Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Dailė, Literatūra

Asmeninių inicialinių raidžių dirbtuvės

Siūloma paslauga siekiama pirmų ir antrų klasių mokinius supažindinti su vienu iš knygų meninio puošimo elementų – inicialine raide, tai paverčiant smagiu kūrybiniu užsiėmimu, kur
susitinka tiek naujosios technologijos, tiek ir senosios puošybos technikos. Šios paslaugos pagrindiniai uždaviniai: (1) atskleisti knygų meninės puošybos istoriją ir parodyti jų aktualumą ir šiais laikais; (2) supažindinti vaikus su įdomiomis technologijomis ir leisti jas išbandyti; (3) leisti atsiskleisti vaikų meniniams gebėjimas puošiant savo inicialines raides. Vaikai geriausiai mokosi, kai pasitelkiamas tiek dėstymas, tiek praktinės užduotys. Pirmame užsiėmimo etape mokiniai sužinos apie senąją ir dabartinę knygų puošybą, pamatys įvairius skaitmeninius ir tikrus inicialinių raidžių pavyzdžius. O antrame – gaus progą patys pasigaminti dekoratyvią inicialinę raidę: pirmąją savo raidę, padedami dirbtuvių darbuotojo, išsipjaus specialia lipdukų pjaustykle (ploteriu), ją klijuos ant tvirto pagrindo ir pasitelkdami įvairias technikas dekoruos savo inicialinę raidę. Užsiėmimo metu mokiniai daug sužinos apie knygų puošybą, naudotą simboliką, susipažins ir pasinaudos šiuolaikinėmis technologijomis, lavins smulkiąją motoriką bei kūrybinius įgūdžius. Vaikams labai svarbu, kad žinios ir jų praktinis pritaikymas džiugintų, keltų teigiamas emocijas, kurios ir vėliau galėtų būti nukreiptos susidūrus su naujomis užduotimis, todėl užsiėmimo pabaigoje prie kiekvienos inicialinės raidės bus klijuojamas magnetukas, tad vaikai savo darbeliu galės papuošti namų šaldytuvą.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Literatūra

Literatūrinė programa "Nuo knygos iki ženkliuko"

Detalizuoti smulkiau vykdymą. Tikslas – skatinti vaikus domėtis biblioteka ir knygomis, apjungiant skaitymo procesą ir kūrybines veiklas. Programos uždaviniai: 1. Pristatyti vaikams jų
amžiaus grupei skirtą knygą. 2. Pagal pristatomą knygą sukurti stalo teatro vaidinimą su knygos veikėjais. 3. Pasitelkiant tradicines ir novatoriškas priemones, suteikti vaikams galimybę dalyvauti kūrybiniame procese: knygos skirtuko kūrime ir ženkliuko gamyboje. 4. Motyvuoti vaikus lankytis bibliotekoje, pristatant ją kaip erdvę, skirtą ne vien skaitymui, bet ir kitokių kūrybinių patirčių ugdymui. Metodai: knygos pristatymas, stalo teatro vaidinimas, mini iliustracijų su aplikacijos elementais kūrimas, knygų skirtukui ir ženkliukui. Programa „Nuo knygos iki ženkliuko“ skirta pradinių klasių mokiniams ir ją sudaro dvi dalys: skaitymo ir kūrybinė. Pirmoje dalyje pristatoma dalyvių amžiaus grupę atitinkanti knyga. Pasirenkant ją, bus atsižvelgiama į tai, kad knygos veikėjai būtų vaikų vaizduotę ugdantys personažai. Skaitymą iliustruoja vaidinimas su stalo teatro veikėjais, kurie atkartoja skaitomo teksto turinį. Knygos turinys yra pamokantis gero elgesio ir ugdo dorovines vertybes. Į stalo teatro vaidinimo veiksmą įtraukiami mokiniai, kurie suvaidina atskirus vaidinimo epizodus. Renginio vedėjai periodiškai skatins vaikus garsais ir mimikomis reaguoti į stalo teatro veikėjų veiksmus. Antroje užsiėmimo dalyje kiekvienas vaikas, pasirinkęs pristatytos knygos veikėją, galės jį nupiešti. Vaikai kurs mini iliustraciją knygos skirtukui ir ženkliukui. Atlikimo priemonės bus flomasteriai ir spalvoto popieriaus aplikacijos. Mokiniai galės pasigaminti po ženkliuką. Jie bus supažindinami su ženkliukų gamybos aparato gamybos procesu. Pradinukai turės galimybę patys atlikti kelis šio proceso veiksmus. Programos rezultatas – vaikai sužinos, jog biblioteka yra erdvė, kurioje galima skaityti knygas, vaidinti, žaisti, mokytis naujų dalykų.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygų lobis

Jei mėgsti nuotykius ir knygas – dalyvauk žaidime „Knygų lobis“! Kad surastum bibliotekoje paslėptas pirato brangenybes, tereikia kantrybės, gudrumo ir narsos! Nusiteik aktyviai ir
smagiai praleisti laiką, įveikt 7 užduotis ir knygų jūroje rasti kelią į pergalę! Tai orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka - biblioteka, ekskursijos metu papasakojama apie erdves ir funkcijas. Visos edukacijos trukmė – iki 40 min. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 1-4 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Dailė, Literatūra

