Šokis, Dramos teatras

Kūrybinės dirbtuvės ,,Kodas: teatras”

Teatrinėmis užduotimis paremta 2 val. trukmės kūrybinės dirbtuvės ,,Kodas: teatras” skatina visapusį savęs pažinimą, puoselėja individualią raišką ir bendravimo kultūrą, lavina kūrybinį
potencialą, padeda atrasti laisvumo pojūtį ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Bendrą kūrybinių dirbtuvių programą sudaro penki pagrindiniai etapai, kurių kiekvieną papildo specifiniai metodiniai pratimai parinkti ir pritaikyti atsižvelgiant į dalyvaujančių asmenų amžių ir poreikius ir nukreipti į bendrinių savybių, įgūdžių lavinimą bei kūrybiškumo puoselėjimą. Tai: 1) pažintinis procesas - pratimai, skirti draugiškos, jaukios, kūrybiškos aplinkos kūrimui. 2) Darbo grupėje įgūdžių lavinimas – atliekami pratimai, skatinantys gebėjimą veikti ir kurti kolektyviai, puoselėjantys tarpusavio supratimą ir susiklausymą, toleranciją. 3) Pasitikėjimas savimi – šiame etape atliekami pratimai leis geriau pažinti save ir kitą, atpažinti savo vidines ar net išorines baimes ir jų priežastis, stiprins pasitikėjimą savimi ir kitais. 4) Emocinio intelekto lavinimas - atliekami pratimai, padedantys (at)pažinti savo ir kitų emocijas, jas valdyti, suprasti iš kur, kodėl ir kaip jos kyla. 5) Kūrybiškumas - paskutinė užsiėmimų dalis, apjungianti visas prieš tai paliestų savybių ir pažinimo procesų puoselėjimą. Šioje dalyje bus atliekami individualūs ir komandiniai pratimai / žaidimai skirti lavinti kūrybiškumą, vaizduotę, gebėjimą reikšti savo mintis vaizduojamojo meno pagalba. Po praktinių užsiėmimų, dirbtuvių pabaigoje, vyks aptarimas, kuriame dalyvių bus prašoma pasidalyti įspūdžiais, paanalizuoti savo jausmus ir mintis, kurias sukėlė atliekamos užduotys. Tokiu būdu siekiama skatinti dalyvių kritinį mąstymą ir savirefleksiją, kuri leistų ir ateityje stebėti save, sąmoningai kontroliuoti savo kūną, emocijas ir skatinti kūrybiškumą.
Šokis

Edukacinė programa „Linijos šokiuose“

Edukacinę programą veda daugiau nei 10 metų patirties turinti Rokiškio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovė Aušra Skruodienė. Programos tikslas - supažindinti programos dalyvius
su linijinių šokių istorija, išskirtinumu, specifika, suteikiant galimybę kūrybinių užduočių metu tobulinti ne tik gebėjimus judėti, bet ir bendrauti bei bendradarbiauti. Dalyviai galės atskleisti šokio judesio, muzikalumo, lankstumo gebėjimus, bei juos lavinti. Programos uždaviniai: 1. Sudominti vaikus linijiniais šokiais bei jų atsiradimo istorija ir specifika; 2. Skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą siekiant jiems aktualaus bendro tikslo - išmokti šokti; 3. Padėti atsiskleisti vaikų turimiems gabumams; 4. Išmokyti vaikus šokti 2 nesudėtingus linijinius šokius 5. Skatinti visuomenės domėjimąsi linijiniais šokiais; Metodai/priemonės: vizualinis informacijos pateikimas, mokomų žingsnelių analizė, supaprastinto šokio pastatymo proceso pademonstravimas, kūrybinės užduoties refleksija , aptarimas, diskusija. Programa siekiama linijinių šokių pagalba suteikti programos dalyviams laisvę bendrauti ir bendradarbiauti, išreikšti save per judesį, muzikalumą, bei lankstumą. Esant poreikiu programos veiklos gali būti pritaikytos judesio sutrikimų turintiems programos dalyviams.
Šokis

