Dramos teatras

Spektaklis „Laikas iš antrų rankų“

Sovietmetis Lietuvoje baigėsi prieš daugiau kaip 25-erius metus. Ar pasikeitusi politinė santvarka valstybėje reiškia ir ideologijos pasikeitimą joje gyvenančių žmonių sąmonėje? Ar
valstybės subyrėjimas sunaikina ir prieš tai puoselėtas idėjas? Ar mes patys, gyvenusieji Tarybų Sąjungoje ir gyvenantieji dabartinėje demokratinėje respublikoje, skiriamės vieni nuo kitų savo požiūriais į gyvenimą, patirtimis, išgyvenimais? Spektaklis „Laikas iš antrų rankų“, sukurtas pagal rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygą „Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių“. Knygoje pateikti monologai užrašyti dešimt metų keliaujant po buvusią Sovietų Sąjungą. Čia prabyla paprasti žmonės, anksčiau retai turėdavę teisę kalbėti. Tai knyga apie mus. Apie tai, kad žmogų galima užprogramuoti. Tai pasakojimas apie bauginantį ir kartu tragiškai gražų pasaulį, iš kančios sukurtą civilizaciją. Kūrybinė komanda: Valentinas Masalskis, Erika Gaidauskaitė Vaidina: Aistė Alksnytė, Kristupas Biržietis, Paulius Kavoliūnas, Livija Krivickaitė, Karolina Kuzborska, Gytis Lemkys, Roberta Linkutė, Jūratė Martinaitytė, Donatas Mickūnas, Beatričė Petrauskaitė, Samanta Pinaitytė, Gediminas Povilavičius, Solveiga Reklaitytė, Kotryna Šileikaitė, Veronika Tarasevičiūtė. Premjera: 2018 m. sausio 19 d.
Literatūra, Dramos teatras

Festivalis „Pasakų pavasaris“

„Pasakų pavasaris“ – tai teatralizuotų pasakų ir kūrybinių dirbtuvių festivalis, skirtas visai šeimai. Festivalio dėmesio centre – lietuviškos pasakos, jų kūrėjai, personažai ir
tautosakos rinkėjai. Kas valandą vyks spektakliai ir teatralizuoti pasirodymai. Tie, kam labiau patinka ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti, galės leisti laiką kūrybinėse dirbtuvėse: jose bus galima pasigaminti ir groti pasakų šauklių trimitais, kurti erdvinių knygelių puslapius, varžytis literatūriniame protmūšyje ir pasakų bingo. O tarp dirbtuvių ir spektaklių – žaidimai ir šėlionės visose Mokytojų namų erdvėse.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“

„Kiškis pabėgėlis“ – tai muzikinis spektaklis vaikams nuo 2 metų. Linksmas ir žaismingas spektaklis apie rimtą dalyką – emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Spektaklio herojus
kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu – kur. Svarbu – kodėl? Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl gimti namai atrodo nemieli? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo ir pan.? Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja. Jokios sumaišties, bėgiojimo ir perdėtų emocijų, kurių neretai pasitaiko spektakliuose vaikams. Sudėtinga, tačiau lengva. Tiesa, mažiesiems žiūrovams tai nerūpi, nes A. Sunklodaitė žino, kad su jais reikia žaisti. Ir žaisti labai rimtai. O šį kartą puikus dialogas mezgamas ir su vaikų tėveliais, nes tos detalės, kurių nesugaudo mažųjų galvelės, kaip tikras teatrinis desertas atitenka vyresniesiems.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Dramos teatras

Spektaklis „Lietaus lašelė“

Scenarijaus autorius - Saulius Kovalskas. Kompozitorius - Aras Žvirblys. Spektaklis “Lietaus lašelė” – tai istorija apie mažytę, linksmą ir nerūpestingą Lietaus lašelę, nusileidusią iš
kriaušės formos debesies į žemę ir atsidūrusią tarp žmonėms įprastų daiktų. Senas ir pavargęs Televizorius Trisdešimt penki kanalai, duoda Lašelei naudingą patarimą – negalima per dienų dienas šokinėti be darbo, reikia turėti kažkokį tikslą. Lietaus lašelė paklauso jo ir keliauja ieškoti Pasakų knygos, kuri pasak Televizoriaus, yra labai protinga ir galbūt jai galės padėti. Lašelė tikėjosi rasti stebuklų, nuotykių ir fantazijos kupiną Pasakų knygą, tačiau ant palangės gulinti Knyga buvo apdulkėjusi, liūdna, ir niekam nereikalinga, nes vieną dieną į namus atkeliavo Televizorius ir nuo to laiko knygų niekas nebeskaitė. Tačiau Pasakų knyga papasakoja vieną istoriją, užrašytą joje, kuri Lašelei padeda daug ką suprasti. O Pasakų knyga, nuskraidinusi Lašelę į fantazijos šalį, pasijuto ir vėl reikalinga… Tad ar suras Lašelė savo tikslą? Ar išgelbės gėlę Albertą? Ar suprasime kuo knyga skiriasi nuo televizoriaus?
Dramos teatras

