Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Dramos teatras, Kita

Lazeriai, eksperimentai, sprogimai ir kelionė laiku - spektaklis "Eureka!"

Eureka efektas – tai staigus ir netikėtas problemos sprendimo suvokimas. Ar nebūtų įdomu pamatyti tą momentą, kai visų laikų garsiausi mokslininkai patyrė savo EUREKĄ? Nusikelkime laiku
kartu su linksmaisiais mūsų aktoriais, kurie įkūnys tokius mokslininkus, kaip Archimedas, Izaokas Niutonas ir kartu patirkime atradimo džiaugsmą. Lazeriai, eksperimentai ir sprogimai pavers šią kelionę neužmirštamu nuotykiu. Įvairūs eksperimentai bus perteikiami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – sprogimai, ugnies kamuoliai ir garų geizeriai privers kiekvieną aikčioti iš nuostabos ir ilgam pasiliks atminty. Forumo teatro principu pastatytas spektaklis leis žiūrovams patiems iškelti problemas, pasiūlyti sprendimo būdus ir taip nulemti pasirodymo eigą. Viso renginio metu mokiniai bus kviečiami aktyviai dalyvauti diskusijose su vedėjais, įsitrauks į pasirodymą savo idėjomis ir pasiūlymais. RGB projekcinio lazerio filmukai padės lengviau suprasti eksperimentuose vykstančius procesus ir sukurs magišką atmosferą. Pagrindinis renginio tikslas - skatinti vaikų kultūrinį sąmoningumą per kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat populiarinti mokslą parodant nuostabiąją jo pusę. Renginio metu mokiniai pagilins istorijos, fizikos ir chemijos žinias, - o svarbiausia – labai linksmai praleis laiką!
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Dramos teatras

Spektaklis "Pelė Gudruolė"

Sename rūsyje susitiko du katinai: Rainis ir Baltakaklis. Labai jau ankšta pasirodė jiems savo kaime kartu gyventi. Tačiau abu labai nori pasilikti, nes čia jie gimė, užaugo, čia jų
gimtieji namai, miškas, upelis... Nutarė, kad eis lažybų: kuris pirmas sugaus pelytę Gudruolę, tas ir liks šeimininkauti kaime. O pelytė Gudruolė turi idėją. Kokią? Pažiūrėsite šią pasaką ir suprasite, kiek išminties turi maža pelytė. Spektaklio tikslas - išmokyti vaikus suprasti, kaip svarbu mylėti savo kraštą, rūpintis savo artimaisiais žmonėmis, būti draugiškais, neskriausti mažesnių ir silpnesnių, kas yra draugystė, gėris. O svarbiausia, kad visas problemas ir nesutarimus galima išspręsti draugiškai.
Dramos teatras, Cirkas

Klounados spektaklis "Kaip Klounas laimės ieškojo"

Kiekviena žmogus nori būti laimingas. Ir kiekvienas to siekia. Tad ką daryti, kad taptum laimingas? Gal užtenka būti savimi? O gal reikia būti į kažką panašiam? Gal užtenka, kad mama
nupirktų telefoną? O gal kad "nupirktų" broliuką? Šis yra klounados spektaklis "Kaip klounas laimės ieškojo" į šiuos klausimus neatsakys. Neduos atsakymų, o tik kels dar daugiau klausimų, kas privers pačius mąstyti apie savo asmeninę laimę suvokiant ir vertinant save šiandieniniame kontekste. Šią temą padeda atskleisti klounados išraiškos priemonės: žongliravimas, pantomima, klouniški triukai ir fokusai, veiksmas, dinamika ir ,žinoma, aktyvus žiūrovų įsitraukimas į veiksmą nuo pat spektaklio pradžios iki pat jo pabaigos.
Dramos teatras, Kita

„Sekretai iš būtųjų laikų“

Spektaklio scenarijui atspirties taškais pasirinkta istorinių asmenybių Mindaugo, Kazimiero, Barboros, Žygimanto biografijų intriga. Spektaklyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai
patyrinės savo krašto, o kartu – ir dailės istoriją. Svarbios ir kasdienės, mūsų akimis žvelgiant, egzotiškos praėjusio laiko žmonių buities gyvenimo detalės – ką miestiečiai valgė, kaip rengėsi, kokie vyravo viešojo gyvenimo ritualai, kaip pramogavo. Tikslas – per teatrinės raiškos priemones atskleisti mokiniams istorinių asmenybių ir architektūros / dailės istorijos detales. Uždaviniai – supažindinti su keturiomis istorinėmis asmenybėmis, su Vilniaus architektūriniu paveldu, priminti ar naujai atrasti, kas yra sekretas, žaismingai lavinti mokinių vaizduotę ir įsitraukimą į mokymo(si) procesą pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Tikslui pasiekti naudojama vizuali medžiaga, nuotraukos, piešiniai, muzika, smėlis bei aktorinis meistriškumas. Istorinių graviūrų reprodukcijas derinamos su komiškais vaikų piešiniais, kurie yra tarsi tarpininkai tarp istorijos ir vaikų. Spektaklyje naudojami istoriko ir publicisto Gedimino Kulikausko vaikų auditorijai parašyti tekstai apie karalių Mindaugą, Žalgirio mūšį ir Barborą Radvilaitę.
Dramos teatras

Meno ir mokslo spektaklis „REIKALAI“

Spektaklio veiksmas vyksta psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydomi trys fizikai: du iš jų save laiko Albertu Einšteinu ir Izaoku Niutonu, trečiasis tiki, kad jam kalba karalius
Saliamonas. Spektaklis atskleidžia mokslininko pasiaukojimo bei atsakomybes prieš visuomenę, žmogaus galimybių pakeisti pasaulį temas. Pjesės autorius problemas atskleidžia per fizikų išgyvenimus, tačiau lygiai tokius pat klausimus kelia ir sprendimus turi priimti ir kitų sričių mokslininkai, kūrėjai, valstybinių įstaigų tarnautojai, verslininkai, ir visi kiti darbuotojai, kurie susiduria su sistemos galia. Čia atsiranda reikalai – kasdieniai mūsų mūšiai prieš beprasmybę, nepriklausomai nuo mūsų pasirinkto profesinio kovos lauko. Spektaklį kuria Meno ir mokslo laboratorijos komanda, ankstesniu savo projektu – spektakliu DALYKAI nagrinėję kvantinės fizikos principus ir mokslo paradoksus. Spektakliu REIKALAI menininkai grįžta prie įprastos dramaturgijos ir ją interpretuoja mokslo patyrimo kontekste. Moksleiviai spektaklyje atpažįsta tai, apie ką mokėsi mokykloje, tikėtina, kad spektaklyje išgirstos idėjos paskatins tam tikromis istorijomis pasidomėti plačiau. Pagal tematiką (sąsajas su mokykline programa) spektaklis yra tinkamas 9-12 klasių moksleiviams. Taip pat veikla būsimiems kultūros vartotojams bus pristatomi jauni ir pripažinti teatro menininkai. Spektaklį kuria jauni pripažinti menininkai: režisierius Paulius Markevičius (2018 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija), aktoriai M.Petravičiūtė, M.Noreikaitė, E.Valadkevičiūtė, J.Šatkauskaitė, L.Jurgelis, G.Rimeika, J.Marčėnas, V.Vadeiša, S.Dovidauskas, M.Vaidotas.
Dramos teatras

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“

Spektaklis „Kupriukas muzikantas“ pagal Aldonos Liobytės pjesę, tarsi pasaka pasakoje. Čia žiūrovas ne tik supažindinamas su etnine kultūra, bet ir įtraukiamas kartu ją pajusti su
aktoriais.Edukacinė programa prieš spektaklį bus tarsi kelias, užburiantis ir vedantis žiūrovą į salę bei paliečiantis įvairius jo pojūčius: regą, lytėjimą, klausą, uoslę skonį. Stebėdamas vaikas paklius į stebuklingą sniego krioklį, kuriame galės paragauti „sniego varveklių", išgirsti žiemos muziką, lietuviškas, įtrauktas į nematerialųjį Europos kultūros paveldą, sutartines, užuosti medaus, cinamono, gvazdikėlių, žolelių arbatos kvapą, paridenti sniego kamuolius, pasisupti laumių žirgais - mediniais arkliukais. Šis spektaklis leis būti ne tik stebėtojais, bet ir veiksmo dalyviais. Spektaklyje bus naudojami stilizuoti vestuvių papročių elementai apipinti liaudies žaidimų ir šokių „pynėmis“, iliustruoti dzūkų kraštui būdingomis sutartinėmis, daugybe patarlių, priežodžių ir pasakiškai daininga šnekta. Girdimi dialogai primins dainų tekstus su daugybe palyginimų, grožybinių meilių žodelių, frazeologizmų. Spektaklyje gyvuos dzūkiška dvasia ir kultūra.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Interaktyvus spektaklis „Kas yra knibeklis ir bliurbokas“

