Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 1–4 klasių mokiniams. Ši edukacija yra tęstinė, todėl pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes
klases. Kuo kalbėjimas scenoje skiriasi nuo kasdienio kalbėjimo? Kaip aktoriai lavina artikuliaciją, kvėpavimą, išmoksta valdyti intonaciją? Kas yra balso jėga? Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Dramos teatras

Interaktyvi edukacija "Problema - (ne) bėda"

Tarpinė stotelė tarp paauglystės ir jau savarankiško gyvenimo – vienas sunkiausių periodų tiek patiems moksleiviams, tiek jų pedagogams. Teatras pasitelkia interaktyvaus teatro metodus
tam, kad moksleiviai aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažintų su pasaulyje žymia Augusto Boalio „engiamųjų“ teatro metodika, padėsiančia vyksmo dalyviams spręsti jiems aktualias problemas, patirti viešo pasirodymo teikiamas galimybes ir atsakomybę prieš auditoriją, pasitikrinti savo drąsos, savikritiškumo, galimybes, ambicijų pagrįstumą, savivert, reflektuoti savo asmeninius bruožus, simuliuojamoje situacijoje bei įvertinti juos bendrame kontekste. Edukacijoje naudojamas Augusto Boalio „forumo teatro“ metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Vytautas Gasiliūnas išvystė dirbdamas su jaunimu mokyklose ir seminaruose, suteikia šansą moksleiviams suvokti, jog jie gali būti situacijos valdovai bei priimti sprendimus, padėsiančius susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Ši metodika leidžia žiūrovui būti ne tik pasyviu stebėtoju, bet spektaklio kūrėju, lygiavertiškai su aktoriais įsitraukiančiu į diskusijas, vaidybines situacijas vienaip ar kitaip keičiančias tolimesnę vyksmo eigą. Profesionalių aktorių simuliuojamos situacijos padės žiūrovams suprasti, jog jie patys gali spręsti juos supančias problemas bei skatins nelikti abejingais gyvenimo žiūrovais. Interaktyvus situacijų simuliavimas padės moksleiviams įgyti ne teorinių, bet praktinių žinių. Spektaklio metu analizuojamos opiausios nūdienos problemos (jaunimo emigracija, psichologinis ir/ar fizinis smurtas, socialinė nelygybė, rasizmas ir kt.).
Dramos teatras

Spektaklis „Pats baisiausias spektaklis“

Tikslas – gėrio ir blogio skirtumo, socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti su literatūros klasiko Heinricho
Hoffmanno kūryba ir interpretacijomis skatinti vaiko vaizduotės elementus ir socialinę kompetenciją. Metodai ir priemonės: derinti komizmą, muzikalumą, teatrališkumą bei žodžių žaismą su siaubo estetika. Siektinas rezultatas: siekiant nemoralizuojant, įkyriai nebrukant tam tikrų moralinių bei vertybinių tiesų, ištransliuoti spektaklio pagrindinę mintį, jog vaikams socialines normas pažinti ir jų mokytis yra būtina. Kad ir kokios jos kartais atrodytų nepatrauklios ir pasenusios. „Pats baisiausias spektaklis“ – tai linksmas vaidinimas pagal vaikų literatūros klasikos kūrinį su įdomia atsiradimo istorija. Vokietis, vaikų gydytojas, psichiatras Heinrichas Hoffmannas (1809–1894) prieš Kalėdas išėjo į miestą pirkti savo sūnui dovanos – knygos. O neradęs nieko kito, išskyrus nuobodžiai pamokančias istorijas, pasipiktino ir nusipirko bloknotą, kuriame pats ėmė rašyti ir piešti. Po metų bloknotas virto knyga pavadinimu „Linksmos istorijos ir paveikslėliai“. Šiandien, prabėgus beveik dviem amžiams po pirmojo leidimo, knyga yra išversta į daugelį kalbų ir gausiai leidžiama visame pasaulyje (lietuviškojo vertimo autorius – mūsų poezijos ir dramaturgijos klasikas Kazys Binkis). Spektaklį pagal šį klasikinį kūrinį kūrė jauna serbų menininkų komanda: režisierius, inscenizacijos autorius Luka Kurjački ir scenografijos bei kostiumų dailininkė Sandra Nikač. 2017 m. rugpjūtį J. Miltinio teatre vykusiame „Jaunojo režisieriaus eksperimento“ konkurse šio spektaklio eskizas teatro profesionalų komisijos bei publikos buvo pripažintas geriausiu darbu.
Dramos teatras, Kita

