Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Skambantys vaizdai

Ar žinojote, kad šiuolaikinio muzikos kūrinio partitūra gali atrodyti kaip dailininko drobė ar architekto brėžinys? Taip, tai – grafinės muzikos partitūros. Kviečiame daugiau sužinoti
apie šiuolaikinę muziką ir pabūti ne tik grafinės muzikos kompozitoriais, bet ir išgirsti, kaip skamba jūsų sukurti vaizdai. Užsiėmimą ves jaunosios kartos kompozitorė Juta Pranulytė, kurianti muziką teatrui, kūryboje bendradarbiaujanti su džiazo muzikantais ir vizualiosios srities menininkais. Kompozitorė trumpai papasakos apie šiuolaikinės muzikos komponavimo principus, grafinę muziką, paaiškins, kaip ji kuriama ir konsultuos mokinius grafinių partitūrų kūrimo procese bei moderuos vertinamąją diskusiją. Mokinių kūrinius atliks saksofonininkas Simonas Šipavičius, pripažintas džiazo bei alternatyviosios muzikos atlikėjas, grupių „Sheep Got Waxed“,„Cinamono“, „Baroque Contempo“ ir „Lithuanian JJazz Ensemble“ narys, aktyviai bendradarbiaujantis su akademinės ir populiariosios muzikos kūrėjais.
Muzika, Etninė kultūra

Pažintis su Labanoro dūda

Pažinsite pasaulio ir Lietuvos dūdmaišių istoriją, jų sukūrimo aplinkybes, muzikavimo tradicijas, istrumentų tipus ir jų sandarą. Praturtėsite žinia, kad dūdmaišis yra vienas seniausių
lietuvių liaudies instrumentų. Pūsdami nendrines birbynėles, ūkelius (burdonėlius), švilpynes, lumzdelius, pažinsite jų skleidžiamus garsus. Galėsite įsitrauksite į bendrą muzikavimą – mušdami būgną pritarsite dūdmaišininkui ir taip patirsite savo įgimtą ritmo pojūtį. Gali atsitikti ir taip, kad pamilsite šiuos instrumentus, o vėliau ir patys imsite muzikuoti. Galų gale, pažinties su Labanoro dūda pabaigoje, išmoksite ir patys susikurti, lai ir primityvų, bet dūdmaišį.
Muzika

"Muzikuojanti karvutė Sofija"

Muzikinis spektaklis visai šeimai "Muzikuojanti karvutė Sofija". Zita Bružaitė (kompozitorė), Laima Akstinaitė (režisierė ir aktorė), Simonas Lunevičius (aktorius), Angelina
Furmaniuk-Savickienė (scenografija, kostiumai), Karolina Rybačiauskaitė (lietuviško teksto autorė). Pagal Geoffroy de Pennart Sophie macht Musik. Klaipėdos kamerinis orkestras, Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas Egidijus Miknius. https://koncertusale.lt/sofija-muzikuoja
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Muzika

Muzikinė pasaka „Piktoji gudrybė“

„Kas yra filosofas“, ką reiškia žodžiai „santarvė“, „tūno“, „kurpės“, „sukiršinti“? Kaip paruošti gardžią ir nepavojingą žolelių gėrimą ir galiausiai – gėrimą „apdainuoti“ kerų muzika?
O kur dar didelis siūlų kamuolys, kuriuo galima visus sujungti, kurpės, kuriomis galima smagiai groti? Apie visus dalykus pasakos, ir kartu su jumis žais Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ muzikantai. Jų parengta „Piktoji gudrybė“ – tai žaisminga ir pamokanti istorija, kurioje atlikėjai žada susitikimą su Velniu, Žaltiene. Šia programa norima atkreipti dėmesį į Vydūno atidumą lietuvių mitologijai ir tautosakai, rinktas ir užrašytas liaudies dainas, jo gyvą kalbą. Tačiau svarbiausia, kad muzikinės pasakos metu ne tik daug sužinosite, patirsite, bet ir suprasite, kad pyktis, apkalbos griauna žmonių draugystę. Kaip ją išsaugoti, kaip gyventi kartu santarvėje – apie tai papasakos pamokanti, jauki muzikinė istorija, į kurią kviečiame 7 – 10 metų vaikus. Ateikite pažaisti, padraugauti, pabandyti ir sužinoti.
Muzika

