Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose gyveno arba
dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti, kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose gyveno arba dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį – atpažįstant svarbius Kauno pastatus. Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais, išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno arba dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2–5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas – fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus ir prie jų nusifotografavusi. Dėmesio! Kadangi užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, jis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų. Rekomenduojame užsiėmimą užsakyti šiltuoju metų laikotarpiu.
Kinas, Kita

Gyveno senelis ir bobutė: vaikams apie tremtį

Šios programos pagrindas – garsios lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės ir animatorės Gabrielės Baltrušaitytės sukurtas dokumentinis animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Tai
pasakojimas apie tremtį per vienos šeimos – G. Beinoriūtės senelių – gyvenimo istoriją. Ji pasakojama mažos mergaitės – anūkės balsu, labai asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Filmas pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o kino kritikas S. Macaitis apie jį rašė: per maždaug 20 pastarųjų metų ne vien Lietuvių kine atsirado galybė dokumentinių juostų apie stalininius lagerius. Bet – drįstu manyti – G. Beinoriūtės filmas unikalus. Ką reiškė tremtyje gyvenantiems vaikams rasti siuntiniuose lietuvišką obuolį? Ką ir kiek apskritai gaudavo valgyti tremtiniai, kokia buvo jų buitis, ar galėjo mokykloje mokytis lietuviškai? Kokius darbus dirbdavo tremtiniai, ar švęsdavo šventes? Ir kodėl net gi vaikai buvo išvežti į Sibirą? Pažiūrėję filmą, gausite daugelį atsakymų, sudalyvausite mini viktorinoje ir veikiausiai pasidomėsite savo pačių šeimos, giminės istorija: galbūt dar turite gyvą tremties metų liudininką, galintį papasakoti apie savo išgyvenimus tremtyje ar tai iš pirmų lūpų girdėjo jūsų tėvai. Gal namuose yra fotografijų, laiškų iš tremties, daiktų, menančių jūsų artimųjų gyvenimą tremtyje. Tai gali būti ir puiki namų užduotis edukacijos dalyviams, ir istorijos, pilietiškumo, patriotiškumo pamokos tęsinys. Jeigu šią namų užduotį atliksite prieš edukaciją, galite atsinešti fotografijas, laiškus ar kokį nors daiktą į edukacinį užsiėmimą ir papasakoti apie juos savo draugams.
Dailė, Kita

Gyvūnai mieste

Užsiėmimo pradžioje edukatorius per žaidimą paaiškina statistinį duomenų rinkimo būdą, kuriuo mokiniai naudosis tolimesnėje veikloje. Mokiniai supažindinami su 5 stuburinių gyvūnų
grupėmis, kurių trumpais aprašymais gali naudotis. Žiūrėdami jiems rodomus kūrinius iš MO muziejaus kolekcijos vaizduojančius gyvūnus. Iš jų atsirenka gyvūnus vaizduojamus miesto aplinkoje. Tada darbuose mokiniai ieško stuburinių gyvūnų ir juos registruoja lentelėse. Apžvelgdami, kuri gyvūnų grupė meno darbuose pasirodė dažniausiai, suformuluoja išvadą apie gyvūnų pasiskirstymą mieste.
Kita

Miriorama – judanti knygos panorama

Miriorama (gr. myrias – dešimt tūkstančių, horama – reginys) – tai specialioje dėžėje rankenėle keičiama panorama, tarsi senoviško televizoriaus prototipas. Tai iš daugybės piešinių
sudarytas vaizdas, kuris juda sukant rankenėlę. Mirioramos dėžę biblioteka įsigijo vykdydama Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Lėlės atgyja bibliotekoje“. Mirioramą, su durelėmis tarsi langinėmis, išdekoruotomis įvairiausiais piešiniais, pagamino žinomas tautodailininkas Vidmantas Zakarka. Teorinė dalis. Užsisakantieji edukacinę programą gali pasirinkti veiklos temą: ,,Mylimiausia pasaka“, ,,Pasakų pynė“, ,,Nuostabus knygų pasaulis“, ,,Mano svajonės“ ir kt. Dalyviams vyks pasirinktos temos temos pristatymas: rašytojai, knygos vaikams ir paaugliams, pasakų įvairovė, jų kūrimo ypatumai, mirioramos galimybės.
Kita, Etninė kultūra

Senovinių saldainių gamyba

Programos dalyviai bus supažindinti su saldainių senosiomis gaminimo tradicijomis, lietuvių kultūros paveldo saldumynais ir jų gaminimo ypatumais, pamatys visą saldainių gamybos procesą
ir patys savo rankomis juos gamins bei išmoks gražiai įpakuoti. Tikslas- susipažinti su senąja saldainių gaminimo technologija ir praktiškai ją išbandyti. Metodai: pasakojimas, vaizdinė medžiaga, praktinis darbas.
Kita

