DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija (Nuotolinė paslauga)

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiama prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti šie uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. Edukacinėje programoje bus naudojami palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Teatro laboratorija. „Komandos kūrimas“

Teatro laboratorija – žaidimai, sukurti šiltai atmosferai, situacijos, diskusijos su žiūrovu, klausimai. Vėliau, darbo eigoje patys žiūrovai eina į sceną ir keičia situacijas. Be
teatro laboratorijos metodologijos moksleiviai mokysis sceninės kalbos , sceninio judesio – mankštos pratimų, vaidybinių improvizacinių užduočių. Tai ne tik teatras – todėl svarbu kalbėtis. Todėl taikant teatro laboratorijos metodą, repeticijų metu jaunimas gvildena savo problemas, gali keisti spektaklio eigą, jį režisuoti ir taip spręsti įvairius klausimus.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Edukacija "Vaisinga meilė"

Edukacija „Vaisinga meilė“ paremta Ričardo Pagojaus knyga „Meilės pamokos“. Profesionalūs vedėjai naudodami įvairias raiškos priemones sugeba pritraukti dėmesį ir viską išdėstyti
paaugliui suprantama kalba. Edukacijos metu atsakoma į klausimus: kaip užsimezga nauja gyvybė ir kaip ji auga, su kokiais iššūkiai susiduria pora, ir kokiu būdu sunkumų galima išvengti arba kaip juos spręsti? Paskaitoje naudojamos vaizdo, garso ir piešimo priemonės, judesio terapija, diskusija. Nekantriai laukiame susitikimo su jumis!
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Baltas Niekas ir Draugystė tyliai“ (su gestų k. integracija)

Spektaklyje „Baltas Niekas arba Draugystė tyliai“ jaunosios kartos aktoriai sieks atskleisti, kad mus supančiame pasaulyje egzistuoja ne tik kalba, bet ir tam tikri simboliai, gestai, o
žodžiai nėra vienintelis bendravimo būdas. Jautrus bei nuoširdus „Knygos teatro“ spektaklis bandys parodyti vaikams visiškai kitokį, bet tuo pačiu ir atpažįstamą jiems pasaulį. Supažindins juos su ypatinga komunikacijos priemone – gestų kalba, integruojant šešėlio teatro principus ir pasitelkiant Vytauto Kernagio ir „Tele-bim-bam“ vadovės Neringos Čereškevičienės muzika. Tai dar viena labai svarbi „Knygos teatro“ bei naujojo jų spektaklio „Baltas Niekas arba Draugystė tyliai“ misija.
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Mano balsas

Augantis žmogus, turintis įžvalgų apie savo kūną, emocijų, jausmų, pojūčių, būsenų pasaulį, gebės geriau išjausti kito kūrybinę raišką, kūrybinius skirtumus. Metodikų sintezė, kuria
naudojuosi užsiėmimuose jau kelis dešimtmečius, skatina dalyvius drąsiai atsiverti, išėiti iš kūrybinės komforto zonos, daryti tai, ko negalėjo sau leisti anksčiau. Nesvarbu, kokiame emociniame, psichikos ar fiziniame lygyje yra kiekvienas moksleivis, augimas vyksta nuo to taško, kuriame dalyvis yra. Užsiėmimų užduotys, konkrečiai skatina ir įgalina atsiverti kūrybiškumui. Per užduotis įtraukiant garsą, regą, judesį, ritmą, spalvą, jutimus, vizualines priemones, garso įrašų fragmentus, mano gyvai atliekamus baroko, klasikos, avangardo, asmeninės kūrybos kūrinius, sukuriamas bendras moksleivių ir mano performansas, skatinama dalyvių vidinė motyvacija kurti. Lietuvių ir kitų šalių folkloras (įvairios tematikos dainos, pasakos, patarlės, žaidimai), įvairių epochų muzikos žanrai, teatrinės/sceninės užduotys, - visa tai pritaikyta skirtingų amžiaus grupių poreikiams ir galimybėms. Dalyviams sudaramos sąlygos plėtoti gimusius naujus kultūrinius įgūdžius. Po užsiėmimo pateikiama anketa kurią dalyviai užpildo savarankiškai ir pristato klasės auklėtojui. Kad procesas turėtų tęstinumą, siūloma į anketos klausimus atsakyti ir po kelių mėnesių, - geriausia tai daryti po naujų kultūrinių patirčių: spektaklių, koncertų, parodų, kūrybinių išvykų (individualiai ar grupėse). Tokiu būdu, yra ugdomas dalyvių dėmesingumas ir žingeidumas domėtis kūrybiniu lauku, bei kritinis mąstymas.
Kultūros paveldas, Performansas (tarpdisciplininis menas)

„Didžioji pramonė: „Inkaras“ (Nuotolinė paslauga)

