Literatūra, Muzika

Iš senolių skrynios

Gyvenimas keičia švenčių turinį - papročius ir apeigas, todėl užsiėmimo metu perduosime senolių gyvenime patirtus džiaugsmus, rūpesčius, tradicijas ir kt. Istorinį laiką įsivaizduosime
kaip tiesę - dėdami abu laikus į vieną ant kito, gausime spiralę. Kasmet - aukštyn kylančius apsisukimus. Todėl kasmetinės šventės nepakartoja buvusiųjų prieš tai - jos ką nors įgyja, ką nors praranda. Koncerto programoje šalia senjorų dalyvauja ir vaikai, kurie dainuoja senovines lietuvių liaudies ir šiuolaikines dainas. Senolių repertuaras turtingas lietuvių liaudies ir autorinėmis dainomis, pasakojimais, vaidybiniais elementais... Programoje stengsimės atgaivinti mūsų senelių ir tėvelių puoselėtas tradicijas. Koncerto - edukacinio užsiėmimo metu naudosimės šiuolaikinėmis technologijomis.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus bastėjos baziliskas ir kitos legendos

Tikslas – ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės
ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių susivokimą ir gebėjimus skirti, kas pasakojimuose tikra, išgalvota ir kas juose mums vertinga bei liudija apie įvykusią istoriją; (2) formuoti gebėjimą suvokti simbolius, perkeltines prasmes ir jų sąsajas su realiais, istorinių įvykių aspektais; (3) ugdyti mokinių supratimą, jog žmogus veikla ir jų krašto, vietovės istorija sparčiai keičiasi, pažindinant juos su dabartinių ir senovinių pastatų pavyzdžiais ir funkcijomis; (4) skatinti supratimą, kad praeitis, jos reiškiniai turi įtakos šiandienai ir suvokimui, kas mes esame; (5) ugdyti meilę ir pagarbą savajam kraštui ir jame veikusiems žmonėms. Metodai ir priemonės Kaip pagrindiniai užsiėmimo šaltiniai (priemonės) naudojamos trys Vilniaus legendos: Geležinio vilko, Vilniaus bazilisko ir užkeiktų turtų bastėjos šulinyje. Informacinio terminalo pagalba mokiniams bus pateiktos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės. Užsiėmimo pabaigoje naudodami įvairias išraiškos priemones (modeliną, plastiliną, spalvotą popierių, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savąjį legendinį baziliską. Programai dėstyti bus naudojama: pasakojimas, skaitymas, lyginimas, informacijos siejimas, analizavimas, diskutavimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, savo minčių reiškimas, realaus daikto darymas, autentiškos aplinkos patyrimas, spalvų terapijos metodas. Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros bei istorijos objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Žaismingomis formomis, naudojant įvairius metodus bei žiūrint į realią Vilniaus panoramą bus prisiminta (arba naujai išgirsta) Vilniaus įkūrimo – Geležinio vilko legenda.
Literatūra, Kita

Protų kovos

Kviečiame aktyviai mąstyti ir dalyvauti protų kovose! Tai viena smagiausių ir populiariausių pramogų ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp vaikų. Mūsų protų kovos skirtos vaikams, kurie
nori mąstyti ir yra smalsūs. Ši veikla skatina kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius, bei sužadina norą būti pirmiems. Kaip kadaise rašė filosofas R. Dekartas „mąstau, vadinasi, esu“. Protmūšio klausimai susiję su edukaciniais žaidimais ir jų istorijomis, mokslininkais ir architektūra, galvosūkiais ir skaičiais, nuotraukomis ir muzika. Edukacijos metu aktyviai spėliosime, diskutuosime, priimsime sprendimus ir skatinsime pažinimo džiaugsmą. Mokiniai, atvykę į Proto kovų edukaciją visų pirma turės galimybę susipažinti su mūsų pažinimo erdvėje esančiais žaidimais ir jų istorijomis. Vaikai turės galimybę ne tik pažaisti, tačiau įtraukti ir savo smegenų ląsteles į veiklą. Protmūšio metu užtvirtinsime informaciją, organizuosime diskusijas apie sunkiausius klausimus ir lengvus. Vaikai po edukacijos išeis tikrai „pasikrovę“ geros energijos, žinių srauto ir atradimų!
Kinas, Literatūra

Keliauk su knyga per pasaulį

Edukacijos metu rodomas filmas apie paslaptingas Galapagų salas, kuriose išliko unikali, žmonių nebijanti gyvūnija. Keliauti po salas padeda knygos „Bubio nuotykiai Galapaguose“
pagrindinis personažas paukštis Bubis. Galapagai tapo mokslo lopšiu ir pasaulio sensacija, kai jas aplankęs gamtininkas Čalzas Darvinas atrado garsiąją evoliucijos teoriją, apvertusią aukštyn kojom gamtos pažinimą – rūšis sutvėrė ne Dievas – jos išsivystė. Vaikai susipažins su egzotiška, tik Galapaguose gyvenančia gyvūnija – į drakonus panašios jūrinės iguanos ir gigantiškieji sausumos vėžliai. Prisistatys ir juokingiausias pasaulyje, šokti mokantis paukštis – mėlynkojis padūkėlis Bubis. Pamatysime vienintelę pingvinų rūšį, gyvenančią po pusiaujo saule. Prajuokins pilnateisiai salos gyventojai ruoniai, okupavę visus paplūdimio suoliukus. Žmonių nebijantys ruoniai kartu su pelikanais „vaikšto“ ir į žuvų turgų. Nersime į vandenyno gelmes, vaikai „paplaukios“ kartu su jūriniais vėžliais, rajomis, ryklių jaunikliais, pamatys jūrų arkliuką. Kartu su Bubiu vaikai pasieks Pietų Amerikos krantus, susipažins su prarastomis civilizacijomis: pamatysime inkų miestą Macu Pikcu, „mokslinę laboratoriją“ po atviru dangumi, dalyvausime „gyvojoje“ archeologijoje tichuanakų šventykloje. „Paragausime“ inkų druskos. Edukacijos programa (45 min.) 1. Filmas apie Galapagus (25 min.) 2. Filmas apie prarastas civilizacijas Peru ir Bolivijoje – Macu Pikcu, Tihuanaku – gyvoji archeologija, Druskos kelias. 10 min. 3. Mokyklinio amžiaus vaikams edukacinis žaidimas – dėlionė (10 min.). Dvi vaikų komandos varžosi, kas greičiau sudės du skirtingus dailininkės nupieštus Galapagų žemėlapius. 4. Jauniausieji mokyklinio amžiaus vaikai piešia filme matytus gyvūnus.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Išgelbėjęs gyvybę – išgelbsti pasaulį“

