Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dailė, Literatūra

Pa(si)keitimai graikų mituose, lietuvių tautosakoje bei mene

Senųjų ir naujųjų mitų atspindžiai literatūroje ir dailėje. Integruota literatūros ir dailės pamoka. Pamokos pradžioje išsiaiškinama mito sąvoka (mitas – kolektyvinis mąstymo būdas,
o pasakojimas – tai mito refleksija). Prisimenami antikiniai mitai apie pradžių pradžią – viskas gimė iš Chaoso. Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ irgi kalba apie pradžią – kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, kas radosi iš tuomečio chaoso. Mokiniai parodoje sustoja prie objektų, turinčių ryškiausią dešimto dešimtmečio žymę. Aiškinamasi, kaip, pasikeitus gyvenimui, keitėsi žmonių mąstymas – čia pasitelkiamos filosofų Žano Bodrijaro, Ėricho Fromo, Gintauto Mažeikio įžvalgos apie vartotojų visuomenės mitus. Prisimenama graikų mitologija, turto dievai ir mitai apie turtą, aptariamas dešimtąjį dešimtmetį išryškėjęs „kieto vyruko“ mitas. Analizuojant graikų mitą apie Narcizą bei Virginijos Kulvinskaitės romano „Kai aš buvau malalietka“ ištrauką, stebima, kaip pasikeitė požiūris į kūno grožį ir gėrėjimąsi savimi. 90-taisiais feisbuką atstojo anketų sąsiuviniai – juose klasės draugai išsakydavo viską apie save. Mokiniams duodama praktinė užduotis – gavę „anketos“ lapą, grupėmis tyrinėdami parodos eksponatus, jie turi atkurti ir rišliai aprašyti dešimtojo dešimtmečio žmogų: jo išvaizdą, pomėgius, požiūrį į gyvenimą. Grupė pristato savo darbą kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija.
Literatūra

Literatūros pamoka kaip spektaklis

Savanorišku principu suburta vaikų grupė (iki 35 asmenų, neskaitant palydovų) mokslo metais 2 kartus per mėnesį galės rinktis į Jurbarko rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos
Veliuonos filialo patalpose vykstančią netradicinę literatūros pamoką. Filialas turi paslaugai teikti pritaikytą salę. Užsiėmimų (trukmė 45–60 min) įvairovė atskleis vaikų kultūrinius įgūdžius, domėjimosi sritis, pomėgius. Paslaugos gavėjai galės rinktis tokias temas: 1. Iš kur pasakai kojos dygsta; 2. Panemuniai – literatūrinių įkvėpimų kraštas; 3. Ką pripūs mums Bangpūtys; 4. Pusryčiai su Charles Perrault, 5. Ko nežinau apie Hansą Christianą Anderseną, 6. Švedų rašytojai mažiems ir dideliems; 7. Skolinamės burtų lazdelę iš brolių Grimmų. Temų įvairovė leis vaikams susipažinti su lietuvių bei užsienio autorių kūryba, tautosaka ir mitologija, daiktų teatro magijos pagrindais, skatins tolesnį susidomėjimą ir fantaziją, leis priartėti prie kolektyvinio veiksmo – performanso.
Literatūra, Kita

Tavo žingsniai bibliotekoje

Programos metu sieksime kūrybiškai, žaismingai ir inovatyviai jaunimui pristatyti šiuolaikinę biblioteką, supažindinsime su jos paslaugomis, mokysimės jomis naudotis savarankiškai: 1.
išbandysime informacijos fizinėje ir elektroninėje bibliotekoje paieškos galimybes; 2. aiškinsimės, kaip patogiai ir greitai galima naudotis nuotolinėmis bibliotekos paslaugomis (knygų užsakymas, rezervavimas, grąžinimo termino pratęsimas ir kt.); 3. išmėginsime naujausias technologijas (skraidykles, Xbox ir virtualius akinius, 3D technologijas, elektronikos konstruktorius ir kt.); 4. pirmieji sužinosime apie įdomiausius bibliotekoje rengiamus ir planuojamus užsiėmimus. Edukacinių užsiėmimų „Tavo žingsniai bibliotekoje“ metu jaunimas susipažins su bibliotekos struktūra, kokia tvarka sudėliotos knygos, ypatingas dėmesys skiriamas užsienio literatūros skyriui. Bus pristatytos filmų, vinilinių plokštelių kolekcijos ir inovacijų laboratorija. Supažindinama su kitomis bibliotekos paslaugomis: paskaitomis, renginiais, mokymais, parodomis. Bus vaizdžiai pristatomi knygų paieškos, užsakymo ir rezervavimo būdai, išbandoma visa tai praktiškai. Moksleiviai šio užsiėmimo metu bus suskirstyti į keletą grupių (po 4-5), kurių pagrindinė užduotis – surasti kataloge reikiamą knygą, internetiniu būdu ją užsisakyti ir savo jėgomis surasti knygas bibliotekos fonduose. Atlikus užduotį išsiaiškinsime kilusius sunkumus, juos analizuosime. Laimėjusieji rinksis tolimesnę veiklą – kitokią realybę bibliotekoje (laisvalaikį). Jaunieji skaitytojai išbandys skraidykles, Xbox ir virtualius akinius, 3D technologijas, elektronikos konstruktorius ir kt. bei plačiau sužinos apie jų pritaikomumą. Ateitis neabejotinai yra šių technologijų rankose, tereikia išmokti protingai jomis naudotis. Siekiame ugdyti moksleivių profesinį orientavimą renkantis paklausias technines informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialybes. Susidomėjusius būtinai pakviesime į tolimesnius technologijų mokymus.
Literatūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“

