DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kultūros paveldas, Literatūra

Atkeliauk ir Paragiauk: žaisk, virk, patirk

Atvykę į Paragių dvarą, seserų rašytojų, rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos vardu, gimtinę mokiniai susipažins su dvaro aplinka, statiniais, jų funkcija, muziejaus ekspozicija. Edukacinės
programos metu mokiniai žais folklorinius žaidimus, patys pasigamins unikalų patiekalą iš Lazdynų Pelėdos receptų knygos, išbandys darbo rakandus ir susipažins su Paragių dvaro istorija Lietuvos, Europos istorijos kontekste. Individualiai ir dirbant grupėmis kiekvienas norintis turės galimybę įsitraukti į siūlomą patirtinę veiklą, kurią edukacijos proceso eigoje bus siūloma reflektuoti „čia ir dabar“. Žaisdami žaidimus mokiniai ugdys komandinio darbo įgūdžius ir patirs save grupėje. Edukacinę programą veda patyrusi šios srities specialistė studijavusi Europos etnologiją Miunchene, dirbusi Vokiečių medžioklės ir žvejybos muziejuje, išbandžiusi save 116 ak. val. bendro mokymosi ir metodikos kūrimo bei 16 ak. val. praktikos projekte „Patirtinio refleksyvaus mokymo taikymo vietos bendruomenėse metodikos parengimas ir išbandymas“ turinti patirties edukacijų, stovyklų, renginių organizavime.
Kultūros paveldas, Literatūra

Rašytojas cenzūros gniaužtuose

Edukacinis užsiėmimas – tai netradicinė integruota literatūros, istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamoka vyresniųjų klasių mokiniams. Dirbdami autentiškoje aplinkoje – A. Vienuolio
name-muziejuje, programos dalyviai susipažins su rašytojo A. Vienuolio įnašu į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją bei su tragiška rašytojo ir apskritai kūrėjo situacija Lietuvoje sovietinės okupacijos metais, ypač XX a. 5-6 dešimtm., gilinsis į naująją, tų laikų, kūrinio autorystės sampratą. Mokiniai pamatys, kaip realiai keitėsi žymaus rašytojo šeimos gyvenimo sąlygos, Lietuvai netekus Nepriklausomybės. Programos dalyviai turės unikalią galimybę pamatyti žymiausio ir labiausiai cenzūros sužaloto sovietinio laikotarpio A. Vienuolio kūrinio ,,Puodžiūnkiemis“, „socialistinio realizmo“ romano, rankraščius ir, dirbdami su jais, susipažinti su rašymo istorija: kiekybine ir kokybine teksto transformacija, įvairių cenzorių-redaktorių indėliu į kūrybinį procesą. Nagrinėdami įvairias teksto redakcijas bei remdamiesi paraliteratūriniais tekstais (rašytojo amžininkų atsiminimais, laiškais, ikikarine ir pokarine rašytojo korespondencija), dalyviai analizuos ir vertins rašytojo, atsidūrusio cenzorių rankose, jausmus, bandymą apginti savo, kaip žmogaus ir kūrėjo, pozicijas. Siekdami suvokti nagrinėjamos temos aktualumą šiandien ir kiekvienam, programos dalyviai vertins galimybės laisvai gyventi ir kurti svarbą, ieškos paralelių su savo aplinka ir patirtimi.
Lėlių teatras, Literatūra

Aš – vaškinis Drevinukas

Į Anzelmo Matučio muziejų atsikvėpti nuo darbų retkarčiais užsuka Drevinukas. Skaitydami pasaką sužinosite, kaip atsirado šis vaikų bičiulis, ką jis veikia girioje ir kaip jūs galite
jam padėti. Pažiūrėsime lėlių vaidinimą, piešime patikusį veikėją ir išsiaiškinsime, ar tarp mūsų nėra Baubų.
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Literatūra, Dramos teatras

Teatras yra žaidimas

Edukacinė programa TEATRAS YRA ŽAIDIMAS siekia suteikti moksleiviams galimybę dalyvauti improvizuotame priėmime į teatro studiją, pajausti, ką reiškia išbandyti jėgas scenoje ir
išgyventi aktoriaus potyrius, suvokti vaidybinio proceso vientisumą, ugdyti kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, suteikiant bendravimo ir asmeninės kūrybos džiaugsmą. Be to, tai puiki galimybė įgyti drąsos saviraiškai ir viešam kalbėjimui. Per žaidimą moksleiviai bus skatinami sukurti ir asmeninį, ir grupinį etiudą, įsijungti į gyvą teatrinį veiksmą ir atskleisti savo kūrybinį potencialą. Šia programa siekiama supažindinti su teatrinio meno raiška, su aktoriaus profesijos ir aktorinio meistriškumo subtilybėmis ir atradimais, suteikti galimybę išmėginti kūrybines jėgas scenos mene, atskleisti kūrėjo sceninį žavesį. Programos dalyviai susipažins su laiko patikrinta režisieriaus Juozo Miltinio aktorinio ugdymo metodika, bus paskatinti domėtis teatru, jo istorija. Užsiėmimas vyksta režisieriaus Juozo Miltinio autentiškoje aplinkoje; kūrybinę programą veda Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Po šio ekspresyvaus teatrinio žaidimo vyksta dalyvių susitikimas su aktoriumi – aptariami rezultatai, diskutuojama, atsakoma į moksleivių klausimus.
Literatūra

