Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Viena diena tarpukario mokykloje

„Viena diena tarpukario mokykloje“ ? interaktyvus edukacinis užsiėmimas, kuris atskleidžia autentišką tarpukario mokyklos vaizdą, mokymosi atmosferą, mokyklos tradicijas, supažindina su
dėstomais dalykais ir priemonėmis. Minėto laikmečio dokumentinės medžiagos, fotonuotraukų, vadovėlių, mokymo priemonių pagrindu buvo paruošta reikalinga istorinė medžiaga ir sukurtas edukacinis užsiėmimas. Edukacinio užsiėmimo tikslas ? improvizuotų pamokų, pertraukų, istorijų pagalba sukurti senosios tarpukario mokyklos nuotaiką, sužadinti vaikų fantaziją ir susidomėjimą istorija, paskatinti analizuoti istorinius įvykius. Edukacinį užsiėmimą sudaro: teatralizuotas įvadas į tarpukario mokymo sistemą, trumpos improvizuotos lietuvių kalbos, dailyraščio, istorijos, skaičiavimo, geografijos pamokėlės ir pertrauka su žaidimais, kuriuos žaidė mūsų seneliai, taip pat bausmės bei paskatinimai. Pamokoje dalyvaujantys moksleiviai supažindinami su tuometinėmis pamokos etikos taisyklėmis ir tvarka. Atlikus visus edukacinio užsiėmimo uždavinius visi programoje dalyvavę moksleiviai gauna mokyklos baigimo pažymėjimus. Naudojant tarpukario vadovėlius paruoštas ir išleistas vadovėlis, kuriame yra lietuvių kalbos, dailyraščio, skaičiavimo, geografijos ir istorijos pamokų tekstai bei moksleiviams paruoštos įvairaus sunkumo užduotys. Edukaciniam užsiėmimui reikalingos mokymo priemonės ? portfeliai, skaičiavimo priemonės, plunksnakočiai, penalai, liniuotės, sąsiuviniai, mokslo baigimo pažymėjimai ? sukurtos pagal fonduose turimus autentiškus eksponatus. Edukatorius improvizuotose pamokose naudojasi senosiomis mokymo priemonėmis: raidynu, žemėlapiu, mokytojo lazdele. Tai puiki pramoga ir proga moksleiviams pažvelgti į kitokią mokyklą, palyginti ją su mūsų šiandienos mokykla.
Kultūros paveldas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Pasiklydusio Pelėdžiuko kelionė: iš praeities į dabartį

Detektyvinis – orientacinis žaidimas „Pasiklydusio Pelėdžiuko kelionė: iš praeities į dabartį“ skirtas 5–9 klasių mokiniams. Edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti jaunimo
bendruomeniškumą, aktyvinti veiklą kultūrinėje-istorinėje terpėje. Edukacijos dalyviai supažindinami su Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ekspozicijomis ir išgirsta legendą apie muziejuje gyvenusį Pelėdžiuką, kuris pasiklydo laike. Remdamiesi muziejuje esančia informacija (fotografijomis, vadovėliais ir kitais eksponatais) moksleiviai, susiskirstę į komandas ir išsirinkę komandos lyderį, naudodami paruoštus žemėlapius, keliauja po muziejaus ekspozicijas, ieško užuominų, sprendžia matematines, gamtos pažinimo ir istorijos užduotis ir bando sugrąžinti Pelėdžiuką į namus. Laimi komanda, greičiausiai atlikusi visas užduotis, iššifravusi rastas užuominas, įrašiusi teisingus atsakymus į kryžiažodį bei suradusi pasiklydusį muziejaus gyventoją. Šiame edukaciniame užsiėmime taikomi istoriniai ir žaidybiniai metodai leidžia mokiniams geriau suprasti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Meno geometrija

