Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis "Šiurpūs įvykiai Pabališkių karčiamoje"

Nuotaikingas pasakomąja tautosaka paremtas spektaklis suaugusiems su velnių ir laumių prieskoniu. Kiekvieną žiemą Pabališkių karčiamą velniai apninka. Štai ir šį kartą kur buvęs kur
nebuvęs velnias Sidabranosis taikosi karčiamininko dukrą pavogti ir į plynes išsitempti. Deja, jis nenumatė, kad įvykiai gali pakrypti visai kita linkme... o jei dar pilnatis.... Senolių išmintimi, patirtimis, posakiais, patarimais ir pasakomis turtingas spektaklio scenarijus subtiliai primena apie žemiškas žmonių nuodėmes ir jų pasekmes. Spektaklis įtraukia ir nepaleidžia nuo pirmųjų minučių. Nori žvilgtelt į pragarą, nors ir pro rakto skylutę? Žvilgtelsi. Nori stebuklų? Bus. Nori pasilinksminti 18 a. Lietuvos karčiamoje? Žinoma, prašom! Nori gauti žinutę iš praeities – gausi! Spektaklis sukurtas pagal Regimanto Kaškausko pjesę „Šiurpūs įvykiai Pabališkių karčiamoje“. Režisierė – Nida Vita Žilinskienė Spektaklio dailininkė – Rasa Puišienė Muzika – Petras Jucevičius
Dramos teatras, Kita

Baltojo lokio Guru Buru edukacinė ir kultūrinė teatro programa

Baltasis lokys Guru Buru tęsia savo didžiąją kelionę po platųjį pasaulį - jis kai ko labai išsiilgęs ieško... Keliaudamas ir turėdamas galimybę susitikti su vaikais, Guru Buru
pasidalina savo išmintim apie atšiauriąją Arktį, joje įsikūrusius gyventojus, supančius ledynus ir pusnis. Atskleisime, jog Guru Buru labai mėgsta šokti, surengti viktoriną, dalinti prizus, žaisti žaidimus, žiūrėti drauge mokomuosius filmukus. Paslaptingoji šiaurė dar niekada nebuvo taip arti! Ai, beje, tik dar viena žaisminga smulkmenėlė - prieš įsitraukdami į nuotykį su Guru Buru, teks jį ir komandiškai atvėsinti. Animatorius Žygimantas Juška. Programa yra įgarsinta - visą reikalingą aparatūrą atsivežame.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Dramos teatras

Spektaklis „9.18“

Spektaklis (storytelling‘as) „9.18“ prakalbs apie dar vieną visuomenės skaudulį - nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą, psichologinį ir fizinį smurtą (vaikai gyvenantys
priklausomybes turinčių tėvų šeimose; vaikai, gyvenantys tėvų skyrybų karštinėje, kai tampa įrankiu suaugusių kerštui pasiekti; vaikai augantys vaikų globos namuose; vaikai gyvenantis materialiai stipriose šeimose, tačiau tėvus regintys kartą per savaitę; vaikai gyvenantys pas senelius po tėvų mirties; vaikai gyvenantys kitoje šalyje nei tėvai, nes šeima paliesta emigracijos ir t.t.). Šios temos aktualios ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Jos svarios ne tik kaimuose, mažuose miesteliuose, miestuose, Alytaus mieste, mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neretai šia tema artimųjų rate nekalbama, o svetimam apie patiriamą smurtą, vidinę gėlą pasisakyti gėda. Kad ir kaip aktyviai Lietuvoje veiktų pagalbos centrai, fizinis smurtas neretai vis dar tampa norma, o psichologinis - apgaubiamas „nieko tokio, visi taip gyvena“ migla. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali bent apnuoginti, jo egzistavimą iškeliant į viešumą be slėpinių, suteikiant žinių, ką daryti kritinėse smurto situacijose (tiek smurto dalyviams, tiek jį regintiems) bei paskelbti esminį: MES TAI MATOME. Mitas, kad tai liečia tik asocialias šeimas bei jose gyvenančius. Tai liečia ir tuos, kurie viešumoje primena idealią šeimą, o už namų durų nubunda nemeilės slibinas su visomis savo galvomis: smurtu, baime, gėda, žeminimu, patyčiomis ir nuovargiu kovojant už savo bei artimo ramybę (kartais gyvybę).
Dramos teatras

Spektaklis „Zuikis Puikis“

Spektaklio kūrėjai, suprasdami, kad nūdienos vaikai nemažai laiko praleidžia stebėdami šiuolaikinius animacinius filmus bei žaisdami kompiuterinius žaidimus, leidžiasi į nuotykį ir
vaikus kviečia į Pasakų aviliuką (palapinę), kurioje Pasaksukių (šeimininkų) ,,išsukama" pasaka ,,Zuikis Puikis". Aviliukas - Palapinė yra suskirstyta į dvi dalis. Vienoje - vaikų pieštas animacijas ant senojo projektoriaus valdantys ir jas įgarsinantys aktoriai, kitoje - pasakotojas bei vaikai, stebintys Aviliuko sienoje regimą gyvai sekamą ir animuojamą pasaką. ,,Zuikis Puikis" - mažuosius žiūrovus supažindina su gyvai garsinamos pasakos žanru, kuomet pagrindiniai istorijos pasakojimo įrankiai yra vaikų kurtos iliustracijos, aktorių balsai ir pagalbiniai daiktų garsai. Vaikai "čia ir dabar" pamato, kaip iliustracijos atgyja. Be pačio žanro naujumo dar vaikai supažindinami su Zuikio Puikio istorija, kuomet paaiškėja, kaip yra svarbu laikytis duoto žodžio ir, turint tikslą, nepasiduoti pagundoms, kad ir kaip stipriai šios viliotų.
Dramos teatras

Saugaus eismo programa "Einės ir Stojaus nuotykiai gatvėje"

Apie kelių eismo taisykles pasakojanti istorija patikrins vaikų gebėjimus skirti kelio ženklus ir jais naudotis. Vaidinimas „Einės ir Stojaus nuotykiai gatvėje“ skatina vaikus
pagalvoti, apie tinkamą ir netinkamą elgesį gatvėse, keliuose, pėsčiųjų perėjose. Taip pat supažindina su kelio ženklais ir taisyklėmis. O programos pabaigoje kiekvienas eismo dalyvis, kiekvienas mokinys gauna dovanų po ATŠVAITĄ. Sukurta remiantis „Kelio ženklai ir eismo taisyklės 1-4kl. mokiniams".
Lėlių teatras, Dramos teatras

Šešėlių teatro edukacija pagal D. Bisset'o pasaką "Kaip atsirado jūros žvaigždė"

Šešėlių teatro edukacija pagal D. Biseto pasaką "Kaip atsirado jūros žvaigždė" skirta vaikams, kurie nori kurti, nori susipažinti su teatro virtuve ir jo
"ingredientais". Skirta vaikams, kurie nori atrasti kūrybinį džiaugsmą, pajusti bendrystę, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, o tuo pačiu pasitikėti bendrakūrėjais, kuriais taps visi vaikai. Edukacijos metu kursime šešėlius, o paskui jais vaidinsime pasaką. Vaikai patys įgarsins ir patys vaidins. Improvizaciją lydės gyva ukulelės muzika. Kiekvienas pasigamins po šešėlinę lėlę ,o gal net ir po kelias. Vėliau jas galės parsinešti ir namo.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams "Prabangos" (pagal J.Savickio noveles)

Interaktyvus spektaklis paruoštas pagal Jurgio Savickio noveles ("Palikimas", "Ponia Janina Sudocholskienė", "Prabangos") iš antrojo rašytojo apsakymų
rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928). "Jurgio Savickio kūryba inteligentiška, vientisa ir stilinga. Stebėti pasauliui ir gyvenimui autorius pasikėlė nuo žemės ,,ties aukštu sostu ” (V.Mykolaitis- Putinas 1928 m.). Jurgis Savickis yra kone vienintelis europietiško tipo rašytojas lietuvių literatūroje. Tai labai intensyvaus, glausto stiliaus menininkas, reformatorius, į perdėm rimtą lietuvių literatūrą vienas pirmųjų įvedęs ironiją, humorą,parodiją, leidęs sau pažaisti įprastais lietuvių literatūros stiliaus, tematikos ir pasaulėžiūros dalykais bei savo skaitytojų lūkesčiais. J. Savickis – neabejotinai „kitoks“ lietuvių literatūroje. Kitoks, nei iki tol lietuvių novelėse vaizduotas, yra ir jo kūrybos žmogus. Šis kūrėjas išsiskyrė antitradiciškumu: vietoje charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoje aiškumo – galvosūkį menantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Gyvenimą jis vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Skaitmeninis spektaklis vyresnių klasių mokslieviams "Prabangos"

Interaktyvus spektaklis paruoštas pagal Jurgio Savickio noveles ("Palikimas", "Ponia Janina Sudocholskienė", "Prabangos") iš antrojo rašytojo apsakymų
rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928). "Jurgio Savickio kūryba inteligentiška, vientisa ir stilinga. Stebėti pasauliui ir gyvenimui autorius pasikėlė nuo žemės ,,ties aukštu sostu ” (V.Mykolaitis- Putinas 1928 m.). Jurgis Savickis yra kone vienintelis europietiško tipo rašytojas lietuvių literatūroje. Tai labai intensyvaus, glausto stiliaus menininkas, reformatorius, į perdėm rimtą lietuvių literatūrą vienas pirmųjų įvedęs ironiją, humorą,parodiją, leidęs sau pažaisti įprastais lietuvių literatūros stiliaus, tematikos ir pasaulėžiūros dalykais bei savo skaitytojų lūkesčiais. J. Savickis – neabejotinai „kitoks“ lietuvių literatūroje. Kitoks, nei iki tol lietuvių novelėse vaizduotas, yra ir jo kūrybos žmogus. Šis kūrėjas išsiskyrė antitradiciškumu: vietoje charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoje aiškumo – galvosūkį menantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Gyvenimą jis vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį
Literatūra, Dramos teatras

Daraktorinė arba Slaptoji XIX a. mokykla

Edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (Slaptoji) mokykla“ – pamoka-žaidimas atkurtoje XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Užsiėmimo tikslas – taikant novatoriškus edukacinius ugdymo
metodus istorinėje-kultūrinėje erdvėje, supažindinti jaunimą su slaptųjų (daraktorinių) mokyklų laikotarpiu Lietuvoje bei aktyvinti ir efektyvinti vertybių sklaidą, didinant mokinių motyvaciją domėtis Lietuvos krašto istorija, skatinti jaunimą skaityti, domėtis knygomis. Edukacinio užsiėmimo uždaviniai: pristatyti edukacinės programos dalyviams spaudos draudimo laikotarpį; supažindinti dalyvius su spaudos draudimo laikotarpiu, mokykloje bei visuomeniniame gyvenime taikytomis carinės Rusijos rusifikacijos priemonėmis; pristatyti mokiniams daraktorinę mokyklą (slaptąją lietuvišką mokyklą) kaip atsvarą rusifikacijai; kelti knygos vertę pasitelkiant meninės edukacijos priemones; ugdyti mokinių norą pažinti ir perimti tautos istorinę atmintį; skatinti mokinių kūrybinę saviraišką kultūrinėje erdvėje. Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su muziejaus ekspozicijoje esančia eksponatų kolekcija, menančia spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904), su svarbiausiais istoriniais faktais. Edukacinėje erdvėje – XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje, mokiniai supažindinami su graždanka, grifelinėmis lentelėmis, lietuviškomis maldaknygėmis, naudotomis per lietuviškos spaudos draudymetį. Mokiniams pristatoma lietuviškos mokyklos istorija spaudos draudimo laikotarpiu. Supažindinama su žymiausiais knygnešiais, daraktoriais, pagrindiniais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“, kokios bausmės grėsdavo mokiniams, išdrįsusiems prakalbėti surusintose valstybinėse mokyklose. Mokiniai dalyvauja vaidmenų žaidime „Slaptoji lietuviška mokykla“. Dalyviai pasiskirsto vaidmenis (du žandarai, daraktorius (mokytojas), knygnešys, pirkios šeimininkas ir mokinukai), vaidina trijų scenų vaidinimą (naudojami vaidinimui skirti rūbai; knygnešio ir žandarų dialogas).
Rodomi įrašai: 1 - 10281