Dailė, Skulptūra

Susipažinimas su pasaulio skulptūra Europos parke

Atvykę į Europos parko muziejų susipažinsite su muziejumi ir jo ekspozicija, pasivaikščioję plačioje teritorijoje, natūraliame ir meniškai suformuotame kraštovaizdyje, turėsite galimybę
pamatyti daugiau kaip 100 skulptūrų ar kraštovaizdžio meno kūrinių. Ekskursijos metu bus pristatyti garsūs šiuolaikinio meno kūrėjai, sužinosite įkvėpiančią muziejaus kūrimo istoriją ir išskirtinių meno kūrinių pastatymo detales. Žemėlapio pagalba didelėje muziejaus teritorijoje galėsite rasti norimus kūrinius, lavinti orientacinius gebėjimus gamtinėje muziejaus aplinkoje. Priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, grupėms parenkamas individualus maršrutas. Nemažai muziejaus eksponatų yra interaktyvūs, čia menas pažįstamas aktyviai įsitraukiant į judesį, savo aktyvumu keičiant kūrinio tam tikras savybes. Klausimai ir kryžiažodžiai leis įtvirtinti žinias, bus mokomasi interpretuoti ir atskleisti gilesnes meno kūriniais perteikiamas idėjas. Kelionė po Europos parką – galeriją, kurios „lubos“ – dangus, o „sienos“ – medžiai – leidžia susipažinti su įvairiausių pasaulio šalių menininkų kūriniais, meninės išraiškos skulptūroje įvairovę ir atskleidžia harmoniją tarp gamtos, žmogaus ir meno.
Dailė, Skulptūra

Susipažinimas su pasaulio skulptūra Europos parke

Paslaugos tikslas – supažindinti su šiuolaikiniu menu. Pagrindas – modernaus ir šiuolaikinio meno ansamblis 55 ha kūrybiniame kraštovaizdyje, kuriame pristatoma pripažinti menininkai,
jų ambicingi darbai, minimalizmo, konceptualizmo, žemės meno ir kt. meno krypčių geriausių kūrėjų pavyzdžiai (pvz., tokių šiuolaikinio meno korifėjų kaip Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Magdalenos Abakanowicz, Beverly Peper, Alešo Vesely, Makoto Ito ir kt.), o kartu ir Lietuvos kūrėjų Elenos Urbaitis, Vytauto Kašubos, Gintaro Karoso didžiulio mastelio kūriniai. Siekiama: (1) skatinti kultūrų įvairovės pažinimą per meną, atskleisti įvairių šalių menininkų išraiškų skulptūroje ir kraštovaizdžio mene įvairovę santykyje su gamta, plėsti akiratį; (2) ugdyti kūrybingumą ir kritinį mąstymą interpretuojant meno kūrinius; (3) ugdyti savarankiškumą, sudaryti sąlygas savarankiškam meno pažinimui ir tyrinėjimui. Lankydamiesi Europos parko muziejuje mokiniai bus edukatoriaus supažindinti su muziejumi ir jo ekspozicija. Mokiniai turės galimybę pasivaikščioti plačioje teritorijoje, natūraliame ir meniškai suformuotame kraštovaizdyje, ir pamatyti apie 150 skulptūrų ar kraštovaizdžio meno kūrinių. Žemėlapio pagalba didelėje muziejaus teritorijoje galima rasti norimus kūrinius, mokiniai mokosi orientuotis gamtinėje muziejaus aplinkoje. Priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, grupėms individualiai parenkamas maršrutas. Nemažai muziejaus eksponatų yra interaktyvūs, čia menas pažįstamas aktyviai įsitraukiant į judesį, savo aktyvumu keičiant kūrinio tam tikras savybes. Įgytoms žinios įtvirtinti mokiniams pateikiamos užduotys (klausimai, kryžiažodžiai) raštu. Susipažinę su Europos parko ekspozicija, mokiniai pamatys įvairiausių pasaulio šalių menininkų kūrinius, jų harmoniją su įstabia Lietuvos gamta, patirs meninės išraiškos skulptūroje įvairovę, mokysis interpretuoti ir atskleisti gilesnes meno kūriniais perteikiamas idėjas, mokysis suvokti per menininko prizmę.
Kultūros paveldas, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Skulptūra, Etninė kultūra

Tautinio tapatumo išsaugojimas medžio drožyboje

Tikslas - Supažindinti moksleivius su tradicinio liaudies meno ir profesionalių menininkų kūrybos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, ieškoti menininkų darbuose tradicinių
liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai. Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija. Siektini rezultatai: Moksleiviai edukacinio užsiėmimo metu geriau suvoks praeities kultūrinio palikimo unikalumą ir tautinio tapatumo išsaugojimo svarbą šiomis dienomis. Šiuolaikinių kūrėjų darbuose gebės rasti ir atpažinti tradicinio liaudies meno elementus. Lavins vaizduotę, kritinį mastymą bei praplės etnokultūros žinias.
Dailė, Skulptūra

