Kultūros paveldas, Kita

Jaunojo piliečio pamoka

Remiantis Istorinės Prezidentūros ekspozicija, siekiama dalyvius supažindinti su pagrindiniais Lietuvos valstybiniais simboliais: herbu, himnu ir vėliava. Pristatyti jų atsiradimo
istoriją, tradicijas, parodyti jų vietą Lietuvos valstybingumo istorijoje. Dalyviai praplečia žinias ne tik apie Lietuvos valstybės istoriją, tačiau kartu ugdomos ir pagrindinės valstybinės (pilietinės ir tautinės) vertybės: Tėvynės meilė, atsakomybė už savo tautą ir valstybę, tautinė savigarba. Kultūrinės edukacijos eiga: Edukacijos pradžioje edukatorius budinčio karininko priimamajame pristato pirmąjį Lietuvos valstybės simbolį – herbą (Vytį). Paaiškina jo atsiradimo istoriją, vaizdavimo kaitą Lietuvos valstybingumo istorijoje. Po trumpo (iki 10 min.) pasakojimo dalyviai pakviečiami muziejaus pirmojo aukšto ekspozicijoje surasti kiek įmanoma daugiau valstybinių simbolių. Šiai užduočiai skiriama apie 5 min. Surastieji simboliai aptariami. Vėliau keliaujama į muziejaus antrąjį aukštą, kur pristatomas Lietuvos valstybės himnas. Akcentuojama jo atsiradimo istorija, pagarba ir elgesys giedant tautišką giesmę. Edukatorius kartu su ekskursijos dalyviais sugieda tautišką giesmę. Po to dalyviai dėlioja tautiškos giesmės dėlionę, kurioje įvairios figūros ir pavaizduoti piešiniai atitinka „Tautiškos giesmės“ žodžius. Dėliojant himną, grupė diskutuoja apie abstrakčių himno žodžių, tokių kaip „Tėvynė“, „stiprybė“, „nauda“, „dorybė“ ir kt. reikšmę. Toliau Prezidento kabinete edukatorius pristato Lietuvos tautinę vėliavą, jos reikšmę ir vaidmenį šalies gyvenime, taip pat atsiradimo istoriją. Paaiškina, kaip reikia gerbti Trispalvę, kokiomis progomis tautinė vėliava keliama bei kur ją galima pamatyti iškeltą kiekvieną dieną. Edukacijos pabaigoje dar kartą prisimenami visi Lietuvos valstybiniai simboliai, apibendrinama ir dalyviai apdovanojami atminimo atvirukais.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas – prisidėti prie pradinių klasių mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių mokinius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: (1) perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui; (2) supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija; (3) supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai ir priemonės: (1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); (2) mokymasis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); (3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiesiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); (4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laivavedžių profesija); (5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų rišimas, ekskursija laivu. Siektini rezultatai: mokiniai žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami mokinių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Ugdoma atsakomybė saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Kita