Laisvojo šokio ir emocinio intelekto lavinimo užsiėmimas

Žmogaus kūnas yra jo minčių veidrodis, per jį natūraliai išreiškiame emocijas. Vaikai viską, ką patiria, išreiškia per kūną emocingai, bet augant ir tampant sociumo dalyviais, mes
išmokstame nutylėti, susiturėti, neparodyti emocijų - jos sulaikomos ir pasilieka užrakintos kūne, virsdamos dvasinėmis traumomis. Todėl yra svarbu nuo vaikystės išmokti tinkamai išreikšti jausmus, emocijas tiek sau, tiek kitiems saugiu būdu. Tam skirtame užsiėmime panaudojami puikūs įrankiai: šokis, vaidybiškas žaidimas, terapinis kūno judesys ir balsas. Vaikai priima, jaučia muziką, ritmą natūraliai – kaip ir pirmykštis žmogus. Užsiėmime vaikai nusikels į kitą kultūrą, akmens amžių ir žaismingai imituos pirmykščio žmogaus komunikaciją – ritualinį ir bendruomeninį šokį, kaip jis bendraudavo su dievais, dvasiomis, kaip pyko ir grasino priešui ir pan. Vaikai atspindės įvairias emocijas, būsenas. Šokti ir įsijausti padės afrikietiški ritmai ir Amerikos žemynų etninės muzikos mišiniai, pagal galimybes bus įtraukti ir gyvi perkusiniai instrumentai, taip pat balsas. Išbandysime įvairius ritmo variantus, netgi pauzes ir absoliučią tylą, patyrinėjant, kaip po triukšmo mes jaučiamės tyloje. Šokio metu vaikai stebės save ir savo pojūčius, tyrinės savo asmeninę erdvę – taip vaikai ugdys sąmoningumą, kritinį mąstymą ir savistabą. Savęs ir savo minčių bei ateinančių impulsų stebėjimas šiame šokio-judesio užsiėmime yra pagrindinis uždavinys. Vaizduotėje sukurtame pirmykščiame pasaulyje vaikai lengviau atsipalaiduoja, grįžta į prigimtinį, natūralų judrumą ir koncentruojasi į emocijų iškrovą, savo pojūčius bei atradimus. Užsiėmime naudojami įvairūs šokio-judesio terapijos metodai, mindfulness – dėmesingo įsisąmoninimo dabarties momente technika, laisvojo šokio metodika, komandiniai grupės apjungimo pratimai, refleksija įvairiomis priemonėmis: žodžiu, garsu, judesiu, ritmu; kiti lavinamieji, ugdomieji metodai, kuriuos pasitelksime spontaniškai, atsižvelgiant į situaciją ir susidariusios grupės specifiką.
Šokis

Stepo šokio programa - Vienu ritmu

Stepo šokis paremtas ritmo pojūčiu, ugdymu bei vieningumo sukūrimu kiekvienam individualiai kuriant bendrą ritmą. Tai perkusinis šokis, kuris Lietuvoje dar nėra labai pažįstamas ir
išplėtotas. Pažintis su perkusiniu šokiu leis praplėsti mokinių kultūrinį akiratį šokio meno srityje, įsigilinti į individualų bei bendrą ritmo kūrimą bei pojūtį, jo svarbą tiek meno sferoje, tiek asmeniniame gyvenime bei visuomenėje. Perkusinio šokio programa Vienu ritmu supažindina mokinius su Lietuvoje gan reta šokio kultūros dalimi - stepo šokiu, atspindinčiu amerikietiškos, airiškos, afrikietiškos kultūrų sintezės pagimdytą šokį, kur išryškėja harmoninga žmogaus kaip individualios asmenybės bei žmogaus - glaudžiai susijusio su kitais žmonėmis sąsaja bei kūrybos galimybės. Tai pasiekiama kiekvienam turint, atrandant, plėtojant savo individualų ritmą ir sujungiant jį į visus vienijantį bendrą ritmą. Pirmieji Lietuvoje stepo šokio profesionalai Funny Beat metalinėmis pakalomis kaustytais batais pėdomis kuria ritmus, kurie gali skambėti tyloje, muzikoje ar tapti komunikacijos priemone su kitu žmogumi. Paslauga siekiama ne tik praplėsti mokinių kultūrinį išprusimą šokio srityje, supažindinant su Lietuvoje dar gan reta šokio kultūra, bet ir lavinti ritmo suvokimą, pajautimą, skatinti suvokti savo individualų ritmą ir perprasti, kad kiekvienas individualus ritmas atranda savo vietą bendrystėje su kitais, taip sukuriant vieningą mūsų visų ritmą. Taigi per šokį išvedamos paralelės į žmogaus psichologinį būvį bei bendrystę vieni su kitais, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar bet kokių socialinių ar kultūrinių skirtumų.
Šokis

Šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“

Spektaklyje „Baltoji lopšinė” sutinkame 4 veikejus: Zuikutį, močiutę Karvę, kaimynę Antį ir mamą Zuikę, su kurias susitikimas Zuikuciui įmanomas tik sapnų ar vaizduotės pagalba. Kaip
paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčiu priversti nuolat leisti ilgas valandas darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys... Šokios pektaklis pasakoja apie tai, kaip Zuikutis iš savo kasdienybės keliauja į sapnų ir svajonių pasaulį, sutinka pasiilgtą mamą ir susitaiko su savo globėjais. Po spektaklio vyks kūrybines dirbtuvės. Užsiėmimų metu vaikai, kartu su spektaklio veikėjais, aptars matytą spektaklį, atliks įvairias kūrybines užduotis, dirbs grupese ir porose. Tai kūno ir proto kelionė į kiekvieno neišsemiamą kūrybinį pasaulį!
Šokis

Argentinietiškas tango jungiantis kultūras (Išvažiuojamoji)

Argentinietiškas tango jungia kultūras. 2009 m. Argentinietiškas tango pripažintas pasaulio kultūros paveldu (UNESCO). Lietuvoje tango šokis gyvuoja daugiau nei 20 metų, ir vis
nepraranda populiarumo. Vis daugiau žmonių nori išmokti ir suprasti šį šokį. Jį šoka visas pasaulis, šiam šokiui nėra sienų ir nesvarbu kokios tautybės esi. Jam svarbu žmogaus bendrvimas, emocija, jausmai ir išgyvenimai. Tango ne tik šokis, bet ir muzika, dainos, poezija, literatūra, kuri atspindi realybę ir kasdienius žmonių išgyvenimus tam tikru istoriniu momentu. Daugelis tango tekstų nusako ir dabartinę mūsų dienų realybę. Smerkia neteisybę ir kalba apie socialinias problemas, apie ilgesį tėvynei, šeimai, apie meilė ir kančią. Šio projekto metu pristatysime argentinietiško tango kultūros istoriją, parodysime trumpų video įrašų apie tango šokio kultūrą. Papasakosime kokios, tuo metu,šokio aikštelėje vyravo taisyklės, kurių, be išimties laikomasi ir šiandien. Tai svarbi kultūros dalis, norint socialiai šokti argentinietišką tango. Pademonstruosime kaip šoko tango prieš 100 metų ir kaip tango šoka dabar, kokie yra tango stiliai. Kuo skiriasi socialinis tango nuo sceninio tango. Išmoks pagrindinių tango žingsnių ir elementų. Mokiniai suvoks , kad norint šokti tango reikalingas klausymas ir pasitikėjmas partneriu, kad galima šokti ir improvizuoti, kurti savo žingsnius, perteikti emociją ir nuotaiką, kad tango skatina pagarbą, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą savimi. Tai visa Argentinietiško tango kultūra, kuri yra ne tik šokis, bet ir gyvenimo būdas. Šį projektą padės įgyvendinti, argentinietiško tango mokytojas Carlos Rodriguez (Argentina) gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje jau 5 metus. Jis gimė tradicinėje argentiniečių šeimoje, kurioje tango kultūra užima labai svarbią vietą. Mokiniai pamatys ir išgirs pasakojimų ir tikro argentiniečio, kuris turi didelę patirtį ne tik kaip šokėjas , bet ir kaip tango mokytojas.
Baletas, Šokis

