Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Muzika, Dramos teatras

Spektaklis INTERVIU SU ŠLYKŠTUKAIS

"Interviu su šlykštukais"- tai muzikinis pažintinis spektaklis apie pasaulio pažinimo ir tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime. Kviečiame kartu patyrinėti „šlykštukų“ pasaulį.
Pasaulį, kuriame gyvena Vorė, Rupūžė, Gyvatė, Sliekai ir kiti nemalonūs padarai. Būtent šio pokalbio (interviu) metu paaiškės, kad „šlykštukai“ nėra jau tokie baisūs, ypač, kai su jais susipažįsti. Spektaklis taip pat tampa įdomesne biologijos pamoka, nes interaktyvumas, muzika, spalvingi siužetiniai vingiai padeda mažiesiems žiūrovams lengviau įsisavinti biologijos žinias. Režisierė - Agnė Sunklodaitė. Scenografė - Ramunė Skrebūnaitė. Kompozitorius - Sigitas Mickis. Vaidina : Viola Klimčiauskaitė ir Agnė Sunklodaitė
Dramos teatras

Spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“

…motina sprendžia kryžiažodžius # tėvas beria keiksmažodžius # virtualūs žmogeliukai žaidžia karą # šunys loja ant savo šeimininkų # šeimininkai dresuoja savo vaikus # pastarieji
bendrauja tik su savo bendraamžiais ir bando žaisti visai nevaikiškus žaidimus… Štai tokią gana realistinę šiuolaikinės šeimos karikatūrą spektaklyje "(Ne) vaikų žaidimai" kuria režisierius Albertas Vidžiūnas ir vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų – dramaturgas Herkus Kunčius, kurio proza pasižymi įžūlia tematika, šokiruojančiu vaizdavimu ir moralinių skrupulų laužymu. Jaunimui skirtas spektaklis, aštri socialinė drama, išryškinanti šiuolaikinės Lietuvos aktualijas, savyje talpina ir tėvų-vaiku santykių, ir jaunimo tarpusavio bendravimo problematiką. Spektaklio erdvė – daugiabutis ir aplink jį vykstantys ,,vaikų žaidimai“, t.y. visai nevaikiška komunikacija ar tai, kas nuo jos lieka. Vieni žaidžia ,,karą“, kiti ,,gydytojus“, treti guli girti, -- o po balkonu apskritai plyti kapinės, kuriose vyksta nesuprantami dalykai... Šiais atpažįstamais ir asociatyviai stipriais dėmenimis dėliojama visa spektaklio dramaturgija, iš buitinio lygmens pakylėjanti į universalių prasmių plotmę.
Dramos teatras

„Kitokia“

„KITOKIA“ - muzikinis monospektaklis apie ankstyvą nėštumą ir abortą. Tai vienos merginos istorijos (sukurtos, remiantis dviejų merginų tikromis istorijomis) papasakojimas, pasitelkiant
muzikos (spektaklio forma - muzikinio albumo pristatymas (10 dainų + 10 monologų, įvadų į dainas) ir judesio kalbą. Nūdienoje, kuomet taip stipriai veikia lyderystė ir kritikos nesulaikymas vienas kito atžvilgiu, pastebėta, kad paauglė sužinojusi, jog laukiasi, atsiduria didelėje vienatvėje, baimėje, gėdoje, nežinioje ir visuomenės negailestingame pasmerkime. Monospektakliu - meno forma paauglius norima supažindinti su tikromis situacijomis ir iškelti klausimus: kodėl ankstyvą nėštumą patirianti paauglė sulaukia tiek daug psichologinio smurto? Kodėl tik ji dažniausiai lieka atsakinga už užsimezgusią gyvybę, nors jos sukūrimo procese dalyvavo ne ji viena? Kodėl jaunas žmogus užmegztos gyvybės nelaiko gyvybe? Kas yra gyvybė? Kodėl apie seksą ir kaip išvengti ankstyvo nėštumo dažniausiai kalbama per gėdos prizmę? Kodėl supažindinti jauną žmogų su brendimu ir tuo, kas vyksta su jo kūnu vis dar yra gėdinga ir nemalonu? Kaip padėti visuomenės pažemininimo/smerkimo bijančiam žmogui? Kaip nepakliūti į moters kūnu pasinaudojančių ir be jokios kaltės paliekančių jaunuolių atakas? _KITOKIA_ - supažindina su (jau ir Lietuvoje esančiais) įvykiais, kuomet jauna mergina, vedina stiprių jausmų, pasiduoda mylimo žmogaus įtakai, nusiunčia intymias nuotraukas, o šios pasiekia ne tik jį, bet ir naujos aukos išalkusią visuomenę. Pagrindinis šio monospektaklio tikslas - supažindinti jauną žmogų su tuo, kas mus supa, nemoralizuojant, o pasikviečiant į atvirą pokalbį, be baimės suklysti ir likti nesuprastam. Po monospektaklio vyks pokalbis su paaugliais, kurių metų bus analizuojamas pamatytas kūrinys, plačiau nagrinėjamos paliestos temos per paauglių jau turimas patirtis. ,,KITOKIA" galėtų būti pirmas žingsnis mokykloms ir tėvams pasikviesti vaikus į nuoširdų ir atvirą pokalbį be tabu ir gėdos ženklų.
Dramos teatras, Kita

Kalėdinė pasaka (Advento rytmečiai / popietės)

Programos turinys: 1. Susipažinimas. Vaikučiai susipažįsta su vedėja, kuri vėliau pavirs stebuklus darančia fėja. Ypatingo žiemos laikotarpio aptarimas. Adventas – rimties, susikaupimo,
įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis ,,Sesutė Gerutė ir broliukas Nevaliukas''

Tai interaktyvus situacijų spektaklis skatinantis sąžiningumą (prie ko gali privesti melas), sveiką gyvenimo būdą (sveika mityba, sporto nauda, kasdieninė higiena), aplinkos tausojimą
(atliekų rūšiavimas, antrinių žaliavų panaudojimas). Spektaklis skatina moksleivių kūrybiškumą ir savimonę, moksleiviai kartu su aktoriais/ personažais ieško ir randa situacijų sprendimus, moksleiviai kartu dalyvauja spektaklyje. Žiūrovai tampa spektaklio dalyviais jau per pirmąsiais spektaklio minutes- jų klausiama kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, keletas žiūrovų kviečiami į sceną, jog patys dalyvautų situacijoje ir atliktų personažų jiems pavestą užduotį. Spektaklyje akcentuojama draugystės ir empatijos tema, jog draugai, broliai ar sesės nepaliktų vienas kito nesėkmėje ar nežinojime kaip pasielgti, bet visad padėtų, patartų ar paprašytų suaugusiųjų pagalbos, mokoma džiaugtis vienas kito pasiekimais. Tai linksmas, nuotaikingas ir spalvingas spektaklis skirtas smalsiems 1- 4 kl. moksleiviams.
Muzika, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Pyp pyp“

Donaldas Haroldas G. Bisetas (1910-1955) – žinomas anglų rašytojas, aktorius, TV laidų kūrėjas, animacinių filmų scenarijų autorius. Legendinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau kaip
keturiasdešimt knygų vaikams. Nonsenso stiliumi parašytos pasakos mirgėte mirga įvairiausiomis keistenybėmis ir netikėtumais, kelia skaitytojams juoką ir verčia stebėtis, nes išmoningasis autorius įprastą pasaulį vaizduoja nerimtai, tiesiog „aukštynkojiškai.“ Jo trumpos ir keistos pasakos atgimė pirmuosiuose Keistuolių teatro spektakliuose vaikams - „Kitą kartą“ ir „Aukštyn kojom“. Visi jau puikiai pažįsta sraigę Olaivą, paršiuką, kuris norėjo skraidyti, varną Albertiną, piktą dėdę, žiogą Sendį ir daugelį kitų personažų, bet knygoje dar liko daug keistų pasakų gyventojų, kurie norėtų susidraugauti su vaikais. Taigi, su savo keistom istorijom ir nuotykiais pasidalinti kvies žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks ir karvė Taškė , o savo ištverme galinėsis vabalas ir buldozeris, vardu Bačas. Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas D.Biseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę. Juk visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Štai taip panašiai susimąstė ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp!“ Balandžiai burkavo, antys kvaksėjo, o varnos medžių viršūnėse karkė. Bet niekas, visiškai niekas nesakė jam: „Pyp pyp“.
Dramos teatras

„FREELANCERIAI“

Tai socialinis groteskas pagal Lietuvoje kol kas nestatytą žymaus rumunų aktoriaus, režisieriaus, dramaturgo Ion Sapdaru (g. 1961 m.) pjesę „Freelancer Story“, parašytą 2016 metais.
Istorija atveria menininkų skaudulį – nereikalingumo dramą. Pjesės herojams, pradedantiems aktoriams, kaip ir daugybei šiuolaikinių nepriklausomų kūrėjų, tenka rinktis – išduoti savo meninius idealus bei principus ar siekti išgyventi, dažniausiai pralaimint konkurencinėje kovoje. Iki graudulio komiškos realybės situacijos, kai jauni aktoriai, vietoj trokštamų vaidmenų profesionaliojoje scenoje, vaidina gyvas skulptūras parke, kai juos išgarsina ne aukštos meninės vertės darbas, o netikėtas skandalas, kai po pasaulį keliauja ne su pripažinta teatro trupe, o dirbant juodžiausius darbus, jų nepalaužia. Jaunų menininkų varomoji jėga – begalinis tikėjimas, atkaklumas, siekis realizuoti meninius sumanymus ir jaunatviškas maksimalizmas. Pirmyn veda troškimas pasipriešinti esamai politinei, kultūrinei santvarkai bei stipri ir nuoširdi meilė vienas kitam. Spektaklyje atskleista aukštesnė meilės forma, atveriama gili nesavanaudiško jausmo tema.
Rodomi įrašai: 1 - 10208