DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Dizainas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Plakatas – reklama ar menas

Plakatas – dekoratyvus didelio formato taikomosios grafikos kūrinys su tekstu ir vaizdu. Tai vienas iš anksčiausiai naudotų reklamos būdų. Šią funkciją plakatas perėmė iš afišos –
renginio ar įvykio reklaminio skelbimo, kabinto viešojoje vietoje. Agitaciniais, reklaminiais, informaciniais bei mokymo tikslais išleisti plakatai jau XIX a. pab. buvo svarbi vizualios komunikacijos priemonė. Plakato raida taip pat glaudžiai susijusi su spaudos, litografijos galimybėmis. XIX a. pab. plakatas tapo galinga, ekonomiška reklamos priemone paplitusia visoje Europoje. Vizualiai ryškus, lengvai perskaitomas ir suprantamas plakatas patraukdavo praeivių dėmesį, formuodavo politinį požiūrį, viliodavo apsilankyti renginiuose, padrąsindavo įsigyti prekę ar paslaugą, taip pat ir mokydavo. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos plakato atsiradimo istoriją, jo paskirtį ir funkcijas. Specialiai paruošta vizuali medžiaga supažindins moksleivius su įvairios paskirties plakatų pavyzdžiais. Pokalbio - diskusijos metu kalbėsimės apie šiandien kuriamus plakatus. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleivius pakviesime pasidalinti į keletą komandų ir sukurti bendrą plakatą. Vėliau savo sukurtus plakatus moksleiviai pakomentuos. Edukaciniame užsiėmime moksleiviai ne tik sužinos plakato istoriją, bet ir įsitrauks į komandinį darbą, mąstys, ieškos ir priims sprendimus, supras, kad plakato kūrimas visai kitoks informacijos perdavimo būdas nei parašyta žinutė.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Teatro dėžutė „Kamišibai“

Programos tikslas – pasitelkiant teatro, literatūros ir dailės menines priemones, ugdyti vaikų kultūrinę savimonę, kūrybiškumą ir emocinį intelektą. Teatro dėžutė „Kamišibai“ kilo iš
Japonijos. Išvertus iš japonų kalbos, tai reiškia „popieriaus teatras“. Teatro dėžutė yra medinė, nedidelė, statoma ant stalo, žiūrovų akių lygyje. Į dėžutę sudedamos kartoninės kortelės, kurių vienoje pusėje yra paveikslėlis, o kitoje pasakojamas tekstas, pasaka sekama traukiant korteles. „Kamišibai“ yra puiki priemonė mokyti vaikus pasakoti, skaityti balsu, piešti ir kurti pasakojimus. Mažiesiems tai dažnai yra pirmasis susitikimas su teatru, kuriame jie gali dalyvauti ir kaip žiūrovai, ir kaip pasakotojai ar net autoriai. Pasakų kūrimas lavina vaizduotę, teikia pramogą ir moko. Žaidybinėje, mokomojoje, komunikacinėje veikloje vaikai patiria džiaugsmo, pasitenkinimo, žavėjimosi, liūdesio, baimės, drovumo ir kt. emocijas. Edukatorius sekdamas pasaką pateikia vaikams klausimus, susijusius su sekama pasaka. Edukacijos metu vaikai kuria savo pasakas, piešia ant specialių lapų (individualiai ar grupelėse) ir, dėdami į dėžutę, seka savo sugalvotas pasakas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Edukacija "Meilės termometras"

Edukacija „Meilės termomentras“ paremta Ričardo Pagojaus knyga „Meilės pamokos“. Profesionalūs vedėjai naudodami įvairias raiškos priemones sugeba pritraukti dėmesį ir viską išdėstyti
paaugliui suprantama kalba. Edukacijos metu atsakoma į klausimus: kas yra meilė ir kuo ji skiriasi nuo susižavėjimo ar įsimylėjimo, kokios yra meilės kalbos? Kaip ir kodėl įvairiose gyvenimiškose situacijose paaugliai yra linkę elgtis ir koks elgesys būtų tinkamiausias. Paskaitoje naudojamos vaizdo, garso ir piešimo priemonės, judesio terapija, diskusija. Nekantriai laukiame susitikimo su jumis!
Kultūros paveldas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Augame su M. K. Čiurlioniu

