Literatūra, Etninė kultūra

Kas A. Miškinio novelėj „Sabesčius ir Lucius“ surašyta...

Laukiu visų atvykstančių į senybinę Juknėnų kaimo sodybą. Čia mes patirsime piemenuko dalią, paklaidžiosime po A. Miškinio knygos „Žaliaduonių gegužė“ novelės „Sabesčius ir Lucius“
puslapius. Tyrinėsime piemenuko maišelio turinį: akmenukai gyvuliams skaičiuoti ir „apsaugai“ nuo vilko, peiliukas, duonos riekė, padžiūvusio sūrio galas, bulvė, druskos žiupsnelis. Aiškinsimės, o kam gi jie? Žarijose kepsime bulves, o susirinkę prie ugniakuro valgydami, bendrausime, dalinsimės patirtimi, kalbėsime ir lyginsime, o kaip gi gyvename šiandien. Žaisime novelėje aprašytą „Apynasrių vogimo“ ir kitus judriuosius piemenukų žaidimus, iš gamtinių medžiagų gaminsime dūdelę arba rėknę. Smagiai leisime laiką būdami kartu!
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Vaižganto portretas: tekstų mozaika“

Edukacinės programos „Vaižganto portretas: tekstų mozaika“ pradžioje moksleiviai bus supažindinti su Kaune esančiu Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniu butu-muziejumi, kuriame rašytojas
praleido paskutiniuosius labai kūrybingus savo 13 gyvenimo metų. Išskirtinį dėmesį kreipsime į J. Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos esmines vertybes. Antroje dalyje skaitysime ir analizuosime Vaižganto kūrybos tekstus, prisiminsime jo veiklą ir pasiekimus, dar ir šiandien aktualumo nepraradusias mintis, ieškosime atsakymų į jo nuolat iškeliamus klausimus apie gyvenimo prasmę, laimę, meilę. Interpretuodami rašytojo tekstų mozaiką, pažinsime patį rašytoją – lietuvių literatūros klasiką, žurnalistą, dvasininką, Lietuvos Nepriklausomybės kūrėją, kurio vertybės yra aktualios ir šiandien.
Dailė, Literatūra

Pa(si)keitimai graikų mituose, lietuvių tautosakoje bei mene

Senųjų ir naujųjų mitų atspindžiai literatūroje ir dailėje. Integruota literatūros ir dailės pamoka. Pamokos pradžioje išsiaiškinama mito sąvoka (mitas – kolektyvinis mąstymo būdas,
o pasakojimas – tai mito refleksija). Prisimenami antikiniai mitai apie pradžių pradžią – viskas gimė iš Chaoso. Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ irgi kalba apie pradžią – kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, kas radosi iš tuomečio chaoso. Mokiniai parodoje sustoja prie objektų, turinčių ryškiausią dešimto dešimtmečio žymę. Aiškinamasi, kaip, pasikeitus gyvenimui, keitėsi žmonių mąstymas – čia pasitelkiamos filosofų Žano Bodrijaro, Ėricho Fromo, Gintauto Mažeikio įžvalgos apie vartotojų visuomenės mitus. Prisimenama graikų mitologija, turto dievai ir mitai apie turtą, aptariamas dešimtąjį dešimtmetį išryškėjęs „kieto vyruko“ mitas. Analizuojant graikų mitą apie Narcizą bei Virginijos Kulvinskaitės romano „Kai aš buvau malalietka“ ištrauką, stebima, kaip pasikeitė požiūris į kūno grožį ir gėrėjimąsi savimi. 90-taisiais feisbuką atstojo anketų sąsiuviniai – juose klasės draugai išsakydavo viską apie save. Mokiniams duodama praktinė užduotis – gavę „anketos“ lapą, grupėmis tyrinėdami parodos eksponatus, jie turi atkurti ir rišliai aprašyti dešimtojo dešimtmečio žmogų: jo išvaizdą, pomėgius, požiūrį į gyvenimą. Grupė pristato savo darbą kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija.
Literatūra, Kita

EGODOKUMENTAI: lobių skrynia, kuri pradeda atsiverti

EGODOKUMENTAI: lobių skrynia, kuri pradeda atsiverti Egodokumentai suprantami kaip autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu. Jos ryškiausi žanrai yra dienoraščiai, atsiminimai, laiškai,
atminimų albumai, o senojoje Lietuvoje – dar ir silva rerum tipo knygos. Renginio metu bus aptariama, kas yra egodokumentai, bus rodomi asmeninių raštų pavyzdžiai, pateikiamos interneto svetainių, kuriose galima jų pamatyti ir juos paskelbti, nuorodos. Su mokiniais diskutuosime apie asmeninių raštų svarbą ne tik jų artimiesiems, bet ir apie dokumentų istorinę išliekamąją vertę: jie yra svarbūs šalies, giminės ir šeimos istorijos liudijimai. Edukacijos dalyviai galės patys sukurti savo egodokumentą: apie savo interesus, asmenines patirtis ir visa, kas jiems tuo metu rūpi, neatmetant ir savo džiaugsmų, rūpesčių, net tą akimirką užvaldžiusių emocijų. Renginio trukmė – 45 min Rekomenduojama 10, 11, 12 klasių mokiniams.
Literatūra

