Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dramos teatras

Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką

Spektaklis „Nebylys“, pelnęs daugybę reikšmingų teatro apdovanojimų, siūlo vyresniųjų klasių moksleiviams vieną įdomiausių ir originaliausių J. Tumo –Vaižganto kūrybos interpretacijų
profesionalaus teatro scenoje. Inscenizacijos autorius ir sumanytojas yra vienas ryškiausių teatro kūrėjų – režisierius Jonas Vaitkus. Jis, kartu su garsių scenos meistrų komanda pateikė savitą „Nebylio“ versiją, kurioje, pasitelkiant šiuolaikines teatro raiškos priemones, plėtojami pagrindiniai J. Tumo- Vaižganto apysakos motyvai. „Nebylys“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas, kurio pagrindas –neleistina meilė ir ribos, kurias peržengęs žmogus sugriauna savo gyvenimą. „Nebylio“ siužetą vienu sakiniu galima būtų nusakyti kaip tragiškai susiklosčiusią draugystės ir meilės istoriją apie du draugus, pamilusius vieną moterį. Ši apysaka pasižymi psichologine gelme, moraliniu turiniu, kurie spektaklyje perteikiami ne tik žodžiu, bet įspūdinga scenografija, video projekcijomis, judesiu, išraiškinga vaidyba. Spektaklis užduoda daug klausimų, verčia susimąstyti apie meilės jėgą ir žmogiškąją prigimtį. Po spektaklio vyks susitikimas su aktoriais, kurio metu bus diskutuojama, atsakoma į moksleivių klausimus, supažindinama su kūrybiniu procesu.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Blusyno pasakojimai“ pagal Gendručio Morkūno knygą

Vieną dieną, viena šeima – mama, tėtis, dukra ir sūnus – išsiruošė į kelionę automobiliu. Į ilgą kelionę automobiliu. – Ką veikti kelionės metu? – klausia vaikai. Tėvai vaikams pasiūlo
žiūrėti pro langą, nes ten daug įdomių dalykų. Žmonės sako, tų įdomių dalykų krūvos yra miestų parkuose, kaimų keliukuose, gėlių vazonuose ir net taikiai stovinčiuose laikraščių kioskuose. – Bet jeigu greitai nusibosta žiūrėti pro langą ir ieškoti tų įdomių dalykų? Ką tada veikti? – klausia vaikai. – Tada, – atsako tėvai, – žiūrėkite pro automobilio langus ir stebėkite žmones, nes jie patys įdomiausi. Jie būna ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, o kartais ilgi, stori, rėksniai, tyleniai, stropūs, išradingi. Jų daug visame pasaulyje. Iš aukštai žmonės atrodo kaip blusos, kurios neranda sau vietos – šokinėja ir laksto iš vienos vietos į kitą. Žodžiu, tikras blusynas. Netikite? Patys pažiūrėkite... Ir tada iš tėvų lūpų pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuką ir mergaitę. Viename mieste gyveno mergaitė, kuri linkėjo tik blogus palinkėjimus. Ir jie pildėsi... Tame pačiame mieste gyveno ir vienišas berniukas, kuris turėjo pašėlusiai rūpestingą mamą... Tada tie du vaikai susitiko ir pamilo vienas kitą, o tada tai prasidėjo... Kuo toliau, tuo kelionė darosi įdomesnė, ar ne? Jeigu ir Jūs norite keliauti kartu, ateikite į spektaklį. Prisisekite diržus. Variklis užvestas.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Ežiukas rūke“ pagal S. Kozlovo knygos „Ežiukas rūke“ pasakas

