Literatūra, Kita

Programa „Esu Kūrėjas“

„Esu Kūrėjas“ programą sudaro penkios dalys – istorijos pasakojimas, istorijos vizualizavimas, istorijos vaidyba, bendradarbiavimą lavinantys žaidimai bei patirčių refleksija. Istorijos
pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“

Pagrindinė šios paslaugos tikslas – išplėsti skaitymo procesą jungiant jį su kūrybinėmis veiklomis, kurių pagalba vaikams lengviau perteikiama teksto prasmė. Uždaviniai: 1. Pasitelkiant
skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo formas, ugdyti dalyvių kultūrinį sąmoningumą. 2. Naudojant netradicines priemones, skatinti vaikus domėtis knygomis ir skaitymu. 3. Skaitant ir analizuojant kūrinius, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą sklandžiai reikšti savo mintis, patirtį bei emocijas. 4. Pasitelkiant dailę, kaip kūrybinės raiškos priemonę, kūrybingai interpretuoti tekstus, lavinti vaizduotę, ugdyti meninius įgūdžius. 5. Naudojant antrines ir gamtines žaliavas, ugdyti dalyvių atsakingą požiūrį į vartotojiškumą. Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei praktinė (kūrybinė). Atsižvelgiant į dalyvaujančių vaikų amžių, skaitymui gali būti rekomenduojama knyga. I dalis – knygos apie gamtą skaitymas, pvz.: S. Paltanavičius „Gamtos metų ratas“, A. Sakse „Pasakos apie gėles“, P. Kovač „Mažosios burtininkės vaistažolės“ ir kt. Kartu skaitysime pasirinktą kūrinį ar jo ištrauką, kviesime vaikus diskutuoti apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalinti savo patirtimis, emocijomis. II dalis (praktinė-kūrybinė): kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“. Jų metu vaikai turės galimybę „tapyti“ įvairiomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. panaudojant augalus, vaisius, daržoves, pasigaminti jų antspaudų paveikslą, dovanų maišelį ar atviruką. Siekiant ugdyti kultūrinį sąmoningumą, atsakingą vaikų požiūrį į vartotojiškumą, kūrybinių dirbtuvių metu bus naudojamos gamtinės (vijoklių, medžių šakos ir šaknys, augalai, vaisiai, daržovės) bei antrinės (susidėvėjusios, naudojimui netinkamos knygos, žurnalai) žaliavos.
Dailė, Literatūra

Ekslibriso dirbtuvės

Paslaugos tikslas – supažindinti mokinius su ekslibrisu, jo raida ir pagrindinėmis grafikos technikomis bei praktiškai panaudojant vieną iš grafikos atlikimo technikų (linoraižinį)
sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Pagrindiniai uždaviniai: 1) atskleisti ekslibrisų istoriją; 2) išmokyti mokinius atpažinti ekslibrisus ir juos pasigaminti; 3) prasmingai praleisti laiką kuriant ir paskatinti ieškoti bendrų dėsningumų skirtingose meno apraiškose. Paslauga skirta ekslibrisui, kaip reiškiniui, pažinti ir yra sudaryta iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės: paskaitos ir kūrybinių dirbtuvių. Iš pradžių supažindinama su ekslibriso istorija, apžvelgiami jo stiliai ir vystymosi kryptys. Taip pat trumpai pristatomos pagrindinės grafikos technikos. Pasitelkiant vaizdinę medžiagą (bibliotekos fonde esančias knygas, nuotraukas) yra pateikiami ekslibrisų pavydžiai. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikiama ir paaiškinama užduotis – dalyviai turi sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Paaiškinama apie formatą, supažindinama su linoraižinio grafikos technika. Užduoties pradžioje eskizuojama ant popieriaus lapų, vėliau piešinys perkeliamas ant linoleumo ir raižomas specialiomis priemonėmis, galiausiai klišė perkeliama ant popieriaus ir taip gaunamas ekslibrisas. Kūrybinė edukacijos dalis padeda atskleisti ir ugdyti kūrybiškumą bei kruopštumą, taip pat skatina mąstyti, koks objektas, žodis ar ženklas atspindi kiekvieną asmenybę ir kaip jį reikėtų perteikti naudojant linoraižinio techniką. Atspaustą ekslibrisą dalyviai gali pasiimti su savimi ir sugalvoti, kur jį tinkamai panaudoti.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Mano visų laikų svajonė...“

