karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.

Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.

artimiau. Pažinti vienas kitą - naudojant smagias psichologines užduotis, šokio-judesio terapijoje, dailės terapijoje, psichodramoje taikomus būdus. Per psichologinius žaidimus ir kūrybinę veiklą pažinti ir išbandyti kultūrinės raiškos galimybes savo kolektyve; ugdyti gebėjimą dirbti su kitais žmonėmis, siekiant bendrų socialinių tikslų; lavinti emocinius įgūdžius, mokantis reguliuoti savo ir kitų emocijas taip, kad būtų pasiekti bendravimo tikslai bei būtų sukurti ir palaikomi geri santykiai su kitais žmonėmis. Taip interaktyviai žaidžiant ir diskutuojant padedame ugdyti naujas kompetencijas, reikalingas tiek sename, tiek naujame kolektyve.

„Emilio laiškas“ įtraukta į mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą, kurį parengė ir išleido Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Knygos ištraukos įtrauktos į antrokams skirtus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Lietuvių kalba. II dalis (TAIP!)“ ir „Skaitiniai“. Šiuo metu rašoma antra knygos dalis „Slapta laiškų rašymo agentūra“, kurios sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Užsiėmime laiškų rašymo tema bus vystoma ir plėtojama, bus papildoma mokyklos programa. Pasitelkiant vaizdines priemones bus pasakojama apie tradicinių laiškų rašymo naudą ir malonumą, pranašumą, palyginus su virtualiomis žinutėmis. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas laiško rašymo rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimo siužetą. Dirbtuvių metu dalyviai pasirinks knygos veikėją, su kuriuo norėtų susitapatinti, karpys juos iš popieriaus ir vaidins šešėlių teatre. Sukurtus personažus ir kitas šešėlių teatrui reikalingas priemones vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Po susitikimo vaikai galės rašyti laiškus vieni kitiems, taip pat – knygos autorei. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.

put... p... Prienų popierinėje porinu aš - Prienų popierinės skudurininkė. Mano darbas rinkti skudurus, juos plėšyti, pūdyti, ir laukti jūsų - visų - nuo mažiausio iki didžiausio. Susirinkę kartu, susipažinsime su Prienų popierine - viena didžiausių XVIII - XIX a. popieriaus dirbtuvių Lietuvoje. Nors senųjų popieriaus gaminimo įrenginių nebėra - tradiciją gaivinsime mes patys: plėšysime skudurus, gaminsime popieriaus masę, pilsime, lyginsime, pjaustysime ir sukursime savo rankų darbo popierių. O tiems kas netiki, pasakysiu - popierių dar ir valgysim! Iki pasimatymo Prienų popierinėje! Prienų popierinės skudurininkė (ir mano pagalbininkė skudurinė Onutė)

Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.

atkartoti šia technika kuriamus gaminius. Praktinio užsiėmimo metu gamins savo pasirinktą rakto pakabuką - milžinus Jurą ar Barkų. Kūrybos procesas supažindins su įdomia technologija, leis pasijausti tikru juvelyru.

pačiam išanalizuoti pokyčius, pamatyti architektūrinius paminklus ir urbanistinį paveldą.

pasirinktos Panemunės pilies atvaizdu. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis – edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po menininkės Sandros Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurtą iš papjė mašė masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Funkcionalių daiktų apžvalga ir įvertinimas. Susipažįstama su papjė mašė masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis – praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktos Panemunės pilies atvaizdą magnetuką iš papjė mašė masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 45 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis, dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis – tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu, socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas. Dalyviai puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkiosios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš papjė mašė masės pagamintą pasirinktos pilies atvaizdą –magnetuką. „Popieriaus transformacija – magnetuko kūrimas su Panemunės pilies atvaizdu“ – tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk – išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk – įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!

ir iniciatyvomis. Mokiniai apžiūrės istorinę vietą, kurioje buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, sužinos kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas, kokie iššūkiai laukė signatarų, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Valstybės kūrimo procesas, nepriklausomybės istorija pateikiama mokiniams puikiai pažįstamu memų formatu, kuris pagyvina užsiėmimą ir į rimtus ir sudėtingus valstybės kūrimą procesus, leidžia pažvelgti mokiniams patraukliu ir suprantamu būdu. Užduotys parengtos atsižvelgiant į bendrąsias ugdymo programos temas ir mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus.