Dramos teatras

Spektaklis „Skersgatvio pasaka“

Vienaveiksmė pjesė „Skersgatvio pasaka“ (1979 m.) – bene stipriausias, pasaulinio pasakų lobyno aliuzijų kupinas Juditos Vaičiūnaitės draminis kūrinys, pasakojantis nuostabią istoriją
apie tai, kaip berniuko Gryčio sapne draugų būrys išvaduoja meistro dukrą Stiklę iš prakeiksmo. Tik bendromis pastangomis jie randa raktą jos išvadavimui. Tai ne tik graži istorija apie draugus, bet ir nuostabių personažų kupinas spektaklis. Vaikus žavi nuostabus juodas katinas Markizas, Stiklės lėlė Negriukė, berniukas Grytis, Dama iš seno portreto, Ledo gėlė, o kur dar visų mėgstamas Sniego senis, raudona nosimi. Spektaklio metu vaikai supras, kaip svarbu būti savimi, nebijoti stengtis dėl kitų. Šios pjesės pasaulis slėpiningas, net baugokas – didžioji veiksmo dalis vyksta meistro namuose, stiklo šlifavimo, veidrodžių gamybos ir restauravimo dirbtuvėje, tarp galybės veidrodžių (veidrodis – būdingas J.Vaičiūnaitės kūrybos simbolis), prietemoje, tačiau nuoširdi draugystė ir drąsa įveikia kerus, be to, pjesės personažai sprendimą randa prisiminę skaitytas pasakas. Pjesei „Skersgatvio pasaka“ būdingi visi literatūrinės pasakos bruožai. Šioje pjesėje J.Vaičiūnaitė yra sukūrusi poetišką vaikystės pasaulį, pakankamai laisvą, nedeterminuotą, su svajonėmis, nuotykių troškimu. Esama didaktikos, bet ji neįkyri, beveik nepastebima, mokanti įveikti savo vaikiškas baimes, vienatvę. Šis spektaklis idealus šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui. Aktoriai, puikiai atlikdami savo vaidmenis, kviečia atsigręžti į visiems brangius dalykus – draugystę, rūpestį, ištikimybę, žodžio laikymąsi, tikslo siekimą. Teatrinę ir estetinę šventę kuria talentingos scenografės ir kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės sukurti išskirtiniai kostiumai, aktorių grimas (Valstybinio Jaunimo teatro grimerė Žydrūnė Raginytė), šokiai (choreografė Sigita Mikalauskaitė), muzika ir dainos (kompozitorius: Juozas Širvinskas). Režisierė: Janina Matekonytė Vaidina: Naujojo teatro aktoriai
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“

„Kiškis pabėgėlis“ – tai muzikinis spektaklis vaikams nuo 2 metų. Linksmas ir žaismingas spektaklis apie rimtą dalyką – emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Spektaklio herojus
kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu – kur. Svarbu – kodėl? Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl gimti namai atrodo nemieli? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo ir pan.? Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja. Jokios sumaišties, bėgiojimo ir perdėtų emocijų, kurių neretai pasitaiko spektakliuose vaikams. Sudėtinga, tačiau lengva. Tiesa, mažiesiems žiūrovams tai nerūpi, nes A. Sunklodaitė žino, kad su jais reikia žaisti. Ir žaisti labai rimtai. O šį kartą puikus dialogas mezgamas ir su vaikų tėveliais, nes tos detalės, kurių nesugaudo mažųjų galvelės, kaip tikras teatrinis desertas atitenka vyresniesiems.
Dramos teatras

Spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“

…motina sprendžia kryžiažodžius # tėvas beria keiksmažodžius # virtualūs žmogeliukai žaidžia karą # šunys loja ant savo šeimininkų # šeimininkai dresuoja savo vaikus # pastarieji
bendrauja tik su savo bendraamžiais ir bando žaisti visai nevaikiškus žaidimus… Štai tokią gana realistinę šiuolaikinės šeimos karikatūrą spektaklyje "(Ne) vaikų žaidimai" kuria režisierius Albertas Vidžiūnas ir vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų – dramaturgas Herkus Kunčius, kurio proza pasižymi įžūlia tematika, šokiruojančiu vaizdavimu ir moralinių skrupulų laužymu. Jaunimui skirtas spektaklis, aštri socialinė drama, išryškinanti šiuolaikinės Lietuvos aktualijas, savyje talpina ir tėvų-vaiku santykių, ir jaunimo tarpusavio bendravimo problematiką. Spektaklio erdvė – daugiabutis ir aplink jį vykstantys ,,vaikų žaidimai“, t.y. visai nevaikiška komunikacija ar tai, kas nuo jos lieka. Vieni žaidžia ,,karą“, kiti ,,gydytojus“, treti guli girti, -- o po balkonu apskritai plyti kapinės, kuriose vyksta nesuprantami dalykai... Šiais atpažįstamais ir asociatyviai stipriais dėmenimis dėliojama visa spektaklio dramaturgija, iš buitinio lygmens pakylėjanti į universalių prasmių plotmę.
Dramos teatras

