Dramos teatras

„Saliamono turtai“

„Saliamono turtuose“ veiks kiek daugiau nei įprasta objektų. Šalia objektų ir aktorių itin svarbią vietą užims ir muzikinė spektaklio dalis, diktuosianti veiksmo ritmą. Be klasikinio
smuiko, muzikantė ir kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė prakalbins ir kitą, labai originalų instrumentą – dailininko Pauliaus Juodišiaus kūrinį. Tai keturių skirtingų pusių styginis instrumentas, kuriuo galima išgauti tiek bosinės gitaros, tiek violančelės, tiek ir kanklių garsus, o į jo vidų dar ir niūniuoti pavyksta. Tikslas – socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti mokinius su tradiciniais ir netradiciniais styginiais muzikos instrumentais, perteikti socialinio gerumo supratimą, paremtą pasakojimu apie karalių Saliamoną, supažindinti mokinius ar iš naujo įgalinti atrasti kinetinio smėlio galimybes.
Dramos teatras

„Labas rytas, pone Triuši“, 16+

Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų
visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją, paaiškėja vienas dalykas: tai drama, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. Pjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. 2018 m. 9-ajame Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje šis spektaklis pelnė „Ryškiausio festivalio režisūrinio debiuto“ nominaciją. Video menininkui Tomui Jurginui įteiktas diplomas už sėkmingą vaizdo projekcijų panaudojimą šiame spektaklyje. Spektaklis skirtas jaunimui nuo 16 m.
Dramos teatras

Spektaklis „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“

Alytaus miesto teatro spektaklis "Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo" (rež. Arvydas Lebeliūnas) pastatytas pagal specialiai teatrui sukurtą dramaturgo Mindaugo Valiuko
pjesę "Kaip akmuo". Tai šimtmetį besitęsianti vienos giminės istorija. Tai istorija kupina istorinių peripetijų ir asmeninių žmogiškų dramų. Spektaklis buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti, tad jis tarsi istorijos pamoka, atskleidžiama per žmonių likimus, išryškinant pagrindinius akcentus. Net tuomet, kai žmogaus likimas yra naikinamas istorijos presų, svarbiausi dalykai – noras mylėti, būti mylimam, siekis kurti savo laimę ir, iškilus grėsmei, kautis dėl jos, visada išlieka. Laikas ir istorinės aplinkybės negailestingi šios giminės ir kitiems šio namo, kurio pamatuose įmūrytas istorinis akmuo, gyventojams. Namas spektaklyje – tai valstybės, mažos, bet labai gajos ir drąsios, metafora. Jos pamatuose įmūrytas tikėjimas savo ateitimi. Šis spektaklis ugdo žiūrovo pilietiškumo ir patriotiškumo jausmus, skatina domėtis savo šaknimis, tai tarsi priminimas, kas mes esame, kuo galėjome būti ir kuo tapome. Puiki dramaturgija, scenografija, skambanti gyvai atliekama muzika žiūrovui siūlo kokybišką scenos produktą, skatina gebėjimą kritiškai mąstyti, vertinti. Tuo pačiu mezga ryšį su teatru bei kuria santykį, kuris bus aktualus visą gyvenimą.
Dramos teatras

Edukacija „Žaidžiame pasaką“

Kultūrinė edukacija „Žaidžiame pasaką“ yra skirta ikimokyklinio amžiaus bei pirmos klasės mokinukams. Tai dažnam tampa pirmąja pažintimi su teatru, kur vyksta ne tik spektakliai, bet ir
kiti lavinantys smagūs užsiėmimai. Čia ugdomas vaikų pažinimas ir kultūrinis poreikis. Edukacijos metu vaikai panyra į pasakos pasaulį, kuris yra įdomus, kartais sudėtingas ir keliantis ne vieną galvosūkį, kurį reikia įveikti. Čia išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę ir joje kiekvienas tampa svarbus. Geriausias būdas ištirti ir suprasti stebuklingą pasakos pasaulį yra žaidimas, o teatras – puiki žaidimų ir pažinimo erdvė. Vaikai čia tampa pasakos herojais, pakliūva į neįprastas situacijas, susiduria su kliūtimis, bando jas įveikti ir taip pasiekti tikslą. Dalyvaudami edukacijoje, įsikūnydami į pasakos veikėjus, tapdami bitutėmis bei kirmėliukais, kūrybinės edukacijos dalyviai pradeda suprasti pasaulio sudėtingumą, mokosi kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pastebėti aplinkinius žmones, veikti komandoje, spręsti problemas, būti drąsūs ir aktyvūs siekdami užsibrėžto tikslo. Edukacija skirta mažiesiems mokinukams, peržengusiems mokyklos slenkstį, kuriems pasakų pasaulis yra labai mielas, tačiau taip pat jau būtina keliauti ten, kur yra privalomi darbai, pareigos, atsakomybė. Pabūti kartu ir pažaisti pasaką kviečia Alytaus miesto teatro aktorės Eglė Juškaitė ir Rasa Grigutytė, turinčios darbo patirties tiek kuriant spektaklių vaikams personažus, tiek įgyvendinant įvairias teatrines idėjas.
Dramos teatras

