Dramos teatras

Spektaklis „Riešutų duona“

Daugeliui skirtingų kartų vis kitaip pažįstama, mokyklos suole nučiupinėta, į Lietuvos kino ir teatro klasikos fondus nugulusi “Riešutų duona” Keistuolių teatre įkvepia šviežio oro
gurkšnį, skambantį “The Beatles” muzika ir išeinančios vaikystės žingsniais. Režisieriaus Aido Giniočio ir skirtingų kartų Keistuolių teatro aktorių bendras darbas – itin atviras, truputį skaudus, baisiai linksmas ir labai liūdnas spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams, jaunimui bei visiems suaugusiesiems, tebeprisimenantiems paskutinių nerūpestingų gyvenimo dienų skonį. Sauliaus Šaltenio apysaka besiremiantis spektaklis pasakoja apie Andrių Šatą, jauną nedideliame praeito amžiaus vidurio Lietuvos miestelyje gyvenantį vaikiną, ir jo mylimąją Liuką, kurių šviesią meilės istoriją užtemdo Šatų ir Kaminskų šeimų nesutarimai. Riešutų duona iš Andriaus dėdės Boleslovo rankų – laimingos vaikystės gražiausių dienų simbolis, pakrikštijęs kūrinį ir pagrindiniam jo veikėjui virtęs naujo, sąmoningo, nerūpestingas iliuzijas praradusio gyvenimo riboženkliu. Keistuolių teatro “Riešutų duona” išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Neatsitiktinai spektaklio garso takeliui pasirinkti šį ritmą bene labiausiai diktavę “The Beatles”, kurių muzika įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią. Kiekvieno bręstančio žmogaus išgyvenama vidinė drama “Riešutų duonoje” nuspalvinta šviesaus liūdesio ir subtilios ironijos potėpiais. Tai – spektaklis jauniems žmonėms, gyvenantiems nuolat besimainančioje, mažumėlę ciniškoje ir tyrą meilę neigiančioje aplinkoje, kurioje kartais taip ilgu akimirkos, leidžiančios sau ištarti: “Esu ne vienas!”.
Dramos teatras

Spektaklis „Pats baisiausias spektaklis“

Tikslas – gėrio ir blogio skirtumo, socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti su literatūros klasiko Heinricho
Hoffmanno kūryba ir interpretacijomis skatinti vaiko vaizduotės elementus ir socialinę kompetenciją. Metodai ir priemonės: derinti komizmą, muzikalumą, teatrališkumą bei žodžių žaismą su siaubo estetika. Siektinas rezultatas: siekiant nemoralizuojant, įkyriai nebrukant tam tikrų moralinių bei vertybinių tiesų, ištransliuoti spektaklio pagrindinę mintį, jog vaikams socialines normas pažinti ir jų mokytis yra būtina. Kad ir kokios jos kartais atrodytų nepatrauklios ir pasenusios. „Pats baisiausias spektaklis“ – tai linksmas vaidinimas pagal vaikų literatūros klasikos kūrinį su įdomia atsiradimo istorija. Vokietis, vaikų gydytojas, psichiatras Heinrichas Hoffmannas (1809–1894) prieš Kalėdas išėjo į miestą pirkti savo sūnui dovanos – knygos. O neradęs nieko kito, išskyrus nuobodžiai pamokančias istorijas, pasipiktino ir nusipirko bloknotą, kuriame pats ėmė rašyti ir piešti. Po metų bloknotas virto knyga pavadinimu „Linksmos istorijos ir paveikslėliai“. Šiandien, prabėgus beveik dviem amžiams po pirmojo leidimo, knyga yra išversta į daugelį kalbų ir gausiai leidžiama visame pasaulyje (lietuviškojo vertimo autorius – mūsų poezijos ir dramaturgijos klasikas Kazys Binkis). Spektaklį pagal šį klasikinį kūrinį kūrė jauna serbų menininkų komanda: režisierius, inscenizacijos autorius Luka Kurjački ir scenografijos bei kostiumų dailininkė Sandra Nikač. 2017 m. rugpjūtį J. Miltinio teatre vykusiame „Jaunojo režisieriaus eksperimento“ konkurse šio spektaklio eskizas teatro profesionalų komisijos bei publikos buvo pripažintas geriausiu darbu.
Dramos teatras

