Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Kultūros paveldas, Literatūra

Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai

“Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai” – tai edukacinė programa apjungianti Baroko epochos literatūros istoriją, muziką, raštą ir pristatanti vieną žymiausių lotyniškai rašiusių
XVII a. Europos poetų Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, Baroko epochos muzikos, rašto, literatūros bei XVII – XVIII a. Žemaitijoje klestėjusios jėzuitų kolegijos, kaip vienos reikšmingiausių Kražių miestelio kultūros paveldo objektų istorijos aktualizavimo, pažinimo ir sklaidos. Edukacinė programa „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teminė ekskursija, kurios metu pristatoma XVII – XVIII a. klestėjusios Kražių jėzuitų kolegijos istorija, iškiliausios asmenybės, kultūros paveldo objektai. Ekskursija vedama Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje. Antroji dalis – praktinė, jos metu pasitelkus to laikotarpio rūbus, muziką, literatūrą, šokį bei raštą pristatoma Baroko epocha plačiąja prasme. Čia edukacijos dalyviai supažindinami su barokiniu raštu – antikva, plunksna dailyraščiu rašo ir skaito (lotyniškai ir lietuviškai) pateiktus M. K. Sarbievijaus tekstus, išmoksta pagrindinį barokinio menueto žingsnelį, klausosi gyvai atliekamos instrumentinės ir vokalinės Baroko epochos muzikos. Programa skatina bendravimą, ugdo komunikacinius ir meninius gebėjimus, kūrybinę saviraišką bei prigimtinę jauno žmogaus kultūrą. Galime drąsiai teigti, kad edukacinės programos dalyvių įgyta patirtis atsiskleis tolimesnėje veikloje ugdymo metu, o pažintis su M. K. Sarbievijumi padės lengviau suprasti Baroko epochos literatūrą ir joje atsispindinčias vertybes.
Literatūra, Muzika

Lopšinės ir pasakos mažiesiems

Močiutės namelyje kvepia čiobreliais ir mėtomis, minkštame krėsle sėdi močiutė, su mezginiu rankose, ir laukia vaikų, kurie ateis pasiklausyti jos pasakėlių... Tai teatralizuota
programa mažiesiems, kuri nukels vaikus į saugią, jaukią romantiškai nostalgišką aplinką, leis atsipalaiduoti ir pažaisti. Klausysimės ir kartu dainuosime lopšines, inscenizuosime pasakas. Žolelių arbata ir močiutės keptų pyragėlių skonis sužadins pačius šilčiausius vaikystės jausmus. Gyva muzika, betarpiškas bendravimas, padės vaikams atsiskleisti, būti savimi, kartu kurti , improvizuoti, o tuo pačiu pailsėti ir pasikrauti gerų emocijų. Juk šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje taip trūksta ramybės, įsiklausymo į save, į senolių išmintį.
Literatūra, Dramos teatras

Knygnešio kelias

Edukacinis užsiėmimas „Knygnešio kelias“ – tai vaikų atliekama inscenizacija atkurtoje XIX a. slaptojoje (daraktorinėje) mokykloje. XIX a. antrojoje pusėje carinė Rusija vykdydama
šalies gyventojų rusifikaciją, įveda draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Šį draudimą seka įsakymas uždaryti visas nevalstybines (kartu ir parapijines) mokyklas bei uždraustas mokymas lietuvių kalba. Į kovą už lietuvių tautos gyvybingumą stojo nemažai dvasininkų, inteligentų, paprastų kaimo ir miesto žmonių. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos, periodinė spauda į Lietuvą buvo gabenama slapčia. Tuo rūpinosi knygnešiai. Knygnešių tykodavo Rusijos pasienio pareigūnai (žandarai). Ne vienas knygnešys pateko į jiems paspęstas pinkles. Edukacinio užsiėmimo „Knygnešio kelias“ metu moksleiviai supažindinami su XIX a. spaudos draudimo laikotarpiu ir valdžios siekiu pažaboti lietuvių tautą bei lietuvių tautos siekį išlikti ir išsaugoti savo kalbą ir istoriją. Edukacijos metu vaikai inscenizuoja sunkų ir varginantį knygnešio kelią iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) per sieną iki slaptosios mokyklos, bando išvengti žandarų paspęstų spąstų ir kuria variantus, kur ir kaip knygnešys galėtų pernešti didžiausią to meto turtą – lietuviškas knygas – ir nepakliūti į žandarų pinkles. Tam pasitelkiami aptariamam laikotarpiui būdingi leidiniai, apranga, kiti rekvizitai.
Literatūra, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Kaip atsiranda perlas?“

