Kultūros paveldas, Literatūra

Orientacinis žaidimas „Literatūriniai Joniškio vingiai“

Edukacinė programa „Literatūriniai Joniškio vingiai“ skirta vyresniųjų klasių (9–12) moksleiviams. Tai orientacinis žaidimas, skirtas supažindinti su garsiais Joniškio krašto
literatais, aplankyti vietas, kuriose jie gyveno, kūrė ar buvo įamžintas jų atminimas. Pasiskirstę į komandas (su palyda, t.y. su vienu iš darbuotojų) naudodamiesi telefone įdiegta nemokama mobiliąja programėle Actionbound keliausite po Joniškio miestą ir įveiksite pateiktas užduotis. Žygiuodami Joniškio gatvėmis susipažinsite su 10 kūrėjų, iš jų trys – literatūros klasikai. Orientacinio maršruto metu reikės prisiminti žymiausius kūrinius, atspėti rašytoją, įsiamžinti prie atminimo vietos. Pabaigę žaidimą sužinosite, kur gyveno ir kūrė įžymus literatai.
Architektūra, Literatūra

Dvaras XIX a. (pagal A. Puškino romaną “Dubrovskis”)

Edukacija “Dvaras XIX a. (pagal A. Puškino romaną “Dubrovskis”)” skirta rusų mokyklų mokiniams, jau susipažinusiems su A. Puškino romanu “Dubrovskis”, bet gali būti pritaikyta ir tiems
mokiniams, kurie nežino romano siužeto. Edukacijos metu moksleiviai sužino apie XIX a. dvaro pagrindinius pastatus, šeimininkų gyvenimą, dienotvarkę. Praktinė dalis: mokiniams siūloma iškirpti ir suklijuoti iš dalijamosios medžiagos Markučių dvaro arba Michailovskoje dvaro maketą.
Literatūra, Etninė kultūra

Diena darbu linksma (pagal lietuvių liaudies pasaką „Jaučio trobelė“)

Pajautę, kad vaikai nesidomi senąja lietuvių liaudies kultūra pasiūlysime interaktyvią edukaciją. Užsiėmimo metu bibliotekininkė seks lietuvių liaudies pasaką "Jaučio
trobelė", pagal turinį vaikai įsitraukia į veiksmą. Pasakoje minimi senieji lietuvių liaudies amatai: kalvystė, audimas, dailidė, malūnininkystė. Remdamiesi šiais turinio elementais edukacijos dalyvius bibliotekininkė mokins iš modelino gaminti praeityje ir dabar populiarų aukštaitijos krašto patiekalą - virtinius, austi (gebės iš spalvoto popieriaus juostelių išsiausti kilimėlį-knygų skirtuką), supažindins su kalvyste (dainuos dainelę "Mano tėvelis buvo kalvelis" ir muzikuos mediniais plaktukais), malūnininkystę (per pasakojimą susipažins su malūnininko darbu , sužinos kaip malami grūdai ir iš kur atsiranda miltai), dailidės amatu (per pasakojimą sužinos senovinių trobų rentimo paslapčių). Edukacijos pabaigoje dalyviai iš kartoninių detalių padės pasakos veikėjui jautukui suręsti trobelę ir žais lietuvių liaudies žaidimą "Graži mūsų šeimynėlė".
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Linksmoji pamoka rašytojo namuose“

Programos „Linksmoji pamoka rašytojo namuose“ dalyvius pakviesime į pažintinį pasivaikščiojimą po Juozo Grušo sodybą, jo vardu pavadinto muziejaus ekspozicijų sales, susipažinsime su
įdomiausiais statiniais, įrenginiais, augalais, memorialiniais daiktais, spaudiniais, rašymo priemonėmis, kuriais naudojosi būsimas rašytojas (vaikystėje, jaunystėje) ir jo šeimos nariai. Linksmoje ir žaismingoje pamokėlėje, paruoštoje pagal lietuvių tautosaką ir originaliąją mūsų rašytojų kūrybą, integruojant matematikos, pasaulio pažinimo ir muzikines užduotis (minklių, mįslių spėjimas, skaičiuotės, mokymasis skaičiuoti (sudėti, atimti) senoviškais skaitliukais, kuriais naudojosi J. Grušas, rašymas mašinėle, muzikos pamokėlė pagal rašytojo pamėgtą ir savo vaikams dainuotą dainelę; pateiktų iliustracijų su Kauno vaizdais tyrinėjimas ir kai kurių muziejuje pamatytų eksponatų – skulptūrų eskizų buvimo vietos vaikų gimtajame mieste nustatymas ir kt.), pasiskirstę į grupes, vaikai varžysis dėl greičiausiai pateiktų ir teisingiausių atsakymų, mokysis formuoti suvokimą apie muziejų kaip kultūros išsaugojimo įstaigą, kurioje nėra nuobodu ir galima laisvai reikšti savo kūrybines mintis, įgyvendinti smagius sumanymus, lavinti atmintį, susipažinti su naujomis sąvokomis, diskutuoti su bendraamžiais, įdomiai bendrauti su programos vadovais. Programos pabaigoje drauge su vaikais ir pedagogais įvertinsime grupių veiklą: bendravimo ypatumus, pažinimą, iniciatyvumą, kūrybingumą, mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus, pasveikinsime ir apdovanosime aktyviausius dalyvius.
Literatūra

Išmanyk Maironį (9–12 kl.)

