DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Maudynės Gonge

„Maudynės Gonge” – tai vienos akademinės valandos apimties vienkartinis užsiėmimas, skirtas vyresnių klasių mokiniams, kurie šiame ypatingame raidos periode turi labai aktyvų protą,
užspaustus jausmus, ar neišreikštas emocijas, daugybe minčių ir nori nors trumpam nuo jų pailsėti. Tai muzikos ir garso meno reprezentacija, koncertas su garso terapijos elementais. Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su Gongų garsu, sukurti poilsio ir pažinimo erdvę. Programos metu mokiniai susipažins su Gongų instrumentais, sužinos jų istoriją, praplės savo kultūrinio pažinimo horizontus, o taip pat galės atsipalaiduoti ir pajusti gongų muzikos garsų poveikį, išgirs kosminės muzikos gausmo dainą. Gongų garsai nuo senų laikų buvo skiriami minčių švarai palaikyti, keliauja per visą pasaulį, kurdami vidinę žmogaus taiką, kuri taip reikalinga šiuolaikiniame pasaulyje. Poveikis ilgalaikis, silpsta nerimas, geriau miegama, po truputį atsiranda ramuma, prasiplečia akiratis, auga sąmoningumas.
Literatūra, Muzika

Sigutės Trimakaitės KONCERTAS -muzikos pamoka

Sigutės Trimakaitės Koncertas-muzikos pamoka - tai neformali muzikos pamoka, edukacinis užsiėmimas, kuris skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui. Programa sudaroma klasikinės
muzikos pagrindu, parenkama pagal mokinių amžių ir muzikinį išsilavinimą: 1-4 kl, mokiniams atskirai, 5-8 kl. mokiniams atskirai ir gimnazijos klasių mokiniams atskirai. Programoje atliekami kūriniai parenkami tokiu būdu, kad tiktų pagal mokinių sąmoningumą ir pagal gebėjimą susikaupti ir įsisavinti Koncertą kaip pamoką. Programa pritaikyta ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais. Tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė praveda neformalią muzikos pamoką. Mokiniai įtraukiami į bendrą veiksmą (pvz.: visi pabaigoje pamokos muzikuoja, dainuoja ir diriguoja). Koncertas-muzikos pamoka ugdo jaunimo kultūrinį sąmoningumą. Per mokėjimą klausyti, išklausyti, įsisavinti, prisiminti, fiksuoti ir pajusti muzikos grožį ir svarbą mokinių gyvenime. Programoje gali dalyvauti ir kiti atlikėjai, pagal susitarimą ir pageidavimą. Meninė programa nurodoma plakate (pvz.: pagal J.S.Bach, W.A.Mocart, C.Debussy, M.K.Čiurlionis, B.Kutavičius, Š.Nakas ir kt.; R.Skučaitė, D.Kajokas, A.Marčėnas, H.Kunčius, S.Parulskis ir kt. Lietuvių, vokiečių, švedų, prancūzų dainos/melodijos, improvizacinės kompozicijos. Trukmė: 40-45min.). Klasikinė akademinė muzika - tai pagrindas bendram kūrybiškumui vystyti. Užimtumo problemos sprendžiamos profesionalios muzikos pagalba.
Muzika, Opera

Nuotolinė edukacija "Balsas"

Edukacija skirta 4-7 klasės mokiniams Online pamokoje susipažinsime su balso aparatu, jo sandara ir veikimu. Paprastai, aiškiai ir suprantamai. Balso sveikata ir mutacija, jo stiprinimu
bei ugdymu. Susipažinsime su balso tipais ir dainininko profesija. Praktinėje pamokos dalyje atliksime kvėpavimo mankštą, kuri skirta mūsų balsui stiprinti. Atpažinsime tėvelių ir savo balso tipus, sužinosime, kodėl turime tausoti mokytojos balsą ir gausime patarimų, kaip pasiruošti dainininko profesijai dar net nepradėjus dainuoti. Pamoką ves profesionali dainininkė, operos solistė Dovilė Kazonaitė
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Stebuklo skambesys

„Kaip skamba stebuklas? Ši edukacija suteikia progą mokiniams prisiliesti prie archainės Tibeto kultūros muzikinio pasaulio. Atskleisime jos sąsają su Vakarų kultūra ir mokslu,
ieškosime aktualumo šiandieniam žmogui. Per muzikos garsus, pojūčius bei emocinę patirtį mokiniai patirs darnos ir susiklausymo jėgą, bendrystės jausmą bei harmoniją, leisis į kelionę savęs pažinimo link. Garso pratikume naudodami vaizdinę medžiagą: mokysime atpažinti ir skirti muzikinės Tibeto tradicijos ypatumus; suteiksime empirinių žinių; ugdysime klausos ir harmonijos gebėjimus. Tibeto muzikinės kultūros tradiciją atskleisime per šio kultūrinio klodo pažinimą, filosofiją ir aktualias praktikas, siejamas su metafizika, kvantine teorija bei moksliniu garso panaudojimo metodu technologijose, mene, medicinoje. Papasakosime apie Tibeto tradicijos įtaką Vakarų pasaulio menui, kompozitoriams ir jų kūrybai. Žadame jaukų, maloniai ir įdomiai praleistą laiką su neišdildomais įspūdžiais. Edukacijoje mus lydės gongų garsai, mokiniai panirs į skambančių dubenų, harmonijos, fleitos, arfos ir kitų instrumentų skambesio erdves. Kviesime išbandyti save grojant senoviniais tantriniais muzikos instrumentais.“
Muzika, Šokis

