Kita, Etninė kultūra

„Graužikai: kenkėjai ar geriausi draugai?“

Edukacijos metu dalyviai sužinos, kuo ypatingi graužikai: nuo mažųjų Afrikinių pelyčių, iki didžiausių graužikų pasaulyje – kapibarų. ZOOPARK zoologijos sode taip pat gausu ir įvairios
kitos faunos, todėl dalyviai tuo pačiu mokomi atrasti graužikų ir kitų gyvūnų skirtumus bei panašumus. Ar gali graužikas klausyti, suprasti ir vykdyti žmogaus komandas, o pelytė būti geru žmogaus draugu? Kas bendra tarp Rūtos Meilutytės ir didžiausio graužiko pasaulyje? Ką reikia daryti, kad visą gyvenimą augantys graužikų dantys nebūtų per dideli? Ar gerai savijautai turi įtakos buvimas šalia graužikų? Kodėl būtent jie padeda surasti vaistus nuo baisiausių pasaulio ligų? Kuo panašūs pelė ir žmogus, degu ir driežas? Kaip graužikus lietuvių liaudis „įpynė“ į žaidimus, mįsles ir skaičiuotes? Į šiuos ir kitus klausimus ne tik sužinosite atsakymus, bet ir stebėsite kapibarų dresūros treniruotę, piešite, tapysite ar lipdysite labiausiai patikusį ZOOPARK graužiką. Ekskursija ir edukacija po Vilniaus zoologijos sodą ZOOPARK kiekvieną kartą vis kitokia, kadangi lankytojai patiria vis naujas ir netikėtas emocijas – veiklos vykdomos pasitelkiant gyvūnus, kurie kaip ir žmonės turi savitą emocinį intelektą, nuotaikas ir charakterį. Visa tai leidžia kiekvieną edukaciją paversti skirtinga ir unikalia. Edukacinio užsiėmimo metu lavinamas dalyvių pastabumas, gebėjimas įžvelgti panašumus ir skirtumus, mokoma kritiškai mąstyti, ugdoma kantrybė stebint dresūros užsiėmimą. Lavinama vaizduotė, kūrybinis mąstymas ir kūrybiniai gebėjimai, pasitelkiant saviraiškos laisvę – iš pateiktų priemonių vaikai pieš, tapys, lipdys ar klijuos labiausiai patikusį graužiką. Taip pat prisimins ar sužinos lietuvių liaudies žaidimus, mįsles ir skaičiuotes, kuriose minimi graužikai.
Dizainas, Kita

Edukacinė pamoka „Spintos istorijos“

Nors drabužiai atrodo tušti niekniekiai, tačiau jie turi svarbesnę paskirtį nei vien apsaugoti mus nuo šalčio. Jie gali pakeisti mūsų požiūrį į pasaulį ir pasaulio požiūrį į mus. –
rašytoja Virginia Woolf. Mados istorija – mūsų kultūros paveldo dalis. Žinios apie ją praturtina mūsų išsilavinimą ir išlaisvina nuo socialinių stereotipų bei nesąmoningo vartojimui. Jei vos pažvengę į paveikslą, galime nuspėti, kokiu laikotarpiu gyveno ten pavaizduotas asmuo vien iš jo aprangos, kodėl mums nepanaudojus šių žinių sąmoningai ­– norimo įvaizdžio formavimui? Gyvenime bus daug situacijų, kai įvaizdis gali nulemti ateitį: susirasti naujų draugų, gauti pirmąjį darbą, laimėti konkursą, saugiai keliauti po pasaulį, puikiai išlaikyti egzaminą. Edukacinė pamoka „Spintos istorijos“ – skirta 8–12 klasių mokiniams. Tai mados istorijos ir asmens įvaizdžio formavimo (tarpdisciplininė) edukacija, kurio metu dalyviai skatinami diskutuoti apie etikos normas, greitąją madą, bandys surasti savo santykį su mada, diskutuos apie asmens įvaizdžio galią ir visuomenės stereotipus. Edukacinės pamokos planas: 1. Edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, edukacijos eigos aptarimas. 2. Įvaizdžio galia – detektyvinė videomįslė ,,Kas yra plėšikas?“ Mokiniai sprendžia detektyvinę mįslę, susipažįsta su įvaizdžio svarba ir susiduria su įvaizdžio stereotipais. 3. Mados istorija. Edukatorius, pasitelkdamas skaidres bei kitas priemones, mokinius supažindina su mada, svarbiausios mados istorijos lūžiais. 4. Greitoji mada: tikroji jos kaina. Filmuotos medžiagos peržiūra ir diskusija apie greitosios mados industrijos sukeltas ekologines bei socialines problemas. 5. Klasinis kostiumas – įvaizdžio dalis (kostiumo istorija, elementai ir kt.), trumpas žaidimas, pažintis su su kostiumo detalėmis pasitelkiant klasikinį vyrišką kostiumą. 6. Įgytų žinių, patirčių aptarimas.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Įveik savo baimes!“