Režisierius Paulius Ignatavičius šiauliečiams paruošė sceninę interpretaciją pagal S. Kozlovo knygos „Ežiukas rūke“ pasakas. Tai trumpos, keistos ir neretai komiškos istorijos, savo
paprastumu ir literatūrine verte prilygstančios A. A. Milno „Mikei Pūkuotukui“, A. de Sent-Egziuperi „Mažajam princui“. Daugelis mūsų su malonumu prisimena Jurijaus Noršteino sukurtą animacinį filmuką „Ežiukas rūke“, kuris 2003 m. buvo išrinktas geriausiu visų laikų ir tautų animaciniu filmu. S. Kozlovo pasakos yra kitokios: jose nėra didaktikos, tiesmukų pamokymų ar naivaus infantilumo. Spektaklio režisierius, kaip ir knygos autorius, pasitiki vaikų intelektu ir nuovoka suprasti net keisčiausius dalykus. Pagrindiniai veikėjai (Ežiukas, Meškiukas, Kiškis) keliauja iš vienos pasakos į kitą ir nuolat patenka į keistas situacijas, kurios išprovokuoja ir tokius pat keistus veikėjų apmąstymus įvairiausiomis temomis. Ežiukas, Meškiukas ir jų draugai didžiąją savo laiko dalį tiesiog mėgaujasi paprastais gyvenimo malonumais: žaidžia miške, bendrauja, džiaugiasi vienas kito draugija, geria arbatą, stebi saulėlydžius... Neretai veiksmas gimsta apmąstymo metu: įlipus į vamzdį, galima nukakti į mėnulį; liūdesį nubaidytų jūra namuose... „Stebuklas šiose pasakose neatrodo stebuklingas – jis toks paprastas, lyg tas kasdienis arbatos puodelis. Veikėjų nevaržo jokie moksliniai realybės dėsniai. Imdamiesi kokios nors iš pažiūros absurdiškos veiklos – kad ir jūros kūrimo namuose – veikėjai nenustemba, kai ji iš tiesų atsiranda. Čia viskas yra įmanoma ir tam nereikia magiškų pagalbininkų ar priemonių”.
Dramos teatras

Spektaklis „CV, arba Kas aš esu?" (išvažiuojamoji)

Justas Tertelis CV, arba Kas aš esu? Režisierius ir dramaturgas Justas Tertelis Scenografija Laura Luišaitytė Kompozitorius Jokūbas Tulaba Vaidina: Vesta Šumilovaitė, Benita
Vasauskaitė, Karolis Kasperavičius, Vaidotas Žitkus, Rokas Petrauskas, Danas Kamarauskas Kada ir kodėl jūs paskutinį kartą (pa)pildėte savo gyvenimo aprašymą (CV)? Kaip dažnai tenka jį peržvelgti ir kaip tai, kas jau užrašyta “apie jus” keičia tai, koks(-ia) jūs iš tikrųjų esate šiandien? Ar iš jūsų CV išvis įmanoma suprasti koks(-ia) jūs esate šiandien? Teatro laboratorija "Atviras ratas” pristato jau trečiąją šio sezono premjerą - Justo Tertelio ir kūrybinės komandos spektaklį - tyrimą “CV, arba Kas aš esu?”. Ši pjesė, jau įvertinta garbingos komisijos (laimėjusi pirmąją vietą LRT Radijo teatro konkurse, bei specialų LATGA prizą už originalumą) pirmą kartą adaptuojama teatro scenoje. Spektaklio struktūra ir forma kviečia žiūrovus kartu su aktoriais keliauti per vieno labai mums visiems gerai žinomo “piliečio” gyvenimo aprašymą (asmenybė atskleidžiama spektaklyje), tuo pačiu įtraukiant į atvirą teatrinę diskusiją - kaip užfiksuoti žmogaus gyvenimą? Ar jį reikia fiksuoti? Sumuoti? Jeigu taip - tai kas čia svarbiausia, ko negalima praleisti? Jeigu ne - tai kodėl mes nuolatos tai darome? Šis spektaklis, tęsiantis teatro laborarorijos “Atviras ratas” teatrinę tradiciją, nestokoja jautrumo, humoro ir savitos teatrinės kalbos, kviesdamas žiūrovus į teatrinį dialogą - tyrimą apie tai, koks yra šiandieninis mūsų gyvenimo aprašymas? Kviečiame mėgaujantis teatru atpažinti save!
Dramos teatras

