Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė" – antikinės dramos sceninė interpretacija

Tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas – Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro
aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida - aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas, kurias atspindi klasikinė literatūra. Renginys Vilniuje vyks teatrinėse erdvėse, senamiestyje - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Dramos teatras

Spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“

…motina sprendžia kryžiažodžius # tėvas beria keiksmažodžius # virtualūs žmogeliukai žaidžia karą # šunys loja ant savo šeimininkų # šeimininkai dresuoja savo vaikus # pastarieji
bendrauja tik su savo bendraamžiais ir bando žaisti visai nevaikiškus žaidimus… Štai tokią gana realistinę šiuolaikinės šeimos karikatūrą spektaklyje "(Ne) vaikų žaidimai" kuria režisierius Albertas Vidžiūnas ir vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų – dramaturgas Herkus Kunčius, kurio proza pasižymi įžūlia tematika, šokiruojančiu vaizdavimu ir moralinių skrupulų laužymu. Jaunimui skirtas spektaklis, aštri socialinė drama, išryškinanti šiuolaikinės Lietuvos aktualijas, savyje talpina ir tėvų-vaiku santykių, ir jaunimo tarpusavio bendravimo problematiką. Spektaklio erdvė – daugiabutis ir aplink jį vykstantys ,,vaikų žaidimai“, t.y. visai nevaikiška komunikacija ar tai, kas nuo jos lieka. Vieni žaidžia ,,karą“, kiti ,,gydytojus“, treti guli girti, -- o po balkonu apskritai plyti kapinės, kuriose vyksta nesuprantami dalykai... Šiais atpažįstamais ir asociatyviai stipriais dėmenimis dėliojama visa spektaklio dramaturgija, iš buitinio lygmens pakylėjanti į universalių prasmių plotmę.
Dramos teatras

Spektaklis „Mano senelis buvo vyšnia“

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus
gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir... meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Šokis, Dramos teatras

Edukacinis užsiėmimas „Šokis ir sceninis judesys dramos spektaklyje“

Edukacinis užsiėmimas ŠOKIS IR SCENINIS JUDESYS DRAMOS SPEKTAKLYJE 6-11 metų vaikams Kuri mergaitė nesvajoja tapti balerina? Ar taip pat šoktų varna ir gulbė, kareivis ir senukas,
Mažylis ir Karlsonas? Ar taip pat judėtų linksmas ir liūdnas, vikrus ir lėtas, jaunas ir senas veikėjas? Užsiėmimo metu vaikai sužinos kaip įvairių šokių technikų pagalba atskleisti charakterio bruožus ar kaip tuos pačius šokio elementus atliktų skirtingo amžiaus, temperamento veikėjai. Užsiėmimai vyksta Kauno tautinės kultūros centre, Teatro studijoje. Kovo 11-osios g. 108, Kaunas Registruotis iš anksto, tel. (8 37) 31 3712 arba el. paštu ktkc.teatrostudija@gmail.com Turėti lengvą aprangą ir avalynę
Dramos teatras

„Be cenzūros“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos teatro 4 g. kl. mokinių spektaklis „BE CENZŪROS“. Spektaklis kurtas pagal jūsų ir mūsų prisiminimus. Čia nematysite šviesos efektų ir neskambės iš proto
varanti muzika, bet mes būsime atviri ir nuoširdūs, kas ir yra sunkiausia. Ateik ir tapsi spektaklio dalimi.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Muzika, Dramos teatras

Muzikinė pasaka „Kaip ežiukas chorą būrė“

Muzikinė pasaka „Kaip ežiukas chorą būrė“ – istorija apie vienišą ežiuką, išėjusį į mišką ieškoti linksmumo. Pagrindinis herojus sutinka daug dainuojančių draugų. Supratęs, kas tai yra
choras ir kaip smagu visiems kartu dainuoti, ežiukas pats užsinori tokį suburti. Jis sukvietė draugėn miško žvėris ir po visą pavasarį trukusių repeticijų uždainavo... Edukacijos metu linksmas daineles atliekantys miško žvėreliai kviečia vaikučius keliauti per visus keturis metų laikus. Žaisminga forma pateiktame spektaklyje-koncerte vaikai sužino, kas yra choras, solistas, dirigentas, choras „Polifonija“, pamato, kaip iš tiesų vyksta užkulisinis choro darbas. Renginį veda Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas. Dainelių atlikėjas – Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija". Tikslas – supažindinti ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikus su tokiomis sąvokomis kaip solistas, choras, dirigentas, repeticijos, choras „Polifonija“. Uždaviniai: pasitelkiant teatralizuotą muzikinę pasaką pažindinti ir ugdyti vaikų žinias apie chorinės muzikos sąvokas, per žaidimų formą įtraukti vaikus į edukacijos veiklą.
Dramos teatras, Kita

Spektaklis „Mergaitė Doli ir besotė liga“

Liga dažnai draugauja su tais, kurie tyčiojasi iš savo draugų, būna pikti, nedraugiški, vieni kitus vadina netinkamais žodžiais. Taip nutiko ir mergaitei, vardu Doli, pas kurią, vieną
dieną, į namų duris pasibeldžia liga. Mergaitė pasijunta blogai, tačiau staiga atsiradęs nematytas ponas padeda atlikti užduotis, bei nugalėti ligą. Mergaitė įvykdžiusi užduotis supranta, kaip yra negerai tyčiotis vieniems iš kitų, o paprasčiausias atsiprašymas gali padėti pasijusti geriau. Tai muzikinis, pamokantis spektaklis, kurio tikslas - sukelti vaikams kritišką mąstymą apie patyčias, padėti jas atpažinti ir jų netoleruoti. Visą veiksmą sustiprina įspūdingi kostiumai ir dekoracijos.
Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Rodomi įrašai: 1 - 10144