DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Prieskonių indo paslaptis“

Spektaklio esmė – gėrio ir blogio kova. Jis skatina mokinius analizuoti blogio atsiradimo priežastis, tokias kaip pyktis, patyčios, kartais net nekaltas smalsumas... Pagrindinė
spektaklio veikėja Naminukė Molė turi stoti į kovą su blogio Juoduliu. Jai padeda pasaulinės literatūros klasikų sukurti personažai – Karlsonas ir Freken Bok, Alisa ir Kliunkis Pliumpis, Merė Popins ir jos dėdė Albertas. Tačiau svarbiausia čia ne pagalba, o Naminukės drąsa ir ryžtas nugalėti blogį. Spektaklio metu mokiniai susitapatina su Naminuke, ją palaiko, jai padeda. Pabaigoje, kai klausiame, kas nugalėjo Juodulį, vaikai atsako – mes! Juodulys šiame spektaklyje vaikams kelia pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą, o kiti personažai – šiltus ir gerus jausmus: užuojautą, draugiškumą, norą padėti. Vizualinė spektaklio forma – meduolių miestelis, vaikams kelia malonius jausmus, gal todėl blogio atsiradimas taip juos sukrečia. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jis ugdo ir lavina žiūrovų muzikinį skonį. Po spektaklio vyksta trumpas pokalbis-aptarimas, mokiniams patariama būtinai perskaityti tas knygas, kurių veikėjus jie matė scenoje. Taigi, jie skatinami ne tik mąstyti, vertinti, išgyventi, bet ir skaityti.
Dramos teatras

„KITOKIA“

„KITOKIA“ - muzikinis monospektaklis apie ankstyvą nėštumą ir abortą. Tai vienos merginos istorijos (sukurtos, remiantis dviejų merginų tikromis istorijomis) papasakojimas, pasitelkiant
muzikos (spektaklio forma - muzikinio albumo pristatymas (10 dainų + 10 monologų, įvadų į dainas) ir judesio kalbą. Nūdienoje, kuomet taip stipriai veikia lyderystė ir kritikos nesulaikymas vienas kito atžvilgiu, pastebėta, kad paauglė sužinojusi, jog laukiasi, atsiduria didelėje vienatvėje, baimėje, gėdoje, nežinioje ir visuomenės negailestingame pasmerkime. Monospektakliu - meno forma paauglius norima supažindinti su tikromis situacijomis ir iškelti klausimus: kodėl ankstyvą nėštumą patirianti paauglė sulaukia tiek daug psichologinio smurto? Kodėl tik ji dažniausiai lieka atsakinga už užsimezgusią gyvybę, nors jos sukūrimo procese dalyvavo ne ji viena? Kodėl jaunas žmogus užmegztos gyvybės nelaiko gyvybe? Kas yra gyvybė? Kodėl apie seksą ir kaip išvengti ankstyvo nėštumo dažniausiai kalbama per gėdos prizmę? Kodėl supažindinti jauną žmogų su brendimu ir tuo, kas vyksta su jo kūnu vis dar yra gėdinga ir nemalonu? Kaip padėti visuomenės pažemininimo/smerkimo bijančiam žmogui? Kaip nepakliūti į moters kūnu pasinaudojančių ir be jokios kaltės paliekančių jaunuolių atakas? _KITOKIA_ - supažindina su (jau ir Lietuvoje esančiais) įvykiais, kuomet jauna mergina, vedina stiprių jausmų, pasiduoda mylimo žmogaus įtakai, nusiunčia intymias nuotraukas, o šios pasiekia ne tik jį, bet ir naujos aukos išalkusią visuomenę. Pagrindinis šio monospektaklio tikslas - supažindinti jauną žmogų su tuo, kas mus supa, nemoralizuojant, o pasikviečiant į atvirą pokalbį, be baimės suklysti ir likti nesuprastam. Po monospektaklio vyks pokalbis su paaugliais, kurių metų bus analizuojamas pamatytas kūrinys, plačiau nagrinėjamos paliestos temos per paauglių jau turimas patirtis. ,,KITOKIA" galėtų būti pirmas žingsnis mokykloms ir tėvams pasikviesti vaikus į nuoširdų ir atvirą pokalbį be tabu ir gėdos ženklų.
Dramos teatras

