Šiuo metu vyksta Kultūros paso sistemos atnaujinimo darbai. Kai sistema pradės veikti, informuosime elektroniniu paštu.
Dramos teatras

Spektaklis „Skersgatvio pasaka“

Vienaveiksmė pjesė „Skersgatvio pasaka“ (1979 m.) – bene stipriausias, pasaulinio pasakų lobyno aliuzijų kupinas Juditos Vaičiūnaitės draminis kūrinys, pasakojantis nuostabią istoriją
apie tai, kaip berniuko Gryčio sapne draugų būrys išvaduoja meistro dukrą Stiklę iš prakeiksmo. Tik bendromis pastangomis jie randa raktą jos išvadavimui. Tai ne tik graži istorija apie draugus, bet ir nuostabių personažų kupinas spektaklis. Vaikus žavi nuostabus juodas katinas Markizas, Stiklės lėlė Negriukė, berniukas Grytis, Dama iš seno portreto, Ledo gėlė, o kur dar visų mėgstamas Sniego senis, raudona nosimi. Spektaklio metu vaikai supras, kaip svarbu būti savimi, nebijoti stengtis dėl kitų. Šios pjesės pasaulis slėpiningas, net baugokas – didžioji veiksmo dalis vyksta meistro namuose, stiklo šlifavimo, veidrodžių gamybos ir restauravimo dirbtuvėje, tarp galybės veidrodžių (veidrodis – būdingas J.Vaičiūnaitės kūrybos simbolis), prietemoje, tačiau nuoširdi draugystė ir drąsa įveikia kerus, be to, pjesės personažai sprendimą randa prisiminę skaitytas pasakas. Pjesei „Skersgatvio pasaka“ būdingi visi literatūrinės pasakos bruožai. Šioje pjesėje J.Vaičiūnaitė yra sukūrusi poetišką vaikystės pasaulį, pakankamai laisvą, nedeterminuotą, su svajonėmis, nuotykių troškimu. Esama didaktikos, bet ji neįkyri, beveik nepastebima, mokanti įveikti savo vaikiškas baimes, vienatvę. Šis spektaklis idealus šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui. Aktoriai, puikiai atlikdami savo vaidmenis, kviečia atsigręžti į visiems brangius dalykus – draugystę, rūpestį, ištikimybę, žodžio laikymąsi, tikslo siekimą. Teatrinę ir estetinę šventę kuria talentingos scenografės ir kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės sukurti išskirtiniai kostiumai, aktorių grimas (Valstybinio Jaunimo teatro grimerė Žydrūnė Raginytė), šokiai (choreografė Sigita Mikalauskaitė), muzika ir dainos (kompozitorius: Juozas Širvinskas). Režisierė: Janina Matekonytė Vaidina: Naujojo teatro aktoriai
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Pati labiausia pasaka“

Kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs bent vieną lietuvių liaudies pasaką. Vieniems jas vaikystėje sekdavo seneliai ar tėveliai, kiti jų klausydavosi iš plokštelių ar per radiją, treti anksti
išmoko skaityti ir perskaitydavo jas patys. O yra ir tokių, kurie susipažino su pasakomis jau užaugę, kai reikėjo pasekti jas savo vaikams. Iš daugybės pasakų, kurias yra girdėjęs, kiekvienas turi savo pačią gražiausią, baisiausią, liūdniausią, linksmiausią, kvailiausią, trumpiausią, dainingiausią ar kokią kitą „labiausią" pasaką. Bet ar jums niekada nekilo klausimas, kuri gi lietuvių liaudies pasaka yra PATI LABIAUSIA iš visų. Nekilo? O štai „keistuoliams" Eimantui, Vaidotui, Daliui, Benitai ir Juditai netikėtai šis klausimas labai parūpo. Iš pradžių jie visi susimąstė, o paskui pradėjo ginčytis. Žinoma, ne piktai ir ne visai rimtai, o išdykaudami, pokštaudami, kvailiodami ir dainuodami.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“

„Kiškis pabėgėlis“ – tai muzikinis spektaklis vaikams nuo 2 metų. Linksmas ir žaismingas spektaklis apie rimtą dalyką – emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Spektaklio herojus
kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu – kur. Svarbu – kodėl? Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl gimti namai atrodo nemieli? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo ir pan.? Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja. Jokios sumaišties, bėgiojimo ir perdėtų emocijų, kurių neretai pasitaiko spektakliuose vaikams. Sudėtinga, tačiau lengva. Tiesa, mažiesiems žiūrovams tai nerūpi, nes A. Sunklodaitė žino, kad su jais reikia žaisti. Ir žaisti labai rimtai. O šį kartą puikus dialogas mezgamas ir su vaikų tėveliais, nes tos detalės, kurių nesugaudo mažųjų galvelės, kaip tikras teatrinis desertas atitenka vyresniesiems.
Dramos teatras