Interaktyvi edukacija „Problema – (ne)bėda“

Tarpinė stotelė tarp paauglystės ir jau savarankiško gyvenimo – vienas sunkiausių periodų tiek patiems moksleiviams, tiek jų pedagogams. Teatras pasitelkia interaktyvaus teatro metodus
tam, kad moksleiviai aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažintų su pasaulyje žymia Augusto Boalio „engiamųjų“ teatro metodika, padėsiančia vyksmo dalyviams spręsti jiems aktualias problemas, patirti viešo pasirodymo teikiamas galimybes ir atsakomybę prieš auditoriją, pasitikrinti savo drąsos, savikritiškumo, galimybes, ambicijų pagrįstumą, savivert, reflektuoti savo asmeninius bruožus, simuliuojamoje situacijoje bei įvertinti juos bendrame kontekste. Edukacijoje naudojamas Augusto Boalio „forumo teatro“ metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Vytautas Gasiliūnas išvystė dirbdamas su jaunimu mokyklose ir seminaruose, suteikia šansą moksleiviams suvokti, jog jie gali būti situacijos valdovai bei priimti sprendimus, padėsiančius susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Ši metodika leidžia žiūrovui būti ne tik pasyviu stebėtoju, bet spektaklio kūrėju, lygiavertiškai su aktoriais įsitraukiančiu į diskusijas, vaidybines situacijas vienaip ar kitaip keičiančias tolimesnę vyksmo eigą. Profesionalių aktorių simuliuojamos situacijos padės žiūrovams suprasti, jog jie patys gali spręsti juos supančias problemas bei skatins nelikti abejingais gyvenimo žiūrovais. Interaktyvus situacijų simuliavimas padės moksleiviams įgyti ne teorinių, bet praktinių žinių. Spektaklio metu analizuojamos opiausios nūdienos problemos (jaunimo emigracija, psichologinis ir/ar fizinis smurtas, socialinė nelygybė, rasizmas ir kt.).
Dramos teatras, Etninė kultūra

Tautosakos ir tradicijų teatro „Antis“ spektaklis „Baltas Vilkas“ pagal pasaką iš J. Basanavičiaus rinkinių

Tautosakos ir tradicijų teatras "Antis" pristato pasakos iš J.Basanavičiaus rinkinių "Baltas Vilkas" interpretaciją. Tai – unikalus spektaklis, pastatytas pagal
lietuvių liaudies pasaką iš J.Basanavičiaus rinkinių. Spektaklis skirtas 3-4 klasių mokiniams, padėsiantis giliau suprasti kūrinio reikšmę ir svarbą, tai bus pagalbinė priemonė vaikų ugdymui vykdant numatytą ugdymo programą. Propropasakėlė, vyriausioji visų liaudies pasakų žyniuonė, žiūrovus supažindins su keturiomis pasaulio stichijomis – vandeniu, ugnimi, žeme ir pragaru. Šios keturios stichijos, kurios buvo gyvenimo ir tikėjimo šaltinis senovės žmonėms, buvo mistinių pasakojimų ir stebuklingų pasakų kūrimo šaltinis. Todėl šis spektaklis – tai unikali galimybė paprastai ir žaismingai nukeliauti į pasakų karalystę. Tai – lyriška pasaka, apie tai, kaip pavydas pakeičia žmogiškąjį pavidalą, o meilė vėl jį sugrąžina.
Dramos teatras, Kita

Burtininko Dyvo ir tetos KU-KŪ (Hana Stanislava Šumilaitė) edukacinė ir kultūrinė teatro programa

