Dramos teatras

Rašytojo J. Biliūno kūrybos refleksijos – spektaklis „Jis ir ji“

Literatūrą ir teatrą apjungianti pamoka "J.Biliūno kūrybos refleksijos - spektaklis "Jis ir ji" skiriama rašytojo Jono Biliūno kūrybai, kurio gyvenimas savo patirtimi ir
jaunatviškais išgyvenimais artimas jaunajai skaitytojų auditorijai, kurio kūryba atspindi XXa. pradžios Lietuvos istorijos aktualijas (lietuviškos spaudos draudimo laikmetį, tuometines lietuviškos kultūros ir buities realijas) . Pirmoje renginio dalyje moksleiviams bus pristatomas spektaklis „Jis ir ji“, sukurtas pagal J.Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės- Biliūnienės atvirlaiškus (režisierė Birutė Mar, dailininkė Indrė Pačėsaitė, vaidina aktoriai Aleksas Kazanavičius ir Birutė Mar, dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis). Spektaklis sulaukęs Lietuvos žiūrovų dėmesio – keletą metų rodytas Vilniaus Jaunimo teatre ir ypač pamėgtas moksleivių bei jaunimo auditorijos. Spektaklio forma – atvirlaiškų dialogas, kuriame papasakojama Jono Biliūno ir būsimos jo žmonos Julijos Janulaitytės pažinties ir meilės istorija, Jono Biliūno biografija, pasitelkiant jo kūrybos intarpus. Spektaklyje akcentuojamos Jono Biliūno vertybinės nuostatos, akualios ir šiandien – jautrumas ir atjauta „mažajam“ žmogui, meilė artimui, pasiaukojimas tėvynei Lietuvai. Antrojoje renginio dalyje – kūrėjų susitikimas/pokalbis su moksleiviais, leidžiantis neformaliai pažvelgti į Jono Biliūno gyvenimą ir kūrybą, diskutuoti apie menininko kūrybos prasmę ir pasiaukojimą, Lietuvos istorijos ryšį su šiandiena. Diskusijos metu teatrine forma moksleiviams suteikiama galimybė sukurti ir perskaityti savo atvirlaiškį rašytojui. Šis edukacinis renginys - išvažiuojamasis, gali būti pristatomas Lietuvos miestų ir regionų mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose.
Dramos teatras

Spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą...“

„Kai žmonės vaidino Dievą!.." - sukrečianti žydų genocido istorijos dalelė, patirta ir įamžinta trylikametės mergaitės. Tačiau tai pasakojimas pirmiausia apie paprasčiausios
gyvenimo kasdienybės ilgesį visuotinės baimės fone. Apie viltį, meilę ir mirtį. Apie siaubą ir skausmą, kurį karo metais teko išgyventi įvairių tautų žmonėms. A. Frank istorija - ypatinga, kartu ir viena iš daugybės. 1942-iais Ana savo dienoraštyje rašė: „Man atrodo, kad trylikametės mergaitės pamąstymai bus niekam neįdomūs.“ Ji klydo. Jaunos žydaitės dienoraštis, rašytas Antrojo pasaulinio karo metais, buvo išverstas į 60 skirtingų kalbų, pagal jį sukurta keletas kino filmų, statomi spektakliai. XX amžiuje naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį, kad jie nusprendė, jog vieni žmonės gali gyventi, o kiti - turi mirti, ir šį dievišką planą uoliai vykdė. A. Frank ir dar septyni „neverti gyventi“ žydai dvejus metus slapstėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Vaidinusieji dievus juos surado likus mėnesiui iki išvadavimo... Ana Frank – tai mergaitė, kurios istorija tapo milijonų neišgirstų istorijų iš holokausto balsu. Verta ateiti, nes bus linksma. Verta ateiti, nes bus liūdna. Verta ateiti, nes tai reikia prisiminti. Reikia ateiti, nes aktoriai į šį spektaklį sudėjo visą širdį. Verta ateiti, nes tai apie žmones. Apie mus.
Šokis, Dramos teatras