Stebėk | Mąstyk | Veik

Švietimo kokybiniam pokyčiui pasiekti būtina diagnozuoti esamas problemas ir drąsiai imtis kryptingų veiksmų. Tarptautinė viešojo ir privataus bendradarbiavimo organizacija Pasaulio
ekonomikos forumas paskelbė svarbiausias kompetencijas, reikalingas šiandienos mokiniui, kuris savo aktyvią profesinę veiklą vystys 21 a. (https://www.weforum.org/agenda/2016/03/21st-century-skills-future-jobs-students/). Tai yra: - Kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas - Kūrybiškumas; - Komunikacija - Bendradarbiavimas. Šios kompetencijos - emocinio intelekto (EI) dalis. EI - gebėjimas suprasti save ir kitą, aktualus profesinėse ir asmeninėse sferose. Empatijos - įsijautimo į kito žmogaus būseną - pamatas yra savivoka. Susivokę savo paties jausmuose, atpažįstame juos ir kituose. Mokiniams sukurti testai (plačiau- D. Goleman) padėjo nustatyti, kad gebėjimas jausti kito žmogaus dvasinius poreikius nesusijęs su mokymosi gabumais. Visgi mokantys “skaityti” nežodinius jausmų raiškos ženklus draugų labiau mėgiami, jie emociškai stabilesni. Tokie vaikai geriau mokosi už bendra - amžius, kurių intelekto koeficientas didesnis. Tie patys principai galioja ir suaugusiems. Emocinis intelektas lavinamas. Yra šalių, kuriose emocinio raštingumo svarba prilyginama literatūros ar matematikos išmanymui; tam skiriama pamoka “Mokslas apie save”. Lietuvos švietimo sistemoje esminis dėmesys skiriamas akademiniams pasiekimams tikintis, kad emocinis intelektas išsivystys savaime. Akivaizdu, kad šis modelis neveikia. Būtina įgalinti pasirengusius pokyčiams pedagogus, socialinius darbuotojus, o abejojantiems - suteikti patyrimo galimybes. Forumo teatras 4ROOMS šia savo programa skiria maksimalų dėmesį emociniam intelektui, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, kūrybiškumo, komunikacijos, bendradarbiavimo ugdymui, suteikiant praktines patirtis vyresniųjų klasių mokiniams, pagal galimybes- jų mokytojams ir tėvams.
Kultūros paveldas, Kita

Mažyliams apie Lietuvą

Kultūrinė edukacija vyksta parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ įrengtame Mažylių kampelyje ir visoje parodoje. Kultūrinės edukacijos metu dalyviai
susipažįsta su reikšmingais šimtmetį švenčiančios Lietuvos įvykiais ir pasiekimais, kurie susiejami su šių dienų gyvenimo aktualijomis ir mokinių patirtimis. Naujų žinių ir turimų patirčių kūrybiškos sąsajos įgalina mokinius lengviau suprasti artimą socialinę, politinę bei gamtinę aplinką, suvokti, kaip gamtinė, socialinė, kultūrinė aplinka veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip individas gali palikti savo pėdsaką istorijoje. Kultūrinės edukacijos eiga Edukatorius dalyvius suskirsto į 3 grupes. Kiekviena grupė turi teisingai sudėlioti po 2 edukacinės dėlionės paveikslėlius, siekiant išsiaiškinti svarbiausius įvairių sričių tarpukario Lietuvos pasiekimus. Pvz., pirma komanda sudėlioja Lietuvos herbo Vyčio paveikslą. Tuomet einama parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ ieškoti Vytį iliustruojančių stendų ir eksponatų. Juos suradus visi išklauso edukatoriaus pasakojimo apie simbolio prasmę, kilmę, naudojimą ir pan. Aptariama to simbolio naudojimas kasdienybėje, mokinių artimoje aplinkoje, mokykloje ir t. t. Po to kartu su edukatoriumi vėl grįžtama prie dėlionės ir jau antra komanda dėlioja kitą paveikslą. Tokiu būdu kalbama apie Prezidento instituciją, Litą, Vilnių, Tautinę olimpiadą ir 1937 m. krepšinio čempionato laimėjimą. Vėliau aiškinamasi apie Lietuvos gamtos turtus ir gamtos apsaugą tarpukario Lietuvoje. Dalyviai turi per kuo trumpesnį laiką sudėti kaladėles „Lietuvos gamtos turtai“ su gyvūnais, kurie tinka Kauno zoologijos sodui, botanikos sodui ir Ventės rago ornitologijos stočiai. Dalyviams parodomi su šiomis temomis susiję eksponatai. Vėlgi aptariamos mokinių patirtys. Po šios užduoties edukatorius pakomentuoja, kaip dalyviams sekėsi ir žodžiu atlieka trumpą pasikartojimo testą iš 5 klausimų.
Kita