Mokiniai pasitinkami prie Šaltupio upelio, tekančio pro rašytojos B. Buivydaitės namus, kviečiami užsukti ten, kur rašytoja augo, svajojo tapti mokytoja ir ja tapo. Pasiūloma
„pasivaikščioti“ po XX a. pr. Anykščius kartu su pagrindine kūrinio „Pro vaikystės langą“ heroje Genute ir jos tėveliu. Išėję iš savo mažo, šiaudiniu stogu namelio, prieina dar statomą bažnyčią, eina akmenimis grįsta gatve, praeina žydų krautuvėles, kuriose reklamuojamos to meto prekės ir išgirsta: „Mėgink laimę! Kas antras bilietas lošia!..“ – taip vilioja į loteriją. Programos dalyviai skaito paruoštą tekstą iš kūrinio „Pro vaikystės langą“. Vaikai sužino, kad svajonė greit tapti laimingu, turtingu be pastangų, tik loterijos būdu, dažnai neišsipildo. Nei Genutės, nei jos tėvelio svajonės per loteriją neišsipildė. Genutė teišlošė sviestinę antytę, o tėvelis „visa pralošė... visus pinigus“. Siūloma sudalyvauti loterijoje, traukti bilietą, kartu gaus ir atviruką – „Batelį‘‘, kuriame užrašytos ištraukos iš rašytojos kūrinio „Auksinis batelis“, kūrinio apie labai gražią svajonę. Tekstuose atsispindi Petriuko išgyvenimai dėl savo vargingos socialinės padėties, skausmas dėl mamos sunkaus darbo, jautrūs mamos pamokymai sūnui, mokytojų supratingumas, užuojauta ir noras padėti, patyrus draugų piktavališkus poelgius. Visi dalyviai įtraukiami į skaitymą. Perskaitę jie sužino Petriuko sėkmės istoriją. Jis norėjo pasiūti mamai auksinius batelius. Svajonė išsipildė. Petriukas atidarė batų dirbtuvę „Auksinis batelis“. Diskutuojama, kad ne loterija be pastangų, o tik mokymasis, siekimas, kruopštumas atveria kelią į tikrą didžiąją svajonę. Praktinė-kūrybinė užduotis atliekama kitame kambaryje, dekoruojant atviruką „Batelį“. Šalia teksto apie Petriuko svajonę vaikai rašo savo svajonę apie ateitį, profesiją. Papildomai siūloma namuose nurašyti pateiktą tekstą iš atviruko „Batelio“, kur jie pagal tuo metu einamą programą atlieka užduotį, pvz.: suranda daiktavardį, būdvardį, veiksnį...
Literatūra, Dramos teatras

Festivalis „Pasakų pavasaris“

„Pasakų pavasaris“ – tai teatralizuotų pasakų ir kūrybinių dirbtuvių festivalis, skirtas visai šeimai. Festivalio dėmesio centre – lietuviškos pasakos, jų kūrėjai, personažai ir
tautosakos rinkėjai. Kas valandą vyks spektakliai ir teatralizuoti pasirodymai. Tie, kam labiau patinka ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti, galės leisti laiką kūrybinėse dirbtuvėse: jose bus galima pasigaminti ir groti pasakų šauklių trimitais, kurti erdvinių knygelių puslapius, varžytis literatūriniame protmūšyje ir pasakų bingo. O tarp dirbtuvių ir spektaklių – žaidimai ir šėlionės visose Mokytojų namų erdvėse.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Kultūros paveldas, Literatūra

Po Klėtelės stogu

Programa „Po Klėtelės stogu“ pirmiausia skirta būsimam skaitytojui ugdyti – mokiniams sudominti poeto gyvenimu bei kūryba, „užkabinti“, suintriguoti toliau skaityti ir gilintis į
tekstą. Susėdus prie Klėtelės, trumpai pasikalbama, ką mokiniai jau žino apie poetą, ką prisimena iš skaitytos „Anykščių šilelio“ ištraukos (su ketvirtokais ir penktokais, jau skaičiusiais poemos pradžią; antrokams-trečiokams pradedama sąsajomis su tikruoju šileliu – mišku, į kurį važiuos, tęsdami ekspkursiją po Anykščius, ir A. Baranausko noru aprašyti šį mišką su jo gyventojais). Programoje stengiamasi sukurti įspūdį, kad literatūra ir rašytojas yra kažkas ypatingo, nekasdieniško, kad kūryba yra stebuklas, todėl ir aplinką stengiamasi kurti stebuklingą ir pasakišką: sena klėtelė, prieblanda, gęstančios šviesos, tyla ir kelionės į rašytojo pasaulį „po Klėtelės stogu“ vedlys – Anykščių šilelio kankorėžiukas, sekantis pasaką-ne pasaką apie poetą ir jo tikrą-netikrą Šilelį. Su vaikais žiūrimas 9 min. trukmės animacinis filmukas „Klėtelės pasaka“, supažindinantis su esminiais A. Baranausko gyvenimo momentais, su Klėtelės kaip literatūros kūrinio gimimo vietos istorija. Edukatorė „gyvai“ supažindina su Klėtelės eksponatais, kuriuos mokiniai matė filmuke, pakomentuoja su jais susijusias istorijas, kai kuriuos leidžia paliesti, primenant jų ypatingumą ir vaikams leidžiant suvokti, kad daiktai gali būti iškalbinga biografijos dalis. Trumpai pasikalbama, koks daiktas galėtų papasakoti apie vaiko gyvenimą, pomėgius ir t.t. O kad tas šilelis, aprašytas poemoje, yra tikras ir gyvas, vaikams primena tikras šilelio kankorėžis, kurį kiekvienas kaip simbolį gali pasiimti iš muziejaus ir parsivežti į namus kaip „vedlį“ į A. Baranausko poemos pasaulį ir į domėjimąsi miško paslaptimis. Programa tęsiama rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio Klėtelę, namuose. Atliekamos diferencijuotos užduotys, patikrinančios, ką mokiniai įsiminė prie Klėtelės, sprendžiamas A. Baranausko vaikystės uždavinys.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Dailė, Literatūra

„Iliustruojame pasaką“

Programos pradžioje ekskursijų vadovas visiems pristato lietuvių rašytoją Vytautą V. Landsbergį, perskaito jo pasaką „Bulvė generolė“. Vaikai suskirstomi grupelėmis, kurių kiekviena
gauna skirtingą dėlionę. Jų užduotis – sudėti paveiksliukus ir atpažinti jau girdėtos pasakos personažus ar veiksmo scenas, pavyzdžiui, bulvę generolę vardu Karolina, kopūstą Petrą-Povilą, kopūsto ir bulvės vestuves, miegantį kopūstą Jurgį. Vėliau, pasirinkę piešimo techniką, mokiniai patys įsijaučia į iliustratoriaus vaidmenį ir piešia pasakos herojus ar labiausiai įsiminusią pasakos sceną. Savo įsivaizduojamus pasakos personažus dalyviai gali piešti guašu, akvarele, spalvotais pieštukais arba kreidelėmis, flomasteriais. Tikslas – supažindinti su lietuvių vaikų rašytojais ir pasakos žanru, skatinti aktyvų klausymą ir vaizduotę. Uždaviniai: (1) suteikti daugiau žinių apie V. V. Landsbergį; (2) kartu su ekskursijų vadovu perskaityti pasaką „Bulvė generolė“; (3) žaidimo metu atpažinti pasakos personažus; (4) diskusijos metu aptarti labiausiai patikusius personažus; (5) sukurti iliustraciją pasakai – lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – aktyvus klausymasis, diskusija, dėlionė, kūrybinės dirbtuvės.
Literatūra, Kita

Protų kovos

Kviečiame aktyviai mąstyti ir dalyvauti protų kovose! Tai viena smagiausių ir populiariausių pramogų ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp vaikų. Mūsų protų kovos skirtos vaikams, kurie
nori mąstyti ir yra smalsūs. Ši veikla skatina kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius, bei sužadina norą būti pirmiems. Kaip kadaise rašė filosofas R. Dekartas „mąstau, vadinasi, esu“. Protmūšio klausimai susiję su edukaciniais žaidimais ir jų istorijomis, mokslininkais ir architektūra, galvosūkiais ir skaičiais, nuotraukomis ir muzika. Edukacijos metu aktyviai spėliosime, diskutuosime, priimsime sprendimus ir skatinsime pažinimo džiaugsmą. Mokiniai, atvykę į Proto kovų edukaciją visų pirma turės galimybę susipažinti su mūsų pažinimo erdvėje esančiais žaidimais ir jų istorijomis. Vaikai turės galimybę ne tik pažaisti, tačiau įtraukti ir savo smegenų ląsteles į veiklą. Protmūšio metu užtvirtinsime informaciją, organizuosime diskusijas apie sunkiausius klausimus ir lengvus. Vaikai po edukacijos išeis tikrai „pasikrovę“ geros energijos, žinių srauto ir atradimų!
Rodomi įrašai: 21 - 30175