Istorijos apie perlus yra apaugusios daugybe mitų bei pasakojimų: vieni teigia, jog perlai atsirado iš Ievos ir Adomo ašarų, kiti – jog perlai turi mistinių galių, kurios gali net
pražudyti. Edukacinio užsiėmimo metu pateikiami tikri faktai apie perlo gimimą, augimą, jo namelį – perluotę. Užsiėmimo metu atliekamas neįtikėtinas bandymas, kurio pabaigoje užgimsta perlas ir... saldainis kiekvienam užsiėmimo dalyviui. Užsiėmimo tikslas: • Aiškinantis, kaip ir kur susiformuoja perlas, kuo dirbtinis perlas skiriasi nuo natūralaus, ugdomas suvokimas, kaip svarbu „perlą“ auginti savyje. Užsiėmimo uždaviniai: • Padėti suvokti perlo susiformavimo kelią taikant technologijų, dailės pamokų elementus. • Mokyti atpažinti „perlus“ artimųjų žmonių charakteriuose, darbuose. • Skirti dirbtinio ir natūralaus perlo vertę gamtoje ir žmonių gyvenime. Edukacija susideda iš kelių etapų: pradžioje vaikai suintriguojami, sužadinamas smalsumas kartu su edukatoriumi apsibrėžti užsiėmimo temą. Vaikai raginami klausti, spėti, siūlyti ir atspėti temą. Vystant užsiėmimo temą, integruojama literatūra, prisimenamos legendos ir padavimai. Antroje edukacinio užsiėmimo dalyje pateikiamos praktinės užduotys: statomas perlo namas, atliekamas bandymas, kurio metu mokiniai pasigamina šokoladinius perlus. Šio užsiėmimo metu galima pamatyti ir paliesti ir patį brangiausią perlą pasaulyje. Edukacijos tikslas – skatinti asociatyvų vaikų mąstymą, mokyti juos ieškoti sąsajų tarp gamoje ir jų gyvenime vykstančių procesų. Skatinant smalsumą, natūralų domėjimąsi supančia aplinka, vaikai kviečiami tyrinėti gamtos pasaulyje vykstančius procesus ir lyginti juos su savo artimiausia aplinka. Ko reikia, kad užaugtų gražus didelis ir vertingas perlas? Kiek laiko jam reikia subręsti? O ko reikia, kad užaugtų ir kaip asmenybė susiformuotų žmogus? Kokių sąlygų reikia, kad žmogus taptų „perlu“?
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Istorinių asmenybių įprasminimas Juozo Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“ ir jos inscenizacijose“

Edukacinės programos „Istorinių asmenybių įprasminimas Juozo Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“ ir jos inscenizacijose“ veiklos eiga: trumpa ekskursija, aktyvus teatrinės ekspozicijos
tyrinėjimas, klausimų formulavimas ir pateikimas edukatoriui, spektaklių vaizdo įrašų peržiūra, dramos teksto raiškus skaitymas, pasiskirstymas į grupes, komandinis darbas – atsakymas į viktorinos klausimus, veiklos aptarimas ir vertinimas, asmeninė refleksija – savo veiklos patirties muziejuje ir rezultatų apmąstymas. Muziejaus teatrinėje ekspozicijoje bus supažindinama su meno kūriniais (teatro ir kino dailininkų sukurtais scenovaizdžių ir kostiumų eskizais, afišomis), rankraščiais, įvairių dramos pastatymų spektaklių fotografijomis, teatriniais ir istoriniais kostiumais. Programos dalyviams bus rodomas televizijos spektaklio „Barbora Radvilaitė“ fragmentas (rež. V. Bačiulis, 1982), to paties pavadinimo spektaklio Kauno dramos teatre ištrauka (rež. J. Jurašas, 1972), pasakojama apie kitas J. Grušo dramos interpretacijas. Diskutuojama apie istorinės dramos ypatumus, vaizduojamą laikmetį, pjesės siužetinę liniją, trumpai aptariami „Barboros Radvilaitės“ herojų paveikslai. Moksleiviai kviečiami susipažinti su pjesės tekstu ir raiškiai perskaityti edukatorių paruoštas dramos ištraukas, atkreipiant dėmesį į tai, kad dramos kūrinio kalba organizuota taip, kad jį būtų galima reprodukuoti scenoje, jo meninis vaizdas iš esmės kuriamas tik veikėjų dialogais ir monologais. Siūloma interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu. Drauge aptariama, kaip rašytojas siekia tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui. Programos pabaigoje dalyviai turės galimybę išgirsti kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus, kūrusio muziką „Barboros Radvilaitės“ spektakliui, „Himną meilei“, pasimatuoti istorinį kostiumą ir nusifotografuoti.
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir įsegamų ženkliukų dirbtuvės

Pagrindinis edukacinio užsiėmimo „Skaitymai ir įsegamų ženkliukų dirbtuvės“ tikslas – skaitymo procesą papildant kūrybine veikla leisti vaikams atrasti, kad literatūra (konkrečios
knygos) gali veikti kaip jausmų (ir savęs) pažinimo priemonė. Užsiėmimą sudarys skaitymo, diskusijų ir kūrybinė dalys. Į skaitymo dalį įtraukiamos knygos vaikams apie jausmus bei emocijas, pasirenkamos atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų amžių (klasę). (pvz.: T. Moroney „Kai jaučiuosi laimingas“, „Kai jaučiuosi piktas“, J. Moore-Mallinos „Konfliktų sprendimas“ „Mano jausmai. Ką jie reiškia?“, Ch. N. Pereira „Pasakyk, ką jauti“, O. Brenifier „Meilė ir draugystė“ ir kt.). Skaitydami pasirinktus kūrinius (ar ištraukas), kelsime klausimus: kas apskritai yra jausmai? kada ir kodėl jie kyla? ar gali būti blogų jausmų? kaip juos atpažinti ir ką su jais daryti? Siekiant parodyti, kad ne visada mūsų emocijas ir jausmus kiti supranta teisingai, gaminsime įsegamus ženkliukus sau ir savo draugui (kuriam draugui bus gaminamas ženkliukas, paaiškės burtų keliu). Gautus rezultatus (du ženkliukai kiekvienam vaikui) palyginsime ir aptarsime tam, kad pamatytume skirtumus, kaip mes matome save ir kaip mus mato bei supranta kiti.
Dailė, Literatūra

Edukacija „Kuriame pasaką“

Programą veda vaikiškų knygų rašytojas – iliustratorius Dainius Šukys. Tikslas - per literatūrą ir dailę skatinti vaikų domėjimąsi knyga, tobulinti jų literatūrines žinias, saviraišką,
tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti kūrybines kompetencijas, atitinkančias vaikų amžių. Edukacinio užsiėmimo pradžioje rašytojas pasakoja kaip kuriama knyga. Edukatorius naudodamas įvairius simbolius kartu su mokiniais žodžiu ir raštu kuria žaismingus, improvizacinius tekstus, dialogus. Vaikai įsikūnyja į pasakos personažus, piešia. Užsiėmimo metu mokiniai mokosi kritiškai mąstyti, išlaisvinti savo vaizduotę. Lavinami asmeniniai kiekvieno vaiko meniniai ir literatūriniai gebėjimai. Edukacija skirta priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1 – 5 klasių mokiniams. Užsiėmimo trukmė 45 min. Vieta: mokyklų klasėse, bibliotekose.
Literatūra

Tremtis Antano Miškinio poezijoje

Kviečiame į autentišką A. ir M. Miškinių literatūrinę-etnografinę sodybą, Juknėnuose, kurioje gimė, subrendo Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo
atstovas, rezistentas Antanas Miškinis. Manome, kad pasirinkus temą „Antano Miškinio tremties poezija“ geresnės vietos jos suvokimui tiesiog nėra. Matysime išlikusius A. Miškinio rankraščius, laiškus, asmeninius daiktus, išgirsime poeto balsą, dukters prisiminimus. Pajusime tėviškės dvasią, kuri įkvėpė ir palaikė poetą. Prisiminsime ir permąstysime valstybės ir žmogaus istoriją rezistenciniu laikotarpiu. Ką tuomet veikė Antanas Miškinis?.. Užsiėmimo dalyviai sužinos apie A. Miškinio dalyvavimą Kauno miesto „Tauro“ apygardos rezistentų veikloje, suėmimą, apie jo laikyseną Kauno ir Vilniaus kalėjimuose, tremties metus Mordovijos mirtininkų barake, Olžeraso, Omsko lageriuose, apie nuolat palaikomą ryšį su gimtaisiais namais, apie slaptą ir ilgą „Psalmių“ kelią pas skaitytoją. Dar kartą prisiminsime A. Miškinio tremties vietas, gyvenimo sąlygas lageriuose, kalbėsimės apie poeto tapsmą mokytoju daugeliui likimo draugų, apie pažadintas jo kūrybines galias, ten rašytas eiles ir prozos knygos „Žaliaduonių gegužė“ skyrius. Edukacinio užsiėmimo dalyviai žemėlapyje žymės A. Miškinio trėmimo vietas bei savo giminės tremčių istoriją. Skaitysime ir analizuosime ant popierinio maišo ranka užrašytus eilėraščius „Rūpintojėlių Lietuva“, „Pasimatymai su motina“, „Vakarė žvaigždė“, „Mintys, lekiančios namo“, „Kampe voratinklis mažytis“, „Išvežimai“. Šios eilės atveria asmenybės dvasios dramą pokario pragare, yra meniškos ir turi išliekamąją vertę.
Rodomi įrašai: 31 - 40218