Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dramos teatras

Spektaklis „Megztinis"

Tikslas – žaidybinio teatro metodu interaktyviai supažindinti su D. Bisseto pasakomis. Uždaviniai: supažindinti su D. Bisseto kūryba; interaktyviai įtraukiant mokinius pritaikyti
žaidybinio teatro metodus; skatinti socialinę kompetenciją. Spektaklis moko, kad veikiant kartu įmanoma pasiekti daug gražių ir didelių dalykų, kuriuos būtų sudėtinga įveikti vienam. Per žaidimą yra galimybė išspręsti net ir konfliktines situacijas ar kitą asmenį išmokyti kažko naujo, vien tik į situaciją žvelgiant per žaidimo prizmę. Žaidybinio teatro metodu mokiniai skatinami būti komunikabilūs, tolerantiški, partneriški, socialiai aktyvūs.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Dramos teatras, Kita

Lazeriai, eksperimentai, sprogimai ir kelionė laiku – spektaklis „Eureka! PLIUS“

Eureka efektas – tai staigus ir netikėtas problemos sprendimo suvokimas. Ar nebūtų įdomu pamatyti tą momentą, kai visų laikų garsiausi mokslininkai patyrė savo EUREKĄ? Nusikelkime laiku
kartu su linksmaisiais mūsų aktoriais, kurie įkūnys tokius mokslininkus, kaip Archimedas, Izaokas Niutonas, ir kartu patirkime atradimo džiaugsmą. Lazeriai, eksperimentai ir sprogimai pavers šią kelionę neužmirštamu nuotykiu. Įvairūs eksperimentai bus perteikiami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – sprogimai, ugnies kamuoliai ir garų geizeriai privers kiekvieną aikčioti iš nuostabos ir ilgam pasiliks atminty. Forumo teatro principu pastatytas spektaklis leis žiūrovams patiems iškelti problemas, pasiūlyti sprendimo būdus ir taip nulemti pasirodymo eigą. Viso renginio metu mokiniai bus kviečiami aktyviai dalyvauti diskusijose su vedėjais, įsitrauks į pasirodymą savo idėjomis ir pasiūlymais. RGB projekcinio lazerio filmukai padės lengviau suprasti eksperimentuose vykstančius procesus ir sukurs magišką atmosferą. Pagrindinis renginio tikslas – skatinti vaikų kultūrinį sąmoningumą per kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat populiarinti mokslą parodant nuostabiąją jo pusę. Renginio metu mokiniai pagilins istorijos, fizikos ir chemijos žinias, o svarbiausia – labai linksmai praleis laiką! „Eureka! PLIUS“ – tai dar daugiau eksperimentų, dar daugiau efektų ir dar daugiau emocijų!
Dramos teatras

Spektaklis "Pelė Gudruolė"

Sename rūsyje susitiko du katinai: Rainis ir Baltakaklis. Labai jau ankšta pasirodė jiems savo kaime kartu gyventi. Tačiau abu labai nori pasilikti, nes čia jie gimė, užaugo, čia jų
gimtieji namai, miškas, upelis... Nutarė, kad eis lažybų: kuris pirmas sugaus pelytę Gudruolę, tas ir liks šeimininkauti kaime. O pelytė Gudruolė turi idėją. Kokią? Pažiūrėsite šią pasaką ir suprasite, kiek išminties turi maža pelytė. Spektaklio tikslas - išmokyti vaikus suprasti, kaip svarbu mylėti savo kraštą, rūpintis savo artimaisiais žmonėmis, būti draugiškais, neskriausti mažesnių ir silpnesnių, kas yra draugystė, gėris. O svarbiausia, kad visas problemas ir nesutarimus galima išspręsti draugiškai.
Dramos teatras, Cirkas

Klounados spektaklis "Kaip Klounas laimės ieškojo"

Kiekviena žmogus nori būti laimingas. Ir kiekvienas to siekia. Tad ką daryti, kad taptum laimingas? Gal užtenka būti savimi? O gal reikia būti į kažką panašiam? Gal užtenka, kad mama
nupirktų telefoną? O gal kad "nupirktų" broliuką? Šis yra klounados spektaklis "Kaip klounas laimės ieškojo" į šiuos klausimus neatsakys. Neduos atsakymų, o tik kels dar daugiau klausimų, kas privers pačius mąstyti apie savo asmeninę laimę suvokiant ir vertinant save šiandieniniame kontekste. Šią temą padeda atskleisti klounados išraiškos priemonės: žongliravimas, pantomima, klouniški triukai ir fokusai, veiksmas, dinamika ir ,žinoma, aktyvus žiūrovų įsitraukimas į veiksmą nuo pat spektaklio pradžios iki pat jo pabaigos.
Dramos teatras

Saugaus eismo programa "Einės ir Stojaus nuotykiai gatvėje"

Apie kelių eismo taisykles pasakojanti istorija patikrins vaikų gebėjimus skirti kelio ženklus ir jais naudotis. Vaidinimas „Einės ir Stojaus nuotykiai gatvėje“ skatina vaikus
pagalvoti, apie tinkamą ir netinkamą elgesį gatvėse, keliuose, pėsčiųjų perėjose. Taip pat supažindina su kelio ženklais ir taisyklėmis. O programos pabaigoje kiekvienas eismo dalyvis, kiekvienas mokinys gauna dovanų po ATŠVAITĄ. Sukurta remiantis „Kelio ženklai ir eismo taisyklės 1-4kl. mokiniams".
Dramos teatras

Spektaklis „Negalima!“

Šio spektaklio tikslas – sukelti vaikams kritišką mąstymą apie suaugusiųjų elgesį ir jų mąstymo stereotipus. Uždaviniai – teatrinės raiškos priemonėmis priartinti vaiko suvokimą, kad ne
visi suaugusiųjų draudimai yra logiški; pasitelkus kritinį mąstymą paskatinti atsirinkti, kas galima ir negalima; skatinti vaizduotę atrasti savo tikslus; išsaugoti savo unikalumą, neperžengiant socialinių normų ribos. „Negalima“ buvo surinktos vaikų istorijos, kaip jiems atrodo, kas galima, o kas ne, ir spektaklyje perteikiamas tų vaikų „galima- negalima“ suvokimas. Interaktyvaus spektaklio metu mažieji žiūrovai turi galimybę išreikšti savo nuomonę, pasidalinti svajonėmis, išdrįsti netgi prieštarauti draudimams, tuo tarpu tėveliai paskatinami susimąstyti, ar ne per daug draudžia savo vaikams juos auklėdami. Tai autentiško siužeto spektaklis apie absurdiškus, neargumentuotus draudimus, kurie slopina savarankišką, kritinį žmogaus mąstymą, stabdo kūrybines iniciatyvas. Atsiranda svarstymai, kas galima ir negalima ir kodėl galima arba negalima. Socialinių normų diskusija apie vaikų baudimo būdus. Taip pat – ar draudimus reikia ignoruoti, ar į juos įsiklausyti, juk suaugusieji linki tik gero. Tačiau vaikams nevalia prarasti ir savo unikalumo. Tai kūrinys, kuris verčia susimąstyti ir lavina kritinį mąstymą, kaip iš draudimų ir patarimų gausos atsirinkti pačius taikliausius ir padedančius socialiai prisitaikyti gyventi mūsų visuomenėje.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Rodomi įrašai: 11 - 20240