„Meilė“ – šokio ir vokalo spektaklis

"Meilė" - jautrus psichologinis šokio ir vokalo spektaklis, skatinantis giliau pažvelgti į šį žmones vienijantį jausmą kaip vertybę, suvokti savo ir kito žmogaus ryšį ir
išmokti jį saugoti. Įdomiai ir savitai jungiamas scenos menas - šokis, vokalas, muzika, kino projekcijos, prozos tekstai praplečia modernaus teatro suvokimą, įkvepia ir praturtina. Meilė - tarsi tam tikras kodas, kurį natūraliai atsinešame gimdami, jis visą gyvenimą pulsuoja mumyse, transformuoja begales kartų. Prigimtinė Meilė skaidri, tyra ir paprasta, kol jos neapraizgome melu, iliuzijomis, išsigalvotais pančiais. Visos Meilės istorijos skirtingos, bet visuomet panašios. Rodos, kad kiekvienam žmogui lemta išgyventi Meilės virsmą, niekas neapsaugotas nuo paklydimų kelionėje, kurią turime nueiti, vėl artėdami prie suvokimo, kas yra Meilė. Ilgėdamiesi Meilės net ir tyriausią ir gražiausią jausmą pradedame savintis, prarasdami save, įkalindami savo Meilės objektą, sukuriame kančią ir skaudiname. Tačiau Meilė kaip nenumaldoma cunamio banga nugriauna visas susikurtas sienas, užpildama savimi, tekėdama mūsų venomis ir priversdama išgyventi Meilės istorijas dar ir dar kartą, kartais įsisukant į tą patį užburtą ratą. Kol sąmoningai suvokę Meilės šaltinį savyje, išmokę juo dalintis, o ne reikalauti iš kito, atsisakę pasisavinti tai, ko neįmanoma savintis, vėl priartėjame prie to, kas iš tikro yra Meilė. Ir suvokiame, kad per Meilę mes esame viena.
Šokis, Dramos teatras

Edukacinis užsiėmimas „Šokis ir sceninis judesys dramos spektaklyje“

Edukacinis užsiėmimas ŠOKIS IR SCENINIS JUDESYS DRAMOS SPEKTAKLYJE 6-11 metų vaikams Kuri mergaitė nesvajoja tapti balerina? Ar taip pat šoktų varna ir gulbė, kareivis ir senukas,
Mažylis ir Karlsonas? Ar taip pat judėtų linksmas ir liūdnas, vikrus ir lėtas, jaunas ir senas veikėjas? Užsiėmimo metu vaikai sužinos kaip įvairių šokių technikų pagalba atskleisti charakterio bruožus ar kaip tuos pačius šokio elementus atliktų skirtingo amžiaus, temperamento veikėjai. Užsiėmimai vyksta Kauno tautinės kultūros centre, Teatro studijoje. Kovo 11-osios g. 108, Kaunas Registruotis iš anksto, tel. (8 37) 31 3712 arba el. paštu ktkc.teatrostudija@gmail.com Turėti lengvą aprangą ir avalynę
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis ,,Eglė žalčių karalienė' ir edukacinė-pažintinė programa

pektaklis pagal Lietuvių sanovės mitą ,, Eglė žalčių karalienė'' Režisierė, dailininkė, aktorė - Saulė Degutytė Kompozitorė, atlikėja - Snieguolė Dikčiūtė Trukmė - 45 min. Stalo teatro
spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ visus kviečia prie stalo „paragauti“ senovės lietuvių papročių: burtažodžių, ritualų, „paskanauti“ gyvai atliekamų smuiko melodijų ir pyragėlių tikrų – teatre iškeptų. Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Po spektaklio vyksta edukacinės-etnografijos pažinimo dirbtuvės ,, Paprastos priemonės - nepaprastas veiksmas''(20 min.)
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“

Spektaklis „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“, spektaklio režisierius Aidas Giniotis. Istorijas pasakoja,
žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi aktoriai Viola Klimčiauskaitė/Birutė Belada Tauterytė, Benita Vasauskaitė bei Jonas Šarkus. Muziką sukūrė Vytautas Leistrumas. Dailininkės Lauros Luišaitytės iniciatyva prisimintas šešėlių teatras. “Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” pagal Anos Saksės pasakas. Režisierius: Aidas Giniotis. Vaidina: Benita Vasauskaitė, Birutė Belada Tauterytė/Viola Klimčiauskaitė, Jonas Šarkus Muzikos autorius: Vytautas Leistrumas. Scenografė ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Dramos teatras

