Kita

„Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas"

Genealogija – pati seniausia iš pagalbinių istorijos disciplinų. Susidomėjimas savo protėvių ir savo šeimos istorija atsirado kartu su žmogumi. Šeima (giminė) buvo pagrindinis
visuomeninio gyvenimo veiksnys, ir kiekvienas jos narys, galėdavo naudotis tos giminės teisėmis, valdžia, tradicijomis, kartais net turtais. Šiais laikais visuomenės išsivystymas pasiekė tokį lygį, kad pamažu vėl atsigręžiama į savo šaknis. Tai tarsi reakcija į vartotojiško pasaulio bedvasiškumą ir kosmopolitizmą, noras apsibrėžti ir pažinti jame save. Genealogijos specialistai pastebi, kad Lietuvos gyventojų tarpe didėja tarpusavio atskirties tendencija, daugelis giminaičių nepalaiko ar nutraukia ryšius su artimaisiais, todėl giminės medžių informatyvumas menksta. Edukacinio užsiėmimo „Aš – savo šeimos istorijos metraštininkas“ metu bus supažindinta su genealogijos atsiradimo istorija, jos svarba ir įtaka visuomenės, ekonomikos, valstybės aparato istorijai, susidomėjimo savo protėvių ir šeimos istorijos raida. Bus pristatyti genealogijos medžio sudarymo metodai ir formos anksčiau ir dabar. Diskusijų metu bus aptarti ietuvos istorinių asmenybių giminės ištakos ir jų svarba mūsų šalies, visuomenės istorijai, tokiu būdu bus siekiama didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir pilietiškumą. Praktinių užduočių metu kiekvienas dalyvis turės galimybę sumodeliuoti savo šeimos genealoginį medį, kurį vėliau galės papildyti bendraudamas su savo šeima ir artimaisiais. Šio užsiėmimu siekiama paskatinti jauno žmogaus tapatumo formavimąsi sudominant savo ištakomis ir padėti pagrindai giminės medžio kūrimui užsiėmimo metu. Tęstinis rezultatas – pradėjus kurti giminės genealoginė medį, jaunuoliai bus paskatinti daugiau bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais, nes kils vis naujų ir naujų klausimų apie savo protėvių gyvenimą, kas jie buvo, kur gyveno ir pan. Tai stiprins artimųjų santykius, didės jaunuolių smalsumas, gebėjimas rinkti ir analizuoti informaciją, kritiškai vertinti tam tikrus istorinius faktus ir pan.
Kita, Etninė kultūra

"Paukščiai aplink mus ankščiau ir dabar"

„Paukščiai aplink mus anksčiau ir dabar“ Užsiėmimų metu sužinosite, kodėl lietuviai nuo seno stebėjo, gerbė ir saugojo paukščius ir aptarsime, kokią reikšmę paukščiai turi dabartinio
žmogaus gyvenime. Nagrinėjant etninius elementus (nuo mįslių, pamokymų) bei klasikinių bei šiuolaikinių meno kūrinių, kuriuose atskleidžiama paukščių svarba žmogui bei žmogaus veiklos svarba paukščių rūšių ir buveinių apsaugai. Turėsite galimybę apžiūrėti Lietuvoje sutinkamų paukščių iškamšų kolekciją, patys nagrinėti, kaip skirtingos rūšys prisitaikę gyventi skirtingose buveinėse, sužinosite apie informatyvius paukščių tyrimų metodus. Galiausiai išsiaiškinsime, kaip ir kodėl dabartinė paukščių apsauga priklauso nuo mūsų. Edukacijos pabaigoje žinios įtvirtinamos viktorina.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink Mūšos tyrelio pažintinį taką kitaip