Edukacinis spektaklis ,,Faustas" (Nuotolinė paslauga)

Edukacinio šokio spektaklio siužeto pagrindas - J. V. Gėtės filosofinė tragedija „Faustas“, kuri buvo pradėta kurti 1797 m. ir baigta 1831 m. Chrestomatinė daktaro Fausto istorija KVMT
scenoje mokiniams bus pasakojama šokio kalba. Lyginant su knygos skaitymu, kas labai svetima šiuolaikinei kartai, šokis turi savybę įtraukti ir nepaleisti. Edukacijos dalyviai neatsitraukdami per 45 min. perleis per save 632 knygos puslapius. Per skirtingus judesius ir choreografinius etiudus skleisis ne tik ,,Fausto” fabula, bet ir šios istorijos herojų emocijos, kurias atpažinti padės ir muzika. Ji spektakliui parinkta išskirtinai iš J. V. Gėtės amžininkų muzikinių kūrinių, tuo sustiprinant romantizmo epochos polėkį ir idealų siekimą. Spektaklio išskirtinumas - muzikos atlikimas dalinai su orkestru ir dalinai su fonograma. Muzikinės koncepcijos autorius - spektaklio muzikos vadovas Modestas Barkauskas. Scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander (Lenkija) įves dalyvius į praktišką ir apčiuopiamą dailės pamoką. Mokiniai stebės meistriškai pritaikytus stilizuotus kostiumus, skirtus atskleisti personažų socialinį statusą, jų charakterius, vaizduojamąjį laikmetį. Apie kostiumų pritaikymą judesiui ir scenai plačiau papasakos edukacijos vedėjas, kuris po spektaklio peržiūros kvies mokinius 15 min. diskusijai apie spektaklį ir jo suvokimą. Galimybė diskutuoti ir reikšti savo mintis ugdys edukacijos dalyvių kritinį mąstymą bei leis geriau suprasti klasika tapusio kūrinio esmę, papasakoto per šokį ir muziką.
Šokis

Judesio spektaklis "Agus ir monstriukai" (Išvažiuojamoji)

Kamerinis judesio spektaklis "Agus ir monstriukai" sukurtas pagal didelio populiarumo tiek Lietuvoje, tiek 15-oje šalių susilaukusią komiksų knygų seriją "Agus ir
monstriukai" (išleido leidykla "Apkabink mėnulį", 2018 - 2019 metais), kurią parašė katalonų autoriai Jaume Coponis ir Liliana Fortuny. Tiek knygoje, tiek spektaklyje veikia septynmetis Agus, kuris nemėgsta tvarkytis, yra išdykęs ir vis pamiršta, kas užduota namų darbams. Tačiau netikėtai susipažinus su knygų monstriuku Butinuku, jo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ir kas galėtų pagalvoti, kad vakarais Agus savo noru skaitys vaikų literatūros klasiką ir ja mėgausis? Nepamirštamuose nuotykiuose atsiskleidžia geriausios berniuko savybės – jautrumas, draugiškumas, empatija, smalsumas ir noras padėti kitiems. Pasaulyje žmonės yra apsėsti įvairių baimių, kurios "gimdo" įvairiausius monstrus ir trukdo žmogui pilnavertiškai gyventi. Bet ar visi monstrai yra blogi? Gal yra ir gerų monstrų? Gal tereikia tik pažiūrėti į savo baimę kitomis akimis? Kartais, baimė pralaimėti, reikalinga tam, kad suprastum bei atrastum naujų savo savybių, keltum sau naujus reikalavimus, darytum tai kuo niekad nesi daręs. Judesio spektaklio forma pasirinkta neatsitiktinai. Tokio amžiaus vaikams vizualūs problemų sprendimai gali būti daug geriau suprantami ir suvokiami, nei žodžiai. Komiksų knygų serija, spektaklio autorių įsitikinimu, teatro scenoje puikiai gali virsti šokiu, ieškančių naujų vizualinių išraiškos priemonių vaiko pasaulėžiūros formavimosi ypatumams suprasti. Spektaklį kuria ne vieną spektaklį vaikams pastačiusi profesionalų komanda: Auksinio scenos kryžiaus laureatas režisierius Antanas Gluskinas, choregorafas Donatas Bakėjus, kompozitorius Deividas Gnedinas ir dailininkė Liuka Sungailaitė.
Šokis

