Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Dramos teatras, Kita

Burtininko Dyvo ir tetos KU-KŪ (Hana Stanislava Šumilaitė) edukacinė ir kultūrinė teatro programa

Burtininkas Dyvas bei teta KU-KŪ - teatro atstovai, personažai, pasirengę įtaigiai atskleisti teatrą tiek kaip išraiškos priemonę, tiek kaip pastatą, kuriame rodomi įvairiausi
spektakliai. Lavinant vaikų vaizduotę bei kūrybiškumą, burtininkas ir teta KU-KŪ mokins savo vaidmenų subtilybių, taipogi supažindins su teatro istorija. Paslaptingasis burtininkas Dyvas leis vaikams pasinerti į magijos pasaulį: juo susižavėti, tačiau ir kritiškai įvertinti. Netikėtai atsirandanti burtų lazdelė, burtininko skrybėlė, rankose pranykstanti nosinaitė – stebuklai, kurie iš tiesų egzistuoja, o gal tai tik iliuzija? Į šį ir kitus klausimus atsakysime drauge. Tuo tarpu, keistuolei tetai KU-KŪ pačiai iškils daug klausimų. Užduodami smalsius klausimus - mokysimės visi. Teta tarsi “iškritusi iš laikrodžio”, dažnai nesupranta įvairių dalykų, todėl vaikai, kartu su ja vaidindami, jai padės susivokti šiame gyvenime. Teta - linksma, naivi, išradinga ir juokinga, todėl tokias emocijas bandys perteikti ir mokiniai. Kartu su teta KU-KŪ traukinuku “keliaus po platų pasaulį”, sustodami netikėčiausiose stotelėse. Tenais aplankys gražiausias vietas, bandys atvaizduoti įvairiausius vaisius, daržoves, gyvūnus. Juk prisirpęs pomidoras – linksmas, šmaikštus, o liūtas savim pasitikintis, didingas. Tokiais kartu su teta KU-KŪ ir pabandysime pabūti! Išalkę po kelionės mokysis atsidaryti nematomą stiklainį uogėnės (išduosime paslaptį - mums patinka braškių, o Jums?). Su teta KU-KŪ taipogi mokiniai galės pasitikrinti savo žinias apie teatrą kaip pastatą, t.y. jo vidų. Galbūt iš naujo prisiminti kas yra scena, jos uždanga, užkuliusiai ar parteris. Animatoriai: Vytautas Diržininkas, Hana Stanislava Šumilaitė. Programa yra įgarsinta - visą reikalingą aparatūrą atsivežame.
Dramos teatras

Muzikinis poezijos spektaklis "Girdėjau tavo atdūsį"

Muzikiniame poezijos spektaklyje "Girdėjau tavo atdūsį", pasitelkiant teatrinės raiškos įvairovę pristatoma Pauliaus Širvio ir Salomėjos Nėries poezija. Tai vieni ryškiausių
pokario meto Lietuvių lyrikai. Spektaklyje jų eilės susipina į meilės istoriją apipintą dainomis. Renginyje moksleiviai išgirs ne tik vienų ryškiausių Lietuvos lyrikų eiles ir pagal jų tekstus sukurtas dainas, bet ir susipažins su poetų asmeniniu gyvenimu. Galės padiskutuoti apie šių poetų indėlį į lietuvių literatūrą
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „ERRORAI“

„Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklyje „ERRORAI“, remiantis mokslo pavyzdžiais, kalbama apie žmonių požiūrio taškus priimant neišvengiamybę klysti. Kas nutinka, kai klaida įvyksta
laiku ir taip, kaip reikalinga? Pasaulį išvysta stulbinantys išradimai, kurių, regis, nė neturėjo būti, o istorija pasuka kitu keliu... Spektaklyje analizuojamas Žano Buridano paradoksas, Tomo Edisono istorija ir išradimai, atrasti per klaidą. Šiuolaikiniam išsilavinusiam mokslo pažangos klausimai yra svarbūs visuomenės funkcionavimo suvokimui, taip pat svarbu ir analizuoti kiek mes esame priimti savas ir visuomenės klaidas. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Spektakliu moksleiviai bus supažindinti su mokslo klaidomis, skatinami jų nebijoti ir suvokti jas kaip naudingą pamoką. Moksleiviai suvoks, kad mokslas turi didelės įtakos visuomenės pažangai, bus skatinama domėtis mokslo naujienomis. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), dramaturgas Justas Tertelis, aktoriai: Marija Petravičiūtė, Milda Noreikaitė, Simonas Dovidauskas, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Forumo teatro dirbtuvės „Prasminga diskusija“