Veikla skirta 9-12 klasių mokiniams, siekiant įveiklinti jų žinias, gaunamas bendrojo ugdymo mokykloje, ir orientuota į etnokultūros pažinimo kompetencijų ugdymąsi. Programos dalyviai,
naudodami orientacinių varžymų metodą, turėdami vietovės žemėlapius ir specialiai parengtas užduotis, ieškos Mūšos tyrelio pažintiniame take esančių istorinių, kultūrinių, mitologinių objektų ir atliks įvairias kūrybines užduotis, susijusias su šiais objektais. Veikla grindžiama komandinio darbo principu: kiekviena komanda, sudaryta iš 3-5 asmenų, ieškos paslėptų kultūrinių, istorinių ir kt. objektų, studijuos istorijas, padavimus, mitus apie šiuos objektus, atliks objektų vizualizacijos užduotis. Komandos varžysis dėl nugalėtojo titulo (nugalėjusi komanda apdovanojama specialiu prizu), atlikę užduotis reflektuos ir analizuos pridėtinę veiklos vertę.
Dailė, Kita

"Tapk vabzdžiu"

Edukacija „ Tapk vabzdžiu“ , kurios metu mokiniai aplankys Klaipėdos universitete gamtos muziejaus ekspoziciją, kurioje yra sukaupta didžiulė Lietuvos drugių ir vabalų kolekcija. Šios
edukacijos metu vaikai taps patys vabzdžiai: tyrinės vabzdžių anatomiją, vystymosi ciklus, buveines, etologiją, išvys įvairių filmuotos medžiagos. Edukacijos pabaigoje mokiniai pieš ant akmenukų savo pamėgtus vabzdžius ir kaip talismaną galės parsinešti namo. Šios edukacijos metu mokiniams bus ugdomas pažinimo potyris, meninis kūrybingumas, sąmojingumą, ir atsakomybė per juos supančią aplinką
Dizainas, Kita

3D modeliavimas ir spausdinimas

Užsiėmimo metu bus aptartos 3D spausdinimo galimybės, privalumai bei panaudojimas šiuolaikiniame pasaulyje. Moksleiviai susipažins su turimais 3D technologija atspausdintais darbų
pavyzdžiais. Naudojantis projektavimo programomis, dalyviai modeliuos trimatėje erdvėje susikurtus objektus ir tokiu būdu įgyvendins savo idėjas. Mokiniai stebės, kaip 3D spausdintuvo pagalba jų idėjos virsta realiu produktu.
Kultūros paveldas, Kita

Bajorija ir karybos menas Abiejų Tautų Respublikoje

Edukacinė programa pagilins moksleivių žinias apie XVII savo galybės viršūnę pasiekusią Abiejų Tautų Respubliką, papasakos apie to meto karybos ypatumus, leis gyvai pažvelgti į jos
karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kita

MEILĖ, DRAUGYSTĖ IR AŠ

Edukacinės diskusijos "MEILĖ, DRAUGYSTĖ IR AŠ" tikslas - pažinti save, suprasti savo jausmus, išmokti atsirinkti kas yra tikra, o kas tik iliuzija... Kaip atskirti meilę nuo
susižavėjimo? Tikrą draugystę nuo naudos ieškojimo? Plėsti jauno žmogaus akiratį, lavinti socialinius ir kultūrinius įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą. Įtraukti jaunus žmones į diskusiją apie kultūrinius aspektus susijusius su draugyste ir meile. Kaip tai kito per laikmečius? Kuo didžiuojamės ir ko gėda? Kodėl elgiamės vienaip ar kitaip ir kas įtakoja mus? Naudojamos priemonės - video medžiaga, psichologinės užduotys, judesys, dailė, psichodrama, diskusija.
Kita

Mes – animacijos kūrėjai!

Programos metu mokiniai susipažins su animacinių filmukų istorija. Pamatys pirmąjį animacinį filmą, bus supažindinami su Vladislavo Starevičiaus kūryba, jo indėliu į pasaulio animacijos
istoriją. Programos dalyviai patys taps animacijos kūrėjais ir įgyvendins savo projektus nuo idėjos iki rezultato, panaudodami vizualią programavimo aplinką Scratch. Šiuolaikinės technologijos — tai sėkmingas būdas žaismingai ir vaikams pritaikyta aplinka skatinti bei ugdyti jų kūrybišką mąstymą, praplėsti akiratį.
Kita, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Rodomi įrašai: 21 - 30659