DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Baletas, Šokis

Baletas „Piaf“

Baletas „Piaf“ – 2 veiksmų baletas su fonograma apie legendinės prancūzų dainininkės Édith Piaf gyvenimą. „Non, je ne regrette rien“ – ši daina apskriejo visą pasaulį, įkūnydama
gyvenimo šūkį „Ne, aš nieko nesigailiu“. Juo gyvenime rėmėsi dainos atlikėja, tobulai valdžiusi savo galingą, sielvarto kupiną balsą, pasakojantį apie meilę, praradimus, aistrą ir paryžietišką gyvenimą. Smulkutė, trapi, labai emocionali menininkė buvo vadinama Paryžiaus žvirbleliu, prancūzams ji – nacionalinė vertybė ir pasididžiavimas. Édith Piaf visam laikui liko chanson žanro gerbėjų atmintyje. Pasak šokio kritiko Helmuto Šabasevičiaus, „Piaf“ yra biografinis spektaklis, bet kartu tai – spektaklis-asociacija, spektaklis-metafora ne tik apie ją, bet apskritai apie žmogų, apie moterį. Baleto kūrėjo Mauro Bigonzetti choreografija – tai sąmojis, jausmai, atletiškumas ir grožis. Jo judesių kalba nepaprastai gyvybinga, kurianti įtaigią vaizdinių panoramą. „Piaf“ kūrybinė komanda: choreografas Mauro Bigonzetti, šviesų ir dekoracijų dailininkas Carlo Cerri, šviesų dizaino bendraautoris Massimo Consoli, kostiumų dailininkai Ugnė Tamuliūnaitė, Mauro Bigonzetti, choreografo asistentė Macha Daudel.
Muzika, Šokis

Edukacinis spektaklis ,,Spragtukas"

Mažame Vokietijos miestelyje kalėdinio vakaro metu mergaitė Maša iš savo krikštatėvio senojo Droselmajerio dovanų gauna keistą lėlę – neišvaizdų Spragtuką. Išėjus svečiams ir
laikrodžiui išmušus vidurnaktį, Maša atsiduria stebuklingame pasaulyje, kuriame atgiję žaislai kovoja su pilkų pelių būriais. Jiems vadovaujantis Pelių karalius pralaimi prieš Spragtuką, ir šis virsta gražiu jaunuoliu – Princu. Dviese su Maša jiedu keliauja po pasakų šalis… O rytą mergaitė pabunda iš sapno su lėle rankose....„P. Čaikovskis parašė tokią nuostabią muziką, kad ji gyvuos ilgiau nei amžinybę. Planeta išnyks, o ši muzika vis dar skambės kažkur astraluose… Nes „Spragtukas“ – nemirtingas kūrinys“, – įsitikinęs choreografas. Tad kartu pasinerkime į šventinį muzikos ir šokio sūkurį!
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvos 5 regionų tautinio kostiumo pristatymas.

Supažindinti pradinio ugdymo moksleivius su Lietuvos 5 regionų tautiniu kostiumu. 1. 5 regionų tautinio kostiumo pristatymas, išskiriant kiekvieno regiono kostiumo ypatumus, kartu
pristatant ir to regiono šokius, ratelius, dainas, žaidimus. 2. Komandinė veikla (3-4 klasė) – Aprengti manekeną regiono tautiniu kostiumu. Mokiniai, pasiskirstę į 5 komandas, iš jiems pateiktų tautinio kostiumo detalių, turės aprengti manekeną. 3. Individuali veikla (1-2 klasė) – tautinio kostiumo trafareto spalvinimas. Mokiniai, gavę tautinio kostiumo trafaretą turės jį nuspalvinti tam regionui būdingomis spalvomis, naudodamiesi flomasteriais, spalvotais pieštukais. 4. Dėlionė Klausydamiesi pasakojimų, dainuodami liaudies dainas, šokdami šokius ir ratuodami ratelius, moksleiviai lavins vaizduotę, muzikinę klausą, ritmo pojūtį, lavins atmintį, laikysis žaidimo taisyklių. Pagilins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Išmoktas dainas, šokius, ratelius, vėliau pritaikys klasės veikloje, savo šeimos laisvalaikio metu. Supažindinti ir pristatyti leidinius, kurie apibūdina regionų tautinio kostiumo ypatumus. Demonstruoti Lietuvos kultūros centrų vadovų koncertinės programos „Lietuvos regionų tautinio kostiumo programa“ vaizdo įrašą. Garsiniai tarmių demonstravimo įrašai. Geografinis pažinimas.
Šokis, Etninė kultūra

