Dramos teatras

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“

Interaktyvus žaidimas – spektaklis „Saulė ir Mėnulis“ sukurtas pagal lietuvių liaudies sakmę „Saulės ir Mėnulio ginčas“. Vaidinime bet koks dalyvių įsitraukimas pildant siužetą,
dėliojant dekoracijas ar įsijungiant į bendrą vyksmą nuolat bus palankiai priimamas, gerbiamas, skatinamas. Kartu netiesiogiai sudaroma galimybė tobulėti – skiriamos atitinkamos kūrybos užduotys papildant, priklijuojant, nupiešiant, kuriant bendras skulptūras. Spektaklyje skamba dainos, kurios papildo pasakos siužetą, įgalina pradinių klasių mokinius geriau suvokti vaidinimą. Vaidinime mažieji žiūrovai tampa spektaklio dalyviais – kuria, vaidina, įsitraukia į diskusiją ir reflektuoja. Spektakliu analizuojami ne tik Saulės Ir Mėnulio santykiai, bet ir vaiko (Žemės) atsiradimas. Tai astronominiai kūnai, bet aktorių pasakojime jie tampa mama, tėčiu ir vaiku. Vaikai ir patys turės galimybę pabūti Žvaigždėmis, Kometomis bei arčiau susipažinti su Žeme ir ją „papuošti“ žemynais, atitinkamais gyvūnais ar augalais. Spektaklyje netrūks įtraukiančio pasakojimo, dainų, šokių bei vaidmenų. Interaktyvus spektaklis vaikams pagal lietuvių liaudies sakmę – tai unikali galimybė dalyvauti gyvame spektaklio kūrimo procese. Vienas iš spektaklio kūrybinės grupės tikslų – supažindinti vaikus su tautiniu folkloru, atskleisti, kad pasakos gali būti net labai šiuolaikiškos, gyvos ir pamokančios, į vaidinimą įtraukti kitus mokomuosius dalykus (pasaulio pažinimą, muziką, lietuvių kalbą, dramą, dailę). Žiūrovai spektaklyje taps ne tik spektaklio vyksmo liudininkais, bet ir kūrėjais bei tam tikrų siužetinių vingių iniciatoriais. Mažieji žiūrovai patys galės prisiliesti prie kūrybinio proceso. Spektaklyje bus įdomu dalyvauti įvairaus amžiaus pradinių klasių mokiniams, nes kiekvienas atras sau ką nors įdomaus – muziką ir erdvinę scenografiją, vaidinimo techniką, istorijas ir lietuvių liaudies pasakų motyvus, astronomijos, geografijos ir galaktikos žinių pradmenis, o svarbiausia – daug geros nuotaikos ir žaidimo!
Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku t
Dramos teatras

Spektaklis „Tūla, arba esame okupuota šalis“

Spektaklis „Tūla arba esame okupuota šalis“ Alytaus miesto teatre sukurtas 2012 m. Režisierė ir inscenizacijos autorė Loreta Liausaitė į sceną perkėlė vieną gražiausių lietuvių meilės
ir geriausiu vadinamą rašytojo Jurgio Kunčino romaną „Tūla“ Šiame kūrinyje atskleidžiama fatališkos meilės tema, chaotiška, nuopuolių pilna autoriaus gyvenimo linija. Tai tikra istorija apie meilę , turinčią begalę spalvų ir apibūdinimų – valkatiška ir dieviška, purvina ir tyra, girta ir sąmoninga, nuščiuvusi ir klykianti, pūvanti ir išsiskleidusi. Kūrinio kalba labai vaizdinga, tuo pačiu realistiška, tad ir vaizdai teatro scenoje atspindi realybę, kuri supo autorių. Ir jeigu šiandienos jaunas žiūrovas jų nėra matęs realybėje, tai gali piešti vaizduotėje arba nuspręsti savo akimis bent dalį tos istorijos pamatyti netolimoje ateityje. Spektaklyje įkomponuotos vaizdo projekcijos praplečia scenos priemonių arsenalą, o autorinė Eugenijaus Kanevičiaus muzika papildo kūrinį, kurdama ano laikmečio nuotaiką. Įtaigus spektaklis „Tūla arba esame okupuota šalis“ įtraukia žiūrovą, atveria jo emocijas, sukuria erdvę vaizduotei ir būsimoms diskusijoms bei aptarimui. Tai galimybė kelti kultūrinį išprusimą bei gebėjimą analizuoti kūrinį, pasitelkus skirtingas meno rūšis ir priemones. Jurgio Kunčino romanas yra įtrauktas į moksleivių literatūros programas, dažnai autoriaus kūryba būna analizuojama baigiamųjų egzaminų temose, todėl šis spektaklis gali būti puiki mokomoji priemonė. Spektaklis ugdo kultūrinį jauno žmogaus sąmoningumą, įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbą ir skatina tobulinti visą gyvenimą trunkančią mokymosi kompetenciją. Taip ugdomas žiūrovo poreikis lankytis teatre, kuris būtų svarbus visą gyvenimą.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis ĮSILAUŽĖLIS, susitikimas su spektaklio kūrėjais

