Kita

Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“

Žaidimas – pats smagiausias mokymo ir ugdymo metodas, ypač kai mokome tokio rimto (ir atrodytų – sudėtingo) dalyko kaip pilietiškumas. Kodėl klasėje nesusikūrus mažos veikiančios
valstybės su veikiančiomis valdžios institucijomis: Prezidentu, Seimu ir Vyriausybe? Ir netgi jei tas prezidentas – ne žmogus, o gyvūnas, vis tiek reikia tikrų tikriausių rinkimų su balsavimo biuleteniais, balsadėže ir netgi rinkimine kalba. O kokia valstybė be įstatymų? Ir kas juos turėtų priimti? Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“ yra kultūrinė pilietiškumo ugdymo programa, parengta remiantis Kanados, JAV ir Suomijos gerąja vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymo praktika ir pritaikyta III-VI klasių Lietuvos vaikams. Pamokos metu vaikai susipažįsta su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis – Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu, jų veiklos sritimis, sužino, kas yra partijos, kaip vyksta rinkimai. Taip pat patys klasėje imituoja rinkimus: balsuoja, renka prezidentą, teikia svarstymui ir priima įstatymus. Edukacijos metu naudojami metodai: diskusija, pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, situacijų žaidimas, aptarimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose ir referendumuose balsavo 46% jaunų žmonių, turinčių balsavimo teisę, tačiau nepaisant to, Lietuvos vardas vis tiek išlieka tarp turinčių mažiausią rinkėjų aktyvumą Europos Sąjungoje. Politikos mokslų specialistai tai visų pirma aiškina nepakankamu vaikų pilietiniu ugdymu mokyklose ir šeimoje. Tačiau, kaip parodė 2016 m. Didžiosios Britanijos referendumas (dėl ,,Brexit“), spragos vaikų ir jaunimo pilietiniame ugdyme gali tapti rimtu išbandymu visuomenei. Lietuva – maža šalis šalia didelių kaimynių, todėl kiekvieno sąmoningo ar aktyvaus piliečio balsas mums gali būti lemtingas. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Kita

Dvaro lauko žaidimai

Dalyvaudami edukacijoje susipažinsite su aristokratiškais laisvalaikio leidimo būdais. „Dvaro lauko žaidimai“ kviečia istorijos nesiklausyti, o ją pajusti per žaidimus. Kroketas,
badmintonas, kovingieji vikingų šachmatai, laisvalaiko kamuoliukai ir žiedai - tai žaidimai, kuriuos mėgo Rokiškio grafai. Anksčiau šie žaidimai laikyti net aristokratų sportu. O tu Rokiškio krašto muziejuje galėsi žaisti netgi į 1900 m. įtrauktą olimpinę programą žaidimą, bet po vienos olimpiados pašalintą. Išsiaiškinsite kuo skiriasi kroketas ir kriketas, šachmatai ir karingieji vikingų šachmatai, badmintonas ir lauko tenisas. Pamiklinsite ranką ir akį.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas "Kaip gimsta popierius"

Edukaciniame užsiėmime "Kaip gimsta popierius" bus pristatytos senosios ir moderniosios popieriaus gamybos ir restauravimo metodikos, supažindinama su popieriaus gamyba ir
trūkstamų fragmentų atkūrimu popieriaus liejimo mašina. Veiklos metu bus naudojami dekoratyvinio, restauravimo, japoniško, lieto popieriaus pavyzdžiai, popieriaus gamybą atspindinčios iliustracijos ir medžiagos: medienos plaušas, vapsvų lizdo fragmentas, celiuliozės plaušas, presas, sėmimo forma, įvairūs restauravimo ir popieriaus sėmimo įrankiai. Dalyviai stebės popieriaus liejimo procesą, lakšto įklijinimą ir paruošimą presavimui. Užsiėmimo dalyviai bus plačiau supažindinti su vienu iš labiausiai žinomu restauravimo procesu –atkurtų fragmentų retušavimu. Moksleiviai turės galimybę sužinoti kokiais atvejais retušavimas reikalingas, o kokiais nebūtinas, kuo galima retušuoti meno kūrinius, kaip maišomos spalvos ir kokia retušavimo technika dažniausiai naudojama restauravime. Dalyviai gaus dovanų popieriaus liejimo mašinoje išlietus ruošinius, kuriuos galės savarankiškai retušuoti, užrašytu palinkėjimu pasveikinti draugą arba panaudoti kaip knygos skirtuką.
Dailė, Kita