Roko opera "Priesaika"

Roko opera „PRIESAIKA“ ( premjera 2018m.) Dalyvauja: Patriotinio roko grupė „Thundertale“ Liudas Mikalauskas (bosas) Egidijus Bavikinas (tenoras) Sandra Lebrikaitė (sopranas)
Kompozitoriai: Laurynas Baškys ir Jonas Chockevičius Libreto autoriai: Gediminas Jankus ir Nerijus Petrokas Scenarijaus autorius ir režisierius: Nerijus Petrokas Scenografas: Sergėjus Bocullo Garso operatorius: Andrius Murauskas Šviesų dailininkas: Darius Niaura Vykdantysis prodiuseris – Valdas Andriuškevičius Projektą vykdo VŠĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ Roko opera „Priesaika“ – tai naujas patriotizmo gūsis Lietuvos muzikos padangėje, bendram kūrybiniam darbui apjungiantis ir roko muzikantus, ir garsius operos solistus. Ši istorija apie Partizanus, kurie pokario metais paliko savo gimtuosius namus ir pasitraukė į mišką, kad galėtų kovoti už tai kas brangiausia. Jie taip pat mylėjo, juokėsi, buvo kupini vilties, buvo jautrūs skausmui ir liūdesiui, bet nuo visų kitų skyrėsi tuo, kad turėjo savo gyvenime ypatingai kilnų tikslą, už kurį turime būti dėkingi kiekvienas. Apie ką Jie kalbėdavo?.. Ką mylėdavo?.. Ar tikėjo savo pergale?.. Ar bijojo mirties?.. Ar duota priesaika Jiems reiškė tai, dėl ko buvo verta paaukoti gyvybę?.. Tai gali atsakyti tik likę Jų pačių prisiminimai, kurių pagrindu ir buvo sukurta roko opera „Priesaika“. Tai kūrinys apie tikrus žmones, tikrus Jų gyvenimų likimus, apie tai kas dovanojo mums laisvą ir nepriklausomą Tėvynę. Mokytojas, kunigas, studentas, ryšininkė – šie personažai iš naujo leis pažinti Partizanus, kurie širdyse karštai tikėjo, jog Jų kova nebus veltui. Šiam projektui specialiai sukurta originali muzika ir dainos, atliekamos gyvai, pritariant roko grupei. Libreto autorius – 1991 m. LR Seimo gynėjas, Savanoris, teatro kritikas ir eseistas, daugelio istorinių pjesių ir apsakymų, recenzijų autorius – Gediminas Jankus. Libretas sukurtas remiantis realiai gyvenusių ir už Lietuvos laisvę partizanų gretose kovojusių: Juozo Jakavonio – Tigro, Justino Lelešiaus
Muzika, Dramos teatras

Spektaklis „Paskutinį kartą atnaujinta“

„Paskutinį kartą atnaujinta“ – Spektaklis kalba apie manipuliaciją, jos galimas įvairias formas ir apie tai, kaip visuomenės nuomonę formuoja žinomi ir gerbiami šaltiniai. Spektaklyje
itin svarbios skirtingos medijos – televizija, internetas, išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai. Juk kiekvienai minčiai šiais laikais galima atrasti patvirtinimą. Spektaklis, tiriantis egzistuojančias manipuliacijos žmonėmis formomis, perkels žiūrovus į reklamos agentūrą, pakvies išbandyti save loterijoje, provokuos užduodamas klausimą apie karo naudą.Spektaklis „Paskutinį kartą atnaujinta“ iškels klausimą, kur yra riba tarp tikra ir netikra, jei net žmonių mintys gali būti netikros. Galiausiai tarp visų klausimų iškyla abejonė – ar žmonės yra tikri, ar apskritai jie egzistuoja? Gal mes ir visas pasaulis yra netikras, susimuoliuotas, sukurtas galingu mūsų atžvilgiu kompiuteriu? Tarsi kompiuterinis žaidimas, kurį kažkas žaidžia.
Kultūros paveldas, Muzika

