palinkėjimai, ši tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.

savigarbą, suvokiančią bendravimo ir bendradarbiavimo bei asmeninės kūrybos džiaugsmą. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas. Tikslas – sudominti moksleivius istorine praeitimi, tremtinių patirtais išgyvenimais. Skatinti mokinių pilietiškumą, pagarbą vyresniosios kartos žmonėms. Veiklos metu bus pristatytas Saldutiškio miestelis ir jo istorija, keliaujant ,,bruko“ gatve per senamiestį iki senosios geležinkelio stoties. Edukacijos dalyviai bus supažindinti su žmonių, tremtų iš Saldutiškio geležinkelio stoties, istorija. Šalia paminklo tremtiniams vyks edukacinis užsiėmimas apie tremtį ir tremtinių dainas. Priemonės: kopijuoti lapai su tremties vietų žemėlapiais; tremtinių dainų tekstai. Veikla. Edukacijos dalyviai pirmoje užsiėmimo dalyje su vadove keliaus ,,bruko“ gatve per Saldutiškio miestelį iki senosios geležinkelio stoties. Ekskursijos metu bus pasakojama miestelio ir 3 paminklų: tremtiniams, partizanams bei Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui, istorija. Šalia paminklo tremtiniams bus vykdoma edukacinė veikla, kurios metu dalyviai išmoks dainuoti tremtinių dainas bei atliks užduotis apie tremties vietas.

pažinimą „rankomis“ pažinti mus supantį pasaulį, ugdyti toleranciją. Edukacijos metu kartu su vaikais gaminsime ekologiško plastilino - modelino masę, iš kurios kursime meno kūrinius sau ir kitam, analizuosime kūrybinį procesą, įvardinsime kylančias idėjas ką galima kurti ir jas įgyvendinsime. Baimę suklysti verta tos rizikos, nes visada galima perdaryti iš naujo. Dalinsimės kylačiomis emocijomis, mokysimės jas išreikšti. Meninio kūrinio kūrimas turi didelę reikšmę ugdant žmogaus dvasinį jausmų pasaulį ir vertybių sampratą. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!

kūrybinį procesą; - atlieka individualias ir komandines užduotis, kurių metu lavinamas sąmoningumas, kritinis mastymas - užduočių ir diskusijos pagalba, sužino pagrindines kelių eismo taisykles; - kartu su renginio personažu (-e) išanalizuoja pavojingas eismo situacijas, sužino atšvaitų svarbą, įgija žinių ir tampa saugesni kelyje; - mokiniai pasigamindami produktą, sužino kaip kūrybą galima panaudoti praktikoje. Visomis priemonėmis reikalingoms atšvaitų gamybai pasirūpiname. Naudojamos priemonės: šviesą atspindinti medžiaga, žirklės, markeriai, virvelės, popierius, formos.

pasirinktos Panemunės pilies atvaizdu. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės Sandros Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Funkcionalių daiktų apžvalga ir įvertinimas. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktos Panemunės pilies atvaizdą magnetuką iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 45 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis, dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu, socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą pasirinktos pilies atvaizdą - magnetuką. „Popieriaus transformacija – magnetuko kūrimas su Panemunės pilies atvaizdu“ - tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!

visuomeninio gyvenimo veiksnys, ir kiekvienas jos narys, galėdavo naudotis tos giminės teisėmis, valdžia, tradicijomis, kartais net turtais. Šiais laikais visuomenės išsivystymas pasiekė tokį lygį, kad pamažu vėl atsigręžiama į savo šaknis. Tai tarsi reakcija į vartotojiško pasaulio bedvasiškumą ir kosmopolitizmą, noras apsibrėžti ir pažinti jame save. Genealogijos specialistai pastebi, kad Lietuvos gyventojų tarpe didėja tarpusavio atskirties tendencija, daugelis giminaičių nepalaiko ar nutraukia ryšius su artimaisiais, todėl giminės medžių informatyvumas menksta. Edukacinio užsiėmimo „Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas“ metu bus supažindinta su genealogijos atsiradimo istorija, jos svarba ir įtaka visuomenės, ekonomikos, valstybės aparato istorijai, susidomėjimo savo protėvių ir šeimos istorijos raida. Bus pristatyti genealogijos medžio sudarymo metodai ir formos anksčiau ir dabar. Diskusijų metu bus aptarti ietuvos istorinių asmenybių giminės ištakos ir jų svarba mūsų šalies, visuomenės istorijai, tokiu būdu bus siekiama didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir pilietiškumą. Praktinių užduočių metu kiekvienas dalyvis turės galimybę sumodeliuoti savo šeimos genealoginį medį, kurį vėliau galės papildyti bendraudamas su savo šeima ir artimaisiais. Šio užsiėmimu siekiama paskatinti jauno žmogaus tapatumo formavimąsi sudominant savo ištakomis ir padėti pagrindai giminės medžio kūrimui užsiėmimo metu. Tęstinis rezultatas – pradėjus kurti giminės genealoginė medį, jaunuoliai bus paskatinti daugiau bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais, nes kils vis naujų ir naujų klausimų apie savo protėvių gyvenimą, kas jie buvo, kur gyveno ir pan. Tai stiprins artimųjų santykius, didės jaunuolių smalsumas, gebėjimas rinkti ir analizuoti informaciją, kritiškai vertinti tam tikrus istorinius faktus ir pan.

Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.

edukacijos metu vaikai taps patys vabzdžiai: tyrinės vabzdžių anatomiją, vystymosi ciklus, buveines, etologiją, išvys įvairių filmuotos medžiagos. Edukacijos pabaigoje mokiniai pieš ant akmenukų savo pamėgtus vabzdžius ir kaip talismaną galės parsinešti namo. Šios edukacijos metu mokiniams bus ugdomas pažinimo potyris, meninis kūrybingumas, sąmojingumą, ir atsakomybė per juos supančią aplinką

„Emilio laiškas“ įtraukta į mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą, kurį parengė ir išleido Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Knygos ištraukos įtrauktos į antrokams skirtus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Lietuvių kalba. II dalis (TAIP!)“ ir „Skaitiniai“. Šiuo metu rašoma antra knygos dalis „Slapta laiškų rašymo agentūra“, kurios sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Užsiėmime laiškų rašymo tema bus vystoma ir plėtojama, bus papildoma mokyklos programa. Pasitelkiant vaizdines priemones bus pasakojama apie tradicinių laiškų rašymo naudą ir malonumą, pranašumą, palyginus su virtualiomis žinutėmis. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas laiško rašymo rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimo siužetą. Dirbtuvių metu dalyviai pasirinks knygos veikėją, su kuriuo norėtų susitapatinti, karpys juos iš popieriaus ir vaidins šešėlių teatre. Sukurtus personažus ir kitas šešėlių teatrui reikalingas priemones vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Po susitikimo vaikai galės rašyti laiškus vieni kitiems, taip pat – knygos autorei. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.