Spektaklis jaunimui "Įsilaužėlis" pastatytas pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas
yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė? Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. „Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Dramos teatras

Spektaklis „Katės namai“

Tikslas – pamokyti vaikus tolerancijos gyvūnams, taurumo ir moralinės vertybės nežeminti ir neskriausti silpnesnių. Uždaviniai: supažindinti su vienu geriausių pasaulio pasakininkų –
Samuilu Maršaku; skatinti vaiko vaizduotės elementus; ugdyti toleranciją. Metodai ir priemonės: remiantis klasikiniu kūriniu žaismingai perteikti puikybės elementus kaip nedoro elgesio pagrindą, jo pasekmes. Interaktyviai bendrauti su žiūrovais. Siektinas rezultatas: išmokyti naujai priimti konfliktines problemas per teatro pateikiamas kūrinio interpretacijos formas. Rusų rašytojas ir poetas, vaikų draugas ir vaikų literatūros kūrėjas Samuilas Maršakas (1887–1964) pirmuosius eilėraščius sukūrė būdamas 4 metų. Berniukas augo Voroneže, talentingo inžinieriaus – išradėjo šeimoje. Kai Samuilui sukako 15 metų, jis jau buvo prirašęs ne vieną sąsiuvinį eilių, kuriomis ir susižavėjo žymus rusų kritikas Vladimiras Stasovas. Jis pasirūpino, kad gabusis jaunuolis persikeltų į Peterburgą, į geriausią Rusijos gimnaziją. Vėliau S. Maršakas mokėsi Anglijoje, o į Rusiją sugrįžo 1914 m. Gimtoji šalis gyveno karų ir revoliucijų laiką, kuris nulėmė ir poeto kūrybą. Vykstant nesibaigiantiems maištams ir karams, didžiojoje Rusijoje daug vaikų neteko tėvų. Benamiai, našlaičiai gyveno gatvėse. S. Maršakas skaudžiai išgyveno suirutę, nes suprato, kad labiausiai kenčia vaikai, kurių tėveliai žuvo kare. Rašytojas nusprendė kurti tik vaikams ir subūrė vaikų teatrą bei įsteigė vaikų žurnalą. Tada ir gimė neužmirštamos pjesės „Dvylika mėnesių“, „Protingi daiktai“, „Katės namai“, kurias skaitė ir žavėjosi mūsų tėveliai, seneliai bei proseneliai. Samuilo Maršako kūryba lengvai suvokiama, ji atveria kiekvieno sielą ir pakrebždena subtiliausias sąžinės kerteles.
Dramos teatras

Spektaklis „Astrida“

Veikiausiai visi puikiai prisimename pramuštgalvę Pepę Ilgakojinę, Mažylį ir jo bičiulį Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, bei Emilį iš Lionebergos. Tai neabejotinai smagiausi vaikystės
personažai! Tik ar iš tiesų pažįstame jų sumanytoją – švedų rašytoją Astridą Lindgren? Su ja susipažinti kviečia žymi spektaklių vaikams autorė ir aktorė Inesa Paliulytė. Įkvėpta pašėlusios rašytojos kūrybos ir nepaprastos asmenybės, ji parašė pjesę, kurioje veikia ne tik pati Astrida, bet ir patys šauniausi jos personažai, taip pat susipažįstama su Astridos tėvais, seneliais ir draugais.
Dramos teatras

Spektaklis „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“

Alytaus miesto teatro spektaklis "Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo" (rež. Arvydas Lebeliūnas) pastatytas pagal specialiai teatrui sukurtą dramaturgo Mindaugo Valiuko
pjesę "Kaip akmuo". Tai šimtmetį besitęsianti vienos giminės istorija. Tai istorija kupina istorinių peripetijų ir asmeninių žmogiškų dramų. Spektaklis buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti, tad jis tarsi istorijos pamoka, atskleidžiama per žmonių likimus, išryškinant pagrindinius akcentus. Net tuomet, kai žmogaus likimas yra naikinamas istorijos presų, svarbiausi dalykai – noras mylėti, būti mylimam, siekis kurti savo laimę ir, iškilus grėsmei, kautis dėl jos, visada išlieka. Laikas ir istorinės aplinkybės negailestingi šios giminės ir kitiems šio namo, kurio pamatuose įmūrytas istorinis akmuo, gyventojams. Namas spektaklyje – tai valstybės, mažos, bet labai gajos ir drąsios, metafora. Jos pamatuose įmūrytas tikėjimas savo ateitimi. Šis spektaklis ugdo žiūrovo pilietiškumo ir patriotiškumo jausmus, skatina domėtis savo šaknimis, tai tarsi priminimas, kas mes esame, kuo galėjome būti ir kuo tapome. Puiki dramaturgija, scenografija, skambanti gyvai atliekama muzika žiūrovui siūlo kokybišką scenos produktą, skatina gebėjimą kritiškai mąstyti, vertinti. Tuo pačiu mezga ryšį su teatru bei kuria santykį, kuris bus aktualus visą gyvenimą.
Dramos teatras

