Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Dramos teatras

LIETUVIŲ TEATRO ISTORIJOS PUSLAPIAI: aktorė Unė Babickaitė. Spektaklis „UNĖ“

Teatro istoriją pristatantis renginys „Lietuvių teatro istorijos puslapiai: aktorė ir režisierė Unė Babickaitė (spektaklis „UNĖ“) skiriama susipažinti su profesionalaus lietuvių teatro
ištakomis – pristatoma viena pirmųjų profesionalaus lietuvių teatro kūrėjų moterų, aktorė ir režisierė Unė Babickaitė – Graičiūnienė (pasirašinėjusi kūrybiniu slapyvardžiu Unė Baye). Unės gyvenimo ir kūrybos kelias ryškus, nusidriekęs toli į pasaulį – ji, viena pirmųjų lietuvių menininkų, vaidinusi Paryžiaus ir Londono teatruose, Holivude, bendradarbiavusi su svarbiomis to meto pasaulio kultūros asmenybėmis – poetais K.Balmontu, R.Tagore, garsiu rusų režisieriumi F.Komisarževskiu. Vėliau, grįžusi prieš II pasaulinį karą į Lietuvą, kur jos likimas pasisuko tragiška linkme, kaip ir daugelio Lietuvos to meto inteligentų – po karo Unė ištremta į Sibirą, tačiau nepraradusi savo idealų, tikėjimo kūryba kaip aukščiausiu žmogaus pašaukimu. Pirmoje renginio dalyje aktorė ir režisierė Birutė Mar pristatys ir parodys monospektaklį „UNĖ“, sukurtą Unės Babickaitės dienoraščių motyvais (kompozitorius Antanas Kučinskas, dailininkai Jolanta Rimkutė ir D.Matvejevas), kuriame akcentuojamas aktorės U.Babickaitės gyvenimo, tuometinio teatro aktualijų ryšys su šiandiena. Antrojoje renginio dalyje – režisierės ir aktorės susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis plačiau pažvelgti į lietuvių teatro istorijos ištakas, jo raidą; menininkų likimus XXa. Istorijos „mėsmalėje“, diskutuoti apie kūrybos prasmę, menininko atsakomybę. Toks pats renginys gali būti pravedamas Vilnuje, teatro salėje (žr. to paties pavadinimo renginį Vilniuje bendrame sąraše) Norint rezervuoti renginį konkrečiai datai ir laikui prašome su mumis susiekti : VŠĮ Solo teatras, el. paštu : info@soloteatras.lt , telefonu: 8 655 13931, 8 69937784
Muzika, Dramos teatras

Muzikinis susitikimas su aktoriumi

Trumpas aprašymas Daug keliaudami po Lietuvos mokyklas su programomis vaikams susiduriame su klausimu - kaip galėtume pasidalinti savo kūryba ir patirtimi su vyresniųjų klasių
moksleiviais? Patirtis sukaupta didelė - režisuota dešimtys spektaklių, renginių, suvaidinta apie 2500 kartų įvairiose scenose, didelė patirtis darbo su vaikams, jaunimu kūrybinėse stovyklose. Tad siūlome šią naują iš poreikio kilusią programą vyresniems moksleiviams, kuriems įdomi kuriančio žmogaus problematika, susipažinimas su profesija iš arčiau, diskusija apie vertybes scenoje ir gyvenime, bei praktine informacija dėl profesijos pasirinkimo. Veiklos forma - susitikimas, interaktyvios dainos, teatro žaidimai, diskusija. Trukmė apie 60 min.
Literatūra, Dramos teatras

„Kaip skaito tėtis“

Edukacinis užsiėmimas „Kaip skaito tėtis“ vyksta ekspozicijoje „Senosios vaizdinės gamtos mokslų priemonės“, kur mažieji muziejaus lankytojai žaidžia teatrą. Jame yra aktoriai ir
žiūrovai, scenarijus ir režisierius. Edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpu įvadu apie teatralizuotą skaitymą. „Aktoriai“ aprengiami, specialiomis priemonėmis nugrimuojami. Vaikams išdalijamos edukacijai išleistos pasakų knygelės su išryškintais skirtingų personažų tekstais. Trumpai paaiškinus vaidmenis, „aktoriai“ skaito tekstą ir atlieka savo personažo vaidmenį. Šiame užsiėmime skaitymas tampa žaidimu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti mokinių skaitymo balsu gebėjimą bei gebėjimą sekti kitų skaitomą tekstą, kartu ugdant mokinių kūrybiškumą, gebėjimą koncentruoti dėmesį, pastabumą. Teatralizuoti skaitymai prisideda ugdant mąstančius, emociškai sveikus ir turinčius lakią fantaziją vaikus.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Prieskonių indo paslaptis“

Spektaklio esmė – gėrio ir blogio kova. Jis skatina mokinius analizuoti blogio atsiradimo priežastis, tokias kaip pyktis, patyčios, kartais net nekaltas smalsumas... Pagrindinė
spektaklio veikėja Naminukė Molė turi stoti į kovą su blogio Juoduliu. Jai padeda pasaulinės literatūros klasikų sukurti personažai – Karlsonas ir Freken Bok, Alisa ir Kliunkis Pliumpis, Merė Popins ir jos dėdė Albertas. Tačiau svarbiausia čia ne pagalba, o Naminukės drąsa ir ryžtas nugalėti blogį. Spektaklio metu mokiniai susitapatina su Naminuke, ją palaiko, jai padeda. Pabaigoje, kai klausiame, kas nugalėjo Juodulį, vaikai atsako – mes! Juodulys šiame spektaklyje vaikams kelia pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą, o kiti personažai – šiltus ir gerus jausmus: užuojautą, draugiškumą, norą padėti. Vizualinė spektaklio forma – meduolių miestelis, vaikams kelia malonius jausmus, gal todėl blogio atsiradimas taip juos sukrečia. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jis ugdo ir lavina žiūrovų muzikinį skonį. Po spektaklio vyksta trumpas pokalbis-aptarimas, mokiniams patariama būtinai perskaityti tas knygas, kurių veikėjus jie matė scenoje. Taigi, jie skatinami ne tik mąstyti, vertinti, išgyventi, bet ir skaityti.
Dramos teatras

