Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas - prisidėti prie 5-12 kl. mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių moksleivius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: 1. Perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui. 2. Supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija. 3. Supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai/priemonės: 1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); 2) mokymąsis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); 3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); 4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laaivedžių profesija); 5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų ryšimas, ekskursija laivu Siektini rezultatai: Žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami moksleivių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Atsakomybės ugdymas, saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Kultūros paveldas, Kita

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos žemės ūkio mašinos ir agregatai

Muziejaus ekspozicijoje - XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos žemės ūkio technika, buities rakandai ir darbo įrankiai. Čia eksponuojami iš įvairių Lietuvos kampelių surinkti dar
prieškario metais užsieniečių ir lietuvių pagaminti varikliai, žemės ūkio technika, automobiliai, tarpukario Lietuvos kaime meistrų naudoti darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai. Didžioji dalis technikos yra suremontuota ir gali būti naudojama. Muziejaus filiale galima išvysti ir itin retų mechanizmų – vinių kalimo mašiną, didžiąją kuliamąją, moglius ir kt. Edukacijos pabaigoje dalis technikos užvedama. Po edukacijos yra galimybė praleisti laisvalaikį sodyboje.
Kita

Augalai ir kvapai

Moksleiviai dalyvauja edukacinėje veikloje, kurios metu keliaujama per ,,kvapų pasaulį‘‘, kur susipažįstama su botanikos sodo kvapiaisiais augalais. Užsiėmimas vyksta botanikos sodo
augalų kolekcijose. Edukacijos vadovas prie aukuro įkuria ugnį ir paaiškina, kad istoriškai seniausiai kvapai buvo išgaunami iš augalų juos smilkant ar deginant. Aptariamas užsiėmimo tikslas, uždaviniai, supažindinama su kvapų istorija siekiančią seniausius laikus. Kolekcijose dalyviai, uosto, analizuoja, pasižymi, augalus ir jų kvapus aprašo augalų kvapų žemėlapyje. Maršruto pabaigoje sugrįžtama prie degančio aukuro. Uostomi smilkstančių augalų kvapai, jie apibūdinami. Edukaciniame namelyje susipažįstama su paruoštais eterinių aliejų pavyzdžiais. Žaidžiamas žaidimas ,,Pažink augalo kvapą“. Vyksta diskusija. Moksleiviai pasigamina vieną labiausiai patikusio augalo kvapo ar jų derinio kvapųjį ryšulėlį.
Kita

Lankykime muziejų kitaip

Užsiėmimo pradžioje parodomas trumpas (15 min.) dokumentinis filmas apie Lietuvos Respublikos prezidentą K. Grinių. Po filmo moksleiviai eina į ekspozicijų sales, kur pasitelkus aktyvią
formą gilinamos įgytos žinios: vaikščiodami po ekspoziciją, per tam tikrą numatytą laiką dalyviai individualiai turi rasti teisingus atsakymus į jiems užduotus klausimus bei atlikti įvairias užduotis. Pasibaigus numatytam laikui, įvyksta klausimų aptarimas bei platesnis supažindinimas su ekspozicija, įdomiausiais K. Griniaus gyvenimo faktais bei svarbiausiais XIX a. pab.- XX a. pr. Lietuvos istorijos įvykiais.
Kultūros paveldas, Kita

O tuo metu Klaipėdoje laiką skaičiavo. XV–XVII a.

Edukacinės laikrodžių atsiradimo istorijos pamokėlės. Šio užsiėmimo metu tapsime istorijos tyrinėtojais: turėsime atskleisti, kokius laikrodžius galėjo naudoti klaipėdiečiai XV–XVII a.
Susigrupuosime į grupeles, tyrinėsime istorinius šaltinius, kurie padės atsakyti į klausimus kada, kur ir kas išrado mechaninį laikrodį? Kokiais keliais galėjo patekti į Klaipėdą laikrodžiai? Atsakius į šiuos klausimus išsiaiškinsime kokius laikrodžius naudojo klaipėdiečiai šiame laikotarpyje ir kaip laikrodis pakeitė mūsų gyvenimą.
Kita

PLAY MATH 1-2-3-4: Žaidžiame matematiką!

Kviečiame į matematikos pamoką, kurioje sutiksite du mokytojus, geriausią visų laikų mokytoją – KLAIDĄ ir niekuomet nepavargstantį mokytoją - ŽAIDIMĄ! „PLAY MATH: 1-2-3-4“remiasi
šiuolaikišką požiūrį į mokymąsi atliepiančiomis, patyriminio ir sužaidybinto mokymosi teorijomis, akcentuojančiomis aktyvų, įtraukų, besimokančiojo poreikius ir gebėjimus atitinkantį, turiningą ugdymo procesą. “PLAY MATH:1-2-3-4” susideda iš kompleksinių žaidimų ir teatrinių simuliacijų, kuriems išspręsti reikia žinoti ir gebėti panaudoti 1-4 klasės matematikos programos turinį. 15-likoje matematinių žaidimų ir teatrinių simuliacijų yra integruoti daugiau nei 100 pradinukams skirtų matematikos uždavinių iš matematikos testų. Kurie apima visas pradinių klasių matematikos programos veiklos sritis (skaičiai ir skaičiavimai; reiškiniai, lygtys ir nelygybės; geometrija, matai ir matavimai; statistika; komunikavimas ir bendrosios problem sprendimo strategijos), reikalingus kognityvinius gebėjimus (matematinės žinios ir supratimas; matematikos taikymas ir aukštesniojo lygio matematiniai gebėjimai), bei visus pasiekimų lygius. Žaidžiant šiuos žaidimus atsiskleidžia tai, ką mokinys moka, ir diagnozuojamos esminės pasiekimų spragos. Tai inovatyvus, šiuolaikinio pasaulio iššūkius atitinkantis, ne tik matematinius gebėjimus, bet ir kūrybinio mąstymo įpročius (vaizduotę, smalsumą, atkaklumą, nuoseklią praktiką, ir bendradarbiavimą) aktyvuojantis ir lavinantis edukacinis užsiėmimas. “PLAY MATH: 1-2-3-4” užsiėmimo metu pradinių klasių mokiniai kompleksinius žaidimus ir teatrines simuliacijas sprendžia komandose po 4 mokinius, taip užtikrinant maksimalų įsitraukimą.
Kita

Edukacinė programa ,,Pojūčių paveikslai"

„Pojūčių paveikslų“ edukacinėje ekskursijoje ,,Pojūčių teatras" pakvies mokinius patirti ekskursiją galerijos erdvėmis užsirišus akis. Jos metu lankytojai turės galimybę pažinti
jose esančius kūrinius nenaudodami regos. Aktoriai - gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, atkurs atrinktų paveikslų, skulptūrų ar instaliacijų sukeliamą įspūdį. Šios ekskursijos dalyvis tarsi patirs meno kūrinį iš vidaus ir iš esmės, pasiduodamas savo vaizduotei. Edukacinės ekskursijos metu mokiniai turės galimybe pasijusti nereginčiais vizualaus meno patyrėjais, tai yra – jie tarsi patys atsidurs meno kūriniuose, pajusdami jų atmosferas iš vidaus, visu kūnu. Jie kurs pojūčius vieni kitiems, pagal išbandytą ir išieškotą pojūčių teatro metodologiją. Mokiniai ne tik turės galimybę atrasti vizualų meną iš naujo , bet ir šį tą naujo sužinoti apie save ir draugus. Kiekvieną patiriami pojūčiai veiks unikaliai, kels įvairias emocijas.
Kultūros paveldas, Kita

