Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk

Dar Aristotelis yra pastebėjęs, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs. Dalijimasis žiniomis ir būrimąsis į bendras mokymosi erdves (mokyklas, universitetus, neformalius
susibūrimus) lėmė spartų visuomenės išprusimą. Keičiantis istorinėms aplinkybėms bei santvarkoms keitėsi ir situacija mokyklose. Šalia ugdymo priemonių taikytos ir auklėjamosios bei drausminamosios priemonės (bausmės). Iš pradžių drausmės mokyta naudojant rykštes, vėliau paklusnumo siekta klupdant mokinius ant žirnių ar imantis psichologinį poveikį darančių priemonių. Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk“ kviečia moksleivius į istorinę-žaidybinę kelionę po lietuvišką mokyklą ir joje taikytas bausmes. Užsiėmimo metu išgirsite ne tik istorinių faktų, bet ir pamatysite autentiškas auklėjimo priemones.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Interaktyvus edukacinis miuziklas „Pelytės Vivo kuprinė“

Melodijos saloje gyvena Pelytė Vivo ir Garsai. Dienomis jie dainuoja, kvailioja, groja, pykstasi ir gražiai draugauja. Pelytė Vivo, kaip tikra apsukruolė, rūpinasi Garsais, išsklaido
visus ginčus ir suburia juos į vieną darnią melodiją. Šiai melodijai kaskart nuskambėjus per visą salą nuaidi įvairiausių spalvų, garsų paletė – Gama. Tačiau vieną gražų rytą, Pelytei Vivo pramigus, Garsai sumanė pasižvalgyti už Melodijos salos ribų. Garsai pasklido po visą pasaulį ir nebe surasdami kelio atgal pasiliko skirtinguose kraštuose. Nuo čia istorija ir prasideda. Pelytė Vivo turi didžiulę misiją – susikrauti būtiniausius daiktus į kuprinę, surasti pasimetusius draugus ir gražinti juos į Melodijos salą. Pelytei Vivo tenka aplankyti, šiaurę, Jamaiką, keliauti jūromis ir plačiomis giriomis, išbandyti ir pamatyti neregėtų dalykų, tačiau visą istoriją geriausia išgirsti iš pirmų lūpų – Pelytės Vivo. “Pelytės Vivo kuprinė“ yra interaktyvus edukacinis miuziklas. Įsitraukę į siužeto vingius, neįtikėtinas istorijas ir išlaisvinę fantazijų pasaulį vaikai susipažįsta su muzikiniais gamos garsais ir jų pavadinimais, už kurių slepiasi daug daugiau nei Do, klausosi, nejučiomis analizuoja skambančią muziką ir kartu muzikuoja. GyviTeatre – tai muzikinis teatras vaikams ir visai šeimai. Savo klausytojams siūlome išskirtinius trupės sukurtus miuziklus ir spektaklius. GyviTeatre reiškia dalyvavimą „gyvame“ teatre, kurio nevaržo taisyklės. Kiekvienas klausytojas yra režisierius, kūrėjas, aktorius, muzikantas ar šokėjas. Pagrindiniu siekiu tampa nevaržomas ir improvizuotas atlikėjo ir klausytojo bendravimas ir bendradarbiavimas. Kiekvieno pasirodymo metu klausytojai įsitraukdami į siužetą tampa pilnaverčiais dalyviais ir suteikia spektakliui naujų spalvų. Tikslas – sujungus teatrą, muziką, judesį, edukaciją ir improvizaciją sukurti nepamirštamas akimirkas, kurios paliestų kiekvieną klausytoją.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Viena diena tarpukario mokykloje