Skulptoriaus profesija: realijos ir galimybės

Tikslas - Supažindinti moksleivius su įvairių laikotarpių, skirtingų stilistikų ir medžiagų žymių šalies kūrėjų angelų skulptūromis muziejuje, suteikiant žinių apie skulptūros raidą,
skulptūros stilistikų įvairovę, kūrybos procesą. Uždaviniai: 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius įvairių istorinių laikotarpių, stilistikų, įvairia technika atliktus skulptūros darbus. 2. Supažindinus moksleivius su skirtingomis skulptūros išraiškomis vaizduojamojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 3. Supažindinti moksleivius su skulptoriaus darbo proceso ypatybėmis (pasitelkiant multimediją). 4. Moksleiviai supažindinami su senaisiais drožėjų, stalių įrankiais juos apžiūrint. 5. Suteikti informaciją apie Lietuvos aukštąsias mokyklas ir studijų programas, rengiančias skulptoriaus profesijos absolventus. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus, pasitelkti jau turimas žinias įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija. Užsiėmimo pabaigoje vadovas padės įtvirtinti įgytas skulptūros srities žinias. Numatoma veikla: Pristatomi muziejaus kolekcijoje esantys įvairių istorinių laikotarpių, stilistikų, medžiagų (akmens, medžio, metalo), įvairia technika atlikti skulptūros darbai. Diskutuojama apie skirtingas skulptūros vaizdavimo išraiškas, skulptoriaus darbo proceso ypatumus. Moksleiviai susipažįsta su senaisiais drožėjų įrankiais bei turi galimybę juos išbandyti. Suteikiama informacija apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, rengiančias būsimus skulptorius. Susipažinimas su skulptoriaus profesija yra svarbi informacinė priemonė, prisidedanti prie jaunimo profesinio orientavimo.
Dailė, Skulptūra

„Lobio paieškos“

Edukacinio užsiėmimo tikslas – aktyvia ir kūrybiška forma supažindinti su šiuolaikiniu menu. Siekiama: (1) praturtinti meninę patirtį, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno
reiškiniams, pagarbą šiuolaikiniam menui, padėti perimti kultūrines vertybes; (2) ugdyti kūrybinį mąstymą, savarankiškumą, sužadinti norą domėtis ir aktyviai dalyvauti, sudaryti galimybes patirti pažinimo džiaugsmą ir plėtoti intelektualinius gebėjimus; (3) skatinti komandinio darbo, bendradarbiavimo ir komunikavimo įgūdžius. Užsiėmimo pradžioje edukatorius mokinius supažindina su muziejumi, pritaikyta grupei, taip pat dialogo forma papasakoja apie šiuolaikinį meną, muziejaus įkūrimo istoriją, ekspozicijos išskirtinumą, dydį, kultūrų išraiškų įvairovę, galimybę plačiai susipažinti su skirtingų tautų ir šalių menininkų darbais (net 35 pasaulio šalių pripažintų menininkų kūrinių, tarp kurių minimalizmo, konceptualizmo, žemės meno ir kt. meno krypčių geriausių kūrėjų, tokių kaip Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Magdalenos Abakanowicz, Beverly Peper, Makoto It, Aleš Vesely ir kt. pavyzdžiai), atrasti ir palyginti. Vėliau pateikiamos aiškios užsiėmimo instrukcijos – taisyklės. Susiskirstę į komandas mokiniai gauna užduotis – užuominas, muziejaus ekspozicijos žemėlapius su išsamiu kūrinių pavadinimų ir autorių sąrašu. Žemėlapio pagalba muziejaus teritorijoje jie ieško tam tikrų meno kūrinių, mokosi orientuotis gamtinėje muziejaus aplinkoje. Pateikiamose užuominose kalbama apie meno kūrinių idėjas, formas, simbolizmą, todėl mokiniai mokosi ir sužino apie šiuolaikiniu menu perteikiamas idėjas, jų įvairovę. Teisingai atlikę visas užduotis iš eilės, iššifravę užuominas, suradę visas dėlionės detales, mokiniai gauna apdovanojimą – simbolinį „lobį“, prisiminimą apie atrastus šiuolaikinio meno pavyzdžius. Priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, grupėms individualiai parenkamos užduotys. Aktyvus užsiėmimas vyksta lauke, gamtinėje muziejaus aplinkoje.
Dailė, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Dailė, Skulptūra

