DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Dramos teatras

Ritminis muzikinis spektaklis „Gėda Pelėda"

Ritminis – muzikinis spektaklis ne tik vaikams "Gėda pelėda!" Teatras ATVIRAS RATAS, pristatydamas vienos dalies muzikinį spektaklį ne tik vaikams ritminiu pavadinimu „Gėda
pelėda!“ (pagal įvairių lietuvių autorių poezijos kūrinius) – kviečia visus žiūrovus kartu sužaisti trumpas vaikystės istorijas, pasakojančias apie nenuoramas, išdykėlius, užsispyrėlius, svajoklius, neklaužadas vaikus, t.y., mus pačius. „Moralizuoti ar užsiimti didaktika – tikrai mums neįdomu ir netinka! Bet susitarti ir kūrybiškai išspręsti iškilusią problemą – visada taip!“, teigia spektaklį kuriantys ir jame dalyvaujantys pagrindiniai veikėjai: Vienas, Du ir Trys.
Dramos teatras

„Be cenzūros“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos teatro 4 g. kl. mokinių spektaklis „BE CENZŪROS“. Spektaklis kurtas pagal jūsų ir mūsų prisiminimus. Čia nematysite šviesos efektų ir neskambės iš proto
varanti muzika, bet mes būsime atviri ir nuoširdūs, kas ir yra sunkiausia. Ateik ir tapsi spektaklio dalimi.
Literatūra, Dramos teatras

Daraktorinė (Slaptoji) mokykla

Edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (Slaptoji) mokykla“ – pamoka-žaidimas atkurtoje XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Užsiėmimo tikslas – taikant novatoriškus edukacinius ugdymo
metodus istorinėje-kultūrinėje erdvėje, supažindinti jaunimą su slaptųjų (daraktorinių) mokyklų laikotarpiu Lietuvoje bei aktyvinti ir efektyvinti vertybių sklaidą, didinant mokinių motyvaciją domėtis Lietuvos krašto istorija, skatinti jaunimą skaityti, domėtis knygomis. Edukacinio užsiėmimo uždaviniai: pristatyti edukacinės programos dalyviams spaudos draudimo laikotarpį; supažindinti dalyvius su spaudos draudimo laikotarpiu, mokykloje bei visuomeniniame gyvenime taikytomis carinės Rusijos rusifikacijos priemonėmis; pristatyti mokiniams daraktorinę mokyklą (slaptąją lietuvišką mokyklą) kaip atsvarą rusifikacijai; kelti knygos vertę pasitelkiant meninės edukacijos priemones; ugdyti mokinių norą pažinti ir perimti tautos istorinę atmintį; skatinti mokinių kūrybinę saviraišką kultūrinėje erdvėje. Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su muziejaus ekspozicijoje esančia eksponatų kolekcija, menančia spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904), su svarbiausiais istoriniais faktais. Edukacinėje erdvėje – XIX a. slaptojoje lietuviškoje mokykloje, mokiniai supažindinami su graždanka, grifelinėmis lentelėmis, lietuviškomis maldaknygėmis, naudotomis per lietuviškos spaudos draudymetį. Mokiniams pristatoma lietuviškos mokyklos istorija spaudos draudimo laikotarpiu. Supažindinama su žymiausiais knygnešiais, daraktoriais, pagrindiniais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“, kokios bausmės grėsdavo mokiniams, išdrįsusiems prakalbėti surusintose valstybinėse mokyklose. Mokiniai dalyvauja vaidmenų žaidime „Slaptoji lietuviška mokykla“. Dalyviai pasiskirsto vaidmenis (du žandarai, daraktorius (mokytojas), knygnešys, pirkios šeimininkas ir mokinukai), vaidina trijų scenų vaidinimą (naudojami vaidinimui skirti rūbai; knygnešio ir žandarų dialogas).
Dramos teatras

Spektaklis pagal V. Pietario pasaką „Katinėlis ir gaidelis"

