Šiuo metu vyksta Kultūros paso sistemos atnaujinimo darbai. Kai sistema pradės veikti, informuosime elektroniniu paštu.
Kita

Pelėda – išminties ir pastovumo simbolis

Apžiūrima pelėdų ekspozicija. Bibliotekininkei pristatinėjant eksponatus „atgyja“ personažas – pelėdikė Bronikė. Išraiškingai, per plėtojamą dialogą, bibliotekininkė ir personažas
pasakoja, rodo sukauptus eksponatus, akcentuoja dirbinių įvairovę, gaminimo medžiagų subtilybės. Peržiūrimi metraščiai. Supažindinama su rokiškėnų literatūriniais kūriniais apie šį mistinį paukštį. Keli iš jų paskaitomi. Atskleidžiamos sąsajos, nulėmusios pasirinkimą bibliotekoje kolekcionuoti šiuos dirbinius. Siekiant išvengti statiško vienakrypčio ekspozicijos pristatymo, palaikomas dialogas su lankytojais, jiems užduodami klausimai, diskutuojama. Audiovizualinė dalis. Apžiūrėję ekspoziciją dalyviai pakviečiami į skaityklą, kur demonstruojamos skaidrės apie Lietuvoje gyvenančių pelėdų rūšis, ypatumus, klausomasi paukščių balsų, išmokstama atskirti pelėdos balsą. Pasitelkus lietuvių tautosaką, atskleidžiamos slėpiningos galios, mitai, legendos apie šį, manoma, paslaptingą ir antgamtinių galių turintį paukštį. Rodoma vaizdo medžiaga iš bibliotekos archyvų apie 5 metus bibliotekoje globotą, nuo pražūties išgelbėtą pelėdą Uksę, papasakojant atsiradimo bei globojimo istoriją. Komandinis žaidimas „Lobio ieškojimas“ orientuotas į 3–5 kl. mokinius. Grupė suskirstoma į 4 komandas. Vienai komandai duodama užduotis – surasti bibliotekos fonduose, tautosakos skyriuje, knygų, kuriose yra mįslių, patarlių apie pelėdą. Antroji komanda pagal raktinius žodžius ieško skrynios su mįslėmis, trečioji komanda – paslėptos dainų skrynelės. Ketvirtosios komandos nariai pagal pateiktus raktinius žodžius ieško medžiagos internete. Atlikusios užduotis, komandos supažindina viena kitą su užduočių rezultatais: mena mįsles, skaito patarles, pristato rastą informaciją internete, visi drauge dainuoja dainą apie pelėdą. Kūrybinė veikla mažiems pirštukams: 1. Origamis. Iš popieriaus lankstoma pelėda. 2. Užslėpto paveikslėlio spalvinimas.
Kita, Etninė kultūra

Senovinių saldainių gamyba

Programos dalyviai bus supažindinti su saldainių senosiomis gaminimo tradicijomis, lietuvių kultūros paveldo saldumynais ir jų gaminimo ypatumais, pamatys visą saldainių gamybos procesą
ir patys savo rankomis juos gamins bei išmoks gražiai įpakuoti. Tikslas- susipažinti su senąja saldainių gaminimo technologija ir praktiškai ją išbandyti. Metodai: pasakojimas, vaizdinė medžiaga, praktinis darbas.
Dailė, Kita

Gyvūnai mieste

Užsiėmimo pradžioje edukatorius per žaidimą paaiškina statistinį duomenų rinkimo būdą, kuriuo mokiniai naudosis tolimesnėje veikloje. Mokiniai supažindinami su 5 stuburinių gyvūnų
grupėmis, kurių trumpais aprašymais gali naudotis. Žiūrėdami jiems rodomus kūrinius iš MO muziejaus kolekcijos vaizduojančius gyvūnus. Iš jų atsirenka gyvūnus vaizduojamus miesto aplinkoje. Tada darbuose mokiniai ieško stuburinių gyvūnų ir juos registruoja lentelėse. Apžvelgdami, kuri gyvūnų grupė meno darbuose pasirodė dažniausiai, suformuluoja išvadą apie gyvūnų pasiskirstymą mieste.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Vėjų uostas“