Teatralizuoto koncerto „Žaismingos muzikos garsų orkestras“

Svarbią edukacinių projektų dalį sudaro populiariausias Klaipėdos koncertų salės koncertų ciklas „Žaismingos muzikos orkestras“ (ŽMO). Išradingas jo idėjas įgyvendina Klaipėdos
kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Pirmąją projekto programą mažieji klausytojai išgirdo 2009 metų vasario 28 dieną. Ją sudarė ir dirigavo Mindaugas Piečaitis, su kuriuo vėliau buvo parengta daugiau nei pusė ŽMO programų. Ciklo koncertai vyko ne tik Klaipėdos koncertų salėje, bet ir Lietuvos nacionalinės bei Kauno valstybinės filharmonijų, Vilniaus Valdovų rūmų, Tauragės kultūros centro salėse. Teatralizuoto koncerto „Žaismingos muzikos garsų orkestras“ aktorė ir režisierė Evelina Šimelionė teigia, kad užaugo su filmo „Muzikos garsai“ dainomis, keletą kartų lankėsi ir filmavimo aikštele tapusiose Zalcburgo vietose. Turbūt ne visi miuziklo gerbėjai žino, jog didelė dalis šios istorijos detalių – visiškai realūs faktai. Iš tikrųjų buvo tokia Marija, besirengianti tapti vienuole, bet įsimylėjo Kapitoną su septyniais vaikais, kurie kartu muzikuodavo! Nepaprasta istorija įkvėpė daug kūrėjų visame pasaulyje, taip pat ir šio edukacinio projekto komandą.
Muzika

"Po tavimi mana dainelė gimė..."

Programos "Po tavimi mana dainelė gimė..." tikslai: supažindinti su pačiais reikšmingiausiais lietuviškosios profesionaliosios vokalinės - instrumentinės muzikos kūriniais,
įvairiais žanrais. Programos uždaviniai: atlikti muzikos kūrinius, juos apipinant pasakojimais apie kūrinio laikmetį, kompozitorių, bendrakultūrinę, istorinę aplinką, įvardinant svarbiausius laikmečio įvykius. Programos medžiagą susieti su mokyklos bendrojo ugdymo programos reikalavimais ir tarpdisciplininiu kontekstu. Metodai ir priemonės: tarp kūrinių integruoti viktorinas, užduotis, susijusias su girdėtu kūriniu ir pateikta medžiaga. Tuo siekti visapusiško mokinių aktyvumo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo. Užduočių ir viktorinų laimėtojams bus įteikti motyvaciniai prizai. Taip pat siekti įgytų kompetencijų ugdymo tolimesniame mokinių mokyme(si), skatinant tiek mokinius, tiek ir jų mokytojus įsitraukti į pažintinę muzikinės kultūros veiklą.
Kultūros paveldas, Muzika

Edukacinis klasikinės muzikos koncertas „Kas tie romantikai?“

Edukacinis klasikinės muzikos koncertas „Kas tie romantikai?“, tai ryški 19 a. romantizmo epochos muzikos palikimo iliustracija, kurios metu skamba žymiausių kompozitorių sukurta
muzika. Koncerto atlikėjai: smuikininkas Darius Krapikas ir akordeonistas Laimonas Salijus. Programoje mokiniai išgirsta kompozitorių – romantikų gražiausių kūrinių ištraukas iš operinės, baleto, simfoninės, kamerinės instrumentinės, dainų žanro muzikos, aranžuotos ir adaptuotos instrumentinio dueto atlikimui. Klausytojas supažindinamas su kūrinių sukūrimo istorine, kultūrine aplinka, įdomiais įvykiais, faktais. Kūriniai pristatomi koncerto eigoje, apibūdinant jų charakterį ar sukūrimo aplinkybes, o renginio pabaigoje mokiniams yra suteikta galimybė pasitikrinti įgytas žinias ir išreikšti savo nuomonę apie kūrinius pagal pateiktą klausimyną. Besiklausant atliekamų kūrinių mokiniai turi progą įdėmiau susipažinti su smuiku, ir jo, kaip instrumento galimybėmis. Koncerto programoje skamba A. Dvoržako, F. Šuberto, Ž. Bize, F. Šopeno, P. Čaikovskio, R. Šumano, E. Grygo, N. Rimskio- Korsakovo, J. Bramso, J.G. Marie kompozitorių kūriniai. Profesionalus muzikinis išsilavinimas ir ilgametė atlikėjo patirtis, sąlygoja gebėjimą tinkamai parinkti repertuarą, bendrauti su moksleivių auditorija, suprantama ir patrauklia vaikams forma pateikti klasikinės muzikos kūrinius, sukurti kūrybišką atmosferą.
Kinas, Muzika

Skambantis kinas, arba kaip gimsta garsai kine? (9-12 kl.)

