karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.

įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.

įgyvendinimui. Užsiėmimo metu fotografijos, literatūros ir muzikos sintezė įgalina dalyvius sąmoningam savęs ir kito stebėjimui, naujoms įžvalgoms. Kaip viskas vyksta? Užsiėmime naudojamos POINTS OF YOU™ priemonės: klausimų korteles, kortelės su vienu žodžiu ar kelių žodžių junginiu, fotografijų kortelės, skaitomos ir aptariamos istorijos, užduodami klausimai. Kortelės sukurtos taip, kad žvelgiant į jas aktyviai veiktų abu žmogaus smegenų pusrutuliai: dešinysis – atsakingas už emocijas ir intuiciją, ir kairysis – atsakingas už loginį ir analitinį mąstymą. Fotografijos stebėjimas stimuliuoja dešinįjį, kūrybiškumą valdantį smegenų pusrutulį, tuo tarpu žodis, parašytas ant tos pačios kortelės, aktyvuoja kairiąją, analitiškąją smegenų dalį. Užsiėmime naudojamos kortelės (fotografijos, klausimai, žodžiai), istorijos ir citatos padeda išlaisvinti asociatyvų mąstymą ir pažvelgti į nagrinėjamą temą iš kitos perspektyvos. Kokia yra užsiėmimo eiga? Užsiėmimas vyksta 4 etapais: PAUZĖ – sąmoningas stabtelėjimas. Šis etapas padeda nurimti ir, atitrūkus iš skubėjimo pilnos kasdienybės, susitelkti į savo vidų. Šiame etape dažniausiai kelias minutes tyloje klausomasi muzikos. Po to vyksta dalinimasis potyriais, įžvalgomis. Stebimo ir fiksuojamos skirtingos reakcijos. IŠPLĖTIMAS - šiame etape moksleiviai išbando keletą (iš daugybės) skirtingų šio užsiėmimo metodų, dalinasi savo įžvalgomis su vienu, keletu ar net visais užsiėmimo dalyviais. SUSITELKIMAS – sąmoningas pasirinkimas. Susitelkiame į giliausias kiekvieno įžvalgas. Naudojame klausimus, padedančius išgryninti naujai atrastus suvokimus. VEIKSMAS – naujos realybės kūrimas. Moksleiviai sukuria asmeninius veiksmų planus, padedančius veiksmu įtvirtinti užsiėmimo metu gimusias naujas įžvalgas

pasirinktos Panemunės pilies atvaizdu. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis – edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po menininkės Sandros Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurtą iš papjė mašė masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Funkcionalių daiktų apžvalga ir įvertinimas. Susipažįstama su papjė mašė masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis – praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktos Panemunės pilies atvaizdą magnetuką iš papjė mašė masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 45 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis, dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis – tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu, socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas. Dalyviai puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkiosios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš papjė mašė masės pagamintą pasirinktos pilies atvaizdą –magnetuką. „Popieriaus transformacija – magnetuko kūrimas su Panemunės pilies atvaizdu“ – tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk – išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk – įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!

artimiau. Pažinti vienas kitą - naudojant smagias psichologines užduotis, šokio-judesio terapijoje, dailės terapijoje, psichodramoje taikomus būdus. Per psichologinius žaidimus ir kūrybinę veiklą pažinti ir išbandyti kultūrinės raiškos galimybes savo kolektyve; ugdyti gebėjimą dirbti su kitais žmonėmis, siekiant bendrų socialinių tikslų; lavinti emocinius įgūdžius, mokantis reguliuoti savo ir kitų emocijas taip, kad būtų pasiekti bendravimo tikslai bei būtų sukurti ir palaikomi geri santykiai su kitais žmonėmis. Taip interaktyviai žaidžiant ir diskutuojant padedame ugdyti naujas kompetencijas, reikalingas tiek sename, tiek naujame kolektyve.

palinkėjimai, ši lėlė tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.

dugną, paviršių, o kiekvieno vanduo savaip drumstas – skirtingomis patirtimis, svajonėmis, paslaptimis. Visi tarsi juodavandeniai – tuo pačiu ir tamsos, ir šviesos nešėjai. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu knygų vaikams ir paaugliams autorė Ignė Zarambaitė pristatys naujausią knygą „Juodavandeniai“. Pagrindinė veikėja Anika persikelia į gimtąjį miestelį, kuriame gyveno iki tėvų skyrybų. Su mama kurį laiką praleido sostinėje, ten stengėsi pamiršti skaudžias patirtis, pradėti gyvenimą iš naujo, vis dėlto aplinkybės privertė sugrįžti. Šešiolikmetę merginą vėl prislegia vaikystės ir ankstyvos paauglystės prisiminimai – nesutarimai šeimoje, žiaurios bendramokslių patyčios. Anikos viduje veši senos nuoskaudos, bet išoriškai ji stipriai pasikeitusi, niekas jos neatpažįsta. Ji nusprendžia tuo pasinaudoti. Pasivadinusi Ana, perėmusi mamos pavardę į gimnaziją įžengia tapusi kitu žmogumi... Kūrinys laviruoja tarp trilerio ir probleminės prozos žanro. Knygoje nagrinėjamos jaunimui aktualios temos – patyčios, tapatybės ir prasmės paieškos, draugystės ir pripažinimo troškimas, moralinės dilemos. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos knygos siužeto kūrimo subtilybės, apibūdinami veikėjų charakteriai. Dalyviai bus įtraukti į atvirą, neformalų pokalbį apie problemas ir dilemas, su kuriomis susiduria knygoje aprašomi veikėjai ir jie patys. Antroje susitikimo dalyje galimi du kūrybinių dirbtuvių variantai: kūrybinis rašymas arba knygų skirtukų kūrimas.

pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.

ekspozicijas, kuriose sužinos apie Lietuvoje gyvenančius vabalus, drugelius, paukščius ir žinduolius, sužinos daug įdomių mokslinių faktų, padavimų, etologijos pavyzdžių, kokiose bendrijos šie gyvūnai gyvena, išvys įvairių fotografijų ir filmuotos medžiagos. Ekskursijos pabaigoje mokiniai dalyvaus viktorinoje.