Spektaklis „Zuikis Puikis“ (pagal Eduardo Mieželaičio poemą „Zuikis Puikis“)

Spektaklio kūrėjai, suprasdami, kad nūdienos vaikai nemažai laiko praleidžia stebėdami šiuolaikinius animacinius filmus bei žaisdami kompiuterinius žaidimus, leidžiasi į nuotykį ir
vaikus kviečia į Pasakų aviliuką (palapinę), kurioje Pasaksukių (šeimininkų) ,,išsukama" pasaka ,,Zuikis Puikis". Aviliukas - Palapinė yra suskirstyta į dvi dalis. Vienoje - vaikų pieštas animacijas ant senojo projektoriaus valdantys ir jas įgarsinantys aktoriai, kitoje - pasakotojas bei vaikai, stebintys Aviliuko sienoje regimą gyvai sekamą ir animuojamą pasaką. ,,Zuikis Puikis" - mažuosius žiūrovus supažindina su gyvai garsinamos pasakos žanru, kuomet pagrindiniai istorijos pasakojimo įrankiai yra vaikų kurtos iliustracijos, aktorių balsai ir pagalbiniai daiktų garsai. Vaikai "čia ir dabar" pamato, kaip iliustracijos atgyja. Be pačio žanro naujumo dar vaikai supažindinami su Zuikio Puikio istorija, kuomet paaiškėja, kaip yra svarbu laikytis duoto žodžio ir, turint tikslą, nepasiduoti pagundoms, kad ir kaip stipriai šios viliotų.
Dramos teatras

Spektaklis „Negalima!“

Šio spektaklio tikslas – sukelti vaikams kritišką mąstymą apie suaugusiųjų elgesį ir jų mąstymo stereotipus. Uždaviniai – teatrinės raiškos priemonėmis priartinti vaiko suvokimą, kad ne
visi suaugusiųjų draudimai yra logiški; pasitelkus kritinį mąstymą paskatinti atsirinkti, kas galima ir negalima; skatinti vaizduotę atrasti savo tikslus; išsaugoti savo unikalumą, neperžengiant socialinių normų ribos. „Negalima“ buvo surinktos vaikų istorijos, kaip jiems atrodo, kas galima, o kas ne, ir spektaklyje perteikiamas tų vaikų „galima- negalima“ suvokimas. Interaktyvaus spektaklio metu mažieji žiūrovai turi galimybę išreikšti savo nuomonę, pasidalinti svajonėmis, išdrįsti netgi prieštarauti draudimams, tuo tarpu tėveliai paskatinami susimąstyti, ar ne per daug draudžia savo vaikams juos auklėdami. Tai autentiško siužeto spektaklis apie absurdiškus, neargumentuotus draudimus, kurie slopina savarankišką, kritinį žmogaus mąstymą, stabdo kūrybines iniciatyvas. Atsiranda svarstymai, kas galima ir negalima ir kodėl galima arba negalima. Socialinių normų diskusija apie vaikų baudimo būdus. Taip pat – ar draudimus reikia ignoruoti, ar į juos įsiklausyti, juk suaugusieji linki tik gero. Tačiau vaikams nevalia prarasti ir savo unikalumo. Tai kūrinys, kuris verčia susimąstyti ir lavina kritinį mąstymą, kaip iš draudimų ir patarimų gausos atsirinkti pačius taikliausius ir padedančius socialiai prisitaikyti gyventi mūsų visuomenėje.
Dramos teatras

Spektaklis „Vasarvidis“

Meilės kerams paklūsta visi – ryžtingi jaunuoliai ir drovios merginos, karaliai ir kunigaikščiai, fėjos ir net dievai. Ji užklumpa netikėtai ir išeina neįspėjusi. Ji apdovanoja
ypatingomis galiomis ir paverčia bejėgiais. Ji nepavaldi logikos dėsniams ir nepaklūstanti protui. Ji džiugina ir žeidžia. Turtina ir sekina. Ji yra dovana, netgi tada, kai myli asilą. „Vasarvidžio nakties sapnas“ – nuostabioji W. Shakespeare’o komedija, džiaugsmingai, nuotaikingai ir jaunatviškai pasakojanti apie stebuklingą meilės gėlę – tereikia jos sultimis miegančiajam suvilgyti akis ir prasideda magiškas nubudimas.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė programa "Gilės pamokos"