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“ sukurtas pagal lietuvių liaudies sakmę „Saulės ir Mėnulio ginčas“. Vaidinime bet koks dalyvių įsitraukimas pildant siužetą,
dėliojant dekoracijas ar įsijungiant į bendrą vyksmą nuolat bus palankiai priimamas, gerbiamas, skatinamas. Kartu netiesiogiai sudaroma galimybė tobulėti – skiriamos atitinkamos kūrybos užduotys papildant, priklijuojant, nupiešiant, kuriant bendras skulptūras. Spektaklyje skamba dainos, kurios papildo pasakos siužetą, įgalina pradinių klasių mokinius geriau suvokti vaidinimą. Vaidinime mažieji žiūrovai tampa spektaklio dalyviais – kuria, vaidina, įsitraukia į diskusiją ir reflektuoja. Spektakliu analizuojami ne tik Saulės Ir Mėnulio santykiai, bet ir vaiko (Žemės) atsiradimas. Tai astronominiai kūnai, bet aktorių pasakojime jie tampa mama, tėčiu ir vaiku. Vaikai ir patys turės galimybę pabūti Žvaigždėmis, Kometomis bei arčiau susipažinti su Žeme ir ją „papuošti“ žemynais, atitinkamais gyvūnais ar augalais. Spektaklyje netrūks įtraukiančio pasakojimo, dainų, šokių bei vaidmenų. Interaktyvus spektaklis vaikams pagal lietuvių liaudies sakmę – tai unikali galimybė dalyvauti gyvame spektaklio kūrimo procese. Vienas iš spektaklio kūrybinės grupės tikslų – supažindinti vaikus su tautiniu folkloru, atskleisti, kad pasakos gali būti net labai šiuolaikiškos, gyvos ir pamokančios, į vaidinimą įtraukti kitus mokomuosius dalykus (pasaulio pažinimą, muziką, lietuvių kalbą, dramą, dailę). Žiūrovai spektaklyje taps ne tik spektaklio vyksmo liudininkais, bet ir kūrėjais bei tam tikrų siužetinių vingių iniciatoriais. Mažieji žiūrovai patys galės prisiliesti prie kūrybinio proceso. Spektaklyje bus įdomu dalyvauti įvairaus amžiaus pradinių klasių mokiniams, nes kiekvienas atras sau ką nors įdomaus – muziką ir erdvinę scenografiją, vaidinimo techniką, istorijas ir lietuvių liaudies pasakų motyvus, astronomijos, geografijos ir galaktikos žinių pradmenis, o svarbiausia – daug geros nuotaikos ir žaidimo!
Dramos teatras

Edukacija „Komanda laikrodžio tikslumu“

Komandos formavimo (dar žinomo kaip tymbildingas, angl. team building) praktinis užsiėmimas – tai galimybė kolektyvui sustiprėti, naudingai, aktyviai ir kūrybiškai praleisti laiką.
Parinktos praktinės užduotys lavins bendravimo, tarpusavio susikalbėjimo, įsiklausymo bei pasitikėjimo įgūdžius, kurie užtikrina jaukią kolektyvo emocinę atmosferą ir komandos bendrumo jausmą. Kiekvienas grupės narys galės pasijusti svarbia (atskirai ir tuo pačiu būti neatskiriama visumos) jūsų komandos dalele. Užsiėmimą veda Alytaus miesto teatro aktorė Eglė Kordiukovaitė.
Dramos teatras, Etninė kultūra

