Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t. y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis mokiniams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: (1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, (2) susipažins, kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, (3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, (4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija), į kurio pristatymą susirinko per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o daugiau nei 300 edukacijų metu prakalbinta jau daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu Vilniuje

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t.y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis moksleiviams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: 1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, 2) susipažins kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, 3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, 4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija) į kurio pristatymą susirinko daugiau nei per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o per daugiau nei 300 edukacijų prakalbinta jau virš 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kamišibai – interaktyvus pasakų sekimo būdas

Kamišibai kilo iš Japonijos ir jau XII amžiuje buvo naudojamas vienuolių budistų. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „popieriaus teatras“. Įsimintiniausi sekamos istorijos momentai
vaizduojami iliustracijose, tokiu būdu palengvinant turinio suvokimą ir skatinant aktyvų istorijos klausymą. Mokymosi, edukacijos tikslais yra leidžiamos spausdintos istorijos. Jos yra naudojamos mokyklose, bibliotekose, nes palengvina susipažinimą su kultūra, istorija, kalba. Kamišibai tinkamas ir rekomenduojamas mokant(is) užsienio kalbų. Gyvai, žaismingai sekama istorija, papildyta teatro elementais, įtraukianti vaikus interaktyviai veiklai, yra puikus mokymo(si) būdas. Radviliškio viešosios bibliotekos projektas susidės iš 3 dalių: 1. Bibliotekos darbuotojų sekama pasaka Kamišibai būdu. 2. Kūrybinės dirbtuvės su bibliotekos darbuotojomis ir IT mokytojomis. Kūrybinėse dirbtuvėse, išklausę pasakas, vaikai jas pieš, kurs, improvizuos. Siekdami „popieriaus teatrui“ suteikti šiuolaikiškumo, pasakų herojus perkelsime į elektroninę erdvę. Dirbdami su IT mokytoja vaikai kurs kompiuterinius piešinius, kuriuos perkėlus į kompiuterio ekraną ar planšetę, galima bus sekti pasakas senuoju būdu. 3. Vaikai seks savo pasakas pagal sukurtus paveikslėlius, aptars jas.
Rodomi įrašai: 1 - 44
Rodyti puslapyje: