Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk

Dar Aristotelis yra pastebėjęs, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs. Dalijimasis žiniomis ir būrimąsis į bendras mokymosi erdves (mokyklas, universitetus, neformalius
susibūrimus) lėmė spartų visuomenės išprusimą. Keičiantis istorinėms aplinkybėms bei santvarkoms keitėsi ir situacija mokyklose. Šalia ugdymo priemonių taikytos ir auklėjamosios bei drausminamosios priemonės (bausmės). Iš pradžių drausmės mokyta naudojant rykštes, vėliau paklusnumo siekta klupdant mokinius ant žirnių ar imantis psichologinį poveikį darančių priemonių. Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti: pažink ir patirk“ kviečia moksleivius į istorinę-žaidybinę kelionę po lietuvišką mokyklą ir joje taikytas bausmes. Užsiėmimo metu išgirsite ne tik istorinių faktų, bet ir pamatysite autentiškas auklėjimo priemones.
Lėlių teatras, Kita

Lėlių spektaklis „Kelionė pas Todėl“

Linksmas pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, kurie keliauja per klaustukų karalystes KAM, KUR, KAS, KĄ ir KODĖL pas atsakymų karalių TODĖL. Kiekvienas klaustukas atitinka vieną
neigiamą žmogišką savybę, kurios reikėtų vengti. Klaustukai bando suvilioti vaikus, kad jie pasiliktų pas juos ir nekeliautų pas atsakymų karalių, bet įveikia klaustukus ir vaikai galiausiai suranda karalių, kuris padovanoja 2 gvenimiškas paslaptis. Spektaklis LIETUVIŲ bei RUSŲ kalbomis. Lėlės didelės (54 cm), scena 1,50x1,80 m.
Kita

Edukacinė programa „Išgyvenimo pradžiamokslis“

Pasaulį nuolat drebina teroristiniai išpuoliai, gaisrai, uraganai, kariniai veiksmai, pastatų griūtys, sprogimai. Ką daryti pakliuvus į ekstremalią situaciją? Jeigu nerandate atsakymo į
šį klausimą, tuomet pats laikas dalyvauti edukacinėje programoje „Išgyvenimo pradžiamokslis“. Išsiaiškinsime, ką daryti įvykus teroristiniam aktui ar kariniam susidūrimui, pasiruošime evakuacijai ir susikrausime išvykos krepšį, kuris padėtų išgyventi kelias paras. Šiuos svarbius, pilietiškumą ugdančius, linksmai paruoštus mokymus moksleiviams ir jų mokytojams, šeimoms ir suaugusiems lydės praktiniai užsiėmimai, žaidimai ir istorinį kontekstą perteikiančios užduotys. Būkite budrūs!
Kita

Spektaklis vaikams „Po grybuku“

Pagrindinis spektaklio veikėjas – jaunas ir smalsus Lapiukas. Jam nuolat kyla įvairių klausimų, kuriuos kartu galėsite ne tik panagrinėti, bet ir „pačiupinėti". Šis spektaklis –
visiems žinių ir įspūdžių trokštantiems vaikams! Tapsite neįprastos, bet laiko patikrintos draugystės liudininkais, didžiuositės nepaprasta senojo Lapino drąsa, išgirsite įdomių mažojo Lapiuko pamąstymų, suprasite, koks reikalingas dalykas yra atsakomybė, pamatysite, kaip svarbu saugoti save. Šalin baimes ir negandas, juk spektaklyje „Po grybuku“ charizmatiški miško personažai su humoru, bet kartu ir jautriai kalbės apie susidūrimą su netektimi, reakciją į ją ir būdus su ja „susidraugauti“. Žvėrelių kailyje pamatysite laiko patikrintus draugus – Vilniaus kamerininio teatro aktorius. Vaidina: Tadas Gudaitis, Paulius Valaskevičius, Aidas Barkauskas, Renata Kutinaitė, Marta Lipčienė, Sima Tarvydaitė, Vaiva Markelytė.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Karinė operacija „Žinių bomba“

Ši nuotaikinga edukacinė programa siūlo pasinerti į intriguojantį žaidimą ir pajusti karišką dvasią. Muziejaus erdvėse ieškosite kodinėmis spynomis užrakintų „žinių bombų“ ir per kuo
trumpesnį laiką turėsite nukenksminti Muziejui grėsmę keliančius užtaisus, vykdydami įvairias užduotis. Tai linksma ir aktyvi veikla: reikės skaičiuoti, šifruoti, bėgioti, ieškoti, spręsti rebusus, surinkti dėliones, apžiūrėti šovinius ir ginklus, bendrauti naudojant radijo stoteles ir atsakyti į įdomius klausimus. Ne tik smagiai praleisite laiką, bet ir sužinosite svarbiausias istorines datas bei faktus, išmoksite atpažinti bei vertinti istorijos šaltinius, mokysitės dirbti komandoje.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Slaptas pinigų gyvenimas“

Pinigai ant medžių neauga, sako žmonės. Bet jie nėra visiškai tiesūs, mat senovės actekai vietoje pinigų naudojo kakavos pupelės, o jos kaip tik ir auga ant medžių! Kartais pinigų
galima rasti žemėje, bet kur jų ieškoti – paslaptis. Būsimiems ateities lyderiams, visiems smalsučiams ir gudručiams – edukacinė pamoka „Slaptas pinigų gyvenimas“. Edukacinės pamokos metu vaikai susipažins su pinigų istorija nuo seniausių laikų iki kriptovaliutų, sužinos kiek kartų keitėsi pinigai Lietuvoje per šimtą metų, mokysis pažvelgti į Euro monetas, ne tik kaip į atsiskaitymo priemonę, bet kaip ir į meno kūrinį ar informacijos šaltinį. Edukacinės pamokos metu vaikai ne tik įgis pagrindinių teorinių žinių apie pinigus, bet ir leisis į kelionę po pasaulį. Žaisdami šiai edukacijai sukurtą žaidimą, vaikai susipažins su skirtingų šalių papročiais, išmoks savarankiškai priimti sprendimus, kritiškai vertinti bankininko pasiūlymus, dirbti komandoje. Edukacinė pamoka moksleiviams suteiks pamatinių finansinio raštingumo žinių, padėsiančių suvokti pinigų vertę ir jų racionalaus panaudojimo svarbą. Kiekvienas edukacijos dalyvis gaus taupyklę ir finansų eksperto diplomą. Edukacinė pamoka skirta 2–6 klasių vaikams, ją veda personažas – bankininkas. Priklausomai nuo mokinių amžiaus, vedėjas parenka metodus ir perduodamos informacijos kiekį: 5-6 klasių mokiniai papildomai žiūrės filmuotą medžiagą apie pinigų raidą per 100 metų. Edukacija sukurta 2018 m. pabaigoje. Jos tikslas plėsti vaikų kultūrinį akiratį, finansinį raštingumą, mažinti finansinio raštingumo skirtumus tarp atskirų regionų, socialinių grupių. Mūsų klasėje vyko edukacinė pamoka apie pinigų kilmę, pinigų judėjimą. Informacija mokiniams buvo pateikta papatrauklia žaidybine forma. Mokiniai noriai atliko pateiktas užduotis, atsakinėjo į klausimus. S. Nalivaikienė, Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos pedagogė
Kultūros paveldas, Kita

O tuo metu Klaipėdoje laiką skaičiavo. XV–XVII a.

Edukacinės laikrodžių atsiradimo istorijos pamokėlės. Šio užsiėmimo metu tapsime istorijos tyrinėtojais: turėsime atskleisti, kokius laikrodžius galėjo naudoti klaipėdiečiai XV–XVII a.
Susigrupuosime į grupeles, tyrinėsime istorinius šaltinius, kurie padės atsakyti į klausimus kada, kur ir kas išrado mechaninį laikrodį? Kokiais keliais galėjo patekti į Klaipėdą laikrodžiai? Atsakius į šiuos klausimus išsiaiškinsime kokius laikrodžius naudojo klaipėdiečiai šiame laikotarpyje ir kaip laikrodis pakeitė mūsų gyvenimą.
Dailė, Kita

Kūrybinės keramikos ir dailės edukacijos

Užsiemimo metu vaikai bus supažindinami molio savybėmis. Kiekvieno užsiemimo metu taikant konkrečius pvz. ar užduotis, vyks kūrybinis ir praktinis užsiemimas, kurio metu kiekvienas
individualiai kurs savo keramikinį gaminį. Bus ne tik lipdoma, modeliuojama, bet ir jungiama kita meno šaka - tapyba / grafika. Taip mokinys galės daug plačiau eksperimentuoti ir išbandyti apjungti šias kelias meno šakas.
Kultūros paveldas, Kita

Piliakalnių takais

Klasės, susiruošusios į edukaciją „Piliakalnių takais“, mokiniams duodami žemėlapiai su pažymėtais punktais, kuriuose reikia atrasti tolesnės kelionės nuorodas. Vadovaujantis
nuorodomis, atkeliaujama iki Varkalių piliakalnių. Užkopus ant vakarinio piliakalnio, papasakojama apie Varkalių praeitį, legendos apie piliakalnius. Kelionė tęsiasi iki Gondingos piliakalnio. Jį pasiekus, papasakojama apie Gondingos gyvenvietę bei legendos apie šį piliakalnį. Gondingos papėdėje įkuriama stovyklavietė, pamokoma uždegti laužą be degtukų, susirasti vandens, pasigaminti filtrą, ruošiami pietūs. Po jų rodoma, kaip pasistatyti stoginę, surišti reikalingiausius skautiškus mazgus ir kt. Edukacijos dalyviams duodama užduočių, pamokoma žaidimų. Prieš keliaujant atgal, aptariama edukacija, įgyta patirtis. Galima rinktis iš dviejų maršrutų – trumpesnio, vedančio iki Varkalių piliakalnių, ir ilgesnio – iki Gondingos piliakalnio.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Rodomi įrašai: 1 - 10181