Literatūra

Pasakiška pamoka, skirta patyčių prevencijai

Programa yra suskirstyta į dvi dalis – teorinę ir praktinę. Teorinės dalies metu kartu su moksleiviais skaitysime pasaką, kuri pabrėžia patyčių temą, aptarsime ją ir padiskutuosime,
kaip jautėsi veikėjai, ką galėjo padaryti kitaip. Vaikų mąstymas paremtas metaforomis, todėl įsivaizduojamą situaciją iš pasakos jie lengvai pritaiko ir sau. Vėliau moksleiviai bus supažindinti su savo psichinės švaros svarba – kas tai yra? Kodėl reikia rūpintis savo psichine švara? Kaip tai daryti? Praktinėje dalyje moksleivius išmokysime kelių kvėpavimo (nusiraminimo) technikų ir visi kartu pasigaminsime po streso kamuoliuką, kurį moksleiviai galės pasiimti su savimi.
Dailė, Literatūra

ILIUSTRACIJŲ PASAULYJE: Knygos personažo kūrimas

ILIUSTRACIJŲ PASAULYJE: Knygos personažo kūrimas – tai edukacinis praktinis užsiėmimas, kuriuo metu dalyviai bus trumpai supažindinti su iliustracijos pagrindiniais aspektais ir
vaidmeniu knygoje, didesnį dėmesį atkreipiant į istorijos pagrindinį veikėją, esminius bruožus, kuriuos atskleidžia tekstas. Užsiėmimą ves ir savo kūrybine patirtimi bei įgūdžiais dalinsis profesionali dailininkė-iliustruotoja Marija Giliova. Užsiėmimo metu bus pristatyta paprasta schema, kuria vadovaujantis galima sukurti unikalų personažą (pagrindinį veikėja), per didį, formą, kompozicijos elementus, spalvą ir jų derinį. Atlikdami kelias kūrybines užduotis, kartu atsitiktinai surasime neįprastus žodžių junginius, busimo veikėjo pagrindinius bruožus ir savybes. Dirbdami su tekstu, mokiniai bus skatinami vadovautis savo vaizduote, pasitelkti unikalius kūrybinius gebėjimus, žinias bei užsiėmimo metu pristatyta informacija. Aptarsime simbolių reikšmes ir mokysimės vaizdo bei simbolių pagalba „užkoduoti pagrindinę žinutę“. Užsiėmimo metu, kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo personažą ar kelius jo variantus. Kilus klausimams ar susidūrus su „kūrybos iššūkiais“, dalyviams bus suteikta profesionalios dailininkės-iliustruotojos pagalba. Šis užsiėmimas suteikia galimybę saviraiškai, atskleidžia unikalų kiekvieno mokinio požiūrį bei teksto suvokimą, pažadina vaizduotę. Taip pat ugdo gebėjimą „perskaityti“ vaizdus ir geriau suprasti teksto esmę, jį interpretuoti. Ugdo meninius įgūdžius ir suteikia naujas žinias, kurios ugdo gebėjimą spręsti problemas ar išskylusius iššūkius kūrybiškai, netradiciniu būdu, ieškant daugiau galimybių. Taip pat, plečia kultūrinį akiratį, moko pažiūrėti kitu kampu, užduoti sau klausimą bei analizuoti.
Dailė, Literatūra

KODĖL BAISIOS PABAISOS ?

