DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Literatūra, Kita

Aš – herojus!

Užsiėmimo tikslas – skatinti vaikų, paauglių individualią ir kolektyvinę saviraišką, domėjimąsi literatūra ir menu, supažindinant juos su įvairiomis kūrybinės veiklos formomis, jų
pritaikymo ir derinimo galimybėmis. Uždaviniai: patraukliai perteikti literatūros skaitymo, kūrybos prasmę ir malonumą, įtraukti dalyvius į aktyvų personažo ir siužeto kūrimo procesą, atskleisti kūrybiškumo reikšmę skirtingose veiklose ir situacijose. Priemonės ir rezultatai: Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu, pasitelkdama informacines technologijas, vaizdines priemones kalbėsiu apie savo kūrybos knygas, kuriose nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės, tikros draugystės paieškos. Taip pat apie kitus vertingus literatūros kūrinius. Bus diskutuojama, kokios savybės ir vertybės veikėjams padeda rasti tinkamus sprendimus, įveikti sunkumus, pasiekti tikslų. Bandysime išsirašyti savo pačių geriausias savybes, vertybes. Edukacijos metu karpydami, lankstydami, lipdydami, rašydami mokysimės kūrybinės improvizacijos. Konkrečios pokalbio ir edukacijų temos bus pritaikytos amžiaus grupėms. Pagrindinė kūrinio ir literatūrinio-edukacinio užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia, kiekvienas galime ne tik kurti istorijas, bet ir patys būti savo istorijos herojumi. Paslaugos heterogeniškumas užtikrins vaikų su skirtingais poreikiais, pomėgiais įsitraukimą, jų bendrųjų gebėjimų ugdymą, įskaitant bendravimą ir bendradarbiavimą, iniciatyvumą, kultūrinį sąmoningumą ir kt. Bus ugdomos vertybinės nuostatos, komunikaciniai ir meniniai gebėjimai. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Literatūra, Muzika

Lopšinės ir pasakos mažiesiems

Močiutės namelyje kvepia čiobreliais ir mėtomis, minkštame krėsle sėdi močiutė, su mezginiu rankose, ir laukia vaikų, kurie ateis pasiklausyti jos pasakėlių... Tai teatralizuota
programa mažiesiems, kuri nukels vaikus į saugią, jaukią romantiškai nostalgišką aplinką, leis atsipalaiduoti ir pažaisti. Klausysimės ir kartu dainuosime lopšines, inscenizuosime pasakas. Žolelių arbata ir močiutės keptų pyragėlių skonis sužadins pačius šilčiausius vaikystės jausmus. Gyva muzika, betarpiškas bendravimas, padės vaikams atsiskleisti, būti savimi, kartu kurti , improvizuoti, o tuo pačiu pailsėti ir pasikrauti gerų emocijų. Juk šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje taip trūksta ramybės, įsiklausymo į save, į senolių išmintį.
Literatūra, Muzika

ŠIMTMEČIO DIALOGAS. Dedikacija Nacionalinėspremijos laureatui Sigitui Gedai ir Lietuvos patriarchui Maironiui

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMUI – 100. POETUI SIGITUI GEDAI - 75 ŠIMTMEČIO DIALOGAS DEDIKACIJA SIGITUI GEDAI IR MAIRONIUI Sigitas Geda – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gedimino ordino kavalierius. Poeto Sigito Gedos kūrinys - devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“ tapo postūmiu sukurti šią programą. Aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje,bet ir jų junginyje, bendroje "virš" kūrinio sklandančioje nuotaikoje. Bet man literatūra, pirmiausia, yra svarbi kaip parašytas ir dar neištartas tekstas. Būtent, kaip tekstas ryškiausiai yra mane paveikusi Gedos kūryba. Pamenu, 1986 m. perskaičiau laikrašty jo "Maironio mirtį", ir ji mane taip paveikė, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška... Programoje per Maironio ir S. Gedos kūrybą ieškosime su klausytojais atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė,pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir bandysime drauge savo širdyse kurti Lietuvos ateities viltingą viziją.Programoje: Maironis. Pratarmė poemai ,,Tarp skausmų į garbę“, Maironis. Eil. ,,Išnyksiu kaip dūmas“, S. Geda. Devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“, S. Geda. Dvi giesmės iš ciklo ,,Septynių vasarų giesmės“, S. Geda. Eilėraščiai iš knygų,,Mamutų tėvynė“, ,,Septynių vasarų giesmės‘. Ištrauka iš straipsnio: S. Geda „Triptikas apie Maironį“/ ,,Šiaurės Atėnai“ 2002m. lapkričio 2 d. Nr. 41. A.Remesos, V.Bagdono, O.Mesiano, L.Berio, K.Debiusy, M.Ravelio kūriniai klarnetui solo.
Kultūros paveldas, Literatūra

Spaudos draudimo laikotarpis, tautinės savimonės formavimasis

Tikslas - Supažindinti moksleivius su su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, daraktorinėmis mokyklomis, žymiausiais to meto knygnešiais, prisidėjusiais prie lietuviškos
raidės išsaugojimo ir tautinės savimonės ugdymo, ugdyti moksleivių tautinį identitetą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu (1864 - 1904 metai) Lietuvoje (daraktorinės mokyklos, žymiausi knygnešiai). 2. Supažindinti moksleivius su ano meto knygnešio kasdienybe žiūrint trumpą ištrauką iš filmo „Knygnešys“. 3. Analizuojant iškilusią grėsmę lietuvių tautos identiteto išlikimui, ugdyti moksleivių kritinį mąstymą, plėsti istorijos žinias (pasitelkiant multimediją). 4. Moksleiviams suteikti galimybę susipažinti su autentiškomis lietuviškomis spaudos draudimo laikmečio knygomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas autentiškų knygų apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais analizuojant carinės Rusijos priespaudos Lietuvoje metu susidariusią istorinę, politinę situaciją. Skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus, pasitelkiant jau turimas istorijos žinias įsijungiant į diskusiją. Ištraukos iš filmo „Knygnešys“ peržiūrai naudojama multimedija. Numatoma veikla: Moksleiviai yra supažindinami su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, pateikiama informacija apie anuometinę istorinę, politinę situaciją. Diskutuojama apie grėsmę iškilusią kalbos, kaip vienos iš svarbiausių tautinio identiteto dedamųjų, išlikimui. Peržiūrima trumpa ištrauka iš filmo „Knygnešys“ aiškesniam ano meto knygnešio kasdienybės suvokimui. Moksleiviams suteikiama galimybė susipažinti su autentiškais lietuviškais spaudos draudimo laikotarpio leidiniais.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Tarpukario šifrai: kalėjimo paslaptis“

Užsiėmimas apie tarpukariu IX forte veikusį Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialą. Dalyviams suteikiama galimybė pamatyti, kokios buvo kalinimo sąlygos ir kalinių buitis, sužinoti,
kokius darbus kaliniai dirbo ir kaip buvo baudžiami už nusižengimus. Naudodami kalinių sukurtą šifrą dalyviai siekia atskleisti paslaptį, kaip ir kur politiniai kaliniai slėpė nelegalią spaudą nuo kalėjimo prižiūrėtojų kratos metu. Užsiėmimas skatina dalyvius domėtis tarpukario Lietuvos istorija ir politika, lankytis autentiškose istorinėse vietose.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Rodomi įrašai: 31 - 40216