Forumo teatro sesijos – žaidimai, sukurti šiltai atmosferai, situacijos, diskusijops su žiūrovu, klausimai. Vėliau, darbo eigoje patys žiūrovai eina į sceną ir keičia situacijas. Be
forumo teatro metodologijos moksleiviai mokysis sceninės kalbos , sceninio judesio – mankštos partimai, vaidybinių improvizacinių užduočių. Tai ne tik teatras – todėl svarbu kalbėtis. Todėl taikant forumo teatro metodą repeticijų metu jaunimas gvildena savo problemas, gali keisti spektaklio eigą, jį režisuoti ir taip spręsti įvairius klausimus.
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „REIKALAI“

Spektaklio veiksmas vyksta psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydomi trys fizikai: du iš jų save laiko Albertu Einšteinu ir Izaoku Niutonu, trečiasis tiki, kad jam kalba karalius
Saliamonas. Spektaklis atskleidžia mokslininko pasiaukojimo bei atsakomybes prieš visuomenę, žmogaus galimybių pakeisti pasaulį temas. Pjesės autorius problemas atskleidžia per fizikų išgyvenimus, tačiau lygiai tokius pat klausimus kelia ir sprendimus turi priimti ir kitų sričių mokslininkai, kūrėjai, valstybinių įstaigų tarnautojai, verslininkai, ir visi kiti darbuotojai, kurie susiduria su sistemos galia. Čia atsiranda reikalai – kasdieniai mūsų mūšiai prieš beprasmybę, nepriklausomai nuo mūsų pasirinkto profesinio kovos lauko. Spektaklį kuria Meno ir mokslo laboratorijos komanda, ankstesniu savo projektu – spektakliu DALYKAI nagrinėję kvantinės fizikos principus ir mokslo paradoksus. Spektakliu REIKALAI menininkai grįžta prie įprastos dramaturgijos ir ją interpretuoja mokslo patyrimo kontekste. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), aktoriai M.Petravičiūtė, M.Noreikaitė, E.Valadkevičiūtė, J.Šatkauskaitė, L.Jurgelis, G.Rimeika, J.Marčėnas, V.Vadeiša, S.Dovidauskas, M.Vaidotas.
Dramos teatras

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“ pagal Aldonos Liobytės pjesę, tarsi pasaka pasakoje. Čia žiūrovas ne tik supažindinamas su etnine kultūra, bet ir įtraukiamas kartu ją pajusti su
aktoriais.Edukacinė programa prieš spektaklį bus tarsi kelias, užburiantis ir vedantis žiūrovą į salę bei paliečiantis įvairius jo pojūčius: regą, lytėjimą, klausą, uoslę skonį. Stebėdamas vaikas paklius į stebuklingą sniego krioklį, kuriame galės paragauti „sniego varveklių", išgirsti žiemos muziką, lietuviškas, įtrauktas į nematerialųjį Europos kultūros paveldą, sutartines, užuosti medaus, cinamono, gvazdikėlių, žolelių arbatos kvapą, paridenti sniego kamuolius, pasisupti laumių žirgais - mediniais arkliukais. Šis spektaklis leis būti ne tik stebėtojais, bet ir veiksmo dalyviais. Spektaklyje bus naudojami stilizuoti vestuvių papročių elementai apipinti liaudies žaidimų ir šokių „pynėmis“, iliustruoti dzūkų kraštui būdingomis sutartinėmis, daugybe patarlių, priežodžių ir pasakiškai daininga šnekta. Girdimi dialogai primins dainų tekstus su daugybe palyginimų, grožybinių meilių žodelių, frazeologizmų. Spektaklyje gyvuos dzūkiška dvasia ir kultūra.
Dramos teatras