Edukacinė programa ,,Lietuvių liaudies šokiai, rateliai, žaidimai"

Lietuvių liaudies šokis turi gilias ilgaamžes tradicijas. Lietuviai nuo seno mėgo žaidimus, ratelius, linksmintis gegužinėse ir vakarotuvėse. Dzūkai ypatingai mėgo dainuoti ir žaisti,
deja, tradicijos beveik pamirštos, todėl ir reikia jas gaivinti. Mokiniai lavins dėmesį, ištvermingumą, taisykliną laikyseną, ugdys pasitikėjimą savimi, mokysis bendrauti. Mokiniai susipažins su lietuvių liaudies šokiais: "Graži mūsų šeimynėlė", "Ciceliukė marceliukė", "Pliauškutis". Rateliai: "Cykiai ramiai", "Upytelė teka" ir kitus liaudiškus šokius. Vaikai bus dominami autentiškais elementais - galės išbandyti jėgas šokyje avint senovines medines klumpes. Paslaugą ves jaunas etnokultūros specialistas - Alytaus kultūros ir komunikacijos centro etnokultūos specialistas, folkloro ansamblio "Žvangucis" vadovas, etnomuzikologas Giedrius Griškevičius.
Šokis

Stepo šokio programa - Vienu ritmu

Stepo šokis paremtas ritmo pojūčiu, ugdymu bei vieningumo sukūrimu kiekvienam individualiai kuriant bendrą ritmą. Tai perkusinis šokis, kuris Lietuvoje dar nėra labai pažįstamas ir
išplėtotas. Pažintis su perkusiniu šokiu leis praplėsti mokinių kultūrinį akiratį šokio meno srityje, įsigilinti į individualų bei bendrą ritmo kūrimą bei pojūtį, jo svarbą tiek meno sferoje, tiek asmeniniame gyvenime bei visuomenėje. Perkusinio šokio programa Vienu ritmu supažindina mokinius su Lietuvoje gan reta šokio kultūros dalimi - stepo šokiu, atspindinčiu amerikietiškos, airiškos, afrikietiškos kultūrų sintezės pagimdytą šokį, kur išryškėja harmoninga žmogaus kaip individualios asmenybės bei žmogaus - glaudžiai susijusio su kitais žmonėmis sąsaja bei kūrybos galimybės. Tai pasiekiama kiekvienam turint, atrandant, plėtojant savo individualų ritmą ir sujungiant jį į visus vienijantį bendrą ritmą. Pirmieji Lietuvoje stepo šokio profesionalai Funny Beat metalinėmis pakalomis kaustytais batais pėdomis kuria ritmus, kurie gali skambėti tyloje, muzikoje ar tapti komunikacijos priemone su kitu žmogumi. Paslauga siekiama ne tik praplėsti mokinių kultūrinį išprusimą šokio srityje, supažindinant su Lietuvoje dar gan reta šokio kultūra, bet ir lavinti ritmo suvokimą, pajautimą, skatinti suvokti savo individualų ritmą ir perprasti, kad kiekvienas individualus ritmas atranda savo vietą bendrystėje su kitais, taip sukuriant vieningą mūsų visų ritmą. Taigi per šokį išvedamos paralelės į žmogaus psichologinį būvį bei bendrystę vieni su kitais, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar bet kokių socialinių ar kultūrinių skirtumų.
Baletas, Šokis