Burtininkas Dyvas bei teta KU-KŪ - teatro atstovai, personažai, pasirengę įtaigiai atskleisti teatrą tiek kaip išraiškos priemonę, tiek kaip pastatą, kuriame rodomi įvairiausi
spektakliai. Lavinant vaikų vaizduotę bei kūrybiškumą, burtininkas ir teta KU-KŪ mokins savo vaidmenų subtilybių, taipogi supažindins su teatro istorija. Paslaptingasis burtininkas Dyvas leis vaikams pasinerti į magijos pasaulį: juo susižavėti, tačiau ir kritiškai įvertinti. Netikėtai atsirandanti burtų lazdelė, burtininko skrybėlė, rankose pranykstanti nosinaitė – stebuklai, kurie iš tiesų egzistuoja, o gal tai tik iliuzija? Į šį ir kitus klausimus atsakysime drauge. Tuo tarpu, keistuolei tetai KU-KŪ pačiai iškils daug klausimų. Užduodami smalsius klausimus - mokysimės visi. Teta tarsi “iškritusi iš laikrodžio”, dažnai nesupranta įvairių dalykų, todėl vaikai, kartu su ja vaidindami, jai padės susivokti šiame gyvenime. Teta - linksma, naivi, išradinga ir juokinga, todėl tokias emocijas bandys perteikti ir mokiniai. Kartu su teta KU-KŪ traukinuku “keliaus po platų pasaulį”, sustodami netikėčiausiose stotelėse. Tenais aplankys gražiausias vietas, bandys atvaizduoti įvairiausius vaisius, daržoves, gyvūnus. Juk prisirpęs pomidoras – linksmas, šmaikštus, o liūtas savim pasitikintis, didingas. Tokiais kartu su teta KU-KŪ ir pabandysime pabūti! Išalkę po kelionės mokysis atsidaryti nematomą stiklainį uogėnės (išduosime paslaptį - mums patinka braškių, o Jums?). Su teta KU-KŪ taipogi mokiniai galės pasitikrinti savo žinias apie teatrą kaip pastatą, t.y. jo vidų. Galbūt iš naujo prisiminti kas yra scena, jos uždanga, užkuliusiai ar parteris. Animatoriai: Vytautas Diržininkas, Hana Stanislava Šumilaitė. Programa yra įgarsinta - visą reikalingą aparatūrą atsivežame.
Dramos teatras

Biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“

„Tie, kas neatsimena praeities klaidų, yra pasmerkti jas pakartoti.“ (George Santayana) Spektaklis „Lietaus žemė“ - tai biografinės improvizacijos, kurios remiasi rate sėdinčių žmonių
gyvenimo istorijomis. Tarpukario ir pokario įvykių siejamų žmonių gyvenimo istorijas, kurios palietė kiekvieną iš jų asmeniškai, teatro laboratorijos aktoriai perteikia „Atviro rato“ kūrybiniu principu. Spektaklyje nesiekiama tiksliai dokumentiškai atkurti tuo laikotarpiu gyvenusių asmenų biografijų – aktoriai ieško būdų, kaip tuos žmones prakalbinti čia ir dabar. Teatrine kalba. Per save apie kitus. Apie praeitį gyvenant šiandiena, bet galvojant apie ateitį. „Lietaus žemėje” plėtojamos Lietuvos tarpukario laikmečio realijos, sekant kelių šeimų džiaugsmus ir tragedijas: vaikystė kaime, draugystės išdaigos, pirmoji meilė šokiuose, branda besikaupiant Antrojo pasaulinio karo audrai, tragiški likimai partizanų kovose ir trėmimuose. Nors kiekvienas mūsų dar mokyklos suole skaitėme apie šio laikotarpio kultūrą ir kasdienybę, „Atviras ratas” priverčia į tarpukarį ir po jo sekusį laikotarpį pažiūrėti visiškai kitaip – ne kaip į datų ar faktų sąrašą, bet kaip į tikrų žmonių tikras gyvenimo istorijas; žmonių, kurių jausmai ir svajonės ne itin skyrėsi nuo mūsų. (Eimantė Liubertaitė / Teatrai.lt) Režisierius: Aidas Giniotis Vaidina: Ieva Stundžytė, Jonas Šarkus, Justas Tertelis, Giedrius Kiela, Benita Vasauskaitė, Judita Urnikytė, Jurgis Marčėnas, Justina Smieliauskaitė/Vesta Šumilovaitė Scenovaizdžio autorius: Aidas Giniotis Scenografė ir kostiumų dailininkė: Ramunė Skrebūnaitė
Rodomi įrašai: 41 - 50208