Kultūros paveldas, Kita

„Važiuok dviračiu saugiai“

Edukaciniu užsiėmimu „Važiuok dviračiu saugiai“ siekiama ugdyti vaikų loginį mąstymą, skatinti emocinę ir kultūrinę raišką, vaizdžiai ir įtaigiai supažindinant juos su dviračių
technikos raida bei pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis (KET), skirtomis dviratininkams. Užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinti su dviračio ir dviratininko saugos elementų atsiradimo istorija ir jų raida; su KET važiavimo dviračiais laikymosi svarba ir pasekmėmis jų nesilaikant. Edukacijos dalyviams užduodami įvairūs klausimai, susiję su kelių eismu, saugiu važiavimu dviračiu. Praktinio užsiėmimo metu sukuriamos simuliacijos pagal KET, kur mokiniai pasitelkę kūrybiškumą ir loginį mąstymą, tampa įvairių įvykių „dalyviais“. Taip pat edukacijos metu, pasitikrinus įgytas teorines žinias apie kelių eismo taisykles bei sudalyvavus simuliacijoje, edukacijos dalyviai kviečiami pasigaminti vieną iš saugumą kelyje užtikrinančių elementų – atšvaitą.
Dizainas, Kita

Atnaujink mane

Šiandien tavo asmeninis pasirinkimas mažiau vartoti keičia mūsų visų rytojų. Daug išmetamų daiktų gali pratęsti savo gyvavimą. Palaidinė su dėme gali būti prikelta naujam gyvenimui ir
sulaukti daugiau komplimentų nei tik ką nuo spindinčios vitrinos nužengęs gaminys. Tam reikia šiek tiek kūrybiškumo ir, žinoma, priemonių tam įgyvendinti. Naudodami modernią šiluminio preso technologiją ir spalvotas aplikacijas, kartu prikelsime pabodusią, o gal suteptą mylimą palaidinę ar kitus medvilninius gaminius naujam gyvenimui. Užsiėmimo trukmė – 90 minučių. Jo metu diskutuosime apie vartojimo kultūrą ir apie kiekvieno asmens sąmoningumo reikšmę mūsų aplinkai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš termo-plėvelės kursime aplikacijas, kurios šiluminiu presu perkeliamos ant audinio, ir prikelsime naujam gyvenimui palaidines ar kitus medvilninius gaminius.
Kultūros paveldas, Kita

Propaganda prieš šimtą metų ir dabar: kaip ją atpažinti?

Suintensyvėjusių informacinių karų akivaizdoje kiekvienas žmogus, ypač besiformuojantis jaunas žmogus, turi sugebėti identifikuoti pastangas manipuliuoti jo realybės suvokimu, atskirti
melą nuo tiesos, atpažinti politinės ir kitokios propagandos elementus. Realių atvejų analizė ir praktinis darbas nagrinėjant olandų dailininko Luiso Ramakerso Pirmojo pasaulinio karo politines karikatūras padės užsiėmimo dalyviams susipažinti su įvairiomis propagandos technikomis, jų taikymo būdais ir identifikavimo instrumentais. Ramakerso darbai idealiai atliko savo propagandinį vaidmenį – jie taip stipriai motyvavo britų mobilizaciją ir amerikiečių apsisprendimą stoti į karą, kad Vokietijos valdžia už šio dailininko galvą buvo pažadėjusi 12 tūkst. markių premiją! Užsiėmimo dalyviai analizuos simbolines karikatūras, identifikuos juose vaizduojamus realius istorinius įvykius, kultūrinį kontekstą ir menines detales. Ši programa skirta ugdyti mokinių kritinį mąstymą.
Kultūros paveldas, Kita

Pažinties takais

Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą, padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais. Grupes lydi
bibliotekos darbuotojai. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą lobį (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su Plungės istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto bei vėl ieško lobio ir t. t. Už atliktas užduotis skiriami taškai. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Taip pat susumuojami užduočių rezultatai. Refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių.
Dizainas, Kita

Kvapios žvakės gamyba

Žvakių liejimo metu mokiniai ne tik patys lies vašką, bet ir sužinos apie lietuvių tradicijas liejant vašką, išgirs lietuvių ir baltų mitologines sakmes apie bites ir bičiulystę, kaip
ir iš kur atsiranda vaškas, kuo yra svarbios bitės ir kokią naudą jos suteikia mūsų kasdieniniame gyvenime. Edukacijos metu mokiniams bus pasakojama apie žvakių liejimo tradicijas Lietuvoje, apžvelgiami kiekvienam Lietuvos regionui būdingi vaško liejimo ir lipdymo būdai, simbolių reikšmės, kurios taip pat buvo neatsiejamos lietuvių liaudies buityje. Aptariamos vaško panaudojimo galimybės. Liedami žvakes panaudojant įvairius šiuolaikiškus ir autentiškus simbolius mokiniai ugdys kūrybiškumą, liedami spalvas sužinos jų reikšmę, aktyviai dalyvaus bendradarbiaudami su kitais mokiniais. Išlieję žvakes aptars įsisavintas žinias, apžvelgs darbelius, diskutuos.
Literatūra, Kita