Projektas „Augame su M. K. Čiurlioniu“ įgyvendina kūrėjo puoselėtą menų sintezės idėją, kur susijungia žodis, muzika ir dailė. Menų sintezė – tarsi instrumentas, kuriuo formuojamas
jauno žmogaus mentalitetas, ugdomos gyvenimiškos vertybės. Projektas vykdomas mokyklose, vaikų globos namuose, socializacijos centruose, sutrikusio intelekto ir negalią turinčių vaikų centruose. Šis projektas supažindina su aukštosiomis vertybėmis, skatina vaikų iniciatyvumą, pilietiškumą, kūrybiškumą. Renginio vedėjas arba aktorė, persikūnijusi į menininko žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vaidmenį, kuria performatyvų pasakojimą apie didįjį menininką. Teatrinius momentus apjungia atliekama Lietuvos ir pasaulio kompozitorių klasikinė muzika. Renginio metu pristatoma M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų meno darbų paroda. Ši interaktyvi edukacija sausus faktus paverčia gyvybingos, įkvepiančios asmenybės veidu. Fondo edukaciniai projektai – tarpininkai tarp formalaus švietimo ir praktinės meninės veiklos, susidomėjimo sulaukę ir apkeliavę ne vieną Lietuvos miesto ir miestelio mokyklą, vaikų globos namus, sutrikusio intelekto centrus ir kt. Projektas vykdomas nuo 2011 m. Pastaruoju metu žodinę dalį veda meninės veiklos vadovas, kompozitorius ir fondo renginių kuratorius Vytautas Paukštelis arba aktorė Kajetana Ageikinaitė, o muzikinę dalį kuruoja ir atlieka altininkas Martynas Vytas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Origami

Renginio pradžioje pristatomas lankstymo menas kilęs iš Japonijos, parodoma lankstinių įvairovė, papasakojama trumpa istorija. Paskui aiškinama kaip skaityti ir suprasti brėžinius, kaip
žingsnis po žingsnio kvadratinį popierių pavirsti tūriniu objektu. Užsiėmimo metu praktiškai išbandomas lankstymo menas, sulankstomi keli origami kūriniai pagal pateiktas schemas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Nuo piktogramos iki permutacijos

Edukacinis užsiėmimas „Nuo piktogramos iki permutacijos” vyksta pramoginėje-patirtinėje veiksmo ekspozicijoje „Pasakyta – parašyta“. Tai erdvė pritaikyta gyvai edukacinei veiklai,
kurioje netradiciškai integruoti įdomiausi ir vertingiausi muziejaus eksponatai, įvairios komunikacijos priemonės, įdiegtos inovatyvios, šiuolaikiškos kūrybinės eksponavimo idėjos, virtualūs žaidimai. Čia edukatorius pristato keletą komunikacinių ryšių tarp žmonių, bendruomenių, sociumų rūšių (viena jų - raštas). Čia moksleiviai supažindinami su senaisiais bendravimo būdais ir priemonėmis; tebevartojamomis komunikacijomis; sužino kaip mūsų pasaulį pakeitė piktograma, fonetinis raštas; kompiuterizacija. Aštuonios interaktyvaus veikimo zonos (pvz., „Sekretorės era“,„Morzės kodo paslaptys“, „Paliesk raidę“, „Gestų kalba“ , „Kodai“, „Ženklai, simboliai, piktogramos“) šioje erdvėje intriguoja moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto, kodavimo istorija. Atlikdami edukatoriaus pateiktas užduotis moksleiviai supras, kad kalba ir raštas taip pat yra kodai, susipažins su žmogaus sukurtų kodų įvairove: piktogramomis ir hieroglifais bei bandys iššifruoti jų reikšmę, rašys Brailio rašomąja mašinėle bei bandys skaityti liesdami – taip, kaip tai daro neregintis žmogus, koduos informaciją „Enigma“ kodavimo mašinos principu, perduos informaciją naudodami Morzės abėcėlės kodą, mokysis gestų kalbos ženklų, išmėgins senąsias rašymo priemones, „pasimatuos” sekretorės profesiją. Įdomi žmonijos komunikacijos istorija bei išbandytos komunikacijos priemonės suintriguos moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto istorija, paskatins nugalėti laiko užtvaras, domėtis pasaulio slėpiniais; leis suprasti kokius kodus ir komunikacijos priemones reikėtų naudoti norint užmegzti ryšius su skirtingų kultūrų atstovais. Taip pat leis susimąstyti, bandyti suprasti bei pajusti, kaip bendrauja specialių poreikių turinčios bendruomenės (pvz., aklieji ir silpnaregiai, kurtieji).
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Kaip gimsta šiuolaikinio meno paroda?

