DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Teatro dėžutė „Kamišibai“

Programos tikslas – pasitelkiant teatro, literatūros ir dailės menines priemones, ugdyti vaikų kultūrinę savimonę, kūrybiškumą ir emocinį intelektą. Teatro dėžutė „Kamišibai“ kilo iš
Japonijos. Išvertus iš japonų kalbos, tai reiškia „popieriaus teatras“. Teatro dėžutė yra medinė, nedidelė, statoma ant stalo, žiūrovų akių lygyje. Į dėžutę sudedamos kartoninės kortelės, kurių vienoje pusėje yra paveikslėlis, o kitoje pasakojamas tekstas, pasaka sekama traukiant korteles. „Kamišibai“ yra puiki priemonė mokyti vaikus pasakoti, skaityti balsu, piešti ir kurti pasakojimus. Mažiesiems tai dažnai yra pirmasis susitikimas su teatru, kuriame jie gali dalyvauti ir kaip žiūrovai, ir kaip pasakotojai ar net autoriai. Pasakų kūrimas lavina vaizduotę, teikia pramogą ir moko. Žaidybinėje, mokomojoje, komunikacinėje veikloje vaikai patiria džiaugsmo, pasitenkinimo, žavėjimosi, liūdesio, baimės, drovumo ir kt. emocijas. Edukatorius sekdamas pasaką pateikia vaikams klausimus, susijusius su sekama pasaka. Edukacijos metu vaikai kuria savo pasakas, piešia ant specialių lapų (individualiai ar grupelėse) ir, dėdami į dėžutę, seka savo sugalvotas pasakas.
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Mano balsas

Augantis žmogus, turintis įžvalgų apie savo kūną, emocijų, jausmų, pojūčių, būsenų pasaulį, gebės geriau išjausti kito kūrybinę raišką, kūrybinius skirtumus. Metodikų sintezė, kuria
naudojuosi užsiėmimuose jau kelis dešimtmečius, skatina dalyvius drąsiai atsiverti, išėiti iš kūrybinės komforto zonos, daryti tai, ko negalėjo sau leisti anksčiau. Nesvarbu, kokiame emociniame, psichikos ar fiziniame lygyje yra kiekvienas moksleivis, augimas vyksta nuo to taško, kuriame dalyvis yra. Užsiėmimų užduotys, konkrečiai skatina ir įgalina atsiverti kūrybiškumui. Per užduotis įtraukiant garsą, regą, judesį, ritmą, spalvą, jutimus, vizualines priemones, garso įrašų fragmentus, mano gyvai atliekamus baroko, klasikos, avangardo, asmeninės kūrybos kūrinius, sukuriamas bendras moksleivių ir mano performansas, skatinama dalyvių vidinė motyvacija kurti. Lietuvių ir kitų šalių folkloras (įvairios tematikos dainos, pasakos, patarlės, žaidimai), įvairių epochų muzikos žanrai, teatrinės/sceninės užduotys, - visa tai pritaikyta skirtingų amžiaus grupių poreikiams ir galimybėms. Dalyviams sudaramos sąlygos plėtoti gimusius naujus kultūrinius įgūdžius. Po užsiėmimo pateikiama anketa kurią dalyviai užpildo savarankiškai ir pristato klasės auklėtojui. Kad procesas turėtų tęstinumą, siūloma į anketos klausimus atsakyti ir po kelių mėnesių, - geriausia tai daryti po naujų kultūrinių patirčių: spektaklių, koncertų, parodų, kūrybinių išvykų (individualiai ar grupėse). Tokiu būdu, yra ugdomas dalyvių dėmesingumas ir žingeidumas domėtis kūrybiniu lauku, bei kritinis mąstymas.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Skambantys vaizdai