Interaktyvi edukacija „Problema – (ne)bėda“

Tarpinė stotelė tarp paauglystės ir jau savarankiško gyvenimo – vienas sunkiausių periodų tiek patiems moksleiviams, tiek jų pedagogams. Teatras pasitelkia interaktyvaus teatro metodus
tam, kad moksleiviai aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažintų su pasaulyje žymia Augusto Boalio „engiamųjų“ teatro metodika, padėsiančia vyksmo dalyviams spręsti jiems aktualias problemas, patirti viešo pasirodymo teikiamas galimybes ir atsakomybę prieš auditoriją, pasitikrinti savo drąsos, savikritiškumo, galimybes, ambicijų pagrįstumą, savivert, reflektuoti savo asmeninius bruožus, simuliuojamoje situacijoje bei įvertinti juos bendrame kontekste. Edukacijoje naudojamas Augusto Boalio „forumo teatro“ metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Vytautas Gasiliūnas išvystė dirbdamas su jaunimu mokyklose ir seminaruose, suteikia šansą moksleiviams suvokti, jog jie gali būti situacijos valdovai bei priimti sprendimus, padėsiančius susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Ši metodika leidžia žiūrovui būti ne tik pasyviu stebėtoju, bet spektaklio kūrėju, lygiavertiškai su aktoriais įsitraukiančiu į diskusijas, vaidybines situacijas vienaip ar kitaip keičiančias tolimesnę vyksmo eigą. Profesionalių aktorių simuliuojamos situacijos padės žiūrovams suprasti, jog jie patys gali spręsti juos supančias problemas bei skatins nelikti abejingais gyvenimo žiūrovais. Interaktyvus situacijų simuliavimas padės moksleiviams įgyti ne teorinių, bet praktinių žinių. Spektaklio metu analizuojamos opiausios nūdienos problemos (jaunimo emigracija, psichologinis ir/ar fizinis smurtas, socialinė nelygybė, rasizmas ir kt.).
Dramos teatras

Spektaklis „Mimė ir Išminties knyga“

Scenarijaus autorė - Gintarė Dikšienė. Kompozitorius - Aras Žvirblys. Mimenija – tai tokia stebuklinga šalis, kurioje gyvena elfų palikuoniai Mimai. Iš visų kitų miško šalių ji
išsiskiria tuo, kad turi Išminties knygą, kurioje sukaupti visi galimi atsakymai į visus kada nors užduotus klausimus. Ją saugo nepaprasta, stebuklinga elfė, vardu Mimė. Tačiau vieną dieną, Mimei užmigus, knygą pagrobia ateiviai Pikčiai. Kadangi Mimai niekada nėra jų matę, į visus nepažįstamus žiūri nepatikliai, o apie juos žino tik iš Išminties knygos pranašystės, kurioje sakoma, kad „knygą pagrobus Pikčiams, Mimenija bus pasmerkta žūčiai“. Vos netekus knygos prie Mimės šventojo aukuro atklysta baisioji žiurkė Gitė, kuri dar suvaidins savo vaidmenį pačioje pasakojimo pabaigoje, tačiau iki tol dviejų veikėjų laukia nepaprasti nuotykiai bei susitikimas su išmintinguoju žyniu Machaonu, kuris padės Mimei surasti atsakymus į tris svarbiausius klausimus. Kas pagrobė Išminties knygą? Ar pavyks ją susigrąžinti ir išgelbėti Mimenijos šalį? Ar Mimė ir žiurkė Gitė įveiks Pikčius? O gal Gitė visai ne ta, kuo dedasi esanti? Apie tai ir dar daugiau sužinosite spektaklyje „Mimė ir Išminties knyga“.
Dramos teatras

