Kultūros paveldas, Literatūra

„Taip prasikalė diegas „Anykščių šilelio“

Programos tikslas – gilinti pažintį su rašytoju klasiku Antanu Baranausku ir vieta, kur „prasikalė diegas „Anykščių šilelio“ – Klėtele. Pirmoje programos dalyje mokiniai A. Baranausko
klėtelėje sužinos pagrindinius poeto gyvenimo faktus, siejant juos su Klėtelės istorija, žiūrėdami animacinį filmuką „Klėtelės pasaka“. Kartu su edukatore apžiūrės Klėtelės eksponatus, jau matytus filmuke, išgirs jų įdomiausias istorijas, kai kuriuos galės paliesti (ko lankytojai paprastai neturi galimybių padaryti). Prisimins 6 klasės vadovėlyje skaitytą informaciją apie kitus poeto talentus ieškodami ekspozicijoje tų talentų „įrodymų“, atliks kūrybines užduotis muziejaus parengtuose užduočių lapuose: spręs A. Baranausko vaikystės uždavinį bei kurs naujus žodžius, kaip kadaise darė A. Baranauskas, bandydami motyvuoti jų sandarą, išgirs tarmiškai giedamą „Anykščių šilelio“ pradžią ir pabandys perskaityti poemos ištrauką rytų aukštaičių tarme, kuria rašė A. Baranauskas, susipažins su Klėtelėje eksponuojamais vertimais į kitas kalbas. Antroji programos dalis vyks rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio A. Baranausko klėtelę, namuose. Kadangi ši programa skirta Klėtelei, kaip klasikinio kūrinio „namams“, mokiniai eksponatus prisimins netradiciškai – žaisdami didelio formato memory tipo žaidimą ant grindų „A. Baranausko klėtelė“, atpažindami eksponatus ir įvardydami, kokią reikšmę jie turėjo A. Baranausko gyvenimui ar kūrybai. Programos aptarimas vyks atliekant kūrybinę užduotį: rašant atsiliepimą apie apsilankymą muziejuje senųjų Klėtelės lankytojų knygų pavyzdžiu (su piešiniais, eilėraščių posmais ir pan.).
Kultūros paveldas, Literatūra

Kalba – tautos gyvasties garantas

Edukacinės programos dalyviai pasitinkami prie sodybos vartelių, palydimi iki namo, per tą laiką užmezgamas ryšys su atvykusiais, jie spėja prisistatyti, iš kur atvyko, ar pirmąkart.
Namo viduje edukatorė parodo ekspoziciją, trumpai apibūdina Didžiulių šeimos narius, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Vaikai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą. Suteikus vaikams žinių, jie pakviečiami į edukacinę erdvę su išlikusiais autentiškais kambario baldais – stalu, komoda, laikrodžiu. Susėdus aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, vaikai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai, knygnešių pavardžių išsaugojimas Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, bando įsiminti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą. Praktinių užsiėmimų metu detaliai nagrinėjamas knygnešių maišo turinys, vartomos ir rūšiuojamos knygelės, susipažįstama su draudžiamos spaudos leidimo ypatumais, knygų dydžiu, kaina, platinimo sunkumais, aptariama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į šiandieną, koks svarbus lietuviškas žodis tautos vienybei ir išlikimui. Programa užbaigiama, ragaujant žolelių arbatą ir Didžiulių sodo gėrybes pagal sezoną, aptariant patirtą įspūdį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Gyvoji S. Nėries eilėraščio mozaika