Integruota lietuvių kalbos, dailės, pasaulio pažinimo ir vizualinio mąstymo pamoka. Prie Valentino Antanavičiaus paveikslo „Vabalas ir saulė“ diskusijai sužadinti pateikiama
informacija apie tai, kad senovėje žmonės, žiūrėdami į dangų ir nežinodami, kodėl vyksta vienas ar kitas reiškinys, nuogąstaudavo, jog saulę nori praryti kokia nors pabaisa. Koks gamtos reiškinys taip gąsdino senolius? Išsiaiškinus toliau apie šį paveikslą diskutuojama remiantis vizualinio mąstymo klausimais. Po diskusijos sekama sakmė apie Saulę, Mėnulį ir Žemę, ji trumpai aptariama. Vaikams primenama: kas yra sakmė, kaip ji kuriama ir kas būtinai joje turi būti. Tuomet mokiniai pakviečiami išsirinkti paveikslus ir pabandyti pagal juos sukurti sakmę. Kiekviena grupė pristato savo sakmę, o kitos grupės spėja, kuriam paveikslui ji kurta. Temos tolimesniam pokalbiui: Kada pabaisos baisios? Ar tikrai pabaisa baisi, kai žinai, kas tai yra? Kiek svarbus pirmas įspūdis? Ar jis visada teisingas? Edukacija vyksta edukacinėje erdvėje, o ne parodoje. naudojamos MO muziejaus kūrinių reprodukcijos ir projekcijos. Jeigu klasė turi daugiau laiko pasiūloma sukurti unikalų savo sugalvotos fantastinės būtybės grafikos atspaudą.
Dailė, Literatūra

Knygos iliustracijos dirbtuvės

Programos tikslas – skatinti pradinių klasių mokinius skaityti lietuvių literatūrą, formuoti platesnį jų akiratį, ugdyti kūrybiškumą, stiprinti kultūrinį ir tautinį identitetą.
Uždaviniai: 1) Sudaryti mokiniams palankias sąlygas pažinti ir suvokti savo amžiaus grupei rekomenduojamus lietuvių autorių ir lietuvių liaudies kūrinius. 2) Paskatinti mokinių kūrybinę raišką, supažindinti su literatūros kūrinio stebėjimo, analizavimo įgūdžiais ir jų pritaikymu įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus. 3) Suteikti mokiniams pirminius darbo su kompiuterių ir grafinių planšečių piešimo bei garso kūrimo programomis pradmenis. 4) Supažindinti mokinius su biblioteka kaip alternatyvia kūrybai bei skaitymui palankia vieta ir paskatinti naudotis jos paslaugomis. Prieš atvykstant į užsiėmimą mokinių grupė bus kviečiama atlikti tam skirtą namų darbą – kartu su mokytoja arba individualiai perskaityti lietuvių autorių arba lietuvių liaudies kūrinį (-ius) iš pateikto (formaliojo švietimo programas papildančio) sąrašo. Užsiėmimo metu dalyviai, vadovaujami bibliotekininko, nagrinės ir aptars perskaitytus tekstus, formuos kūrinio suvokimo ir išraiškos vizualia forma pradmenis, ruošis knygos iliustravimo kūrimui. Parengę savo kūrybinį sumanymą, mokiniai susipažins su grafinių planšečių ir kompiuterių programomis, skirtomis vaizdui bei garsui kurti. IRT technologijų pagalba vaikai formuos pradinius erdvinės, spalvinės, garsinės aplinkos kūrimo įgūdžius, išbandys ir pasirinks sau labiausiai tinkančią atlikimo techniką. Visi individualiai sukurti meniniai darbai bus panaudoti kuriant baigiamąjį komandos darbą, kurį dalyviai įrašytą į skaitmeninę laikmeną galės parsinešti namo ir pademonstruoti savo draugams bei šeimos nariams. Dalyvavimas užsiėmime paskatins mokinius kitu žvilgsniu pažvelgti į lietuvių literatūrą, atskleis jų meninius gebėjimus, praplės estetinę nuovoką, patenkins dailės bei muzikos pažinimo bei raiškos poreikius.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Literatūra, Kita

