Dramos teatras, Cirkas

Klounados spektaklis "Kaip klounas laimės ieškojo"

Kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Ir kiekvienas to siekia. Tad ką daryti, kad taptum laimingas? Gal užtenka būti savimi? O gal reikia būti į kažką panašiam? Gal užtenka, kad mama
nupirktų telefoną? O gal kad "nupirktų" broliuką? Šis klounados spektaklis į šiuos klausimus neatsakys. Neduos atsakymų, o tik kels dar daugiau klausimų, kas privers pačius mąstyti apie savo asmeninę laimę, suvokiant save ir vertinant kasdieniniame kontekste. Šią temą padeda atskleisti klounados išraiškos priemonės: žongliravimas, pantomima, klouniški triukai ir fokusai, veiksmas, dinamika ir, žinoma, aktyvus žiūrovų įsitraukimas į veiksmą nuo pat spektaklio pradžios iki pat jo pabaigos. Spektakliui turime visą reikalingą garso bei apšvietimo įrangą. Taip pat yra galimybė spektaklį rodyti lauke.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams "Prabangos" (pagal J.Savickio noveles)

Interaktyvus spektaklis paruoštas pagal Jurgio Savickio noveles ("Palikimas", "Ponia Janina Sudocholskienė", "Prabangos") iš antrojo rašytojo apsakymų
rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928). "Jurgio Savickio kūryba inteligentiška, vientisa ir stilinga. Stebėti pasauliui ir gyvenimui autorius pasikėlė nuo žemės ,,ties aukštu sostu ” (V.Mykolaitis- Putinas 1928 m.). Jurgis Savickis yra kone vienintelis europietiško tipo rašytojas lietuvių literatūroje. Tai labai intensyvaus, glausto stiliaus menininkas, reformatorius, į perdėm rimtą lietuvių literatūrą vienas pirmųjų įvedęs ironiją, humorą,parodiją, leidęs sau pažaisti įprastais lietuvių literatūros stiliaus, tematikos ir pasaulėžiūros dalykais bei savo skaitytojų lūkesčiais. J. Savickis – neabejotinai „kitoks“ lietuvių literatūroje. Kitoks, nei iki tol lietuvių novelėse vaizduotas, yra ir jo kūrybos žmogus. Šis kūrėjas išsiskyrė antitradiciškumu: vietoje charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoje aiškumo – galvosūkį menantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Gyvenimą jis vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį
Dramos teatras

Spektaklis–paskaita apie Dauno sindromą "Mongolija" (Nuotolinė paslauga)

Režisieriaus Dariaus Gumausko dviejų dalių spektaklis–paskaita “Mongolija” sukurtas remiantis asmenine jo ir aktoriaus Andriaus Alešiūno patirtimi – draugaujant, dalinantis buitimi su
Dauno sindromą turinčiais artimaisiais. Pirmoje dalyje, kaip kalbėjimo būdas, pasirenkamas humoras, šmaikščios situacijos ir nutikimai, per kurias atsiskleidžia sudėtinga tiek pačių žmonių su Daunu sindromu, tiek šalia jų gyvenančių artimųjų situacija. Antroje dalyje – diskusijoje – į pagalbą pasitelkiamas Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. dr. Algirdas Utkus, kurį kalbina spektaklio režisierius Darius Gumauskas, dešimt metų auginantis dukrą su Dauno sindromu. Šioje dalyje siekiama moksleiviams suteikti patikimos mokslinės informacijos iš savo srities profesionalo lūpų. Mūsų tikslas – pasitelkiant teatrą bei mokslą, supažindinti moksleivius ir mokytojus su pagrindiniais Dauno sindromo bruožais ir paneigti mitus apie sutrikusio intelekto žmones, kad reikalui esant, turėtume drąsos ištiesti pagalbos ranką. Spektaklis-paskaita suteiks moksleiviams ir mokytojams atspirties tašką, platformą – pokalbiui, diskusijai, kels klausimus bei vers ieškoti atsakymų tiek apie Dauno sindromą, tiek apie kitoniškumą plačiąja prasme. Kur prasideda tikroji neįgaliųjų integracija? Ar žodis "daunas" tinkamas vartoti kaip keiksmažodis? Stereotipai apie ,,kitokius’’ labai giliai įsišakniję visuomenėje, tačiau nenorime moralizuoti, bet šiltai ir šiek tiek ironiškai pažvelgti į problemą, kad papildoma dvidešimt pirmoji chromosoma nėra priežastis jaustis svetimu visuomenėje. Dariui Gumauskui 2020 m. už jautrų patirties atskleidimą bei socialinio-edukacinio projekto „Mongolija“ sukūrimą įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras. Spektaklio kūrybinė komanda – režisierius ir idėjos autorius Darius Gumauskas, aktorius Andrius Alešiūnas, prof. dr. Algirdas Utkus, kompozitorius Vytautas Leistrumas, video projekcijų kūrėjas Vytautas Narbutas.
Dramos teatras