Muziejuje mažieji lankytojai pirmiausia susipažins su S. Nėries gyvenimo detalėmis, atkurtais memorialiniais kambariais, šiltu metų laiku pasidžiaugs aplinka iš jaukių muziejaus terasų.
Susiskirstę į dvi komandas, kiekvienas dalyvis gaus kortelę su S. Nėries eilėraščio eilute ir vaikščiodamas ieškos tarp kitų komandos narių savo vietos eilėraščio mozaikoje, kad sudėliotų tokį, kokį sukūrė S. Nėris. Komandai vadovaus pačių išrinktas lyderis, kuris seks ir reguliuos eilėraščio dėliojimo eigą, nes kiekvienas dalyvis su savimi nešiosis kortelę ir ieškos savo eilėraščio eilutei skirtos vietos tarp kitų komandos dalyvių. Kai visi nutars, kad eilėraštis teisingai sudėliotas, pristatys edukatoriui, kuris kartu su dalyviais įvertins komandinį darbą.
Lėlių teatras, Literatūra

Aš – vaškinis Drevinukas

Į Anzelmo Matučio muziejų atsikvėpti nuo darbų retkarčiais užsuka Drevinukas. Skaitydami pasaką sužinosite, kaip atsirado šis vaikų bičiulis, ką jis veikia girioje ir kaip jūs galite
jam padėti. Pažiūrėsime lėlių vaidinimą, piešime patikusį veikėją ir išsiaiškinsime, ar tarp mūsų nėra Baubų.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas. Siektini rezultatai: Mokiniai edukacinio užsiėmimo metu sužinos knygos skirtukų, kaip vienos iš meno sričių, raidos istoriją. Suvoks knygos tausojimo būtinybę, norint, kad ji tarnautų ilgesnį laiką. Sužinos knygos atsiradimo kelią.
Dailė, Literatūra

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Miriorama – tai popieriaus teatras“

Miriorama – tai specialioje dėžėje rankenėle sukama panorama – tarsi senoviško televizoriaus prototipas. Tai savotiškas reveransas istorinėms lėlėms. Ja naudojantis bus kuriamas
vaizdas, sudarytas iš daugybės piešinių, judantis sukant rankenėlę. Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Miriorama – tai popieriaus teatras“ (toliau – Paslauga) bus vykdoma ištisus metus. Jo tikslas – skatinti vaikus domėtis įvairiomis meno ir kūrybinėmis veiklos formomis, dalyvius supažindinti su dalyvavimo kultūrinėse veiklose galimybėmis. Senovėje miriorama buvo naudojama kaimo mugėse, kurių metu tokiose dėžėse rodydavo vaikams įvairias istorijas. Paslaugos metu vaikai sužinos, kas yra ritininė pasakų knyga, t. y. miriorama. Atsakymus į šiuos klausimus jie gaus dalyvaudami edukacinėje programoje apie mirioramą ir jos paslaptis. Pradinukai – ta skaitytojų grupė, kurią dar labai domina klausytis pasakų, skaitomų suaugusių šeimynykščių, mokytojų. Pasaka – pats suprantamiausias būdas vaikui sužinoti apie žmonių bendravimą, tarpusavio santykius, apskritai – apie gyvenimą. Pasakose ar pasakojimuose dominuoja geri darbai, gerosios žmogaus savybės, iš kurių mokomasi darbštumo, išminties, draugystės, bendravimo, kt. Tokio amžiaus vaikai nesunkiai įsivaizduoja, kokiam reikia būti, kad lydėtų sėkmė. Pasitelkus pagrindinį kultūrinės paslaugos elementą – mirioramą – kiekvienas vaikas turės galimybę pasiūlyti grupei perteikti savo pasaką, pasakojimą ar istoriją, kurią iliustruos ilgoje popieriaus juostoje. Ant 10 metrų popieriaus ritinio, ištiesto ant didžiulio stalo, vaikai pieš pasaką. Sukurta grupėje ritininė knyga dalyvių sugalvotu pavadinimu virs užburiančiu judančių vaizdų filmu – miriorama, kuri užsiėmimo pabaigoje stebuklingame mirioramos langelyje bus demonstruojama kaip judanti knygos panorama. Komentuodami ir demonstruodami besisukančiu mirioramos principu sukurtus vaizdus jie išreikš savo potyrius žodžiu, eilėmis, dainelėmis. Paslauga padės vaikams kūrybiškai ir netradiciškai pažinti ne tik
Literatūra, Kita

Protingi?

