Kita, Etninė kultūra

Šokiai su bitutėmis-robotais

Ar robotai gali šokti lietuvių liaudies šokius? Visa tai sužinosite edukacijos metu. Pasidalinę į komandas ir pasitelkę „Kahoot“ viktorinas, vaikai pasikartos, ką žino apie bites,
prisimins lietuvių liaudies šokius. Susipažinę su edukaciniais robotais - bitutėmis „Bee-bot“, mokysis ankstyvojo programavimo, sukurs robotukų šokį „Bitute, pilkoji“.
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Kultūros paveldas, Kita

„Beveik SUAUGĘS. AUGĘS SU pasaka?“

Pasaka, kaip universali kultūrinio protėvių paveldo išmintį šiandienai nešanti vertybė, mokiniams bus perteikiama tarpdisciplininių požiūrių sugretinimo būdu - vaikai išgirs pasaką ir
joje aktyviai dalyvaus. Programos dalyviai bus įtraukiami į pasakos tėkmę - vertins perteikiamas idėjas ir vertybes, išjaus ir bus skatinami kūrybingai atskleisti jų raidos tarpsniui atpažįstamas pasakos herojų ir savo patirtis bei emocijas. Skirtingos meninės raiškos būdais (improvizuojant, pasitelkiant istorijų pasakojimo metodą, grupinę žaidybinę veiklą bei kūrybingas „pasakiškas užduotis") bus skatinamas mokinių kritinis mąstymas, „teisiant“ ar „teisinant“ pasakos vyksmus, supažindinama su kūrybingais problemų sprendimo, bendrystės mezgimo, palaikymo ir sunkumų išveikimo būdais. Edukacijoje naudojamų inovatyvių priemonių gausa plečiamas bendrasis pasaulio aplink mus ir mūsų vietos po saule supratimas. Be to, kas sumaniau, jei ne pasaka, skatina augančio žmogaus kritinį mąstymą, visu grožiu atverdama takoskyrą tarp gėrio ir blogio, savo ir pavojingo piktadario ir moko veikti ryžtingai, ieškant ir susigrąžinant apgaule išviliotus ar pagrobtus mylimus artimuosius ar šeimą maitinantį stebuklingą stalelį. Kur vaizdingiau, jei ne pasakoje, besivystančiai asmenybei atskleidžiama sąžinės tyrumo, atsakingo veikimo ir širdies skaidrumo vertybės bei puoselėjamas supratimas apie mažo žmogaus dideles galimybes dalyvauti pasaulio bendruomenės sprendimų priėmimo procese, kai visų niekinamas pasakos trečias brolis laimi valdovo karūną.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Išrandame bateriją“

Edukacinis užsiėmimas „Išrandame bateriją!“ skirtas sukonstruoti paprastą elektros šaltinį – bateriją – ir jo pagalba įjungti nedidelį šviesos elementą. Edukacinio užsiėmimo tikslas –
supažindinti vaikus su elektros tyrimų istorija, skatinti naujų žinių poreikį, išradingumą, konstrukcinius vaikų gebėjimus, lavinti smulkiąją motoriką bei koncentraciją. Edukacinis užsiėmimas „Išrandame bateriją“ jo dalyviams akcentuoja išradingumo, loginio mąstymo svarbą, supažindina su didžiųjų pasaulio technikos išradimų ištakomis, jų svarba ateities išradimams ir kultūrai. Edukacinio užsiėmimo „Išrandame bateriją“ metu dalyviai savarankiškai, iš lengvai prieinamų buitinių medžiagų (monetų, popieriaus, druskos ir vandens bei kt.) konstruoja elementarius elektros šaltinius – baterijas – ir jų pagalba įžiebia nedidelius šviesos elementus. Edukacinio užsiėmimo interaktyvioji dalis paremta italų mokslininko Alesandro Voltos išrastu ir 1794 m. visuomenei pristatytu „Voltos elementu“, nuo kurio prasidėjo svarbiausi žmonijos išradimai elektros energetikos, chemijos srityse ir gerai iliustruoja viso Apšvietos amžiaus kultūrinę sąrangą. Edukacinio užsiėmimo dalyviams išdalinama po dešimt variu dengtų 0,05 Eur monetų, po dešimt cinkuotų poveržlių, kartono lapas, valgomosios druskos ir vandens tirpalas, pora laidų ir šviesos elementas. Dalyviai, susikarpę kartono lapą ir jį išmirkę druskos tirpale, atitinkama tvarka sudeda visas baterijos dalis į visumą. Šiuo Voltos elementu, generuojančiu nedidelę elektros energiją, įžiebiamas šviesos elementas. Edukatorius multimetru išmatuoja kelių dalyvių elementų generuojamą įtampą ir srovės stiprį. Užsiėmimo metu aptariamos tiek šio išradimo ištakos (Luidžio Galvanio eksperimentai su varlėmis, Alesandro Voltos „elektros ragavimas“), tiek šio išradimo reikšmė mokslo kultūrai, energetikos istorijai, pasaulio pažinimui ir panaudojimui.
Performansas (tarpdisciplininis menas), Kita