Virtuali literatūros pamoka (Nuotolinė paslauga)

Maironis, Vaižgantas, S. Nėris, J. Grušas, B. Sruoga – tikrai svarbūs, išskirtiniai lietuvių literatūros autoriai, su kuriais susipažįstama jau mokykloje. Ką daryti, jei su šiais
autoriais norima susipažinti plačiau, išsamiau, prisiminti ne tik svarbiausias jų biografijos ir kūrybos detales, bet ir sužinoti, kokios asmenybės jie buvo, kokie buvo jų pomėgiai, su kokiais bičiuliais bendravo, ir daug kitų istorijų, kurių nepasakojama literatūros vadovėliuose? Siūlome sudalyvauti mūsų VIRTUALIOSE LITERATŪROS PAMOKOSE ir apie pasirinktą autorių sužinoti viską, kas smalsu! Pasirinktą rašytoją tyrinėjantys muziejininkai sukaupę daugybę įdomių pasakojimų, be to, dalinasi unikalia galimybe pamatyti muziejų fonduose saugomų eksponatų ir rašytojų memorialinių daiktų nuotraukas. Nepraleiskite progos artimiau susipažinti su pasirinktu rašytoju, patyrinėti išskirtinę vaizdinę medžiagą ir, žinoma, padiskutuoti!
Literatūra, Kita

Kai plunksna kutena sielą

Nesutari su klasės draugais? Maištauji prieš mokytojus? Negali pakalbėti apie tai, apie ką nori? Turi daug klausimų, bet nerandi atsakymų? Išsiskyrei su geriausiu draugu ar drauge?
Norėtum padėkoti arba pasvajoti apie savo ateitį. Tai galime padaryti drauge. Kviečiu į rašymo terapijos užsiėmimą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Tarpukario šifrai: kalėjimo paslaptis“

Užsiėmimas apie tarpukariu IX forte veikusį Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialą. Dalyviams suteikiama galimybė pamatyti, kokios buvo kalinimo sąlygos ir kalinių buitis, sužinoti,
kokius darbus kaliniai dirbo ir kaip buvo baudžiami už nusižengimus. Naudodami kalinių sukurtą šifrą dalyviai siekia atskleisti paslaptį, kaip ir kur politiniai kaliniai slėpė nelegalią spaudą nuo kalėjimo prižiūrėtojų kratos metu. Užsiėmimas skatina dalyvius domėtis tarpukario Lietuvos istorija ir politika, lankytis autentiškose istorinėse vietose.
Kultūros paveldas, Literatūra

Po Klėtelės stogu

Programa „Po Klėtelės stogu“ pirmiausia skirta būsimam skaitytojui ugdyti – mokiniams sudominti poeto gyvenimu bei kūryba, „užkabinti“, suintriguoti toliau skaityti ir gilintis į
tekstą. Susėdus prie Klėtelės, trumpai pasikalbama, ką mokiniai jau žino apie poetą, ką prisimena iš skaitytos „Anykščių šilelio“ ištraukos (su ketvirtokais ir penktokais, jau skaičiusiais poemos pradžią; antrokams-trečiokams pradedama sąsajomis su tikruoju šileliu – mišku, į kurį važiuos, tęsdami ekspkursiją po Anykščius, ir A. Baranausko noru aprašyti šį mišką su jo gyventojais). Programoje stengiamasi sukurti įspūdį, kad literatūra ir rašytojas yra kažkas ypatingo, nekasdieniško, kad kūryba yra stebuklas, todėl ir aplinką stengiamasi kurti stebuklingą ir pasakišką: sena klėtelė, prieblanda, gęstančios šviesos, tyla ir kelionės į rašytojo pasaulį „po Klėtelės stogu“ vedlys – Anykščių šilelio kankorėžiukas, sekantis pasaką-ne pasaką apie poetą ir jo tikrą-netikrą Šilelį. Su vaikais žiūrimas 9 min. trukmės animacinis filmukas „Klėtelės pasaka“, supažindinantis su esminiais A. Baranausko gyvenimo momentais, su Klėtelės kaip literatūros kūrinio gimimo vietos istorija. Edukatorė „gyvai“ supažindina su Klėtelės eksponatais, kuriuos mokiniai matė filmuke, pakomentuoja su jais susijusias istorijas, kai kuriuos leidžia paliesti, primenant jų ypatingumą ir vaikams leidžiant suvokti, kad daiktai gali būti iškalbinga biografijos dalis. Trumpai pasikalbama, koks daiktas galėtų papasakoti apie vaiko gyvenimą, pomėgius ir t.t. O kad tas šilelis, aprašytas poemoje, yra tikras ir gyvas, vaikams primena tikras šilelio kankorėžis, kurį kiekvienas kaip simbolį gali pasiimti iš muziejaus ir parsivežti į namus kaip „vedlį“ į A. Baranausko poemos pasaulį ir į domėjimąsi miško paslaptimis. Programa tęsiama rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio Klėtelę, namuose. Atliekamos diferencijuotos užduotys, patikrinančios, ką mokiniai įsiminė prie Klėtelės, sprendžiamas A. Baranausko vaikystės uždavinys.
Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku t
Rodomi įrašai: 41 - 50242