Spektaklis „Anė iš Žaliastogių“

Tikslas – ugdyti jautrumą, gerumą ir švelnumą. Uždaviniai: skatinti vaiko vaizduotės elementus; didinti socialinę kompetenciją. Metodai ir priemonės: aktualius socialinius klausimus
spręsti kartu su žiūrovais per vizualinį bei literatūrinį kūrinio pateikimą. Siektinas rezultatas: padidėjusi patirtis emocinių išraiškų terpėje; tolerantiškumas; partnerystė; noras padėti silpnesniems už save. Spektaklis pastatytas pagal Kanados rašytojos Liusės Modės Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) (1874–1942) to paties pavadinimo romaną. ,,Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Tai spektaklis šiandien ,,nemadingomis” temomis. Vaikų prieglaudos augintinės našlaitės Anės – svajoklės mergaitės morkų spalvos plaukais, kurios niekas nenori įvaikinti, ,,nes ji – ne berniukas”, – vaidmenį sukūrė aktorė Inga Jarkova. Kaip teigia režisierius A. Gluskinas, Lietuvos vaikai šiandien apvogti, nes diduma jų žiūrimų filmų – ne aukščiausio lygio produkcija. Namie dažnai tvyro tėvų skyrybų skausmas, mokykloje – paauglių smurto problemos. Vaikus slegia per didelis agresyvios informacijos srautas iš aplinkos – interneto, televizijos, – tai slopina emocijas. Vaikai vis mažiau skaito knygų.
Dramos teatras

Spektaklis „Žalia gyva“ Lietuvos istorijos tema

Žalia gyva – senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai – bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti „žalia gyva“ ir draugas turėjo parodyti prie savo kūno
glaudžiamą žalią, gyvą lapą, gėlės žiedą ar pan. Žiemą tai buvo nelengva užduotis! Profesionali kūrybinė grupė, pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus, kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų spektaklio „Žalia gyva“ scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių, įvairių laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos – pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia Vilniaus ir visos Lietuvos istorija ( Gedimino laiškai, gaisrai, karai, iš Vokietijos bėgiais keliaujančio ir ieškančio tėvų berniuko istorija, mergaitės su ožkele, gyvenančios Aušros vartų palėpėje, žydų berniuko Romeno meilės istorija, traukiniai į Sibirą, Baltijos kelias ir kt. – iki šios dienos). Tai – tarsi gyva istorijos pamoka. Pamoka, skatinanti prisiminti, telktis ir didžiuotis savo tautos istorija, vystanti kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Edukacinis spektaklis „Žalia gyva“ mobilus, pritaikytas vaidinimui mokykų salėse. Spektaklio teikimo Kultūros pasui tikslas – pasiūlyti profesionalų teatro pasirodymą pradinukams mokyklose, kelti mintis apie savo šalies istoriją ir istorines aplinkybes, skatinti daugiakultūriškumo, tolerancijos, pozityvumo idėjas, siekti kritinio mąstymo įgūdžių, meno įvairovės sklaidos bei ugdyti jauniausios visuomenės narių pasitikėjimą savimi, ypač regionuose. Uždaviniai: surengti 350 pasirodymų visoje Lietuvoje 2018–2021 m. mokslo metų laikotarpiu. Metodai, priemonės: pasiūlymo viešinimas, kontaktavimas su mokyklomis, renginų organizavimas, spektaklio atvežimas į mokyklas, įgyvendinimas logistiškai ekonimiškiausiu būdu (turima omenyje, kad susidomėjusios klasės, mokyklos tame pačiame regione bus prašomos pasirinkti bendras datas).
Dramos teatras

Spektaklis „Astrida“

Veikiausiai visi puikiai prisimename pramuštgalvę Pepę Ilgakojinę, Mažylį ir jo bičiulį Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, bei Emilį iš Lionebergos. Tai neabejotinai smagiausi vaikystės
personažai! Tik ar iš tiesų pažįstame jų sumanytoją – švedų rašytoją Astridą Lindgren? Su ja susipažinti kviečia žymi spektaklių vaikams autorė ir aktorė Inesa Paliulytė. Įkvėpta pašėlusios rašytojos kūrybos ir nepaprastos asmenybės, ji parašė pjesę, kurioje veikia ne tik pati Astrida, bet ir patys šauniausi jos personažai, taip pat susipažįstama su Astridos tėvais, seneliais ir draugais.
Rodomi įrašai: 31 - 40149