Spektaklis „Skrudžo gatvės angelai“

Senasis šykštuolis ir niurzgalius Skrudžas kasdien skaičiuoja pinigus, verčia be atvangos dirbti savo raštininką Bobą ir niekaip nesupranta, kodėl reikia džiaugtis Kalėdomis. Anot jo,
Kalėdos tėra kvailystė, kai pasijunti metais senesnis ir suvoki, kad vėl nieko neuždirbai ir nė kiek nepraturtėjai. Tačiau vieną stebuklingą naktį Skrudžo gyvenimas pasikeičia. Susitikimas su Praeities, Dabarties ir Ateities angelais atveria jo akis ir širdį, senasis bambeklis virsta neatpažįstamai geresniu žmogumi. Šviesi ir jautri Kalėdinė teatro pasaka „Skrudžo gatvės angelai“ (rež. A. Lebeliūnas) sukurta pagal D.Čepauskaitės pjesę „Skrudžas, arba diena, kai galima atverti širdį“. Tai spektaklis apie amžinas vertybes – meilę, atjautą, rūpestį, mokėjimą dalintis ir puoselėti šiltus tarpusavio santykius. Juk stebuklus kuria patys žmonės…
Dramos teatras

Spektaklis „Geltonų plytų kelias“

„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių
metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“ Ši istorija prasidėjo tuomet, kai vienai mažai mergaitei vardu Doroti viskas nusibodo: ir namai, ir knygos, ir netgi žaislai. Tuomet didžiulė audra, sukelta piktosios burtininkės Gingemos, nuskraidino mergaitę iš gimtojo Kanzaso į tolimą, paslaptingą ir nepažįstamą šalį. Bet stebuklingoj knygoj parašyta: „Mažąją mergaitę, kurią į Stebuklų šalį atnešė uraganas, namo sugrąžins Didysis Smaragdo miesto burtininkas, jeigu ji išpildys trijų būtybių karščiausius troškimus.” O į Smaragdo miestą vedė vingiuotas Geltonų Plytų kelias, kupinas įvairiausių netikėtumų ir pavojų... Jeigu jūs smalsūs ir drąsūs, nebijote raganų ir burtininkų, kviečiame ir jus drauge su Doroti keliauti Geltonų Plytų keliu „į Svajonių miestą, kur smaragdai žėri.“ Tuomet patys pamatysite, ar pavyko mažajai mergaitei pasiekti Smaragdo miestą, sužinosite, ar grįžo Doroti į gimtuosius namus.
Dramos teatras

Spektaklis „Tūla, arba esame okupuota šalis“

Spektaklis „Tūla arba esame okupuota šalis“ Alytaus miesto teatre sukurtas 2012 m. Režisierė ir inscenizacijos autorė Loreta Liausaitė į sceną perkėlė vieną gražiausių lietuvių meilės
ir geriausiu vadinamą rašytojo Jurgio Kunčino romaną „Tūla“ Šiame kūrinyje atskleidžiama fatališkos meilės tema, chaotiška, nuopuolių pilna autoriaus gyvenimo linija. Tai tikra istorija apie meilę , turinčią begalę spalvų ir apibūdinimų – valkatiška ir dieviška, purvina ir tyra, girta ir sąmoninga, nuščiuvusi ir klykianti, pūvanti ir išsiskleidusi. Kūrinio kalba labai vaizdinga, tuo pačiu realistiška, tad ir vaizdai teatro scenoje atspindi realybę, kuri supo autorių. Ir jeigu šiandienos jaunas žiūrovas jų nėra matęs realybėje, tai gali piešti vaizduotėje arba nuspręsti savo akimis bent dalį tos istorijos pamatyti netolimoje ateityje. Spektaklyje įkomponuotos vaizdo projekcijos praplečia scenos priemonių arsenalą, o autorinė Eugenijaus Kanevičiaus muzika papildo kūrinį, kurdama ano laikmečio nuotaiką. Įtaigus spektaklis „Tūla arba esame okupuota šalis“ įtraukia žiūrovą, atveria jo emocijas, sukuria erdvę vaizduotei ir būsimoms diskusijoms bei aptarimui. Tai galimybė kelti kultūrinį išprusimą bei gebėjimą analizuoti kūrinį, pasitelkus skirtingas meno rūšis ir priemones. Jurgio Kunčino romanas yra įtrauktas į moksleivių literatūros programas, dažnai autoriaus kūryba būna analizuojama baigiamųjų egzaminų temose, todėl šis spektaklis gali būti puiki mokomoji priemonė. Spektaklis ugdo kultūrinį jauno žmogaus sąmoningumą, įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbą ir skatina tobulinti visą gyvenimą trunkančią mokymosi kompetenciją. Taip ugdomas žiūrovo poreikis lankytis teatre, kuris būtų svarbus visą gyvenimą.
Muzika, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Pyp pyp“

