Dramos teatras

Spektaklis–paskaita apie Dauno sindromą "Mongolija" (Nuotolinė paslauga)

Režisieriaus Dariaus Gumausko dviejų dalių spektaklis–paskaita “Mongolija” sukurtas remiantis asmenine jo ir aktoriaus Andriaus Alešiūno patirtimi – draugaujant, dalinantis buitimi su
Dauno sindromą turinčiais artimaisiais. Pirmoje dalyje, kaip kalbėjimo būdas, pasirenkamas humoras, šmaikščios situacijos ir nutikimai, per kurias atsiskleidžia sudėtinga tiek pačių žmonių su Daunu sindromu, tiek šalia jų gyvenančių artimųjų situacija. Antroje dalyje – diskusijoje – į pagalbą pasitelkiamas Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. dr. Algirdas Utkus, kurį kalbina spektaklio režisierius Darius Gumauskas, dešimt metų auginantis dukrą su Dauno sindromu. Šioje dalyje siekiama moksleiviams suteikti patikimos mokslinės informacijos iš savo srities profesionalo lūpų. Mūsų tikslas – pasitelkiant teatrą bei mokslą, supažindinti moksleivius ir mokytojus su pagrindiniais Dauno sindromo bruožais ir paneigti mitus apie sutrikusio intelekto žmones, kad reikalui esant, turėtume drąsos ištiesti pagalbos ranką. Spektaklis-paskaita suteiks moksleiviams ir mokytojams atspirties tašką, platformą – pokalbiui, diskusijai, kels klausimus bei vers ieškoti atsakymų tiek apie Dauno sindromą, tiek apie kitoniškumą plačiąja prasme. Kur prasideda tikroji neįgaliųjų integracija? Ar žodis "daunas" tinkamas vartoti kaip keiksmažodis? Stereotipai apie ,,kitokius’’ labai giliai įsišakniję visuomenėje, tačiau nenorime moralizuoti, bet šiltai ir šiek tiek ironiškai pažvelgti į problemą, kad papildoma dvidešimt pirmoji chromosoma nėra priežastis jaustis svetimu visuomenėje. Dariui Gumauskui 2020 m. už jautrų patirties atskleidimą bei socialinio-edukacinio projekto „Mongolija“ sukūrimą įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras. Spektaklio kūrybinė komanda – režisierius ir idėjos autorius Darius Gumauskas, aktorius Andrius Alešiūnas, prof. dr. Algirdas Utkus, kompozitorius Vytautas Leistrumas, video projekcijų kūrėjas Vytautas Narbutas.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Skaitmeninis spektaklis vyresnių klasių mokslieviams "Prabangos"

Interaktyvus spektaklis paruoštas pagal Jurgio Savickio noveles ("Palikimas", "Ponia Janina Sudocholskienė", "Prabangos") iš antrojo rašytojo apsakymų
rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928). "Jurgio Savickio kūryba inteligentiška, vientisa ir stilinga. Stebėti pasauliui ir gyvenimui autorius pasikėlė nuo žemės ,,ties aukštu sostu ” (V.Mykolaitis- Putinas 1928 m.). Jurgis Savickis yra kone vienintelis europietiško tipo rašytojas lietuvių literatūroje. Tai labai intensyvaus, glausto stiliaus menininkas, reformatorius, į perdėm rimtą lietuvių literatūrą vienas pirmųjų įvedęs ironiją, humorą,parodiją, leidęs sau pažaisti įprastais lietuvių literatūros stiliaus, tematikos ir pasaulėžiūros dalykais bei savo skaitytojų lūkesčiais. J. Savickis – neabejotinai „kitoks“ lietuvių literatūroje. Kitoks, nei iki tol lietuvių novelėse vaizduotas, yra ir jo kūrybos žmogus. Šis kūrėjas išsiskyrė antitradiciškumu: vietoje charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoje aiškumo – galvosūkį menantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Gyvenimą jis vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį
Dramos teatras, Kita

Burtininko Dyvo ir tetos KU-KŪ (Hana Stanislava Šumilaitė) edukacinė ir kultūrinė teatro programa

