DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Muzika

MUZIKOS ENCIKLOPEDIJA TRUMPAI - ORKESTRAS

Interaktyvi programa plačiai ir dinamiškai pristatys simfoninio, styginių bei pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų skirtumus ir raidą istoriniame kontekste. Vaikai sužinos apie
simfoninio orkestro sudėtį, muzikos instrumentų įvairovę ir dirigento role. Bus supažindinti su specifiniais muzikos žanrais, skirtais simfoniniam orkestrui bei žymiais kompozitoriais ir atlikėjais. Pamokos pabaigoje žaidžiama trumpa virtuali viktorina naudojant išmaniuosius telefonus, o nugalėtojas apdovanojamas prizu - Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro CD. Tokiu būdu skatinamas dalyvių aktyvumas, kūrybiškumas, domėjimasis muzika.
Muzika, Dramos teatras

Spektaklis "Skruzdėlytės Tauškalytės nuotykiai"

Scenarijaus autorė - Erika Šuklinskienė, kompozitorius - Aras Žvirblys. „Skruzdėlytė Tauškalytė“ - tai pamokanti istorija apie nepaklusniąją Skruzdėlytę, kuri norėdama patirti daug
nuotykių, nenuėjo į mokyklą. Kaip Skruzdėlytei seksis, ką ji supras ir ar ras kelią namo, juk saulė nusileis, nieks namo neįleis. O gal suprasti, kad "mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs" jai padės kiti spektaklio herojai? Grytutė? Vilkas? O gal Policininkas? Spektaklyje vaikai, jiems suprantama kalba, sceninio meno, muzikos ir šokio pagalba, yra mokomi pareigingumo, atsakomybės bei sąmoningumo. Taip pat, siekdami, kad vaikai būtų saugūs ne tik namuose, šeimoje, bet ir už jos ribų ir norėdami padidinti vaikų saugumą gatvėje ir kelyje, vaikai, spektaklio metu, bus mokomi saugaus eismo pagrindų. Visuose „Drakoniuko Teatro“ paruoštuose spektakliuose, ne išimtis ir „Skruzdėlytėje Tauškalytėje“, nenaudojamos lėlės, o vaidmenis atlieka profesionalūs aktoriai. Jie ne tik vaidina, bet ir atlieka muzikinius numerius bei šoka.
Kultūros paveldas, Muzika

„Keliaukime į liaudies muzikos šalį“

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Edukacijos dalyviai gros įvairiais liaudies muzikos instrumentais: kanklėmis, armonika, būgnu, akmenukais, skudučiais, lumzdeliais, mokysis giedoti sutartines, dainuoti liaudies dainas, šokti liaudies ratelius ir šokius, susipažins su žvakių gamybos amatu. Vaikai dalyvaus kultūrinėje edukacinėje veikloje, turės galimybę prisiliesti prie senųjų etno muzikavimo tradicijų. Po tradicinių dainų ir šokių visi dalyviai susipažins su vaškinėmis žvakėmis. Žvakės nuo seniausių laikų buvo laikomos apsaugos ir dvasingumo simboliu. Jomis mūsų senoliai pasišviesdavo dirbdami įvairius namų ruošos darbus, tikėjo, jog jos apsaugo nuo negandų, blogųjų dvasių, sugeria neigiamą energiją, turi gydomųjų galių. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo technologijas ir būdus. Taip pademonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai iš lininio siūlo mokomi nusivyti dagtį, o žvakelę susisuka iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacinę programą ves Baisogalos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Dainoriai" ir Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro darbuotojai. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys –kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas.
Muzika, Etninė kultūra