Edukuokimės muziejuje išmaniai! Derindami tradicijas ir modernumą siūlome naują edukacinę programą. Kaip viskas vyksta? Moksleiviai, lankydami memorialinį Jono Mačiulio-Maironio butą,
išklauso trumpo ir įdomaus edukatorės pasakojimo apie svarbiausias poeto gyvenimo detales, savarankiškai apžiūri Maironio biografijos ir kūrybos ekspoziciją. Pasisėmę žinių ar atgaivinę jau turimas, keliauja į edukacinę klasę pasitikrinti, kaip išmano Maironį. Moksleiviai kviečiami dalyvauti viktorinoje, kupinoje skirtingo tipo (vaizdiniai, garsiniai, taip / ne, su pasirinkimo variantais...) ir sudėtingumo klausimų. Edukacija vyksta naudojant išmaniąsias technologijas: klausimai pateikiami išmaniojoje lentoje, o atsakymai pildomi planšetėse – kiekvienas moksleivis gauna po planšetę, tad galima stebėti individualius pasiekimus, o, moksleiviams pageidaujant, viktorinoje galima dalyvauti komandomis. Išmokti kažko naujo ar įsiminti jau turimas žinias dar niekada nebuvo taip smagu ir išmanu!
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa "Bėk, Beatriče!"

Rašytojui, humanistui Juozui Grušui visuomet rūpėjo jaunimo tema. Autorius savo kūryba, ypač tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ siekė atskleisti laikmečio piktžaizdes (jaunų
žmonių priklausomybės, agresyvus elgesys, smurto proveržiai, prievarta, pakrikę santykiai su tėvais, identiteto krizė ir kt.), kėlė sudėtingas etines problemas, pasižymėjo apibendrinimų platumu, emocijų ir minties aštrumu, subtilia psichologine analize. Iki šiol aktualus jo deklaruojamas troškimas kovoti „už žmogų, jo pilnavertiškumą ir taurumą, už aukštas moralines normas ir principus gyvenime“. Edukacinės programos „Bėk, Beatriče“ veiklos eiga: ekskursija po muziejų, aktyvus klausymasis, aktyvus teatrinės ekspozicijos tyrinėjimas, klausimų formulavimas ir pateikimas edukatoriui, pažintis su vaizdo ir garso medžiaga, kūrybinės užduoties įgyvendinimas (pagal gautą temą sukurti ir žodžiu pristatyti literatūrinę miniatiūrą), mokinių įsitraukimas į prasmingą komunikaciją (diskusiją „J. Grušo tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ ne / aktualumas“) su bendraamžiais, pedagogais ir edukatoriais, veiklos vertinimas. Trumpoje ekskursijoje po teatro ekspoziciją programos dalyviai supažindinami su įdomiausiais eksponatais: rankraščiais, fotografijomis, meno kūriniais, teksto fragmentais, susijusiais su aptariama pjese. Bus pateikiama naujų sąvokų: tragikomedija, pagrindinė mintis, veiksmo erdvė, laikas, remarka, veiksmo kulminacija, režisūra ir kt. Mokiniai pamatys unikalių teatro ir kino dailininkų sukurtų scenovaizdžių ir kostiumų eskizų, afišų, teatro ir kino pastatymų vaizdo įrašų, išgirs 1967 m. spektaklio garso įrašo fragmentą. Nagrinėsime temas, pabrėžiančias laikmečio kontekstą, socialines ir biografines kūrinio „Meilė, džiazas ir velnias“ atsiradimo aplinkybes, gilinsimės į autoriaus pasaulėžvalgines intencijas. Programa siekiama supažindinti moksleivius su populiariausia J. Grušo pjese, jos žanriniais ypatumais, inscenizacijomis, akcentuojant kūrinio aktualumą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Valstybės kūrimas. Kalba ir laisvė