Faktų medžioklė Plungės išmaniajame parke

Klasė, atėjusi į edukaciją, padalijama į grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais bei užduočių lapai. Atėjusi į žemėlapyje pažymėtą
vietą, grupė susiranda žemėlapyje nurodytą QR kodų lentelę, esančią ant akmens ar tiltelio. Pasitelkę mobiliajame telefone turimą programėlę, perskaito informaciją apie konkretų Plungės parko kultūrinį ar gamtinį objektą. Taip pat – atlieka lape pažymėtą užduotį. Po to grupė eina į kitą pažymėtą vietą, ieško lentelės su QR kodais, atlieka užduotį ir t. t. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Kol tikrinami komandų užduočių lapai, refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir skirtingą mokymosi patirtį, viktorinai sudarėme du klausimynus: skirtą 5–6 kl. mokiniams ir pritaikytą 7–8 kl. mokiniams. Visos komandos apdovanojamos prizais.
Kultūros paveldas, Kita

Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla

. Edukacinio užsiėmimo „Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla“ tikslas - praturtinti mokinių istorinius vaizdinius ir žinias apie asmenybes, kurių dėka buvo išsaugota lietuvių kalba bei
ugdyti pasididžiavimą savo tautos kultūra. Užsiėmimas vyksta LNM ekspozicijoje 19 a. istorijos salėje ir edukacijos klasėje. Mokiniai, apžiūrėję eksponatus, susijusius su 1863 m. sukilimu ir represijomis, sekusiomis po sukilimo, supranta, kad Lietuva patyrė tai, ko nepatyrė kitos Europos tautos – niekur kitur nebuvo draudžiama savo kalba melstis, mokyti vaikus, skaityti laikraščius ir knygas. Su mokiniais diskutuojama apie pavojingą knygnešių ir slaptų lietuviškų mokyklų veiklą, aiškinamasi motyvai, kodėl ir kaip tai veikė: lietuviai nepanoro tapti nei rusais, nei stačiatikiais ir atkakliai stojo ginti savo teisių. Lietuviškas knygas per sieną iš Prūsijos gabenę knygnešiai pasižymėjo drąsa ir išradingumu. Mokiniai skatinami galvoti, kokiu būdu lietuviškos knygos pasiekė savo skaitytojus, kas galėtų būti patikimu platintoju, o gal ir daraktoriumi . Ko galima išmokti slaptoje mokykloje ir kokios buvo tuo metu mokymo priemonės, mokiniai patiria edukacinėje klasėje inscenizuotoje pamokoje, skaitydami iš senų elementorių, rašydami grifeliu ant grifelinių lentelių ir žąsies plunksna vedžiodami stilingas raides. Užsiėmimas skatina pagarbą mokytojui ir lietuvių tautai, pergyvenusiai knygnešių epochą ir, atsiradus galimybei, sukūrusiai savo valstybę.
Kultūros paveldas, Kita

Piliakalnių takais

Klasės, susiruošusios į edukaciją „Piliakalnių takais“, mokiniams duodami žemėlapiai su pažymėtais punktais, kuriuose reikia atrasti tolesnės kelionės nuorodas. Vadovaujantis
nuorodomis, atkeliaujama iki Varkalių piliakalnių. Užkopus ant vakarinio piliakalnio, papasakojama apie Varkalių praeitį, legendos apie piliakalnius. Kelionė tęsiasi iki Gondingos piliakalnio. Jį pasiekus, papasakojama apie Gondingos gyvenvietę bei legendos apie šį piliakalnį. Gondingos papėdėje įkuriama stovyklavietė, pamokoma uždegti laužą be degtukų, susirasti vandens, pasigaminti filtrą, ruošiami pietūs. Po jų rodoma, kaip pasistatyti stoginę, surišti reikalingiausius skautiškus mazgus ir kt. Edukacijos dalyviams duodama užduočių, pamokoma žaidimų. Prieš keliaujant atgal, aptariama edukacija, įgyta patirtis. Galima rinktis iš dviejų maršrutų – trumpesnio, vedančio iki Varkalių piliakalnių, ir ilgesnio – iki Gondingos piliakalnio.
Rodomi įrašai: 11 - 20313