Edukacija „Didžioji pramonė: „Inkaras“ prasideda nuo bendro fabriko sąvokos ir Kauno pramonės ir joje buvusių fabrikų aptarimo. Dalyviai dalinasi savo nuomone ir atliktais namų darbais,
kurių metu jie gilinosi į Kaune egzistavusius fabrikus, jų savybes. Toliau edukacijoje supažindinama su muziejuje veikiančia bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, pristatomi kiti šios platformos projektai, parodos. Toliau gilinamasi į vieno fabriko „Inkaras“ istoriją, tai daroma rodant edukacinį 15 minučių trukmės filmą, kuriame dalyviai skatinami įsidėmėti ir akcentuoti tam tikras svarbiausias temas. Pavyzdžiui, fabriko produkcija, fabriko ir gamtos ir taršos santykis, fabriko ir lietuvybės fenomenas, fabriko griūtis. Po šio edukacinio filmo dalyviai kartu aptaria visas šias temas, užduoda rūpimus klausimus. Galiausiai, edukacijos pabaigoje dar kartelį nagrinėjama fabriko sąvoka ir jai tinkantys būdvardžiai ar sąvokos. Edukacijos pabaigoje paskatinamas pokalbis su draugais, giminėmis apie vietos istoriją, fabrikus ir fabriko „Inkaras“ istoriją.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Performansas Nr. 1

„Performansas” kaip meno rūšis atsirado Amerikoje 1960 metais. Tai postmodernistinis menas: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties
menininko kūnas. Kas sąlygojo performansų atsiradimą, kas juos kūrė ir kodėl? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų edukacinio užsiėmimo metu. Nuotraukų ir video siužetų pagalba moksleiviams papasakosime performansų atsiradimo istoriją. Kalbėsime apie pasaulinio garso menininkus, tokius kaip Marina Abramovič, Vito Acconci, Hugo Ball, Bruce Nauman, Chyris Burden ir kitus. Nebus pamiršti ir Lietuvos performancų menininkai. Teorija be praktikos nieko neverta, edukacinės programos metu moksleiviai ne tik dalyvaus, bet ir kurs performansą. Tai taps naujų patirčių ir pojūčių laikas. Moksleiviai susipažins su konceptualaus meno sąvoka, prisilies prie meno filosofijos idėjos. Bus įdomu, smagu ir naudinga. Atlikus užduotis pakalbėsime apie naujas moksleivių patirtis. Diskutuosime kaip keičiasi žiūrovams keliami reikalavimai šiuolaikiniame mene ir kaip pasyvus žiūrovas transformuojasi į aktyvų dalyvį. Jaunuoliai mokysis analizuoti nematerialaus meno kūrinius, suprasti savo ir visuomenės santykį su menu ir menininkais. Edukacinė programa prisidės prie jaunimo kultūrinio ugdymo.
Lėlių teatras, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Spektaklis - perfomansas ĖJO NUĖJO (Nuotolinė paslauga)

Spektaklis - performansas „Ėjo nuėjo" Novatoriškas spektaklis -performansas, pastatytas pasakos "Pagrandukas" motyvais, yra anaiptol ne pasaka vaikams. Kūrinys gausus
simbolių ir metaforų, jauni aktoriai kalba apie laiką ir nenutraukiamą jo tėkmę. Spektaklio - performanso kūrėjai ir atlikėjai Stanislavas Alochinas, Margarita Kisiliova ir Marija Patokova yra Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai. Jaunieji kūrėjai scenoje apjungia teatrą, šokį, pasaką ir filosofines idėjas. SPEKTAKLIO VERTYBĖS: kūrybiškumas, novatoriškumas. PREMJERA 2019 m. lapkričio 27 d. TRUKMĖ 45 min. KŪRĖJAI / AKTORIAI Stanislavas Alochinas, Margarita Kisiliova, Marija Patokova. GARSO REŽISIERIUS Andrius Gaigalas ŠVIESOS REŽISIERĖ Ina Jackūnienė KOSTIUMŲ DAILININKĖ Gražina Tamulytė REŽISIERIAUS ASISTENTĖ Reda Matuzevičienė Teatro meno vadovas Antanas Markuckis.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Ponas Varnas nupiešė paveikslą

Adomas Varnas teigė, kad „bruožavimu arba tam tikrų plokštumų užpildymu tiesiais brūkšniais ir neišėjimu iš plokštumų ribų vaikas vykdo savo rankos ir akies techninį paruošimą”.
Dailininkas taip pat pastebėjo, kad „apibrėždamas plokščias geometrines figūras pieštuku, vaikas daro tokius analitinius veiksmus, kurie padeda jam vaizdžiai pajusti, kaip konkretus daiktas virsta abstrakčiu. Toks perėjimas iš konkretaus pavidalo į abstraktųjį yra natūralus intelekto plėtojimosi kelias, ir jis instinktyviai patraukia vaiką savo vaizdingumu“. Naudodami geometrines figūras, vaikai susipažįsta su „plokštuminiu“ piešimu ir tampa labai kūrybiški, skaido geometrinių formų plokštumas, komponuoja skirtingas geometrines formas piešinyje bei „greitai ima tobulėti savo ornamentų sumanymuose ir jų išpildyme“. Taip gimsta ritmingas schematinis ornamentas. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis ugdymo programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 7 kl. mokiniams. Programos tikslas – supažindinti su geometrinėmis figūromis, kai įtvirtinamos žinios piešiant geometrinių figūrų kompozicijas. Uždaviniai: 1.Supažindinti edukacinio užsiėmimo dalyvius su dailininko Adomo Varno biografija. 2. Pristatyti geometrines figūras. 3. Surasti edukacinės klasės aplinkoje įvairias geometrines figūras. 4. Apibrėžti intarpus su geometrinėmis figūromis. 5. Sukurti schematinius ornamentus, kompozicijas.
Rodomi įrašai: 51 - 5959