Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu Vilniuje

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t.y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis moksleiviams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: 1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, 2) susipažins kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, 3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, 4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija) į kurio pristatymą susirinko daugiau nei per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o per daugiau nei 300 edukacijų prakalbinta jau virš 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Literatūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai „Vaikų žemė“

Pusantros valandos trunkantį užsiėmimą pradeda į skaitomo teksto autoriaus personažą arba į patį autorių įsikūnijęs profesionalus (-i) aktorius (-ė), pristatantis (-i) „save“ per
konkrečiai vaikų amžiaus grupei aktualias detales. Susipažinęs (-usi) su klausytojais, aktorius (-ė) tekstą skaito, o profesionalus (-i) iliustratorius (-ė) jį gyvai iliustruoja. Po skaitymo daug dėmesio ir laiko skiriame perskaityto teksto aptarimui, kurio metu akcentuojame ir teksto turinį, ir kiekvienam klausytojui kilusias emocijas, ir atrastus, išmoktus dalykus. Po aptarimo psichologė kartu su aktoriais veda įvairius vaiko amžių ir raidą atitinkančius kūrybinius užsiėmimus, skirtus akcentuoti tekste nagrinėjamus klausimus ir temas. Mokinius ir mokytojus išlydime su kūrybiniais namų darbais, kurių tikslas – tęsti skaitymo metu pradėtą dialogą, įsitraukimą į tekstą. Pagal šį modelį parengėme įvairių mokiniams privalomos literatūros kūrinių skaitymo užsiėmimus, tarp jų Jono Biliūno, Vytautės Žilinskaitės, Bitės Vilimaitės, Gendručio Morkūno ir kitų klasikinės ir šiuolaikinės vaikų literatūros autorių kūrinius.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu 5-8 kl.

Lietuvos Respublikos himno šimtmečio ir Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga parengtose edukacijose moksleivių laukia neįtikėtina kelionė po taip gerai pažįstamus ir tuo
pačiu dar niekada nepažintus pasaulius. Mokiniai ginčysis: Kaip Lietuvos vardas buvo įrašytas į pasaulio istoriją? Ką nuostabusis riteris, tviskančiais šarvais, neša rankose savo išrinktajai? Ką apie mus kalba anapus balos? Kaip aguonos grūdelis apvertė milžino vežimą? Ir dar daugybė kitų keistų ir išradingų klausimų ir žaidimų laukia kelionėje po mokslo, meno ir šiuolaikinių technologijų sintezės pasaulį, kuriame susijungia istorija ir muzika, fizika ir kalba, etika ir gamtos pažinimas, dailė ir informacinės technologijos, meilė savajam kraštui ir savęs pažinimas... Edukacijos metu pabandysime pakilti iki profesorių lygio ir išsiaiškinti, kaip veikia „Tautiškos giesmės“ instaliacija, susidedanti iš Lietuvos Respublikos himno, pirmą kartą pasaulio istorijoje nuausto garso analizės juostos ir lazerio iliuminacijos, kuri apjungia garso, vaizdo ir judesio sinchroninę sistemą. Edukacijas veda poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas; baigęs skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūrologijos, kultūros vadybos ir politikos studijas; kuriantis, organizuojantis ir kuruojantis įvairius kultūros ir meno bei neformaliojo švietimo projektus; vien „Linksmojo mokslo su Lietuvos himnu“ edukacine programa prakalbinęs jau virš 20 tūkstančių vaikų širdžių.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t. y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis mokiniams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: (1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, (2) susipažins, kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, (3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, (4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija), į kurio pristatymą susirinko per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o daugiau nei 300 edukacijų metu prakalbinta jau daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kamišibai – interaktyvus pasakų sekimo būdas

Kamišibai kilo iš Japonijos ir jau XII amžiuje buvo naudojamas vienuolių budistų. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „popieriaus teatras“. Įsimintiniausi sekamos istorijos momentai
vaizduojami iliustracijose, tokiu būdu palengvinant turinio suvokimą ir skatinant aktyvų istorijos klausymą. Mokymosi, edukacijos tikslais yra leidžiamos spausdintos istorijos. Jos yra naudojamos mokyklose, bibliotekose, nes palengvina susipažinimą su kultūra, istorija, kalba. Kamišibai tinkamas ir rekomenduojamas mokant(is) užsienio kalbų. Gyvai, žaismingai sekama istorija, papildyta teatro elementais, įtraukianti vaikus interaktyviai veiklai, yra puikus mokymo(si) būdas. Radviliškio viešosios bibliotekos projektas susidės iš 3 dalių: 1. Bibliotekos darbuotojų sekama pasaka Kamišibai būdu. 2. Kūrybinės dirbtuvės su bibliotekos darbuotojomis ir IT mokytojomis. Kūrybinėse dirbtuvėse, išklausę pasakas, vaikai jas pieš, kurs, improvizuos. Siekdami „popieriaus teatrui“ suteikti šiuolaikiškumo, pasakų herojus perkelsime į elektroninę erdvę. Dirbdami su IT mokytoja vaikai kurs kompiuterinius piešinius, kuriuos perkėlus į kompiuterio ekraną ar planšetę, galima bus sekti pasakas senuoju būdu. 3. Vaikai seks savo pasakas pagal sukurtus paveikslėlius, aptars jas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Šokis

