Literatūra, Muzika

Sigutės Trimakaitės KONCERTAS -muzikos pamoka

Sigutės Trimakaitės Koncertas-muzikos pamoka - tai neformali muzikos pamoka, edukacinis užsiėmimas, kuris skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui. Programa sudaroma klasikinės
muzikos pagrindu, parenkama pagal mokinių amžių ir muzikinį išsilavinimą: 1-4 kl, mokiniams atskirai, 5-8 kl. mokiniams atskirai ir gimnazijos klasių mokiniams atskirai. Programoje atliekami kūriniai parenkami tokiu būdu, kad tiktų pagal mokinių sąmoningumą ir pagal gebėjimą susikaupti ir įsisavinti Koncertą kaip pamoką. Programa pritaikyta ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais. Tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė praveda neformalią muzikos pamoką. Mokiniai įtraukiami į bendrą veiksmą (pvz.: visi pabaigoje pamokos muzikuoja, dainuoja ir diriguoja). Koncertas-muzikos pamoka ugdo jaunimo kultūrinį sąmoningumą. Per mokėjimą klausyti, išklausyti, įsisavinti, prisiminti, fiksuoti ir pajusti muzikos grožį ir svarbą mokinių gyvenime. Programoje gali dalyvauti ir kiti atlikėjai, pagal susitarimą ir pageidavimą. Meninė programa nurodoma plakate (pvz.: pagal J.S.Bach, W.A.Mocart, C.Debussy, M.K.Čiurlionis, B.Kutavičius, Š.Nakas ir kt.; R.Skučaitė, D.Kajokas, A.Marčėnas, H.Kunčius, S.Parulskis ir kt. Lietuvių, vokiečių, švedų, prancūzų dainos/melodijos, improvizacinės kompozicijos. Trukmė: 40-45min.). Klasikinė akademinė muzika - tai pagrindas bendram kūrybiškumui vystyti. Užimtumo problemos sprendžiamos profesionalios muzikos pagalba.
Kultūros paveldas, Literatūra

Susitik su mitinių būtybių atstove spaudai – Kotryna Zyle

Knygų vaikams ir paaugliams autorė Kotryna Zylė kviečia jaunimą į mitologiją pažvelgti netikėtu kampu, pristatydama savo naujausią mistinį romaną „Sukeistas“. Edukacijos metu dalyviai
susipažįsta su knygos kūrimo virtuve ir ypatybėmis, išgirsta įvairius knygos kūrimo etapus ir niuansus. Autorė lieka ištikima savo mėgstamai lietuvių mitologijos temai. Ankstesnės jos knygos skirtos vaikams „Milžinas mažylis“ bei „Didžioji būtybių knyga“ taip pat sukurtos lietuvių mitologijos pagrindu. Autorė papasakoja, kaip ji pasirinko šią temą ir kaip ieškojo būdų patraukliai ir įdomiai aprašyti lietuvių mitines būtybes. Edukacijos metu analizuojami įsimintinesni mitologijos pritaikymo pavyzdžiai pasaulyje. „Gucci“ mados namų kolekcija su mitinėmis būtybėmis, Rio de Žaneiro ir Venecijos karnavalo paralelė su lietuviškomis užgavėnėmis. Pasirinktinai pristatomos kelios mitinės būtybės iš knygos „Sukeistas“, apžvelgiamos jų ypatybės, svarba mitiniame pasaulyje ir aktualumas šiandieniniame pasaulyje. Aptariami informacijos rinkimo būdai. Nuo knygų apie mitologiją skaitymo iki gyvų konsultacijų su kitų profesijų atstovais: reanimatologu-anesteziologu (apie komoje esančius žmones), klimatologu (stichinės pūgos aplinkybės), psichologu ir pan. Autorė kartu yra ir knygos dailininkė. Ji supažindina su iliustracijomis, piešinių technikos pasirinkimu, jų kūrimu bei vizualumo svarba knygai. Kotrynos Zylės edukacija adaptuojama kiekvienu konkrečiu atveju, bendraujant su mokiniais. Bendravimas neformalus, artimas paaugliams. Visos edukacijos metu mokiniai gali užduoti klausimus telefonu, naudodamiesi internetine programėle. Knyga pasirodė 2019 m. pradžioje ir šiuo metu jau yra verčiama į latvių kalbą, Latvijoje bus išleista 2020 m. pradžioje. Taip pat pagal šią knygą bus kuriamas filmas, kurio premjera planuojama 2024 m. Viena autorės knyga dovanojama mokyklos bibliotekai.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Literatūra, Etninė kultūra

Pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka vaikams

Pažintis su dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka užrašyta Kupiškio krašte. Kiekvienas užsiėmime dalyvaujantis vaikas tautosakos žanrus mokysis ir atpažins atliekant užduotis. Klausys
pasakojimų, mokysis liaudiškų žaidimų ir dainų. Sužinos piemenavimo laikų rūpesčius, susišaukimo priemones ir, aišku, vaikiškas išdaigas ir tautosaką.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Literatūra, Kita

Edukacinė programa

Teatrinis trenažas; pasirinkto kūrinio analizė, aptarimas; vaidmenų pasiskirstymas; vaidinimas, kurio pagrindiniai aktoriai – patys vaikai.
Literatūra, Muzika

Literatūrinės - muzikinės programos

VAIŽGANTAS – TAIKUSIS PROVOKATORIUS; PURPURINIS VAKARAS VARVA..., pagal D. Saukaitytės poeziją; LYRINIAI VAKARO PRAŠVIESĖJIMAI, pagal V. Mykolaičio-Putino kūrybą; VISUS IŠĖJUSIUS
SUTIKSIU PRIE UPĖS, pagal M. Baltrušaitytės kūrybą; APŠVIESK MANE – SAVO BALTUMU APŠVIESK, adventinė - kalėdinė programa, sudaryta iš įvairių tektų; GĖLĖ PASAKĖ VĖJUI, pagal H. Radausko poeziją; IR NUSINEŠĖ SAULĘ MIŠKAI, pagal poeto P. Širvio poeziją; BALTAS LIŪDESIO BALANDIS, pagal R. Granausko ir J. Strielkūno kūrybą, STOVĖDAMAS PRIEŠ BEGALINĮ DANGŲ, pagal M. Martinaičio kūrybą; MAN UŽTEKO ILGESIO..., pagal M. Katiliškio kūrybą; JERICHONO ROŽĖ, pagal N. Miliauskaitės kūrybą; DEVYNIABROLĖ, pagal Just. Marcinkevičiaus kūrybą; LEMTIES IR MEILĖS DAINOS, pagal J. Strielkūno kūrybą; NE [MĖLYNAS] VAKARAS, pagal J. Degutytės kūrybą; LAIKAS MANO VIEŠPATS, pagal M. Cvetajevos kūrybą (rusų kalba); ŠIAIP MEILĖ – KRYŽIUS ANT PEČIŲ, pagal A. Achmatovos kūrybą (rusų kalba); MANO ŽODŽIAI – KELEIVIAI MANO: ONA MICIŪTĖ; MINDAUGAS, pagal Just. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“; BUDĖJĘ LIETUVIŲ RAŠTIJOS AUŠROJE: MYKOLAS LIETUVIS, STANISLOVAS RAPOLIONIS; ŽMOGUS TIK MEILĖJE GALI LAIMINGAI GYVENTI, pagal I. Šeiniaus kūrybai; LIETUVIŠKO TAUTIŠKUMO PRAGIEDRULIS: SILVESTRAS GIMŽAUSKAS; LĖMĖ DIEVAI POETU MAN TAPTI, pagal M. K. Sarbievijaus kūrybą; JULIJUS SLOVACKIS – LAISVĖS ŠAUKLYS, pagal J. Slovackio kūrybą (atliekama lietuvių ir lenkų kalbomis); TĖVYNĖ LIETUVA – MIELESNĖ UŽ SVEIKATĄ, pagal A. Mickevičiaus kūrybą; ŽODĖLIAI NUOG KVAJYNĖLIŲ, programa dzūkų tarme; NE TOLIŲ TOLIAI NUO DZŪKIJOS IKI ŽEMAITIJOS programa dzūkų ir žemaičių tarme; KELIAIS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ, pagal V. SIROKOMLĖS kūrybą; PĖSČIOMIS Į VILNIŲ PO VILNIJĄ: RAPOLAS MACKONIS
Literatūra, Kita

Programa „Esu Kūrėjas“

„Esu Kūrėjas“ programą sudaro penkios dalys – istorijos pasakojimas, istorijos vizualizavimas, istorijos vaidyba, bendradarbiavimą lavinantys žaidimai bei patirčių refleksija. Istorijos
pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Rodomi įrašai: 21 - 30203