Kuriant įvairaus žanro filmus ne mažiau svarbią vietą užima ir garsai. Tai gali būti personažų dialogai, garso efektai ir, žinoma, muzika. Garsinė plotmė kine padeda lengviau sekti ir
suprasti besivystantį veiksmą, sukurti ir išlaikyti tam tikrą emocinę atmosferą - pasakoti istoriją būtent mūsų ausims sustiprinant vizualinį efektą. Tačiau žiūrint filmą garsai nebūtinai bus iš tų šaltinių, kuriuos matome ekrane, ir tikrai ne visi garsai yra užfiksuojami filmavimo metu - tad ne tik muzika ar kiti efektai yra įrašomi ar kuriami atskirai studijoje. Edukacija atskleis įdomias kino industrijos paslaptis, kur didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent kino garsams: jų ypatybėms, kūrimui, įrašymui bei pritaikymui įvairiems filmams. Edukacija skirta 9-12 klasių mokiniams.
Muzika

Teatralizuotas koncertas vaikams ,,Lietaus nykštukai"

Klaipėdos koncertų salėje apsilankys du „Lietaus nykštukai“. Tikėkimės, jie neatkeliaus iš giedro dangaus, bet įsikūnys muzikos garsuose ir eilėraščių tekstuose. Taip savo teatralizuotą
koncertą pavadino aktoriai Evelina Šimelionė ir Gytis Šimelionis. Tiesa, koncerto pavadinimą jiems pasufleravo rašytojos Violetos Palčinskaitės eilėraščių knyga vaikams „Lietaus nykštukai“, iš kurios jie pasirinko tekstus savo dainoms. Pasak Evelinos, vaikai susipažins su dviem mažais herojais, kurie dideliame miško labirinte neberanda kelio namo. Susidūrę su įvairiais nuotykiais ir sunkumais jie prašys vaikų pagalbos atrasti savo tikrąjį kelią ir daugiau nebeklaidžioti ten, kur akys veda. Didelis žėmėlapis nykštukams bus tarsi labirintas, kuriame reikia mokėti susigaudyti ir neišklydus grįžti namo. Tačiau netikėtai sutiktas vilkas arba popierinis kapitonas juos nuplukdins visai kitur, negu jie planavo. V. Palčinskaitės eilės nukels į tikrą pasaką, kur savo teisingo kelio galėsime ieškoti visi kartu su vaikais“.
Muzika, Dramos teatras

Spektaklis „Riešutų duona“

Daugeliui skirtingų kartų vis kitaip pažįstama, mokyklos suole nučiupinėta, į Lietuvos kino ir teatro klasikos fondus nugulusi „Riešutų duona“ Keistuolių teatre įkvepia šviežio oro
gurkšnį, skambantį „The Beatles“ muzika ir išeinančios vaikystės žingsniais. Režisieriaus Aido Giniočio ir skirtingų kartų Keistuolių teatro aktorių bendras darbas – itin atviras, truputį skaudus, baisiai linksmas ir labai liūdnas spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams, jaunimui bei visiems suaugusiesiems, tebeprisimenantiems paskutinių nerūpestingų gyvenimo dienų skonį. Sauliaus Šaltenio apysaka besiremiantis spektaklis pasakoja apie Andrių Šatą, jauną nedideliame praeito amžiaus vidurio Lietuvos miestelyje gyvenantį vaikiną, ir jo mylimąją Liuką, kurių šviesią meilės istoriją užtemdo Šatų ir Kaminskų šeimų nesutarimai. Riešutų duona iš Andriaus dėdės Boleslovo rankų – laimingos vaikystės gražiausių dienų simbolis, pakrikštijęs kūrinį ir pagrindiniam jo veikėjui virtęs naujo, sąmoningo, nerūpestingas iliuzijas praradusio gyvenimo riboženkliu. Keistuolių teatro „Riešutų duona“ išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Neatsitiktinai spektaklio garso takeliui pasirinkti šį ritmą bene labiausiai diktavę „The Beatles“, kurių muzika įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią. Kiekvieno bręstančio žmogaus išgyvenama vidinė drama “Riešutų duonoje” nuspalvinta šviesaus liūdesio ir subtilios ironijos potėpiais. Tai – spektaklis jauniems žmonėms, gyvenantiems nuolat besimainančioje, mažumėlę ciniškoje ir tyrą meilę neigiančioje aplinkoje, kurioje kartais taip ilgu akimirkos, leidžiančios sau ištarti: „Esu ne vienas!“
Rodomi įrašai: 1 - 10220