Grafinio atviruko kūrimas Europos parke

Užsiėmimo dalyviai sužinos apie Europos parko muziejų, kur visi eksponatai lauke, natūralioje gamtoje, jų kūrėjai – viso pasaulio menininkai, įgis žinių apie šiuolaikinį meną ir
išskirtinius jo pavyzdžius. Kūrybinio užsiėmimo metu moksleiviai kurs savo meninę kompoziciją – atviruką, su grafiniais tikrų Europos parko skulptūrų antspaudais. Juos dalyviai turi originaliai įkomponuoti, sukurti savitą kompoziciją naudodami suteiktas priemones. Užsiėmimas vyksta Gintaro Karoso sukurtame Edukaciniame centre, pastate naturalios gamtos rūbu, kur pro didžiulius langus matoma muziejaus aplinka. Užsiėmimo metu plečiamos dalyvių kultūrinės, meninės žinios, skatinama kūrybinė saviraiška, idėjų generavimas ir meninė raiška, lavinama vaizduotė. Dalyviai susipažins su muziejaus ekspozicija, šiuolaikiniu menu ir jo kultūrinės raiškos įvairove, taip pat pačiu kūrybiniu procesu, kurio rezultatas, įkvėptas pasaulinių šiuolaikinio meno kūrėjų pavyzdžių, bus puikus prisiminimas.
Literatūra, Skulptūra

„Požemio rašytojai atgyja skulptoriaus dirbtuvėlėje“

Ar teko nusileisti į Maironio rūmų rūsius, išgirsti keistus bildesius ir tylias aimanas? Pačius smalsiausius ir drąsiausius kviečiame apsilankyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus
požemyje. Žinoma, ten neišvysime Maironio sesers Marcelės sandėliuotų daržovių bei seno vyno, negirdėsime ir aimanų, sklindančių iš kalėjimo, tačiau į susitikimą Požemio galerijoje kviečia visų mūsų žinomi ir mylimi rašytojai. Jauniesiems lankytojams siūlome kūriniuose iš metalo, gipso, medžio naujai atrasti K. Donelaitį, Maironį, Žemaitę, S. Nėrį, S. Gedą, B. Radzevičių, J. Aputį ir kitus rašytojus, įamžintus medaliuose, plaketėse, bareljefuose, skulptūriniuose portretuose, biustuose, statulose... Taip pat Požemio galerijoje eksponuojamos itin retai rodomos S. Nėries, J. Tumo-Vaižganto, Vydūno ir kitų rašytojų pomirtinės kaukės. Edukacinės programos metu patenkama į nepaprastą kūrybinę erdvę – jaunojo skulptoriaus dirbtuvėlę! Kiekvienas galės išbandyti rankų miklumą pjaustydamas, šildydamas ir minkydamas modeliną ar liedamas medalį iš gipso. Pasitelkę kūrybiškumą, talentą programos dalyviai formuos figūrėles, lipdys literatūros kūrinio įkvėptą skulptūrą ar dailins literatūrinį medalį. Tikslas – atrasti lietuvių rašytojus netradiciniu būdu – per portretus, įamžintus įvairiose skulptūros formose. Uždaviniai: (1) supažindinti su vaizduojamosios dailės kūriniais ir išmokyti atskirti skulptūrą, bareljefą, horeljefą ir kt. jų rūšis; (2) susieti jau skaitytų kūrinių autorius su meno kūriniuose pavaizduotais rašytojais; (3) kartu su programos dalyviais aptarti atrastus rašytojų portretus; (4) kūrybinių dirbtuvių metu pritaikyti įgytas žinias ir sukurti savo medalį ar skulptūrą (pasirinktinai). Metodai: kūrybinės dirbtuvės, diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas.
Dailė, Skulptūra

Giedriaus Mazūro keramikos studija

Atvykę mokiniai susipažins su keramikos degimo būdu raku. Patys sukurs po puodelį, kuris bus degamas keramikos degimo krosnyje, galės stebėti degimo procesą, kai darbai kaitinami iki
900 laipsnių Celsijaus temperatūros, vėliau karšti dedami į pjuvenas ir ataušinami bei plaunami vandenyje. Kadangi darbų degimas trunka 1 val., siekiant išlaikyti mokinių dėmesį pristatoma sodyba, kurioje gyvena jau trečia mokytojų šeimos karta, pristatomi keramikos darbai, degtukų dėžučių etikečių kolekcija, parko teritorija su interaktyviomis šiuolaikinio meno erdvėmis. Mokiniai turės galimybę stebėti gamtos motyvus išdidintu masteliu, susipažinti su akustine instaliacija „Aidas“, pamaitinti bei paglostyti sodybos teritorijoje laisvai vaikštančius gyvūnus. Esant pageidavimui galime žiesti. Išdegus darbams vaikai patys juos nusiplauna, nusifotografuoja ir vežasi su savimi. Pati edukacijos ašis yra keramikos darbo dekoravimas ir degimas, todėl ji yra įdomi ir prieinama tiek pirmų, tiek dvyliktų klasių mokiniams, Jaunesnių klasių mokiniams informacija perteikiama žaidimo forma, tyrinėjat aplinką, vyresniems leidžiama daugiau eksperimentuoti, praktiškai pabandyti keramikos įrankius, skatinant pasitikėjimą kūrybiškumą.
Rodomi įrašai: 1 - 1029