Literatūros pamoka kaip spektaklis

Savanorišku principu suburta vaikų grupė (iki 35 asmenų, neskaitant palydovų) mokslo metais 2 kartus per mėnesį galės rinktis į Jurbarko rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos
Veliuonos filialo patalpose vykstančią netradicinę literatūros pamoką. Filialas turi paslaugai teikti pritaikytą salę. Užsiėmimų (trukmė 45–60 min) įvairovė atskleis vaikų kultūrinius įgūdžius, domėjimosi sritis, pomėgius. Paslaugos gavėjai galės rinktis tokias temas: 1. Iš kur pasakai kojos dygsta; 2. Panemuniai – literatūrinių įkvėpimų kraštas; 3. Ką pripūs mums Bangpūtys; 4. Pusryčiai su Charles Perrault, 5. Ko nežinau apie Hansą Christianą Anderseną, 6. Švedų rašytojai mažiems ir dideliems; 7. Skolinamės burtų lazdelę iš brolių Grimmų. Temų įvairovė leis vaikams susipažinti su lietuvių bei užsienio autorių kūryba, tautosaka ir mitologija, daiktų teatro magijos pagrindais, skatins tolesnį susidomėjimą ir fantaziją, leis priartėti prie kolektyvinio veiksmo – performanso.
Literatūra, Kita

Lietuvybės terapija

Programos metu apjungsime du svarbiausius elementus – laisvę ir kalbą. Leisimės į lietuviškumo paieškas, aptarsime lietuvių kalbos, rašto ir laisvės svarbą. Prisiliesime prie istorijos
aptariant knygnešių ir daraktorių vaidmenį. Programos metu dalyviai patys pajaus ką reiškia mokytis slaptoje mokykloje, rašyti žąsų plunksnomis ir stengsis nepakliūti į žandarų akiratį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Atradimai „Pavasario balsuose“

Jei mokykloje tyrinėjote poeto Jono Mačiulio-Maironio eilėraščius „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“ ar „Pavasaris“ ir norėtumėte susipažinti su Maironio kūryba išsamiau, ši edukacinė
programa kaip tik Jums! Edukacinė programa „Atradimai „Pavasario balsuose“ skirta vyresniųjų klasių (10–12 kl.) moksleiviams, norintiems apie Jono Mačiulio-Maironio svarbiausią literatūrinį palikimą – eilėraščių rinktinę „Pavasario balsai“ sužinoti naujų, dar negirdėtų faktų: aiškinsimės, kiek šio poezijos rinkinio leidimų išėjo poetui gyvam esant, kuris iš jų buvo sutiktas ir vertintas šiek tiek kritiškai, kokiais eilėraščiais nauji leidimai buvo papildomi, minėsime antrojo „Pavasario balsų“ leidimo „dingimo“ mįslę, sužinosime, kokiems asmenims poetas dedikavo savo eilėraščius ir kaip šie asmenys yra susiję su paties Maironio gyvenimu, bei daug daug kitų įdomių dalykų!.. Negana to, šioje edukacinėje programoje moksleiviai turės galimybę patyrinėti ir praktiškai palyginti, kaip įvairiuose leidimuose kito patys eilėraščiai, kaip jie buvo redaguojami. Po trumpos ekskursijos memorialiniame Maironio bute, moksleiviai edukacinėje klasėje bus skirstomi į komandas, joms išdalinamos kortelės, kuriose pateikta vaizdinė ir tekstinė informacija, susijusi su Maironio „Pavasario balsais“. Kiekvienai grupei tenka vis kita poezijos rinkinio tema. Užduotis – ne tik suvokti, kaip kiekviena atskira kortelė yra susijusi su šia poezijos rinktine, bet ir atrasti tarpusavio sąsajas. Užduotis – savo atradimus „Pavasario balsuose“ pristatyti kitoms komandoms ir taip drauge su ekskursijų vadovu susipažinti su poezijos rinkinio paslaptimis.
Dailė, Literatūra

