Performansas (tarpdisciplininis menas), Šokis

Šokio spektaklis „ Niekelis“.

Šokio spektaklio vaikams pagal V.Kernagio muzika ir S.Gedo eiles ,,Baltojo nieko dainelės‘‘. Svarbiausia spektaklio tema – patyčios: kaip ir kodėl jos gimsta, kaip ir kodėl jos žeidžia
vaikus, kaip ir kodėl būtina su šiuo reiškiniu kovoti. Jei kito akyse esi „ Niekelis“, gali būti, kad jam arba jai esi niekas. Bet visuomet bus žmonių, kuriems tu – visas pasaulis, ir jie tave myli būtent todėl, kad esi „ Niekelis“. Po spektaklio mokiniai ir mokytojai turės galimybę pabendrauti su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais . Kalbėsimės ką jaučiame šokdami apie patyčias ir kaip jaučiamės stebėdami tokio turinio spektaklį. Žiūrovams bus dalijama papildoma medžiaga - lankstinukai, kurių turinys tiesiogiai susijęs su spektaklio tema. Jų turinį mokiniai su mokytojais galės aptarti ir nagrinėti klasėse.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk

Dar Aristotelis yra pastebėjęs, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs. Dalijimasis žiniomis ir būrimąsis į bendras mokymosi erdves (mokyklas, universitetus, neformalius
susibūrimus) lėmė spartų visuomenės išprusimą. Keičiantis istorinėms aplinkybėms bei santvarkoms keitėsi ir situacija mokyklose. Šalia ugdymo priemonių taikytos ir auklėjamosios bei drausminamosios priemonės (bausmės). Iš pradžių drausmės mokyta naudojant rykštes, vėliau paklusnumo siekta klupdant mokinius ant žirnių ar imantis psichologinį poveikį darančių priemonių. Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk“ kviečia moksleivius į istorinę-žaidybinę kelionę po lietuvišką mokyklą ir joje taikytas bausmes. Užsiėmimo metu išgirsite ne tik istorinių faktų, bet ir pamatysite autentiškas auklėjimo priemones.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Edukacinis žaidimas „Statyti. Tiltus, ne sienas“

Kviečiame drauge statyti tikrą tiltą parodoje! Tiltas – tai jungtis ne tik tarp skirtingų vietų, upės krantų, bet ir tarp skirtingų žmonių, jų balsų, o tilto statymas – tai ne tik
miesto plėtros, infrastruktūros dalis, bet ir populiarus komandos formavimo (angl. team building) žaidimas, skatinantis geresnę komunikaciją, kūrybišką mąstymą, problemų sprendimą. Dėmesys sutelkiamas į santykius tarp žmonių: supratimo, diskusijos ir kito tolerancijos būtinybę kasdienybėje. Taigi, statyti tiltą – tai ne tik smagiai praleisti laiką, kartu ir išbandyti jėgas dirbant komandoje, bet ir skatinti bendrystę, įsiklausyti ir išgirsti kitą, susiburti ir siekti vieno tikslo. Edukacinio žaidimo metu tilto statytojai pasidalija į dvi komandas. Naudodami jiems pateiktas vienodas priemones, jie turi pastatyti dvi identiškas tilto dalis, pabaigoje tapsiančias vienu tiltu. Žaidimo metu statytojai yra atskirti laikina ir pabaigoje „griūnančia“ siena, tad negali matyti kitos komandos darbo proceso. Sėkminga vieno, bendro tilto statyba remiasi žodine komunikacija, sėkmingu dialogu.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Nuo piktogramos iki permutacijos