Protmūšis

Pagrindinis paslaugos tikslas – skatinti norą mąstyti, lyderiauti, lavinti komandinio darbo įgūdžius. Edukacijos metu, dalyviai, susipažysta su iliuzijų kambariais ir juos išbando.
Trumpai papasakojama apie iliuzijų kambarių eksponatus bei kambarius. Vystomas dialogas susijęs su iliuzijomis. Dialogo metu sužinomi įdomūs faktai, tokie kaip: laikas, per kurį greičiausiai buvo praeitas Veidrodžių labirintas. Dalyviai raginami atidžiai klausytis, kelti klausimus, kadangi ši informacija gali padėti protmūšyje. Protmūšyje vaikai suskirstomi į kelias grupes. Tada išrenkami kapitonai, kurie surenka savo komandas. Šios komandos gauna užduotį – sugalvoti komandos pavadinimą. Pateikiami klausimai, susiję su iliuzijomis, iliuzijų kambariais. Pasibaigus protmūšiui, pasitikrinami atsakymai ir susumuojami taškai. Paskelbiami laimėtojai.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Bitininkauti smagu"

Edukacinės programos metu ne tik sužinosite, bet ir pamatysite kaip atrodo įvairios bičių gyvenamos erdvės, kokie įrankiai ir įranga reikalingi bitininkaujant. Sužinosite kas buvo
pirmasis bitininkystės mokytojas, ir koks darbas verda avilyje. Pažinsite sveikatinančius bičių produktus. Išragausite medaus skonius. Edukaciją užbaigsime arbatos su medumi vaišėmis. Programos trukmė: iki 1,5 val. Grupės dydis: nuo 10 iki 30 asmenų. Programos kaina: 6 eur/asmeniui. Programa skirta įvairaus amžiaus asmenims norintiems susipažinti su bitininkyste smaližiaujant.
Kita

Žaidimai ir atradimai raketinėje bazėje

Edukacinė programa „Žaidimai ir atradimai raketinėje bazėje“ moksleivius nukels laiku atgal į Šaltojo karo laikotarpį, kai Lietuvoje veikė labai pavojingas ir ypatingai slaptas objektas
– požeminė raketų paleidimo bazė Plokštinės miškuose. Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai po žeme įrengtoje ekspozicijoje atlikdami įvairias užduotis, kurioms turės pasitelkti savo pojūčius (klausą, regą, uoslę, lytėjimą), sužinos, kuo buvo ypatingas šis istorinis periodas ir koks gyvenimas virė raketų paleidimo bazėje. Taip pat turės galimybę apžiūrėti 30 m gylio raketų paleidimo šachtą. Edukacija vyksta adres Šilinės g. 4, Plokščių k., Platelių sen., Plungės r.
Literatūra, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“ Edukacijos metu dalyviai sužinos koks gyvūnas yra pingvinas. Išgirs ar pingvinai gyvena tik Antarktidoje? Ar gali
pingvinai susidraugauti su baltosiomis meškomis? Dažnai girdime lankytojus sakant: – jie visi vienodi! Ar tai tiesa? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai išmoks nustatyti pingvino rūšį, sužinos kuo minta šie neskraidantys paukščiai, su kokiomis grėsmėmis susiduria gamtoje ir kaip mes, žmonės, jiems galime padėti.
Kita

Pelėda – išminties ir pastovumo simbolis

Apžiūrima pelėdų ekspozicija. Bibliotekininkei pristatinėjant eksponatus „atgyja“ personažas – pelėdikė Bronikė. Išraiškingai, per plėtojamą dialogą, bibliotekininkė ir personažas
pasakoja, rodo sukauptus eksponatus, akcentuoja dirbinių įvairovę, gaminimo medžiagų subtilybės. Peržiūrimi metraščiai. Supažindinama su rokiškėnų literatūriniais kūriniais apie šį mistinį paukštį. Keli iš jų paskaitomi. Atskleidžiamos sąsajos, nulėmusios pasirinkimą bibliotekoje kolekcionuoti šiuos dirbinius. Siekiant išvengti statiško vienakrypčio ekspozicijos pristatymo, palaikomas dialogas su lankytojais, jiems užduodami klausimai, diskutuojama. Audiovizualinė dalis. Apžiūrėję ekspoziciją dalyviai pakviečiami į skaityklą, kur demonstruojamos skaidrės apie Lietuvoje gyvenančių pelėdų rūšis, ypatumus, klausomasi paukščių balsų, išmokstama atskirti pelėdos balsą. Pasitelkus lietuvių tautosaką, atskleidžiamos slėpiningos galios, mitai, legendos apie šį, manoma, paslaptingą ir antgamtinių galių turintį paukštį. Rodoma vaizdo medžiaga iš bibliotekos archyvų apie 5 metus bibliotekoje globotą, nuo pražūties išgelbėtą pelėdą Uksę, papasakojant atsiradimo bei globojimo istoriją. Komandinis žaidimas „Lobio ieškojimas“ orientuotas į 3–5 kl. mokinius. Grupė suskirstoma į 4 komandas. Vienai komandai duodama užduotis – surasti bibliotekos fonduose, tautosakos skyriuje, knygų, kuriose yra mįslių, patarlių apie pelėdą. Antroji komanda pagal raktinius žodžius ieško skrynios su mįslėmis, trečioji komanda – paslėptos dainų skrynelės. Ketvirtosios komandos nariai pagal pateiktus raktinius žodžius ieško medžiagos internete. Atlikusios užduotis, komandos supažindina viena kitą su užduočių rezultatais: mena mįsles, skaito patarles, pristato rastą informaciją internete, visi drauge dainuoja dainą apie pelėdą. Kūrybinė veikla mažiems pirštukams: 1. Origamis. Iš popieriaus lankstoma pelėda. 2. Užslėpto paveikslėlio spalvinimas.
Rodomi įrašai: 381 - 390407