Dailė, Dramos teatras

„Žaidžiame teatrą"- teatrinė edukacija mažiesiems

Tikslas - suvokti nuotaikų ir jausmų pasaulį. Išlaisvinti save ir atverti emocijas. Uždaviniai - nukeliaudami į gyvų skulptūrų sukurtą atmosferą, išreikšime savo emocijas - nuostabą,
baimę, džiaugsmą... Mums padės atsiverti scenografija, tam tikros atributikos detalės, muzika, šviesa. Edukacinė pamokėlė „Žaidžiame teatrą" mus nukels į jausmų ir nuotaikų pasaulį, atvers didžiąją scenos uždangą. Atsidūrę teatro scenoje tarp gyvų skulptūrų, dekoracijų, šviesos ir muzikos netikėtų efektų kiekvienas pasijausime savaip. Atversime savo emocijas, jausmus. Atminčiai sukursime senovinį paveikslą, kartu su dailininke pasigaminę teatrinę atributiką.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Skaitmeninis spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams "Pakalnučių metai"" (Nuotolinė paslauga)

„Knygos teatro“ spektaklis „Pakalnučių metai“ pastatytas pagal noveles iš Jurgos Ivanauskaitės debiutinio novelių rinkinio „Pakalnučių metai“ (1985). Novatoriški, savo laikmetį
pralenkę, tuometinio socialinio gyvenimo skurdumui opoziciški jaunosios, tuomet dar aštuoniolikmetės autorės tekstai, buvo akinamas blykstelėjimas lietuviškosios literatūros padangėje. J. Ivanauskatė rašė apie dar draustinas, tačiau jau daugelio žmonių galvose kirbančias idėjas. Anuomet susilaukę didelio kritikų dėmesio, rašytojos tekstai priskiriami pirmiesiems lietuviškiems Vakarų pasaulio atspindžiams bei pirmiesiems bandymams atverti duris į išsvajotą laisvę. Spektaklyje stengiamasi perteikti knygoje jaučiamas emocijas, mintis, idėjas, potyrius, spalvas ir dar daugiau. Vidinės veikėjų dramos atskleidžiamos per melodiją, aromatą, spalvą ar lytėjimą. Kiekviena detalė, kaip ir rašytojos J. Ivanauskaitės kūryboje, čia tampa ypatingai svarbi. Spektaklio vaizdai nuolat persipina ir slenka per veikėjų tekstą, žaisdami bei kurdami neįprastas, vaizduotę žadinančias istorijas.
Literatūra, Dramos teatras

Daraktorinė arba Slaptoji XIX a. mokykla

Edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (Slaptoji) mokykla“ – pamoka-žaidimas atkurtoje XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Užsiėmimo tikslas – taikant novatoriškus edukacinius ugdymo
metodus istorinėje-kultūrinėje erdvėje, supažindinti jaunimą su slaptųjų (daraktorinių) mokyklų laikotarpiu Lietuvoje bei aktyvinti ir efektyvinti vertybių sklaidą, didinant mokinių motyvaciją domėtis Lietuvos krašto istorija, skatinti jaunimą skaityti, domėtis knygomis. Edukacinio užsiėmimo uždaviniai: pristatyti edukacinės programos dalyviams spaudos draudimo laikotarpį; supažindinti dalyvius su spaudos draudimo laikotarpiu, mokykloje bei visuomeniniame gyvenime taikytomis carinės Rusijos rusifikacijos priemonėmis; pristatyti mokiniams daraktorinę mokyklą (slaptąją lietuvišką mokyklą) kaip atsvarą rusifikacijai; kelti knygos vertę pasitelkiant meninės edukacijos priemones; ugdyti mokinių norą pažinti ir perimti tautos istorinę atmintį; skatinti mokinių kūrybinę saviraišką kultūrinėje erdvėje. Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su muziejaus ekspozicijoje esančia eksponatų kolekcija, menančia spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904), su svarbiausiais istoriniais faktais. Edukacinėje erdvėje – XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje, mokiniai supažindinami su graždanka, grifelinėmis lentelėmis, lietuviškomis maldaknygėmis, naudotomis per lietuviškos spaudos draudymetį. Mokiniams pristatoma lietuviškos mokyklos istorija spaudos draudimo laikotarpiu. Supažindinama su žymiausiais knygnešiais, daraktoriais, pagrindiniais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“, kokios bausmės grėsdavo mokiniams, išdrįsusiems prakalbėti surusintose valstybinėse mokyklose. Mokiniai dalyvauja vaidmenų žaidime „Slaptoji lietuviška mokykla“. Dalyviai pasiskirsto vaidmenis (du žandarai, daraktorius (mokytojas), knygnešys, pirkios šeimininkas ir mokinukai), vaidina trijų scenų vaidinimą (naudojami vaidinimui skirti rūbai; knygnešio ir žandarų dialogas).
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”(su brailio rašto integracija)

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojančios elfės Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Dramos teatras

Spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“

…motina sprendžia kryžiažodžius # tėvas beria keiksmažodžius # virtualūs žmogeliukai žaidžia karą # šunys loja ant savo šeimininkų # šeimininkai dresuoja savo vaikus # pastarieji
bendrauja tik su savo bendraamžiais ir bando žaisti visai nevaikiškus žaidimus… Štai tokią gana realistinę šiuolaikinės šeimos karikatūrą spektaklyje "(Ne) vaikų žaidimai" kuria režisierius Albertas Vidžiūnas ir vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų – dramaturgas Herkus Kunčius, kurio proza pasižymi įžūlia tematika, šokiruojančiu vaizdavimu ir moralinių skrupulų laužymu. Jaunimui skirtas spektaklis, aštri socialinė drama, išryškinanti šiuolaikinės Lietuvos aktualijas, savyje talpina ir tėvų-vaiku santykių, ir jaunimo tarpusavio bendravimo problematiką. Spektaklio erdvė – daugiabutis ir aplink jį vykstantys ,,vaikų žaidimai“, t.y. visai nevaikiška komunikacija ar tai, kas nuo jos lieka. Vieni žaidžia ,,karą“, kiti ,,gydytojus“, treti guli girti, -- o po balkonu apskritai plyti kapinės, kuriose vyksta nesuprantami dalykai... Šiais atpažįstamais ir asociatyviai stipriais dėmenimis dėliojama visa spektaklio dramaturgija, iš buitinio lygmens pakylėjanti į universalių prasmių plotmę.
Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“ (5-12 klasėms)

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 5 -12 klasių moksleiviams. Ši edukacija yra tęstinė, pradedama nuo pirmųjų klasių, adaptavus užduotis pagal vaikų/jaunimo amžių
ji tęsiama, todėl taip užtikrinama tobulėjimo galimybė ir pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes klases. Šios edukacijos tikslas pateikti teorines žinias apie kalbą, kalboje dalyvaujančius kalbos padargus, supažindinti su žmogaus balso galimybėmis. Teorinės žinios edukacijos metu pritaikomos praktiškai. Tai ne tik nauja jaunimui, bet ir įdomu išbandyti. Kas yra scenos kalba, ar ji skiriasi nuo mūsų kasdienės kalbos mokykloje ar namuose, ar balsas gali atspindėti žmogaus asmenybę, išsilavinimą, netgi profesinius aspektus. Ar intonacija gali atstumti žmogų, jį žeisti arba, atvirkščiai, suteikti teigiamas emocijas, kas yra balso jėga, kaip ją valdyti. Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai/jaunimas supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kiekvienos amžiaus grupės moksleiviams parenkamos ir pritaikomos skirtingos praktikos užduotys – jaunesnieji įsikūnija į personažus, vyresnieji balsu mėgina ir mokosi reikšti emocijas. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Muzika, Dramos teatras

Dirbtuvės su kompozitoriumi

Dirbtuvėse su kompozitoriumi ir aktoriumi dalyviai mokysis kompozicijos pagrindų netradiciniais būdais - be natų ar instrumentų. Dalyviai turės galimybę įsiklausyti ir geriau pažinti
juos supantį garsovaizdį, eidami specialiai kompozitoriaus sudarytą maršrutą. Įsiklausę į aplinką dalyviai mokysis analizuoti ir interpretuoti garsus, suprasti jų keliamas emocijas. Taip pat dalyviai susipažins su kine kuriamų triukšmų metodais bei sukurs savo muzikinius takelius, kuriuos galės panaudoti teatro ar kino etiuduose.
Dramos teatras

Spektaklis ,,Apie nieką"

Ar kada nors pagalvojote, kaip gimsta spektaklis? Už uždarų durų tolimiausiuose teatro užkaboriuose tekstą it mantras kartojantys aktoriai, autoritetingas režisieriaus balsas, magiškai
susidygsniuojantys kostiumai ir mąslus kompozitorius, kuriantis garso takelį? Nieko panašaus. Trys aktoriai, vienas dramaturgas, vienas stalas ir trys kėdės – sveiki atvykę į spektaklio kūrimo procesą. Iš ko atsiranda menas? Kuo panaši kūryba ir mirtis? Apie ką ir kaip kalba teatras? Kritikai meno portaluose, žiūrovai teatro rūbinėje, režisieriai interviu kultūros laidoms sako: apie viską. O mes statome spektaklį apie nieką. Režisieriaus Lino Jurkšto spektaklis pagal paties sukurtą pjesę “Apie nieką” – komiškas, absurdiškas ir chuliganiškas meno šaržas, autoironijos prožektorių atgręžiantis į pačius kūrėjus. Nuo pirmojo pjesės skaitymo iki premjeros dienos per vieną vakarą aktorius palydintys žiūrovai vienu metu regi ir spektaklio kūrimo procesą, ir su itališkojo commedia dell’arte žanro prieskoniu suręstą istoriją apie jaunuolį, bandžiusį nugalėti Mirtį. Spektaklis “Apie nieką” – kūrybos užkulisiai, persikėlę į sceną, žaisminga provokacija bei miklus balansavimas tarp nonsenso ir klausimų apie egzistenciją. Režisierius ir dramaturgas - Linas Jurkštas Vaidina: Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Gabrielius Zapalskis, Birutė Belada Tauterytė/ Viola Klimčiauskaitė. Dailininkė - Ramunė Skrebūnaitė Kompozitorius - Gabrielius Zapalskis Spektaklio trukmė - 2 val. 15 min. (1 pertrauka) Premjera - 2019 m. sausio 25 d. N-12
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis ĮSILAUŽĖLIS, susitikimas su spektaklio kūrėjais

Spektaklis jaunimui "Įsilaužėlis" pastatytas pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas
yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė? Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. „Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Literatūra, Dramos teatras

Dramos laboratorija “Jei būčiau personažas arba autorius” (Nuotolinė paslauga)

Dramos laboratorijos “Jei būčiau personažas arba autorius” metu bus skaitomi 5-9 klasių moksleivių amžiaus grupei skirti lietuvių ir užsienio autorių trumpieji dramos kūriniai, kartu su
moksleiviais analizuojami jų personažai, o galiausiai – aptariami pjesės autoriaus, kaip menininko pasirinkimai.
Rodomi įrašai: 21 - 30270