Spektaklis „Šešėlių šalyje“

„Šešėlių šalyje“ visi gyvena savo gyvenimą – linksmi, laimingi, susirūpinę, užsispyrę, išdykę... Bet jų ramų gyvenimą sudrumsčia Piktaveidis, kuris atima iš kiekvieno jų emocinę būseną
ir visi tampa liūdni beveidžiai. Kad atgautų save, reikia kilnaus ir drąsaus poelgio. Nes blogis ir tamsa visuose pasakojimuose turi atsvarą – tai gėrį ir šviesą. Ar vienas, nors ir drąsus, berniukas sugebės įveikti stiprų ir piktą priešą? Ar vieno gero prisiminimo užteks kovojant su visko, kas gera, neigimu? O gal motinos ir vaiko ryšys nenugalimas net praradus visus prisiminimus? Gal tai jėga, kuri drąsina net pačius bailiausius? Į šiuos bei dar daug kitų klausimų apie mamos ir vaiko ryšį, apie draugystę, vienybę, drąsą, pasitikėjimą ir bandys atsakyti ši nepaprasta, emocijų pilna istorija. Nustebins ne tik stiprūs veikėjų charakteriai, bet ir išmintingos, per vaikų patyrimą ateinančios emocinės pamokos. Kviečiame į drąsos ir atradimų kupiną pasaulį, kuriame kiekviena sužibusi prarasto prisiminimo liepsnelė įžiebia naują tikėjimą savimi ir savo vidinėmis galiomis!
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Bebenčiukas ir Laumė“ Kosto Kubilinsko bei Petro Cvirkos kūrinių motyvais

Tai linksma pasakaitė, kuriai panaudoti Kosto Kubilinsko eiliuoti tekstai ir Petro Cvirkos proza, spektaklis papildytas režisierės Ingos Norkutės kūrybos dainelėmis. Įvairaus amžiaus
žiūrovai šiame spektaklyje randa ką nors įdomaus sau. Vaikai galės pasisemti gerumo iš spektaklyje pavaizduotos gėrio ir blogio kovos, paaugliams ir suaugusiesiems bus įdomūs humoristiniai spektaklio momentai. Pasaką seka sugalvoti personažai – spintoje gyvenantys Bildukai, būtent bildukai, o ne baubai, kuriais kartais gąsdinami vaikai.
Dramos teatras

J. Anouilh „Antigonė“

Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tebus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui,
kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Kreontas netenka visko, suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą. Prancūzų dramaturgo J. Anouilh Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto.
Dramos teatras

Spektaklis "Vabalo Džojaus nuotykiai"

„Vabalo Džojaus nuotykiai“ - tik iš pirmo žvilgsnio nuotaikinga istorija apie Vabalą, kuris, savo nelaimei, įsimyli pašėlusią Boružėlę Taškę ir keliauja jos ieškoti. Tačiau iš tikrųjų
tai istorija ne tik apie tai. Tai istorija apie kiek kitokią meilę. Apie meilę savo Tėvynei, savo kraštui. Vaikams suprantama kalba analizuojamos pilietiškumo, atsakomybės ir pakantumo vienas kitam temos. Tad ar išsilaisvins Vabalas Džojus iš skruzdžių kalėjimo? Ar sulauks pagalbos iš sportininko slieko? Ar suras savo mylimąją? Ar paliks savo kraštą ir iškeliaus ieškoti geresnės pievos? Pasikvieskite mus į svečius ir mes visi kartu atsakysime į šiuos ir kitus klausimus. Kaip ir visuose „Drakoniuko Teatro“ paruoštuose spektakliuose, ne išimtis ir šiame, nenaudojamos lėlės, o vaidmenis atlieka profesionalūs aktoriai, kurie ne tik vaidina, bet ir atlieka muzikinius numerius bei šoka
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Mažasis princas“ pagal Antoine de Saint-Exupery knygą „Mažasis princas“