Pasaulio tautų muzika

Valstybinis choras "Polifonija" yra paruošęs edukacinę programą "Pasaulio tautų muzika", skirtą 5-12 klasių moksleiviams. Tai spalvinga ir nuotaikinga kelionė
aplink Žemės rutulį. Renginio metu bus ne tik atliekami įvairių pasaulio kraštų: Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos choriniai kūriniai, bet ir papasakota apie tiems kraštams būdingus muzikos bruožus, ypatybes bei jų reikšmę tenykščiai kultūrai. Edukacijos dalyviai susipažinti su lietuviams tolimų ir egzotiškų šalių chorine kultūra, kuri remiasi tų šalių folkloru. Žinoma, nepamiršti ir savojo krašto chorinės muzikos lobynai. Edukacijos metu mokiniai, kartu su atlikėjais, muš ritmus, atitinkančius konkretaus kontinento muziką, pritars pažįstamai melodijai savo balsais. Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija" ir profesionalūs instrumentalistai bei solistai, pritarsiantys mušamaisiais, klavišiniais ir kitais instrumentais (pradedant fortepijonu ir baigiant dambreliu ar lietaus lazda).
Muzika, Dramos teatras

Vizualinis gyvos muzikos spektaklis "KAFKA INSOMNIA" (Išvažiuojamasis)

,,Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau
tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais." (Dienoraščiai. 1910–1923, Franz Kafka). Vizualinis gyvos muzikos spektaklis ,,KAFKA INSOMNIA" pasakoja sapniškai realistišką čekų rašytojo Franco Kafkos vienos nemigos nakties istoriją. Šiuolaikinio lėlių teatro, draminės vaidybos, videoprojekcijų, gyvos muzikos bei garsinių manipuliacijų pagalba kūrėjai gilinsis į paranojišką ir kerinčią legendinio čekų autoriaus kūrinių atmosferą bei pagrindines rašytojo gyvenimo peripetijas. Eksperimentinis, posdraminis spektaklis perteikiamas per šiuolaikinio vizualaus teatro formą, nuneš į F. Kafkos pasaulį bei jo edukacinį turinį.
Literatūra, Muzika

Akmenų sriuba

Pasakojimo menas – amžių amžius menanti tradicija, iki šiol aktyviai gyvuojanti kai kuriose šalyse, tačiau Lietuvoje jau primiršta. Šia edukacija siekiama sudominti dalyvius
šiuolaikiniu pasakojimo menu naudojant rimo ir ritmo elementus. Edukacijos metu dalyviai įtraukiami į žaidimus panaudojant akmenukus, išgaus ritmus, klausysis istorijos apie kareivį, papildytos muzikinių instrumentų (barškalai, skambalai, varpeliai) skambesiu ir kartu dainuos lietuvių liaudies dainas. Pabaigus pasakoti istoriją dalyviai įtraukiami į diskusiją apie žmonių santykius ir būties prasmę, akmens reikšmę žmogaus gyvenime. Jos metu naudojama smulkioji lietuvių liaudies tautosaka apie akmenį. Edukacijos pabaigoje visus suvienys žaidimas „Akmens kelias“. Edukacijos metu bus plėtojamos dalyvių bendrojo ugdymo programoje įgytos kultūrinė, komunikavimo ir meninė kompetencijos.
Muzika

MUZIKOS ENCIKLOPEDIJA TRUMPAI - PUČIAMIEJI INSTRUMENTAI

Interaktyvi virtuali programa skirta 1-4 klasių mokiniams. Pamokos metu plačiai apžvelgiami simfoninio ir pučiamųjų orkestro instrumentai (mediniai ir variniai): fleita, klarnetas,
obojus, fagotas, valtorna, trimitas, trombonas, tūba, jų specifika, istorija bei evoliucijos raida, gamybos procesas ir ypatumai, techninės galimybės, garso išgavimo būdai. Supažindinama su žymiais kompozitoriais ir atlikėjais bei jų kūryba. Pamokos pabaigoje žaidžiama trumpa virtuali viktorina naudojant išmaniuosius telefonus, o nugalėtojas apdovanojamas prizu - Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro CD. Tokiu būdu skatinamas dalyvių aktyvumas, kūrybiškumas, domėjimasis muzika.
Muzika, Dramos teatras

Stebuklinga adata (Išvažiuojamoji)