Edukacijos metu mokiniams prie stendo su nuotraukomis pasakojame apie rašytojo V. Petkevičiaus, gimusio Kaune, Šančiuose, vaikystę, nuotykius, charakterį, kūrybą. Prie pasakos „Gilės
nuotykiai Ydų šalyje“ spalvingo maketo, išdrožinėto dailininko M. Jonučio, interaktyviai keliaujame iš vieno Ydų šalies scenos į kitą, susipažįstame su ąžuolo gyventojais, dalyvaujame paukščių mokyklos neklaužadai Gilei pamokose, vaidiname scenas "Kankorėžio dvare", "Gilės ir žirnio pažintis" (ir kitas), paragaujame neįprasto patiekalo „Sprink-ryk“ ir sukuriame patiekalui savo galimą receptą. Ant lentos surašome Gilės ir sutiktų veikėjų ydas, prisipažįstame savąsias, mokomės jas įveikti. Ši edukacinė programa skatina domėtis žmogaus prigimtimi, padeda formuoti bendravimo įgūdžius, atsisakyti smurtavimo, patyčių. Tikslas: Supažindinti su rašytoju V. Petkevičiumi, jo pasaka "Gilės nuotykiai Ydų šalyje", analizuoti ir interpretuoti kūrinio ištraukas, skatinti aktyvų klausymą ir vaidybą. Uždaviniai: 1. Suteikti daugiau žinių apie rašytoją V. Petkevičių. 2. Kartu su edukacinės programos vadove perskaityti pasakos ištraukas. 3. Pasiskirstyti scenomis ir vaidmenimis. 4. Persirengti personažų drabužiais ir suvaidinti. 5. Diskusijos metu aptarti kūrinį, padaryti išvadas, kokias pamokas išmoko Gilė, keliaudamas po Ydų šalį. Metodai: aktyvus klausymasis, diskusija, inscenizacija, pamėgdžiojimas.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Bambeklis Bajoras“

Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras, vardu Boleslovas, vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo
pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis – iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą profesiją. Beeidamas per miestus ir kaimus, įveikdamas plačiausias jūras ir marias, užsukdamas į atokiausius kampelius Boleslovas sutinka įdomiausių bei keisčiausių žmonių, tačiau savo svarbiausio tikslo – tikrojo pašaukimo – jam niekaip nesiseka atrasti. Tik žingsniais išmatavus visą margą pasaulį ir sugrįžus į paliktą lietuviškąją žemę Bajorui tampa aišku – pats bajoriškiausias ir širdžiai mieliausias kraštas yra ne užjūriuose, o savame kaime su savo draugais bei kaimynais. Bambeklio Bajoro kelionė skamba dainomis, kurios iš vietos išjudins net didžiausius bambeklius, o spektaklio kūrėjai pažada – nė vienas žiūrovas nepaliks teatro salės be plačiausios šypsenos!?? Bambekliu Bajoru spektaklyje pavirstantis aktorius Jonas Šarkus sako:?„Šio spektaklio tema neša reikšmingą žinutę: bręstančiam žmogui labai svarbu domėtis, keliauti, ieškoti savęs ir savo vietos po saule, bet ne mažiau svarbu nepamiršti savo šaknų – branginti ir ieškoti gražių dalykų tave nuo vaikystės supusioje aplinkoje, žmonėse, šalies kultūroje bei tradicijose, kurios tave užaugino tokį, koks esi.”
Dramos teatras

Muzikinis poezijos spektaklis "Girdėjau tavo atdūsį"

Muzikiniame poezijos spektaklyje "Girdėjau tavo atdūsį", pasitelkiant teatrinės raiškos įvairovę pristatoma Pauliaus Širvio ir Salomėjos Nėries poezija. Tai vieni ryškiausių
pokario meto Lietuvių lyrikai. Spektaklyje jų eilės susipina į meilės istoriją apipintą dainomis. Renginyje moksleiviai išgirs ne tik vienų ryškiausių Lietuvos lyrikų eiles ir pagal jų tekstus sukurtas dainas, bet ir susipažins su poetų asmeniniu gyvenimu. Galės padiskutuoti apie šių poetų indėlį į lietuvių literatūrą
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Rodomi įrašai: 11 - 20234