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“

Kaip gražiai padengti stalą? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Nemokate valgyti spagečių? Ne bėda! Į pagalbą skuba Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite
naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Tai – literatūrinė-edukacinė pamoka, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Literatūrinės-edukacinės pamokos metu moksleiviai per eiliuotą tekstą įžengia į stalo etiketo akademijos paskaitą, kuri skatina vaikų kūrybiškumą ir leidžia kitokiu formatu, nekasdieniškai mokytis stalo etiketo taisyklių. Literatūrinės-edukacinės pamokos planas: 1. Literatūrinės-edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. Kiekvienas paskaitos dalyvis gauna priemonių, kurios skirtos kiekvienam save gerbiančiam valgytojui: vienkartinė lėkštelė, popierinis padėklas, vienkartinė šakutė, peilis, šaukštas, vienkartinė stiklinė. 2. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai). 3. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 4. Praktinis stalo įrankių panaudojimas (obuolio pjaustymas, įrankių sudėliojimas lėkštėje, servetėlės paskirtis ir vieta). 5. Zoologijos pamoka (pagrindinės ir didžiausios daromos klaidos prie stalo, gyvūnų ir žmonių analogijos). 6. Žinių patikrinimas ir Garbingo valgytojo diplomo įteikimas. Kiekvieno dalyvio laukia dovana – specialiai šiai edukacijai parengtas D. Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ leidimas ir specialus padėkliukas, padėsiantis praktikuotis prie stalo ir namuose.
Kita

„Archeologija įdomiai“

Mokiniai vedami į archeologijos bokštą, papasakojama apie baltų gentis, Tauragės regione gyvenusius skalvius ir žemaičius. Atskleidžiama darbo įrankių, papuošalų raida bėgant
šimtmečiams. Piliakalnių įrengimas demonstruojamas naudojant pirmąją Lietuvoje papildytos realybės interaktyvią smėlio dėžę. Vaikai patys gali statyti piliakalnius, kasti kanalus, pilti pylimus naudodami kinetinį smėlį. Antrojoje edukacijos dalyje mokiniai nuvedami į antrą aukštą, kur mokosi, kaip taisyklingai išmatuoti būsimų tyrimų perkasą, kokius įrankius naudoti ir kaip vyksta kasinėjimų eiga. Žiūri animacinį filmuką apie skalvius, stebi tik tamsoje šviečiančius baltų simbolius bokšto skliaute bei sužino jų reikšmę. Ir, žinoma, patys smėlyje ieško radinių.
Kita

Keturi metų laikai

PROJEKTO – “ KETURI METŲ LAIKAI ” aprašymas Filmo pavadinimas: “KETURI METŲ LAIKAI” Keturios dalys: 1. Žiema 2. Pavasaris 3.Vasara 4. Ruduo 5.Titrai Viso filmo trukmė - 53:15 Prieš
filmą vaikai supažindinami su į Raudonąją knygą įtrauktais gyvūnais fotografijoje. Paroda demontruojama fojė. Scenoje filmo demontravimo laiku Šiaulių Kamerinis orkestras atlieka Antonijo Vivaldžio koncertą smuikui “Metų laikai” – pritaikydamas muziką prie filmo. Filmo turinys: Tai edukacinis 4 dalių dokumentinis filmas, kuriame nufilmuotos 55 scenos laukinėje Lietuvos gamtoje su joje gyvenančiais paukščiais (daugelis iš jų yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą) ir pagrindiniais mūsų miškuose gyvenančiais žvėrimis. Žodžiai skirti tik iliustracijai, atpažinimui, bet svarbiausia filme yra tai, kad daugumą paukščių ir gyvūnų vaikai pamatys pirmą kartą, pamatys kiek visko yra daug, kiek net neįsivaizdavo esant. Filmo turinys skatina didžiuotis tuo, kad Lietuvos teritorijoje yra gausu paukščių ir gyvūnų rūšių, unikalus gamtinis kraštovaizdis (žinant, kad ketvirtadaliui Europos laukinių gyvūnų rūšių gresia išnykimas), akcentuoja būtinybę saugoti gyvąją ir negyvąją Lietuvos gamtą – gilus gamtos pažinimas yra kaip neišsenkantis kūrybos šaltinis kiekvienam žmogui, gamta – kaip gyvybiškai svarbus gamtinis turtas, kuriuo rūpintis reikia skatinti kiekvieną iš mūsų. PROJEKTO TEMA, PAGRINDINĖ IDĖJA Pagrindinė tema - parodyti vaikams Lietuvos gyvąją gamtą visais metų laikais, retas paukščių rūšis bei pagrindinius gyvūnus gyvenančius mūsų miškuose. Tai galimybė pamatyti ir suprasti paslaptingą ir taip mažai ištyrinėtą gyvosios gamtos pasaulį iš arti. Tad ir projekto idėja - atskleisti bendravimą su gamta, sustiprinant gamtoje vykstančius reiškinius muzikos garsais.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Kita

Šokolado muziejaus lankymas

Ekskursijoje bus papasakota apie pagrindinį šokolado šaltinį – kakavmedį, jo ypatybes, auginimo sąlygas, taip pat šokolado gamybos procesą, senovės indėnų ruoštą tradicinį šokoladą ir
jų tikėjimą, itin susijusį su šokolado medžiu. Šokolado istorija neatskiriama nuo europiečių užkariautos Centrinės Amerikos, tad ekskursijoje pasigilinama į europietišką įtaką šio populiaraus deserto evoliucijoje. Taip pat programos dalyviai sužinos, ko reikia norint pagaminti šokolado plytelę, ir supras, kad tokio saldumyno gamyba reikalauja nemažai išmanymo, žinių ir pastangų, o viskas prasideda nuo sudėtingų kakavos pupelės paruošimo etapų. Tad vaikai išplės botanikos, istorijos, geografijos, konditerijos ir gamybos technologijų žinias.
Rodomi įrašai: 1 - 10181