Kultūros paveldas, Literatūra

Ko moko legendos?

Kuo legendos apie gilią senovę yra svarbios šiuolaikiniam jaunam žmogui? Šioje edukacinėje programoje, vykstančioje autentiškoje rašytojo A. Vienuolio namo aplinkoje, mokiniai protu ir
jausmais susipažins su legendų žanru ir su rašytojo A. Vienuolio sukurtomis legendomis. Susipažinę su pagrindinėmis romantizmo epochos idėjinėmis nuostatomis, leisimės į rūsį, kuriame savo kailiu patirsime legendų pasakojimą. Po tematinio įvado mokiniai pakviečiami į gyvąją legendų pasakojimo patirtį – muziejaus rūsyje, paslaptingoje, nuo kasdienybės atribotoje erdvėje, profesionali pasakotoja ekspresyviai romantiškąja maniera pasakos rašytojo legendas „Užkeiktieji vienuoliai“ ir/ar „Šventavartė“ – taip mokiniai galės ne tik sužinoti, bet ir patirti pasakojamos legendos įtaigą ir emocijų jėgą. Po legendų pasakojimo, mokiniai pakviečiami į rašytojo A. Vienuolio kambarius, kur dirba grupėmis ir analizuoja išgirstas legendas. Kokia didelė problema ištiko legendos veikėjus? Kokie legendų veikėjų pagrindiniai talentai? Kokios pagrindinių veikėjų vertybės ir tikėjimai? Kaip talentai ir vertybės įtakojo, kad veikėjai tapo herojais? Ką pagrindiniai veikėjai padarė, kad išspręstų problemą? Kokį svarų gėrį jie suteikė tautai, bendruomenei? Užduotis mokiniams – išskirti 5 svarbius dalykus, kuo pasižymi legendų herojai. Trečioji veiklų dalis – kūrybinė ir kritinio apmąstymo veikla. Mokiniai dirba keliomis grupėmis: aptaria šiuolaikinę populiarumo sampratą ir lygina su pagrindinių legendų herojų bruožais ir kuria bei papasakoja savo sukurtą šiuolaikinę legendą. Ar aš galiu tapti legenda šiandien? Koks turėčiau būti ir ką nuveikti, jog tapčiau legenda? Ar pakanka būti populiariu mokykloje ar socialiniuose tinkluose, kad iš tikrųjų taptum legenda? Šia veiklos dalimi siekiame, kad mokiniai gebėtų sieti teorines literatūrines žinias su savo asmeniniu tobulėjimu bei įgytų išraiškingo, ekspresyvaus pasakojimo patirties. Edukacinę programą baigiame veiklų refleksija.
Dailė, Literatūra

Knygų reikalai

Edukacijos „Knygų reikalai“ vedėjai trumpai papasakoja apie biblioteką; pristato penkias neįprastas bibliotekoje turimas knygas. Taip pat – penkias naujas, 7–9 metų vaikams skirtas
knygas. Vyksta įdomiausios knygos rinkimai. Aptariama, kodėl būtent ta knyga gavo įdomiausios titulą. Vaikai kviečiami nupiešti vienos iš pristatytų knygų veikėją arba knygos, kurią parašys užaugę, herojų. Jaunieji dailininkai pristato savo darbus. Trumpam surengiama piešinių parodėlė. Aptariama edukacija.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa

Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo pamoka pradinių klasių moksleiviams. Užsiėmimo tikslas – sukurti tokią aplinką, kuri leistų vaikams pasinerti į
netikėtą savanorišką kūrybinį procesą ir taip motyvuotų moksleivius skaityti, skatintų gebėjimą skaityti balsu bei gebėjimą sekti draugo skaitomą tekstą. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Mažieji aktoriai apsirengia pasakų herojų kostiumais, nusigrimuoja, gauna specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles ir prasideda vaidinimas. Knygelėse kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas skirtingomis spalvomis, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktoriai, ir žiūrovai, – jie vaidina savo roles. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė programa "Gilės pamokos"

Edukacijos metu mokiniams prie stendo su nuotraukomis pasakojame apie rašytojo V. Petkevičiaus, gimusio Kaune, Šančiuose, vaikystę, nuotykius, charakterį, kūrybą. Prie pasakos „Gilės
nuotykiai Ydų šalyje“ spalvingo maketo, išdrožinėto dailininko M. Jonučio, interaktyviai keliaujame iš vieno Ydų šalies scenos į kitą, susipažįstame su ąžuolo gyventojais, dalyvaujame paukščių mokyklos neklaužadai Gilei pamokose, vaidiname scenas "Kankorėžio dvare", "Gilės ir žirnio pažintis" (ir kitas), paragaujame neįprasto patiekalo „Sprink-ryk“ ir sukuriame patiekalui savo galimą receptą. Ant lentos surašome Gilės ir sutiktų veikėjų ydas, prisipažįstame savąsias, mokomės jas įveikti. Ši edukacinė programa skatina domėtis žmogaus prigimtimi, padeda formuoti bendravimo įgūdžius, atsisakyti smurtavimo, patyčių. Tikslas: Supažindinti su rašytoju V. Petkevičiumi, jo pasaka "Gilės nuotykiai Ydų šalyje", analizuoti ir interpretuoti kūrinio ištraukas, skatinti aktyvų klausymą ir vaidybą. Uždaviniai: 1. Suteikti daugiau žinių apie rašytoją V. Petkevičių. 2. Kartu su edukacinės programos vadove perskaityti pasakos ištraukas. 3. Pasiskirstyti scenomis ir vaidmenimis. 4. Persirengti personažų drabužiais ir suvaidinti. 5. Diskusijos metu aptarti kūrinį, padaryti išvadas, kokias pamokas išmoko Gilė, keliaudamas po Ydų šalį. Metodai: aktyvus klausymasis, diskusija, inscenizacija, pamėgdžiojimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“