Muzikinis poezijos spektaklis "Girdėjau tavo atdūsį"

Muzikiniame poezijos spektaklyje "Girdėjau tavo atdūsį", pasitelkiant teatrinės raiškos įvairovę pristatoma Pauliaus Širvio ir Salomėjos Nėries poezija. Tai vieni ryškiausių
pokario meto Lietuvių lyrikai. Spektaklyje jų eilės susipina į meilės istoriją apipintą dainomis. Renginyje moksleiviai išgirs ne tik vienų ryškiausių Lietuvos lyrikų eiles ir pagal jų tekstus sukurtas dainas, bet ir susipažins su poetų asmeniniu gyvenimu. Galės padiskutuoti apie šių poetų indėlį į lietuvių literatūrą
Dramos teatras

Salomėjos Nėries kūrybos refleksijos. Spektaklis „Poetė“

Literatūros-teatro pamoka „Salomėjos Nėries kūrybos refleksijos - spektaklis „POETĖ“ skiriama vienai žymiausių XX a. lietuvių poetų Salomėjai Nėriai. S.Nėries gyvenimo ir kūrybos
kelias atspindi skaudžiausius Lietuvos istorijos puslapius – jos netiesioginis prisidėjimas prie Lietuvos okupacijos ir ideologinės poezijos kūrimas karo metais („Poema apie Staliną“, sovietinę santvarką šlovinantys eilėraščiai) – verčia nūdienos žmones dvejopai žvelgti į šią neabejotino talento asmenybę. Pirmoje renginio dalyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Birutė Mar pristatys ir parodys monospektaklį „Poetė“, sukurtą S.Nėries dienoraščių ir kūrybos motyvais (kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografė Birutė Banevičiūtė). Spektaklis sulaukęs tarptautinio pripažinimo - apkeliavęs eilę tarptautinių teatro festivalių, Birutė Mar už S.Nėries vaidmens sukūrimą apdovanota tarptautiniame teatro festivalyje „Ommadrama“ Estijoje, pelnė geriausios aktorės apdovanojimą tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ Kijeve. Spektaklio „Poetė“ forma – savitas Poetės teismas, kuriame garso įrašuose skamba jos kaltintojų ir gynėjų balsai, o aktorės perteikiami Salomėjos „atsakymai“ - tai fragmentai iš jos dienoraščio, eilėmis išsakyti išgyvenimai. Menininkas ir jį vertinanti visuomenė – universali šio spektaklio tema, aktuali ir nūdienai. Antrojoje renginio dalyje – režisierės ir aktorės susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Salomėjos Nėries gyvenimą, diskutuoti apie menininko ir jį teisiančios, garbinančios ar ignoruojančios visuomenės santykį, istorijos ryšį su šiandiena; apie menininko atsakomybę ir kūrybos prasmę. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė: pateikti poetei kaltinimus bei ją išteisinančius argumentus. Šis edukacinis renginys gali būti pristatomas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose - mokyklose, bibliotekose etc.
Dramos teatras

Teatrinis tyrimas/vyksmas „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“

„Spalio 2d., sekmadienį, apie 17 val. Kauno zoologijos sode buvęs plėšriųjų žvėrių šėrikas R. K. nužudė gulbę giesmininkę (lot. Cygnus cygnus). Pasak R. K., jis labai norėjęs valgyti.
Nusikaltėlis vedęs, tačiau faktiškai išsiskyręs. Pastaruoju metu niekur nedirba, gauna 90 lt. invalidumo pensiją, gyvena bendrabutyje. Jam 42 metai.“ („Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“, dienraštis „Respublika“, spalio 13 d., ketvirtadienis,1994 m.) Teatras ATVIRAS RATAS, gyvuojantis jau dvylika metų ir savo kūrybinės veiklos pradžioje žiūrovams prisistatęs teatro laboratorijos vardu, grįžta prie savo esminių idėjinių principų. Laboratorijos sąlygomis kuriamas teatrinis tyrimas/vyksmas/aktas „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“ – tai savotiškas kreipimasis į savo bei kito protą, patirtį ir sąžinę, apmąstant žmogaus gimimo, būties ir mirties sąvokas. Režisieriaus Aido Giniočio suburta kūrėjų komanda kelia dviprasmiškus moralinius klausimus, tačiau net neketina pateikti atsakymų. Tai paliekama XXI a. žiūrovams/stebėtojams, pripratusiems vartoti viską, teatrą – taip pat. Vaizduotė ir patirtis kuria svajones, o svajonės – ateitį. Mes esame tai, ką svajojame. Nužudę svajonę, mes naikiname save. O naikindami save, sunaikiname kitus. Režisierius ir idėjos autorius: Aidas Giniotis Aktoriai - kūrėjai: Giedrius Kiela, Danas Kamarauskas, Judita Urnikytė, Justas Tertelis, Tomas Žaibus, Gelminė Glemžaitė/Benita Vasauskaitė ir Jelena Orlova Muzika: Piotras Čaikovskis „Gulbių ežeras“ Dailininkė: Ramunė Skrebūnaitė
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė" – antikinės dramos sceninė interpretacija

Tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas – Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro
aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida - aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas, kurias atspindi klasikinė literatūra. Renginys Vilniuje vyks teatrinėse erdvėse, senamiestyje - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Dramos teatras

Pojūčių spektaklis "Kodėl aš čia?"