Spektaklis „Mikė Pūkuotukas"

Režisieriaus Arvydo Lebeliūno Alytaus miesto teatre režisuojamas spektaklis „Mikė Pūkuotukas” - tai spektaklis vaikams ir jų šeimoms. Šioje istorijoje susipina dviejų šeimos kartų
santykiai ir išryškinama šeimos bendravimo svarba, kuri turi milžinišką jėgą asmenybės ugdymui. Tai svarbi tema ir šiandien, kai patys artimiausi žmonės vienas kitam skiria vis mažiau laiko, kai betarpiškas bendravimas tampa deficitu, kai, net tyrimų duomenimis, tėvų skiriamos 7 minutės per dieną savo vaikams, nebūna kokybiškos, o naudingos šiuolaikinės technologijos ne padeda, o trukdo arba tampa priemone, kuria suaugusieji naudojasi kaip „ramaus pabuvimo“ priemone. Istorija prasideda, kai mažasis Jonukas grįžta su tėčiu į vienkiemį, kur kažkada prabėgo jo tėčio vaikystė. Prislėgtas kasdienės rutinos, Jonuko tėtis ruošiasi parduoti namą, taip norėdamas išspręsti savo finansinius rūpesčius. Name tvyro prisiminimai – jis (tėtis), būdamas vaiku, nerūpestingai leido dienas banguojančių pievų ir ošiančio miško prieglobstyje. Tačiau visa tai - praeitis, o jis pats jau suaugęs, gyvenimo ir kasdienybės rutinos supančiotas žmogus. Tėčio ir sūnaus bendrystė pašlijusi, tėtis niekaip neranda minutėlės dėmesio savo sūnui, kurio taip trūksta mažajam Jonukui: vis rūpesčiai, rūpesčiai, rūpesčiai, kol vieną rytą tėvas pabudęs miegamajame neranda savo sūnaus. Taip prasideda mažojo Jonuko nuotykiai miške su seniai pamirštais, dar paties jo tėčio žaislais: meškiuku Pūkuotuku, paršeliu Knyskliuku, triušiu, asiliuku ir pelėda. Juk tėtis irgi kažkada buvo mažojo Jonuko amžiaus...
Dramos teatras, Kita

Išdrįsk kalbėti

Mokiniai dalyvaujantys užsiėmime praplės savo suvokimą, kaip reikia bendrauti nuo scenos, kokios bendravimo technikos, kiek daug reikia žinoti, siekiant sudominti ir įtikinti
auditoriją. Praktinių užsiėmimų metu, jie sakys kalbas, mokysis kūrybiškai išsisukti iš nepatogių situacijų, mokysis kritiškai mąstyti bendraujant su auditorija ir partneriais scenoje, mokysis nustumti baimes, kurios blokuoja kritinį mąstymą. Esame sulaukę tokių šio renginio dalyvių atsiliepimų: „Iš pradžių nenorėjau eiti į šį renginį, nes žinojau, kad reiks kalbėti, bet dabar džiaugiuosi, kad atėjau, man labai patiko“, „Aš nežinojau, kad galiu viešai kalbėti“, mokytoja: „Tie vaikai, kurie dalyvavo jūsų mokymuose, dabar tiesiog veržiasi atsakinėti prieš klasę, net įkalbinėti nereikia“. Renginiai buvo vedami šiose mokyklose: Kauno Nemuno vidurinė mokykla, Kauno Valdorfo mokykla, Garliavos Jonučių progimnazija. Tokie rezultatai vos po 2 valandų renginio su mokiniais.
Dramos teatras

