Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Dramos teatras

Spektaklis „#beskambučio“ ir diskusija

Spektaklis „#beskambučio“ – tai atvirumo pamoka, vykstanti įvairiose Lietuvos mokyklų erdvėse. Spektaklis kviečiantis ne į teatrą, bet atvažiuojantis pas mokinius, jų tėvus ir mokinius.
„Prieš kurdami „#beskambučio“ darėme tyrimą, bendravome su mokyklų bendruomenėmis, mokiniais, norėjome parinkti temas, kurios būtų „jų“, juos domintų, įtrauktų. Todėl nusprendėme spektaklį kurti mokinių teritorijoje – mokykloje, bet ją padaryti šiek tiek kitokią, neatpažįstamą, netikėtą“, – sako režisierius Paulius Tamolė. Bevažinėdami po mokyklas menininkai sako pastebėję atvirumo stygių jose. Dalintis savo asmeninėmis istorijomis spektaklyje ir taip skatinti pokyčius Paulius Tamolė pakvietė įvairių kartų aktorius. Visi jie persirengę uniformomis ir pasitelkę mokyklos aplinką, atskleidžia universalias temas. „Spektaklyje kiekvienas kalba apie tai, kas jam rūpi, kuo nori pasidalinti. Visos istorijos autentiškos, išgyventos, skaudžios, džiugios, tikimės, kad atliepia ir klausantiems rūpimus klausimus“, – sako Paulius Tamolė. Jautrią istoriją papasakojusi aktorė Kamilė Petruškevičiūtė už vaidmenį šiame spektaklyje buvo apdovanota 2017 m. „Auksiniu scenos kryžiumi“. Spektaklis prasideda mokyklos koridoriuje – ten susirinkę žmonės paskirstomi į dešimt grupių, kurias koordinuoja dešimt aktorių. Pasklidę įvairiose mokyklos erdvėse aktoriai dalijasi asmeninėmis istorijomis. Galiausiai visi atsiduria aktų salėje, kur laukia tam tikras „žinių patikrinimas“, komandos tvirtumo išbandymas, laikas savirefleksijai. Po spektaklio vyksta aptarimai, kuriuose dalyvauja aktoriai ir žiūrovai. „Galbūt aktorių istorijos paskatins ir moksleivius būti atviresnius vienas kitam, padrąsins mokytojus dalytis ne tik teorinėmis žiniomis. Galbūt ilgainiui nebereikės skambučio pradėti pamoką, pradėti pokalbį, tai darysime nieko neverčiami, neskubinami, su noru ir nuoširdžiai. Juk tai, kas vyksta mokykloje – persikelia ir į kitas gyvenimo sritis: šeimą, universitetus, darbovietes. Kokių jų norėtume?“ – klausia Pa
Dramos teatras

Spektaklis "Baubukas"

Linksmas ir pilnas netikėtų nuotykių spektaklis apie tai, kad mes esame atsakingi už gamtą ir aplinką, kuri mus supa. Apie tai, kad iš mūsų pykčių ir nesutarimų gimsta tos naikinamosios
jėgos ir padarytą žalą ne taip lengva ištaisyti. Visa tai pasakojama per dviejų mergaičių istoriją, kurioms susipykus atsiranda BAUBUKAS. Ką jos patiria ir ką supranta, kovodamos su baubuku, sužinosite pažiūrėję spektaklį.
Dramos teatras

Spektaklis "Vėjai švilpia APIE DRAUGYSTĘ"

