DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Dramos teatras

Spektaklis „Anė iš Žaliastogių“

,,Anė buvo atvira siela ir karšta liepsna, ir skaidri rasa. Iš karto ir viską – tiek gyvenimo malonumus, tiek skausmus – išgyvendavo trigubai stipriau nei visi kiti.“ Istorija apie
našlaitę, kurios nenorėjo įvaikinti ,,Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Tai spektaklis šiandien ,,nemadingomis” temomis. Vaikų prieglaudos augintinės našlaitės Anės – svajoklės mergaitės morkų spalvos plaukais, kurios niekas nenori įvaikinti, ,,nes ji – ne berniukas”. Kaip teigia režisierius A.Gluskinas, Lietuvos vaikai šiandien apvogti, nes diduma jų žiūrimų filmų – ne aukščiausio lygio produkcija. Namie dažnai tvyro tėvų skyrybų skausmas, mokykloje – paauglių smurto problemos. Vaikus slegia per didelis agresyvios informacijos srautas iš aplinkos – interneto, televizijos, – tai slopina emocijas. Vaikai vis mažiau skaito knygų. Rašytojos pirmoji knyga ,,Anė iš Žaliastogių”, pasirodžiusi 1908 m., išsyk tapo bestseleriu ir pakartotinai išleista dar šešis kartus. Skaitytojams pageidaujant, rašytoja ,,augino” savo heroję dvidešimt metų ir parašė dešimt knygų apie rusvaplaukės našlaitės gyvenimą Evonlyje. Anės istorija turi realius prototipus, romane daug autorės autobiografinių detalių. Būdama vos dvejų metukų, Modė neteko mamos. Ją užaugino seneliai, todėl knygose apie Anę taip šiltai ir įtikinamai atskleisti bevaikių, senyvo amžiaus brolio ir sesers Matijaus ir Merilės charakteriai. Mergaitė buvo griežtokai auklėjama, dažnai jautėsi vieniša, tačiau nuostabi Princo Edvardo salos gamta ugdė jos vaizduotę, turtino vidinį pasaulį. Markas Tvenas, perskaitęs „Anę iš Žaliastogių“, knygos autorei parašė, kad ,,literatūroje tokio mielo, tokio jaudinančio, tokio žavaus vaiko paveikslo nebuvo nuo Alisos laikų” (turėta galvoje Luiso Kerolo „Alisa Stebuklų šalyje“, 1865 m.)
Dramos teatras

Spektaklis „Marytė“

Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko
našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą.
Dramos teatras

Spektaklis „Antigonė" – antikinės dramos sceninė interpretacija

Tai savita literatūros ir teatro jungties pamoka, kurios objektas – Sofoklio tragedija „Antigonė“ bei jos sceninė interpretaciją, kurią sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro
aktorė ir režisierė Birutė Mar. Spektaklis jau buvo pristatytas eilėje tarptautinių teatro festivalių ir pelnė ne vieną apdovanojimą už aktorinį meistriškumą bei interpretacijos originalumą. Spektaklyje Birutė Mar atlieka šešių Sofoklio dramos „Antigonė“ personažų vaidmenis – Antigonės, jos sesers Ismenės, karaliaus Kreonto, jo sūnaus ir Antigonės sužadėtinio Haimono, sargybinio bei žynio Teiresijaus. Svarbus antikinės tragedijos personažas – Choras - šiame spektaklyje įkūnyja beveidės, gebančios prisitaikyti nūdienos visuomenės paveikslą (choras įkūnytas įspūdingoje videoprojekcijoje, autorius Andrius Jakučionis, kompozitorius Antanas Kučinskas). Antroji renginio dalis - moksleivių susitikimas ir pokalbis su režisiere, kuriame bus plačiau apžvelgiama antikinės literatūros ir teatro raida - aktorė pasidalins asmeninėmis kelionių po antikinio teatro pasaulį patirtimis, bus diskutuojama apie antikinės literatūros aktualumą nūdienos pasaulyje, šiuolaikinio teatro galimybes savitai ir autentiškai interpretuoti antikinę dramą. Moksleiviams bus siūloma užduotis sukurti savą, nešablonišką klasikinės graikų dramos sceninės interpretacijos sumanymą, taip skatinant juos individualiai mąstyti, suvokti praeities ir dabarties sąsajas, kurias atspindi klasikinė literatūra. Renginys Vilniuje vyks teatrinėse erdvėse, senamiestyje - Teatro "Meno fortas" scenoje (talpinančioje 60 žiūrovų) arba Pranciškonų rūmų teatro studijos MI salėje (talpinančioje iki 90 žiūrovų), į kurį kviečiami atvykti moksleiviai ir mokytojai.
Literatūra, Dramos teatras