„Eglė žalčių karalienė“

Stalo teatro spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Spektaklio tikslas – priminti vaikams, kad
fantazijos pagalba kiekvienas senas rakandas gali papasakoti istoriją. Domėjimasis savo praeitimi, papročiais ir ritualais mūsų vertybė, kurią reikia nuolatos skatinti ir neužmiršti. Uždaviniai: supažindinti mokinius su senovės lietuvių papročiais, ritualais, burtais, skatinti fantaziją, sudominti lietuvių liaudies kūriniais, plėsti akiratį ir savimonę. Priemonės tikslui pasiekti: sendaikčiai, lietuvių literatūros kūrinys, vaizdo medžiaga, gyva muzika. Toks įvairialypis edukacinis spektaklis gali būti skirtas ne tik pradinio mokyklinio amžiaus mokiniams, bet ir jų tėveliams.
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „ERRORAI“

„Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklyje „ERRORAI“, remiantis mokslo pavyzdžiais, kalbama apie žmonių požiūrio taškus priimant neišvengiamybę klysti. Kas nutinka, kai klaida įvyksta
laiku ir taip, kaip reikalinga? Pasaulį išvysta stulbinantys išradimai, kurių, regis, nė neturėjo būti, o istorija pasuka kitu keliu... Spektaklyje analizuojamas Žano Buridano paradoksas, Tomo Edisono istorija ir išradimai, atrasti per klaidą. Šiuolaikiniam išsilavinusiam mokslo pažangos klausimai yra svarbūs visuomenės funkcionavimo suvokimui, taip pat svarbu ir analizuoti kiek mes esame priimti savas ir visuomenės klaidas. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Spektakliu moksleiviai bus supažindinti su mokslo klaidomis, skatinami jų nebijoti ir suvokti jas kaip naudingą pamoką. Moksleiviai suvoks, kad mokslas turi didelės įtakos visuomenės pažangai, bus skatinama domėtis mokslo naujienomis. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), dramaturgas Justas Tertelis, aktoriai: Marija Petravičiūtė, Milda Noreikaitė, Simonas Dovidauskas, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika.
Dramos teatras

Spektaklis „Zuikis Puikis“ (pagal Eduardo Mieželaičio poemą „Zuikis Puikis“)

Spektaklio kūrėjai, suprasdami, kad nūdienos vaikai nemažai laiko praleidžia stebėdami šiuolaikinius animacinius filmus bei žaisdami kompiuterinius žaidimus, leidžiasi į nuotykį ir
vaikus kviečia į Pasakų aviliuką (palapinę), kurioje Pasaksukių (šeimininkų) ,,išsukama" pasaka ,,Zuikis Puikis". Aviliukas - Palapinė yra suskirstyta į dvi dalis. Vienoje - vaikų pieštas animacijas ant senojo projektoriaus valdantys ir jas įgarsinantys aktoriai, kitoje - pasakotojas bei vaikai, stebintys Aviliuko sienoje regimą gyvai sekamą ir animuojamą pasaką. ,,Zuikis Puikis" - mažuosius žiūrovus supažindina su gyvai garsinamos pasakos žanru, kuomet pagrindiniai istorijos pasakojimo įrankiai yra vaikų kurtos iliustracijos, aktorių balsai ir pagalbiniai daiktų garsai. Vaikai "čia ir dabar" pamato, kaip iliustracijos atgyja. Be pačio žanro naujumo dar vaikai supažindinami su Zuikio Puikio istorija, kuomet paaiškėja, kaip yra svarbu laikytis duoto žodžio ir, turint tikslą, nepasiduoti pagundoms, kad ir kaip stipriai šios viliotų.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Dramos teatras

Spektaklis „Mano senelis buvo vyšnia“

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus
gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir... meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė“ – antikinės dramos sceninė interpretacija

Kultūrinis edukacinis renginys "SPEKTAKLIS „ANTIGONĖ“ - ANTIKINĖS DRAMOS SCENINĖ INTERPRETACIJA" - tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas –
Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere ir aktore, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida: aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas. Daugiau informacijos apie projekto autorės Birutės Mar kūrybinę veiklą - svetainėje www.birutemar.lt Renginys išvažiuojamasis, skirtas Lietuvos miestų ir regionų mokykloms. Reikalinga teatrinė erdvė su spektakliui reikalinga garso, video ir šviesų įranga (mokyklos salė, kultūros centras ir pan.)
Rodomi įrašai: 1 - 10149