„Viena diena tarpukario mokykloje“ ? interaktyvus edukacinis užsiėmimas, kuris atskleidžia autentišką tarpukario mokyklos vaizdą, mokymosi atmosferą, mokyklos tradicijas, supažindina su
dėstomais dalykais ir priemonėmis. Minėto laikmečio dokumentinės medžiagos, fotonuotraukų, vadovėlių, mokymo priemonių pagrindu buvo paruošta reikalinga istorinė medžiaga ir sukurtas edukacinis užsiėmimas. Edukacinio užsiėmimo tikslas ? improvizuotų pamokų, pertraukų, istorijų pagalba sukurti senosios tarpukario mokyklos nuotaiką, sužadinti vaikų fantaziją ir susidomėjimą istorija, paskatinti analizuoti istorinius įvykius. Edukacinį užsiėmimą sudaro: teatralizuotas įvadas į tarpukario mokymo sistemą, trumpos improvizuotos lietuvių kalbos, dailyraščio, istorijos, skaičiavimo, geografijos pamokėlės ir pertrauka su žaidimais, kuriuos žaidė mūsų seneliai, taip pat bausmės bei paskatinimai. Pamokoje dalyvaujantys moksleiviai supažindinami su tuometinėmis pamokos etikos taisyklėmis ir tvarka. Atlikus visus edukacinio užsiėmimo uždavinius visi programoje dalyvavę moksleiviai gauna mokyklos baigimo pažymėjimus. Naudojant tarpukario vadovėlius paruoštas ir išleistas vadovėlis, kuriame yra lietuvių kalbos, dailyraščio, skaičiavimo, geografijos ir istorijos pamokų tekstai bei moksleiviams paruoštos įvairaus sunkumo užduotys. Edukaciniam užsiėmimui reikalingos mokymo priemonės ? portfeliai, skaičiavimo priemonės, plunksnakočiai, penalai, liniuotės, sąsiuviniai, mokslo baigimo pažymėjimai ? sukurtos pagal fonduose turimus autentiškus eksponatus. Edukatorius improvizuotose pamokose naudojasi senosiomis mokymo priemonėmis: raidynu, žemėlapiu, mokytojo lazdele. Tai puiki pramoga ir proga moksleiviams pažvelgti į kitokią mokyklą, palyginti ją su mūsų šiandienos mokykla.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu Vilniuje

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t.y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis moksleiviams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: 1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, 2) susipažins kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, 3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, 4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija) į kurio pristatymą susirinko daugiau nei per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o per daugiau nei 300 edukacijų prakalbinta jau virš 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Muzikinis da-da darbo spektaklis ,,Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“

Spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkeliama į garažą. Pasitelkusi įvairius tokiose vietose randamus objektus, pasaką seka aktorė Saulė
Degutytė. Tai – dadaistinio stiliaus spektaklis, kuriame žodis (pjesę rašė Violeta Šablinskaitė-Aleksa) interpretuojamas priešingai. Prancūziškai dada – tai žaislinis arkliukas. Taigi, spektaklyje mažieji žiūrovai skatinami žaisti kartu su aktore bei pastebėti neatitikimus tarp žodžių ir veiksmų, pavyzdžiui, kai tvarkantis mėtomi daiktai, o apie nuodus kalbama saldžiai. Kaip įprasta Stalo teatre, pasakojimui yra pasitelkiami įvairūs daiktai, o septynis nykštukus spektaklyje atstovaus grąžtas, veržliaraktis, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai. Todėl tikimasi, kad mergaičių pamėgta pasaka bus įdomi ir berniukams. Šiais laikais vaikai vis mažiau mato suaugusius, kurie darbą dirba meistraudami rankomis. Siekiant užpildyti šią spragą į „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ audinį įpintos ir video pamokėlės, kaip galima dirbti įvairius darbus. Galbūt tai paskatins mažuosius išmėginti tėčių pasauliui priklausančius daiktus. Spektaklyje daug garažo įrankiais gyvai išgaunamų garsų, scenoje papildančių atliekamo darbo įspūdį, o kiekvienam pagrindiniam veikėjui suteikiančių jo asmeninį garsą. Greta skamba ir Snieguolės Dikčiūtės gyvai atliekama elektroninė triukšmo (angl. noise) stilistikos muzika, scenoje kurianti emocinį lauką.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Edukacinis žaidimas „Statyti. Tiltus, ne sienas“