Edukacinis užsiėmimas apie žydų gelbėjimą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Dalyviai supažindinami su nacių vykdytais nusikaltimais, istoriniais įvykiais IX forte nacių okupacijos
laikotarpiu. Pristatomi Pasaulio tautų teisuoliai – drąsūs žmonės, kurie nepaisydami gresiančio pavojaus prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Atlikdami užduotis grupėmis, dalyviai detaliau susipažįsta su gelbėtojais, identifikuoja jų motyvus ir asmenines savybes, galimai lėmusias sprendimą rizikuoti ir gelbėti žydus. Užsiėmimas ugdo analitinį mąstymą, moko atpažinti žmonių asmenines savybes, skatina diskutuoti apie moralę ir vertybes.
Literatūra, Etninė kultūra

Aukštaitijos ETNO kilimas

2017-aisiais metais, minint Lietuvos Piliakalnių metus, Panevėžio apskrities Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (toliau PAVB) inicijavo edukaciją
„Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“, skirtą Panevėžio regiono jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi, regiono bibliotekų vaikų literatūros skyriais, kūrybinių industrijų atstovais buvo sukurtas interaktyvus „kilimas“, pagrįstas mobilių aplikacijų naudojimu, pritaikytas „Android“ operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams. Mobilioje aplikacijoje, pasitelkus grafinio dizaino elementus, vaizdinę ir garsinę medžiagą, vaikų pažinimui buvo sukurti ir pristatyti 14 svarbiausių regiono ETNO gamtinių objektų (Mukolų akmenys, Čičinsko piliakalnis, Puntuko akmuo, Karvės ola, Migonių piliakalnis, Tarpeikių ąžuolas, Dviragio ežeras, Burvelių piliakalnis, Žalsvasis šaltinis, Ąžuolpamušės piliakalnis, Kupiškio piliakalnis, Kupiškio piliakalnis, Vorutos pilis, Ažakmenis, Velniapilio ola). Kilimas pagamintas iš neseniai rinkoje pasirodžiusio specialaus neplyštančio, labai plono SDSB 239 PP-plastiko. Interaktyvus kilimas mobilus, pritaikytas ilgalaikiam naudojimui, atsparus dėmėms, lengvas ir antialergiškas. Idėja: nuskaičius suformuotą QR kodą į mobilųjį įrenginį atsiunčiama „Bitės“ programėlė. Ją aktyvavus nuskaitomas QR kodas, esantis šalia objekto, ir atsiranda 3D objekto vaizdas, paspaudus garsiakalbio ikoną girdimas padavimas apie ETNO objektą. Atidžiai išklausius padavimą užduodamas klausimas, teisingai į jį atsakius programėlės herojės Bitės korys užsipildo medumi. Susipažinus su visais ETNO kilime pavaizduotais Aukštaitijos etnografiniais objektais bibliotekininkai atskira edukacija vaikus plačiau supažindina su pasirinktu objektu. Šalia kilimo vyksta 14 skirtingų edukacijų, pritaikytų kiekvienam objektui, tokios kaip rašymas ant ąžuolo žievės (pristatant Tarpeikių ąžuolą) ir kitos.
Kultūros paveldas, Literatūra

Gerumo pamokos Jono Biliūno sodyboje

Apsilankę edukacinėje programoje Jono Biliūno muziejuje jaunesniųjų klasių mokiniai turės ypatingą galimybę išgirsti tik 28-erių metų sulaukusio rašytojo gyvenimo ir kūrybos legendą,
pateikiamą vaizdingai ir profesionaliai. J. Biliūno asmenybės moralinės vertybės yra jo kūrinių pamatinės nuostatos. Nemažos kūrinių dalies mintis užsimezgė tėviškėje, todėl unikali patirtis apie tai kalbėtis rašytojo namuose, kur visa vyko prieš 140 metų! Programa vyksta ne tik troboje. Muziejaus erdvė didžiulė, norintys su vėjeliu nuskrieja muziejaus kalvių sumeistrautais račiukais (kaip „Joniuko“ piemenėlis) nuo sodybos kalniuko. Paragaujame iš seno tėviškės šulinio gelmės svirtimi pasemto skaniausio vandens. Muziejaus tikslas – su kiekvienu bendrauti meilės kalba. Ypač vaikai yra kaip žiedą skleidžiančios baltosios lelijos (J. Biliūno apibūdinimas). J. Biliūno muziejuje mes nesigėdijame ašarų, nebijome tylos, mokomės išklausyti neskubindami, nesijuokiame pašaipiai, prisipažįstame ko nežiną. Pasiryžkite aplankyti „Gerumo pamokas Jono Biliūno sodyboje“! Programos dalių laikas paskirstomas, susitarus su dalyviais.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Rodomi įrašai: 41 - 50132