Kviečiame į pasimatymą su savimi bei atrasti šviesą ir spalvas tamsoje, o muziką ir garsus tyloje. Pojūčių spektaklis „Kodėl aš čia?“ – interaktyvus, rodomas visiškoje tamsoje, kuriame
kartu su aktoriais dalyvauja ir žiūrovai. Spektaklio trukmė – 90 minučių, per kurias žiūrovai „žiūri“ spektaklį ir jame patys dalyvauja neregėdami, o vadovaudamiesi pojūčiais: klausa, skoniu, uosle, lytėjimu ir intuicija. Šis laikas jums bus kupinas atradimų, naujų potyrių. Čia tu galėsi NEBIJOTI būti savimi, kai niekas nevertina, nestebi, o kartu džiaugtis ir šėlti. Išlaisvinęs save ir pabuvęs neregio rolėje pajausi, kaip pažinti pasaulį, neturint 80 proc. informacijos apie tikrovę, kurią suteikia regėjimas. Spektaklio metu žiūrovai–dalyviai visiškoje tamsoje vaišinasi arbata, klausosi pianino garsų ir patys kuria muziką. Neregėjimo pojūčių dažnai mes neįsisąmoniname dėl perdėto pasitikėjimo vaizdais ir vaizdų klišėmis, o spektaklio metu patiriami tokie pojūčiai, į kuriuos realiame gyvenime gal ir nebuvome įsigilinę. Žiūrovai vien tik lytėjimo pagalba atpažins daiktus, jų faktūrą, taip bus žadinami prisiminimai, nugalimos įsivaizduojamos baimės. Pirštais susipažinsime su Brailio raštu parašytais žiūrovų vardais. Spektaklyje ypač daug skirtingos nuotaikos garsų – nuo gamtos iki klasikos kūrinių, kuriuos atliks Tomas Juzeliūnas (pianinas, trombonas), Karolis Paulavičius (fleita), Mantas Zemleckas (dainavimas, gitara, perkusiniais instrumentai). Žiūrovai turės galimybę improvizuoti muzika, šokiais ir daile. Spektaklį verta patirti tiek vienam, tiek ir su klasės draugais. Kai būsi vienas spektaklyje – atrasi naujų draugų, nes tik čia išnyksta riba tarp svetimų. O jei ateisi su klase – patyręs bendradarbiavimą komandoje, artimiau pažinsi draugą. Spektaklis vyksta kiekvieną savaitę – 18.30 val., adresu: A. Jakšto g. 9 (Pietinis įėjimas) Vilniuje. Daugiau informacijos: www.naujasisteatras.lt, socialinėse medijose: Facebook, Instagram.
Dramos teatras

Spektaklis „Mimė ir Išminties knyga“

Scenarijaus autorė - Gintarė Dikšienė. Kompozitorius - Aras Žvirblys. Mimenija – tai tokia stebuklinga šalis, kurioje gyvena elfų palikuoniai Mimai. Iš visų kitų miško šalių ji
išsiskiria tuo, kad turi Išminties knygą, kurioje sukaupti visi galimi atsakymai į visus kada nors užduotus klausimus. Ją saugo nepaprasta, stebuklinga elfė, vardu Mimė. Tačiau vieną dieną, Mimei užmigus, knygą pagrobia ateiviai Pikčiai. Kadangi Mimai niekada nėra jų matę, į visus nepažįstamus žiūri nepatikliai, o apie juos žino tik iš Išminties knygos pranašystės, kurioje sakoma, kad „knygą pagrobus Pikčiams, Mimenija bus pasmerkta žūčiai“. Vos netekus knygos prie Mimės šventojo aukuro atklysta baisioji žiurkė Gitė, kuri dar suvaidins savo vaidmenį pačioje pasakojimo pabaigoje, tačiau iki tol dviejų veikėjų laukia nepaprasti nuotykiai bei susitikimas su išmintinguoju žyniu Machaonu, kuris padės Mimei surasti atsakymus į tris svarbiausius klausimus. Kas pagrobė Išminties knygą? Ar pavyks ją susigrąžinti ir išgelbėti Mimenijos šalį? Ar Mimė ir žiurkė Gitė įveiks Pikčius? O gal Gitė visai ne ta, kuo dedasi esanti? Apie tai ir dar daugiau sužinosite spektaklyje „Mimė ir Išminties knyga“.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis ĮSILAUŽĖLIS, susitikimas su spektaklio kūrėjais

Spektaklis jaunimui "Įsilaužėlis" pastatytas pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas
yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė? Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. „Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Rodomi įrašai: 1 - 10205