Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Mano visų laikų svajonė...“

Mokiniai pasitinkami prie Šaltupio upelio, tekančio pro rašytojos B. Buivydaitės namus, kviečiami užsukti ten, kur rašytoja augo, svajojo tapti mokytoja ir ja tapo. Pasiūloma
„pasivaikščioti“ po XX a. pr. Anykščius kartu su pagrindine kūrinio „Pro vaikystės langą“ heroje Genute ir jos tėveliu. Išėję iš savo mažo, šiaudiniu stogu namelio, prieina dar statomą bažnyčią, eina akmenimis grįsta gatve, praeina žydų krautuvėles, kuriose reklamuojamos to meto prekės ir išgirsta: „Mėgink laimę! Kas antras bilietas lošia!..“ – taip vilioja į loteriją. Programos dalyviai skaito paruoštą tekstą iš kūrinio „Pro vaikystės langą“. Vaikai sužino, kad svajonė greit tapti laimingu, turtingu be pastangų, tik loterijos būdu, dažnai neišsipildo. Nei Genutės, nei jos tėvelio svajonės per loteriją neišsipildė. Genutė teišlošė sviestinę antytę, o tėvelis „visa pralošė... visus pinigus“. Siūloma sudalyvauti loterijoje, traukti bilietą, kartu gaus ir atviruką – „Batelį‘‘, kuriame užrašytos ištraukos iš rašytojos kūrinio „Auksinis batelis“, kūrinio apie labai gražią svajonę. Tekstuose atsispindi Petriuko išgyvenimai dėl savo vargingos socialinės padėties, skausmas dėl mamos sunkaus darbo, jautrūs mamos pamokymai sūnui, mokytojų supratingumas, užuojauta ir noras padėti, patyrus draugų piktavališkus poelgius. Visi dalyviai įtraukiami į skaitymą. Perskaitę jie sužino Petriuko sėkmės istoriją. Jis norėjo pasiūti mamai auksinius batelius. Svajonė išsipildė. Petriukas atidarė batų dirbtuvę „Auksinis batelis“. Diskutuojama, kad ne loterija be pastangų, o tik mokymasis, siekimas, kruopštumas atveria kelią į tikrą didžiąją svajonę. Praktinė-kūrybinė užduotis atliekama kitame kambaryje, dekoruojant atviruką „Batelį“. Šalia teksto apie Petriuko svajonę vaikai rašo savo svajonę apie ateitį, profesiją. Papildomai siūloma namuose nurašyti pateiktą tekstą iš atviruko „Batelio“, kur jie pagal tuo metu einamą programą atlieka užduotį, pvz.: suranda daiktavardį, būdvardį, veiksnį...
Literatūra

PAŽINKIME NEREGIMĄ PASAULĮ

Programa skirta suartinti skirtingus vaikus bei ugdyti gebėjimą suprasti ką jaučia kitas žmogus, o susitikimas su neregiu padės pažinti kitaip pasaulį matančius žmones. Šia programa
padedame vaikams pažinti akimis nematomą pasaulį ir neregių gyvenimą. Vaikai susipažins su unikaliomis knygomis, kurios skaitomos skirtingais pojūčiais: rega, lytėjimu, klausa ir net uosle. Pasitelkdami skirtingus pojūčius mokiniai atliks interaktyvias užduotis, susipažins su Brailio raštu ir ir mėgins suvokti iškiliąsias iliustracijas taip, kaip tai daro neregiai. O pažintis su neregiu suteiks bendravimo patirties ir paliks nepamirštamą įspūdį. Ši edukacinė programa ugdo vaiko socialines vertybes ir gebėjimą priimti skirtingus – „kitokius“ žmones. Edukacinę programą išklausė daugiau nei 3000 Lietuvos vaikų. Tyrimas parodė, kad po šios iniciatyvos vaikams sužadinamas empatiškumo, atjautos jausmas ir noras padėti kitiems bei prisidėti prie gerų darbų.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“

Programos dalyviams bus rodomas filmo „Herkus Mantas“ fragmentas, pateiktis. Diskutuojama apie istorinės dramos ypatumus, vaizduojamą laikmetį, pjesės siužetinę liniją, trumpai
aptariami herojų paveikslai. Moksleiviai kviečiami susipažinti su Juozo Grušo tragedijos „Herkus Mantas“ tekstu ir raiškiai perskaityti edukatorių paruoštas dramos ištraukas. Siūloma interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu. Drauge aptariama, kaip rašytojas siekia tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui. Toliau aplankoma muziejaus teatrinė ekspozicija: rodomi eksponatai – meno kūriniai (teatro ir kino dailininkų sukurti scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, afišos, programos), rankraščiai, fotografijos, teatriniai kostiumai. Moksleiviai gauna individualias užduotis, kurias paruošia ir pristato visiems grupės dalyviams. Veiklos eiga: I dalis: aktyvus klausymasis, susipažinimas su muziejininkų parengta pateiktimi „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“, kino filmo „Herkus Mantas“ fragmento peržiūra, pažintis su ekspozicija, grupinis darbas – dramos teksto ištraukos raiškus skaitymas vaidmenimis, diskusija; II dalis: individualus darbas – kiekvienam dalyviui išdalijamos kortelės su klausimais ir iliustracijomis (tragedijos „Herkus Mantas“ teatro ir kino pastatymų nuotraukos, ekspozicijos fragmentai), atsakymų į programos klausimus pateikimas grupės dalyviams, iliustracijų atpažinimas ir pristatymas; III dalis: veiklos aptarimas ir įsivertinimas. Programa siekiama, kad būtų suprastas ne tik praeities literatūros, kultūros savitumas, bet ir aktualumas šiandienai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Rašytojas cenzūros gniaužtuose

Edukacinis užsiėmimas – tai netradicinė integruota literatūros, istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamoka vyresniųjų klasių mokiniams. Dirbdami autentiškoje aplinkoje – A. Vienuolio
name-muziejuje, programos dalyviai susipažins su rašytojo A. Vienuolio įnašu į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją bei su tragiška rašytojo ir apskritai kūrėjo situacija Lietuvoje sovietinės okupacijos metais, ypač XX a. 5-6 dešimtm., gilinsis į naująją, tų laikų, kūrinio autorystės sampratą. Mokiniai pamatys, kaip realiai keitėsi žymaus rašytojo šeimos gyvenimo sąlygos, Lietuvai netekus Nepriklausomybės. Programos dalyviai turės unikalią galimybę pamatyti žymiausio ir labiausiai cenzūros sužaloto sovietinio laikotarpio A. Vienuolio kūrinio ,,Puodžiūnkiemis“, „socialistinio realizmo“ romano, rankraščius ir, dirbdami su jais, susipažinti su rašymo istorija: kiekybine ir kokybine teksto transformacija, įvairių cenzorių-redaktorių indėliu į kūrybinį procesą. Nagrinėdami įvairias teksto redakcijas bei remdamiesi paraliteratūriniais tekstais (rašytojo amžininkų atsiminimais, laiškais, ikikarine ir pokarine rašytojo korespondencija), dalyviai analizuos ir vertins rašytojo, atsidūrusio cenzorių rankose, jausmus, bandymą apginti savo, kaip žmogaus ir kūrėjo, pozicijas. Siekdami suvokti nagrinėjamos temos aktualumą šiandien ir kiekvienam, programos dalyviai vertins galimybės laisvai gyventi ir kurti svarbą, ieškos paralelių su savo aplinka ir patirtimi.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Literatūra

Pirmasis apsilankymas Maironio namuose

Edukacinė programa vyksta memorialiniame Maironio bute. Pradedant visi dalyviai gauna individualius edukatorių paruoštus užduočių sąsiuvinukus, kuriuos reikia užpildyti lankantis
muziejuje, klausantis pasakojimo. Kartu su dalyvių grupe po butą vaikšto ir edukatorė, kuri pasakoja kiekvieno kambario reikšmę ir prasmę, pristato eksponatus. Dalyviai, kuriame kambaryje tuo metu yra, tą sąsiuvinio užduočių lapą ir pildo. Pabaigoje aptariami rezultatai, įtvirtinamos žinios, dalyviai sąsiuvinukus gali parsinešti, patirtais įspūdžiais pasidalinti su tėvais ir pažįstamais.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“

Edukacinės programos „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“ veiklos eiga: ekskursija po muziejų, aktyvus klausymasis, aktyvus memorialinės, literatūrinės ir teatrinės ekspozicijų
tyrinėjimas, klausimų formulavimas ir pateikimas edukatoriui, pasiskirstymas į grupes, komandinis darbas – kryžiažodžio sprendimas, atsakymas į viktorinos klausimus, mokinių įsitraukimas į prasmingą komunikaciją (diskusiją) su edukatoriais ir komandos nariais, veiklos vertinimas. Moksleiviai kviečiami dalyvauti ekskursijoje po Juozo Grušo memorialinio muziejaus ekspozicijas. Jie supažindinami su reikšmingiausiais rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktais, įdomiausiais muziejaus eksponatais: meno kūriniais, dokumentais, rankraščiais, fotografijomis, memorialiniais daiktais, sceniniais kostiumais, scenovaizdžiais. Pasakojama trumpa jų istorija, išryškinama vertė. Pateikiama naujų sąvokų: eksponatas, ekspozicija, ekspedicija, interviu, memorialinis palikimas, mokslinis aprašymas, tragedija, tragikomedija, veiksmo kulminacija, režisūra, ir kt.. Pažintis su J. Grušo gyvenimu ir kūryba suteikia vertingos informacijos, kuri bus reikalinga 8–12 klasėje, mokantis lietuvių literatūros. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga: klausymo tikslo paisymas, pagrindinės minties, faktų, datų, pavadinimų, neaiškios informacijos pasižymėjimas, gebėjimas taikliai suformuluoti klausimus gali būti pritaikoma kasdienėje veikloje bei lankantis kituose muziejuose ar parodose. Mokiniai skatinami atpažinti ir aptarti vaizdo įrašų fragmentus. Programos tikslas – susipažinti su Juozo Grušo gyvenimu, kūryba, asmenybe, aktualizuojant išliekamąją jo veikalų vertę. Taikomi metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, ekspozicijos tyrinėjimas, diskusija, dalyvavimas viktorinoje, vaizdo įrašų peržiūra. Programa „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“ skatinama pažinti savo kalbėjimo ir klausymo gebėjimus ir juos tobulinti, ugdomas lietuvių literatūros bei kultūros pažinimas ir tautos paveldo vertės suvokimas.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė programa "Gilės pamokos"