Šiuolaikinio meno centro kūrybinės dirbtuvės „Kaip gimsta šiuolaikinio meno paroda?” supažindins jo dalyvius su parodų kuratorės(-io) darbo procesu ir jo rezultatais. Jų metu yra
mokomasi atrasti ir praktiškai išbandyti, kaip kuriamos sąsajos tarp atskirų kūrinių parodoje, kaip juos veikia konkreti erdvė ir kitos aplinkybės. Tyrinėdami skirtingų daiktų kilmę, paskirtį ir vertę, užsiėmimo dalyviai mokysis atrasti ir konstruoti sąsajas tarp jų ir kurti įvairialypius pasakojimus.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Meno geometrija

Kas meno kūryniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai
suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Žiūrovo akis tai jaučia intuityviai, o gavus teorinių žinių geometrinius meno kūrinių pamatus galima išmokti pamatyti ir atrasti. Toks yra edukacinės programos tikslas. Ji padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis. Išmokins naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos, kad menas ir mokslas eina koja kojon jau ne vieną šimtmetį. Programa paruošta, atsižvelgiant į moksleivių amžių, išskirtos dvi grupės: jaunesniesiems (1-7 kl. moksleiviams) ir vyresniesiems (8-12 kl. moksleiviams). Užsiėmimo metu kalbėsime apie perspektyvą, proporcijas, aukso pjūvį. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Užsiėmimo metus moksleiviai kurs, naudodami tik geometrines formas. Kiekvienas moksleivis, naudodamas akvarelinius pieštukus arba pasteles ir komponuodamas skirtingų geometrinių formų detales, sukurs kūrinį. Kaip pagalbinė priemonė yra surinkti ir atspausdinti kūrinių pavyzdžiai (geometriniai ornamentai, mandalos, abstrakcijos, optinio meno pavyzdžiai). Šiame edukaciniame užsiėmime naudojama dailininko A. Varno parengta metodika piešimo įgūdžiams ugdyti. Ši edukacinė programa įtraukianti ir intriguojanti. Kokį meno kūrinį galima gauti naudojant tik trikampį, kvadratą ir apskritimą. Ką mąstė Kandinskis kurdamas savo genialius kūrinius? Šis užsiėmimas patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikia tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Poezijos performansas „Nerkis iš kailio“

Poezijos performansas „Nerkis iš kailio“ – unikalus paaugliams ir jaunimui skirtas spektaklis apie savęs pažinimą, poreikį suprasti ir atrasti save šiandieninėje IT, nuolat
modifikuojamų tapatybių ir socialinių tinklų kultūroje. Šiuo performansu siekiama jaunimui patraukliomis ir suprantamomis priemonėmis atskleisti klasikinės poezijos aktualumą šiandienos kontekste, skatinti analitinį mąstymą bei domėjimąsi poezijos žanru. Spektakliui pasirinkti lietuvių poezijos klasikai: Henrikas Radauskas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys, Liūnė Sutema, Kazys Bradūnas ir Vytautas Mačernis. Scenoje 3 aktoriai kiekvieną eilėraštį atlieka kaip atskirą pasirodymą (tarsi „Youtube“ įrašą ar „Instagram“ istoriją), drąsiai ir nestereotipiškai interpretuodami eilėraščių turinį aktualizuojant šiandienines problemas. Šie pasirodymai yra kelias siekiant pažinti, perprasti save ir galiausiai priimti save tokį, koks esi. Be to, spektaklis įgyvendintas patraukliomis vizualinėmis formomis ir priemonėmis – išnaudojamas muzikinis (muziką gyvai atlieka elektroninės muzikos kūrėja ir atlikėja Rūta Mur), vaidybinis bei fizinės plastikos potencialas. Po pasirodymo vyks diskusija su kūrybine grupe ir literatūros analitike ar psichologu (priklausomai nuo užsakovo pasirinkimo). Diskusijoje bus analizuojami performanse atlikti eilėraščiai literatūriniu ar psichologiniu aspektu: psichologiniu aspektu nagrinėjami eilėraščiai gali padėti sprendžiant asmenines problemas, susijusias su tapatybės paieškomis, pasitikėjimo savimi stoka, patiriamų patyčių ar diskriminacijos klausimais, o literatūriniu aspektu bus diskutuojama, kaip kūrybinė veikla gali padėti ieškant savo tapatybės, individualumo. Diskusija skatins mokymąsi analizuoti meninį (teatro ir literatūros) kūrinį, suprasti jo netiesioginį poveikį ir naudą asmens emocinei bei kūrybinei raidai, taip pat ugdys literatūrinės analizės įgūdžius.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Rodomi įrašai: 21 - 3056