Spektaklis „Ambrozijus, Purkius ir kiti“

Apie „Ambrozijaus, Purkiaus ir…“ istoriją: … Kartais net pati mažiausia staltiesės dėmelė gali būti stebuklas, paslaptis. Gerai įsižiūrėkite į tas dėmeles, tarsi stebėtumėte debesis
danguje. Galbūt ši dėmelė yra visiškai laimingo šuns vardu Ambrozijus, kuris gyvena mažame namelyje ant Svajonių kalnelio kartu su geriausiu savo bičiuliu katinėliu Purkiumi, Boruže, Miegapele, Tolimųjų kelionių Vėju – ir svajoja, žaidžia, rašo stebuklingus laiškus ir dalinasi šviesiomis istorijomis, kad sušildytų širdis ir užaugintų sparnus pačiam Angelui. Apie visus stebuklus galima sukurti pasaką ir papasakoti ją Svajonių katinui po žydinčiu medžiu. Šio spektaklio veikėjai – šuo ir katinėlis – mėgsta stebėti debesis, moka girdėti tylą. Jų svečias Angelas juokiasi taip, kad pievoje ima skleistis gėlės. Ir pasidaro taip gera – tarsi visas pasaulis būtų vienas laimingas saulės zuikutis. Ateikite, visus Jus vaišinsime arbata ir… istorijomis apie draugystę, buvimą kartu.
Literatūra, Dramos teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo
intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį. Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai. Edukacijos metu moksleiviai: Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis; Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos; Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku t
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Mykolas Žvejas“

"Mykolas Žvejas" - vienos dalies muzikinė pasaka pagal būtas nebūtas pamarėnų istorijas, kuriuose veiksmas vyksta nebūtais laikais, nebūtose žemėse tarp Rusnės ir Kulmo. Tai
iš lietuvių liaudies pasakų (pamarėnų regiono) bei lietuvių liaudies dainų sukurptas spektaklis, kuris pasakoja apie nemažai apsiskaičiusį ir nemažiau pasipūtusį žvejo sūnų, kuris vos tik gimęs buvo pažadėtas pragaro viršininkui Liuciferiui, o užaugęs pats leidžiasi į pasaulį išsipirkti savo likimo. Kaip jam susiklostys ši kelionė? Ką savo kelyje sutiks Mykolas Žvejas? Ir ar pavyks jam suvesti senas sąskaitas su pragaro viršininku, išvysite šiame spektaklyje.
Dramos teatras

„Grimo paslaptys“

Kviečiame kartu su aktore Onute Gudaityte pasinerti į magišką ir paslaptingą grimo pasaulį. Užsiėmimo metu pamatysite, kaip grimo pagalba aktorius neatpažįstamai pasikeičia; sužinosite,
nuo kada teatre naudojamas grimas, koks jis buvo anksčiau ir dabar; susipažinsite su skirtingomis tautų grimo tradicijomis. O smagiausia tai, kad patys galėsite pabandyti nusigrimuoti – virsti dievybe, gyvūnėliu arba per kelias minutes tapti seneliu ar močiute. Edukacijos tikslas – supažindinti su teatrinio grimo pasauliu bei jį išbandyti.
Dramos teatras

Ritminis muzikinis spektaklis „Gėda Pelėda"

Ritminis – muzikinis spektaklis ne tik vaikams "Gėda pelėda!" Teatras ATVIRAS RATAS, pristatydamas vienos dalies muzikinį spektaklį ne tik vaikams ritminiu pavadinimu „Gėda
pelėda!“ (pagal įvairių lietuvių autorių poezijos kūrinius) – kviečia visus žiūrovus kartu sužaisti trumpas vaikystės istorijas, pasakojančias apie nenuoramas, išdykėlius, užsispyrėlius, svajoklius, neklaužadas vaikus, t.y., mus pačius. „Moralizuoti ar užsiimti didaktika – tikrai mums neįdomu ir netinka! Bet susitarti ir kūrybiškai išspręsti iškilusią problemą – visada taip!“, teigia spektaklį kuriantys ir jame dalyvaujantys pagrindiniai veikėjai: Vienas, Du ir Trys.
Dramos teatras

Spektaklis "Baubukas"

Linksmas ir pilnas netikėtų nuotykių spektaklis apie tai, kad mes esame atsakingi už gamtą ir aplinką, kuri mus supa. Apie tai, kad iš mūsų pykčių ir nesutarimų gimsta tos naikinamosios
jėgos ir padarytą žalą ne taip lengva ištaisyti. Visa tai pasakojama per dviejų mergaičių istoriją, kurioms susipykus atsiranda BAUBUKAS. Ką jos patiria ir ką supranta, kovodamos su baubuku, sužinosite pažiūrėję spektaklį.
Rodomi įrašai: 41 - 50292