Edukacijos metu mokiniams prie stendo su nuotraukomis pasakojame apie rašytojo V. Petkevičiaus, gimusio Kaune, Šančiuose, vaikystę, nuotykius, charakterį, kūrybą. Prie pasakos „Gilės
nuotykiai Ydų šalyje“ spalvingo maketo, išdrožinėto dailininko M. Jonučio, interaktyviai keliaujame iš vieno Ydų šalies scenos į kitą, susipažįstame su ąžuolo gyventojais, dalyvaujame paukščių mokyklos neklaužadai Gilei pamokose, vaidiname scenas "Kankorėžio dvare", "Gilės ir žirnio pažintis" (ir kitas), paragaujame neįprasto patiekalo „Sprink-ryk“ ir sukuriame patiekalui savo galimą receptą. Ant lentos surašome Gilės ir sutiktų veikėjų ydas, prisipažįstame savąsias, mokomės jas įveikti. Ši edukacinė programa skatina domėtis žmogaus prigimtimi, padeda formuoti bendravimo įgūdžius, atsisakyti smurtavimo, patyčių. Tikslas: Supažindinti su rašytoju V. Petkevičiumi, jo pasaka "Gilės nuotykiai Ydų šalyje", analizuoti ir interpretuoti kūrinio ištraukas, skatinti aktyvų klausymą ir vaidybą. Uždaviniai: 1. Suteikti daugiau žinių apie rašytoją V. Petkevičių. 2. Kartu su edukacinės programos vadove perskaityti pasakos ištraukas. 3. Pasiskirstyti scenomis ir vaidmenimis. 4. Persirengti personažų drabužiais ir suvaidinti. 5. Diskusijos metu aptarti kūrinį, padaryti išvadas, kokias pamokas išmoko Gilė, keliaudamas po Ydų šalį. Metodai: aktyvus klausymasis, diskusija, inscenizacija, pamėgdžiojimas.
Literatūra, Etninė kultūra

„Pažintis su Zigmo Gėlės namais ir sugrįžimas į poeto vaikystės pasaulį“

Kultūrinę edukacinę programą „Pažintis su Zigmo Gėlės namais ir sugrįžimas į poeto vaikystės pasaulį“ sudaro trys dalys. Užsiėmimo pradžioje muziejininkė mokinius
supažindina su poeto Zigmo Gėlės namais, trumpai papasakoja apie kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Edukacinis užsiėmimas vedamas Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Naisių filialo poeto Zigmo Gėlės ekspozicijų salėje. Čia mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos daiktais, kurie buvo naudojami Šiaurės Lietuvoje XX a. pradžioje. Edukacinėje salėje mokiniai mokysis surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), išbandys juos. Susipažins su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniai, bandys vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvaus, turės galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir patys išmoks jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojama kiekvienam. Vėliau mokiniai dalyvaus kūrybiniame procese: išdalinamos kortelės su sukarpytais Zigmo Gėlės eilėraščių tekstų žodžiais. Dėlionės principu iš turimų žodžių kurs savo eilėraščio posmą arba rašys su žąsies pluksna (pagal amžių). Pabaigoje muziejininkė perskaitys, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs poetas Zigmas Gėlė. O rašantieji su žąsies plunksna su savimi išsineš savo parašytus tekstus. Antrąją kultūrinės edukacijos programos dalį ves meno vadovė. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos. Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą. Edukacinės programos dalyje vaikai susipažins su lietuvių liaudies instrumentais. Užsiėmimo pabaigoje kultūros renginių organizatorė mokiniams siūlys tradicinius, kuo senesnius žaidimus.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų kodas v2.0“

Pirmojoje programos dalyje dalyviai klauso edukatorės pasakojimo, antrojoje susiskirsto į dvi-tris komandas, gauna paruoštas užuominas, atspausdintus QR kodus, juos nuskaitę
išmaniaisiais telefonais, likusių ieško išslapstytų memorialiniame poeto bute. Laimi greičiausiai ir teisingiausiai žodį sudėjusi komanda. Pabaigoje trumpa užduoties refleksija bei išsiaiškinamos sunkių, negirdėtų, bet su literatūra susijusių, žodžių reikšmės.
Rodomi įrašai: 11 - 20193