Poetinis spektaklis ,,Beauštanti"

Atvykusiems teatro mylėtojams parodysime 45-ių minučių pasisekimo sulaukusį spektaklį „Beauštanti“. Šis spektaklis žiūrovams padės nukeliauti į praeitį, susitapatinti su pačiu Maironiu
ir pajausti tai, ką galbūt per kasdienius darbus jau primiršome. Siūlome kitaip atrasti Maironį. Spektaklio „Beauštanti“ tikslas – atrasti gyvą ir asmenišką santykį su šio žymaus lietuvių poeto kūryba. Spektaklyje naudojama apie 30 įvairių Maironio eilių, iš kurių 3 („Jūratė ir Kastytis“, „Milžinų kapai“, „Trakų pilis“) yra įtraukti į mokyklinę programą. Gyvai akomponuojant kanklėmis skamba Maironio dainos, o muzikiniame takelyje - egzotiškų perkusinių muzikos instrumentų garsai (dambrelis,“Dj duda“, kuriomis groja aktorius M. Zemleckas). Spektaklyje išryškėja du leitmotyvai: 1. Maironio, kaip žmogaus pasirinkimas mylėti (atsisakius kūniškosios meilės, visą save paaukoti kaip aukurą dėl tėvynės, meno. Dievo) 2. Lietuvos išsilaisvinimo kelias. Abu šie leitmotyvai jautriai persipina spektaklyje. Spektaklio režisierė Šviesa Šulc, kostiumų dailininkė Lina Karaliūnaitė. Vaidina jauni aktoriai, todėl moksleiviai susitapatinę su personažais greitai įsijaučia į spektaklį ir išgyvena jį. Groja kanklėmis, gitara bei dainuoja jauna profesionali kompozitorė, etnografė. Spektaklis buvo rodomas gimnazijose, kolegijose, LR Seime, Prezidentūroje, Lukiškių kalėjime, Lietuvos teatrų scenose bei kitose erdvėse. Žiūrovai būna apstulbinti spektaklio įtaigumu. Po spektaklio dainuojant „Lietuva brangi“ visa salė atsistoja ir dainuoja kartu su aktoriais. Kviečiame išgyventi tautos išsilaisvinusios iš „svetimšalių“ ateities viziją, kurią Maironis tikėjosi perduoti ateisiančioms kartoms. Paveikia teatro kalba siūloma pažvelgti į klasiko kūrybą. Spektaklis siekia atgaivinti, kas svarbu mums visiems – vienybė, lietuvybė, laisvės siekis, tėvynės grožis, tautos tapatybė ir istorinė atmintis, gimtoji kalba, didžiavimasis tėvyne. Spektaklis „Beaušanti“ gali būti rodomas jūsų mokymo įstaigų aktų salėje.
Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 1–4 klasių mokiniams. Ši edukacija yra tęstinė, todėl pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes
klases. Kuo kalbėjimas scenoje skiriasi nuo kasdienio kalbėjimo? Kaip aktoriai lavina artikuliaciją, kvėpavimą, išmoksta valdyti intonaciją? Kas yra balso jėga? Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė" – antikinės dramos sceninė interpretacija

Tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas – Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro
aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida - aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas, kurias atspindi klasikinė literatūra. Renginys Vilniuje vyks teatrinėse erdvėse, senamiestyje - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Dramos teatras

Teatrinė pamoka „Užkulisiai“

Klaipėdos jaunimo teatras pristato naują edukacinę programą – interaktyvią teatro pamoką „Užkulisiai“, skirtą bendrojo lavinimo mokyklų 1–4 klasių mokiniams. Teatras – ne tik
spektakliai ir po jų aidintys plojimai. Tai ir bendravimo mokykla, kurioje patiriamos skirtingos emocijos, išlaisvinama vaizduotė ir kūrybingumas. Vienai valandai tapę pradedančiais aktoriais mokiniai susipažins su vidiniais teatro dėsniais: čia svarbiau ne vaidmens dydis, o bendravimas, ne pjesės tekstas, o improvizacija, ne kostiumai ir dekoracijos, o galimybė laisvai ir jaukiai jaustis scenoje. Profesionalūs Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai teatrinių žaidimų ir pratimų keliu supažindins pamokos dalyvius su aktoriaus profesija ir teatro paslaptimis. Mokiniai praktiškai išbandys įvairaus sudėtingumo vaidybines užduotis: mokysis jausti scenos partnerius, atpalaiduoti fantaziją, susikoncentruoti ir kurti. Pamokos vedėjai ne tik padės dalyviams atlikti užduotis, bet ir pasidalins savo teatrine patirtimi – didžiausiais atradimais ir smagiausiais nesusipratimais. Edukacinės pamokos „Užkulisiai“ tikslas – pateikti teatrą ne tik kaip rimtą meną, bet ir kaip gyvą, įdomų ir vertingą žaidimą. Juk visi aktoriai savo kelią į sceną pradeda užkulisiuose!
Rodomi įrašai: 31 - 40234