Muzikiniame spektaklyje „Katinėlis @ Gaidelis“ įdomiai ir šiuolaikiškai vaikams pasakojama apie atsargų elgesį internete. Spektaklis sukurtas V. Pietario pasakos „Katinėlis ir gaidelis“
motyvais, tačiau šiuolaikiniame pastatyme personažai atspindi vaikų naudojimosi internetu praktikas pasitelkdami naująsias technologijas, vartodami šiuolaikinę terminologiją, atpažįstamą pradinių klasių mokiniams. Spektaklyje veiksmas vyksta miške, kuriame gyvena katinėlis, gaidelis ir lapė. Tik šis miškas yra nepaprastas, kaip ir pagrindinių veikėjų kasdienės veiklos. Modernioje pasakoje įprastas miškas tampa miškatinkliu, kuriame tyko įvairūs kibernetiniai pavojai. Patiklusis gaidelis – aktyvus interneto vartotojas – tampa gudruolės lapės programišės auka. Gaidelį gelbėja geriausias jo draugas katinėlis, kuris pasakoje atsiskleidžia kaip tikras atsargaus elgesio internete žinovas. Katinėlio padedamas gaidelis išmoksta svarbiausių naudojimosi naujausiomis technologijomis taisyklių – atsirinkti svetaines ir informaciją, lankytis tik saugiose svetainėse, nepasitikėti nepažįstamaisiais internete. Patraukliai perteikiama pagrindinė spektaklio tema, tad spektaklis atlieka ne tik pramoginę, bet ir ugdomąją funkciją – veikėjai spektaklio metu viktorinos forma interaktyviai bendrauja su žiūrovais. Kartu su į pavojus papuolusiais personažais žiūrovai ieško sprendimų, išeičių iš keblių situacijų. Žiūrovus į veiksmą scenoje įtrauks ne tik originalus spektaklio scenarijus, gyvas aktorių bendravimas su publika, skambios dainos apie saugų naudojimąsi internetu, bet ir įspūdinga scenografija – aktoriai scenoje statys internetinį namą, o gaidelis naudosis nepaprastu kompiuteriu. Akį trauks spalvingi ir šiuolaikiški veikėjų kostiumai. Spektaklio tikslas – pasitelkus teatrą kaip priemonę, pristatyti Lietuvos mokyklų 1–4 klasių mokiniams pagrindines saugaus naudojimosi internetu taisykles; suteikti vaikams informaciją apie tai, kur reikėtų kreiptis pagalbos susidūrus internete su psichologiniu smurtu, patyčiomis, priekabiavimu ar patyrus kitus nemalonius dalykus. Uždaviniai: (1) pristatyti spektaklį Lietuvos švietimo įstaigose, (2) dalintis spektaklių atgarsiais, sukaupta patirtimi, patarimais prieinamais žiniasklaidos kanalais, (3) bendradarbiauti su tėvais ir pedagogais siekiant užtikrinti vaikų informavimą apie grėsmes internete, (4) skatinti vaikus naudotis kompiuteriu ir internetu tik tiek, kiek to reikalauja mokslai.
Dramos teatras

Dokumentinis, poetinis spektaklis „Kanarėlės pranašystė“ pagal O. Milašių

Sutrumpinta dokumentinio, poetinio spektaklio „Kanarėlės pranašystė“ versija, pasižymi teatrinės išraiškos įvairove: charakteringi personažai, kvapą gniaužiantys meniniai vaizdiniai
kurti scenografės Jurgitos Jankutės, šešėlių teatro intarpai, gyvai skambanti prancūzų kalba, gyvai Tomo Juzeliūno atliekama muzika, atmosferą kuriantys jaunos kompozitorės, etnomuzikologės Tomos Čepaitės garso takeliai. Vaidmenis kuria keturi regėjimo negalią turintys aktoriai pasižymintys nuoširdumu ir įtaigia vaidyba, džiuginantys žiūrovus jau jau 12 metų. Scenarijaus autorė ir režisierė Šviesa Šulc. Spektaklyje ne tik skamba O. Milašiaus poezija, galantiškos aukštuomenės frazės, bet esama ir rupaus kaimietiško sąmojo, komedijos, net farso elementų. Šis spektaklis žiūrovams padės nukeliauti į praeitį, susitapatinti su iškilia, nepaprastai daug Lietuvai nusipelniusia asmenybe, kuri neretam lietuviui, deja, nėra pažįstama – Oskaru Milašiumi. Spektaklio metu bus atskleidžiami svarbiausi Milašiaus gyvenimo įvykiai nuo pat ankstyvos vaikystės, formavę jo asmens vystymąsi. Spektaklyje skamba O. Milašiaus eilės, ištraukos iš kitų kūrinių, taip pat paties poeto rašyti laiškai. Čia moksleiviai išgirs ir kalbą, kuria O. Milašius 1919 m. kreipėsi į paryžiečius „Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus ...“. Milašius didelę dalį savo gyvenimo praleido dirbdamas Lietuvos labui, spektaklyje perteikiama šio žmogaus indėlio svarba į Klaipėdos ir Vilniaus krašto atgavimą bei pačios Lietuvos nepriklausomybę. O. Milašiaus tikėjo šviesia mūsų šalies ateitimi bei Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų vizija, jo pavyzdys skatins jaunąjį žiūrovą pajusti pasididžiavimą ir meilę savo kilmei, šaliai bei jos istorijai. Spektaklyje aukštinama meilė, tikėjimas, lietuvybė, laisvės siekis, tėvynės grožis, istorinė atmintis.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Arklio Dominyko meilė" pagal V. V. Landsbergį

Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti gerumo, atjautos, ištikimybės, meilės jausmus. Spektaklio atmosfera kuria jaukią, savitą, labai poetišką nuotaiką, skatina
vaikus ne tik šypsotis, bet ir apmąstyti esminius gyvenimo reiškinius, svarbiausias moralines vertybes. Šie dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams, bet ir vyresniems vaikams, todėl spektaklis skirtas visiems pradinukams. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Ar gali Lietuvos laukų arkliukas įsimylėti rugiagėlę? Atrodo – visiška nesąmonė... Bet juk meilė – baisiai paslaptingas jausmas ir ko tik jis neprikrečia... Taip ir arklys Dominykas – visiškai netyčia nejučia įsimylėjo Rugiagėlę. Ir jiems buvo gera kartu, kol neatėjo Šalna. Teko Dominykui keliauti net į Afriką, kad parsineštų iš ten Rugiagėlių vainiką ir pavasarį vėl pasodintų savo Rugiagėlę... Ko tik jis keliaudamas nesutiko: Kupranugarį sutiko, Krokodilą sutiko, Beždžionę, Dramblienę sutiko, bet nesutiko žirafos ir zebro... Labai jaukus, šiltas, jautrus spektaklis pagal V. V. Landsbergio knygą tinka visiems – ir visai mažiems, ir ūgesniems, ir net visai suaugusiems. Spektaklis interaktyvus – vaikai dalyvauja spektaklio veiksme, skatinami mąstyti ir patarti personažams, gali aktyviai reikšti emocijas.
Dramos teatras

Poetinis spektaklis ,,Beauštanti"

Atvykusiems teatro mylėtojams parodysime 45-ių minučių pasisekimo sulaukusį spektaklį „Beauštanti“. Šis spektaklis žiūrovams padės nukeliauti į praeitį, susitapatinti su pačiu Maironiu
ir pajausti tai, ką galbūt per kasdienius darbus jau primiršome. Siūlome kitaip atrasti Maironį. Spektaklio „Beauštanti“ tikslas – atrasti gyvą ir asmenišką santykį su šio žymaus lietuvių poeto kūryba. Spektaklyje naudojama apie 30 įvairių Maironio eilių, iš kurių 3 („Jūratė ir Kastytis“, „Milžinų kapai“, „Trakų pilis“) yra įtraukti į mokyklinę programą. Gyvai akomponuojant kanklėmis skamba Maironio dainos, o muzikiniame takelyje - egzotiškų perkusinių muzikos instrumentų garsai (dambrelis,“Dj duda“, kuriomis groja aktorius M. Zemleckas). Spektaklyje išryškėja du leitmotyvai: 1. Maironio, kaip žmogaus pasirinkimas mylėti (atsisakius kūniškosios meilės, visą save paaukoti kaip aukurą dėl tėvynės, meno. Dievo) 2. Lietuvos išsilaisvinimo kelias. Abu šie leitmotyvai jautriai persipina spektaklyje. Spektaklio režisierė Šviesa Šulc, kostiumų dailininkė Lina Karaliūnaitė. Vaidina jauni aktoriai, todėl moksleiviai susitapatinę su personažais greitai įsijaučia į spektaklį ir išgyvena jį. Groja kanklėmis, gitara bei dainuoja jauna profesionali kompozitorė, etnografė. Spektaklis buvo rodomas gimnazijose, kolegijose, LR Seime, Prezidentūroje, Lukiškių kalėjime, Lietuvos teatrų scenose bei kitose erdvėse. Žiūrovai būna apstulbinti spektaklio įtaigumu. Po spektaklio dainuojant „Lietuva brangi“ visa salė atsistoja ir dainuoja kartu su aktoriais. Kviečiame išgyventi tautos išsilaisvinusios iš „svetimšalių“ ateities viziją, kurią Maironis tikėjosi perduoti ateisiančioms kartoms. Paveikia teatro kalba siūloma pažvelgti į klasiko kūrybą. Spektaklis siekia atgaivinti, kas svarbu mums visiems – vienybė, lietuvybė, laisvės siekis, tėvynės grožis, tautos tapatybė ir istorinė atmintis, gimtoji kalba, didžiavimasis tėvyne. Spektaklis „Beaušanti“ gali būti rodomas jūsų mokymo įstaigų aktų salėje.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis „Vakaras O“

