Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Juozo Grušo istorinės dramos sovietmečio kultūros kontekste“ (Nuotolinė paslauga)

Juozas Grušas – idealistinės mąstysenos kūrėjas, paveldėjęs iš pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio šviesų tikėjimą gėrio pradais, įteisinęs Lietuvoje moralinio teismo teatrą.
Virtualios edukacinės programos „Juozo Grušo istorinės dramos sovietmečio kultūros kontekste“ dalyviai kviečiami susipažinti su sovietmečiu sukurtais J. Grušo istoriniais dramos kūriniais „Herkus Mantas“, „Barbora Radvilaitė“, „Unija“ siejant jų keliamas idėjas ir siužetines linijas su laikmečio istoriniu ir socialiniu kontekstu, rašytojo gyvenimo ir veiklos faktais, virtualiai demonstruojamais įdomiausiais muziejaus eksponatais, amžininkų prisiminimais. Šiandien skaitant Grušo dramų tekstus net šiurpas nukrečia, suvokus, apie ką rašo dramaturgas, įterpdamas vieną kitą cenzūrai reikalingą sakinį ar tik vieną žodį. Slaptas sąmokslas turėjo užsimegzti tarp dramos kūrėjo ir skaitytojo, tarp publikos ir scenos... Moksleiviai, klausydamiesi unikalių garso įrašų, stebėdami spektaklių fragmentus vaizdo siužetuose, turės progos pastebėti, kaip organizuota dramos kūrinio kalba, kad ją būtų galima reprodukuoti scenoje, kaip meninis vaizdas kuriamas veikėjų dialogais ir monologais. Drauge aptarsime, kaip rašytojas siekia tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui. Užsiėmimo metu edukacijos dalyviai galės ne tik susipažinti su J. Grušo kūrybinio palikimo interpretacijomis kine, televizijoje, teatre, bet ir dalyvauti diskusijoje apie tai, kodėl Grušas savo kūriniais priešinosi moralinių pagrindų griūčiai, į kurią pastūmėjo visuomenę sovietinio socializmo santvarka, kodėl visą gyvenimą siekė „ieškoti ir surasti tokius idealus, dėl kurių verta gyventi“. Programa sėkmingai gali būti integruota į lietuvių literatūros, pilietiškumo, etikos, istorijos pamokas.
Literatūra

Edukacinė programa ,,Štuthofo koncentracijos stovykla B. Sruogos ,,Dievų miške". Knygos sukūrimo aplinkybės ir leidybos problematika" (Nuotolinė paslauga)

Edukacinę programą sudaro edukatoriaus pasakojimas, skaidrių demonstravimas bei klausimų-atsakymų forma papildymas ir pateiktos medžiagos komentavimas.
Literatūra, Dramos teatras

Daraktorinė arba Slaptoji XIX a. mokykla

Edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (Slaptoji) mokykla“ – pamoka-žaidimas atkurtoje XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Užsiėmimo tikslas – taikant novatoriškus edukacinius ugdymo
metodus istorinėje-kultūrinėje erdvėje, supažindinti jaunimą su slaptųjų (daraktorinių) mokyklų laikotarpiu Lietuvoje bei aktyvinti ir efektyvinti vertybių sklaidą, didinant mokinių motyvaciją domėtis Lietuvos krašto istorija, skatinti jaunimą skaityti, domėtis knygomis. Edukacinio užsiėmimo uždaviniai: pristatyti edukacinės programos dalyviams spaudos draudimo laikotarpį; supažindinti dalyvius su spaudos draudimo laikotarpiu, mokykloje bei visuomeniniame gyvenime taikytomis carinės Rusijos rusifikacijos priemonėmis; pristatyti mokiniams daraktorinę mokyklą (slaptąją lietuvišką mokyklą) kaip atsvarą rusifikacijai; kelti knygos vertę pasitelkiant meninės edukacijos priemones; ugdyti mokinių norą pažinti ir perimti tautos istorinę atmintį; skatinti mokinių kūrybinę saviraišką kultūrinėje erdvėje. Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su muziejaus ekspozicijoje esančia eksponatų kolekcija, menančia spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904), su svarbiausiais istoriniais faktais. Edukacinėje erdvėje – XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje, mokiniai supažindinami su graždanka, grifelinėmis lentelėmis, lietuviškomis maldaknygėmis, naudotomis per lietuviškos spaudos draudymetį. Mokiniams pristatoma lietuviškos mokyklos istorija spaudos draudimo laikotarpiu. Supažindinama su žymiausiais knygnešiais, daraktoriais, pagrindiniais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“, kokios bausmės grėsdavo mokiniams, išdrįsusiems prakalbėti surusintose valstybinėse mokyklose. Mokiniai dalyvauja vaidmenų žaidime „Slaptoji lietuviška mokykla“. Dalyviai pasiskirsto vaidmenis (du žandarai, daraktorius (mokytojas), knygnešys, pirkios šeimininkas ir mokinukai), vaidina trijų scenų vaidinimą (naudojami vaidinimui skirti rūbai; knygnešio ir žandarų dialogas).
Literatūra