Spektaklis vaikams „JiJis“

„JiJis“ – spektaklis pagal populiarios lenkų vaikų rašytojos Martos Guśniowskos pjesę „Ony“. Dramaturgė kuria šiltus, linksmus tekstus, kuriuose viskas tarsi apversta aukštyn kojomis,
tad „JiJis“ visiems taps maloniu netikėtumu. Poetiškame, lyriniame, su humoru parašytame Martos Guśniowskos pasakojime drauge su pagrindiniu veikėju – aštuonmečiu berniuku leisitės į neįprastą jo pasaulio suvokimą, leisitės į brandos ir gyvenimo kelionę. Talentingi kūrėjai įtrauks į kupiną staigmenų pasakojimą, o spalvingą atmosferą kurs žinomi Lietuvos menininkai. Iššūkių netrūks ir aktoriams, ir žiūrovams. Spektaklį rekomenduojame Mamai, Tėčiui, Vaikui ir visai Šeimai. Atraskite stebinančius nuotykius, mėgaukitės žodžių žaismu, pasinerkite į filosofinius apmąstymus. Tai spektaklis, kuriame atpažinsime ir dalelę savęs.
Kultūros paveldas, Kita

„Važiuok dviračiu saugiai“

Edukaciniu užsiėmimu „Važiuok dviračiu saugiai“ siekiama ugdyti vaikų loginį mąstymą, skatinti emocinę ir kultūrinę raišką, vaizdžiai ir įtaigiai supažindinant juos su dviračių
technikos raida bei pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis (KET), skirtomis dviratininkams. Užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinti su dviračio ir dviratininko saugos elementų atsiradimo istorija ir jų raida; su KET važiavimo dviračiais laikymosi svarba ir pasekmėmis jų nesilaikant. Edukacijos dalyviams užduodami įvairūs klausimai, susiję su kelių eismu, saugiu važiavimu dviračiu. Praktinio užsiėmimo metu sukuriamos simuliacijos pagal KET, kur mokiniai pasitelkę kūrybiškumą ir loginį mąstymą, tampa įvairių įvykių „dalyviais“. Taip pat edukacijos metu, pasitikrinus įgytas teorines žinias apie kelių eismo taisykles bei sudalyvavus simuliacijoje, edukacijos dalyviai kviečiami pasigaminti vieną iš saugumą kelyje užtikrinančių elementų – atšvaitą.
Kinas, Kita

SFERINIS KINAS - mobilusis planetariumas (5-12 KL.)

SFERINIS KINAS – tai paslaptinga, apskrita kaip žemė 360° kampo veiksmo erdvė aplink Jus, sukurianti įspūdingas emocijas ir neįtikėtiną iliuziją! Sferinis Kinas turi mobiliuosius
planetariumus, su kuriais vyksta į ugdymo įstaigas ir demonstruoja kultūrinės edukacijos kino filmus 360° kampo formatu. Įmonė Sferinis Kinas teikia aukštos kokybės ir kultūrinės vertės paslaugas skirtas mokiniams nuo 1 iki 12 kl. Po kiekvieno seanso mokiniai, pagal savo amžiaus grupes, įtraukiami į skirtingas veiklas, kurios padeda geriau suvokti ir įsisąmoninti informaciją, kurią gavo seanso metu, taip pat įprasminti aplinką, kurioje dalyvavo. Kviečiame visus į virtualią tikrovę, kurioje skrisime į nesibaigiančias kosmoso platybes, lįsime į žmogaus vidų, nersime į vandenyno gelmes ir plaukiosime su rykliais, aplankysime kultūrines vietas, susipažinsime su kultūros paveldais, kitu kampu išvysime pasaulio stebuklus, patirsime daug nuotykių, o svarbiausia – pasijusime tikrais neįtikėtinų įvykių dalyviais! Sferinio kino seansas tampa netradicine pamoka, kurios metu mokiniai susipažįsta su kitomis pasaulio šalimis, regionais, Žemynais, planetomis, pasaulio stebuklais, vandens ir žemės gyventojais, inovatyviais atradimais, kosmoso reiškiniais ir pan., o filmų turinys pasižymi vertybėmis: kultūros paveldo puoselėjimo svarba, aplinkos saugojimo būtinybė, savitarpio supratimas ir pagalba kitiems, pasiaukojimas, pasaulio žmonių kultūros įvairovės ir kitokių žmonių nei TU priėmimas, meilė gyvūnams, pagarba sau ir kitiems. Galime pasiūlyti didžiausią sferinių kino programų spektrą visoje Lietuvoje įvairiomis temomis, kurios plečia kultūrinį akiratį, žadina jauno žmogaus pastabumą, jautrumą, kūrybiškumą, didina mokymosi motyvaciją ir teikia pasaulio pažinimo džiaugsmą. Turime 22 programas, kurias, pagal mokinių amžiaus grupes ir mokyklose dėstomus dalykus, kartu su mokytojais, mokiniams padeda tinkamai pasirinkti ir rekomenduoja mūsų specialistai. Programų klasifikavimą rasite: www.sferiniskinas.lt
Dailė, Kita

