Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Dramos teatras

Spektaklis jaunimui „Kita mokykla“

Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ jaunimo grupės spektaklis pagal M.Nastaravičiaus pjesę „Kita mokykla “ Režisieriai Romas Matulis ir Sigita Matulienė. Spektaklis
„Kita mokykla“ siūlo akistatą su šio laiko tikrove, kurioje sunku susitarti kas yra tiesa. Tikrovei kuriai nuolat turi įrodinėti, kad esi reikalingas. Ar tikrai kam nors tu rūpi? Ar tikrai dar yra mokykla, kuri nesugebėjo prisitaikyti prie esamojo laiko? “Sistemai nereikia jokių pokyčių, tačiau ji reikalauja paklusnumo. Arba tu prie jos prisitaikai, arba susinaikini.Arba tu dalyvauji sistemoje, arba tavęs iš vis nėra “, tai spektaklio finale nuskambantis pjesės veikėjo-mokyklos direktoriaus monologas.
Dramos teatras

Spektaklis „Geltonų plytų kelias“

„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių
metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“ Ši istorija prasidėjo tuomet, kai vienai mažai mergaitei vardu Doroti viskas nusibodo: ir namai, ir knygos, ir netgi žaislai. Tuomet didžiulė audra, sukelta piktosios burtininkės Gingemos, nuskraidino mergaitę iš gimtojo Kanzaso į tolimą, paslaptingą ir nepažįstamą šalį. Bet stebuklingoj knygoj parašyta: „Mažąją mergaitę, kurią į Stebuklų šalį atnešė uraganas, namo sugrąžins Didysis Smaragdo miesto burtininkas, jeigu ji išpildys trijų būtybių karščiausius troškimus.” O į Smaragdo miestą vedė vingiuotas Geltonų Plytų kelias, kupinas įvairiausių netikėtumų ir pavojų... Jeigu jūs smalsūs ir drąsūs, nebijote raganų ir burtininkų, kviečiame ir jus drauge su Doroti keliauti Geltonų Plytų keliu „į Svajonių miestą, kur smaragdai žėri.“ Tuomet patys pamatysite, ar pavyko mažajai mergaitei pasiekti Smaragdo miestą, sužinosite, ar grįžo Doroti į gimtuosius namus.
Dramos teatras

Spektaklis „Tūla, arba esame okupuota šalis“

Spektaklis „Tūla arba esame okupuota šalis“ Alytaus miesto teatre sukurtas 2012 m. Režisierė ir inscenizacijos autorė Loreta Liausaitė į sceną perkėlė vieną gražiausių lietuvių meilės
ir geriausiu vadinamą rašytojo Jurgio Kunčino romaną „Tūla“ Šiame kūrinyje atskleidžiama fatališkos meilės tema, chaotiška, nuopuolių pilna autoriaus gyvenimo linija. Tai tikra istorija apie meilę , turinčią begalę spalvų ir apibūdinimų – valkatiška ir dieviška, purvina ir tyra, girta ir sąmoninga, nuščiuvusi ir klykianti, pūvanti ir išsiskleidusi. Kūrinio kalba labai vaizdinga, tuo pačiu realistiška, tad ir vaizdai teatro scenoje atspindi realybę, kuri supo autorių. Ir jeigu šiandienos jaunas žiūrovas jų nėra matęs realybėje, tai gali piešti vaizduotėje arba nuspręsti savo akimis bent dalį tos istorijos pamatyti netolimoje ateityje. Spektaklyje įkomponuotos vaizdo projekcijos praplečia scenos priemonių arsenalą, o autorinė Eugenijaus Kanevičiaus muzika papildo kūrinį, kurdama ano laikmečio nuotaiką. Įtaigus spektaklis „Tūla arba esame okupuota šalis“ įtraukia žiūrovą, atveria jo emocijas, sukuria erdvę vaizduotei ir būsimoms diskusijoms bei aptarimui. Tai galimybė kelti kultūrinį išprusimą bei gebėjimą analizuoti kūrinį, pasitelkus skirtingas meno rūšis ir priemones. Jurgio Kunčino romanas yra įtrauktas į moksleivių literatūros programas, dažnai autoriaus kūryba būna analizuojama baigiamųjų egzaminų temose, todėl šis spektaklis gali būti puiki mokomoji priemonė. Spektaklis ugdo kultūrinį jauno žmogaus sąmoningumą, įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbą ir skatina tobulinti visą gyvenimą trunkančią mokymosi kompetenciją. Taip ugdomas žiūrovo poreikis lankytis teatre, kuris būtų svarbus visą gyvenimą.
Dramos teatras