KAIP KURIAMAS CHARAKTERIS TEKSTE IR PAVEIKSLE. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Kaip kuriamas veikėjo charakteris literatūroje ir dailėje? Bandydami tai išsiaiškinti, mokiniai pirmoje užsiėmimo dalyje skaito ir analizuoja programinio literatūros kūrinio ištrauką,
kurios centre – vienaip ar kitaip apibūdintas veikėjas, aptaria skirtingus charakterių kūrimo būdus. Dominuojantis šios užsiėmimo dalies metodas – teksto analizė. Kitoje dalyje moksleiviai, pasitelkę teatrinius personažo kūrimo metodus, ieško išskirtinių charakterio išraiškos detalių kūno kalboje arba savarankiškai grupėmis analizuodami tekstų fragmentus suranda jų vaizdinius atitikmenis parodoje ir savo pasirinkimą argumentuoja vartodami dailės bei literatūros sąvokas. Daug dėmesio skiriama tiksliam apibūdinimui, pavyzdžiui, palinkusi figūra paveiksle leidžia manyti, kad personažas yra pavargęs. Vėliau atliekama kūrybinio rašymo užduotis (kuriamas pasirinkto paveikslo veikėjo charakteris), darbas pristatomas kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija. Užsiėmimas naudingas besimokantiems teksto analizės, interpretacijos, kūrybinio rašymo, vizualiojo mąstymo. Užsiėmimo dalyvio atsiliepimas: „Man patiko, nes čia žiūrėdamas į paveikslus pamatai ne tik autoriaus sukurtą nuomonę, mintį, bet ir savo vaizdą – tai lyg išduoda kažką apie tave, išduoda tavo pasaulio suvokimą.”
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Literatūra, Kita

Protų kovos

Kviečiame aktyviai mąstyti ir dalyvauti protų kovose! Tai viena smagiausių ir populiariausių pramogų ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp vaikų. Mūsų protų kovos skirtos vaikams, kurie
nori mąstyti ir yra smalsūs. Ši veikla skatina kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius, bei sužadina norą būti pirmiems. Kaip kadaise rašė filosofas R. Dekartas „mąstau, vadinasi, esu“. Protmūšio klausimai susiję su edukaciniais žaidimais ir jų istorijomis, mokslininkais ir architektūra, galvosūkiais ir skaičiais, nuotraukomis ir muzika. Edukacijos metu aktyviai spėliosime, diskutuosime, priimsime sprendimus ir skatinsime pažinimo džiaugsmą. Mokiniai, atvykę į Proto kovų edukaciją visų pirma turės galimybę susipažinti su mūsų pažinimo erdvėje esančiais žaidimais ir jų istorijomis. Vaikai turės galimybę ne tik pažaisti, tačiau įtraukti ir savo smegenų ląsteles į veiklą. Protmūšio metu užtvirtinsime informaciją, organizuosime diskusijas apie sunkiausius klausimus ir lengvus. Vaikai po edukacijos išeis tikrai „pasikrovę“ geros energijos, žinių srauto ir atradimų!
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus bastėjos baziliskas ir kitos legendos

Tikslas – ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės
ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių susivokimą ir gebėjimus skirti, kas pasakojimuose tikra, išgalvota ir kas juose mums vertinga bei liudija apie įvykusią istoriją; (2) formuoti gebėjimą suvokti simbolius, perkeltines prasmes ir jų sąsajas su realiais, istorinių įvykių aspektais; (3) ugdyti mokinių supratimą, jog žmogus veikla ir jų krašto, vietovės istorija sparčiai keičiasi, pažindinant juos su dabartinių ir senovinių pastatų pavyzdžiais ir funkcijomis; (4) skatinti supratimą, kad praeitis, jos reiškiniai turi įtakos šiandienai ir suvokimui, kas mes esame; (5) ugdyti meilę ir pagarbą savajam kraštui ir jame veikusiems žmonėms. Metodai ir priemonės Kaip pagrindiniai užsiėmimo šaltiniai (priemonės) naudojamos trys Vilniaus legendos: Geležinio vilko, Vilniaus bazilisko ir užkeiktų turtų bastėjos šulinyje. Informacinio terminalo pagalba mokiniams bus pateiktos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės. Užsiėmimo pabaigoje naudodami įvairias išraiškos priemones (modeliną, plastiliną, spalvotą popierių, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savąjį legendinį baziliską. Programai dėstyti bus naudojama: pasakojimas, skaitymas, lyginimas, informacijos siejimas, analizavimas, diskutavimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, savo minčių reiškimas, realaus daikto darymas, autentiškos aplinkos patyrimas, spalvų terapijos metodas. Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros bei istorijos objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Žaismingomis formomis, naudojant įvairius metodus bei žiūrint į realią Vilniaus panoramą bus prisiminta (arba naujai išgirsta) Vilniaus įkūrimo – Geležinio vilko legenda.
Literatūra, Dramos teatras

Festivalis „Pasakų pavasaris“

„Pasakų pavasaris“ – tai teatralizuotų pasakų ir kūrybinių dirbtuvių festivalis, skirtas visai šeimai. Festivalio dėmesio centre – lietuviškos pasakos, jų kūrėjai, personažai ir
tautosakos rinkėjai. Kas valandą vyks spektakliai ir teatralizuoti pasirodymai. Tie, kam labiau patinka ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti, galės leisti laiką kūrybinėse dirbtuvėse: jose bus galima pasigaminti ir groti pasakų šauklių trimitais, kurti erdvinių knygelių puslapius, varžytis literatūriniame protmūšyje ir pasakų bingo. O tarp dirbtuvių ir spektaklių – žaidimai ir šėlionės visose Mokytojų namų erdvėse.
Rodomi įrašai: 20 - 30128