Ar lankeisi šikšnosparnių urve? O ar teko liesti žaltį, tarakoną, šimtakojį, agamą ar mėlynliežuvį scinką? Ar žinai, kodėl gamtoje nuodingi ir kūną paralyžuojantys ropliai yra visiškai
nenuodingi ZOOPARK zoologijos sode? Kodėl šikšnosparniai nesivelia į plaukus? Kuo naudingi tarakonai? Ką bendra turi driežas ir kupranugaris? Kaip senovėje lietuviai bandydavo “išvyti” tarakonus iš savo namų ir ką darydavo namuose radę žaltį? Apsilankyk edukacinėje programoje ir turėsi ne tik atsakymus į klausimus, bet ir išskirtinę galimybę įveikti savo baimę ir iš arti pamatyti bei paliesti gyvūnus, kurių iki šiol bijojai! Taip pat tavęs laukia paslapties dėžutė, kurios turinį sužinosi tik įkišęs ranką į ją, ir iš jutiminio potyrio turėsi pasakyti, kas ten, viduje, yra.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Knygos istorija"

Tikslas – pasitelkiant muziejaus fonduose ir ekspozicijose esančius eksponatus supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija, knygos ir spausdinto žodžio raida. Uždaviniai: 1.
Supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija pasitelkiant muziejaus fonduose saugomus eksponatus. 2. Skatinti ugdymo įstaigas įvairinti ugdymo procesą, siekiant geresnės ugdymo kokybės. 3. Suteikti mokiniams galimybę mokykloje įgytas žinias pritaikyti praktikoje. 4. Supažindinti mokinius su spaustuvininko profesija. Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Kitas galingas žmogaus įrankis, kultūros ir pažangos laidas yra raštas. Kalba yra gamtos dovana žmogui. Ji atsirado kartu su žmogumi. Raštą sukūrė pats žmogus. Buvo laikai, kai žmonės dar nemokėjo rašyti. Kaip jie išmoko rašto? Juk taip tobulai rašyti, kaip mes dabar rašome, žmonės išmoko ne staiga, bet palengva, per ilgą laiką, per ištisus tūkstantmečius. Raštas – didysis žmogaus laimėjimas, kultūros liudytojas, istorinės atminties saugotojas. Juk per raštą, per knygą ateina į mus liudijimai apie kultūrų, tautų, miestų, žmonių likimus. Edukacinė pamoka „Knygos istorija“ rekomenduojama 3–4 klasių mokiniams. Atsižvelgiant į mokyklų ugdymo programas, muziejaus turimus resursus, edukacinė pamoka sudaryta iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Teorinėje dalyje mokiniai bus supažindinami su rašto atsiradimo istorija, pirmuoju raštu – daiktaraščiu (daiktų raštu), vėliau atsiradusiu mazgaraščiu (mazgų raštu), vaizdaraščiu (vaizdų raštu) ir t. t. Taip pat susipažins su įvairiomis rašymo priemonėmis: papirusu, pergamentu, molinėmis, vaškinėmis, grifelinėmis lentelėmis, popieriaus gamybos procesu. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai mokysis mazgaraščio, kurio pagalba sudarys savo šeimos genealogiją, patys gamins vaškines ir molines lenteles, ant kurių galės pabandyti rašyti senosiomis rašymo priemonėmis.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas – prisidėti prie pradinių klasių mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių mokinius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: (1) perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui; (2) supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija; (3) supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai ir priemonės: (1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); (2) mokymasis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); (3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiesiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); (4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laivavedžių profesija); (5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų rišimas, ekskursija laivu. Siektini rezultatai: mokiniai žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami mokinių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Ugdoma atsakomybė saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Priimk jūros iššūkį!“