Spektaklis "Amerika pirtyje"

1899 metais rugpjūčio 20 d. Palangoje, buvo suvaidintas pirmasis, viešas lietuviškas vaidinimas Keturakio "Amerika pirtyje". Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės
akcija. Lietuviškas žodis, pasakytas viešai, buvo svarbesnis už meninius reikalavimus. Tuo spektakliu grupelė žmonių pareiškė pasauliui, kad mes esame, turime savo kalbą ir savo žemę. Utenos Kamerinis teatras, pristato lietuviškos dramaturgijos klasika tapusią komediją aukštaičių tarme. Po spektaklio, supažindinama su pjesės atsiradimo istorija, su iškiliais to meto Lietuvos žmonėmis kūrusiais šį spektaklį.
Dramos teatras, Kita

PLAY MATH 5-6-7-8: Vaidiname uždavinius!

Kviečiame į matematikos pamoką, kur visi mokysimės žaisdami ! Šis edukacinis užsiėmimas – tai teatrinė simuliacija skirta išspręsti darbo uždavinį. Mokiniai susiskirsto vaidmenimis ir
režisieriaus moderuojami pradeda vaidinti...matematikos uždavinį. Taip visi mokiniai įtraukiami į teatrinį vyksmą, kuris leidžia patirti, suvokti ir atrasti teisingą uždavinio atsakymą. „PLAY MATH: 5-6-7-8“remiasi, šiuolaikišką požiūrį į mokymąsi atliepiančiomis, patyriminio ir sužaidybinto mokymosi teorijomis, akcentuojančiomis aktyvų, įtraukų, besimokančiojo poreikius ir gebėjimus atitinkantį, turiningą ugdymo procesą. Dabartinio pasaulio iššūkius atitinkantis edukacinis užsiėmimas aktyvuoja ir lavina ne tik matematinius gebėjimus, bet ir kūrybinio mąstymo įpročius (vaizduotę, smalsumą, atkaklumą, nuoseklią praktiką, ir bendradarbiavimą). Mokytis matematikos dar niekada nebuvo taip smagu!
Dramos teatras, Kita

Arkadijaus Vinokuro pedagoginis teatras

H. K. Andersenas "Mergaitės su degtukais". Interaktyvus pasirodymas. Žinia - atjauta, atjausk kitą. Mokiniai aptaria temą, autoriaus žinią namuose su tėvais, tarpusavyje ir
mokykloje prieš pasirodymą, Visi žiūrovai dalyvauja spektaklio kūrime. "Pilietinė visuomenė pagal Misterį Arkadą" - pilietiškumo pamokos gimnazistams. Temos: aš ir visuomenė. Lojalumas, meilė, pagarba sau irt kitam. Pilietinė drąsa pasakyti ne narkotikams ir savižudybei. Patyčios ir smurtas šeimoje. Interetininis projektas "Bendraukime šypsena". Dalyvauja skirtingų etninių grupių mokyklos ir mokiniai. Vykdytas Ukrainoje 2018 karo zonoje su nuo karo nuketėjusiais vaikais pavadinimu "Šypsena prieš karą". Dalyvavo visas Stanica Luhanskaja miestelis, pradžioje trys mokyklos, vėliau prisijungė dar 20 mokyklų. Rėmė LR URM-as. Projektas atitinkamai priderintas Lietuvos sąlygoms. Svarbu: projekte dalyvauja ir mokinio šeima bei mokytojai. Galutinis rezultatas - bendras spektaklio pastatymas aktualia tema. Metodinė medžiaga Powerpoint prezentacijoje. "Drovusis klounas" nulinukams ir pradinukams. Tema - drovumas. Klounas atsisako vaidinti, nes yra drovus. Vaikai padeda spręsti šią klouno problema, jie identifikuoja dažnai save su klounu. Pasirodymas iššaukia norą ujausti, suprasti, padėti.
Rodomi įrašai: 11 - 20208