Edukacinis užsiėmimas „Nuo piktogramos iki permutacijos” vyksta pramoginėje-patirtinėje veiksmo ekspozicijoje „Pasakyta – parašyta“. Tai erdvė pritaikyta gyvai edukacinei veiklai,
kurioje netradiciškai integruoti įdomiausi ir vertingiausi muziejaus eksponatai, įvairios komunikacijos priemonės, įdiegtos inovatyvios, šiuolaikiškos kūrybinės eksponavimo idėjos, virtualūs žaidimai. Čia edukatorius pristato keletą komunikacinių ryšių tarp žmonių, bendruomenių, sociumų rūšių (viena jų - raštas). Čia moksleiviai supažindinami su senaisiais bendravimo būdais ir priemonėmis; tebevartojamomis komunikacijomis; sužino kaip mūsų pasaulį pakeitė piktograma, fonetinis raštas; kompiuterizacija. Aštuonios interaktyvaus veikimo zonos (pvz., „Sekretorės era“,„Morzės kodo paslaptys“, „Paliesk raidę“, „Gestų kalba“ , „Kodai“, „Ženklai, simboliai, piktogramos“) šioje erdvėje intriguoja moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto, kodavimo istorija. Atlikdami edukatoriaus pateiktas užduotis moksleiviai supras, kad kalba ir raštas taip pat yra kodai, susipažins su žmogaus sukurtų kodų įvairove: piktogramomis ir hieroglifais bei bandys iššifruoti jų reikšmę, rašys Brailio rašomąja mašinėle bei bandys skaityti liesdami – taip, kaip tai daro neregintis žmogus, koduos informaciją „Enigma“ kodavimo mašinos principu, perduos informaciją naudodami Morzės abėcėlės kodą, mokysis gestų kalbos ženklų, išmėgins senąsias rašymo priemones, „pasimatuos” sekretorės profesiją. Įdomi žmonijos komunikacijos istorija bei išbandytos komunikacijos priemonės suintriguos moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto istorija, paskatins nugalėti laiko užtvaras, domėtis pasaulio slėpiniais; leis suprasti kokius kodus ir komunikacijos priemones reikėtų naudoti norint užmegzti ryšius su skirtingų kultūrų atstovais. Taip pat leis susimąstyti, bandyti suprasti bei pajusti, kaip bendrauja specialių poreikių turinčios bendruomenės (pvz., aklieji ir silpnaregiai, kurtieji).
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu 9-12 kl.

Lietuvos Respublikos himno šimtmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga parengtose edukacijose skirtingo amžiaus moksleivių laukia neįtikėtina kelionė po taip gerai
pažįstamus ir tuo pačiu dar niekada nepažintus pasaulius. Mokiniai spręs lygtis: Kaip Napoleonas įspėjo mūsų eros pirmavaizdį? Ką bendra turi Pitagoras ir Albertas Enšteinas? Kodėl kai kurie grybai yra valgomi tik vieną kartą? Kas iš tiesų valdo Lietuvą? O kada kursime valstybę mes patys? Ir dar daugybė kitų keistų ir išradingų klausimų ir žaidimų laukia kelionėje po mokslo, meno ir šiuolaikinių technologijų sintezės pasaulį, kuriame susijungia istorija ir muzika, fizika ir kalba, etika ir gamtos pažinimas, dailė ir informacinės technologijos, meilė savajam kraštui ir savęs pažinimas... Edukacijos metu pabandysime pakilti iki profesorių lygio ir išsiaiškinti, kaip veikia „Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausto garso analizės juostos ir lazerio iliuminacijos, kuri apjungia garso, vaizdo ir judesio sinchroninę sistemą. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien „Linksmojo mokslo su Lietuvos himnu“ edukacine programa prakalbinęs jau virš 20 tūkstančių vaikų širdžių.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa

Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo pamoka pradinių klasių moksleiviams. Užsiėmimo tikslas – sukurti tokią aplinką, kuri leistų vaikams pasinerti į
netikėtą savanorišką kūrybinį procesą ir taip motyvuotų moksleivius skaityti, skatintų gebėjimą skaityti balsu bei gebėjimą sekti draugo skaitomą tekstą. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Mažieji aktoriai apsirengia pasakų herojų kostiumais, nusigrimuoja, gauna specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles ir prasideda vaidinimas. Knygelėse kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas skirtingomis spalvomis, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktoriai, ir žiūrovai, – jie vaidina savo roles. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Menas ir chemija – kūrybinės dirbtuvės