Ši integruota programa pradedama Lietuvos Nepriklausomybės salėje, kurioje pristatomi eksponatai - Nepriklausomybės Akto signatarų biržiečių nuotraukos, daiktai, prisiminimai, itin
įdomi Antano Smetonos biusto istorija, sąsajos su Biržais. Skaidrės padeda atskleisti A. Smetonos, A. Petrulio, J. Šerno lietuvybės idėjas, pagrindinius raštus. Akcentuojami įdomūs faktai ( kas sugalvojo žodį „Nepriklausomybė", kodėl reikia melstis lietuviškai ir kt.).Trumpai pristatoma lietuvių kalbos kitimo, norminimo istorija, J.Jablonskio naujadarai. 9-10 klasių mokiniai kuria mokyklos reklamą, naudodamiesi senovinių žodžių žodynėliu, diskutuoja apie lietuvių kalbos draudimą, grupėmis sudeda dėliones ( muziejaus eksponatai ) Ir jas komentuoja, suranda tą eksponatą salėje. 11-12 klasių mokiniai , naudodamiesi senovinių žodžių žodynėliu, kuria meilės laišką, padėką , sako trumpą viešą sveikinimo kalbą Nepriklausomybės atkūrimo, kalbos laisvės atgavimo tema, pratęsdami pasiūlytą pradžią, kurią gauna burtų keliu. Antra dalis - salėje „Lietuva - carinės Rusijos sudėtyje". 9-10 klasių mokiniai suranda artefaktus, eksponatus, susijusius su spaudos draudimu ir juos komentuoja ( J.Bielinio portretas, kapas, sodyba, knygos, laikraščiai ir kt.), iš pateiktų daiktų atrenka, kaip buvo gabenamos ar kur slepiamos knygos, pabaigoje perskaitomas pasižadėjimas vartoti tik lietuviškus žodžius.11 - 12 klasių mokiniai dalyvauja simuliacijoje - patikrinimas caro muitinėje, pokalbis su žandarais, atlieka pateiktų kainų analizę. Pabaigoje kuriama priesaika vartoti tik lietuviškus žodžius.
Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru
Kultūros paveldas, Literatūra

Atradimai „Pavasario balsuose“

Jei mokykloje tyrinėjote poeto Jono Mačiulio-Maironio eilėraščius „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“ ar „Pavasaris“ ir norėtumėte susipažinti su Maironio kūryba išsamiau, ši edukacinė
programa kaip tik Jums! Edukacinė programa „Atradimai „Pavasario balsuose“ skirta vyresniųjų klasių (10–12 kl.) moksleiviams, norintiems apie Jono Mačiulio-Maironio svarbiausią literatūrinį palikimą – eilėraščių rinktinę „Pavasario balsai“ sužinoti naujų, dar negirdėtų faktų: aiškinsimės, kiek šio poezijos rinkinio leidimų išėjo poetui gyvam esant, kuris iš jų buvo sutiktas ir vertintas šiek tiek kritiškai, kokiais eilėraščiais nauji leidimai buvo papildomi, minėsime antrojo „Pavasario balsų“ leidimo „dingimo“ mįslę, sužinosime, kokiems asmenims poetas dedikavo savo eilėraščius ir kaip šie asmenys yra susiję su paties Maironio gyvenimu, bei daug daug kitų įdomių dalykų!.. Negana to, šioje edukacinėje programoje moksleiviai turės galimybę patyrinėti ir praktiškai palyginti, kaip įvairiuose leidimuose kito patys eilėraščiai, kaip jie buvo redaguojami. Po trumpos ekskursijos memorialiniame Maironio bute, moksleiviai edukacinėje klasėje bus skirstomi į komandas, joms išdalinamos kortelės, kuriose pateikta vaizdinė ir tekstinė informacija, susijusi su Maironio „Pavasario balsais“. Kiekvienai grupei tenka vis kita poezijos rinkinio tema. Užduotis – ne tik suvokti, kaip kiekviena atskira kortelė yra susijusi su šia poezijos rinktine, bet ir atrasti tarpusavio sąsajas. Užduotis – savo atradimus „Pavasario balsuose“ pristatyti kitoms komandoms ir taip drauge su ekskursijų vadovu susipažinti su poezijos rinkinio paslaptimis.
Literatūra, Etninė kultūra

Pasigamink marškinėlius "Nepamiršk kas esi"

Edukacija skirta visų klasių mokiniams. Pažintis su Mažąja Lietuva, vienu iš Lietuvos etnografinių regionų ir žymiausia šio krašto rašytoja I. Simonaityte. Mokiniai turės unikalią
galimybę išgirsti šišioniškių (lietuvininkų) tarme garso įrašų iš I. Simonaitytės „Aukštųjų Šimonių likimo“, taip pat įrašų apie šį unikalų kraštą, jo tradicijas. Aptarsime kuo ypatingas šis kraštas ir koks jo likimas. Aptardami Mažosios Lietuvos gamtinį išskirtinumą, kultūrinį paveldą, savitas tradicijas, gaminsime marškinėlius kiekvienas sau. Marškinėliai bus su iš anksto atspaustu Lietuvos kontūru su etnografinių regionų ribomis. Marškinėlius puoš užrašas “Nepamiršk kas esi“. Specialių priemonių ir dažų tekstilei pagalba žymėsime etninių regionų centrus, piešime regionų vėliavas žemėlapyje, aptardami kuo regionai skiriasi. Akcentuosime iš kokio regiono esame kilę, priskirsime regionams spalvas arba specialius raštus. Edukacijos sudėtingumas kas kartą bus pritaikomas prie mokinių amžiaus.
Rodomi įrašai: 301 - 310333