Spektaklis „Pono Zomerio istorija“

Patrick Süskind yra vienas populiariausių šiuolaikinių austrų rašytojų, kurio kūrybą mėgsta ir vertina Lietuvos skaitytojai. Jo pjesė „Kontrabosas“ jau keletą kartų statyta Lietuvos
scenose, tačiau romanas „Pono Zomerio istorija“ yra mažiau žinomas. Tai naujausia rašytojo knygą, šiek tiek autobiografinė istorija, jau tapusi bestseleriu Europoje. Ši knyga pasakoja apie augimą, apie mažo berniuko puikų, tačiau ir savo tamsiąsias puses turintį gyvenimą viloje Vokietijoje. Nors pagrindinis herojus yra vaikas, knyga yra skirta vyresnei auditorijai. Spektaklyje, kaip ir knygoje, bus linksmų ir nelabai linksmų istorijų — apie mergaites, panelę mokytoją ar tėvus. Spektaklis — tai priminimas apie tai, kaip skaudūs įvykiai, nutikę vaikystėje formuoja mūsų asmenybę ir įsivaizdavimą apie pasaulį — visam likusiam gyvenimui.
Dramos teatras

Spektaklis „9.18“

Spektaklis (storytelling‘as) „9.18“ prakalbs apie dar vieną visuomenės skaudulį - nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą, psichologinį ir fizinį smurtą (vaikai gyvenantys
priklausomybes turinčių tėvų šeimose; vaikai, gyvenantys tėvų skyrybų karštinėje, kai tampa įrankiu suaugusių kerštui pasiekti; vaikai augantys vaikų globos namuose; vaikai gyvenantis materialiai stipriose šeimose, tačiau tėvus regintys kartą per savaitę; vaikai gyvenantys pas senelius po tėvų mirties; vaikai gyvenantys kitoje šalyje nei tėvai, nes šeima paliesta emigracijos ir t.t.). Šios temos aktualios ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Jos svarios ne tik kaimuose, mažuose miesteliuose, miestuose, Alytaus mieste, mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neretai šia tema artimųjų rate nekalbama, o svetimam apie patiriamą smurtą, vidinę gėlą pasisakyti gėda. Kad ir kaip aktyviai Lietuvoje veiktų pagalbos centrai, fizinis smurtas neretai vis dar tampa norma, o psichologinis - apgaubiamas „nieko tokio, visi taip gyvena“ migla. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali bent apnuoginti, jo egzistavimą iškeliant į viešumą be slėpinių, suteikiant žinių, ką daryti kritinėse smurto situacijose (tiek smurto dalyviams, tiek jį regintiems) bei paskelbti esminį: MES TAI MATOME. Mitas, kad tai liečia tik asocialias šeimas bei jose gyvenančius. Tai liečia ir tuos, kurie viešumoje primena idealią šeimą, o už namų durų nubunda nemeilės slibinas su visomis savo galvomis: smurtu, baime, gėda, žeminimu, patyčiomis ir nuovargiu kovojant už savo bei artimo ramybę (kartais gyvybę).
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Edukacinis spektaklis „Tu stiprus ir aš stiprus“

Spektakliu „Tu stiprus ir aš stiprus“ tęsiame pasakojimą apie Tarškalų kaimo gyventojų nuotykius ir keliones. Tarškaliečiai nutarė pastatyti bokštą iki dangaus, nuo kurio galėtų gėrėtis
gražiosiomis savo kaimo apylinkėmis. Bokštą statyti sumanė iš lauko akmenų. Kad tokį pastatytum, daug stiprybės reikia. Todėl jie iškeliavo prie įžymių Lietuvos gamtos objektų – Parnidžio kopos, Stelmužės ąžuolo, Ladakalnio ir Barstyčių akmens – pasisemti stiprybės. Tačiau kelyje sutiko varžovą – Vaiduoklį. Jis nenorėjo, kad tarškaliečiai įgytų stiprybės ir visaip jiems trukdė. Taigi, kelionė tapo labai nuotykinga, nes teko Vaiduoklį pergudrauti. Spektaklio scenografijoje naudojamos specialiai spektakliui sukurtas Lietuvos žemėlapis, kuriame išryškintos Lietuvos gamtos įžymybės, naudojamos didelio formato fotonuotraukos – plakatai su šių gamtos įžymybių atvaizdais.Žaismingai ir vaikiškai pateikiama informacija apie minėtus gamtos paveldo objektus.
Rodomi įrašai: 21 - 30237