Visas edukacinis užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“ sukonstruotas kaip meninė instaliacija. Garsinio ir tekstinio pasakojimo centre Baltijos jūros ruoniai – didžiausi mūsų regione
gyvenantys jūrų gyvūnai, kurie kuria mūsų regiono unikalumą ir savitą ekosistemą. Dalyviai kviečiami į bendrą dialogo erdvę, kuri atskleidžia šių gyvūnų kasdienybę, patirtis ir savijautą. Į meninį dialogą, kuris skatina išgirsti tiek mums, tiek ruoniams aktualias ekologijos, taršos ir išlikimo temas, kviečia permąstyti asmeninį santykį su mus supančia aplinka.
Kultūros paveldas, Literatūra

Atradimai „Pavasario balsuose“

Jei mokykloje tyrinėjote poeto Jono Mačiulio-Maironio eilėraščius „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“ ar „Pavasaris“ ir norėtumėte susipažinti su Maironio kūryba išsamiau, ši edukacinė
programa kaip tik Jums! Edukacinė programa „Atradimai „Pavasario balsuose“ skirta vyresniųjų klasių (10–12 kl.) moksleiviams, norintiems apie Jono Mačiulio-Maironio svarbiausią literatūrinį palikimą – eilėraščių rinktinę „Pavasario balsai“ sužinoti naujų, dar negirdėtų faktų: aiškinsimės, kiek šio poezijos rinkinio leidimų išėjo poetui gyvam esant, kuris iš jų buvo sutiktas ir vertintas šiek tiek kritiškai, kokiais eilėraščiais nauji leidimai buvo papildomi, minėsime antrojo „Pavasario balsų“ leidimo „dingimo“ mįslę, sužinosime, kokiems asmenims poetas dedikavo savo eilėraščius ir kaip šie asmenys yra susiję su paties Maironio gyvenimu, bei daug daug kitų įdomių dalykų!.. Negana to, šioje edukacinėje programoje moksleiviai turės galimybę patyrinėti ir praktiškai palyginti, kaip įvairiuose leidimuose kito patys eilėraščiai, kaip jie buvo redaguojami. Po trumpos ekskursijos memorialiniame Maironio bute, moksleiviai edukacinėje klasėje bus skirstomi į komandas, joms išdalinamos kortelės, kuriose pateikta vaizdinė ir tekstinė informacija, susijusi su Maironio „Pavasario balsais“. Kiekvienai grupei tenka vis kita poezijos rinkinio tema. Užduotis – ne tik suvokti, kaip kiekviena atskira kortelė yra susijusi su šia poezijos rinktine, bet ir atrasti tarpusavio sąsajas. Užduotis – savo atradimus „Pavasario balsuose“ pristatyti kitoms komandoms ir taip drauge su ekskursijų vadovu susipažinti su poezijos rinkinio paslaptimis.
Literatūra, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“ Edukacijos metu dalyviai sužinos koks gyvūnas yra pingvinas. Išgirs ar pingvinai gyvena tik Antarktidoje? Ar gali
pingvinai susidraugauti su baltosiomis meškomis? Dažnai girdime lankytojus sakant: – jie visi vienodi! Ar tai tiesa? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai išmoks nustatyti pingvino rūšį, sužinos kuo minta šie neskraidantys paukščiai, su kokiomis grėsmėmis susiduria gamtoje ir kaip mes, žmonės, jiems galime padėti.
Dailė, Literatūra

KŪRYBINIO RAŠYMO PAMOKA MUZIEJUJE

Kūrybinio rašymo ir dailės integruota pamoka. Mokiniai supažindinami su pagrindiniais bet kokio naratyvo elementais (užuomazga, veiksmo vystymasis, kulminacija, atomazga bei kt.) ir
gauna grupinę užduotį – sukurti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas būtų muziejaus ekspozicijos daiktas/personažas. Kiekviena grupė, apžiūrėjusi parodą, išsirenka patikusį eksponatą – jis ir taps pagrindiniu pasakojimo veikėju. Kiti istorijos kūrimo elementai nurodyti grupei pateiktame žaidimo lape, pavyzdžiui, vienas grupės narys turi pasiūlyti veiksmo vietą ir laiką, kitas – priežastį, dėl kurios pagrindinis veikėjas jaučiasi nelaimingas, trečias – o kokios gi laimės veikėjas siekia, ketvirtas - kokį kitą veikėją (padėjėją ar kenkėją) herojus sutinka, leidęsis į laimės paieškas, arba kokios kliūtys jo laukia kelyje, penktas mokinys nusprendžia, koks būtent įvykis pakeičia pagrindinį veikėją (pasakojimo esmė – leisti veikėjui rasti laimę ir patirti metamorfozę: bailus tampa drąsiu, negražus – gražiu, kvailas – protingu ir pan.). Kiekvieno mokinio pasiūlymai grupėje aptariami ir jungiami į rišlų tekstą, kuris vėliau pristatomas kitoms grupėms, rodant pasirinktą parodos eksponatą, argumentuojant, kuo būtent jis patraukė grupės narių dėmesį ir taip nusipelnė asmeninės istorijos. Grupė, kurdama istoriją, gali naudotis papildoma medžiaga – tiesioginės kalbos skyrybos schemomis, reikalingomis kuriant dialogą, kūrinio pradžios ir pabaigos formulėmis, junginiais, padedančiais išdėstyti pasakojimo įvykius chronologine tvarka („netrukus“, „kiek vėliau jis...“, „galiausiai...“) ir pan. Edukatorius parenka ir pritaiko skirtingoms amžiaus grupėms labiau tinkamus metodus ir temas.
Rodomi įrašai: 191 - 197197