Edukacinio užsiėmimo „Vėjų uostas“ metu dalyviai pateks į vėjų uostą. Čia švartuosis vėjai iš viso pasaulio. Iš egiptiečių papirusų, iš senovės graikų ir finikiečių patirčių,
tūkstantmečio senumo vėjai atpūs iš Kinijos ir Japonijos. Tyrimo objektu taps dailė ir technologijų pasiekimai. Čia švartuosis badas, sausra, lietus, potvyniai, kirminai, gintarai... – visa, kas pasislėpę vėjų senuosiuose pamario bei pajūrio vėjų varduose. Etninės kultūros kontekste taps mūsų kraštiečių, jų gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimo objektu. Čia švartuosis vėjo genami muzikos garsai, kurių įkvėpti patys dalyviai sukurs orkestrą ir pačiais netikėčiausiais instrumentais sugros kūrinį „Audra“ Čia švartuosis dalyvių kuriami permainų vėjai. Arba vėjai jų galvose ar kišenėse...
Kinas, Kita

Gyveno senelis ir bobutė: vaikams apie tremtį

Šios programos pagrindas – garsios lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės ir animatorės Gabrielės Baltrušaitytės sukurtas dokumentinis animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Tai
pasakojimas apie tremtį per vienos šeimos – G. Beinoriūtės senelių – gyvenimo istoriją. Ji pasakojama mažos mergaitės – anūkės balsu, labai asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Filmas pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o kino kritikas S. Macaitis apie jį rašė: per maždaug 20 pastarųjų metų ne vien Lietuvių kine atsirado galybė dokumentinių juostų apie stalininius lagerius. Bet – drįstu manyti – G. Beinoriūtės filmas unikalus. Ką reiškė tremtyje gyvenantiems vaikams rasti siuntiniuose lietuvišką obuolį? Ką ir kiek apskritai gaudavo valgyti tremtiniai, kokia buvo jų buitis, ar galėjo mokykloje mokytis lietuviškai? Kokius darbus dirbdavo tremtiniai, ar švęsdavo šventes? Ir kodėl net gi vaikai buvo išvežti į Sibirą? Pažiūrėję filmą, gausite daugelį atsakymų, sudalyvausite mini viktorinoje ir veikiausiai pasidomėsite savo pačių šeimos, giminės istorija: galbūt dar turite gyvą tremties metų liudininką, galintį papasakoti apie savo išgyvenimus tremtyje ar tai iš pirmų lūpų girdėjo jūsų tėvai. Gal namuose yra fotografijų, laiškų iš tremties, daiktų, menančių jūsų artimųjų gyvenimą tremtyje. Tai gali būti ir puiki namų užduotis edukacijos dalyviams, ir istorijos, pilietiškumo, patriotiškumo pamokos tęsinys. Jeigu šią namų užduotį atliksite prieš edukaciją, galite atsinešti fotografijas, laiškus ar kokį nors daiktą į edukacinį užsiėmimą ir papasakoti apie juos savo draugams.
Kita

„Žuvininkai mes esme“

Edukacinis užsiėmimas „Žuvininkai mes esme“ kviečia į žvejybą Baltijos jūroje! Ne į pramoninę, pramoginę, bet pažintinę žvejybą! Kelionės metu lauks susitikimai su Baltijos jūroje
gyvenančias šunimis, rupūžėmis, kiaulėmis ir kitais dar negirdėtais, galbūt nematytais gyvūnais. Šioje žvejyboje bus proga išgirsti ruonio kalbėjimą, paliesti Baltijos jūroje gyvenančio banginuko keterą, susipažinti su pačiu rūpestingiausiu tėveliu ir pasižadėti jūrai būti jos draugu ir rūpinti ja amžinai.
Dailė, Kita

