Dramos teatras

Edukacinė programa „Ryto teatras“

Edukacinė programa „Ryto teatras“– tai 2017 m. startavusi programa vaikams, kuri sudomino ne vieną mokyklą. Ši programa sukurta pakviesti 1–4 klasių vaikus į kultūros įstaigą pamokų
metu, pažiūrėti spektaklį ir po jo dalyvauti pokalbyje/edukacijoje su aktoriais. Šios programos metu yra parodomas vienas iš Klaipėdos jaunimo teatro spektaklių vaikams („Grybų karas“, „Voro vestuvės“, „Knygų personažai atgyja“, „OPA! (Operacija: perdirbtas aš!)“ ir nuo 2017 m. gruodžio naujas spektaklis „Karalius nuogas“). Kiekvieną mėnesį parodomas vis kitas spektaklis – tam, kad žiūrovai galėtų kelis kartus apsilankyti šioje programoje. Šiais spektakliais Klaipėdos jaunimo teatras neapsiriboja, nes kiekvienais metais išleidžiama po vieną du naujus vaikiškus spektaklius. Po spektaklio vyksta aktorių pokalbis ir užsiėmimai su žiūrovais. Pokalbio tema priklauso nuo rodomo spektaklio, o užsiėmimai parenkami pagal tų dienų aktualijas. Šios edukacinės programos tikslas – palaikyti glaudų kūrėjų ir žiūrovų ryšį, padėti jauniesiems žiūrovams geriau suprasti spektaklių žinutes. Visa edukacine veikla Klaipėdos jaunimo teatras siekia sudaryti sąlygas vaikams atskleisti ir ugdyti savo kūrybinį potencialą, susipažinti su teatru, sukurti jiems galimybę aktyviai ir prasmingai dalyvauti kultūrinėje veikloje.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Dramos teatras

Teatro dirbtuvės: Kūrybiškumas

Nors praktinių užsiėmimų metu nebus orientuojamasi į tradicinį teatro procesą – spektaklio sukūrimą, tačiau susikursime erdvę, kurioje galėsime kartu pajusti ir lavinti aktorinius
instrumentus: balsą ir kūną, vaizduotę ir emocijas, intuiciją ir gebėjimą improvizuoti. Užduočių pagalba mokysimės pažinti save, lavinti dėmesį bei kūrybiškumą – dalykus, kurie teikia didelį džiaugsmą teatre ir kartu gali būti naudingi kasdieniniame gyvenime. Praktinių užsiėmimų metu dirbsime grupėse ir savarankiškai, todėl bus laiko ir pasigilinti į save, ir linksmai bei kūrybiškai praleisti laiką.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Dramos teatras

„Be cenzūros“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos teatro 4 g. kl. mokinių spektaklis „BE CENZŪROS“. Spektaklis kurtas pagal jūsų ir mūsų prisiminimus. Čia nematysite šviesos efektų ir neskambės iš proto
varanti muzika, bet mes būsime atviri ir nuoširdūs, kas ir yra sunkiausia. Ateik ir tapsi spektaklio dalimi.
Dramos teatras

Ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą

Edukacinio užsiėmimo „Teatralizuota ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą“ tikslas – skatinti pradinių klasių mokinių kultūrinį sąmoningumą, plėsti kultūros akiratį ir sudominti scenos
menu, žaismingu ir interaktyviu būdu pristatant teatro istoriją, jo veiklos pobūdį ir specifiką. Mokiniai, vedami dviejų išraiškingų teatro personažų, aplankys ne tik scenos užkulisius, bet ir kitas žiūrovams nematomas erdves – grimo kambarius, dekoracijų dirbtuves ir sandėlį, repeticijų salę. Tuo pat metu pabendraus su skirtingų teatre dirbančių profesijų žmonėmis – grimo ir šukuosenų meistrėmis, kostiumininke, rekvizitininku ir kt. Galiausiai teatro veikėjų nuvesti į žiūrovų salę mokiniai taps neįtikėtinų sceninių transformacijų liudininkais: jiems bus atskleista, kaip vienas aktorius gali sukurti tiek daug skirtingų personažų, kaip išgaunamas vienas ar kitas sceninis efektas, iš kur scenoje atsiranda garsas, šviesa ir pan. Vaikai aktyviai įtraukiami į šį žaidimą, pateikiant jiems klausimus bei nedideles užduotis, leidžiant išbandyti kai kurias scenos technologijas. Atsižvelgdamos į žiūrovų grupės amžių, aktorės Ilona Kvietkutė ir Agnė Kiškytė šiek tiek koreguoja bendravimo su vaikais stilių ir žodyną. Tikimasi, kad šis edukacinis užsiėmimas, praplėsiantis vaikų žinias apie teatro veiklą, paskatins jų domėjimąsi scenos menu, ugdys sąmoningą ir pagarbų kultūros vartotoją, galbūt įkvėps rinktis teatro užsiėmimus kaip užklasinės veiklos kryptį.
Muzika, Dramos teatras