Edukacija „Stebuklų šalies karalystės“

Edukacija „Stebuklų šalies karalystės“ pagal kūrinį „Alisa Stebuklų šalyje“. Vaikų laukia kelionė po skirtingas Stebuklų šalies karalystes, išsidėsčiusias skirtingose teatro erdvėse.
Kiekvienoje karalystėje vaikus pasitiks skirtingos pažintys su teatru ir kūriniu. Edukacijos metu kiekvienas vaikas keliaudamas po skirtingas karalystes, atras ne tik savyje slypinčią Alisą, bet ir save, kaip kad Alisa keliaudama Stebuklų šalyje... Vaikai pabuvos trijose karalystėse, kuriose sutiks kūrinio personažus aktorius-pedagogus: Kreivų veidrodžių karalystėje veido mankštą ir dikciją lavins kartu su aktoriumi, komiku Artūru Sužiedėliu, Skambančių širdžių karalystėje balso ir garsinę vaizduotę atskleisti padės aktorė-scenos kalbos ir vokalo pedagogė Karina Češuiko, Aukštynkojėje karalystėje kūno valdymą ir plastinę kalbą ugdys su šokėja-choreografe Indre Puišyte. Pabuvoję visose trijose - mimikos, balso ir judesio karalystėse moksleiviai susitiks teatro scenoje atlikti paruoštų ištraukų. Šviesų ir šviečiančių objektų, ambientinės muzikos pagalba sukuriama magiška stebuklų šalies atmosfera. Programos pabaigoje organizuojamas refleksijos ratas – pokalbis su moksleiviais apie tai, ko išmoko, ką suprato ir išsineša iš šios edukacinės programos. Edukacija siekiama ne pilnai pristatyti literatūros kūrinį, bet sužadinti vaikų smalsumą susipažinti su juo. Šios interaktyvios edukacinės programos metu moksleiviai ugdys savo komunikavimo, pažinimo, socialines, kūrybiningumo ir asmenines kompetencijas. Išmoks kartu su kitais grupės nariais planuoti, kurti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti bei reflektuoti veiklą ir jos rezultatus. Kostiumai, scenografija – Monika Gurskytė Areimė Atlikėjai: Karina Češuiko, Artūras Sužiedėlis, Indrė Puišytė
Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 5 -12 klasių moksleiviams. Ši edukacija yra tęstinė, pradedama nuo pirmųjų klasių, adaptavus užduotis pagal vaikų/jaunimo
amžių ji tęsiama, todėl taip užtikrinama tobulėjimo galimybė ir pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes klases. Šios edukacijos tikslas pateikti teorines žinias apie kalbą, kalboje dalyvaujančius kalbos padargus, supažindinti su žmogaus balso galimybėmis. Teorinės žinios edukacijos metu pritaikomos praktiškai. Tai ne tik nauja jaunimui, bet ir įdomu išbandyti. Kas yra scenos kalba, ar ji skiriasi nuo mūsų kasdienės kalbos mokykloje ar namuose, ar balsas gali atspindėti žmogaus asmenybę, išsilavinimą, netgi profesinius aspektus. Ar intonacija gali atstumti žmogų, jį žeisti arba, atvirkščiai, suteikti teigiamas emocijas, kas yra balso jėga, kaip ją valdyti. . Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai/jaunimas supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kiekvienos amžiaus grupės moksleiviams parenkamos ir pritaikomos skirtingos praktikos užduotys – jaunesnieji įsikūnija į personažus, vyresnieji balsu mėgina ir mokosi reikšti emocijas. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Gerumo pasaka"

J. Vaičiūnaitės pjesės „Skersgatvio pasaka” motyvais Scenarijaus autorė ir režisierė: Svetlana (Šviesa) Šulc Kostiumų dailininkė: Jurgita Jankutė Muzika: MicroAnsamblis, Juozas
Širvinskas Truputį keistokas katinas Markizas paseks jums pasaką. Jis gyvena laikrodžių taisymo ir veidrodžių atnaujinimo dirbtuvėlėje pas Meistrą ir jo sesutę Danutę, kurią užburia Senoji Dama. Kas padės išsklaidyti kerus? „Gerumo pasaka” tai interaktyvus spektaklis, kuriame gerumas ir draugystė ištirpdo ledą ir nugali blogį. Spektaklio metu vaikai mokysis pažinti laiką (mėnesius, savaitės dienas, valandas, minutes), vyresnieji vaikai mokysis ir angliškų pavadinimų. Žiūrovus džiugins įspūdingi kostiumai ir nuotaikinga muzika.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Gerumo pasaka"