Visose gyvenimo sferose galime aptikti nors truputi chemijos. Tai mokslas, kuris paaiškina mums iš kokių medžiagų pagamintas tas ar kitas daiktas, kaip viena medžiaga virta kita. Menas
nėra išimtis. Kaip tarpusavyje siejasi chemija ir menas? Galvodami apie meną kiekvienas iš mūsų įsivaizduoja skirtingus dalykus. Vieniems tai teatras, šokis ir muzika, kitiems tai vizualieji menai – tapyba, skulptūra, fotografija. Tačiau visuose juose daugiau ar mažiau randame chemijos. Šioje edukacinėje programoje dalyviai taps ne tik menininkais, bet ir chemikais. Edukacinės programos metu su moksleiviais išsiaiškinsime kokie gi procesai vyksta, pavyzdžiui, tapant paveikslą. Visus šiuos procesus moksleiviai neabejotinai žino, tik šioje edukacijoje jie išmoks juos įvardinti naudodami cheminius terminus. Moksleiviai sužinos, kaip gaminami dažai, kas vyksta kada dažai džiūsta? Kodėl vieni dažai gražiai padengia drobės paviršių, o kiti ne? Tai tik keletas klausimų, kuriuos išsiaiškinsime užsiėmimo metu. Užsiėmimo metu klasėje sukursime mažytę laboratoriją, kurioje moksleiviai taps menininkais, ieškančiais naujų išraiškos priemonių ir žinančiais chemijos mokslo paslaptis. Moksleiviai sužinos, kad visos cheminės medžiagos yra rūgštinės, šarminės arba neutralios. Kiekvienas moksleivis savo darbo vietoje turės mėgintuvėlius su 5-6 tirpalais, naudojamais buityje (citrinos sultys, skalbiklis, soda, langų valiklis, baliklis, jodas). Naudodami universalų indikatorių moksleiviai nustatys kurie iš turimų tirpalų yra rūgštiniai, o kurie šarminiai. Po to moksleiviai naudodami tuos pačius buityje naudojamus tirpalus pieš paveikslą. Įsivaizduokite kokį džiaugsmą patirs moksleiviai, kai jų baltas lapas pavirs vaivorykšte. Visų moksleivių darbai bus unikalūs ir gražūs. Pabaigus darbus aptarsime ką sužinojome ir išmokome. Chemijos mokslas su kuriuo susipažins vaikai kūrybinėje aplinkoje nebus gąsdinantis. Ši edukacinė programa skatins vaikų kūrybiškumą ir domėjimąsi tiksliaisiais mokslais.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu 5-8 kl.

Lietuvos Respublikos himno šimtmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga parengtose edukacijose moksleivių laukia neįtikėtina kelionė po taip gerai pažįstamus ir tuo
pačiu dar niekada nepažintus pasaulius. Mokiniai ginčysis: Kaip Lietuvos vardas buvo įrašytas į pasaulio istoriją? Ką nuostabusis riteris, tviskančiais šarvais, neša rankose savo išrinktajai? Ką apie mus kalba anapus balos? Kaip aguonos grūdelis apvertė milžino vežimą? Ir dar daugybė kitų keistų ir išradingų klausimų ir žaidimų laukia kelionėje po mokslo, meno ir šiuolaikinių technologijų sintezės pasaulį, kuriame susijungia istorija ir muzika, fizika ir kalba, etika ir gamtos pažinimas, dailė ir informacinės technologijos, meilė savajam kraštui ir savęs pažinimas... Edukacijos metu pabandysime pakilti iki profesorių lygio ir išsiaiškinti, kaip veikia „Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausto garso analizės juostos ir lazerio iliuminacijos, kuri apjungia garso, vaizdo ir judesio sinchroninę sistemą. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien „Linksmojo mokslo su Lietuvos himnu“ edukacine programa prakalbinęs jau virš 20 tūkstančių vaikų širdžių.
Rodomi įrašai: 1 - 1032