KŪRYBINIO RAŠYMO PAMOKA MUZIEJUJE

Kūrybinio rašymo ir dailės integruota pamoka. Mokiniai supažindinami su pagrindiniais bet kokio naratyvo elementais (užuomazga, veiksmo vystymasis, kulminacija, atomazga bei kt.) ir
gauna grupinę užduotį – sukurti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas būtų muziejaus ekspozicijos daiktas/personažas. Kiekviena grupė, apžiūrėjusi parodą, išsirenka patikusį eksponatą – jis ir taps pagrindiniu pasakojimo veikėju. Kiti istorijos kūrimo elementai nurodyti grupei pateiktame žaidimo lape, pavyzdžiui, vienas grupės narys turi pasiūlyti veiksmo vietą ir laiką, kitas – priežastį, dėl kurios pagrindinis veikėjas jaučiasi nelaimingas, trečias – o kokios gi laimės veikėjas siekia, ketvirtas - kokį kitą veikėją (padėjėją ar kenkėją) herojus sutinka, leidęsis į laimės paieškas, arba kokios kliūtys jo laukia kelyje, penktas mokinys nusprendžia, koks būtent įvykis pakeičia pagrindinį veikėją (pasakojimo esmė – leisti veikėjui rasti laimę ir patirti metamorfozę: bailus tampa drąsiu, negražus – gražiu, kvailas – protingu ir pan.). Kiekvieno mokinio pasiūlymai grupėje aptariami ir jungiami į rišlų tekstą, kuris vėliau pristatomas kitoms grupėms, rodant pasirinktą parodos eksponatą, argumentuojant, kuo būtent jis patraukė grupės narių dėmesį ir taip nusipelnė asmeninės istorijos. Grupė, kurdama istoriją, gali naudotis papildoma medžiaga – tiesioginės kalbos skyrybos schemomis, reikalingomis kuriant dialogą, kūrinio pradžios ir pabaigos formulėmis, junginiais, padedančiais išdėstyti pasakojimo įvykius chronologine tvarka („netrukus“, „kiek vėliau jis...“, „galiausiai...“) ir pan. Edukatorius parenka ir pritaiko skirtingoms amžiaus grupėms labiau tinkamus metodus ir temas.
Literatūra

Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis

Edukacinė programa „Išėjęs sugrįžti: rašytojas Marius Katiliškis“ leis jums sužinoti apie rašytoją tai, ko nerasite vadovėliuose. O tai, kas yra vadovėliuose, atrasite iš naujo.
Virtuliai keliausite kartu su Mariumi per jo gyvenimo ir klajonių vietas, nuo gimtųjų Gruzdžių, Katiliškių, iš kurių pasiskolino sau vardą iki Pasvalio, kur dirbo bibliotekos vedėju, nuo pabėgėlių stovyklų Vokietijoje iki paties pastatyto šeimos namo Lemonte Jungtinėse Valstijose. Kitaip pažvelgsite į mokykloje skaitytus tekstus ir girdėtus faktus. Vartysite knygas – nuo pirmųjų eilėraščių iki paskutinio romano, rankraščius, karo metų dienoraštį, matysite fotografijas, video įrašus, išgirsite rašytojo balsą... ir galėsite pasėdėti už jo stalo, žvilgtelėti į rankinį laikrodį ar pypkių kolekciją, spustelėti rašomosios mašinėlės klavišus. O kad įspūdžiai ilgam išliktų, dalyvausite informacinio-edukacinio terminalo žaidimuose, dėliodami interaktyvią dėlionę ar susirungę protų mūšyje. Laukia smagūs prizai su M. Katiliškio atminimo kambario simbolika.
Kultūros paveldas, Literatūra

Kontrabanda, nešusi šviesą (įdomiai apie spaudos draudimo metus)

Užsiėmimas vyksta ekspozicinėse salėse, kurios atliepia Lietuvos istorijos laikmetį, kai priklausė mūsų šalis carinės Rusijos imperijai. Imituojamas muitinės punkto praėjimas, dokumentų
patikra, "graždanka" rašyti raštai, dokumentai. Pasakojimas tęsiamas prie žemėlapio, kuriame matyti tuokart buvusios dvi Lietuvos - Mažoji ir Didžioji. Akivaizdi ir įtakinga Mažosios Lietuvos reikšmė gabenant lietuviškas knygas, leidinius Didžiosios Lietuvos žmonių kultūrai, išsilavinimui saugoti, plėsti, neapleisti. Spaudos draudimo laikas truko keturiasdešimt metų, tačiau baigėsi lietuvių tautinio atgimimo pergalės diena, kai 1904 m. laimėta kova dėl tradicinio lietuviško rašto grąžinimo. Pristatomos asmenybės - knygnešys Jurgis Bielinis, inžinierius, vertėjas, visuomenės veikėjas Antanas Macijauskas bei kiti žmonės, kurie dirbo valstybės ir tautos labui. O kitoje užsiėmimo dalyje pristatomas ir kitas įdomus aspektas, kuris nėra labai žinomas, tai asmens dokumentų - pasų - atsiradimo istorija. Dar XX a. pirmoje pusėje pasų neturėjo dauguma šalies gyventojų, ypač gyvenusių kaimuose.
Rodomi įrašai: 191 - 200211