J. Vaičiūnaitės pjesės „Skersgatvio pasaka” motyvais Scenarijaus autorė ir režisierė: Svetlana (Šviesa) Šulc Kostiumų dailininkė: Jurgita Jankutė Muzika: MicroAnsamblis, Juozas
Širvinskas Truputį keistokas katinas Markizas paseks jums pasaką. Jis gyvena laikrodžių taisymo ir veidrodžių atnaujinimo dirbtuvėlėje pas Meistrą ir jo sesutę Danutę, kurią užburia Senoji Dama. Kas padės išsklaidyti kerus? „Gerumo pasaka” tai interaktyvus spektaklis, kuriame gerumas ir draugystė ištirpdo ledą ir nugali blogį. Spektaklio metu vaikai mokysis pažinti laiką (mėnesius, savaitės dienas, valandas, minutes), vyresnieji vaikai mokysis ir angliškų pavadinimų. Žiūrovus džiugins įspūdingi kostiumai ir nuotaikinga muzika
Dramos teatras

Spektaklis „Stebuklų metas"

Režisierė – Šviesa Šulc, scenarijaus autorė – Zita Banelienė. Įtraukianti ir nuotaikinga žiemos pasaka 1-4 klasių mokiniams apie neklaužadą mergaitę, kurią užburia piktoji fėja ir
paverčia meškute. Spektaklio metu ji, padedama mažųjų žiūrovų, keliauja daryti gerų darbelių. Ar jie padės išsivaduoti nuo kerų? „Stebuklų metas“ – tai interaktyvus spektaklis, kuriame kiekvienas geras darbelis yra mažas stebuklas. Spektaklio metu aktoriai bendrauja su mažaisiais žiūrovais, kartu šoka, dainuoja, moko eilėraštukų, vaikai atsakinėja į klausimus, pataria, mokosi skaičiuoti.
Dramos teatras

Spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“

…motina sprendžia kryžiažodžius # tėvas beria keiksmažodžius # virtualūs žmogeliukai žaidžia karą # šunys loja ant savo šeimininkų # šeimininkai dresuoja savo vaikus # pastarieji
bendrauja tik su savo bendraamžiais ir bando žaisti visai nevaikiškus žaidimus… Štai tokią gana realistinę šiuolaikinės šeimos karikatūrą spektaklyje "(Ne) vaikų žaidimai" kuria režisierius Albertas Vidžiūnas ir vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų – dramaturgas Herkus Kunčius, kurio proza pasižymi įžūlia tematika, šokiruojančiu vaizdavimu ir moralinių skrupulų laužymu. Jaunimui skirtas spektaklis, aštri socialinė drama, išryškinanti šiuolaikinės Lietuvos aktualijas, savyje talpina ir tėvų-vaiku santykių, ir jaunimo tarpusavio bendravimo problematiką. Spektaklio erdvė – daugiabutis ir aplink jį vykstantys ,,vaikų žaidimai“, t.y. visai nevaikiška komunikacija ar tai, kas nuo jos lieka. Vieni žaidžia ,,karą“, kiti ,,gydytojus“, treti guli girti, -- o po balkonu apskritai plyti kapinės, kuriose vyksta nesuprantami dalykai... Šiais atpažįstamais ir asociatyviai stipriais dėmenimis dėliojama visa spektaklio dramaturgija, iš buitinio lygmens pakylėjanti į universalių prasmių plotmę.
Dramos teatras

Spektaklis "Kalėdų sapnas"

Spektaklis "Kalėdų sapnas" Ar kada pagalvojote, kad mes visi turime savo angelą sargą? O ar žinojote, kad angelai už savo tarnystę atsiskaito vyriausiajam Kalėdų angelui?
Angelė- jaunas nepatyręs angelas, iki šiol neturėjęs globojamo vaiko, o juk neturėti kuo rūpintis, angelui pati didžiausia bausmė. Tad Angelė, nekantraudama, stačia galva nėrė į tarnystę. Ir teko susidurti su daugybe netikėtų iššūkių. Juk mergaitė Auksė netikėjo angelais... Bet turėjo didelę svajonę- gauti dovanų baltą gražų katiną. Ir prasidėjo nuostabi, kupina įspūdžių Kalėdinė naktis. Kaip sekėsi Angelei jos pirmoji tarnystė ir ar išsipildė Auksės svajonė, jūs pamatysite spektaklyje „KALĖDŲ SAPNAS“.
Rodomi įrašai: 31 - 40280