„Popieriaus transformacija – magnetuko kūrimas su Panemunės pilies atvaizdu – bareljefu“

„Popieriaus transformacija – magnetuko kūrimas su Panemunių pilies atvaizdu“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 1–4 klasių mokinius su papjė mašė technika ir sukurti magnetuką
pasirinktos Panemunės pilies atvaizdu. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis – edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po menininkės Sandros Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurtą iš papjė mašė masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Funkcionalių daiktų apžvalga ir įvertinimas. Susipažįstama su papjė mašė masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis – praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktos Panemunės pilies atvaizdą magnetuką iš papjė mašė masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 45 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis, dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis – tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu, socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas. Dalyviai puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkiosios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš papjė mašė masės pagamintą pasirinktos pilies atvaizdą –magnetuką. „Popieriaus transformacija – magnetuko kūrimas su Panemunės pilies atvaizdu“ – tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk – išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk – įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Dizainas, Kita

Kodėl Edisonui pavyko įžiebti lemputę?

Tomas Edisonas yra sakęs, kad „mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą!“. Kviečiame vaikus nebijoti bandyti,
rizikuoti ir tarpi išradėjais. Edukacijos metu siekiant lavinti mokinių pasaulėžiūrą ir plėsti fizikos bei istorijos žinias, vaikai bus supažindinami su svarbiausiais išradėjais, kurie prisidėjo prie elektros atradimo, jos pritaikymo galimybių plėtojimo, tokiais, kaip baterijos kūrėju Aleksandru Volta bei elektros lemputės išradėju Tomu Aiva Edisonu. Edukacijos metu vaikai eksperimentuos ir gebės patys pabūti mokslininkais. Vaikų laukia eksperimentas – srovės tekėjimas skirtingomis medžiagomis. Grafitas yra geras elektros srovės laidininkas, todėl juo teka elektros srovė. Rašant ant popieriaus su pieštuku yra paliekamos grafito dalelės, prie kurių prijungus elemento teigiamą ir neigiamą polį teka elektros srovė. Prie pieštuko linijos yra priliečiami lemputės kontaktai, kurie gauna elektros srovę ir lemputė šviečia. Kiekvienas mokinys popieriaus lape susikurs ornamentą ar elektros srovės tekėjimo kelią, o rezultate – įžiebsim lemputę! Taip pat laukia dar viena kūrybinė užduotis – šviečiančios atvirutės gamyba. Vaikai ne tik sužinos, kaip Edisonui pavyko įžiebti lemputę, tačiau kartu ir pasigamins po šviečiančią atvirutę. Veiklos metu bus ugdomas kūrybiškumas, noras kurti/veikti, kritinis mąstymas ir sąmoningumas, atliekant užduotis.
Rodomi įrašai: 31 - 40314