Kiekviena draugystė yra kitokia, išskirtinė, vienintelė ir nepakartojama. Kiekviena draugystė turi net savo spalvą, skonį ir kvapą. Niekur nerastum dviejų tokių pačių draugysčių, kaip
ir niekur kitur nerasi tokios draugystės kaip dramblio Džeraldo ir pelytės Patricijos. „Vėjų teatras” atpučia spektaklį iš visiems jau gerai pažįstamos Aušros Kiudulaitės ir Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Draugystė ant straublio galo”, kuriame vaikai galės išvysti gerai pažįstamus knygos personažus scenoje. Kartu su jais sodinti draugystės medį, filosofuoti prie puodelio arbatos ir gelbėtis nuo kylančios audros. Kas ta audra, kaip ji kilo ir kaip nuo jos gelbėtis – papasakos Vėjai. P.S. Dabar dar galim išduoti tik vieną paslaptį, kurios dar niekas nežinojo – didelis dramblys Džeraldas turi ganėtinai keistą pomėgį – MEGZTI. Ššš… Tik niekam nesakykit. Tai paslaptis. Knygos apdovanojimai: 2018 Metų knygos paroda/Trečioji premija 2017 m. gražiausios knygos premija už vaikiškos vaizduotės pajautimą ir profesionalią jos raišką (2017 m. Knygos meno konkursas) 2017 m. Talino iliustratorių trianalės diplomas Režisierė: Eglė Kižaitė Dramaturgė: Daiva Čepauskaitė Aktoriai: Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Pijus Narijauskas Scenografos ir kostiumų dailininkė: Justė Kondratė Muzikos autorius: Pijus Narijauskas Pjesė parašyta pagal Aušros Kiudulaitės ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Draugystė ant straublio galo” ir kitas nepublikuotas istorijas. Projekto partneris: leidykla „Tikra knyga” Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Dailė, Dramos teatras

Spektaklis-žaidimas ,,Pasaka apie karalius“ ir edukacinės emocijų pažinimo dirbtuvės

Spektaklis- žaidimas ,,Pasaka apie karalius'' . Spektaklyje „Pasaka apie Karalius“ pasakojama įtaigi istorija vaikams apie gerąjį ir blogąjį karalius, kurie susidurdami su savo
karalysčių gyventojais užkrečia juos gera ar bloga nuotaika. Čia pyktis virsta blogiu, o supratimas ir atjauta skleidžia puikią nuotaiką ir gėrį. Remdamasis stebuklinėmis Lietuvių pasakomis, Stalo teatras kūrybos procese pasitelkė psichodramos, muzikos terapijos bei dailės terapijos metodus. Spektaklis unikalia teatro kalba padės vaikams suvokti savo emocijas bei nuotaikas, atskirti savo jausmus, juos įvardinti bei valdyti nerimą, pyktį ir baimes. Po spektaklio vyksta edukacinės kūrybinės dirbtuvės skirtos emocijų pažinimui ir valdymui.
Dramos teatras

Spektaklis „Mažasis princas“ pagal Antoine De Saint-Exupery

Spektaklio „Mažasis princas“ tikslas – paskatinti jaunesniųjų klasių moksleivius domėtis kultūriniu pasauliu, atskleisti jį, juo sudominti bei naikinti nuostatą, kad teatras – tai
suaugusių dėdžių ir tetų vieta. Atverti teatro duris ir nuo mažumės ugdyti moksleivio kultūros suvokimą, meninį skonį, siekti, kad susitikimas su teatru, kultūros poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe bei neatskiriama gyvenimo dalimi. Keliami uždaviniai – supažindinti jauną žiūrovą su gerai žinomu, klasika tapusiu rašytojo Antuano de Sent Egziuperi kūriniu, kuris iš knygos perkeliamas į sceną. Leisti žiūrovui suvokti, kad tas pats kūrinys gali būti interpretuojamas skirtingai, pasitelkiant skirtingas meno formas. Tai leidžia lavinti vaiko vaizduotę, socialinę kompetenciją, skatina dalintis jausmais ir potyriais su draugais, kritiškai mąstyti bei ugdyti gebėjimą priimti kitokią nuomonę. Spektakliu siekiama ugdyti žmogiškąsias vertybes, ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus. . Spektaklyje derinamos skirtingos teatro formos: čia veikia aktoriai, lėlės. Šešėlių teatro elementai, spektaklio muzika kuria netikėtumo ir paslapties emociją. Spektaklio veikėjų kostiumai itin spalvingi, modernūs, tuo pačiu suponuojantys veikėjų charakterius. Visos spektaklyje panaudotos meninės priemonės sukuria vientisą, teatrališką, įtraukiantį kūrinį. Spektakliu siekiama įtraukti žiūrovą, padėti jam kelti klausimus, kurie aktualūs šiandienos vaikams (pvz.: kodėl suaugusieji nuolat skuba ir neturi laiko, sako suprantantys, kai kyla daug klausimų, manantys viską žiną ir pan.) ir ieškoti atsakymų. Tačiau taip pat siekiama pabrėžti ir aktualizuoti amžinas vertybes, kurios formuojasi anksti, o lieka žmoguje visą gyvenimą. Tai daugiasluoksnis spektaklis, kuriame skirtingo amžiaus bei patirties vaikas atras jam svarbius vis kitus dalykus.
Dramos teatras