Kas meno kūryniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai
suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Žiūrovo akis tai jaučia intuityviai, o gavus teorinių žinių geometrinius meno kūrinių pamatus galima išmokti pamatyti ir atrasti. Toks yra edukacinės programos tikslas. Ji padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis. Išmokins naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos, kad menas ir mokslas eina koja kojon jau ne vieną šimtmetį. Programa paruošta, atsižvelgiant į moksleivių amžių, išskirtos dvi grupės: jaunesniesiems (1-7 kl. moksleiviams) ir vyresniesiems (8-12 kl. moksleiviams). Užsiėmimo metu kalbėsime apie perspektyvą, proporcijas, aukso pjūvį. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Užsiėmimo metus moksleiviai kurs, naudodami tik geometrines formas. Kiekvienas moksleivis, naudodamas akvarelinius pieštukus arba pasteles ir komponuodamas skirtingų geometrinių formų detales, sukurs kūrinį. Kaip pagalbinė priemonė yra surinkti ir atspausdinti kūrinių pavyzdžiai (geometriniai ornamentai, mandalos, abstrakcijos, optinio meno pavyzdžiai). Šiame edukaciniame užsiėmime naudojama dailininko A. Varno parengta metodika piešimo įgūdžiams ugdyti. Ši edukacinė programa įtraukianti ir intriguojanti. Kokį meno kūrinį galima gauti naudojant tik trikampį, kvadratą ir apskritimą. Ką mąstė Kandinskis kurdamas savo genialius kūrinius? Šis užsiėmimas patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikia tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Pramoginė - edukacinė programa “Mokslininkas”

Jūsų moksleiviai domisi įvairiais reiškiniais, jau ne kartą matėte juos eksperimentuojant ar maišant įvairius skysčius? Siūlome programą, kurioje jie patirs naujų mokslinių atradimų!
Keletas eksperimentų, kuriuos atliks visi renginio dalyviai: Mokysis gaminti stebuklingą spalvotą lavą; Pamatys, kaip kietas rutulys, tampa skysčiu ir atvirksčiai; Pamatys, kaip specialūs rutuliukai sugeria 20 kartų daugiau vandens, negu patys sveria; Atlikinės bandymus su SAUSU LEDU; Išmoks be vėjo užgesinti ugnį; Atliks "Degančių rankų" eksperimentą; Sužinos daug mokslo įdomybių ir išbandys daug kitų linksmų užduočių bei žaidimų. Užsiėmimą veda patyrę specialistai, visas naudojamas inventorius visiškai nepavojingas.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu 9-12 kl.

Lietuvos Respublikos himno šimtmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga parengtose edukacijose skirtingo amžiaus moksleivių laukia neįtikėtina kelionė po taip gerai
pažįstamus ir tuo pačiu dar niekada nepažintus pasaulius. Mokiniai spręs lygtis: Kaip Napoleonas įspėjo mūsų eros pirmavaizdį? Ką bendra turi Pitagoras ir Albertas Enšteinas? Kodėl kai kurie grybai yra valgomi tik vieną kartą? Kas iš tiesų valdo Lietuvą? O kada kursime valstybę mes patys? Ir dar daugybė kitų keistų ir išradingų klausimų ir žaidimų laukia kelionėje po mokslo, meno ir šiuolaikinių technologijų sintezės pasaulį, kuriame susijungia istorija ir muzika, fizika ir kalba, etika ir gamtos pažinimas, dailė ir informacinės technologijos, meilė savajam kraštui ir savęs pažinimas... Edukacijos metu pabandysime pakilti iki profesorių lygio ir išsiaiškinti, kaip veikia „Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausto garso analizės juostos ir lazerio iliuminacijos, kuri apjungia garso, vaizdo ir judesio sinchroninę sistemą. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien „Linksmojo mokslo su Lietuvos himnu“ edukacine programa prakalbinęs jau virš 20 tūkstančių vaikų širdžių.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa

Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo pamoka pradinių klasių moksleiviams. Užsiėmimo tikslas – sukurti tokią aplinką, kuri leistų vaikams pasinerti į
netikėtą savanorišką kūrybinį procesą ir taip motyvuotų moksleivius skaityti, skatintų gebėjimą skaityti balsu bei gebėjimą sekti draugo skaitomą tekstą. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Mažieji aktoriai apsirengia pasakų herojų kostiumais, nusigrimuoja, gauna specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles ir prasideda vaidinimas. Knygelėse kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas skirtingomis spalvomis, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktoriai, ir žiūrovai, – jie vaidina savo roles. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Poezijos performansas „Nerkis iš kailio“

Poezijos performansas „Nerkis iš kailio“ – unikalus paaugliams ir jaunimui skirtas spektaklis apie savęs pažinimą, poreikį suprasti ir atrasti save šiandieninėje IT, nuolat
modifikuojamų tapatybių ir socialinių tinklų kultūroje. Šiuo performansu siekiama jaunimui patraukliomis ir suprantamomis priemonėmis atskleisti klasikinės poezijos aktualumą šiandienos kontekste, skatinti analitinį mąstymą bei domėjimąsi poezijos žanru. Spektakliui pasirinkti lietuvių poezijos klasikai: Henrikas Radauskas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys, Liūnė Sutema, Kazys Bradūnas ir Vytautas Mačernis. Scenoje 3 aktoriai kiekvieną eilėraštį atlieka kaip atskirą pasirodymą (tarsi „Youtube“ įrašą ar „Instagram“ istoriją), drąsiai ir nestereotipiškai interpretuodami eilėraščių turinį aktualizuojant šiandienines problemas. Šie pasirodymai yra kelias siekiant pažinti, perprasti save ir galiausiai priimti save tokį, koks esi. Be to, spektaklis įgyvendintas patraukliomis vizualinėmis formomis ir priemonėmis – išnaudojamas muzikinis (muziką gyvai atlieka elektroninės muzikos kūrėja ir atlikėja Rūta Mur), vaidybinis bei fizinės plastikos potencialas. Po pasirodymo vyks diskusija su kūrybine grupe ir literatūros analitike ar psichologu (priklausomai nuo užsakovo pasirinkimo). Diskusijoje bus analizuojami performanse atlikti eilėraščiai literatūriniu ar psichologiniu aspektu: psichologiniu aspektu nagrinėjami eilėraščiai gali padėti sprendžiant asmenines problemas, susijusias su tapatybės paieškomis, pasitikėjimo savimi stoka, patiriamų patyčių ar diskriminacijos klausimais, o literatūriniu aspektu bus diskutuojama, kaip kūrybinė veikla gali padėti ieškant savo tapatybės, individualumo. Diskusija skatins mokymąsi analizuoti meninį (teatro ir literatūros) kūrinį, suprasti jo netiesioginį poveikį ir naudą asmens emocinei bei kūrybinei raidai, taip pat ugdys literatūrinės analizės įgūdžius.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkančių kūrybinių skaitymų – dirbtuvių metu alternatyviais būdais skaitysime literatūros kūrinius, susipažinsime ir praktiškai pritaikysime jų analizavimo bei
vertinimo metodus, kurie skatins ir padės suvokti perskaityto kūrinio turinį, ugdyti kritinį mąstymą, atskleisti kūrybiškumą. Pirmoji užsiėmimo dalis skirta skaitymui – susipažinimui su literatūros kūriniu, jo forma, žanru ir turiniu. Tai padaryti padės skaitymą vedantis profesionalus aktorius ir jam talkinantys kitų sričių menininkai – iliustratorius, muzikantas. Antrosios užsiėmimo dalies - praktinių dirbtuvių - metu gilinsimės į perskaityto kūrinio turinį, kurdami netikėtus su juo susijusius projektus. Kadangi užsiėmimų metu bus skaitomi literatūros kūriniai, įtraukti į lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, mokiniams ir mokytojams šie skaitymai gali tapti alternatyviomis literatūros pamokomis. Daugiau informacijos apie kūrybinius skaitymus rasite apsilankę organizatorių puslapyje www.mtc.lt
Dizainas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Plakatas – reklama ar menas

Plakatas – dekoratyvus didelio formato taikomosios grafikos kūrinys su tekstu ir vaizdu. Tai vienas iš anksčiausiai naudotų reklamos būdų. Šią funkciją plakatas perėmė iš afišos –
renginio ar įvykio reklaminio skelbimo, kabinto viešojoje vietoje. Agitaciniais, reklaminiais, informaciniais bei mokymo tikslais išleisti plakatai jau XIX a. pab. buvo svarbi vizualios komunikacijos priemonė. Plakato raida taip pat glaudžiai susijusi su spaudos, litografijos galimybėmis. XIX a. pab. plakatas tapo galinga, ekonomiška reklamos priemone paplitusia visoje Europoje. Vizualiai ryškus, lengvai perskaitomas ir suprantamas plakatas patraukdavo praeivių dėmesį, formuodavo politinį požiūrį, viliodavo apsilankyti renginiuose, padrąsindavo įsigyti prekę ar paslaugą, taip pat ir mokydavo. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos plakato atsiradimo istoriją, jo paskirtį ir funkcijas. Specialiai paruošta vizuali medžiaga supažindins moksleivius su įvairios paskirties plakatų pavyzdžiais. Pokalbio - diskusijos metu kalbėsimės apie šiandien kuriamus plakatus. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleivius pakviesime pasidalinti į keletą komandų ir sukurti bendrą plakatą. Vėliau savo sukurtus plakatus moksleiviai pakomentuos. Edukaciniame užsiėmime moksleiviai ne tik sužinos plakato istoriją, bet ir įsitrauks į komandinį darbą, mąstys, ieškos ir priims sprendimus, supras, kad plakato kūrimas visai kitoks informacijos perdavimo būdas nei parašyta žinutė.
Rodomi įrašai: 11 - 2045