Pramoginis renginys „Vaivorykštės taku“

Pramoginis renginys vaikams ir visai šeimai, skirtas pavasario - vasaros - rudens laikotarpiui. Teatralizuotoje muzikinėje programoje skambės teminės dainelės, įtraukiančios vaikus į
sceninį veiksmą. Visos dainos bus atliekamos gyvai.Dainų tekstai bei muzika lietuvių poetų ir kompozitorių. Visi renginio dalyviai įtraukiami į stebuklingos pasakos siužetą. Improvizuotą pasaką seka įvairūs personažai: Peliukas Mikliukas, Saldainių teta Adelė, Zuikis Puikis (pasirinktinai). Kūrybinė komanda kviečia pajusti bendrystės džiaugsmą, geriau pažinti vienas kitą, nuoširdžiau bendrauti. Stengiasi sudaryti galimybes bendradarbiavimui, pagarbai, tarpusavio supratimui.
Dramos teatras

„Saliamono turtai“

„Saliamono turtuose“ veiks kiek daugiau nei įprasta objektų. Šalia objektų ir aktorių itin svarbią vietą užims ir muzikinė spektaklio dalis, diktuosianti veiksmo ritmą. Be klasikinio
smuiko, muzikantė ir kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė prakalbins ir kitą, labai originalų instrumentą – dailininko Pauliaus Juodišiaus kūrinį. Tai keturių skirtingų pusių styginis instrumentas, kuriuo galima išgauti tiek bosinės gitaros, tiek violančelės, tiek ir kanklių garsus, o į jo vidų dar ir niūniuoti pavyksta. Tikslas – socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti mokinius su tradiciniais ir netradiciniais styginiais muzikos instrumentais, perteikti socialinio gerumo supratimą, paremtą pasakojimu apie karalių Saliamoną, supažindinti mokinius ar iš naujo įgalinti atrasti kinetinio smėlio galimybes.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Mitologinis spektaklis „Kaukučių nuotykiai Senojoje girioje“ pagal G. Beresnevičiaus knygas

Seniai seniai – o gal dabar, senojoje Girioje gyveno graži ir šauni Kaukų šeimynėlė. Mažieji kaukučiai, broliukas ir sesutė, kaip ir visi vaikai, labai mėgo žaisti, išdykauti,
susipažinti su naujais dalykais, svajoti, kartais tinginiauti, todėl jų diena buvo pilna įvairiausių nuotykių. Pirmiausia mažieji Kaukučiai vieni sėmė vandenį iš šulinio ir iš jo iššoko Maumas. (Seniau vaikai maumu buvo gąsdinami: „Vaikai, neikit į ežerą: maumas pagaus! Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“). Pradžioje jiems buvo labai baisu, bet paskui su Maumu jie patyrė daug įdomių nuotykių Girioje. Paskui atėjo Kaukutės gimtadienis. Kaukutė kaip ir visi vaikai, labai norėjo gauti dovanų kokį mielą gyvūnėlį. Ir, žinoma, jį gavo. Tai buvo Strakalas. O kas jis toks? Niekas nežino – Strakalas ir tiek. Daug turėjo vargo Kaukučiai su tuo Strakalu, bet viskas baigėsi gerai. Tačiau baisiausia buvo, kai Kaukų šeimyną aplankė dėdė Aitvaras (lietuvių mitologijoje – ugninė dieviška būtybė, vieniems nešanti žemiškas gėrybes, kitiems jas atimanti). Aitvaras surijo visus grūdus, išgėrė visą šermukšnių trauktinę ir kibirkščiuodamas padegė visus baldus. Subėgę kaimynai – bezdukai ir barzdukai gaisrą užgesino ir tada mažieji Kaukučiai iškeliavo atostogų į Didžiąją Girią pas senolį Puškaitį ir jo žmoną, senąją Blindę. O kas jiems nutiko bekeliaujant po Didžiąją Girią!?.. Ogi jie sutiko Raganą ir pabuvojo jos iškeltoje puotoje su pačiais žinomiausiais pasakų herojais – Raudonkepuraite, Sniego Karaliene, Snieguole ir Septyniais nykštukais, Alisa Stebuklų šalyje, Mere Popins ir kt. Spektaklį veda senolis Puškaitis ir senolė Blindė. (Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu) ir gyvenantis po šventu šeivamedžiu. Jo gerieji pagalbininkai – barzdukai, kaukučiai, bezdukai – buvo laikomi derliaus ir duonos saugotojais. Blindė – tai krūmas ar medis, ankstyvą pavasarį auginatis kačiukus. Seniau jis buvo laikomas Gyvybės medžiu).
Rodomi įrašai: 1 - 10142