Burtininkas Dyvas bei teta KU-KŪ - teatro atstovai, personažai, pasirengę įtaigiai atskleisti teatrą tiek kaip išraiškos priemonę, tiek kaip pastatą, kuriame rodomi įvairiausi
spektakliai. Lavinant vaikų vaizduotę bei kūrybiškumą, burtininkas ir teta KU-KŪ mokins savo vaidmenų subtilybių, taipogi supažindins su teatro istorija. Paslaptingasis burtininkas Dyvas leis vaikams pasinerti į magijos pasaulį: juo susižavėti, tačiau ir kritiškai įvertinti. Netikėtai atsirandanti burtų lazdelė, burtininko skrybėlė, rankose pranykstanti nosinaitė – stebuklai, kurie iš tiesų egzistuoja, o gal tai tik iliuzija? Į šį ir kitus klausimus atsakysime drauge. Tuo tarpu, keistuolei tetai KU-KŪ pačiai iškils daug klausimų. Užduodami smalsius klausimus - mokysimės visi. Teta tarsi “iškritusi iš laikrodžio”, dažnai nesupranta įvairių dalykų, todėl vaikai, kartu su ja vaidindami, jai padės susivokti šiame gyvenime. Teta - linksma, naivi, išradinga ir juokinga, todėl tokias emocijas bandys perteikti ir mokiniai. Kartu su teta KU-KŪ traukinuku “keliaus po platų pasaulį”, sustodami netikėčiausiose stotelėse. Tenais aplankys gražiausias vietas, bandys atvaizduoti įvairiausius vaisius, daržoves, gyvūnus. Juk prisirpęs pomidoras – linksmas, šmaikštus, o liūtas savim pasitikintis, didingas. Tokiais kartu su teta KU-KŪ ir pabandysime pabūti! Išalkę po kelionės mokysis atsidaryti nematomą stiklainį uogėnės (išduosime paslaptį - mums patinka braškių, o Jums?). Su teta KU-KŪ taipogi mokiniai galės pasitikrinti savo žinias apie teatrą kaip pastatą, t.y. jo vidų. Galbūt iš naujo prisiminti kas yra scena, jos uždanga, užkuliusiai ar parteris. Animatoriai: Vytautas Diržininkas, Hana Stanislava Šumilaitė. Programa yra įgarsinta - visą reikalingą aparatūrą atsivežame.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams "Prabangos" (pagal J.Savickio noveles)

Interaktyvus spektaklis paruoštas pagal Jurgio Savickio noveles ("Palikimas", "Ponia Janina Sudocholskienė", "Prabangos") iš antrojo rašytojo apsakymų
rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928). "Jurgio Savickio kūryba inteligentiška, vientisa ir stilinga. Stebėti pasauliui ir gyvenimui autorius pasikėlė nuo žemės ,,ties aukštu sostu ” (V.Mykolaitis- Putinas 1928 m.). Jurgis Savickis yra kone vienintelis europietiško tipo rašytojas lietuvių literatūroje. Tai labai intensyvaus, glausto stiliaus menininkas, reformatorius, į perdėm rimtą lietuvių literatūrą vienas pirmųjų įvedęs ironiją, humorą,parodiją, leidęs sau pažaisti įprastais lietuvių literatūros stiliaus, tematikos ir pasaulėžiūros dalykais bei savo skaitytojų lūkesčiais. J. Savickis – neabejotinai „kitoks“ lietuvių literatūroje. Kitoks, nei iki tol lietuvių novelėse vaizduotas, yra ir jo kūrybos žmogus. Šis kūrėjas išsiskyrė antitradiciškumu: vietoje charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoje aiškumo – galvosūkį menantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Gyvenimą jis vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį
Dramos teatras, Cirkas

Klounados spektaklis "Kaip klounas laimės ieškojo"

Kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Ir kiekvienas to siekia. Tad ką daryti, kad taptum laimingas? Gal užtenka būti savimi? O gal reikia būti į kažką panašiam? Gal užtenka, kad mama
nupirktų telefoną? O gal kad "nupirktų" broliuką? Šis klounados spektaklis į šiuos klausimus neatsakys. Neduos atsakymų, o tik kels dar daugiau klausimų, kas privers pačius mąstyti apie savo asmeninę laimę, suvokiant save ir vertinant kasdieniniame kontekste. Šią temą padeda atskleisti klounados išraiškos priemonės: žongliravimas, pantomima, klouniški triukai ir fokusai, veiksmas, dinamika ir, žinoma, aktyvus žiūrovų įsitraukimas į veiksmą nuo pat spektaklio pradžios iki pat jo pabaigos. Spektakliui turime visą reikalingą garso bei apšvietimo įrangą. Taip pat yra galimybė spektaklį rodyti lauke.
Dramos teatras

Spektaklis „Mikė Pūkuotukas"

Režisieriaus Arvydo Lebeliūno Alytaus miesto teatre režisuojamas spektaklis „Mikė Pūkuotukas” - tai spektaklis vaikams ir jų šeimoms. Šioje istorijoje susipina dviejų šeimos kartų
santykiai ir išryškinama šeimos bendravimo svarba, kuri turi milžinišką jėgą asmenybės ugdymui. Tai svarbi tema ir šiandien, kai patys artimiausi žmonės vienas kitam skiria vis mažiau laiko, kai betarpiškas bendravimas tampa deficitu, kai, net tyrimų duomenimis, tėvų skiriamos 7 minutės per dieną savo vaikams, nebūna kokybiškos, o naudingos šiuolaikinės technologijos ne padeda, o trukdo arba tampa priemone, kuria suaugusieji naudojasi kaip „ramaus pabuvimo“ priemone. Istorija prasideda, kai mažasis Jonukas grįžta su tėčiu į vienkiemį, kur kažkada prabėgo jo tėčio vaikystė. Prislėgtas kasdienės rutinos, Jonuko tėtis ruošiasi parduoti namą, taip norėdamas išspręsti savo finansinius rūpesčius. Name tvyro prisiminimai – jis (tėtis), būdamas vaiku, nerūpestingai leido dienas banguojančių pievų ir ošiančio miško prieglobstyje. Tačiau visa tai - praeitis, o jis pats jau suaugęs, gyvenimo ir kasdienybės rutinos supančiotas žmogus. Tėčio ir sūnaus bendrystė pašlijusi, tėtis niekaip neranda minutėlės dėmesio savo sūnui, kurio taip trūksta mažajam Jonukui: vis rūpesčiai, rūpesčiai, rūpesčiai, kol vieną rytą tėvas pabudęs miegamajame neranda savo sūnaus. Taip prasideda mažojo Jonuko nuotykiai miške su seniai pamirštais, dar paties jo tėčio žaislais: meškiuku Pūkuotuku, paršeliu Knyskliuku, triušiu, asiliuku ir pelėda. Juk tėtis irgi kažkada buvo mažojo Jonuko amžiaus...
Dramos teatras

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“ pagal Aldonos Liobytės pjesę, tarsi pasaka pasakoje. Čia žiūrovas ne tik supažindinamas su etnine kultūra, bet ir įtraukiamas kartu ją pajusti su
aktoriais.Edukacinė programa prieš spektaklį bus tarsi kelias, užburiantis ir vedantis žiūrovą į salę bei paliečiantis įvairius jo pojūčius: regą, lytėjimą, klausą, uoslę skonį. Stebėdamas vaikas paklius į stebuklingą sniego krioklį, kuriame galės paragauti „sniego varveklių", išgirsti žiemos muziką, lietuviškas, įtrauktas į nematerialųjį Europos kultūros paveldą, sutartines, užuosti medaus, cinamono, gvazdikėlių, žolelių arbatos kvapą, paridenti sniego kamuolius, pasisupti laumių žirgais - mediniais arkliukais. Šis spektaklis leis būti ne tik stebėtojais, bet ir veiksmo dalyviais. Spektaklyje bus naudojami stilizuoti vestuvių papročių elementai apipinti liaudies žaidimų ir šokių „pynėmis“, iliustruoti dzūkų kraštui būdingomis sutartinėmis, daugybe patarlių, priežodžių ir pasakiškai daininga šnekta. Girdimi dialogai primins dainų tekstus su daugybe palyginimų, grožybinių meilių žodelių, frazeologizmų. Spektaklyje gyvuos dzūkiška dvasia ir kultūra.
Dramos teatras, Kita

