Muzika, Dramos teatras

Teatralizuotas koncertas „Vėjai švilpia APIE ŽUVIS, AUSIS ir MAMĄ“

Koncertas „Vėjai švilpia APIE ŽUVIS, AUSIS IR MAMĄ” - Šššš… Ar girdi? -Švilpia! - Kas švilpia? - Vėjai!? VĖJAI! - O apie ką jie švilpia? - Ooo… Apie ką tik jie nešvilpia… Tu tik
įsiklausyk. „Vėjų teatras" pristato teatralizuotą koncertą, kuriame visi galės išgirsti dainas pagal gražiausius Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščius mažiesiems, susipažinti su instrumentais, kartu padainuoti ir pašokti. Susibūrę jauni teatro kūrėjai savo veiklą 2018 metais pradėjo būtent šiuo teatralizuotu koncertu. O nepraėjus nei metams buvo puikiai įvertinti teatro profesionalų. Koncerto metu išgirsite naujas ir negirdėtas dainas, kurios lydės (švilps galvose) dar ne vieną dieną. Režisierė Eglė Kižaitė. Aktoriai: Martyna Gedvilaitė ir Pijus Narijauskas. Scenografė ir kostiumų autorė Justė Kondratė. Muzikos autoriai: Martyna Gedvilaitė ir Pijus Narijauskas. Dainos sukurtos pagal Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščius. Projekto partneris – leidykla „Tikra knyga”. Trukmė 40 min.
Dramos teatras

Salomėjos Nėries kūrybos refleksijos. Spektaklis „Poetė“

Literatūros-teatro pamoka „Salomėjos Nėries kūrybos refleksijos - spektaklis „POETĖ“ skiriama vienai žymiausių XX a. lietuvių poetų Salomėjai Nėriai. S.Nėries gyvenimo ir kūrybos
kelias atspindi skaudžiausius Lietuvos istorijos puslapius – jos netiesioginis prisidėjimas prie Lietuvos okupacijos ir ideologinės poezijos kūrimas karo metais („Poema apie Staliną“, sovietinę santvarką šlovinantys eilėraščiai) – verčia nūdienos žmones dvejopai žvelgti į šią neabejotino talento asmenybę. Pirmoje renginio dalyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Birutė Mar pristatys ir parodys monospektaklį „Poetė“, sukurtą S.Nėries dienoraščių ir kūrybos motyvais (kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografė Birutė Banevičiūtė). Spektaklis sulaukęs tarptautinio pripažinimo - apkeliavęs eilę tarptautinių teatro festivalių, Birutė Mar už S.Nėries vaidmens sukūrimą apdovanota tarptautiniame teatro festivalyje „Ommadrama“ Estijoje, pelnė geriausios aktorės apdovanojimą tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ Kijeve. Spektaklio „Poetė“ forma – savitas Poetės teismas, kuriame garso įrašuose skamba jos kaltintojų ir gynėjų balsai, o aktorės perteikiami Salomėjos „atsakymai“ - tai fragmentai iš jos dienoraščio, eilėmis išsakyti išgyvenimai. Menininkas ir jį vertinanti visuomenė – universali šio spektaklio tema, aktuali ir nūdienai. Antrojoje renginio dalyje – režisierės ir aktorės susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Salomėjos Nėries gyvenimą, diskutuoti apie menininko ir jį teisiančios, garbinančios ar ignoruojančios visuomenės santykį, istorijos ryšį su šiandiena; apie menininko atsakomybę ir kūrybos prasmę. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė: pateikti poetei kaltinimus bei ją išteisinančius argumentus. Šis edukacinis renginys gali būti pristatomas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose - mokyklose, bibliotekose etc.
Dramos teatras

Muzikinis poezijos spektaklis "Girdėjau tavo atdūsį"

Muzikiniame poezijos spektaklyje "Girdėjau tavo atdūsį", pasitelkiant teatrinės raiškos įvairovę pristatoma Pauliaus Širvio ir Salomėjos Nėries poezija. Tai vieni ryškiausių
pokario meto Lietuvių lyrikai. Spektaklyje jų eilės susipina į meilės istoriją apipintą dainomis. Renginyje moksleiviai išgirs ne tik vienų ryškiausių Lietuvos lyrikų eiles ir pagal jų tekstus sukurtas dainas, bet ir susipažins su poetų asmeniniu gyvenimu. Galės padiskutuoti apie šių poetų indėlį į lietuvių literatūrą
Dramos teatras

Spektaklis „Labas, Lape!“

Berniuko ir Lapės draugystė prasidėjo labai seniai, dar tada, kai Antuanas de Sent Egziuperi pilotavo lėktuvą. Sako, jie tebedraugauja ir šiandien. O gal tai jau visai kitas berniukas
ir visai kita Lapė? Galimas daiktas, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia – draugystė, kuri prasideda nuo padovanotos bandelės ir niekada nesibaigia. Svarbiausia drauge suptis parko sūpynėse, klausytis keistų istorijų, gėrėtis Šaltai rūkytos lašišos žvaigždynu ir būti dosnumo vandenyno dalimi. Berniukas Povilas su savo tėvais į Nacionalinį Kauno dramos teatrą atsikraustė iš Evelinos Daciūtės knygos „Laimė yra Lapė“. Jis pasakoja mažiesiems žiūrovams jaukią, šviesiai oranžinę savo draugystės istoriją: kartą Povilas išėjo pirkti bandelių ir pasuko nematytu parko takeliu. Ten, už posūkio, jo laukė kvapą gniaužiantis skrydis sūpynėmis ir ilgauodegė švelniakailė laimė.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams "Iš bičių gyvenimo"