Ar žinojote, kad šiuolaikinio muzikos kūrinio partitūra gali atrodyti kaip dailininko drobė ar architekto brėžinys? Taip, tai – grafinės muzikos partitūros. Kviečiame daugiau sužinoti
apie šiuolaikinę muziką ir pabūti ne tik grafinės muzikos kompozitoriais, bet ir išgirsti, kaip skamba jūsų sukurti vaizdai. Užsiėmimą ves jaunosios kartos kompozitorė Juta Pranulytė, kurianti muziką teatrui, kūryboje bendradarbiaujanti su džiazo muzikantais ir vizualiosios srities menininkais. Kompozitorė trumpai papasakos apie šiuolaikinės muzikos komponavimo principus, grafinę muziką, paaiškins, kaip ji kuriama ir konsultuos mokinius grafinių partitūrų kūrimo procese bei moderuos vertinamąją diskusiją. Mokinių kūrinius atliks saksofonininkas Simonas Šipavičius, pripažintas džiazo bei alternatyviosios muzikos atlikėjas, grupių „Sheep Got Waxed“,„Cinamono“, „Baroque Contempo“ ir „Lithuanian JJazz Ensemble“ narys, aktyviai bendradarbiaujantis su akademinės ir populiariosios muzikos kūrėjais.
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Edukacinė pamoka ,,Žodžių sąrašas“

Kiekvienoje organizacijoje būna nesusikalbėjimų, tai vadinama vidinės komunikacijos trūkumais. Klasė – taip pat maža bendruomenė, natūralu, kad komunikacinių trukdžių būna ir tarp
mokinių, ypač, jei tai naujai suformuota klasė. Jums atrodo, kad puikiai tarpusavyje susikalbate? Puiku! Užduotį pasunkinsime atimdami dalį žodžių. O kaip dabar? Edukacinės pamokos ,,Žodžių sąrašas“ tikslas parodyti, kiek daug gali žodis, kokia svarbi yra išorinė ir vidinė komunikacija organizacijoje, kaip svarbu tiksliai reikšti mintis, tinkamai pasirinkti ir vartoti žodžius, kad pasiektume norimo tikslo. Edukacija parengta literatūrinio kūrinio pagrindu – Airijos Metų knyga vaikams ir paaugliams – ,,Žodžių sąrašas“ (autorė – Patricija Forde, 2015 m.). Edukacija skirta 8-12 klasių mokiniams, jų kalbiniams ir komunikaciniams įgūdžiams stiprinti.
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Džiazo pamoka visiems

Kviečiame į nuotaikingą "džiazo pamoką". Tai interaktyvus džiazo koncertas, kurio metu ne tik klausysite energingos ir pakylėtos džiazo muzikos, bet ir išgirsite
intriguojančią džiazo istoriją, sužinosite kur ir kaip gimė džiazas. Nukeliausite į 19 a. pabaigos New Orlean'ą, paklausysite regtime'o ir juodaodžių bažnytinių dainų. Po to mūsų lauks Chcago ir New York'as. Kartu su džiazo genijumi Armstrongu apsilankysite Harlemo džiazo klube, pasidairysite po Brodvėjaus teatrą, su Whitmen'o Jazz'o orkestu pakeliausite po Ameriką. Sužinosite kas yra svingas, kaip paploti džiazo ritmą, kaip išmokti improvizuoti. Patirsite neįtikėtinai daug naujų emocijų. Kartu su mumis Jūs tapsite ne tik džiazo žinovais, bet ir mylėtojais.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Teatro dėžutė „Kamišibai“

Programos tikslas – pasitelkiant teatro, literatūros ir dailės menines priemones, ugdyti vaikų kultūrinę savimonę, kūrybiškumą ir emocinį intelektą. Teatro dėžutė „Kamišibai“ kilo iš
Japonijos. Išvertus iš japonų kalbos, tai reiškia „popieriaus teatras“. Teatro dėžutė yra medinė, nedidelė, statoma ant stalo, žiūrovų akių lygyje. Į dėžutę sudedamos kartoninės kortelės, kurių vienoje pusėje yra paveikslėlis, o kitoje pasakojamas tekstas, pasaka sekama traukiant korteles. „Kamišibai“ yra puiki priemonė mokyti vaikus pasakoti, skaityti balsu, piešti ir kurti pasakojimus. Mažiesiems tai dažnai yra pirmasis susitikimas su teatru, kuriame jie gali dalyvauti ir kaip žiūrovai, ir kaip pasakotojai ar net autoriai. Pasakų kūrimas lavina vaizduotę, teikia pramogą ir moko. Žaidybinėje, mokomojoje, komunikacinėje veikloje vaikai patiria džiaugsmo, pasitenkinimo, žavėjimosi, liūdesio, baimės, drovumo ir kt. emocijas. Edukatorius sekdamas pasaką pateikia vaikams klausimus, susijusius su sekama pasaka. Edukacijos metu vaikai kuria savo pasakas, piešia ant specialių lapų (individualiai ar grupelėse) ir, dėdami į dėžutę, seka savo sugalvotas pasakas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Nuo piktogramos iki permutacijos