Šokio spektaklis „Aš esu Kovo 11“ ir edukacinis užsiėmimas

„Mano, dabar jau šviesaus atminimo, senelis, matė tiek vieną, tiek kitą karą. Jis pasakojo, kaip skirtingi įsitikinimai padalino to paties kaimo žmones į skirtingas stovyklas, kaip
išsiskyrė kaimynai ir net šeimos: vienas brolis į mišką, kitas - į kitą stovyklą, o sesė - tarp jų. Man pasakojo, kaip brolis sėdėjo pašiūrėje, nusitaikęs šauti į kitą brolį ir nenušovė jo tik todėl, kad jį lydėjo sesė.“ – pasakoja spektaklio idėjos autorius ir choreografas Dariu Berulis. Šio spektaklio formatas neįprastas. Siekdami spektaklį padaryti patraukliu jauniems žiūrovams, nutrynėme liniją tarp žiūrovo ir scenos, todėl stebint spektaklį atrodo, kad pats esi dalyvis. Šį jausmą sustiprina ir neįprasta šokio „danga“, t.y. žemės, kurios kvapas, išvaizda bei atmosferinis apšvietimas panardina į patį veiksmo centrą. Spektaklio siužetas paremtas partizaninėmis dainomis, eilėraščiais, išlikusiais laiškais, dienoraščių nuorašais, partizanų pasakojimais. Sakoma, pats ąžuolas sukuria gilę, iš kurios išauga. O iš ko išaugau aš? Kiek vėliavų spalvų, kiek abėcėlių manyje sutelpa? Sakoma, šviesa - kairioji tamsos ranka, tamsa - dešinioji šviesos. Kuria iš jų aš pasirašysiu savo vardą? Vardan ko pasirašysiu krauju? Aš esu Charlie, - sakė Paryžius. Aš esu Mariupolio vaikų darželis, - sakė Vytautas Landsbergis. Aš esu vardan tos, - sakė mano senelis. O kas esu aš? Trukmė: 40 min spektaklis + 20 min edukacinis užsiėmimas
Šokis, Dramos teatras

Baltos Kalėdos

Baltos Kalėdos - tai Kalėdinė interaktyvi pasaka vaikams į kurią įtraukti senoviniai Kalėdų šventimo papročiai ir linksmybės. Vaikai turės galimybę sudalyvauti tikroje pasakoje ir būti
jos herojais. Baltos kalėdos tai pasaka apie pasiklydusias Kalėdas, kurias bandė pavogti trys metų laikai pavasaris, vasara ir ruduo. Vaikai taps pasakoje Kalėdų gelbėtojais, kurie atlikę tam tikras Kalėdų tradicijomis paremtas užduotis išlaisvins poną gruodį ir Kalėdas, vaikai pasijus tikrais herojais, nes išlaisvinę Kalėdas mokyklos aktų salėje pučiant netikrą sniegą sniego aparatams ore pradės kristi baltos snaigės , sukurdamos Kalėdų atmosferą vaikams ir nuspalvindamos Kalėdas baltomis snaigėmis. Ir žinoma, kokios Kalėdos be tikro Kalėdų senelio, kuris atsidėkodamas vaikams už Kalėdų gražinimą įteiks po dovanėlę prisiminimui. Sukurkime baltą Kalėdų pasaka vaikams!
Rodomi įrašai: 21 - 3038