Edukacinis spektaklis ,,Faustas" (Nuotolinė paslauga)

Edukacinio šokio spektaklio siužeto pagrindas - J. V. Gėtės filosofinė tragedija „Faustas“, kuri buvo pradėta kurti 1797 m. ir baigta 1831 m. Chrestomatinė daktaro Fausto istorija KVMT
scenoje mokiniams bus pasakojama šokio kalba. Lyginant su knygos skaitymu, kas labai svetima šiuolaikinei kartai, šokis turi savybę įtraukti ir nepaleisti. Edukacijos dalyviai neatsitraukdami per 45 min. perleis per save 632 knygos puslapius. Per skirtingus judesius ir choreografinius etiudus skleisis ne tik ,,Fausto” fabula, bet ir šios istorijos herojų emocijos, kurias atpažinti padės ir muzika. Ji spektakliui parinkta išskirtinai iš J. V. Gėtės amžininkų muzikinių kūrinių, tuo sustiprinant romantizmo epochos polėkį ir idealų siekimą. Spektaklio išskirtinumas - muzikos atlikimas dalinai su orkestru ir dalinai su fonograma. Muzikinės koncepcijos autorius - spektaklio muzikos vadovas Modestas Barkauskas. Scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander (Lenkija) įves dalyvius į praktišką ir apčiuopiamą dailės pamoką. Mokiniai stebės meistriškai pritaikytus stilizuotus kostiumus, skirtus atskleisti personažų socialinį statusą, jų charakterius, vaizduojamąjį laikmetį. Apie kostiumų pritaikymą judesiui ir scenai plačiau papasakos edukacijos vedėjas, kuris po spektaklio peržiūros kvies mokinius 15 min. diskusijai apie spektaklį ir jo suvokimą. Galimybė diskutuoti ir reikšti savo mintis ugdys edukacijos dalyvių kritinį mąstymą bei leis geriau suprasti klasika tapusio kūrinio esmę, papasakoto per šokį ir muziką.
Šokis

Šokio spektaklis „Aš esu Kovo 11“ ir edukacinis užsiėmimas

„Mano, dabar jau šviesaus atminimo, senelis, matė tiek vieną, tiek kitą karą. Jis pasakojo, kaip skirtingi įsitikinimai padalino to paties kaimo žmones į skirtingas stovyklas, kaip
išsiskyrė kaimynai ir net šeimos: vienas brolis į mišką, kitas - į kitą stovyklą, o sesė - tarp jų. Man pasakojo, kaip brolis sėdėjo pašiūrėje, nusitaikęs šauti į kitą brolį ir nenušovė jo tik todėl, kad jį lydėjo sesė.“ – pasakoja spektaklio idėjos autorius ir choreografas Dariu Berulis. Šio spektaklio formatas neįprastas. Siekdami spektaklį padaryti patraukliu jauniems žiūrovams, nutrynėme liniją tarp žiūrovo ir scenos, todėl stebint spektaklį atrodo, kad pats esi dalyvis. Šį jausmą sustiprina ir neįprasta šokio „danga“, t.y. žemės, kurios kvapas, išvaizda bei atmosferinis apšvietimas panardina į patį veiksmo centrą. Spektaklio siužetas paremtas partizaninėmis dainomis, eilėraščiais, išlikusiais laiškais, dienoraščių nuorašais, partizanų pasakojimais. Sakoma, pats ąžuolas sukuria gilę, iš kurios išauga. O iš ko išaugau aš? Kiek vėliavų spalvų, kiek abėcėlių manyje sutelpa? Sakoma, šviesa - kairioji tamsos ranka, tamsa - dešinioji šviesos. Kuria iš jų aš pasirašysiu savo vardą? Vardan ko pasirašysiu krauju? Aš esu Charlie, - sakė Paryžius. Aš esu Mariupolio vaikų darželis, - sakė Vytautas Landsbergis. Aš esu vardan tos, - sakė mano senelis. O kas esu aš? Trukmė: 40 min spektaklis + 20 min edukacinis užsiėmimas
Kultūros paveldas, Šokis

