naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Tai – literatūrinė-edukacinė pamoka, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Literatūrinės-edukacinės pamokos metu moksleiviai per eiliuotą tekstą įžengia į stalo etiketo akademijos paskaitą, kuri skatina vaikų kūrybiškumą ir leidžia kitokiu formatu, nekasdieniškai mokytis stalo etiketo taisyklių. Literatūrinės-edukacinės pamokos planas: 1. Literatūrinės-edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. Kiekvienas paskaitos dalyvis gauna priemonių, kurios skirtos kiekvienam save gerbiančiam valgytojui: vienkartinė lėkštelė, popierinis padėklas, vienkartinė šakutė, peilis, šaukštas, vienkartinė stiklinė. 2. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai). 3. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 4. Praktinis stalo įrankių panaudojimas (obuolio pjaustymas, įrankių sudėliojimas lėkštėje, servetėlės paskirtis ir vieta). 5. Zoologijos pamoka (pagrindinės ir didžiausios daromos klaidos prie stalo, gyvūnų ir žmonių analogijos). 6. Žinių patikrinimas ir Garbingo valgytojo diplomo įteikimas. Kiekvieno dalyvio laukia dovana – specialiai šiai edukacijai parengtas D. Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ leidimas ir specialus padėkliukas, padėsiantis praktikuotis prie stalo ir namuose.

pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.

bibliotekos darbuotojai. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą lobį (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su Plungės istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto bei vėl ieško lobio ir t. t. Už atliktas užduotis skiriami taškai. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Taip pat susumuojami užduočių rezultatai. Refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių.

skatinimui. Uždavinys – paskatinti pradinukus tapti aktyviais skaitytojais, nuolatiniais bibliotekų lankytojais. Kol skaitymo įgūdžiai nesusiformavę, skaitymas vaikams – sunkus darbas. Gausiuose bibliotekos fonduose kiekvienas vaikas gali rasti knygų, kurioms neliks abejingas, tačiau būtina pasirūpinti, kad pravertų bibliotekos duris, laisvai jaustųsi ir mokėtų ja naudotis. Bibliotekos darbuotojų parengtomis priemonėmis bus siekiama pradinių klasių mokiniams žaismingai pristatyti biblioteką, supažindinti su jos turimais fondais, pamokyti juos ieškoti informacijos ir užsitikrinti, kad mokinukai taptų aktyviais skaitytojais bei nuolatiniais bibliotekos lankytojais. D. Kudžmaitė (teatrinės programos „Pepė bibliografijos šalyje" pagalba, su pagal scenarijų pasiūtomis lėlėmis) žaismingai supažindins su biblioteka, knygų fondais, skirtingais informacijos paieškos būdais. Pažiūrėję teatralizuotą pristatymą, vaikai bus pakviesti žaisti žaidimą „Kas greitesnis bibliotekoje?“. Jo metu jie lenktyniaus tarpusavyje ieškodami leidinių ir informacijos pagal specialiai suformuotas užduotis. Galiausiai programos dalyviai turės galimybę išsirinkti pačią įdomiausią knygą ir ją išsinešti namo. Paslaugos rezultatas – į knygų pasaulį žengtas tvirtas pradinuko žingsnis. Daugiau apie paslaugą: www.biblioteka.lt/lt/2-vaikams/programos-vaikams/informaciniu-gebejimu-ugdymas/296-1-4-klasiu-moksleiviams

