Dramos teatras

Rašytojo J. Biliūno kūrybos refleksijos – spektaklis „Jis ir ji“

Literatūrą ir teatrą apjungianti pamoka skiriama rašytojo Jono Biliūno kūrybai, kurio gyvenimas savo patirtimi ir jaunatviškais išgyvenimais artimas jaunajai skaitytojų auditorijai,
kurio kūryba atspindi XXa. pradžios Lietuvos istorijos aktualijas (lietuviškos spaudos draudimo laikmetį, tuometines lietuviškos kultūros ir buities realijas) . Pirmoje renginio dalyje moksleiviams bus pristatomas spektaklis „Jis ir ji“, sukurtas pagal J.Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės- Biliūnienės atvirlaiškus (režisierė Birutė Mar, dailininkė Indrė Pačėsaitė, vaidina aktoriai Aleksas Kazanavičius ir Birutė Mar, dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis). Spektaklis sulaukęs Lietuvos žiūrovų dėmesio – keletą metų rodytas Vilniaus Jaunimo teatre ir ypač pamėgtas moksleivių bei jaunimo auditorijos. Spektaklio forma – atvirlaiškų dialogas, kuriame papasakojama Jono Biliūno ir būsimos jo žmonos Julijos Janulaitytės pažinties ir meilės istorija, Jono Biliūno biografija, pasitelkiant jo kūrybos intarpus. Spektaklyje akcentuojamos Jono Biliūno vertybinės nuostatos, akualios ir šiandien – jautrumas ir atjauta „mažajam“ žmogui, meilė artimui, pasiaukojimas tėvynei Lietuvai. Antrojoje renginio dalyje – kūrėjų susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Jono Biliūno gyvenimą ir kūrybą, diskutuoti apie menininko kūrybos prasmę ir pasiaukojimą, Lietuvos istorijos ryšį su šiandiena. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė sukurti ir perskaityti savo atvirlaiškį rašytojui. Daugiau informacijos apie Birutės Mar kūrybą – www.birutemar.lt Šis renginys pristatomas Vilniaus senamiestieje įsikūrusiose teatrinėse erdvėse - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Dramos teatras

Biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“

„Tie, kas neatsimena praeities klaidų, yra pasmerkti jas pakartoti.“ (George Santayana) Spektaklis „Lietaus žemė“ - tai biografinės improvizacijos, kurios remiasi rate sėdinčių žmonių
gyvenimo istorijomis. Tarpukario ir pokario įvykių siejamų žmonių gyvenimo istorijas, kurios palietė kiekvieną iš jų asmeniškai, teatro laboratorijos aktoriai perteikia „Atviro rato“ kūrybiniu principu. Spektaklyje nesiekiama tiksliai dokumentiškai atkurti tuo laikotarpiu gyvenusių asmenų biografijų – aktoriai ieško būdų, kaip tuos žmones prakalbinti čia ir dabar. Teatrine kalba. Per save apie kitus. Apie praeitį gyvenant šiandiena, bet galvojant apie ateitį. „Lietaus žemėje” plėtojamos Lietuvos tarpukario laikmečio realijos, sekant kelių šeimų džiaugsmus ir tragedijas: vaikystė kaime, draugystės išdaigos, pirmoji meilė šokiuose, branda besikaupiant Antrojo pasaulinio karo audrai, tragiški likimai partizanų kovose ir trėmimuose. Nors kiekvienas mūsų dar mokyklos suole skaitėme apie šio laikotarpio kultūrą ir kasdienybę, „Atviras ratas” priverčia į tarpukarį ir po jo sekusį laikotarpį pažiūrėti visiškai kitaip – ne kaip į datų ar faktų sąrašą, bet kaip į tikrų žmonių tikras gyvenimo istorijas; žmonių, kurių jausmai ir svajonės ne itin skyrėsi nuo mūsų. (Eimantė Liubertaitė / Teatrai.lt) Režisierius: Aidas Giniotis Vaidina: Ieva Stundžytė, Jonas Šarkus, Justas Tertelis, Giedrius Kiela, Benita Vasauskaitė, Judita Urnikytė, Jurgis Marčėnas, Justina Smieliauskaitė/Vesta Šumilovaitė Scenovaizdžio autorius: Aidas Giniotis Scenografė ir kostiumų dailininkė: Ramunė Skrebūnaitė
Dramos teatras

„Be cenzūros“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos teatro 4 g. kl. mokinių spektaklis „BE CENZŪROS“. Spektaklis kurtas pagal jūsų ir mūsų prisiminimus. Čia nematysite šviesos efektų ir neskambės iš proto
varanti muzika, bet mes būsime atviri ir nuoširdūs, kas ir yra sunkiausia. Ateik ir tapsi spektaklio dalimi.
Dramos teatras