„Mažasis princas“ – tai filosofinė pasaka, švelniai ironizuojanti „rimtą“, tik skaičius ir racionalųjį pradą pripažįstantį suaugusiųjų pasaulį. Čia raginama žvelgti į pasaulį atvira
širdimi, kalbama apie tai, kas iš tiesų svarbu šiame gyvenime – meilę, patirtį, draugystę, atsakomybę. 1943 m. pasirodžiusi nedidelės apimties novelė – alegorinė pasaka „Mažasis princas“ – tapo visų laikų viena geriausiai perkamų knygų pasaulyje. Pagal ją kuriami spektakliai, operos, animaciniai ir vaidybiniai filmai. Savąją inscenizaciją Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatantis režisierius Š. Datenis teigia, kad spektaklyje į „Mažojo princo“ pasaulį bus žvelgiama šiuolaikiškai, tačiau esminės knygoje deklaruojamos vertybės išliks tos pačios – tai meilė, draugystė, atsakomybė, bendravimo džiaugsmas. Režisierius įsitikinęs, kad vaikams, o kartu ir suaugusiesiems, vertėtų neužmiršti, kad „tu tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukini“. Istorija apie dykumos viduryje priversto nusileisti lėktuvo piloto ir mielo berniuko iš kitos planetos draugystę vienodai žavi tiek vaikus, tiek suaugusiuosius: kaip knygos dedikacijoje rašė Antoine de Saint-Exupery, „visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai“. Kiekvienas, skaitęs šį literatūros klasika tapusį kūrinį, veikiausiai turi susikūręs savąją „Mažojo princo“ viziją. Š. Datenis prisipažįsta, kad šis pasirinkimas stipriai įpareigoja: pasak jo, „Mažasis princas“ yra tapęs tarsi vaikų literatūros „Hamletu“. Spektaklio Šiauliuose kūrėjai „Mažojo princo“ pasaulį bando atverti tarsi žmogiškąjį „kosmosą“, paslaptingą erdvę ir kartu žemišką vietą, kurioje įvyksta svarbiausieji gyvenimo pažinimo momentai. Mažojo princo vaidmuo patikėtas aktoriui Aidui Matučiui. Visus likusius personažus: Pilotą, Garbėtrošką, Girtuoklį, Žibintininką, Rožę, Lapę, Gyvatę, įkūnys du aktoriai – Dalius Jančiauskas ir Monika Šaltytė.
Dramos teatras

Volker Ludwig „Bela, Bosas ir Bulis“, spektaklis vaikams

Spektaklis pagal vokiečių dramaturgo Volker'io Ludwig'o pjesę „Bela, Bosas ir Bulis? supažindina su naujos krypties – probleminiu teatru vaikams. Su vaikais reikia kalbėti apie
problemas, neigiamus dalykus. Kai vaikas turi problemą ir mano, kad toks yra vienas, tuomet yra labai sunku, o kai pamato viską iš šalies, supranta, kad viskas nebeatrodo taip tragiškai. Pagrindiniai spektaklio personažai – septynmečių draugų trijulė – Bela, Bulis ir Bosas. Tai ne vardai, o pravardės, atitinkančios ir personažų charakterius. Bela – graži mergaitė, kaprizinga, gyvenanti tik su mama, Bulis – varganai gyvenančių tėvų vaikas, stačiokiškas berniukas. Bosas – turtingų tėvų vaikas, lepūnėlis. Visiems šiems pagrindiniams personažams trūksta dėmesio ir meilės. Jie susidraugauja ir bando vienas kitu rūpintis ir vienas kitam padėti. Režisierius Antanas Gluskinas teigia, jog šiuo spektakliu nesiekia reformuoti vaikų teatro, jam tiesiog svarbu kalbėti su vaiku tomis temomis, kurių vengia kiti. „Kai tyli tėvai, mokytojai, visuomenės veikėjai ir televizija, turi kalbėti teatras, – mano režisierius. – Drąsiai, žaismingai, be perdėtos didaktikos ir moralizuojančio tono.“
Rodomi įrašai: 231 - 240240