Dramos teatras

„Saliamono turtai“

„Saliamono turtuose“ veiks kiek daugiau nei įprasta objektų. Šalia objektų ir aktorių itin svarbią vietą užims ir muzikinė spektaklio dalis, diktuosianti veiksmo ritmą. Be klasikinio
smuiko, muzikantė ir kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė prakalbins ir kitą, labai originalų instrumentą – dailininko Pauliaus Juodišiaus kūrinį. Tai keturių skirtingų pusių styginis instrumentas, kuriuo galima išgauti tiek bosinės gitaros, tiek violančelės, tiek ir kanklių garsus, o į jo vidų dar ir niūniuoti pavyksta. Tikslas – socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti mokinius su tradiciniais ir netradiciniais styginiais muzikos instrumentais, perteikti socialinio gerumo supratimą, paremtą pasakojimu apie karalių Saliamoną, supažindinti mokinius ar iš naujo įgalinti atrasti kinetinio smėlio galimybes.
Dramos teatras

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“.

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“ sukurtas pagal lietuvių liaudies sakmę „Saulės ir Mėnulio ginčas“. Vaidinime bet koks dalyvių įsitraukimas pildant siužetą,
dėliojant dekoracijas ar įsijungiant į bendrą vyksmą nuolat bus palankiai priimamas, gerbiamas, skatinamas. Kartu netiesiogiai sudaroma galimybė tobulėti – skiriamos atitinkamos kūrybos užduotys papildant, priklijuojant, nupiešiant, kuriant bendras skulptūras. Spektaklyje skamba dainos, kurios papildo pasakos siužetą, įgalina pradinių klasių mokinius geriau suvokti vaidinimą. Vaidinime mažieji žiūrovai tampa spektaklio dalyviais – kuria, vaidina, įsitraukia į diskusiją ir reflektuoja. Spektakliu analizuojami ne tik Saulės Ir Mėnulio santykiai, bet ir vaiko (Žemės) atsiradimas. Tai astronominiai kūnai, bet aktorių pasakojime jie tampa mama, tėčiu ir vaiku. Vaikai ir patys turės galimybę pabūti Žvaigždėmis, Kometomis bei arčiau susipažinti su Žeme ir ją „papuošti“ žemynais, atitinkamais gyvūnais ar augalais. Spektaklyje netrūks įtraukiančio pasakojimo, dainų, šokių bei vaidmenų. Interaktyvus spektaklis vaikams pagal lietuvių liaudies sakmę – tai unikali galimybė dalyvauti gyvame spektaklio kūrimo procese. Vienas iš spektaklio kūrybinės grupės tikslų – supažindinti vaikus su tautiniu folkloru, atskleisti, kad pasakos gali būti net labai šiuolaikiškos, gyvos ir pamokančios, į vaidinimą įtraukti kitus mokomuosius dalykus (pasaulio pažinimą, muziką, lietuvių kalbą, dramą, dailę). Žiūrovai spektaklyje taps ne tik spektaklio vyksmo liudininkais, bet ir kūrėjais bei tam tikrų siužetinių vingių iniciatoriais. Mažieji žiūrovai patys galės prisiliesti prie kūrybinio proceso. Spektaklyje bus įdomu dalyvauti įvairaus amžiaus pradinių klasių mokiniams, nes kiekvienas atras sau ką nors įdomaus – muziką ir erdvinę scenografiją, vaidinimo techniką, istorijas ir lietuvių liaudies pasakų motyvus, astronomijos, geografijos ir galaktikos žinių pradmenis, o svarbiausia – daug geros nuotaikos ir žaidimo!
Dramos teatras

Edukacinė programa „Garso ir šviesos magija“

Teatras – tai erdvė, kupina paslapčių ir netikėtumų. Įsivaizduokite save scenoje, nutviekstą šviesos ir užliūliuotą netikėtų garsų, o gal jums būtų įdomiau „tapyti“ scenoje šviesos ir
šešėlių paveikslą ar garso pulto pagalba sukurti paslaptingą garsų šydą? Aktorius Tomas Kunčinas jums pravers tą šydą, papasakos truputį istorijos, atskleis šiek tiek praktinės magijos ir techninių Alytaus teatro didžiosios scenos garso, šviesos ir video projekcijos galimybių paslapčių. Edukacinės programos tikslas – supažindinti su teatro garso ir šviesos pasauliu bei teatro užkulisiais. Kultūrinė edukacinė programa „Garso ir šviesos magija“ yra skirta 1–4 klasių mokiniams.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 1–4 klasių mokiniams. Ši edukacija yra tęstinė, todėl pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes
klases. Kuo kalbėjimas scenoje skiriasi nuo kasdienio kalbėjimo? Kaip aktoriai lavina artikuliaciją, kvėpavimą, išmoksta valdyti intonaciją? Kas yra balso jėga? Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Mitologinis spektaklis „Kaukučių nuotykiai Senojoje girioje“ pagal G. Beresnevičiaus knygas