Spektaklis „Iš bičių gyvenimo“ tai - edukacinis interaktyvus spektaklis pradinių klasių mokiniams. Scenarijaus autorė Zita Banelienė, režisierė Šviesa Šulc. Darbštus ir žingeidus
Žydintis Krūmas susidraugauja su tinginėle Bite Ai. Ji gyvena avilyje, kurį prižiūri Bitininkas. Vieną naktį į bitutės namelį įsilaužia smaližius Meškinas. Kaip elgsis draugai? Ką darys Bitininkas? Ar pavyks herojams išsaugoti medų? „Iš bičių gyvenimo” – tai dar ir interaktyvus spektaklis, kuriame puoselėjamas darbštumas ir mandagumas. Spektaklio metu jaunieji žiūrovai karu su herojais atlieka mankštą, šoka ir dainuoja. Vaikai mokomi suprasti, kas yra draugystė, gėris, darbštumas, mokosi pažinti gamtą, daug sužino apie bites ir kaip atsiranda medus. Mokiniai sužino apie bitučių paslaptingą pasaulį ir svarbą, kokį didelį darbą atlieka šie maži nuostabūs vabzdžiai ir kaip juos reikia saugoti ir globoti. Spektaklio tikslas – išmokyti vaikus suprasti, kaip svarbu būti darbščiais ir draugiškais, mylėti gamtą, neskriausti mažesnių ir silpnesnių. O svarbiausia, kad visas problemas bei pačius didžiausius nesutarimus galima išspręsti draugiškai.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacinė valanda „Vakaras O“

„Vakaras O“ tai - poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent
taip, kad moksleiviai panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Edukaciniame vyksme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos, kur lengvai ir greitai perkandami eilėraščiai keičiasi su sunkiais, neišsprendžiamais, simboliais apkrautais, senųjų klasikų darbais. Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. „Vakarą O“ – įspūdingas, didžiųjų šalies literatūros kūrėjų – Vytauto Stankaus, Sigito Gedos, Dovydo Grajausko, Jono Meko, Martyno Vainilaičio, Rimvydo Stankevičiaus, Mindaugo Nastaravičiaus, Vlado Braziūno, Donaldo Kajoko ir kt. – kūrybą apjungiantis pasirodymas.
Dailė, Dramos teatras

Spektaklis ,, Stebuklingas sodas" ir edukacinės dirbtuvės

Spektaklis "Stebuklingas sodas" ir edukacinės dirbtuvės. Aktorius Artūras Varnas seka švedų rašytojos Selmos Lagerliof pasaką „Legenda apie Kalėdų rožę“. Kol Pasakotojas savo
žodžiu įkūnija Geigeno miško plėšiką ir jo žmoną, jauną vienuoliuką ir senąjį abatą bei kitus veikėjus, istorija atgyja ir ant baltų sienų. Čia pasakojimas vaizduojamas panaudojant Džoto di Bondonės (Giotto di Bondone, 1266/7–1337) ir kitų renesanso dailininkų freskų fragmentus, paveiksluose atrastus personažus, miesto mūrus ir sodus. Spektaklyje stebuklus sukurti padeda gyvai atliekama veiksmo tapyba bei ispanų kompozitoriaus Tom?s Luis de Victoria motetas „O Magnum Mysterium“. Taip pat spektaklio metu žiūrovų atliekami muzikiniai garsai ir triukšmai. Režisierė ir idėjos autorė: Saulė Degutytė, vaidina: Artūras Varnas, kompozitorė: Snieguolė Dikčiūtė, kostiumų dailininkė: Ligita Skukauskaitė. Veiksmo tapybos atlikėjos: Saulė Degutytė ir Ligita Skukauskaitė. Po spektaklio kūrybinės dirbtuvės- mokinių veiksmo tapyba.
Dramos teatras