Pažintis su I. Simonaitytės sėkmės istorija ir kūryba (Nuotolinė paslauga)

Edukacija skirta vyresnio amžiaus mokiniams-gimnazistams. Vaizdinių priemonių pagalba, virtualiu būdu mokiniai išvys pristatymą apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą, jos sėkmės istoriją.
Edukacija parengta remiantis mokytojų nuomonėmis, ko labiausiai stokojama nagrinėjant I. Simonaitytės kūrybą. Edukacijos metu virtualiai bus sudaromas kūrinio „Aukštųjų Šimonių likimas“ pagrindinių veikėjų genealoginis medis, aptariant kilusias mintis, pagrindinius veikėjus, Mažosios Lietuvos tradicijas ir likimą. Klausomasi minėto kūrinio ištraukų lietuvninkų tarme. Mokiniai turės galimybę išvysti virtualią pirmųjų knygų leidimų parodą.
Literatūra, Muzika

Lopšinės ir pasakos mažiesiems

Močiutės namelyje kvepia čiobreliais ir mėtomis, minkštame krėsle sėdi močiutė, su mezginiu rankose, ir laukia vaikų, kurie ateis pasiklausyti jos pasakėlių... Tai teatralizuota
programa mažiesiems, kuri nukels vaikus į saugią, jaukią romantiškai nostalgišką aplinką, leis atsipalaiduoti ir pažaisti. Klausysimės ir kartu dainuosime lopšines, inscenizuosime pasakas. Žolelių arbata ir močiutės keptų pyragėlių skonis sužadins pačius šilčiausius vaikystės jausmus. Gyva muzika, betarpiškas bendravimas, padės vaikams atsiskleisti, būti savimi, kartu kurti , improvizuoti, o tuo pačiu pailsėti ir pasikrauti gerų emocijų. Juk šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje taip trūksta ramybės, įsiklausymo į save, į senolių išmintį.
Literatūra, Muzika

ŠIMTMEČIO DIALOGAS. Dedikacija Nacionalinėspremijos laureatui Sigitui Gedai ir Lietuvos patriarchui Maironiui

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMUI – 100. POETUI SIGITUI GEDAI - 75 ŠIMTMEČIO DIALOGAS DEDIKACIJA SIGITUI GEDAI IR MAIRONIUI Sigitas Geda – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gedimino ordino kavalierius. Poeto Sigito Gedos kūrinys - devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“ tapo postūmiu sukurti šią programą. Aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje,bet ir jų junginyje, bendroje "virš" kūrinio sklandančioje nuotaikoje. Bet man literatūra, pirmiausia, yra svarbi kaip parašytas ir dar neištartas tekstas. Būtent, kaip tekstas ryškiausiai yra mane paveikusi Gedos kūryba. Pamenu, 1986 m. perskaičiau laikrašty jo "Maironio mirtį", ir ji mane taip paveikė, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška... Programoje per Maironio ir S. Gedos kūrybą ieškosime su klausytojais atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė,pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir bandysime drauge savo širdyse kurti Lietuvos ateities viltingą viziją.Programoje: Maironis. Pratarmė poemai ,,Tarp skausmų į garbę“, Maironis. Eil. ,,Išnyksiu kaip dūmas“, S. Geda. Devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“, S. Geda. Dvi giesmės iš ciklo ,,Septynių vasarų giesmės“, S. Geda. Eilėraščiai iš knygų,,Mamutų tėvynė“, ,,Septynių vasarų giesmės‘. Ištrauka iš straipsnio: S. Geda „Triptikas apie Maironį“/ ,,Šiaurės Atėnai“ 2002m. lapkričio 2 d. Nr. 41. A.Remesos, V.Bagdono, O.Mesiano, L.Berio, K.Debiusy, M.Ravelio kūriniai klarnetui solo.
Dailė, Literatūra

Padangių skrajūnai tautosakoje ir šventėse

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: pažintinė ir praktinė. Lietuvių liaudies tautosakoje gausu pasakų, sakmių, mėgdžiojimų, skaičiuočių apie paukščius. Pirmoje dalyje nusikelsime į pačią
linksmiausią pavasario kalendorinę šventę „40-ties paukščių dieną“. Jūsų laukia Linksmos varžytinės „Spėk kas?“, kurių metu pažinsite įdomiausius Pamario krašto paukščius. Protingiausias pasakų personažas Varnas ves vaikus per visą užsiėmimą, raiškiai skaitys pasakos „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ ištraukas, pasakos sakmę apie vieversį, pelėdą (pasirinktinai) ir supažindins su smulkiąja tautosaka paukščių mėgdžiojimais. Antroje dalyje vaikai patys kurs iš paruoštų įvairių popierinių detalių plasnojančius sparnuočius, atsižvelgiant į grupės vaikų pasirinkimą: varnus, pelėdas, gerves, gandrus. Kiekvienas edukacijos dalyvis, pasigaminęs paukštį išmoks po vieną mėgdžiojimą, skaičiuotę. Mokinius įtrauksime į aktyvų mokymosi, kūrimo procesą, bendrai ieškosime ir atrasime tautosakoje paslėptas prasmes.
Dailė, Literatūra

Literatūrinis - edukacinis užsiėmimas Sename dvare.