Viduramžių kultūros atspindžiai: mada ir šokis

Neįtikėtina kiek daug dalykų apie mūsų kultūrą ir įsitikinimus gali atskleisti mūsų apranga! Pasirinkusiems šią programą pristatysime viduramžių drabužių madas, per kurias atsiskleidžia
to meto tikėjimas, gyvenimo būdas, padėtis visuomenėje, ir netgi svarbiausi to meto įvykiai. Dar geriau tą laikotarpį suprasti ir į jį įsijausti padės tuometinė muzika ir šokis – to laikmečio žmonių bendravimo ir pasilinksminimo išraiška, garso ir judesio dermė.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies šokių pamoka

Šokių pamoka skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Jos metu moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies šokių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Šokis kaip meno šaka ugdo ne tik specialiuosius gebėjimus, kurie padeda išreikšti save, komunikuoti, įnešti savo indėlį į kultūrinį gyvenimą, bet ir įvairius bendruosius - bendravimo, mąstymo, problemų sprendimo - gebėjimus. Lietuvių liaudies šokių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų, stiprina kultūrinės tapatybės pajautimą bei jos vertės suvokimą. Įsitraukę į smagius ir judrius šokius mokiniai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų: lavina dėmesį, ištvermingumą, taisyklingą laikyseną, ugdo valią, pasitikėjimą savimi, estetines pažiūras, vaizduotę, muzikinius ir kūrybinius gebėjimus, mokosi bendrauti. Šokių pamoką ves Varėnos kultūros centro vyr. folkloro specialistė, folkloro ansamblio „Žeiria“ vadovė, etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė, kuri įvairias lietuvių etnochoreografijos edukacijas veda jau 18 metų.
Kultūros paveldas, Šokis

Reveransas šokiui

Šokis gyvuoja tiek tūkstantmečių, kiek pati žmonija. Tai liudija archeologijos bei rašytiniai šaltiniai. Šokis, kaip ir visa liaudies kūryba, atspindi žmonių gyvenimo patirtį,
papročius, santykius ir socialinę padėtį. Užsiėmimo tikslas – supažindinti su šokio kultūra ir raida XVI–XVII a. Užsiėmimo metu mokiniai sužinos, kaip bėgant laikui keitėsi šokis, kaip jis vystėsi, kokią įtaką šokiui darė įmantri apranga, šukuosenos ir galvos apdangalai. Kokios senojo šokio tradicijos, choreografinė kalba, plastika, kaip ryšys su daina ir muzika formavosi įvairiomis istorinėmis epochomis. Kokie šokiai buvo patys populiariausi skirtingais laikotarpiais? Išsiaiškins, kuo skyrėsi aristokratų ir miestiečių šokiai, kodėl šokti buvo pradedama kaire koja, kada atsirado pirmieji šokių vadovėliai ir šokių mokytojai. Kokie šokiai buvo šokami LDK valdovu dvare, sužinome iš rašytinių šaltinių bei Valdovų rūmų teritorijoje surastų archeologinių radinių. Ekspozicijoje lankytojai pamatys vieną ankstyviausių ir įdomiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto epochos šokių amžininkų – gotikinį XV a. koklį, vaizduojantį gotikiniais drabužiais apsirengusių šokėjų porą. Antroje programos dalyje trečiojo rūmų aukšto renesansinėje menėje dalyviai bandys žengti branlio ir pavanos žingsnelius ir skambant gyvai atliekamai muzikai įminti keletą istorinio šokio mįslių. Užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo ir meninio ugdymo programas.
Rodomi įrašai: 21 - 3032