Ekskursija Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionaliniame Kauno dramos teatre vykdomos dvi skirtingos ekskursijų rūšis. Didžiosios scenos magija. Vienai valandai Didžioji scena atsiveria tik Jums – čia sukasi didysis scenos
ratas, leidžiasi ir kyla orkestro duobė, šviečia šimtai šviestuvų ir skamba muzika. O kur dar vaizdo projekcijų magija ir kėlimo traversų šou! Apie moderniausias scenos technologijas pasakoja ir jas demonstruoja scenos įrenginių inžinierius, garso ir šviesų operatoriai. Pažintis su teatro užkulisiais ir erdvėmis. Ar žinojote, kad pagrindiniame Nacionalinio Kauno dramos teatro pastate veikia trys vaidybinės aikštelės: Didžioji scena, Rūtos salė ir Mažoji scena? O kur dar grimo kambariai, grimo cechas, siuvykla, butaforijos dirbtuvės, kuriose gimsta spektaklių dekoracijos ir patys įvairiausi spektaklyje naudojami daiktai! Ekskursijos metu aplankysite visas scenas, cechuose susitiksite su čia dirbančiais meistrais – kiekvienoje stotelėje sužinosite įdomią šio teatro istoriją, išgirsite atsakymus į jums rūpimus klausimus.
Dramos teatras

Spektaklis „Žalia gyva“ Lietuvos istorijos tema

Žalia gyva – senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai – bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti „žalia gyva“ ir draugas turėjo parodyti prie savo kūno
glaudžiamą žalią, gyvą lapą, gėlės žiedą ar pan. Žiemą tai buvo nelengva užduotis! Profesionali kūrybinė grupė, pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus, kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų spektaklio „Žalia gyva“ scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių, įvairių laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos – pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia Vilniaus ir visos Lietuvos istorija ( Gedimino laiškai, gaisrai, karai, iš Vokietijos bėgiais keliaujančio ir ieškančio tėvų berniuko istorija, mergaitės su ožkele, gyvenančios Aušros vartų palėpėje, žydų berniuko Romeno meilės istorija, traukiniai į Sibirą, Baltijos kelias ir kt. – iki šios dienos). Tai – tarsi gyva istorijos pamoka. Pamoka, skatinanti prisiminti, telktis ir didžiuotis savo tautos istorija, vystanti kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Edukacinis spektaklis „Žalia gyva“ mobilus, pritaikytas vaidinimui mokykų salėse. Spektaklio teikimo Kultūros pasui tikslas – pasiūlyti profesionalų teatro pasirodymą pradinukams mokyklose, kelti mintis apie savo šalies istoriją ir istorines aplinkybes, skatinti daugiakultūriškumo, tolerancijos, pozityvumo idėjas, siekti kritinio mąstymo įgūdžių, meno įvairovės sklaidos bei ugdyti jauniausios visuomenės narių pasitikėjimą savimi, ypač regionuose. Uždaviniai: surengti 350 pasirodymų visoje Lietuvoje 2018–2021 m. mokslo metų laikotarpiu. Metodai, priemonės: pasiūlymo viešinimas, kontaktavimas su mokyklomis, renginų organizavimas, spektaklio atvežimas į mokyklas, įgyvendinimas logistiškai ekonimiškiausiu būdu (turima omenyje, kad susidomėjusios klasės, mokyklos tame pačiame regione bus prašomos pasirinkti bendras datas).
Dramos teatras, Etninė kultūra