Interaktyvus spektaklis „Kas yra knibeklis ir bliurbokas?“. Spektaklio tikslas – per interaktyvų veiksmą atskleisti mokiniams pagrindinių Lietuvos regionų skirtumus. Tai spektaklis apie
tris aukštaičius iš Tarškalų kaimo, iškeliavusius į Žemaitiją gelbėti Telšių miesto gyventojų nuo ten apsigyvenusios raganos. Spektaklio metu vaikams profesionalūs muzikantai atlieka regionams būdingą muziką. Demonstruojami atskirų regionų tautiniai rūbai. Interaktyvia forma smagiai pateikiama informacija apie svarbiausius ir įdomiausius Lietuvos regionų bruožus. Spektaklis yra ypač linksmas, nes gausi edukacinė medžiaga pateikiama su smagaus raganos personažo pagalba. Čia daug komiškų situacijų, ypatingai tada, kai aukštaičiai žemaičių tarmės nesupranta.
Dramos teatras

Spektaklis „Pono Zomerio istorija“

Patrick Süskind yra vienas populiariausių šiuolaikinių austrų rašytojų, kurio kūrybą mėgsta ir vertina Lietuvos skaitytojai. Jo pjesė „Kontrabosas“ jau keletą kartų statyta Lietuvos
scenose, tačiau romanas „Pono Zomerio istorija“ yra mažiau žinomas. Tai naujausia rašytojo knygą, šiek tiek autobiografinė istorija, jau tapusi bestseleriu Europoje. Ši knyga pasakoja apie augimą, apie mažo berniuko puikų, tačiau ir savo tamsiąsias puses turintį gyvenimą viloje Vokietijoje. Nors pagrindinis herojus yra vaikas, knyga yra skirta vyresnei auditorijai. Spektaklyje, kaip ir knygoje, bus linksmų ir nelabai linksmų istorijų — apie mergaites, panelę mokytoją ar tėvus. Spektaklis — tai priminimas apie tai, kaip skaudūs įvykiai, nutikę vaikystėje formuoja mūsų asmenybę ir įsivaizdavimą apie pasaulį — visam likusiam gyvenimui.
Dramos teatras

Spektaklis „9.18“

Spektaklis (storytelling‘as) „9.18“ prakalbs apie dar vieną visuomenės skaudulį - nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą, psichologinį ir fizinį smurtą (vaikai gyvenantys
priklausomybes turinčių tėvų šeimose; vaikai, gyvenantys tėvų skyrybų karštinėje, kai tampa įrankiu suaugusių kerštui pasiekti; vaikai augantys vaikų globos namuose; vaikai gyvenantis materialiai stipriose šeimose, tačiau tėvus regintys kartą per savaitę; vaikai gyvenantys pas senelius po tėvų mirties; vaikai gyvenantys kitoje šalyje nei tėvai, nes šeima paliesta emigracijos ir t.t.). Šios temos aktualios ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Jos svarios ne tik kaimuose, mažuose miesteliuose, miestuose, Alytaus mieste, mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Neretai šia tema artimųjų rate nekalbama, o svetimam apie patiriamą smurtą, vidinę gėlą pasisakyti gėda. Kad ir kaip aktyviai Lietuvoje veiktų pagalbos centrai, fizinis smurtas neretai vis dar tampa norma, o psichologinis - apgaubiamas „nieko tokio, visi taip gyvena“ migla. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali bent apnuoginti, jo egzistavimą iškeliant į viešumą be slėpinių, suteikiant žinių, ką daryti kritinėse smurto situacijose (tiek smurto dalyviams, tiek jį regintiems) bei paskelbti esminį: MES TAI MATOME. Mitas, kad tai liečia tik asocialias šeimas bei jose gyvenančius. Tai liečia ir tuos, kurie viešumoje primena idealią šeimą, o už namų durų nubunda nemeilės slibinas su visomis savo galvomis: smurtu, baime, gėda, žeminimu, patyčiomis ir nuovargiu kovojant už savo bei artimo ramybę (kartais gyvybę).
Rodomi įrašai: 21 - 30240