Spektaklis „Lietaus lašelė“

Scenarijaus autorius - Saulius Kovalskas. Kompozitorius - Aras Žvirblys. Spektaklis “Lietaus lašelė” – tai istorija apie mažytę, linksmą ir nerūpestingą Lietaus lašelę, nusileidusią iš
kriaušės formos debesies į žemę ir atsidūrusią tarp žmonėms įprastų daiktų. Senas ir pavargęs Televizorius Trisdešimt penki kanalai, duoda Lašelei naudingą patarimą – negalima per dienų dienas šokinėti be darbo, reikia turėti kažkokį tikslą. Lietaus lašelė paklauso jo ir keliauja ieškoti Pasakų knygos, kuri pasak Televizoriaus, yra labai protinga ir galbūt jai galės padėti. Lašelė tikėjosi rasti stebuklų, nuotykių ir fantazijos kupiną Pasakų knygą, tačiau ant palangės gulinti Knyga buvo apdulkėjusi, liūdna, ir niekam nereikalinga, nes vieną dieną į namus atkeliavo Televizorius ir nuo to laiko knygų niekas nebeskaitė. Tačiau Pasakų knyga papasakoja vieną istoriją, užrašytą joje, kuri Lašelei padeda daug ką suprasti. O Pasakų knyga, nuskraidinusi Lašelę į fantazijos šalį, pasijuto ir vėl reikalinga… Tad ar suras Lašelė savo tikslą? Ar išgelbės gėlę Albertą? Ar suprasime kuo knyga skiriasi nuo televizoriaus?
Dramos teatras

„SEEN“

Monospektaklis „SEEN“ – apie valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau, sukurtas pagal tikras trijų merginų istorijas, kurios suplaukia į vieną Ūlos išpažintį už visas pasaulio
Ūlas, visoms pasaulio Ūloms. Nūdienoje, kuomet aplink mus tiek daug sėkmės istorijų, nuostabių, išblizgintų insta gyvenimų, vienądien nuskamba: sveiki, šiandien Jums papasakosiu savo nesėkmės istoriją.“ Ir išties, tai labiau ne spektaklis, o išpažintis perteikiama muzika, judesiu, gyvu vokalu ir nesuvaidintu pasakojimu apie Ūlas, kurios, trokšdamos kitų meilės ir pripažinimo, praranda pagrindinį turtą – save. Praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, kai nespėjęs nubusti, jautiesi blogesnis nei vakar, o baimė ir kaltė lošia pokerį iš to, ar žengsi lemiamą joms palankų žingsnį, ar dar šiek tiek palūkėsi. „Jeigu Tavo didžiąją dalį dienos užima mintis apie maistą, mes turime susitikti. Jeigu Tavo artimo didžiąją dalį dienos užima kalorijų skaičiavimas, mes turime susitikti. Jeigu lėkštėje matai ne maistą, o kalorijas, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi (iš savęs ar kitų), kad esi nepakankama, jeigu nuolat jautiesi per didelė, per liesa, PER – mes turime susitikti. Jeigu nuo pat vaikystės ar paauglystės girdėjai daug liepiamosios nuosakos ir jutai didžiulę kontrolę, jeigu nemeilė sau Tau daugiau nei artima, jeigu po valgio jauti kaltę, jeigu jauti, kad gyveni du gyvenimus: tikrąjį ir tą, kurį matome socialiniuose tinkluose, o tikrasis kelia baimę ir liūdesį, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi, kad neatitinki kažkokių standartų, jeigu kažkas iš tavo artimų nuolat sako: ė, lenta! Banginis, stora kaulė, stora šiknė kiaulė, vaikščiojantis lavonas, kas tave tokią pagimdė? MES TURIME SUSITIKTI. Ir jeigu jauti gėdą, kai Tau kas nors nuoširdžiai pasako: esi nuostabi! MES TURIME SUSITIKTI! Kažkas pasakė: gyvensim tūkstančius myliu. Tai ir kyla klausimas: nuo kada pradėsim skaičiuoti?
Dramos teatras