Programos dalyviams bus rodomas filmo „Herkus Mantas“ fragmentas, pateiktis. Diskutuojama apie istorinės dramos ypatumus, vaizduojamą laikmetį, pjesės siužetinę liniją, trumpai
aptariami herojų paveikslai. Moksleiviai kviečiami susipažinti su Juozo Grušo tragedijos „Herkus Mantas“ tekstu ir raiškiai perskaityti edukatorių paruoštas dramos ištraukas. Siūloma interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu. Drauge aptariama, kaip rašytojas siekia tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui. Toliau aplankoma muziejaus teatrinė ekspozicija: rodomi eksponatai – meno kūriniai (teatro ir kino dailininkų sukurti scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, afišos, programos), rankraščiai, fotografijos, teatriniai kostiumai. Moksleiviai gauna individualias užduotis, kurias paruošia ir pristato visiems grupės dalyviams. Veiklos eiga: I dalis: aktyvus klausymasis, susipažinimas su muziejininkų parengta pateiktimi „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“, kino filmo „Herkus Mantas“ fragmento peržiūra, pažintis su ekspozicija, grupinis darbas – dramos teksto ištraukos raiškus skaitymas vaidmenimis, diskusija; II dalis: individualus darbas – kiekvienam dalyviui išdalijamos kortelės su klausimais ir iliustracijomis (tragedijos „Herkus Mantas“ teatro ir kino pastatymų nuotraukos, ekspozicijos fragmentai), atsakymų į programos klausimus pateikimas grupės dalyviams, iliustracijų atpažinimas ir pristatymas; III dalis: veiklos aptarimas ir įsivertinimas. Programa siekiama, kad būtų suprastas ne tik praeities literatūros, kultūros savitumas, bet ir aktualumas šiandienai.
Literatūra, Kita

Nematau, bet nesiskiriu

Edukacija "Nematau, bet nesiskiriu" skirta įvairaus amžiaus mokiniams supažindinti su "kitokiais" žmonėmis - aklaisiais ir silpnaregiais, parodyti, kad jie yra
visaverčiai visuomenės nariai. Vaikai mokomi pagelbėti tokiems žmonėms, informuojami, kokios yra pagalbinės priemonės (baltos lazdelės, kalbantys kompiuteriai, laikrodžiai, spalvos indikatoriai; signaliniai skysčio indikatoriai), padedančios jiems gyventi ir kur jas gauti. Užsiėmimo dalyviai gali pabandyti patys pasijausti neregio kailyje ir užrištomis akimis pabandyti padaryti įvairius dalykus: atpažinti draugą, atskirti įvairius produktus, "apsipirkti parduotuvėje", pasigaminti sumuštinį, pavaikščioti su baltąja lazdele. Edukacijos dalyviai sužinos apie Brailio raštą, jo kūrėją Luji Brailį, apie lietuviams raštą pritaikiusį Praną Daunį, bus supažindinti su Brailio abėcėle ir galės patys pabandyti rašomąja mašinėle atsispausdinti savo vardą Brailio raštu. Turės galimybę Brailio knygas, žurnalus palyginti su mums įprastais. Taip pat mokiniai sužinos apie Lietuvos aklųjų bibliotekos vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose, kas padės ugdyti patriotiškumą. Sužinos apie garsiausius Lietuvos ir pasaulio neregius, pasiekusius meno ar mokslo aukštumų, dirbančius atsakingus darbus.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa ,,Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos ,,Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip
visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Konkrečiais pavyzdžiais A. Baranauskas pristatomas kaip ,,devynių gabumų žmogus“; atskleidžiama lemiama A. Baranausko įtaka J. Mačiulio kaip poeto augimui – Maironio eilėraščių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Milžinų kapai“ parašymo aplinkybės ir tiesioginis ryšys su A. Baranausku; atskleidžiami poeto kaip vieno žymiausių lietuvybės žadintojų nuopelnai lietuvių kalbai ir tautai. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos ,,Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų. Programos metu mokiniai plečia savo kultūrinį akiratį, ugdosi literatūrines kompetencijas, lavina kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skaitomą tekstą, kritiškai mąstyti, siejant nagrinėjamas temas su šių dienų aktualijomis.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Rodomi įrašai: 41 - 50175