Jūra nuo seno žmones traukė. Nebodami grėsmių ir pavojų, jie bandė ją prisijaukinti, išgyventi joje, kūrė įvairias judėjimo jūra bei gelbėjimosi priemones. Noras sužinoti, kas yra ten,
kitoje jūros pusėje, už horizonto, buvo stipresnis už baimę ar nerimą. Žinių troškulys ir smalsumas skatino progresą, žmonijos atradimus. Smalsumo ir poreikio įgyti žinių skatinimo principu ir yra sudarytas šio edukacinio užsiėmimo turinys. Užsiėmimo tikslas: • Per edukacijoje taikomas išlikimo jūroje užduotis dalyvius supažindinti su pagrindinėmis gelbėjimosi priemonėmis gyvenime – įsiklausymą į vienas kitą, atsakingumą vienam už kitą ir loginį mąstymą. Užsiėmimo uždaviniai: • Mokyti dirbti komandoje, lavinti savitvardą, atsakomybę už kitą, net panikos (skęstant laivui) akivaizdoje. • Skatinti kūrybinį mąstymą, analizuoti išsigelbėjimo jūroje situacijas ir priemones, pasitelkiant net meno kūrinių interpretacijas. • Išmokti vertinti laiką, kaip svarbiausią išlikimo sąlygą, atliekant pavestas užduotis. Užsiėmimo metu edukatorius su vaikais aiškinasi apie pavojus, galinčius ištikti jūroje, ir galimybę jų išvengti. Tai nėra paskaita. Išlikimo jūroje temą mokiniai patys analizuoja studijuodami meno skulptūras, Leonardo da Vinči kūrybą, sėdėdami radisto kėdėje, studijuodami jūrinės virvės kilmę ir t. t. Parinktos netikėtos, iš pirmo žvilgsnio nesusijusios priemonės žadina vaikų smalsumą, skatina asociatyvinį mąstymą, kūrybiškumą. Atsakingai parinktos užduotys skatina netradiciškai susipažinti su ekspozicija – tai tarsi iššūkių kupina kelionė, kuri skatina tyrinėti, atrasti geriausią išsigelbėjimo būdą. Užduotys reikalauja komandinio darbo, atsakingumo už save ir kitus, greitos orientacijos, greitos informacijos paieškos. Patirtys jūroje lengvai pritaikomos kasdienėje veikloje. Patyriminei veiklai yra sukurtos interaktyvios šiuolaikiniais technologiniais sprendimais pagrįstos edukacinės priemonės. Yra sudarytos sąlygos pamatyti, paliesti ir originalius eksponatus.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Karinė operacija „Žinių bomba“

Ši nuotaikinga edukacinė programa siūlo pasinerti į intriguojantį žaidimą ir pajusti karišką dvasią. Muziejaus erdvėse ieškosite kodinėmis spynomis užrakintų „žinių bombų“ ir per kuo
trumpesnį laiką turėsite nukenksminti Muziejui grėsmę keliančius užtaisus, vykdydami įvairias užduotis. Tai linksma ir aktyvi veikla: reikės skaičiuoti, šifruoti, bėgioti, ieškoti, spręsti rebusus, surinkti dėliones, apžiūrėti šovinius ir ginklus, bendrauti naudojant radijo stoteles ir atsakyti į įdomius klausimus. Ne tik smagiai praleisite laiką, bet ir sužinosite svarbiausias istorines datas bei faktus, išmoksite atpažinti bei vertinti istorijos šaltinius, mokysitės dirbti komandoje.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Kita

Kaip gimsta nauji lietuviški žodžiai?

Plankingas ar rąstgula? Oulingas ar pelėdtupa, pelėdžiavimas? Kaitas ar jėgos aitvaras? Aftepartis ar dūzgės? Influencinti ar daryti įtaką? Kuriuos žodžius vartotumėte jūs? Ką
rinktumėtės ir kada? Kodėl vieni naujažodžiai prigyja, o kiti ne? Į šiuos ir kitus klausimus ir pabandysiu atsakyti per užsiėmimą.
Rodomi įrašai: 30 - 40178