Literatūrinis - edukacinis užsiėmimas Sename dvare - tai kūrybinė kelionė seno Užvenčio dvaro liepų alėja, Ventos pakrante, vietomis, kuriose prasidėjo rašytojos Marijos Pečkauskaitės -
Šatrijos Raganos kūrybinis kelias. Keliaujant parko takeliais, kuriais daugiau kaip prieš šimtą metų vaikščiojo rašytoja, kelionė, galima atpažinti vietas, aprašytas jos žymiausioje apysakoje „Sename dvare“ ir suvokti, kad „Sename dvare“ vaizduojama erdvė nėra tik veiksmo vieta, bet turi daugialypę reikšmę. Apsilankymas apysakos „Sename dvare“ veiksmo vietoje pagilins žinias apie šį kūrinį, sukonkretins apysakos veikėjus. Leis aiškiau, įdomiau ir efektyviau nagrinėti kūrinį, nes jis taps artimesnis, labiau atpažįstamas ir vertinamas. Edukacinio užsiėmimo I dalis. Dalyviai supažindinami su rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos biografija, asmenybe, jos dvasinėmis vertybėmis ir muziejuje esančia jos gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. II dalis. Dalyviai, naudodamiesi užduočių lapais su literatūrinių kūrinių ištraukomis, identifikuoja Šatrijos Raganos kūrinius ir juose vaizduojamas Užvenčio dvaro erdves natūroje. III dalis. Dalyviai, naudodami retą grafikos techniką – monotipiją, ant popieriaus lapo atsispaudžia tapybą ir piešinį primenantį, nenuspėjamą ir vienetinį Užvenčio dvaro vaizdo atspaudą.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

„Kaip skaito tėtis“

Edukacinis užsiėmimas „Kaip skaito tėtis“ vyksta ekspozicijoje „Senosios vaizdinės gamtos mokslų priemonės“, kur mažieji muziejaus lankytojai žaidžia teatrą. Jame yra aktoriai ir
žiūrovai, scenarijus ir režisierius. Edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpu įvadu apie teatralizuotą skaitymą. „Aktoriai“ aprengiami, specialiomis priemonėmis nugrimuojami. Vaikams išdalijamos edukacijai išleistos pasakų knygelės su išryškintais skirtingų personažų tekstais. Trumpai paaiškinus vaidmenis, „aktoriai“ skaito tekstą ir atlieka savo personažo vaidmenį. Šiame užsiėmime skaitymas tampa žaidimu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti mokinių skaitymo balsu gebėjimą bei gebėjimą sekti kitų skaitomą tekstą, kartu ugdant mokinių kūrybiškumą, gebėjimą koncentruoti dėmesį, pastabumą. Teatralizuoti skaitymai prisideda ugdant mąstančius, emociškai sveikus ir turinčius lakią fantaziją vaikus.
Kultūros paveldas, Literatūra

Tautiškos giesmės „ATODANGOS“

Edukaciniame užsiėmime moksleiviai supažindinami su sudėtingu Lietuvai istoriniu XIX a. antros pusės laikmečiu, kai carinės valdžios buvo uždarytas universitetas, uždrausta lietuviška
spauda lotyniškais rašmenimis, mokyklose dėstoma rusų kalba. Represijos ir spaudos draudimas sulaukė atsako: Lietuvoje prasidėjo tautinio atgimimo sąjūdis, pradėta nelegaliai gabenti lietuviška spauda. Supažindindami su Lietuvos tautinio atgimimo žadintojais carinės priespaudos sąlygomis, išskirtinį dėmesį skiriame Vinco Kudirkos asmenybei ir jo visuomeninei-politinei veiklai, „Tautiškos giesmės“ atsiradimo istorijai ir raidai. Akcentuojame Lietuvos valstybės himno atlikimo reikalavimus ir tvarką. Užsiėmimo dalyviai turi galimybę pamatyti autentišką 1898 m. „Varpo“ numerį, kuriame pirmą kartą išspausdinta Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, išvysti ne tik slapta knygnešių gabentus uždraustus lietuviškus leidinius, bet ir knygas, spausdintas graždanka. Edukacinėje programoje siūlome prisiminti „Tautiškos giesmės“ tekstą, įsigilinti į Lietuvos valstybės himno žodžių prasmę. Programoje – pasakojimas, iliustruotas spaudiniais, vaizdo ir garso medžiaga iš bibliotekos fondų. Programa skatina lietuvių tautos istorijos pažinimą, moksleivių pilietiškumą ir patriotiškumą. Moksleiviai atlieka kūrybines užduotis, sprendžia interaktyvų testą, dalyvauja klausimų viktorinoje. Teisingai atsakę į parengtus klausimus bei aktyviai dalyvavę moksleiviai apdovanojami prizais – knygų skirtukais su „Tautiškos giesmės“ eilėmis, pintomis trispalvėmis apyrankėmis.
Rodomi įrašai: 41 - 50315