Kviečiame drauge statyti tikrą tiltą parodoje! Tiltas – tai jungtis ne tik tarp skirtingų vietų, upės krantų, bet ir tarp skirtingų žmonių, jų balsų, o tilto statymas – tai ne tik
miesto plėtros, infrastruktūros dalis, bet ir populiarus komandos formavimo (angl. team building) žaidimas, skatinantis geresnę komunikaciją, kūrybišką mąstymą, problemų sprendimą. Dėmesys sutelkiamas į santykius tarp žmonių: supratimo, diskusijos ir kito tolerancijos būtinybę kasdienybėje. Taigi, statyti tiltą – tai ne tik smagiai praleisti laiką, kartu ir išbandyti jėgas dirbant komandoje, bet ir skatinti bendrystę, įsiklausyti ir išgirsti kitą, susiburti ir siekti vieno tikslo. Edukacinio žaidimo metu tilto statytojai pasidalija į dvi komandas. Naudodami jiems pateiktas vienodas priemones, jie turi pastatyti dvi identiškas tilto dalis, pabaigoje tapsiančias vienu tiltu. Žaidimo metu statytojai yra atskirti laikina ir pabaigoje „griūnančia“ siena, tad negali matyti kitos komandos darbo proceso. Sėkminga vieno, bendro tilto statyba remiasi žodine komunikacija, sėkmingu dialogu.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Mokykla vakar ir šiandien

Edukacija „Mokykla vakar ir šiandien“ kviečia moksleivius į teatralizuotą užsiėmimą, kurio metu žingsnis po žingsnio tarsi keliaujama laiku: nuo pirmųjų mokyklų iki dabartinio mokyklos
suolo. Ne paslaptis, kad pirmasis mokymasis šalyje prasidėjo nuo giesmių ir maldų mokymosi, švietimo raidą stipriai įtakojo reformacijos ir jėzuitų ordino švietimo ir ugdymo sistemos. Vėliau mūsų mokyklos raidą ir ugdymo procesą veikė carinės Rusijos įtaka, o tapę nepriklausomi sparčiai ėmėme kurti savo tautinę mokyklą. Įvykęs Antrasis pasaulinis karas ilgam pakeitė situaciją Lietuvos mokyklose, tačiau tai nesukliudė mums išsaugoti lietuviškumo dvasios. Užsiėmimo metu interaktyviai atsleidžiama, koks sunkus buvo nueitas kelias iki dabartinės mokyklos, kokias unikalias priemones ir mokymo metodus taikė to meto mokytojai, kaip vieną mokymo ir bausmės priemonę keitė kitos. Visi edukacijos dalyviai galės pasėdėti tikrame tarpukario mokyklos suole, pajausti, ką reiškia rašyti žąsies plunksna, ir atrasti, kaip mokėsi mūsų pačių tėvai ar seneliai.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kamišibai – interaktyvus pasakų sekimo būdas

Kamišibai kilo iš Japonijos ir jau XII amžiuje buvo naudojamas vienuolių budistų. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „popieriaus teatras“. Įsimintiniausi sekamos istorijos momentai
vaizduojami iliustracijose, tokiu būdu palengvinant turinio suvokimą ir skatinant aktyvų istorijos klausymą. Mokymosi, edukacijos tikslais yra leidžiamos spausdintos istorijos. Jos yra naudojamos mokyklose, bibliotekose, nes palengvina susipažinimą su kultūra, istorija, kalba. Kamišibai tinkamas ir rekomenduojamas mokant(is) užsienio kalbų. Gyvai, žaismingai sekama istorija, papildyta teatro elementais, įtraukianti vaikus interaktyviai veiklai, yra puikus mokymo(si) būdas. Radviliškio viešosios bibliotekos projektas susidės iš 3 dalių: 1. Bibliotekos darbuotojų sekama pasaka Kamišibai būdu. 2. Kūrybinės dirbtuvės su bibliotekos darbuotojomis ir IT mokytojomis. Kūrybinėse dirbtuvėse, išklausę pasakas, vaikai jas pieš, kurs, improvizuos. Siekdami „popieriaus teatrui“ suteikti šiuolaikiškumo, pasakų herojus perkelsime į elektroninę erdvę. Dirbdami su IT mokytoja vaikai kurs kompiuterinius piešinius, kuriuos perkėlus į kompiuterio ekraną ar planšetę, galima bus sekti pasakas senuoju būdu. 3. Vaikai seks savo pasakas pagal sukurtus paveikslėlius, aptars jas.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Rodomi įrašai: 1 - 1018