Mano draugas – laikrodukas

Pagrindinis edukacinio užsiėmimo tikslas - supažindinti su pagrindinėmis laikrodžių dalimis (ciferblatu, rodyklėmis) ir jų įtaka žmonių gyvenime. Edukacinio užsiėmimo pradžioje vaikai
supažindinami su ciferblatu, valandine, minutine, sekundine rodykle. Paaiškinama, kaip gyveno žmonės su viena valandine rodykle, minutine ir sekundine. Sekančioje užsiėmimo dalyje įtvirtiname žinias pasidarydami laikrodžio modelį. Užsiėmimo dalyvis ciferblatą spalvina, dekoruoja. Nuspalvinus ciferblatą surašomi skaičiai. Šio užsiėmimo metu kiekvienas vaikas tampa laikrodininku, o pasidarytas unikalus laikrodžio modelis tampa puikia priemone mokantis pažinti valandas.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Tegyvuoja Respublika“

Prieš Abiejų Tautų Respublikos padalijimus, XVIII a. II pusėje, bajorų grupuotės keldamos savo interesus aukščiau šalies gerovės, telkė šalininkus. Tai trukdė vienyti jėgas sunkiu metu,
kai valstybė buvo daloma. Edukacijos dalyviai įsijaus į tuometinius įvykius ir susiskirstys į Baro bei Radomo konfederacijas skelbdami savo teises ir laisves, įgyvendins reformas iš straipsnių rinkinių sudėdami Gegužės 3 d. Konstituciją. O gal Jūs prieš reformas? Galiausiai, paskutiniąją valstybės egzistavimo valandą, T. Kosciuškos sukilimo Lietuvoje metu, teks pakelti ginklus už laisvę su šūkiu „Tegyvuoja Respublika!“
Dailė, Kita

Ar robotas gali kurti meną?

Vis garsiau kalbama apie robotikos ir dirbtinio intelekto įtaką žmonių gyvenimui. O kaip yra su menu? Ar robotai sugeba/gali kurti? Ar jie tik įrankis žmogaus rankose? Edukacinio
užsiėmimo metu vaikai supažindinami su naujausiais pasiekimais robotizuotame mene. Edukacinio užsiėmimo metu jie susikonstruoja savo "Robotą-dailininką", jį suprogramuoja. Kiekvienas robotas priešia skirtingus piešinius ant bendro klasės lapo, kuris tampa vienetiniu bendru klasės kūriniu. Užsiėmimo pabaigoje šį savo sukurtą ir neįkainojamą meno kūrinį vaikai išsineša su savimi.
Literatūra, Kita

Be proto protingi

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Jos gauna skirtingų
spalvų korteles. Paaiškinamos žaidimo taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – protmūšis. Klausimai (rimti ir kūrybiški, žaismingi) parenkami pagal dalyvių amžių ir gebėjimus (sudaryti atskiri klausimynai 5–6 ir 7–8 kl. mokiniams). Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Po edukacijos vyksta užsiėmimo, įgytų žinių aptarimas.
Literatūra, Kita

Ar žinai, kas yra katekizmas?

Katekizmas nuo pat pirmos knygos tapo ne tik svarbiu bažnytinės literatūros žanru, bet ir vadovėliu, iš kurio mokėsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji abėcėlės, skiemenuoti, skaityti,
rašyti. Užsiėmimo tikslas – supažindinti vaikus su katekizmu. Siekdami šio tikslo, įgyvendinsime šiuos uždavinius: naudodamiesi interaktyviomis duomenų bazėmis pavartysime senus katekizmus, pabandysime paskaityti jų tekstus, taip pat pavartysime ir kelis senus, XIX a. išleistus popierinius katekizmus, palyginsime vaikams ir suaugusiesiems skirtus katekizmus. Įgyvendinant uždavinius bus taikomi „blyksnio“, piešimo, „minčių lietaus“, rašymo, vaizduotės, diskusijos, atvejo analizės ir kt. kūrybingumą ugdantys metodai. Po užsiėmimo vaikai suvoks katekizmo reikšmingumą nuo pat jo atsiradimo, bus apsvarstę jo reikšmę XXI a.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“

Pasakos – labai talpus žanras, atspindintis tikrovę, visais laikais atliekantis patirties saugojimo, tautosakos skleidimo, pamatinių bendražmogiškų vertybių ugdymo, terapines funkcijas.
Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.
Kultūros paveldas, Kita

„Lituanicos“ žygis

Mokiniai per eksponatus (skraidanti lėktuvo „Lituanica" replika, memorialiniai daiktai), vaizdinę ir videomedžiagą supažindinami su S. Dariaus ir S. Girėno pasiruošimu skrydžiui ir
skrydžiu, išmėgina lėktuvo „Lituanica" pilotavimą skrydžių imituoklyje.
Rodomi įrašai: 1 - 10310