Arkadijaus Vinokuro pedagoginis teatras

H. K. Andersenas "Mergaitės su degtukais". Interaktyvus pasirodymas. Žinia - atjauta, atjausk kitą. Mokiniai aptaria temą, autoriaus žinią namuose su tėvais, tarpusavyje ir
mokykloje prieš pasirodymą, Visi žiūrovai dalyvauja spektaklio kūrime. "Pilietinė visuomenė pagal Misterį Arkadą" - pilietiškumo pamokos gimnazistams. Temos: aš ir visuomenė. Lojalumas, meilė, pagarba sau irt kitam. Pilietinė drąsa pasakyti ne narkotikams ir savižudybei. Patyčios ir smurtas šeimoje. Interetininis projektas "Bendraukime šypsena". Dalyvauja skirtingų etninių grupių mokyklos ir mokiniai. Vykdytas Ukrainoje 2018 karo zonoje su nuo karo nuketėjusiais vaikais pavadinimu "Šypsena prieš karą". Dalyvavo visas Stanica Luhanskaja miestelis, pradžioje trys mokyklos, vėliau prisijungė dar 20 mokyklų. Rėmė LR URM-as. Projektas atitinkamai priderintas Lietuvos sąlygoms. Svarbu: projekte dalyvauja ir mokinio šeima bei mokytojai. Galutinis rezultatas - bendras spektaklio pastatymas aktualia tema. Metodinė medžiaga Powerpoint prezentacijoje. "Drovusis klounas" nulinukams ir pradinukams. Tema - drovumas. Klounas atsisako vaidinti, nes yra drovus. Vaikai padeda spręsti šią klouno problema, jie identifikuoja dažnai save su klounu. Pasirodymas iššaukia norą ujausti, suprasti, padėti.
Dramos teatras

Spektaklis „Anė iš Žaliastogių“

Tikslas – ugdyti jautrumą, gerumą ir švelnumą. Uždaviniai: skatinti vaiko vaizduotės elementus; didinti socialinę kompetenciją. Metodai ir priemonės: aktualius socialinius klausimus
spręsti kartu su žiūrovais per vizualinį bei literatūrinį kūrinio pateikimą. Siektinas rezultatas: padidėjusi patirtis emocinių išraiškų terpėje; tolerantiškumas; partnerystė; noras padėti silpnesniems už save. Spektaklis pastatytas pagal Kanados rašytojos Liusės Modės Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) (1874–1942) to paties pavadinimo romaną. ,,Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Tai spektaklis šiandien ,,nemadingomis” temomis. Vaikų prieglaudos augintinės našlaitės Anės – svajoklės mergaitės morkų spalvos plaukais, kurios niekas nenori įvaikinti, ,,nes ji – ne berniukas”, – vaidmenį sukūrė aktorė Inga Jarkova. Kaip teigia režisierius A. Gluskinas, Lietuvos vaikai šiandien apvogti, nes diduma jų žiūrimų filmų – ne aukščiausio lygio produkcija. Namie dažnai tvyro tėvų skyrybų skausmas, mokykloje – paauglių smurto problemos. Vaikus slegia per didelis agresyvios informacijos srautas iš aplinkos – interneto, televizijos, – tai slopina emocijas. Vaikai vis mažiau skaito knygų.
Dramos teatras

Rašytojo J.Biliūno kūrybos refleksijos - spektaklis 'JIS IR JI"

Literatūrą ir teatrą apjungianti pamoka "J.Biliūno kūrybos refleksijos - spektaklis "Jis ir ji" skiriama rašytojo Jono Biliūno kūrybai, kurio gyvenimas savo patirtimi ir
jaunatviškais išgyvenimais artimas jaunajai skaitytojų auditorijai, kurio kūryba atspindi XXa. pradžios Lietuvos istorijos aktualijas (lietuviškos spaudos draudimo laikmetį, tuometines lietuviškos kultūros ir buities realijas) . Pirmoje renginio dalyje moksleiviams bus pristatomas spektaklis „Jis ir ji“, sukurtas pagal J.Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės- Biliūnienės atvirlaiškus (režisierė Birutė Mar, dailininkė Indrė Pačėsaitė, vaidina aktoriai Aleksas Kazanavičius ir Birutė Mar, dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis). Spektaklis sulaukęs Lietuvos žiūrovų dėmesio – keletą metų rodytas Vilniaus Jaunimo teatre ir ypač pamėgtas moksleivių bei jaunimo auditorijos. Spektaklio forma – atvirlaiškų dialogas, kuriame papasakojama Jono Biliūno ir būsimos jo žmonos Julijos Janulaitytės pažinties ir meilės istorija, Jono Biliūno biografija, pasitelkiant jo kūrybos intarpus. Spektaklyje akcentuojamos Jono Biliūno vertybinės nuostatos, akualios ir šiandien – jautrumas ir atjauta „mažajam“ žmogui, meilė artimui, pasiaukojimas tėvynei Lietuvai. Antrojoje renginio dalyje – kūrėjų susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Jono Biliūno gyvenimą ir kūrybą, diskutuoti apie menininko kūrybos prasmę ir pasiaukojimą, Lietuvos istorijos ryšį su šiandiena. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė sukurti ir perskaityti savo atvirlaiškį rašytojui. Šis edukacinis renginys - išvažiuojamasis, gali būti pristatomas Lietuvos miestų ir regionų mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose.
Dramos teatras

Spektaklis „CV, arba Kas aš esu?"