Scenarijaus autorė - Gintarė Dobilaitytė, kompozitorius - Aras Žvirblys. Veikėjai: Siuvėjas, Elfas Gulis, Kalėdų Senelis. Pasaulyje daugybė įdomių personažų, pasipuošusių išskirtiniais
apdarais: žmogus-voras, fėjos, raudonkepuraitė ir kiti… O kas jiems pasiuvo drabužius? Spektaklyje „Stebuklinga adata“ vaikai susipažins su siuvėju, kuris savo stebuklinga adata siuva pasakų personažų ir superherojų apdarus. Deja, praradęs savo adatą, siuvėjas tampa piktas, nelaimingas ir net negali pagelbėti į keblią situaciją pakliuvusiam Kalėdų Seneliui. Kokį sprendimą ras siuvėjas ir elfas? Kaip Kalėdų Senelis lankys vaikus be savo kepurės? Ir ar tikrai siuvėjui gerai atlikti savo darbą padėdavo stebuklinga adata? Šie ir kiti klausimai atsakomi šiltame ir nuotaikingame, daugiasluoksniame pasakojime vaikams „Stebuklinga adata“. Spektaklyje skamba užvedančios dainos, vaikai skatinami drauge su veikėjais spręsti svarbius klausimus, o pabaigoje kviečiami pažaisti ir pašokti kartu su Kalėdų Seneliu ir kitais veikėjais.
Muzika, Dramos teatras

Miuziklo edukacija

Programos metu mokiniai bendraus su aktore, kuri vakarų Londono universitete (UWL) studijavo muzikinį teatrą bei gilinosi į jo žanrą. Taip pat galės tiesiogiai užduoti iškilusius
klausimus. Edukacijos metu bus pasakoja iš kur kilo miuziklas, nuo ko viskas prasidėjo, mokiniai bus supažindinami su vienais geriausių ir populiariausių miuziklų kompozitorių kūriniais. Išgirs kaip muzika bei dainos su laiku “evoliucionavo” ir keitėsi. Edukacijos metu mokiniai bus supažindinti su dramaturgine miuziklo puse, bus paaiškinta, kodėl miuzikluose yra šokama, dainuojama. Susitikimo metu mokiniai turės galimybę išmokti dainos fragmentą ir kartu prisijungti dainuojat ir šokant.
Muzika, Etninė kultūra

Muzikinis spektaklis "Deivių archeologija" ir kūrybinės muzikinės dirbtuvės

Muzikiniame spektaklyje "Devių archeologija" kūrėjai skleidžia taikios visuomenės viziją. Senosios Europos tyrinėtoja- Marija Gimbutienė, antropologė, neolito europinės
civilizacijos tyrėja teigusi, kad moterų pasaulėjauta paremtos civilizacijos pagrindą sudarė meninė kūryba ir nematerialios vertybės. Pasak mokslininkės, Senosios Europos pirmtakai garbino moteriškos giminės dievybes – žemės, gamtos, namų židinio, lemties, mirties ir pomirtinio pasaulio deives, kurios globojo ir puoselėjo taikų žmonių sugyvenimą, tarpusavio santykių darną, pagarbų požiūrį į gamtą ir žmogaus gyvybę. Gimbutienės teorija apie Senosios Europos taikios matriarchatinės visuomenės žlugimą ir karingosios patriarchalinės kultūros įsigalėjimą, kai Europą iš dabartinės Rusijos pietinių stepių užplūdo karingųjų indoeuropiečių gentys, šiandienos pasaulį sukrėtusių įvykių fone įgyja naujo aktualumo.„Deivių archeologija“, sukurta pasitelkiant Gimbutienės mokslines įžvalgas, jos aprašytų dievybių simboliką ir charakteristikas, polifonine sutartinių bei įvairių gamtos garsų kalba pasakoja apie esminius žmogaus ir gamtos gyvenimo etapus. Senovės baltų mitinės dievybės Žemyna, Laima, Austėja, Giltinė, Vėlių motė spektaklyje atgyja žuvies, paukštės, gyvatės, bitės ir panašių toteminių figūrų pavidalais, o veiksmo fabulą įrėmina mitai apie Elnią Devyniaragį ir Pasaulio medį. Ypatingą spektaklio atmosferą kuria scenografija, primenanti archeologinių kasinėjimų vietą. Po spektaklio surengiamos kūrybinės sutartinių giedojimo dirbtuvės.
Rodomi įrašai: 211 - 220220