Donaldas Haroldas G. Bisetas (1910-1955) – žinomas anglų rašytojas, aktorius, TV laidų kūrėjas, animacinių filmų scenarijų autorius. Legendinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau kaip
keturiasdešimt knygų vaikams. Nonsenso stiliumi parašytos pasakos mirgėte mirga įvairiausiomis keistenybėmis ir netikėtumais, kelia skaitytojams juoką ir verčia stebėtis, nes išmoningasis autorius įprastą pasaulį vaizduoja nerimtai, tiesiog „aukštynkojiškai.“ Jo trumpos ir keistos pasakos atgimė pirmuosiuose Keistuolių teatro spektakliuose vaikams - „Kitą kartą“ ir „Aukštyn kojom“. Visi jau puikiai pažįsta sraigę Olaivą, paršiuką, kuris norėjo skraidyti, varną Albertiną, piktą dėdę, žiogą Sendį ir daugelį kitų personažų, bet knygoje dar liko daug keistų pasakų gyventojų, kurie norėtų susidraugauti su vaikais. Taigi, su savo keistom istorijom ir nuotykiais pasidalinti kvies žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks ir karvė Taškė , o savo ištverme galinėsis vabalas ir buldozeris, vardu Bačas. Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas D.Biseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę. Juk visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Štai taip panašiai susimąstė ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp!“ Balandžiai burkavo, antys kvaksėjo, o varnos medžių viršūnėse karkė. Bet niekas, visiškai niekas nesakė jam: „Pyp pyp“.
Dramos teatras

Spektaklis „Šokis puodynėje, arba svajonių storulis“

Išsiblaškiusio muzikanto kavos puodelyje gyveno nykštukas Kukas. Jis turėjo draugą Šaukštelį, su kuriuo niekada negalėjo pasikalbėti, nes jis visada buvo aplipęs cukrumi. Vieną vėlų
vakarą po koncerto grįžęs muzikantas savo švarko kišenėje netikėtai rado stiklinę. O stiklinėje gyveno… atspėkite kas? Nykštukė Unė! Tą vakarą Kuko gyvenimas pasikeitė. Jeigu Jums įdomu, kaip Kukas įsimylėjo Unę, tapo svajonių storuliu, ateikite į Alytaus miesto teatrą, atsineškite savo svajonę ir padovanokite ją nykštukui! Spektaklis "Šokis puodynėje arba svajonių storulis" - tai žaisminga sceninė pasaka, ugdanti vaikų atsakingumą, duoto žodžio svarbą, kviečianti susipažinti ir suprasti, kaip kuriami santykiai šeimoje, kokios ypatingos vertybės yra draugystė, atjauta, pagalba...
Dramos teatras

Ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą

Edukacinio užsiėmimo „Teatralizuota ekskursija po Vilniaus mažąjį teatrą“ tikslas – skatinti pradinių klasių mokinių kultūrinį sąmoningumą, plėsti kultūros akiratį ir sudominti scenos
menu, žaismingu ir interaktyviu būdu pristatant teatro istoriją, jo veiklos pobūdį ir specifiką. Mokiniai, vedami dviejų išraiškingų teatro personažų, aplankys ne tik scenos užkulisius, bet ir kitas žiūrovams nematomas erdves – grimo kambarius, dekoracijų dirbtuves ir sandėlį, repeticijų salę. Tuo pat metu pabendraus su skirtingų teatre dirbančių profesijų žmonėmis – grimo ir šukuosenų meistrėmis, kostiumininke, rekvizitininku ir kt. Galiausiai teatro veikėjų nuvesti į žiūrovų salę mokiniai taps neįtikėtinų sceninių transformacijų liudininkais: jiems bus atskleista, kaip vienas aktorius gali sukurti tiek daug skirtingų personažų, kaip išgaunamas vienas ar kitas sceninis efektas, iš kur scenoje atsiranda garsas, šviesa ir pan. Vaikai aktyviai įtraukiami į šį žaidimą, pateikiant jiems klausimus bei nedideles užduotis, leidžiant išbandyti kai kurias scenos technologijas. Atsižvelgdamos į žiūrovų grupės amžių, aktorės Ilona Kvietkutė ir Agnė Kiškytė šiek tiek koreguoja bendravimo su vaikais stilių ir žodyną. Tikimasi, kad šis edukacinis užsiėmimas, praplėsiantis vaikų žinias apie teatro veiklą, paskatins jų domėjimąsi scenos menu, ugdys sąmoningą ir pagarbų kultūros vartotoją, galbūt įkvėps rinktis teatro užsiėmimus kaip užklasinės veiklos kryptį.
Rodomi įrašai: 41 - 50149