Nematau, bet nesiskiriu

Edukacija "Nematau, bet nesiskiriu" skirta įvairaus amžiaus mokiniams supažindinti su "kitokiais" žmonėmis - aklaisiais ir silpnaregiais, parodyti, kad jie yra
visaverčiai visuomenės nariai. Vaikai mokomi pagelbėti tokiems žmonėms, informuojami, kokios yra pagalbinės priemonės (baltos lazdelės, kalbantys kompiuteriai, laikrodžiai, spalvos indikatoriai; signaliniai skysčio indikatoriai), padedančios jiems gyventi ir kur jas gauti. Užsiėmimo dalyviai gali pabandyti patys pasijausti neregio kailyje ir užrištomis akimis pabandyti padaryti įvairius dalykus: atpažinti draugą, atskirti įvairius produktus, "apsipirkti parduotuvėje", pasigaminti sumuštinį, pavaikščioti su baltąja lazdele. Edukacijos dalyviai sužinos apie Brailio raštą, jo kūrėją Luji Brailį, apie lietuviams raštą pritaikiusį Praną Daunį, bus supažindinti su Brailio abėcėle ir leidiniais Brailio raštu, galės patys pabandyti rašomąja mašinėle atsispausdinti savo vardą Brailio raštu. Sužinos apie garsiausius Lietuvos ir pasaulio neregius, pasiekusius meno ar mokslo aukštumų, dirbančius atsakingus darbus.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Dievų miško“ istorija“

Edukacinę programą „Dievų miško“ istorija sudaro dvi dalys: edukatoriaus pasakojimas bei savarankiškas dalyvių darbas. Užsiėmimo pradžioje edukatorius supažindina dalyvius su B. Sruogos
gyvenimo ir kūrybos detalėmis, akcentuodamas Štuthofo koncentracijos stovyklos realijas literatūrinėje ekspozicijoje. Aptariamos B. Sruogos patekimo į koncentracijos stovyklą istorinės, politinės aplinkybės, knygos „Dievų miškas“ rašymo bei leidybos situacija, supažindinama su knygos vertimais į užsienio kalbas. Vėliau, pasiskirsčius nedidelėmis grupelėmis, moksleiviams pateikiami iliustruoti sąsiuviniai-testai su atsakymų variantais, iš kurių vienas arba du yra teisingi. Baigus darbą, kolektyviai aptariami ir argumentuojami pasirinkti atsakymai.
Literatūra, Kita

Aš ir kitas Aš

Aš Šioje dalyje patirtinių žaidimų dėka ir remdamiesi asmeninio bei komandinio darbo principais tyrinėjame iš ko susideda mūsų aplinka, kas sudaro mūsų gyvenimą, kokioje vietoje
randuosi "aš". Naudojame laisvojo rašymo, temų prioritezavimo principus. Kiekvienas susikuriame asmeninį gyvenimo, pomėgių, draugų žemėlapį, kurio epicentras esu "aš". Kitas Aš Šioje dalyje dirbdami porose, o paskui grupėse dalyviai išsiryškina trūkstamas/ siekiamas savo savybes (pvz. man trūksta drąsos, užsispyrimo ir t.t.) bei sudėlioja vieno grupėje sukurto veikėjo savybes. Aš + kitas aš = ? Šiame etape dirbama individualiai ir bendrai. Sukuriamas bendras grupės įsivaizduojamo dar vieno dalyvių gerųjų paveikslas. Kalbama, ko galima iš šio žmogaus pasimokyti, ko siekti kartu su juo, ką pasiskolinti ir t.t. Susitapatinimas Šiame etape programos dalyviai aptaria gautas patirtis bei prieš išsiskirstydami apdovanoja vienas kitą paskatinimais.
Literatūra, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“

Visas edukacinis užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“ sukonstruotas kaip meninė instaliacija. Garsinio ir tekstinio pasakojimo centre Baltijos jūros ruoniai – didžiausi mūsų regione
gyvenantys jūrų gyvūnai, kurie kuria mūsų regiono unikalumą ir savitą ekosistemą. Dalyviai kviečiami į bendrą dialogo erdvę, kuri atskleidžia šių gyvūnų kasdienybę, patirtis ir savijautą. Į meninį dialogą, kuris skatina išgirsti tiek mums, tiek ruoniams aktualias ekologijos, taršos ir išlikimo temas, kviečia permąstyti asmeninį santykį su mus supančia aplinka.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Rodomi įrašai: 31 - 40175