Teatrą kuria vaikai

Programos „Teatrą kuria vaikai“ tikslas – teatrinės raiškos priemonėmis ugdyti mokinių kūrybiškumą, skatinti kūrybinį bendradarbiavimą, plėsti akiratį, stiprinti kultūrinį ir tautinį
identitetą. Uždaviniai: 1) Supažindinti dalyvius su pagrindiniais teatrinės raiškos principais bei suteikti šešėlių spektaklio kūrybai reikalingų įgūdžių. 2) Skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių liaudies kūryba įvertinant savo tautos kultūrines tradicijas šiuolaikinio pasaulio kontekste. 3) Sudaryti sąlygas kūrybinei dalyvių saviraiškai, mokymuisi kuriant ir bendradarbiaujant su grupės draugais, skatinti kūrybiškai pritaikyti kitų dalykų pamokose gautas žinias ir įgūdžius. 4) Supažindinti mokinius su biblioteka kaip meninei kūrybai palankia vieta ir paskatinti naudotis jos paslaugomis kultūrinio akiračio plėtimui. Prieš atvykstant į užsiėmimą mokinių grupė bus kviečiama atlikti tam skirtą namų darbą – kartu su mokytoja arba individualiai perskaityti pasirinktą lietuvių liaudies kūrinį – pasaką „Eglė žalčių karalienė“ arba pasaką „Mergelė uogelė“. Užsiėmimo metu dalyviai, vadovaujami edukatoriaus, formuos kūrinio suvokimo ir išraiškos teatrine forma pradmenis, ruošis šešėlių spektaklio statymui, bus supažindinami su bibliotekoje įrengta teatro studija. Mokiniai bus supažindinti su siužeto vaidinimui kūrimu, sceniniu apipavidalinimu, vaidybos technikomis (sustingęs vaizdas, vizualizavimas, grupinis vaidmuo ir kt.), muzikinės kompozicijos parinkimu ir pan. Kiekvienas dalyvis pagal savo gebėjimus ir norus galės pasirinkti jam artimiausią veiklą, kurią išbandys praktiškai įsitraukdamas į spektaklio pagal perskaitytą kūrinį kūrimą. Edukacinio užsiėmimo metu bus susipažįstama su viena iš pasirinktų lietuvių liaudies pasakų bei spektakliui parinktais lietuvių liaudies žaidimais ir smulkiąja tautosaka. Užsiėmimų metu vyks netiesioginis į dalyvį orientuotas mokymas, kuris skatina susidomėjimą ir kūrybinį tyrinėjimą.
Dramos teatras

Diskusijų spektaklis „pX| prieš kryžkelę“

Kiekviena diena kupina situacijų, kurios gali tapti žmogaus vidinėmis katastrofomis arba naujomis galimybėmis. Ar gali žmogus pasirinkti? Jei taip, kaip vyksta pasirinkimas ir
sprendimas? Ar žinome, ką renkamės? O galbūt mes nieko kito pasirinkti negalime? … – bet juk mes savo gyvenimo šeimininkai. Ne…. kito pasirinkimo nėra.. O gal įmanoma? Mhh, ne. Taip. NE.. Tai kaip? Augustas Boalis iškėlė mintį, kad spektaklis yra gyvenimo repeticija, o jos pabaiga– tai tolesnio gyvenimo pradžia. Alytaus miesto teatras kviečia į diskusijų spektaklį „pX| prieš kryžkėlę“, kuris mokiniams vaizduoja tam tikras konfliktines situacijas iš jų gyvenimo, o vėliau aktoriai kartu su jaunimu diskutuoja ir jas keičia, leisdami pavaidinti scenoje.
Dramos teatras

Spektaklis „Grybų karas ir taika“

Keistuolių teatro scenoje užvirs įnirtinga kova dėl spalvingų reginių ir nenutrūkstančio vaikų juoko - į sceną žengs Justino Marcinkevičiaus sueiliuoti „Grybų karo" kareivėliai.
Jiems vadovauja Keistuolių teatro režisierius Aidas Giniotis. Muzikinio spektaklio vaikams strategijas dėliojantis režisierius žada, kad scenoje skambės dainos, kurias savo eiliuotoje pasakoje išrašė poetas Justinas Marcinkevičius, špagų ir liežuvio aštrumą bandys garsiausiais miško grybais užsimaskavę geriausi Keistuolių teatro aktoriai. „Ar tikrai gresia karas ir pasaulio pabaiga? Kodėl grybai nesusitaiko su pasaulio tvarka? Kas išties nutiko Grybų respublikoje po pirmųjų „demokratinių" rinkimų? Kodėl prezidentas Baravykas tapo diktatoriumi? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymo kartu su vaikais, drauge pajuokaudami ir padainuodami.
Rodomi įrašai: 41 - 50242