pačiu ir tamsos, ir šviesos nešėjai. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu knygų vaikams ir paaugliams autorė Ignė Zarambaitė pristatys naujausią knygą „Juodavandeniai“. Pagrindinė veikėja Anika persikelia į gimtąjį miestelį, kuriame gyveno iki tėvų skyrybų. Su mama kurį laiką praleido sostinėje, ten stengėsi pamiršti skaudžias patirtis, pradėti gyvenimą iš naujo, vis dėlto aplinkybės privertė sugrįžti. Šešiolikmetę merginą vėl prislegia vaikystės ir ankstyvos paauglystės prisiminimai – nesutarimai šeimoje, žiaurios bendramokslių patyčios. Anikos viduje veši senos nuoskaudos, bet išoriškai ji stipriai pasikeitusi, niekas jos neatpažįsta. Ji nusprendžia tuo pasinaudoti. Pasivadinusi Ana, perėmusi mamos pavardę į gimnaziją įžengia tapusi kitu žmogumi... Kūrinys laviruoja tarp trilerio ir probleminės prozos žanro. Knygoje nagrinėjamos jaunimui aktualios temos – patyčios, tapatybės ir prasmės paieškos, draugystės ir pripažinimo troškimas, moralinės dilemos. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos knygos siužeto kūrimo subtilybės, apibūdinami veikėjų charakteriai. Dalyviai bus įtraukti į atvirą, neformalų pokalbį apie problemas ir dilemas, su kuriomis susiduria knygoje aprašomi veikėjai ir jie patys. Antroje susitikimo dalyje galimi du kūrybinių dirbtuvių variantai: kūrybinis rašymas arba knygų skirtukų kūrimas.
Rodomi įrašai: 11 - 20221