DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Literatūra, Kita

Programa „Esu Kūrėjas“

„Esu Kūrėjas“ programą sudaro penkios dalys – istorijos pasakojimas, istorijos vizualizavimas, istorijos vaidyba, bendradarbiavimą lavinantys žaidimai bei patirčių refleksija. Istorijos
pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Literatūra, Muzika

Sigutės Trimakaitės KONCERTAS -muzikos pamoka

Sigutės Trimakaitės Koncertas-muzikos pamoka - tai neformali muzikos pamoka, edukacinis užsiėmimas, kuris skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui. Programa sudaroma klasikinės
muzikos pagrindu, parenkama pagal mokinių amžių ir muzikinį išsilavinimą: 1-4 kl, mokiniams atskirai, 5-8 kl. mokiniams atskirai ir gimnazijos klasių mokiniams atskirai. Programoje atliekami kūriniai parenkami tokiu būdu, kad tiktų pagal mokinių sąmoningumą ir pagal gebėjimą susikaupti ir įsisavinti Koncertą kaip pamoką. Programa pritaikyta ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais. Tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė praveda neformalią muzikos pamoką. Mokiniai įtraukiami į bendrą veiksmą (pvz.: visi pabaigoje pamokos muzikuoja, dainuoja ir diriguoja). Koncertas-muzikos pamoka ugdo jaunimo kultūrinį sąmoningumą. Per mokėjimą klausyti, išklausyti, įsisavinti, prisiminti, fiksuoti ir pajusti muzikos grožį ir svarbą mokinių gyvenime. Programoje gali dalyvauti ir kiti atlikėjai, pagal susitarimą ir pageidavimą. Meninė programa nurodoma plakate (pvz.: pagal J.S.Bach, W.A.Mocart, C.Debussy, M.K.Čiurlionis, B.Kutavičius, Š.Nakas ir kt.; R.Skučaitė, D.Kajokas, A.Marčėnas, H.Kunčius, S.Parulskis ir kt. Lietuvių, vokiečių, švedų, prancūzų dainos/melodijos, improvizacinės kompozicijos. Trukmė: 40-45min.). Klasikinė akademinė muzika - tai pagrindas bendram kūrybiškumui vystyti. Užimtumo problemos sprendžiamos profesionalios muzikos pagalba.
Literatūra

Integruotos literatūros pamokos

Užsiėmimų temos ir dalyviai: D. GINTALAS „Rašome drauge ir tampame rašytojais”; J. KELERAS „Nuo rašytojo iki skaitytojo: kūryba ir knyga”; T. DIRGĖLA „Trumpų istorijų kūrimas ir
iliustravimas”; L. JAKIMAVIČIUS „Pasaka ir teatras: teksto kūrimas ir inscenizacija”; V. RAČICKAS „Tekstas, kontekstas, potekstė”; G. ADOMAITYTĖ „Tove Jansson ir trolių mumių pasaulis"; V. ŠIDLAUSKAS „Sukurk savo personažą”; I. EŽERINYTĖ „Haiku kūrimas”; R. ŠERELYTĖ „Praeitis ir ateitis paauglių literatūroje: koks pasaulis mūsų laukia ir kokio nebeprisimename”.
Kinas, Literatūra

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Literatūra, Muzika

Muzikinė-literatūrinė programa

"IŠDAINUOTA, IŠMYLĖTA" Lietuviškos muzikos ir poezijos šimto metų kelionė. Muzikinė-poetinė programa sudaryta taip, kad atspindėtų skirtingus, neretai – ir labai sudėtingus,
100-ą Lietuvos valstybės istorijos metų. Programą sudaro penki epizodai-paveikslai, atspindintys tarpukario, tremties, sovietinės okupacijos, Nepriklausomybės atgavimo ir dabarties laikus. Visi šie periodai reprezentuojami per žymiausių šalies kūrėjų muziką ir poeziją. Pradedant pirmaisiais lietuvių kompozitoriais profesionalais J. Naujaliu, St. Šimkum, toliau pristatant kitų žymių autorių B. Dvariono, A. Bražinsko, G. Kuprevičiaus, išeivės V. Stankus kūrinius, partizanų dainas, istorinių pervartų laikais visuomenei ypatingai svarbius K. Mašanausko, G. Paškevičiaus, kitų muzikų populiariosios muzikos kūriniai. Poetinei pasirodymų daliai atrinkti įtaigiausiai skirtingus šalies šimtmečio istorijos puslapius atspindintys poetų darbai – tai Maironio, J. Marcinkevičiaus, B. Brazdžionio, J. Meko, K. Binkio, J. Degutytės ir kitų poetų eilės. Atlikėjai – Vytautas Rašimas (aktorius), Vismantė Vasaitytė (sopranas), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Kultūros paveldas, Literatūra

Su Daukantu po Papilę

Užsiėmimo "Su Daukantu po Papilę" metu pristatomas Simonas Daukantas - išskirtinė XIX a. asmenybė ir jo nuveikti darbai. Gidė kalba savo gimtąja tarme, ta pačia, kuria kalbėjo
ir S. Daukantas. Įvairios literatūrinio ir kalbinio ugdymo užduotys. Aplankomas paminklas S. Daukantui, S. Daukanto muziejaus kiemelis, pažintiniu taku nueinama iki piliakalnio, kur didžiojo istoriko kapas.
Rodomi įrašai: 11 - 20242