technologijų galimybes turiningam laisvalaikio užimtumui. Uždaviniai: 1. Pasitelkiant skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo ugdymo formas, didinti dalyvių kultūrinį sąmoningumą. 2. Naudojant informacines technologijas, skatinti vaikus domėtis knygomis ir skaitymu. 3. Skaitant ir analizuojant kūrinius, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą sklandžiai reikšti savo mintis, patirtį bei emocijas. 4. Supažindinti su knyga bei jos gaminimo ypatybėmis dalyvių kartai priimtinomis išmaniomis priemonėmis (mobiliosios programėlės). 5. Atrinkti ir supažindinti su edukacinėmis programėlėmis, kurios skatina kūrybiškumo ugdymą ir saviraišką. Veiklos: - Bibliotekos mobiliųjų edukacinių programėlių „Knygos kelias“ (http://knygoskelias.kvb.lt/) ir „Knygos kodas“ (http://knygoskodas.kvb.lt/) pristatymas ir praktinis jų išbandymas. Mokomojo žaidimo „Knygos kelias“ dėka dalyviai ne tik sužinos, kaip būdavo gaminamos knygos, bet ir galės visame knygos gaminimo procese sudalyvauti patys. Vaikai išbandę aplikaciją galės sužinoti, kaip knygos buvo gaminamos iki spausdinimo mašinos atsiradimo ir kaip knyga atsidurdavo lentynoje po spausdinimo meno atsiradimo. „Knygos kelias“ turi gausybę paaiškinimų ir mokinių žinias papildo įdomia istorine informacija bei faktais, kurių apie knygas nežino net ir kai kurie suaugusieji. Mobiliame edukaciniame žaidime „Knygos kodas" dalyviai ras 7 skaitymą skatinančias užduotis, kurios sudarytos pagal žymiausių Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius. Vartydami knygų viršelius, sužinos apie populiariausias knygas, o žodžių paiešką atliks „Knygiažodyje“. Mažiesiems dalyviams užduotys bus parinktos tinkančios jų amžiui. - Literatūros kūrinio pasirinkimas ir skaitymas.

gauna skirtingos spalvos rašiklius, kuriais rašys atsakymus. Trečiasis etapas – protmūšis. Pateikiamos užduotys (bendri klausimai, teminiai klausimai, tikslumo užduotys, žaibo turnyras, garsinės užduotys, tautosakos užduotys ir kt.). Užduotys ir klausimai parenkami pagal vaikų amžių ir gebėjimus. Pasibaigus protmūšiui, pasitikrinami teisingi atsakymai ir susumuojami rezultatai. Paskelbiami ir apdovanojami nugalėtojai.

pagalvoti, kad tai angelėlis. Bet taip tik atrodo... Berniukas visuomet kažkur įkliūva. Tik nusisuk ar atsipūsk, ir štai, žiūrėk, Emilis jau iškrėtė pokštą ar pateko į bėdą. Nenustygstantis penkiametis Emilis nuolat pakliūva į pačias įvairiausias netikėtas istorijas, dažniausiai iš savo didelės ir geros širdies, norėdamas būti naudingas, pasitarnauti artimiesiems persistengia ir pakliūva suaugusiųjų nemalonėn. Ypač dažnai tėčio. Visi apylinkės gyventojai laiko berniuką tikra nelaime. Vaikas ir pats supranta, kad nuolat kelia rūpesčių, mato, kaip jaudinasi mama ir rūstauja tėtis. Tačiau net ir labiausiai išdykęs vaikas gali atlikti neįtikėtiną žygdarbį, visiškai negalvodamas apie save, visas savo vaikiškas jėgas ir nevaikišką užsispyrimą atiduodamas mylimo žmogaus gyvybei gelbėti. „Noriu padrąsinti ir palaikyti vaikus. Svarbu, kad jie žinotų, jog išdaigos ir pabarimai dar visai nereiškia, kad esi niekam tikęs. Labai dažnai iš didžiausių išdaigininkų išauga dideli žmonės“, – sakė spektaklio režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

žinių bei išmoksta varkalystės amato pradmenų. Šis edukacinis užsiėmimas skirtas visoms amžiaus grupėms. Didžiausias dalyvių skaičius – 20 asmenų. Užsiėmimo trukmė 45–60 minučių. Užsiėmimas sudarytas iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Pirmojoje užsiėmimo dalyje pristatomas žalvario (bronzos) amžiaus laikotarpis ir kiti metalų amžiai. Pasakojama apie žalvario chemines ir fizines savybes, archeologijos mokslo atradimus Lietuvoje ir Latvijoje, baltų gentis, kultūrinius genčių skirtumus (nešiosena, laidosena, piliakalnių skirtumai), Sėlos regioną, žalvarinius ginklus ir papuošalus, žalvario gaminių gaminimo ir metalo apdirbimo technologijas. Pasakojimas papildomas demonstruojamomis skaidrėmis ir autentiškais Rokiškio krašto muziejuje saugomais žalvariniais bei geležiniais radiniais iš Rokiškio rajono archeologinių paminklų. Antroji dalis skirta praktinei užduočiai. Jos metu iš vielos ar plokštelės gaminame žalvarinį (arba varinį) papuošalą. Atsižvelgiant į edukacijos dalyvių amžių, įgūdžius ir pageidavimus galima pasiūlyti keletą variantų: 1. Įvijinis smeigtukas; 2. Įvijinis žiedas; 3. Pasaginė segė cilindriniais galais; 4. Vytinis su dviguba įvijine galvute smeigtukas; 5. Vytinė apyrankė susuktais galais; 6. Triguba pinta apyrankė susuktais galais; 7. Plokščias žiedas; 8. Dvigubo arba trigubo susukimo žiedas; 9. Vytinė apyrankė su kilpiniu užsegimu; 10. Knygos skirtukas „Širdelė“; 11. Rombo formos auskarai ar kabučiai su iškaltais ornamentais. Patiems mažiausiems užsiėmimo dalyviams paruošiami pusgaminiai, kuriems apdirbti nereikia itin daug pastangų ir įgūdžių. Kitiems pateikiama tik žaliava (žalvario arba vario viela) ir žingsnis po žingsnio demonstruojama eiga. Papuošalas gaminamas šaltuoju metalo apdirbimo metodu, naudojant plaktukus, reples, dildes, kaltelius, šlifavimo priemone

yra, kaip ji buvo pritaikoma XIX a. Druskininkų kurorte? Kaip ją galime pritaikyti šiandienos kasdienybėje? Kokie buvo pirmieji Druskininkų gydytojai ir kaip jie padėdavo žmonėms sveikti? Į šiuos ir į daugelį kitų klausimų kartu su mokiniais mes atsakysime šio edukacinio užsiėmimo metu. Tikslas – patraukliai supažindinti su Druskininkų kurorto istorija; plėsti ir gilinti žinias apie gamtos išteklius ir jų naudą. Uždaviniai: supažindinti su Druskininkų kurorte iš vietos naudingųjų išteklių kurtomis medicinos naujovėmis, su gydymo metodais, taikytais XVIII–XIX a. Druskininkuose, gamtos išteklių panaudojimo galimybėmis XVIII–XX a. pr. Neformalioje aplinkoje gerinti tarpusavio bendravimą ir žaidžiant mokytis istorijos ir gamtos tausojimo. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai, padedami edukatorės, pasigamins aromaterapinių tablečių, kokios buvo gaminamos kurorto gydyklose XX a. pr. įkurtoje laboratorijoje. Tabletes namuose galės naudoti kojų vonelėms. Žaidimas / Viktorina – apie Druskininkų apylinkėse esančius gamtinius išteklius, jų panaudojimą kurorte, XIX a. kurorto vaistininkus ir jų išradimus, aromaterapiją ir jos panaudojimą. Mokiniai pakviečiami į XIX a. vaistininko parduotuvėlę, kurioje tampa pirkėjais. Jie supažindinami su parduotuvės asortimentu (gamtos ištekliais ir iš jų pagamintais produktais) ir „perkasi“ daiktus, reikalingus loterijos būdu ištrauktoms užduotims atlikti. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažins su Druskininkų istorija, senaisiais gydymo metodais ir išbandys patį gamybinį procesą, taikytą kurorte XIX –XX a. pr., praplės savo akiratį ir kūrybiškumą.

įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.