Edukacinis užsiėmimas „Nuo piktogramos iki permutacijos” vyksta pramoginėje-patirtinėje veiksmo ekspozicijoje „Pasakyta – parašyta“. Tai erdvė pritaikyta gyvai edukacinei veiklai,
kurioje netradiciškai integruoti įdomiausi ir vertingiausi muziejaus eksponatai, įvairios komunikacijos priemonės, įdiegtos inovatyvios, šiuolaikiškos kūrybinės eksponavimo idėjos, virtualūs žaidimai. Čia edukatorius pristato keletą komunikacinių ryšių tarp žmonių, bendruomenių, sociumų rūšių (viena jų - raštas). Čia moksleiviai supažindinami su senaisiais bendravimo būdais ir priemonėmis; tebevartojamomis komunikacijomis; sužino kaip mūsų pasaulį pakeitė piktograma, fonetinis raštas; kompiuterizacija. Aštuonios interaktyvaus veikimo zonos (pvz., „Sekretorės era“,„Morzės kodo paslaptys“, „Paliesk raidę“, „Gestų kalba“ , „Kodai“, „Ženklai, simboliai, piktogramos“) šioje erdvėje intriguoja moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto, kodavimo istorija. Atlikdami edukatoriaus pateiktas užduotis moksleiviai supras, kad kalba ir raštas taip pat yra kodai, susipažins su žmogaus sukurtų kodų įvairove: piktogramomis ir hieroglifais bei bandys iššifruoti jų reikšmę, rašys Brailio rašomąja mašinėle bei bandys skaityti liesdami – taip, kaip tai daro neregintis žmogus, koduos informaciją „Enigma“ kodavimo mašinos principu, perduos informaciją naudodami Morzės abėcėlės kodą, mokysis gestų kalbos ženklų, išmėgins senąsias rašymo priemones, „pasimatuos” sekretorės profesiją. Įdomi žmonijos komunikacijos istorija bei išbandytos komunikacijos priemonės suintriguos moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto istorija, paskatins nugalėti laiko užtvaras, domėtis pasaulio slėpiniais; leis suprasti kokius kodus ir komunikacijos priemones reikėtų naudoti norint užmegzti ryšius su skirtingų kultūrų atstovais. Taip pat leis susimąstyti, bandyti suprasti bei pajusti, kaip bendrauja specialių poreikių turinčios bendruomenės (pvz., aklieji ir silpnaregiai, kurtieji).
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Valstybė – tai aš

Dar XVII-ame amžiuje Prancūzijos „karaliaus saulės“ Liudviko XIV ištartą diktatoriškąją frazę „Valstybė – tai aš“, šiandien galime perskaityti iš naujo. Ką mums reiškia valstybė? Kas
yra jos kūrėjai ir valdovai? Prezidentas, Vyriausybė, Seimas, politikai, savivaldybių merai, koncernų ir korporacijų vadovai? Kas yra valstybės pagrindas? Teritorija, bendra kalba, istorija, tradicijos ir papročiai? Visa tai tiesa, tačiau kas valstybė būtų be manęs? Be kiekvieno iš mūsų? Tikroji pilietiškumo branda pasireiškia pirmiausia tada, kai išmokstame teisingai užduoti sau klausimą, ne ką valstybė privalo man duoti, o ką aš galių duoti savo valstybei, kai įsisąmoninus, jog „mano gerovė tai – valstybės gerovė“ ir atvirkščiai, laisvė ir atsakomybė ima žengti koja kojon. Edukacijų metu skirtingo amžiaus moksleiviams pristatoma mokslą, meną ir šiuolaikines technologijas sujungusi Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, išreikšto pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausta garso analizės juosta bei lazerio iliuminacija, ir darniai susiliejanti į garso, vaizdo bei judesio sinchroninę sistemą. Moksleivių laukia daugybė klausimų ir žaidimų, aprėpiančių istorijos, muzikos, fizikos, kalbos, etikos, gamtos pažinimo, dailės, informacinių technologijų, meilės savajam kraštui ir savęs pažinimo pasaulius. Edukacijas vedantis poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas, taip pat kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus, vien su „Tautiškos giesmės“ instaliacijos edukacinėmis programomis supažindinęs daugiau nei 20 tūkstančių vaikų.
Rodomi įrašai: 21 - 3050