Nuo piktogramos iki permutacijos

Edukacinis užsiėmimas „Nuo piktogramos iki permutacijos” vyksta pramoginėje-patirtinėje veiksmo ekspozicijoje „Pasakyta – parašyta“. Tai erdvė pritaikyta gyvai edukacinei veiklai,
kurioje netradiciškai integruoti įdomiausi ir vertingiausi muziejaus eksponatai, įvairios komunikacijos priemonės, įdiegtos inovatyvios, šiuolaikiškos kūrybinės eksponavimo idėjos, virtualūs žaidimai. Čia edukatorius pristato keletą komunikacinių ryšių tarp žmonių, bendruomenių, sociumų rūšių (viena jų - raštas). Čia moksleiviai supažindinami su senaisiais bendravimo būdais ir priemonėmis; tebevartojamomis komunikacijomis; sužino kaip mūsų pasaulį pakeitė piktograma, fonetinis raštas; kompiuterizacija. Aštuonios interaktyvaus veikimo zonos (pvz., „Sekretorės era“,„Morzės kodo paslaptys“, „Paliesk raidę“, „Gestų kalba“ , „Kodai“, „Ženklai, simboliai, piktogramos“) šioje erdvėje intriguoja moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto, kodavimo istorija. Atlikdami edukatoriaus pateiktas užduotis moksleiviai supras, kad kalba ir raštas taip pat yra kodai, susipažins su žmogaus sukurtų kodų įvairove: piktogramomis ir hieroglifais bei bandys iššifruoti jų reikšmę, rašys Brailio rašomąja mašinėle bei bandys skaityti liesdami – taip, kaip tai daro neregintis žmogus, koduos informaciją „Enigma“ kodavimo mašinos principu, perduos informaciją naudodami Morzės abėcėlės kodą, mokysis gestų kalbos ženklų, išmėgins senąsias rašymo priemones, „pasimatuos” sekretorės profesiją. Įdomi žmonijos komunikacijos istorija bei išbandytos komunikacijos priemonės suintriguos moksleivį pasaulio civilizacijų, rašto istorija, paskatins nugalėti laiko užtvaras, domėtis pasaulio slėpiniais; leis suprasti kokius kodus ir komunikacijos priemones reikėtų naudoti norint užmegzti ryšius su skirtingų kultūrų atstovais. Taip pat leis susimąstyti, bandyti suprasti bei pajusti, kaip bendrauja specialių poreikių turinčios bendruomenės (pvz., aklieji ir silpnaregiai, kurtieji).
Dizainas, Kita

Sukurk savo dizaino atšvaitą! Edukacinės dirbtuvėlės

Tai - teatralizuota edukacinė pamoka, kurios metu mokiniai: - tampa dizaineriais! Jie kuria bei atranda naujas formas ir pasigamina sau atšvaitą! - įtraukiami į aktyvią diskusiją bei
kūrybinį procesą; - atlieka individualias ir komandines užduotis, kurių metu lavinamas sąmoningumas, kritinis mastymas - užduočių ir diskusijos pagalba, sužino pagrindines kelių eismo taisykles; - kartu su renginio personažu (-e) išanalizuoja pavojingas eismo situacijas, sužino atšvaitų svarbą, įgija žinių ir tampa saugesni kelyje; - mokiniai pasigamindami produktą, sužino kaip kūrybą galima panaudoti praktikoje. Visomis priemonėmis reikalingoms atšvaitų gamybai pasirūpiname. Naudojamos priemonės: šviesą atspindinti medžiaga, žirklės, markeriai, virvelės, popierius, formos.
Literatūra, Kita

Programa „Esu Kūrėjas“

„Esu Kūrėjas“ programą sudaro penkios dalys – istorijos pasakojimas, istorijos vizualizavimas, istorijos vaidyba, bendradarbiavimą lavinantys žaidimai bei patirčių refleksija. Istorijos
pasakojimas. Naudodami žaidimų elementus dalyviai pasakoja istoriją. Istoriją kursime remdamiesi „istorijos pasakojimo“ („story telling“) metodika ir tam tikrais žaidimų elementais. Išmoksime klausyti ir girdėti, kurti ir vystyti logišką turinį, žaisti bei išlaukti intrigos Istorijos vizualizavimas (komiksai). Sukurtą istoriją dalyviai perkels į komiksą. Komiksus ir komiksų seką dalyviai pieš remdamiesi veikėjų vizualizavimo rekomendaciniu aprašu. Kiekvienas dalyvis turės galimybę sukurti savo komikso veiksmo langelį. Išmoksime idėją perkelti į popieriaus lapą, dirbti komandoje. Istorijos vaidyba. Sukurtą ir vizualizuotą istoriją mokiniai įrėmins savo sugalvotuose trumpuose etiuduose. Naudosime 4P (pagalvojau, pasiūliau, parepetavau, parodžiau) istorijų vaidybos principą. Mokysimės viešo kalbėjimo ir vaizduotės lavinimo bei nebijoti klysti. Bendravimą ir klausimą skatinančių žaidimų pertraukėlė. Prieš galutinę užsiėmimo refleksiją sužaisime keletą bendravimo ir klausymo įgūdžius lavinančius žaidimus. Mokysimės supratimo, girdėjimo, buvimo „čia ir dabar“. Užsiėmimo refleksija. Aptarsime buvusias patirtis ir išmokimus. Mokysimės išsakyti savo nuomonę, stebėti bendraklasius, išreikšti jausmus.
Kultūros paveldas, Kita

Apšvieskim Lietuvą Tėvynę!

Edukacinio užsiėmimo „Apšviesk Lietuvą Tėvynę!“ metu dalyviai savarankiškai arba su užsiėmimo vadovo pagalba, panaudoję micro:bit kompiuteriuką, 6-30 šviesos diodus (LED), maketavimo
plokštę, plėtimo plokštę ir kt. sujungia elektros grandinę. Vyresnieji (5-8 klasių) ar įvykdę užduotį mokiniai Micro:Bit kompiuteriuką papildomai suprogramuos (kiek programuos priklauso nuo mokinių gebėjimų). Programuojant galės rinktis: 2-20 kadrų animaciją, garsą, tekstinę eilutę, žaidimą „Kur galėčiau nukeliauti?“.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas "Kaip gimsta popierius"

Edukaciniame užsiėmime "Kaip gimsta popierius" bus pristatytos senosios ir moderniosios popieriaus gamybos ir restauravimo metodikos, supažindinama su popieriaus gamyba ir
trūkstamų fragmentų atkūrimu popieriaus liejimo mašina. Veiklos metu bus naudojami dekoratyvinio, restauravimo, japoniško, lieto popieriaus pavyzdžiai, popieriaus gamybą atspindinčios iliustracijos ir medžiagos: medienos plaušas, vapsvų lizdo fragmentas, celiuliozės plaušas, presas, sėmimo forma, įvairūs restauravimo ir popieriaus sėmimo įrankiai. Dalyviai stebės popieriaus liejimo procesą, lakšto įklijinimą ir paruošimą presavimui. Užsiėmimo dalyviai bus plačiau supažindinti su vienu iš labiausiai žinomu restauravimo procesu –atkurtų fragmentų retušavimu. Moksleiviai turės galimybę sužinoti kokiais atvejais retušavimas reikalingas, o kokiais nebūtinas, kuo galima retušuoti meno kūrinius, kaip maišomos spalvos ir kokia retušavimo technika dažniausiai naudojama restauravime. Dalyviai gaus dovanų popieriaus liejimo mašinoje išlietus ruošinius, kuriuos galės savarankiškai retušuoti, užrašytu palinkėjimu pasveikinti draugą arba panaudoti kaip knygos skirtuką.
Kita

Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“

Žaidimas – pats smagiausias mokymo ir ugdymo metodas, ypač kai mokome tokio rimto (ir atrodytų – sudėtingo) dalyko kaip pilietiškumas. Kodėl klasėje nesusikūrus mažos veikiančios
valstybės su veikiančiomis valdžios institucijomis: Prezidentu, Seimu ir Vyriausybe? Ir netgi jei tas prezidentas – ne žmogus, o gyvūnas, vis tiek reikia tikrų tikriausių rinkimų su balsavimo biuleteniais, balsadėže ir netgi rinkimine kalba. O kokia valstybė be įstatymų? Ir kas juos turėtų priimti? Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“ yra kultūrinė pilietiškumo ugdymo programa, parengta remiantis Kanados, JAV ir Suomijos gerąja vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymo praktika ir pritaikyta III-VI klasių Lietuvos vaikams. Pamokos metu vaikai susipažįsta su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis – Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu, jų veiklos sritimis, sužino, kas yra partijos, kaip vyksta rinkimai. Taip pat patys klasėje imituoja rinkimus: balsuoja, renka prezidentą, teikia svarstymui ir priima įstatymus. Edukacijos metu naudojami metodai: diskusija, pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, situacijų žaidimas, aptarimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose ir referendumuose balsavo 46% jaunų žmonių, turinčių balsavimo teisę, tačiau nepaisant to, Lietuvos vardas vis tiek išlieka tarp turinčių mažiausią rinkėjų aktyvumą Europos Sąjungoje. Politikos mokslų specialistai tai visų pirma aiškina nepakankamu vaikų pilietiniu ugdymu mokyklose ir šeimoje. Tačiau, kaip parodė 2016 m. Didžiosios Britanijos referendumas (dėl ,,Brexit“), spragos vaikų ir jaunimo pilietiniame ugdyme gali tapti rimtu išbandymu visuomenei. Lietuva – maža šalis šalia didelių kaimynių, todėl kiekvieno sąmoningo ar aktyvaus piliečio balsas mums gali būti lemtingas. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Rodomi įrašai: 41 - 50313