Vakaras O „vakaras O“ - tai antrasis aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubakos poetinis vakaras - vyksmas. (Pirmasis - visą Lietuvą apkeliavęs ,,vakaras P", pagal G.Grajausko
kūrybą). Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka sukūrė unikalų poetinį reiškinį iš V. Stankaus, S. Gedos, R. Stankevičiaus, D. Grajausko, G. Grajausko, M. Vainilaičio, M. Nastaravičiaus J. Meko ir D. Kajoko eilėraščių, pačių kurtos muzikos ir netikėtų interaktyvių improvizacijų. Šiek tiek plačiau: „vakaras O“ yra poezijos, tikrų istorijų ir muzikos kompozicija. Raidė O simbolizuoja ratą, begalybę, pradžios ir pabaigos nebuvimą. Šiame pasirodyme visi segmentai sudėlioti būtent taip, kad žiūrovas panirtų į vis kito žmogaus gyvenimo etapo būsenas. Viskas prasideda nuo vaikiškų eilėraščių ir istorijų, pamažu pereina į jaunatviškus, paaugliškus eilėraščius, vėliau – dar brandesnius, kol pasiekiame mirties, išėjimo, susitaikymo temas ir pamažu vėl grįžtame prie vaikiškų eilėraščių. Pasirodyme nagrinėjamos meilės, gyvenimo prasmės ir būties temos. Šioje kompozicijoje nedominuoja vienas autorius. Pasirinkome daug įvairių kūrėjų – nuo jaunųjų, neseniai į poezijos pasaulį įžengusių iki visuotinai pripažintų klasikų. Pasirodyme kaitaliojasi lengvi ir greitai perkandami eilėraščiai su sudėtingesniais XX a. klasikų darbais. Kūrėjai ir muzikos autoriai: Artūras Dubaka Balys Ivanauskas
Dramos teatras

Edukacija „Scenos kalbos treniruotė“

Kūrybinė edukacija „Scenos kalbos treniruotė" skirta 5 -12 klasių moksleiviams. Ši edukacija yra tęstinė, pradedama nuo pirmųjų klasių, adaptavus užduotis pagal vaikų/jaunimo
amžių ji tęsiama, todėl taip užtikrinama tobulėjimo galimybė ir pažintis su scenos kalba gali tęstis toliau, žengiant mokiniui į vyresnes klases. Šios edukacijos tikslas pateikti teorines žinias apie kalbą, kalboje dalyvaujančius kalbos padargus, supažindinti su žmogaus balso galimybėmis. Teorinės žinios edukacijos metu pritaikomos praktiškai. Tai ne tik nauja jaunimui, bet ir įdomu išbandyti. Kas yra scenos kalba, ar ji skiriasi nuo mūsų kasdienės kalbos mokykloje ar namuose, ar balsas gali atspindėti žmogaus asmenybę, išsilavinimą, netgi profesinius aspektus. Ar intonacija gali atstumti žmogų, jį žeisti arba, atvirkščiai, suteikti teigiamas emocijas, kas yra balso jėga, kaip ją valdyti. . Šie ir kiti klausimai sufleruojami edukacijos lankytojams, kurie kartu su Alytaus miesto teatro aktoriumi Eugenijumi Rakausku ieško atsakymų praktiniame scenos kalbos meno užsiėmime. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai/jaunimas supažindinami su kalbos ir balso ypatumais, atlieka dikcijos ir kvėpavimo pratimus, bando įveikti greitakalbių iššūkį. Kiekvienos amžiaus grupės moksleiviams parenkamos ir pritaikomos skirtingos praktikos užduotys – jaunesnieji įsikūnija į personažus, vyresnieji balsu mėgina ir mokosi reikšti emocijas. Kartu jie susipažįsta su kūrybiniu procesu, aktoriaus pasirengimu vaidmeniui, siekia atrasti sceninio žodžio įtaigumą ir nekasdienio skambesio tobulumą. Pirmasis pažintinis susitikimas gali tęstis toliau, gilinantis į scenos kalbos meno subtilybes.
Rodomi įrašai: 41 - 50280