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Jos gauna skirtingų
spalvų korteles. Paaiškinamos žaidimo taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – trys protmūšio raundai. Pateikiama teminių rimtų ir kūrybiškų, žaismingų klausimų. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir skirtingą mokymosi patirtį, sudarėme du klausimynus: vieną 9–10 kl., kitą – 11–12 kl. mokiniams. Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Paskutinis, penktasis, etapas – edukacijos, įgytų žinių aptarimas.
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“

Pagrindinė šios paslaugos tikslas – išplėsti skaitymo procesą jungiant jį su kūrybinėmis veiklomis, kurių pagalba vaikams lengviau perteikiama teksto prasmė. Uždaviniai: 1. Pasitelkiant
skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo formas, ugdyti dalyvių kultūrinį sąmoningumą. 2. Naudojant netradicines priemones, skatinti vaikus domėtis knygomis ir skaitymu. 3. Skaitant ir analizuojant kūrinius, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą sklandžiai reikšti savo mintis, patirtį bei emocijas. 4. Pasitelkiant dailę, kaip kūrybinės raiškos priemonę, kūrybingai interpretuoti tekstus, lavinti vaizduotę, ugdyti meninius įgūdžius. 5. Naudojant antrines ir gamtines žaliavas, ugdyti dalyvių atsakingą požiūrį į vartotojiškumą. Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei praktinė (kūrybinė). Atsižvelgiant į dalyvaujančių vaikų amžių, skaitymui gali būti rekomenduojama knyga. I dalis – knygos apie gamtą skaitymas, pvz.: S. Paltanavičius „Gamtos metų ratas“, A. Sakse „Pasakos apie gėles“, P. Kovač „Mažosios burtininkės vaistažolės“ ir kt. Kartu skaitysime pasirinktą kūrinį ar jo ištrauką, kviesime vaikus diskutuoti apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalinti savo patirtimis, emocijomis. II dalis (praktinė-kūrybinė): kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“. Jų metu vaikai turės galimybę „tapyti“ įvairiomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. panaudojant augalus, vaisius, daržoves, pasigaminti jų antspaudų paveikslą, dovanų maišelį ar atviruką. Siekiant ugdyti kultūrinį sąmoningumą, atsakingą vaikų požiūrį į vartotojiškumą, kūrybinių dirbtuvių metu bus naudojamos gamtinės (vijoklių, medžių šakos ir šaknys, augalai, vaisiai, daržovės) bei antrinės (susidėvėjusios, naudojimui netinkamos knygos, žurnalai) žaliavos.
Literatūra, Muzika

Iš senolių skrynios

Gyvenimas keičia švenčių turinį - papročius ir apeigas, todėl užsiėmimo metu perduosime senolių gyvenime patirtus džiaugsmus, rūpesčius, tradicijas ir kt. Istorinį laiką įsivaizduosime
kaip tiesę - dėdami abu laikus į vieną ant kito, gausime spiralę. Kasmet - aukštyn kylančius apsisukimus. Todėl kasmetinės šventės nepakartoja buvusiųjų prieš tai - jos ką nors įgyja, ką nors praranda. Koncerto programoje šalia senjorų dalyvauja ir vaikai, kurie dainuoja senovines lietuvių liaudies ir šiuolaikines dainas. Senolių repertuaras turtingas lietuvių liaudies ir autorinėmis dainomis, pasakojimais, vaidybiniais elementais... Programoje stengsimės atgaivinti mūsų senelių ir tėvelių puoselėtas tradicijas. Koncerto - edukacinio užsiėmimo metu naudosimės šiuolaikinėmis technologijomis.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Rodomi įrašai: 40 - 50128