Gintaras iš vidaus

Palangos gintaro muziejus užima ketvirtąją vietą pasaulyje pagal fonduose saugomų gintaro inkliuzų skaičių (15 000 vnt.). Edukacinis užsiėmimas „Gintaras iš vidaus“ paruoštas
pastebėjus, jog muziejaus inkliuzų ekspozicija sulaukia bene daugiausiai jaunųjų lankytojų dėmesio ir klausimų. Užsiėmimo metu kviečiama pasinerti į du pasaulius – mokslo ir meno. Pradžioje dalyviai kviečiami atrasti vidinę gintaro sandarą, tai atliekama edukacijų klasėje tiriant gintarą specialiai šiam užsiėmimui įsigytu skaitmeniniu mikroskopu, kuris artina vaizdą iki kelių dešimčių kartų. Taip pastebimi patys mažiausi augmenijos ir gyvūnijos fragmentai, užsikonservavę sakuose, neretai galima įžiūrėti visą vabzdžio struktūrą – akis, sparnų raštus, kojas. Ne mažiau įdomi ir gintaro išorinė dalis, ypač, jei ji padengta vėžiagyvių kiautais ar tiesiog korėta žieve. Matomą pasirinktą vaizdą galima užfiksuoti kaip fotografiją ir persikelti į savo laikmeną. Su inkliuzų pasauliu susiję faktai ypatingai veikia vizualinę atmintį ir dėl to svarbi meninė užsiėmimo dalis. Visų pirma akvarele liejamas gintaro gabaliuko vaizdas, tai suteikia geros patirties – išbandomos akvarelės technikos galimybės. Po to piešinys džiovinamas. Tuo metu dalyviams siūloma apsilankyti Gintaro muziejaus inkliuzų ekspozicijoje. Vėliau ant akvarelės pieštuku piešiamas inkliuzas. Kuriant inkliuzo atvaizdą remiamasi išdidintomis fotografijomis, vaizdu ekrane ir per binokuliarą. Jaunesniems mokiniams siūlomi edukatorių paruošti inkliuzų piešinių pavyzdžiai su išryškinta vabzdžio sandara. Remiantis jais, mokiniui drąsiau pradėti savo piešinį, ypač vaizduojant sudėtingas nariuotakojų struktūras. Kad baigtas darbas išryškėtų, siūloma jį iškirpti ir užklijuoti ant spalvoto kartono pagrindo. Galiausiai surengiama darbų parodėlė – dalyviai kviečiami pristatyti ir apibūdinti savo inkliuzą. Sukurti darbeliai parsinešami namo prisiminimui.
Kita

Edukacija „Ankstyvoji robotika“

Edukacijoje „Ankstyvoji robotika“ ugdomas ne tik gebėjimas konstruoti, bet ir menas sugalvoti, planuoti ir projektuoti. Tai ypač aktualu sprendžiant sudėtingą vaikų naudojimosi
technologijomis klausimą – kaip virtualius žaidimus pakeisti naudą teikiančia veikla? Anot mokslininkų, užsiimdami robotika vaikai gali pasisemti efektingų idėjų iš technologijų ir kompiuterių programavimo, tuo pačiu gerinami jų matematinio mąstymo įgūdžiai. Užsiėmimo pradžioje supažindinama su teoriniais robotikos pagrindais, o įsisavinus gautas žinias, mokiniai atlieka praktinę užduotį – konstruoja ir programuoja robotus. Siūlomoje ankstyvosios robotikos edukacijoje vaikai patiria atradimo džiaugsmą – įgytos žinios ir patirtis sužadina kūrybiškumą, kurio rezultatas – idėjos, virtusios veikiančiais mechanizmais. Tad ankstyvosios robotikos edukacija nėra vien tik menas konstruoti – tai kur kas didesnis menas kritiškai mąstyti, originaliai spręsti užduotis dirbant individualiai ar komandoje – ugdyti reikalingiausias XXI-ojo amžiaus kompetencijas.
Kita

"Scenos pasakojimai"- kūrybinė edukacija

Scena - tai erdvė, kupina paslapčių ir įvairiausių netikėtumų.Kviečiame visus į Utenos kultūros centro didžiąją sceną, kur jums bus labai įdomu kurti dekoracijas, sėdėti prie garso
pulto, kurti garsų pasaulį ar pasinerti į vizualizacijas. Režisierė, šviesos, garso, video specialistai, dailininkė papasakos, kaip gimsta spektaklis, koncertas, pasaka, atskleis praktinės magijos ir techninių garso, šviesos ir vizualizacijų galimybes.
Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kas Baltijoje gyvena?“

Edukacinis užsiėmimas „Kas Baltijoje gyvena“ yra skirtas pažinti Baltijos jūrą. Dalyviai tyrinėdami Baltijos jūros vystymosi periodus, ieškodami faktų apie jūroje esančią gyvybę,
domėdamiesi Baltijos jūros geografine padėtimi, tyrinėdami ekologinius pokyčius ieškos asmeninio santykio su Baltijos jūra. Tačiau Baltijos jūra – tai tik priemonė ugdyti vaikuose sąmoningumą ir atsakomybę už juos supančią aplinką. Baltijos jūros kontekste dalyviai nagrinėja savo asmeninį santykį su juos supančia aplinka, lygindami save kitų valstybių kontekste, bei ieškodami būdų kaip asmeniškai prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo ir ekologinės žinutės skleidimo.
Rodomi įrašai: 381 - 390391