Justas Tertelis CV, arba Kas aš esu? Režisierius ir dramaturgas Justas Tertelis Scenografija Laura Luišaitytė Kompozitorius Jokūbas Tulaba Vaidina: Vesta Šumilovaitė, Benita
Vasauskaitė, Karolis Kasperavičius, Vaidotas Žitkus, Rokas Petrauskas, Danas Kamarauskas Kada ir kodėl jūs paskutinį kartą (pa)pildėte savo gyvenimo aprašymą (CV)? Kaip dažnai tenka jį peržvelgti ir kaip tai, kas jau užrašyta “apie jus” keičia tai, koks(-ia) jūs iš tikrųjų esate šiandien? Ar iš jūsų CV išvis įmanoma suprasti koks(-ia) jūs esate šiandien? Teatro laboratorija "Atviras ratas” pristato jau trečiąją šio sezono premjerą - Justo Tertelio ir kūrybinės komandos spektaklį - tyrimą “CV, arba Kas aš esu?”. Ši pjesė, jau įvertinta garbingos komisijos (laimėjusi pirmąją vietą LRT Radijo teatro konkurse, bei specialų LATGA prizą už originalumą) pirmą kartą adaptuojama teatro scenoje. Spektaklio struktūra ir forma kviečia žiūrovus kartu su aktoriais keliauti per vieno labai mums visiems gerai žinomo “piliečio” gyvenimo aprašymą (asmenybė atskleidžiama spektaklyje), tuo pačiu įtraukiant į atvirą teatrinę diskusiją - kaip užfiksuoti žmogaus gyvenimą? Ar jį reikia fiksuoti? Sumuoti? Jeigu taip - tai kas čia svarbiausia, ko negalima praleisti? Jeigu ne - tai kodėl mes nuolatos tai darome? Šis spektaklis, tęsiantis teatro laborarorijos “Atviras ratas” teatrinę tradiciją, nestokoja jautrumo, humoro ir savitos teatrinės kalbos, kviesdamas žiūrovus į teatrinį dialogą - tyrimą apie tai, koks yra šiandieninis mūsų gyvenimo aprašymas? Kviečiame mėgaujantis teatru atpažinti save!
Muzika, Dramos teatras

Muzikinė pasaka „Kaip ežiukas chorą būrė“

Muzikinė pasaka „Kaip ežiukas chorą būrė“ – istorija apie vienišą ežiuką, išėjusį į mišką ieškoti linksmumo. Pagrindinis herojus sutinka daug dainuojančių draugų. Supratęs, kas tai yra
choras ir kaip smagu visiems kartu dainuoti, ežiukas pats užsinori tokį suburti. Jis sukvietė draugėn miško žvėris ir po visą pavasarį trukusių repeticijų uždainavo... Edukacijos metu linksmas daineles atliekantys miško žvėreliai kviečia vaikučius keliauti per visus keturis metų laikus. Žaisminga forma pateiktame spektaklyje-koncerte vaikai sužino, kas yra choras, solistas, dirigentas, choras „Polifonija“, pamato, kaip iš tiesų vyksta užkulisinis choro darbas. Renginį veda Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas. Dainelių atlikėjas – Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija". Tikslas – supažindinti ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikus su tokiomis sąvokomis kaip solistas, choras, dirigentas, repeticijos, choras „Polifonija“. Uždaviniai: pasitelkiant teatralizuotą muzikinę pasaką pažindinti ir ugdyti vaikų žinias apie chorinės muzikos sąvokas, per žaidimų formą įtraukti vaikus į edukacijos veiklą.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Dramos teatras, Etninė kultūra

„Eglė žalčių karalienė“

Stalo teatro spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Spektaklio tikslas – priminti vaikams, kad
fantazijos pagalba kiekvienas senas rakandas gali papasakoti istoriją. Domėjimasis savo praeitimi, papročiais ir ritualais mūsų vertybė, kurią reikia nuolatos skatinti ir neužmiršti. Uždaviniai: supažindinti mokinius su senovės lietuvių papročiais, ritualais, burtais, skatinti fantaziją, sudominti lietuvių liaudies kūriniais, plėsti akiratį ir savimonę. Priemonės tikslui pasiekti: sendaikčiai, lietuvių literatūros kūrinys, vaizdo medžiaga, gyva muzika. Toks įvairialypis edukacinis spektaklis gali būti skirtas ne tik pradinio mokyklinio amžiaus mokiniams, bet ir jų tėveliams.
Rodomi įrašai: 30 - 40113