Teatro dirbtuvės: Kūrybiškumas

Nors praktinių užsiėmimų metu nebus orientuojamasi į tradicinį teatro procesą – spektaklio sukūrimą, tačiau susikursime erdvę, kurioje galėsime kartu pajusti ir lavinti aktorinius
instrumentus: balsą ir kūną, vaizduotę ir emocijas, intuiciją ir gebėjimą improvizuoti. Užduočių pagalba mokysimės pažinti save, lavinti dėmesį bei kūrybiškumą – dalykus, kurie teikia didelį džiaugsmą teatre ir kartu gali būti naudingi kasdieniniame gyvenime. Praktinių užsiėmimų metu dirbsime grupėse ir savarankiškai, todėl bus laiko ir pasigilinti į save, ir linksmai bei kūrybiškai praleisti laiką.
Dramos teatras

Spektaklis „Ambrozijus, Purkius ir kiti“

Apie „Ambrozijaus, Purkiaus ir…“ istoriją: … Kartais net pati mažiausia staltiesės dėmelė gali būti stebuklas, paslaptis. Gerai įsižiūrėkite į tas dėmeles, tarsi stebėtumėte debesis
danguje. Galbūt ši dėmelė yra visiškai laimingo šuns vardu Ambrozijus, kuris gyvena mažame namelyje ant Svajonių kalnelio kartu su geriausiu savo bičiuliu katinėliu Purkiumi, Boruže, Miegapele, Tolimųjų kelionių Vėju – ir svajoja, žaidžia, rašo stebuklingus laiškus ir dalinasi šviesiomis istorijomis, kad sušildytų širdis ir užaugintų sparnus pačiam Angelui. Apie visus stebuklus galima sukurti pasaką ir papasakoti ją Svajonių katinui po žydinčiu medžiu. Šio spektaklio veikėjai – šuo ir katinėlis – mėgsta stebėti debesis, moka girdėti tylą. Jų svečias Angelas juokiasi taip, kad pievoje ima skleistis gėlės. Ir pasidaro taip gera – tarsi visas pasaulis būtų vienas laimingas saulės zuikutis. Ateikite, visus Jus vaišinsime arbata ir… istorijomis apie draugystę, buvimą kartu.
Literatūra, Dramos teatras

„Kaip skaito tėtis“

Edukacinis užsiėmimas „Kaip skaito tėtis“ vyksta ekspozicijoje „Senosios vaizdinės gamtos mokslų priemonės“, kur mažieji muziejaus lankytojai žaidžia teatrą. Jame yra aktoriai ir
žiūrovai, scenarijus ir režisierius. Edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpu įvadu apie teatralizuotą skaitymą. „Aktoriai“ aprengiami, specialiomis priemonėmis nugrimuojami. Vaikams išdalijamos edukacijai išleistos pasakų knygelės su išryškintais skirtingų personažų tekstais. Trumpai paaiškinus vaidmenis, „aktoriai“ skaito tekstą ir atlieka savo personažo vaidmenį. Šiame užsiėmime skaitymas tampa žaidimu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti mokinių skaitymo balsu gebėjimą bei gebėjimą sekti kitų skaitomą tekstą, kartu ugdant mokinių kūrybiškumą, gebėjimą koncentruoti dėmesį, pastabumą. Teatralizuoti skaitymai prisideda ugdant mąstančius, emociškai sveikus ir turinčius lakią fantaziją vaikus.
Rodomi įrašai: 1 - 10149