Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Pasakų veikėjai knygų žymekliuose“

Edukacinio užsiėmimo „Pasakų veikėjai knygų žymekliuose“ dalyviai, 1–4 klasių mokiniai, susipažins su pasakų žanru. Pagal vaikų amžių ir ugdymo aktualumą bus parenkamas literatūrinis
kūrinys tolesniam nagrinėjimui. Mokiniai klausysis skaitomo arba garso įrašu leidžiamo trumpo kūrinio. Išklausę pasaką, vaikai analizuos tautos istoriją, tradicijas, personažų bruožus ir svajones. Gamins knygų žymeklius ir juos panaudos refleksiniam pasakojimui. Ugdys kūrybiškumą, mokysis kurti naudodami tradicines ir netradicines medžiagas. Kūrybai taikys įvairias medžiagas: paruoštukus, spalvotą popierių, siūlus, pagalbines detales, iškirstas su dekoratyviniais skylamušiais, karoliukus. Šios pagalbinės medžiagos padės atskleisti pasakos personažų bruožus. Kūrybiškai atlikdami žaismingas praktines užduotis lavins atmintį.
Dailė, Literatūra

„Sakale, lėk"

Tikslas – per meną ir literatūrą skatinti vaikų pilietiškumą, tautiškumą, ugdyti pasididžiavimą ir pagarbą Tėvynei. Uždaviniai: 1. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir saviraišką. 2. Ugdyti ir
puoselėti vaikų tautinę dvasią bei pilietiškumą. 3. Drąsiai ir išradingai eksperimentuoti, tobulinti dailės ir literatūros žinias. Metodai ir priemonės. Teoriniai ir praktiniai užsiėmimai: pasakojimai, diskusijos, vaizdinės medžiagos peržiūros, rankdarbių, suvenyrų gamyba, testai, žaidimai, viktorinos, komandinis darbas, kūrybinis skaitymas. Vaikams bus padedama aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti, plėtoti, gilinti kultūros informacijos ir idėjų supratimą. Užsiėmimų metu lavinami asmeniniai kiekvieno vaiko meniniai ir literatūriniai gebėjimai, tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, ugdomos kūrybinės kompetencijos, atitinkančios vaikų amžių. Žinios apie savo šalies istoriją, tradicijų puoselėjimas praplės vaikų akiratį, formuos pilietines ir tautines vertybines nuostatas, suteiks džiaugsmo, augins savo šalį mylintį žmogų. Informacija apie galimybę dalyvauti Kultūros paso veiklose bus skelbiama Bibliotekos tinklapyje, socialiniuose tinkluose. Potencialūs dalyviai bus surenkami iš trijų miesto ugdymo įstaigų. Biblioteka yra išplėtusi veiklas, todėl kultūrinis ugdymas bus naudingas abipusiškai, užsiauginsime potencialius, sąmoningus skaitytojus.
Literatūra, Kita

Be proto protingi (išvažiuojamoji edukacija)

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Paaiškinamos žaidimo
taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – protmūšis (yra paruošti atskiri klausimynai 5-6 ir 7-8 kl. mokiniams). Yra ir rimtų klausimų, ir kūrybiškų, žaismingų. Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Po protmūšio vyksta edukacijos, įgytų žinių aptarimas. P. s. Vedėjai su edukacija gali atvykti į Plungės rajono mokyklas. Išvažiuojamąsias edukacijas derinti tel. 8 611 36976 (Kristina).
Kultūros paveldas, Literatūra

Kalba – tautos gyvasties garantas

Edukacinės programos dalyviai pasitinkami prie sodybos vartelių, palydimi iki namo, per tą laiką užmezgamas ryšys su atvykusiais, jie spėja prisistatyti, iš kur atvyko, ar pirmąkart.
Namo viduje edukatorė parodo ekspoziciją, trumpai apibūdina Didžiulių šeimos narius, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Vaikai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą. Suteikus vaikams žinių, jie pakviečiami į edukacinę erdvę su išlikusiais autentiškais kambario baldais – stalu, komoda, laikrodžiu. Susėdus aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, vaikai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai, knygnešių pavardžių išsaugojimas Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, bando įsiminti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą. Praktinių užsiėmimų metu detaliai nagrinėjamas knygnešių maišo turinys, vartomos ir rūšiuojamos knygelės, susipažįstama su draudžiamos spaudos leidimo ypatumais, knygų dydžiu, kaina, platinimo sunkumais, aptariama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į šiandieną, koks svarbus lietuviškas žodis tautos vienybei ir išlikimui. Programa užbaigiama, ragaujant žolelių arbatą ir Didžiulių sodo gėrybes pagal sezoną, aptariant patirtą įspūdį.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Dailė, Literatūra

Sukurk savo knygai ekslibrisą

Programa SUKURK SAVO KNYGAI EKSLIBRISĄ priderinta bendrosioms mokyklų pradinio ir pagrindinio ugdymo disciplinoms, tokioms kaip Lietuvių kalba ir literatūra, Dailė, Estetika, nes šių
dalykų kompetencijos ugdymas grindžiamas savo tautos kultūros pažinimu ir puoselėjimu. Savo ruožtu, programa skirta formuoti vaiko meilę knygai, literatūrai, skaitymui ir dailei, pasirenkant lietuvišką ekslibrisą kaip meninį objektą, apjungiantį šias sritis. Ugdant šiuos dalykus, formuojamos ir bendrosios vertybinės nuostatos: pagarba asmeniui, demokratinės visuomenės tradicijoms, Tėvynės meilė, sąžiningumas, pareigingumas ir kita. Programa kviečia pažinti pasaulį per autorinę, lietuvių rašytojų ir dailininkų sukurtą knygą, kuri visada buvo dvasinė ir materialinė vertybė. Norint apsaugoti tokį labai vertingą ir brangų turtą, atsirado knygos ženklai. Ilgiausiai išsilaikiusi knygos ženklų rūšis, pasirodžiusi dar XV a. pabaigoje – ekslibrisai. Tai ne tik leidinio savininko ženklas, bet ir meno kūrinys, atspindintis knygos savininko asmenybę. Programa atskleis esminius knygos reikšmės mūsų gyvenime aspektus, pristatys žymiausius lietuvių rašytojus ir dailininkus, pateiks ekslibriso pavyzdžių. Moksleiviams bus rodomas video filmas apie žymius lietuvių knygų iliustratorius, bus skaitomos ištraukos iš mėgiamų knygų, kuriamas asmeninis ekslibrisas, kurį parsinešus į namus bus galima įklijuoti į mėgstamiausią knygą.
Literatūra, Kita

Programa „Esu Kūrėjas“

„Esu Kūrėjas“ programą sudaro penkios dalys – istorijos pasakojimas, istorijos vizualizavimas, istorijos vaidyba, bendradarbiavimą lavinantys žaidimai bei patirčių refleksija. Istorijos
pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.
Dailė, Literatūra

Knygos iliustracijos dirbtuvės

Programos tikslas – skatinti pradinių klasių mokinius skaityti lietuvių literatūrą, formuoti platesnį jų akiratį, ugdyti kūrybiškumą, stiprinti kultūrinį ir tautinį identitetą.
Uždaviniai: 1) Sudaryti mokiniams palankias sąlygas pažinti ir suvokti savo amžiaus grupei rekomenduojamus lietuvių autorių ir lietuvių liaudies kūrinius. 2) Paskatinti mokinių kūrybinę raišką, supažindinti su literatūros kūrinio stebėjimo, analizavimo įgūdžiais ir jų pritaikymu įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus. 3) Suteikti mokiniams pirminius darbo su kompiuterių ir grafinių planšečių piešimo bei garso kūrimo programomis pradmenis. 4) Supažindinti mokinius su biblioteka kaip alternatyvia kūrybai bei skaitymui palankia vieta ir paskatinti naudotis jos paslaugomis. Prieš atvykstant į užsiėmimą mokinių grupė bus kviečiama atlikti tam skirtą namų darbą – kartu su mokytoja arba individualiai perskaityti lietuvių autorių arba lietuvių liaudies kūrinį (-ius) iš pateikto (formaliojo švietimo programas papildančio) sąrašo. Užsiėmimo metu dalyviai, vadovaujami bibliotekininko, nagrinės ir aptars perskaitytus tekstus, formuos kūrinio suvokimo ir išraiškos vizualia forma pradmenis, ruošis knygos iliustravimo kūrimui. Parengę savo kūrybinį sumanymą, mokiniai susipažins su grafinių planšečių ir kompiuterių programomis, skirtomis vaizdui bei garsui kurti. IRT technologijų pagalba vaikai formuos pradinius erdvinės, spalvinės, garsinės aplinkos kūrimo įgūdžius, išbandys ir pasirinks sau labiausiai tinkančią atlikimo techniką. Visi individualiai sukurti meniniai darbai bus panaudoti kuriant baigiamąjį komandos darbą, kurį dalyviai įrašytą į skaitmeninę laikmeną galės parsinešti namo ir pademonstruoti savo draugams bei šeimos nariams. Dalyvavimas užsiėmime paskatins mokinius kitu žvilgsniu pažvelgti į lietuvių literatūrą, atskleis jų meninius gebėjimus, praplės estetinę nuovoką, patenkins dailės bei muzikos pažinimo bei raiškos poreikius.
Literatūra, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Kaip atsiranda perlas?“

Istorijos apie perlus yra apaugusios daugybe mitų bei pasakojimų: vieni teigia, jog perlai atsirado iš Ievos ir Adomo ašarų, kiti – jog perlai turi mistinių galių, kurios gali net
pražudyti. Edukacinio užsiėmimo metu pateikiami tikri faktai apie perlo gimimą, augimą, jo namelį – perluotę. Užsiėmimo metu atliekamas neįtikėtinas bandymas, kurio pabaigoje užgimsta perlas ir... saldainis kiekvienam užsiėmimo dalyviui. Užsiėmimo tikslas: • Aiškinantis, kaip ir kur susiformuoja perlas, kuo dirbtinis perlas skiriasi nuo natūralaus, ugdomas suvokimas, kaip svarbu „perlą“ auginti savyje. Užsiėmimo uždaviniai: • Padėti suvokti perlo susiformavimo kelią taikant technologijų, dailės pamokų elementus. • Mokyti atpažinti „perlus“ artimųjų žmonių charakteriuose, darbuose. • Skirti dirbtinio ir natūralaus perlo vertę gamtoje ir žmonių gyvenime. Edukacija susideda iš kelių etapų: pradžioje vaikai suintriguojami, sužadinamas smalsumas kartu su edukatoriumi apsibrėžti užsiėmimo temą. Vaikai raginami klausti, spėti, siūlyti ir atspėti temą. Vystant užsiėmimo temą, integruojama literatūra, prisimenamos legendos ir padavimai. Antroje edukacinio užsiėmimo dalyje pateikiamos praktinės užduotys: statomas perlo namas, atliekamas bandymas, kurio metu mokiniai pasigamina šokoladinius perlus. Šio užsiėmimo metu galima pamatyti ir paliesti ir patį brangiausią perlą pasaulyje. Edukacijos tikslas – skatinti asociatyvų vaikų mąstymą, mokyti juos ieškoti sąsajų tarp gamoje ir jų gyvenime vykstančių procesų. Skatinant smalsumą, natūralų domėjimąsi supančia aplinka, vaikai kviečiami tyrinėti gamtos pasaulyje vykstančius procesus ir lyginti juos su savo artimiausia aplinka. Ko reikia, kad užaugtų gražus didelis ir vertingas perlas? Kiek laiko jam reikia subręsti? O ko reikia, kad užaugtų ir kaip asmenybė susiformuotų žmogus? Kokių sąlygų reikia, kad žmogus taptų „perlu“?
Literatūra

Edukacinė programa ,,Miriorama – judanti knygos panorama"

Užsisakantieji edukacinę programą gali pasirinkti veiklos temą: ,,Mylimiausia pasaka“, ,,Pasakų pynė“, ,,Nuostabus knygų pasaulis“, ,,Mano svajonės“ ir kt. Dalyviams vyks pasirinktos
temos temos pristatymas: rašytojai, knygos vaikams ir paaugliams, pasakų įvairovė, jų kūrimo ypatumai, mirioramos galimybės. Edukacinės programos esmė yra kitoks knygos skaitymas, t.y. perskaitę knygą, dalyviai ją aptaria kartu su bibliotekininkais, ant popieriaus ritinio piešia perskaitytos knygos susiliejančius vaizdus, veikėjus. Sukurta ritininė vaikų knyga pavirsta užburiančiu judančių vaizdų filmu – miriorama, kuri yra demonstruojama kaip judanti knygos panorama. Knygų skaitymas virsta kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriose vyksta įvairiapusė edukacija: ugdomi bendravimo, skaitymo įgūdžiai, turtinamas žodynas, intelektas, vaizduotė, mąstymas. Praktinėje dalyje vyksta kūrybinis komandinis darbas: skaitymas, mąstymas, minčių reiškimas, iliustravimas naudojant įvairią techniką, įtaigus kūrino pristatymas auditorijai. Kūrybinė programos pusė svarbi tuo, kad dalyviai pajaučia, jog gali kurti, kyla jų savivertė. Visada smagu pasižiūrėti į programos dalyvių darbus ir pristatymus, palyginti save bendrame kontekste. Tikrai verta dalyvauti, nes tai žingsnis patirties, naujų įspūdžių, žinių link.
Rodomi įrašai: 31 - 40132