Seniai seniai – o gal dabar, senojoje Girioje gyveno graži ir šauni Kaukų šeimynėlė. Mažieji kaukučiai, broliukas ir sesutė, kaip ir visi vaikai, labai mėgo žaisti, išdykauti,
susipažinti su naujais dalykais, svajoti, kartais tinginiauti, todėl jų diena buvo pilna įvairiausių nuotykių. Pirmiausia mažieji Kaukučiai vieni sėmė vandenį iš šulinio ir iš jo iššoko Maumas. (Seniau vaikai maumu buvo gąsdinami: „Vaikai, neikit į ežerą: maumas pagaus! Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“). Pradžioje jiems buvo labai baisu, bet paskui su Maumu jie patyrė daug įdomių nuotykių Girioje. Paskui atėjo Kaukutės gimtadienis. Kaukutė kaip ir visi vaikai, labai norėjo gauti dovanų kokį mielą gyvūnėlį. Ir, žinoma, jį gavo. Tai buvo Strakalas. O kas jis toks? Niekas nežino – Strakalas ir tiek. Daug turėjo vargo Kaukučiai su tuo Strakalu, bet viskas baigėsi gerai. Tačiau baisiausia buvo, kai Kaukų šeimyną aplankė dėdė Aitvaras (lietuvių mitologijoje – ugninė dieviška būtybė, vieniems nešanti žemiškas gėrybes, kitiems jas atimanti). Aitvaras surijo visus grūdus, išgėrė visą šermukšnių trauktinę ir kibirkščiuodamas padegė visus baldus. Subėgę kaimynai – bezdukai ir barzdukai gaisrą užgesino ir tada mažieji Kaukučiai iškeliavo atostogų į Didžiąją Girią pas senolį Puškaitį ir jo žmoną, senąją Blindę. O kas jiems nutiko bekeliaujant po Didžiąją Girią!?.. Ogi jie sutiko Raganą ir pabuvojo jos iškeltoje puotoje su pačiais žinomiausiais pasakų herojais – Raudonkepuraite, Sniego Karaliene, Snieguole ir Septyniais nykštukais, Alisa Stebuklų šalyje, Mere Popins ir kt. Spektaklį veda senolis Puškaitis ir senolė Blindė. (Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu) ir gyvenantis po šventu šeivamedžiu. Jo gerieji pagalbininkai – barzdukai, kaukučiai, bezdukai – buvo laikomi derliaus ir duonos saugotojais. Blindė – tai krūmas ar medis, ankstyvą pavasarį auginatis kačiukus. Seniau jis buvo laikomas Gyvybės medžiu).
Dramos teatras, Kita

Kalėdinė pasaka (Advento rytmečiai / popietės)

Programos turinys: 1. Susipažinimas. Vaikučiai susipažįsta su vedėja, kuri vėliau pavirs stebuklus darančia fėja. Ypatingo žiemos laikotarpio aptarimas. Adventas – rimties, susikaupimo,
įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.
Muzika, Dramos teatras

Muzikinė pasaka „Kaip ežiukas chorą būrė“

Muzikinė pasaka „Kaip ežiukas chorą būrė“ – istorija apie vienišą ežiuką, išėjusį į mišką ieškoti linksmumo. Pagrindinis herojus sutinka daug dainuojančių draugų. Supratęs, kas tai yra
choras ir kaip smagu visiems kartu dainuoti, ežiukas pats užsinori tokį suburti. Jis sukvietė draugėn miško žvėris ir po visą pavasarį trukusių repeticijų uždainavo... Edukacijos metu linksmas daineles atliekantys miško žvėreliai kviečia vaikučius keliauti per visus keturis metų laikus. Žaisminga forma pateiktame spektaklyje-koncerte vaikai sužino, kas yra choras, solistas, dirigentas, choras „Polifonija“, pamato, kaip iš tiesų vyksta užkulisinis choro darbas. Renginį veda Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas. Dainelių atlikėjas – Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija". Tikslas – supažindinti ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikus su tokiomis sąvokomis kaip solistas, choras, dirigentas, repeticijos, choras „Polifonija“. Uždaviniai: pasitelkiant teatralizuotą muzikinę pasaką pažindinti ir ugdyti vaikų žinias apie chorinės muzikos sąvokas, per žaidimų formą įtraukti vaikus į edukacijos veiklą.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Dramos teatras, Kita

„Sekretai iš būtųjų laikų“

Spektaklio scenarijui atspirties taškais pasirinkta istorinių asmenybių Mindaugo, Kazimiero, Barboros, Žygimanto biografijų intriga. Spektaklyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai
patyrinės savo krašto, o kartu – ir dailės istoriją. Svarbios ir kasdienės, mūsų akimis žvelgiant, egzotiškos praėjusio laiko žmonių buities gyvenimo detalės – ką miestiečiai valgė, kaip rengėsi, kokie vyravo viešojo gyvenimo ritualai, kaip pramogavo. Tikslas – per teatrinės raiškos priemones atskleisti mokiniams istorinių asmenybių ir architektūros / dailės istorijos detales. Uždaviniai – supažindinti su keturiomis istorinėmis asmenybėmis, su Vilniaus architektūriniu paveldu, priminti ar naujai atrasti, kas yra sekretas, žaismingai lavinti mokinių vaizduotę ir įsitraukimą į mokymo(si) procesą pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Tikslui pasiekti naudojama vizuali medžiaga, nuotraukos, piešiniai, muzika, smėlis bei aktorinis meistriškumas. Istorinių graviūrų reprodukcijas derinamos su komiškais vaikų piešiniais, kurie yra tarsi tarpininkai tarp istorijos ir vaikų. Spektaklyje naudojami istoriko ir publicisto Gedimino Kulikausko vaikų auditorijai parašyti tekstai apie karalių Mindaugą, Žalgirio mūšį ir Barborą Radvilaitę.
Rodomi įrašai: 1 - 1041
Rodyti puslapyje: