Dramos teatras

Spektaklis „Mano senelis buvo vyšnia“

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus
gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir... meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Muzikinis da-da darbo spektaklis ,,Kas pasaulyje g(a)ražiausia?''

Spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkeliama į garažą. Pasitelkusi įvairius tokiose vietose randamus objektus, pasaką seka aktorė Saulė
Degutytė. Tai – dadaistinio stiliaus spektaklis, kuriame žodis (pjesę rašė Violeta Šablinskaitė-Aleksa) interpretuojamas priešingai. Prancūziškai dada – tai žaislinis arkliukas. Taigi, spektaklyje mažieji žiūrovai skatinami žaisti kartu su aktore bei pastebėti neatitikimus tarp žodžių ir veiksmų, pavyzdžiui, kai tvarkantis mėtomi daiktai, o apie nuodus kalbama saldžiai. Kaip įprasta Stalo teatre, pasakojimui yra pasitelkiami įvairūs daiktai, o septynis nykštukus spektaklyje atstovaus grąžtas, veržliaraktis, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai. Todėl tikimasi, kad mergaičių pamėgta pasaka bus įdomi ir berniukams. Šiais laikais vaikai vis mažiau mato suaugusius, kurie darbą dirba meistraudami rankomis. Siekiant užpildyti šią spragą į „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ audinį įpintos ir video pamokėlės, kaip galima dirbti įvairius darbus. Galbūt tai paskatins mažuosius išmėginti tėčių pasauliui priklausančius daiktus. Spektaklyje daug garažo įrankiais gyvai išgaunamų garsų, scenoje papildančių atliekamo darbo įspūdį, o kiekvienam pagrindiniam veikėjui suteikiančių jo asmeninį garsą. Greta skamba ir Snieguolės Dikčiūtės gyvai atliekama elektroninė triukšmo (angl. noise) stilistikos muzika, scenoje kurianti emocinį lauką.
Dramos teatras

Spektaklis „Geltonų plytų kelias“

„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių
metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“ Ši istorija prasidėjo tuomet, kai vienai mažai mergaitei vardu Doroti viskas nusibodo: ir namai, ir knygos, ir netgi žaislai. Tuomet didžiulė audra, sukelta piktosios burtininkės Gingemos, nuskraidino mergaitę iš gimtojo Kanzaso į tolimą, paslaptingą ir nepažįstamą šalį. Bet stebuklingoj knygoj parašyta: „Mažąją mergaitę, kurią į Stebuklų šalį atnešė uraganas, namo sugrąžins Didysis Smaragdo miesto burtininkas, jeigu ji išpildys trijų būtybių karščiausius troškimus.” O į Smaragdo miestą vedė vingiuotas Geltonų Plytų kelias, kupinas įvairiausių netikėtumų ir pavojų... Jeigu jūs smalsūs ir drąsūs, nebijote raganų ir burtininkų, kviečiame ir jus drauge su Doroti keliauti Geltonų Plytų keliu „į Svajonių miestą, kur smaragdai žėri.“ Tuomet patys pamatysite, ar pavyko mažajai mergaitei pasiekti Smaragdo miestą, sužinosite, ar grįžo Doroti į gimtuosius namus.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Muzika, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Pyp pyp“

Donaldas Haroldas G. Bisetas (1910-1955) – žinomas anglų rašytojas, aktorius, TV laidų kūrėjas, animacinių filmų scenarijų autorius. Legendinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau kaip
keturiasdešimt knygų vaikams. Nonsenso stiliumi parašytos pasakos mirgėte mirga įvairiausiomis keistenybėmis ir netikėtumais, kelia skaitytojams juoką ir verčia stebėtis, nes išmoningasis autorius įprastą pasaulį vaizduoja nerimtai, tiesiog „aukštynkojiškai.“ Jo trumpos ir keistos pasakos atgimė pirmuosiuose Keistuolių teatro spektakliuose vaikams - „Kitą kartą“ ir „Aukštyn kojom“. Visi jau puikiai pažįsta sraigę Olaivą, paršiuką, kuris norėjo skraidyti, varną Albertiną, piktą dėdę, žiogą Sendį ir daugelį kitų personažų, bet knygoje dar liko daug keistų pasakų gyventojų, kurie norėtų susidraugauti su vaikais. Taigi, su savo keistom istorijom ir nuotykiais pasidalinti kvies žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks ir karvė Taškė , o savo ištverme galinėsis vabalas ir buldozeris, vardu Bačas. Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas D.Biseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę. Juk visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Štai taip panašiai susimąstė ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp!“ Balandžiai burkavo, antys kvaksėjo, o varnos medžių viršūnėse karkė. Bet niekas, visiškai niekas nesakė jam: „Pyp pyp“.
Dramos teatras