Išdrįsk kalbėti

Mokiniai dalyvaujantys užsiėmime praplės savo suvokimą, kaip reikia bendrauti nuo scenos, kokios bendravimo technikos, kiek daug reikia žinoti, siekiant sudominti ir įtikinti
auditoriją. Praktinių užsiėmimų metu, jie sakys kalbas, mokysis kūrybiškai išsisukti iš nepatogių situacijų, mokysis kritiškai mąstyti bendraujant su auditorija ir partneriais scenoje, mokysis nustumti baimes, kurios blokuoja kritinį mąstymą. Esame sulaukę tokių šio renginio dalyvių atsiliepimų: „Iš pradžių nenorėjau eiti į šį renginį, nes žinojau, kad reiks kalbėti, bet dabar džiaugiuosi, kad atėjau, man labai patiko“, „Aš nežinojau, kad galiu viešai kalbėti“, mokytoja: „Tie vaikai, kurie dalyvavo jūsų mokymuose, dabar tiesiog veržiasi atsakinėti prieš klasę, net įkalbinėti nereikia“. Renginiai buvo vedami šiose mokyklose: Kauno Nemuno vidurinė mokykla, Kauno Valdorfo mokykla, Garliavos Jonučių progimnazija. Tokie rezultatai vos po 2 valandų renginio su mokiniais.
Dramos teatras

Istorinis spektaklis ” Šimtmečio moterys”

Istorinis- dokumentinis spektaklis, skiriamas pirmosioms Lietuvos feministėms – garsiausioms Lietuvos tarpukario moterims, ponioms, kurios savo kūryba ir veikla prisidėjo prie valstybės
atstatymo darbų. Tai spektaklis, padedantis geriau suprasti ir įsiminti mūsų valstybės istoriją, skatinantis didžiuotis mūsų valstybe.
Dramos teatras

Interaktyvi programa "Linksmosios pamokėlės su Pepe ir Karlsonu"

Astridos Lindgren knygų personažai Pepė Ilgakojinė ir Karlsonas į mokyklą atsineša pilną lagaminą pamokėlių iš svarbiausių pradinio ugdymo sričių- lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio
pažinimo, muzikos, šokių bei kūno kultūros. Programos metu visi šie ugdomieji dalykai virsta linksmosiomis pamokėlėmis, kurių metu Karlsonas ir Pepė kartu su moksleiviais mokosi bei atlieka užduotis, jog pamoka būtų išmokta ir įsisavinta. Pamokėlės vyksta žaidimų forma- per matematikos pamoką reikia surankioti atsakymus į pateiktas lygtis iš išsibarsčiusių skaičių, literatūros pamokėlėje dalyviai turi nusitiesti kelią iš supainiotų patarlių, šokių pamokėlėje personažai visus išmoko šokti bendrą šokį ir patirti judėjimo džiaugsmą, na, o kūno kultūros pamokėlėje moksleiviams reikia pasitelkti ne tik aktyvumą, bet ir kūrybingumą, kadangi moksleiviams pavedama užduotis sukurti savo sportinį judesį. Pamokėlės skirtos masinei, komandinei bei pavienei veiklai. Tiksliausiai, greičiausiai, kūrybiškiausiai užduotį atlikusiam moksleiviui ar komandai įteikiamas Karlsono įsteigtas prizas. Programa puikiai tinka Mokslo ir žinių dienos šventei, mokslo metų pabaigos šventei, vaikų gynimo dienai, išleistuvių šventei ar tiesiog tiems, kas vieną pamoką nori pasimokyti linksmai!
Rodomi įrašai: 1 - 10270