DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Kūrybinė edukacija ,,Suskambo šviesa!"

Edukacija ,,Suskambo šviesa'', tai smagus būdas pažinti, kurti bei sužinoti kažką naujo. Mokiniai susipažins su dalimi klasikinių bei lietuvių liaudies instrumentų. Vienus girdėdami,
kitus bandys atpažinti nematydami, tačiau liesdami, pabandant muzikuoti. Patys pamėgins muzikuoti kurdami primityvius garsus naudojant vien gamtoje ar buityje rastais ,,instrumentais'' - kriauklėmis, akmenimis, lazdomis, šaukštais ir t.t. Vaikai galės išlaisvinti vaizduotę kurdami savo norimą muziką, o šviesa jai paklus ir atvirkščiai - skleis garsus sekančius pagal šviesos kuriamą nuotaiką. Edukacijos metu bus girdimi patys įvairiausi garsai - nuo kasdienių buitinių garsų, liaudies piemens dūdelės melodijos iki pasaulinės klasikos šedevrų. Siekiama rasti būdų, kaip klasikinei ar liaudies muzikai suskambėti naujai, pavyzdžiui - laisvas ritminis improvizavimas skambant šiuolaikiškoms būgnų ir boso linijai ar liaudies muzikos elementams. Garsas, šviesa ir judesys yra šios edukacijos pagrindas, tad potyrių įvairovė garantuota. Vaikai kurs ir mokysis scenoje - vietoje, kur užgimsta jaudulys, apima lengvas svarbos jausmas ir atsiranda gražiausi pasirodymai. Tai vertinga patirtis kiekvienai besiformuojančiai ir kultūriškai augančiai asmenybei.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Teatro dėžutė „Kamišibai“

Programos tikslas – pasitelkiant teatro, literatūros ir dailės menines priemones, ugdyti vaikų kultūrinę savimonę, kūrybiškumą ir emocinį intelektą. Teatro dėžutė „Kamišibai“ kilo iš
Japonijos. Išvertus iš japonų kalbos, tai reiškia „popieriaus teatras“. Teatro dėžutė yra medinė, nedidelė, statoma ant stalo, žiūrovų akių lygyje. Į dėžutę sudedamos kartoninės kortelės, kurių vienoje pusėje yra paveikslėlis, o kitoje pasakojamas tekstas, pasaka sekama traukiant korteles. „Kamišibai“ yra puiki priemonė mokyti vaikus pasakoti, skaityti balsu, piešti ir kurti pasakojimus. Mažiesiems tai dažnai yra pirmasis susitikimas su teatru, kuriame jie gali dalyvauti ir kaip žiūrovai, ir kaip pasakotojai ar net autoriai. Pasakų kūrimas lavina vaizduotę, teikia pramogą ir moko. Žaidybinėje, mokomojoje, komunikacinėje veikloje vaikai patiria džiaugsmo, pasitenkinimo, žavėjimosi, liūdesio, baimės, drovumo ir kt. emocijas. Edukatorius sekdamas pasaką pateikia vaikams klausimus, susijusius su sekama pasaka. Edukacijos metu vaikai kuria savo pasakas, piešia ant specialių lapų (individualiai ar grupelėse) ir, dėdami į dėžutę, seka savo sugalvotas pasakas.
Dailė, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Ponas Varnas nupiešė paveikslą

Adomas Varnas teigė, kad „bruožavimu arba tam tikrų plokštumų užpildymu tiesiais brūkšniais ir neišėjimu iš plokštumų ribų vaikas vykdo savo rankos ir akies techninį paruošimą”.
Dailininkas taip pat pastebėjo, kad „apibrėždamas plokščias geometrines figūras pieštuku, vaikas daro tokius analitinius veiksmus, kurie padeda jam vaizdžiai pajusti, kaip konkretus daiktas virsta abstrakčiu. Toks perėjimas iš konkretaus pavidalo į abstraktųjį yra natūralus intelekto plėtojimosi kelias, ir jis instinktyviai patraukia vaiką savo vaizdingumu“. Naudodami geometrines figūras, vaikai susipažįsta su „plokštuminiu“ piešimu ir tampa labai kūrybiški, skaido geometrinių formų plokštumas, komponuoja skirtingas geometrines formas piešinyje bei „greitai ima tobulėti savo ornamentų sumanymuose ir jų išpildyme“. Taip gimsta ritmingas schematinis ornamentas. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis ugdymo programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 7 kl. mokiniams. Programos tikslas – supažindinti su geometrinėmis figūromis, kai įtvirtinamos žinios piešiant geometrinių figūrų kompozicijas. Uždaviniai: 1.Supažindinti edukacinio užsiėmimo dalyvius su dailininko Adomo Varno biografija. 2. Pristatyti geometrines figūras. 3. Surasti edukacinės klasės aplinkoje įvairias geometrines figūras. 4. Apibrėžti intarpus su geometrinėmis figūromis. 5. Sukurti schematinius ornamentus, kompozicijas.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Performansas Nr. 1

„Performansas” kaip meno rūšis atsirado Amerikoje 1960 metais. Tai postmodernistinis menas: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties
menininko kūnas. Kas sąlygojo performansų atsiradimą, kas juos kūrė ir kodėl? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų edukacinio užsiėmimo metu. Nuotraukų ir video siužetų pagalba moksleiviams papasakosime performansų atsiradimo istoriją. Kalbėsime apie pasaulinio garso menininkus, tokius kaip Marina Abramovič, Vito Acconci, Hugo Ball, Bruce Nauman, Chyris Burden ir kitus. Nebus pamiršti ir Lietuvos performancų menininkai. Teorija be praktikos nieko neverta, edukacinės programos metu moksleiviai ne tik dalyvaus, bet ir kurs performansą. Tai taps naujų patirčių ir pojūčių laikas. Moksleiviai susipažins su konceptualaus meno sąvoka, prisilies prie meno filosofijos idėjos. Bus įdomu, smagu ir naudinga. Atlikus užduotis pakalbėsime apie naujas moksleivių patirtis. Diskutuosime kaip keičiasi žiūrovams keliami reikalavimai šiuolaikiniame mene ir kaip pasyvus žiūrovas transformuojasi į aktyvų dalyvį. Jaunuoliai mokysis analizuoti nematerialaus meno kūrinius, suprasti savo ir visuomenės santykį su menu ir menininkais. Edukacinė programa prisidės prie jaunimo kultūrinio ugdymo.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija (Nuotolinė paslauga)

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiama prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti šie uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. Edukacinėje programoje bus naudojami palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Rodomi įrašai: 51 - 5555