„SEEN“

Monospektaklis „SEEN“ – apie valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau, sukurtas pagal tikras trijų merginų istorijas, kurios suplaukia į vieną Ūlos išpažintį už visas pasaulio
Ūlas, visoms pasaulio Ūloms. Nūdienoje, kuomet aplink mus tiek daug sėkmės istorijų, nuostabių, išblizgintų insta gyvenimų, vienądien nuskamba: sveiki, šiandien Jums papasakosiu savo nesėkmės istoriją.“ Ir išties, tai labiau ne spektaklis, o išpažintis perteikiama muzika, judesiu, gyvu vokalu ir nesuvaidintu pasakojimu apie Ūlas, kurios, trokšdamos kitų meilės ir pripažinimo, praranda pagrindinį turtą – save. Praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, kai nespėjęs nubusti, jautiesi blogesnis nei vakar, o baimė ir kaltė lošia pokerį iš to, ar žengsi lemiamą joms palankų žingsnį, ar dar šiek tiek palūkėsi. „Jeigu Tavo didžiąją dalį dienos užima mintis apie maistą, mes turime susitikti. Jeigu Tavo artimo didžiąją dalį dienos užima kalorijų skaičiavimas, mes turime susitikti. Jeigu lėkštėje matai ne maistą, o kalorijas, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi (iš savęs ar kitų), kad esi nepakankama, jeigu nuolat jautiesi per didelė, per liesa, PER – mes turime susitikti. Jeigu nuo pat vaikystės ar paauglystės girdėjai daug liepiamosios nuosakos ir jutai didžiulę kontrolę, jeigu nemeilė sau Tau daugiau nei artima, jeigu po valgio jauti kaltę, jeigu jauti, kad gyveni du gyvenimus: tikrąjį ir tą, kurį matome socialiniuose tinkluose, o tikrasis kelia baimę ir liūdesį, mes turime susitikti. Jeigu nuolat girdi, kad neatitinki kažkokių standartų, jeigu kažkas iš tavo artimų nuolat sako: ė, lenta! Banginis, stora kaulė, stora šiknė kiaulė, vaikščiojantis lavonas, kas tave tokią pagimdė? MES TURIME SUSITIKTI. Ir jeigu jauti gėdą, kai Tau kas nors nuoširdžiai pasako: esi nuostabi! MES TURIME SUSITIKTI! Kažkas pasakė: gyvensim tūkstančius myliu. Tai ir kyla klausimas: nuo kada pradėsim skaičiuoti?
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Dramos teatras

Spektaklis „Negalima!“

Šio spektaklio tikslas – sukelti vaikams kritišką mąstymą apie suaugusiųjų elgesį ir jų mąstymo stereotipus. Uždaviniai – teatrinės raiškos priemonėmis priartinti vaiko suvokimą, kad ne
visi suaugusiųjų draudimai yra logiški; pasitelkus kritinį mąstymą paskatinti atsirinkti, kas galima ir negalima; skatinti vaizduotę atrasti savo tikslus; išsaugoti savo unikalumą, neperžengiant socialinių normų ribos. „Negalima“ buvo surinktos vaikų istorijos, kaip jiems atrodo, kas galima, o kas ne, ir spektaklyje perteikiamas tų vaikų „galima- negalima“ suvokimas. Interaktyvaus spektaklio metu mažieji žiūrovai turi galimybę išreikšti savo nuomonę, pasidalinti svajonėmis, išdrįsti netgi prieštarauti draudimams, tuo tarpu tėveliai paskatinami susimąstyti, ar ne per daug draudžia savo vaikams juos auklėdami. Tai autentiško siužeto spektaklis apie absurdiškus, neargumentuotus draudimus, kurie slopina savarankišką, kritinį žmogaus mąstymą, stabdo kūrybines iniciatyvas. Atsiranda svarstymai, kas galima ir negalima ir kodėl galima arba negalima. Socialinių normų diskusija apie vaikų baudimo būdus. Taip pat – ar draudimus reikia ignoruoti, ar į juos įsiklausyti, juk suaugusieji linki tik gero. Tačiau vaikams nevalia prarasti ir savo unikalumo. Tai kūrinys, kuris verčia susimąstyti ir lavina kritinį mąstymą, kaip iš draudimų ir patarimų gausos atsirinkti pačius taikliausius ir padedančius socialiai prisitaikyti gyventi mūsų visuomenėje.
Dramos teatras

Edukacinis užsiėmimas "Kelionė"

Edukacinis užsiėmimas KELIONĖ skirtas 6-11 metų vaikams. Vaikai sužinos, kaip spektaklis atkeliauja pas žiūrovus. Kodėl jis užsuka pas dailininkę? Ką veikia dirbtuvėse? Kiek užtrunka
siuvykloje, pas kostiumų dizainerę? Kodėl neaplenkia grimo kambario? Kas jo laukia scenoje? Kas yra rekvizitas, scenografija, dekoracijos. Dar nežinote? Keliaudami po teatro erdves, mindami mįsles, improvizuodami rasite atsakymus. Užsukite pas mus, ir leisimės į KELIONĘ! Užsiėmimai vyksta Kauno tautinės kultūros centre, Teatro studijoje. Kovo 11-osios g. 108, Kaunas. Registruotis iš anksto, tel. (8 37) 31 3712 arba el. paštu ktkc.teatrostudija@gmail.com Turėti lengvą aprangą ir avalynę.
Rodomi įrašai: 20 - 30113