Šokio spektaklio kūrybinės dirbtuvės

Kūrybinių dirbtuvių metu vyks elementaraus šokio ir teatro pagrindų užsiėmimai. Juose vaikai skatinami laisvai tyrinėti erdvę, suvokti savo kūno sugebėjimus, stebėti sąveiką su
aplinkoje esančiais daiktais, kitais kūnais. Atliekant judesius bei jų derinius įvaldoma vaidyba, ugdomas dalyvio scenos meno suvokimo pagrindas. Užsiėmimo tikslas - ne tik žinių, judesio scenoje technikos įvaldymas, bet ir scenografijos kūrimo patirties, pasitikėjimo savo kūrybine galia ugdymas. Pasitelkus Japoniškos gimnastikos Noguchi Taiso ir avangardinio šokio "Buto" technikas, dalyviams sudaroma visiška fantazijos ir kūrybiškumo išraiškos laisvė. Ši metodika skirta pradinukams, kuriems sukuriamos sąlygas saviraiškos šokio raidai, asmeninių standartų, vertybių, limitų nusistatymui - savo pasaulėžiūros formavimui. "Buto" judesio menas išsiskiria ne kanonine estetika, laisve ir filosofija, neapibrėžiančia, kas yra gerai, o kas blogai; kas gražu, o kas bjauru; kas galima ir kas ne. Viskas tiesiog yra.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Šokis

Interaktyvus socialinis vyksmas

Šis šokio pasirodymas - tai patyriminis socialinį šokio vyksmas Kauno šokio teatre “Aura”, besigilinantis į asmens emocijas, keliantį socialinės atskirties problemos klausimą ir jo
sprendimus per kontaktą ir rūpestį įtraukiant auditoriją į veiksmo procesą. Šis pamokantis vyksmas – puiki edukacinė programa, su kuria susipažinti verta ir mokytojams, ir visų klasių moksleiviams.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Menas ir chemija – kūrybinės dirbtuvės

Visose gyvenimo sferose galime aptikti nors truputi chemijos. Tai mokslas, kuris paaiškina mums iš kokių medžiagų pagamintas tas ar kitas daiktas, kaip viena medžiaga virta kita. Menas
nėra išimtis. Kaip tarpusavyje siejasi chemija ir menas? Galvodami apie meną kiekvienas iš mūsų įsivaizduoja skirtingus dalykus. Vieniems tai teatras, šokis ir muzika, kitiems tai vizualieji menai – tapyba, skulptūra, fotografija. Tačiau visuose juose daugiau ar mažiau randame chemijos. Šioje edukacinėje programoje dalyviai taps ne tik menininkais, bet ir chemikais. Edukacinės programos metu su moksleiviais išsiaiškinsime kokie gi procesai vyksta, pavyzdžiui, tapant paveikslą. Visus šiuos procesus moksleiviai neabejotinai žino, tik šioje edukacijoje jie išmoks juos įvardinti naudodami cheminius terminus. Moksleiviai sužinos, kaip gaminami dažai, kas vyksta kada dažai džiūsta? Kodėl vieni dažai gražiai padengia drobės paviršių, o kiti ne? Tai tik keletas klausimų, kuriuos išsiaiškinsime užsiėmimo metu. Užsiėmimo metu klasėje sukursime mažytę laboratoriją, kurioje moksleiviai taps menininkais, ieškančiais naujų išraiškos priemonių ir žinančiais chemijos mokslo paslaptis. Moksleiviai sužinos, kad visos cheminės medžiagos yra rūgštinės, šarminės arba neutralios. Kiekvienas moksleivis savo darbo vietoje turės mėgintuvėlius su 5-6 tirpalais, naudojamais buityje (citrinos sultys, skalbiklis, soda, langų valiklis, baliklis, jodas). Naudodami universalų indikatorių moksleiviai nustatys kurie iš turimų tirpalų yra rūgštiniai, o kurie šarminiai. Po to moksleiviai naudodami tuos pačius buityje naudojamus tirpalus pieš paveikslą. Įsivaizduokite kokį džiaugsmą patirs moksleiviai, kai jų baltas lapas pavirs vaivorykšte. Visų moksleivių darbai bus unikalūs ir gražūs. Pabaigus darbus aptarsime ką sužinojome ir išmokome. Chemijos mokslas su kuriuo susipažins vaikai kūrybinėje aplinkoje nebus gąsdinantis. Ši edukacinė programa skatins vaikų kūrybiškumą ir domėjimąsi tiksliaisiais mokslais.
Rodomi įrašai: 21 - 3031