Edukacinė programa „Karo maršo garsai“

Ar žinote, kad muzika yra neatsiejama nuo kariuomenės gyvenimo jau daugelį šimtmečių? Kaip skamba senovinis pučiamasis muzikos instrumentas ragas bei styginis instrumentas liutnia?
Kodėl kariai į mūšio lauką nešdavosi būgnus ir fleitas? Ar tikrai kovos lauke skambanti muzika galėjo prisidėti prie šalies pergalių? Norite ne tik išgirsti atsakymus į šiuos klausimus, bet ir pasiklausyti karo dainų ar net ir patys pabandyti jas sukurti? Apsiginkluokite kūrybiškumu, gera nuotaika ir vykite į Vytauto Didžiojo karo muziejų!
Muzika

Senoji Europos ir Lietuvos dvarų muzika

Muzikinės edukacijos ciklas „Senoji Europos ir Lietuvos dvarų muzika“ simboliškai žymi choro „Polifonija“ kelio pradžią, todėl šios programos pagrindas – naujai prikelti, šiauliečių
kolektyvo atlikti XVI a. - XVII a. kompozitorių kūriniai. Įdomu tai, kad šių muzikos kūrėjų gyvenimai, likimai ir kūrybiniai keliai vienaip ar kitaip susiję su Lietuva ir jos valdovais. Muzikinės edukacijos metu mokyklinio amžiaus vaikai yra supažindinami ne tik su muzikiniais kūriniais ir jų atlikimu, bet ir su tuometinėmis Senosios Europos ir Lietuvos aktualijomis ir gyvenimo subtilybėmis. Kelionėje laiku vaikai sužinos, kad Lietuvos didikai ir jų atžalos buvo pasklidę po visą Europą, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius buvo Ispanijos karaliaus pusbrolis, giminiavęsis su visais Europos monarchais. Bus priminta, kokia muzika žavėjosi Radvilos, Jogailaičiai, kokie svetimšaliai kompozitoriai dirbo Lietuvoje, ko nuvykę į kitus Europos kraštus klausėsi Lenkijos-Lietuvos karaliai. Edukacijos vedėjas Sigitas Vaičiulionis supažindins su XVI a. - XVII a. Lietuvoje skambėjusiais vokalinės muzikos žanrais: madrigalu, motetu ir kt. Kultūrinės edukacijos tikslai: • Formuoti aktyvaus dalyvavimo Lietuvos kultūriniame gyvenime įgūdžius; • Sudaryti galimybes mokiniams pakartoti, įtvirtinti ir plėsti žinias, gautas muzikos pamokose, vadovaujantis bendrąja mokymo ir ugdymo programa; • Formuoti mokinių įgūdį teorines žinias taikyti praktiškai.
Kultūros paveldas, Muzika

Klasikinė gitara viduržemio jūros regione

Viduržemio jūros regionas - tai Europos lopšys. Lopšys politinės, filosofinės, religinės, teisinės ir, žinoma, kultūrinės minties. Klasikinė gitara - tai įrankis diskusijai, kokią
kultūrinę-muzikinę mintį esame paveldėję iš praėjusių kartų. Programos tikslai ambicingi: diskusijos ir atlikimo meno pagalba įtikinti jaunuosius klausytojus, kad egzistuoja kitokia muzika nei ta, kuri skamba radijo imtuvuose ir pakelės degalinėse. Galbūt kažkam tai bus pirmoji patirtis, o kai kam - ir puiki galimybė ateityje tapti alternatyvios - klasikinės - kultūros "vartotoju" bei girdėti kiek daugiau nei kelis akordus. Programinius tikslus padės pasiekti D. Scarlatti, M. Giuliani, N. Paganini, I. Albeniz kūriniai ar kūrinių fragmentai.
Rodomi įrašai: 21 - 30114