Spektaklis „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“

Alytaus miesto teatro spektaklis "Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo" (rež. Arvydas Lebeliūnas) pastatytas pagal specialiai teatrui sukurtą dramaturgo Mindaugo Valiuko
pjesę "Kaip akmuo". Tai šimtmetį besitęsianti vienos giminės istorija. Tai istorija kupina istorinių peripetijų ir asmeninių žmogiškų dramų. Spektaklis buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti, tad jis tarsi istorijos pamoka, atskleidžiama per žmonių likimus, išryškinant pagrindinius akcentus. Net tuomet, kai žmogaus likimas yra naikinamas istorijos presų, svarbiausi dalykai – noras mylėti, būti mylimam, siekis kurti savo laimę ir, iškilus grėsmei, kautis dėl jos, visada išlieka. Laikas ir istorinės aplinkybės negailestingi šios giminės ir kitiems šio namo, kurio pamatuose įmūrytas istorinis akmuo, gyventojams. Namas spektaklyje – tai valstybės, mažos, bet labai gajos ir drąsios, metafora. Jos pamatuose įmūrytas tikėjimas savo ateitimi. Šis spektaklis ugdo žiūrovo pilietiškumo ir patriotiškumo jausmus, skatina domėtis savo šaknimis, tai tarsi priminimas, kas mes esame, kuo galėjome būti ir kuo tapome. Puiki dramaturgija, scenografija, skambanti gyvai atliekama muzika žiūrovui siūlo kokybišką scenos produktą, skatina gebėjimą kritiškai mąstyti, vertinti. Tuo pačiu mezga ryšį su teatru bei kuria santykį, kuris bus aktualus visą gyvenimą.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Dramos teatras

„Džiunglių knyga: Mauglio broliai“. Dviejų dalių spektaklis vaikams

Spektaklis „Džiunglių knyga: Mauglio broliai“, remiantis R. Kiplingo kūriniu – istorija apie Mauglį, žmonių vaiką, kurį Indijos džiunglėse užaugino vilkai. Įsisukęs į nepakartojamų
nuotykių sūkurį, berniukas susidraugauja su tokiais nuostabiais gyvūnais, kaip grakšti juodoji pantera Bagira, geraširdis rudasis lokys Balu ir užburiančio žvilgsnio smauglys Ka. Ilgainiui jis supranta, kad jo vieta tarp žmonių. Bet pirmiausia išminties ir galios kovoje jam reikia įveikti didžiausią savo priešą... Spektaklis kupinas drąsaus, draugiško, herojinio gyvenimo ir valingos asmenybės pavyzdžių, moko ištvermės kovoje su gyvenimo sunkumais, žadina moksleivių bendrumo, tarpkultūrinės tolerancijos, supratingumo, brolybės jausmą. Spalvingas spektaklio scenovaizdis, aborigenų meno įkvėpti kostiumai supažindins su nepaliesta kultūra, lavins kūrybiškumą, ragins formuoti ir reikšti savo nuomonę, kartu spręsti iškilusius sunkumus. Per teatrą su moksleiviais bus kalbama apie dorovę, amžiną ir teisingą gamtos dėsnių išmintį.
Dramos teatras

Spektaklis „Vasarvidis“

Meilės kerams paklūsta visi – ryžtingi jaunuoliai ir drovios merginos, karaliai ir kunigaikščiai, fėjos ir net dievai. Ji užklumpa netikėtai ir išeina neįspėjusi. Ji apdovanoja
ypatingomis galiomis ir paverčia bejėgiais. Ji nepavaldi logikos dėsniams ir nepaklūstanti protui. Ji džiugina ir žeidžia. Turtina ir sekina. Ji yra dovana, netgi tada, kai myli asilą. „Vasarvidžio nakties sapnas“ – nuostabioji W. Shakespeare’o komedija, džiaugsmingai, nuotaikingai ir jaunatviškai pasakojanti apie stebuklingą meilės gėlę – tereikia jos sultimis miegančiajam suvilgyti akis ir prasideda magiškas nubudimas.
Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Dramos teatras

Interaktyvi edukacija „Problema – (ne)bėda“

Tarpinė stotelė tarp paauglystės ir jau savarankiško gyvenimo – vienas sunkiausių periodų tiek patiems moksleiviams, tiek jų pedagogams. Teatras pasitelkia interaktyvaus teatro metodus
tam, kad moksleiviai aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažintų su pasaulyje žymia Augusto Boalio „engiamųjų“ teatro metodika, padėsiančia vyksmo dalyviams spręsti jiems aktualias problemas, patirti viešo pasirodymo teikiamas galimybes ir atsakomybę prieš auditoriją, pasitikrinti savo drąsos, savikritiškumo, galimybes, ambicijų pagrįstumą, savivert, reflektuoti savo asmeninius bruožus, simuliuojamoje situacijoje bei įvertinti juos bendrame kontekste. Edukacijoje naudojamas Augusto Boalio „forumo teatro“ metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Vytautas Gasiliūnas išvystė dirbdamas su jaunimu mokyklose ir seminaruose, suteikia šansą moksleiviams suvokti, jog jie gali būti situacijos valdovai bei priimti sprendimus, padėsiančius susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Ši metodika leidžia žiūrovui būti ne tik pasyviu stebėtoju, bet spektaklio kūrėju, lygiavertiškai su aktoriais įsitraukiančiu į diskusijas, vaidybines situacijas vienaip ar kitaip keičiančias tolimesnę vyksmo eigą. Profesionalių aktorių simuliuojamos situacijos padės žiūrovams suprasti, jog jie patys gali spręsti juos supančias problemas bei skatins nelikti abejingais gyvenimo žiūrovais. Interaktyvus situacijų simuliavimas padės moksleiviams įgyti ne teorinių, bet praktinių žinių. Spektaklio metu analizuojamos opiausios nūdienos problemos (jaunimo emigracija, psichologinis ir/ar fizinis smurtas, socialinė nelygybė, rasizmas ir kt.).
Rodomi įrašai: 21 - 30149