Spektaklis „9.18“

Spektaklis (storytelling‘as) „9.18“ prakalbs apie dar vieną visuomenės skaudulį - nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą, psichologinį ir fizinį smurtą (vaikai gyvenantys
priklausomybes turinčių tėvų šeimose; vaikai, gyvenantys tėvų skyrybų karštinėje, kai tampa įrankiu suaugusių kerštui pasiekti; vaikai augantys vaikų globos namuose; vaikai gyvenantis materialiai stipriose šeimose, tačiau tėvus regintys kartą per savaitę; vaikai gyvenantys pas senelius po tėvų mirties; vaikai gyvenantys kitoje šalyje nei tėvai, nes šeima paliesta emigracijos ir t.t.). Šios temos aktualios ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Jos svarios ne tik kaimuose, mažuose miesteliuose, miestuose, Alytaus mieste, mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neretai šia tema artimųjų rate nekalbama, o svetimam apie patiriamą smurtą, vidinę gėlą pasisakyti gėda. Kad ir kaip aktyviai Lietuvoje veiktų pagalbos centrai, fizinis smurtas neretai vis dar tampa norma, o psichologinis - apgaubiamas „nieko tokio, visi taip gyvena“ migla. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali bent apnuoginti, jo egzistavimą iškeliant į viešumą be slėpinių, suteikiant žinių, ką daryti kritinėse smurto situacijose (tiek smurto dalyviams, tiek jį regintiems) bei paskelbti esminį: MES TAI MATOME. Mitas, kad tai liečia tik asocialias šeimas bei jose gyvenančius. Tai liečia ir tuos, kurie viešumoje primena idealią šeimą, o už namų durų nubunda nemeilės slibinas su visomis savo galvomis: smurtu, baime, gėda, žeminimu, patyčiomis ir nuovargiu kovojant už savo bei artimo ramybę (kartais gyvybę).
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Dramos teatras, Kita

Burtininko Dyvo ir tetos KU-KŪ (Hana Stanislava Šumilaitė) edukacinė ir kultūrinė teatro programa (Nuotolinė paslauga)

Burtininkas Dyvas bei teta KU-KŪ - teatro atstovai, personažai, pasirengę nuotoliniu būdu įtaigiai atskleisti teatrą tiek kaip išraiškos priemonę, tiek kaip pastatą, kuriame rodomi
įvairiausi spektakliai. Lavinant vaikų vaizduotę bei kūrybiškumą, burtininkas ir teta KU-KŪ virtualiai mokys savo vaidmenų subtilybių, taipogi supažindins su teatro istorija. Paslaptingasis burtininkas Dyvas leis vaikams pasinerti į magijos pasaulį: juo susižavėti, tačiau ir kritiškai įvertinti. Netikėtai atsirandanti burtų lazdelė, burtininko skrybėlė, rankose pranykstanti nosinaitė – stebuklai, kurie iš tiesų egzistuoja, o gal tai tik iliuzija? Į šį ir kitus klausimus atsakysime drauge. Tuo tarpu, keistuolei tetai KU-KŪ pačiai iškils daug klausimų. Užduodami smalsius klausimus - mokysimės visi. Teta tarsi “iškritusi iš laikrodžio”, dažnai nesupranta įvairių dalykų, todėl vaikai, kartu su ja virtualiai vaidindami, jai padės susivokti šiame gyvenime. Teta - linksma, naivi, išradinga ir juokinga, todėl tokias emocijas bandys perteikti ir mokiniai. Kartu su teta KU-KŪ mokiniai “keliaus po platų pasaulį”, sustodami netikėčiausiose stotelėse. Ten aplankys gražiausias vietas, nuotoliniu būdu bandys atvaizduoti įvairiausius vaisius, daržoves, gyvūnus. Juk prisirpęs pomidoras – linksmas, šmaikštus, o liūtas savimi pasitikintis, didingas. Tokiais kartu su teta KU-KŪ ir pabandysime pabūti! Išalkę po kelionės, mokiniai improvizuojant mokysis atsidaryti nematomą stiklainį uogienės (išduosime paslaptį - mums patinka braškių, o Jums?). Su teta KU-KŪ taipogi jie galės pasitikrinti savo žinias apie teatro pastatą ir jo vidų. Galbūt iš naujo prisimins kas yra scena, jos uždanga, užkulisiai ar parteris. Animatoriai: Vytautas Diržininkas, Hana Stanislava Šumilaitė.
Dramos teatras

Istorinis spektaklis ” Šimtmečio moterys”

Istorinis- dokumentinis spektaklis, skiriamas pirmosioms Lietuvos feministėms – garsiausioms Lietuvos tarpukario moterims, ponioms, kurios savo kūryba ir veikla prisidėjo prie valstybės
atstatymo darbų. Tai spektaklis, padedantis geriau suprasti ir įsiminti mūsų valstybės istoriją, skatinantis didžiuotis mūsų valstybe.
Rodomi įrašai: 11 - 20270