Spektaklis „Mažasis princas“ pagal Antoine De Saint-Exupery

Spektaklio „Mažasis princas“ tikslas – paskatinti jaunesniųjų klasių moksleivius domėtis kultūriniu pasauliu, atskleisti jį, juo sudominti bei naikinti nuostatą, kad teatras – tai
suaugusių dėdžių ir tetų vieta. Atverti teatro duris ir nuo mažumės ugdyti moksleivio kultūros suvokimą, meninį skonį, siekti, kad susitikimas su teatru, kultūros poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe bei neatskiriama gyvenimo dalimi. Keliami uždaviniai – supažindinti jauną žiūrovą su gerai žinomu, klasika tapusiu rašytojo Antuano de Sent Egziuperi kūriniu, kuris iš knygos perkeliamas į sceną. Leisti žiūrovui suvokti, kad tas pats kūrinys gali būti interpretuojamas skirtingai, pasitelkiant skirtingas meno formas. Tai leidžia lavinti vaiko vaizduotę, socialinę kompetenciją, skatina dalintis jausmais ir potyriais su draugais, kritiškai mąstyti bei ugdyti gebėjimą priimti kitokią nuomonę. Spektakliu siekiama ugdyti žmogiškąsias vertybes, ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus. . Spektaklyje derinamos skirtingos teatro formos: čia veikia aktoriai, lėlės. Šešėlių teatro elementai, spektaklio muzika kuria netikėtumo ir paslapties emociją. Spektaklio veikėjų kostiumai itin spalvingi, modernūs, tuo pačiu suponuojantys veikėjų charakterius. Visos spektaklyje panaudotos meninės priemonės sukuria vientisą, teatrališką, įtraukiantį kūrinį. Spektakliu siekiama įtraukti žiūrovą, padėti jam kelti klausimus, kurie aktualūs šiandienos vaikams (pvz.: kodėl suaugusieji nuolat skuba ir neturi laiko, sako suprantantys, kai kyla daug klausimų, manantys viską žiną ir pan.) ir ieškoti atsakymų. Tačiau taip pat siekiama pabrėžti ir aktualizuoti amžinas vertybes, kurios formuojasi anksti, o lieka žmoguje visą gyvenimą. Tai daugiasluoksnis spektaklis, kuriame skirtingo amžiaus bei patirties vaikas atras jam svarbius vis kitus dalykus.
Literatūra, Dramos teatras

Daraktorinė (Slaptoji) mokykla

Edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (Slaptoji) mokykla“ – pamoka-žaidimas atkurtoje XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Užsiėmimo tikslas – taikant novatoriškus edukacinius ugdymo
metodus istorinėje-kultūrinėje erdvėje, supažindinti jaunimą su slaptųjų (daraktorinių) mokyklų laikotarpiu Lietuvoje bei aktyvinti ir efektyvinti vertybių sklaidą, didinant mokinių motyvaciją domėtis Lietuvos krašto istorija, skatinti jaunimą skaityti, domėtis knygomis. Edukacinio užsiėmimo uždaviniai: pristatyti edukacinės programos dalyviams spaudos draudimo laikotarpį; supažindinti dalyvius su spaudos draudimo laikotarpiu, mokykloje bei visuomeniniame gyvenime taikytomis carinės Rusijos rusifikacijos priemonėmis; pristatyti mokiniams daraktorinę mokyklą (slaptąją lietuvišką mokyklą) kaip atsvarą rusifikacijai; kelti knygos vertę pasitelkiant meninės edukacijos priemones; ugdyti mokinių norą pažinti ir perimti tautos istorinę atmintį; skatinti mokinių kūrybinę saviraišką kultūrinėje erdvėje. Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su muziejaus ekspozicijoje esančia eksponatų kolekcija, menančia spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904), su svarbiausiais istoriniais faktais. Edukacinėje erdvėje – XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje, mokiniai supažindinami su graždanka, grifelinėmis lentelėmis, lietuviškomis maldaknygėmis, naudotomis per lietuviškos spaudos draudymetį. Mokiniams pristatoma lietuviškos mokyklos istorija spaudos draudimo laikotarpiu. Supažindinama su žymiausiais knygnešiais, daraktoriais, pagrindiniais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“, kokios bausmės grėsdavo mokiniams, išdrįsusiems prakalbėti surusintose valstybinėse mokyklose. Mokiniai dalyvauja vaidmenų žaidime „Slaptoji lietuviška mokykla“. Dalyviai pasiskirsto vaidmenis (du žandarai, daraktorius (mokytojas), knygnešys, pirkios šeimininkas ir mokinukai), vaidina trijų scenų vaidinimą (naudojami vaidinimui skirti rūbai; knygnešio ir žandarų dialogas).
Dramos teatras

Spektaklis „Grybų karas ir taika“

Keistuolių teatro scenoje užvirs įnirtinga kova dėl spalvingų reginių ir nenutrūkstančio vaikų juoko - į sceną žengs Justino Marcinkevičiaus sueiliuoti „Grybų karo" kareivėliai.
Jiems vadovauja Keistuolių teatro režisierius Aidas Giniotis. Muzikinio spektaklio vaikams strategijas dėliojantis režisierius žada, kad scenoje skambės dainos, kurias savo eiliuotoje pasakoje išrašė poetas Justinas Marcinkevičius, špagų ir liežuvio aštrumą bandys garsiausiais miško grybais užsimaskavę geriausi Keistuolių teatro aktoriai. „Ar tikrai gresia karas ir pasaulio pabaiga? Kodėl grybai nesusitaiko su pasaulio tvarka? Kas išties nutiko Grybų respublikoje po pirmųjų „demokratinių" rinkimų? Kodėl prezidentas Baravykas tapo diktatoriumi? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymo kartu su vaikais, drauge pajuokaudami ir padainuodami.
Rodomi įrašai: 21 - 30208