DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Lietuvių duona" (2 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su kasdieniais ir šventiniais Aukštaitijos regiono valgiais, valgymo kultūra. Užsiėmimo dalyvių dėmesys nuolat žadinamas klausimais: „Kodėl lietuviai
augina rugius ir kepa juodą duoną“, „Kodėl prietaringos valstietės neskolindavo raugo?“. „Kodėl kepant duoną buvo draudžiama kalbėti ir varstyti duris?“, „Kokių galių turėjo šv. Agotos duona?“. Demonstruojama garsinio mokomojo filmo „Tradiciniai lietuvių valgiai“ ištrauka. Didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Virtualiai pristatomos grūdinės kultūros: rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, aptariamas jų panaudojimas tradicinėje virtuvėje. Akcentuojami tradiciniai darbai – javapjūtė dalgiais, pėdų rišimas, rugių kūlimas spragilais ir kt. Demonstruojama archyvinio dokumentinio filmo „Lietuva. 1930 m. I dalis“ ištrauka. Išryškinamos kūlimo talkų, patalkių vakarėlių tradicijos. Klausant audio įrašų, prisimenamos jautrios tremties istorijos, skatinančios mokinius suvokti duonos vertę. Kuriamos patarlės bei priežodžiai apie duoną.
Etninė kultūra

Daiga Padaiga: grūdai kulinariniame Lietuvos pavelde ir šiuolaikinėje mityboje

Daiga Padaiga (žaislas - "grūdo daigelis") vaikams pasakos ir kvies diskutuoti apie grūdų reikšmę Lietuvos etninėje kultūroje, praktiškai ir kūrybiškai įtraukiant į grūdų
pažinimo edukaciją. Pirmoje dalyje, vaikai aptars kas yra grūdas, kuo grūdai buvo svarbūs lietuvio tradicinėje kasdienybėje, kaip atsispindi kulinariniame pavelde (pvz. duonos gaminime) ir senoviniuose patiekaluose (pvz. Kūčia), koks grūdų vaidmuo dabar, ar kinta patiekalai iš grūdų. Diskutuos apie grūdo kelią iki duonos, Senovinę Kūčią - iš ko ji padaryta, iš kur kildinamas žodis "Kūčia" ir kokie grūdai buvo naudojami patiekalui gaminti. Kartu su Daiga Padaiga apžiūrėsime grūdus, degustuosime daigintas sėklas, sužinosime kaip pasigaminti senovinį lietuvių patiekalą Kūčią (šventei pavadinimą suteikęs Kūčių valgis iš įvairių grūdų, paskanintų medumi). Antroje dalyje, Daiga Padaiga skatins vaikų kūrybiškumą: pasitelkiant įvairius grūdus vaikai dekoruos indelius, į kuriuos vėliau, praktinėje trečioje dalyje, pasisodins sudaigintus grūdus. Praktinė paskutinioji dalis suteiks daug džiaugsmo ir skatins atsakomybę, nes sėkmingai pasisodinus pradaigintus grūdus, pvz. kviečius, rezultatas - Velykų žolytė, kuria puošiama tradicinė lietuvių šventė Šv.Velykos
Literatūra, Etninė kultūra

Visa tiesa apie kalbininko profesiją

Per užsiėmimą „Visa tiesa apie kalbininko profesiją“ supažindinama su įdomiu ir kintančiu kalbininko darbu. Ar žinote, kokio lietuvių kalbos žodžio galūnė tris kartus ilgesnė už šaknį?
Ar galėtumėte pasakyti kokią nors žmogaus pavardę, virtusią augalo pavadinimu? O augalo pavadinimą, virtusį pavarde? Kaip manote, ar lietuviškas žodis „mėlynas“ ir latviškas žodis „melns“ reiškia tą patį? Ar esate girdėję žodžių „žmogėdra“, „nuodai“, „dangoraižis“ kilmės istorijas? Kalba keičiasi, užauga naujos kalbos vartotojai, vieni žodžiai traukiasi iš bendrinės lietuvių kalbos vartosenos, praranda aktualumą – visi šie dalykai labai įdomūs kalbininkams. Susitikime, jeigu nesate abejingi gimtajam žodžiui, jo istorijai, išsaugojimui.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną dalyviai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienos darbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Etninė kultūra

Kalvystės edukacinis užsiėmimas „Kožnas savo laimės kalvis“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai apsilankys Kalvystės studijoje „Malūno kalvė“, kuri įkurta veikiančiame vandens malūne. Čia išgirs įdomias lietuvių liaudies legendas ir pasakas,
sužinos priežodžius, patarles apie kalvystę ir jos istoriją. Dalyviai susipažins su metalo dirbinių ekspozicija, kurioje pristatoma senovinė metalo apdirbimo įranga, įvairūs buities ir ūkio padargai, meninės kalvystės skulptūros. Dalyviai stebės praktinį kalvystės amato demonstravimą – kalvis kals „laimės pasagą“ ir kvies dalyvauti atraktyviuose kalviškuose žaidimuose. Kiekvienas dalyvis išvyks su savo „laimės pasaga“.
Etninė kultūra

Lietuvių liaudies medicina

Nuotolinio edukacinio renginio metu su vaikais diskutuosime apie lietuvių liaudies mediciną, jos istoriją, skirtingus gydymo būdus. Lietuvių liaudies medicina yra liaudies kultūros
dalis, daug lietuvių liaudies medicinos žinių atsispindi papročiuose, patarlėse, priežodžiuose, sakmėse, pasakose. Žinių apie lietuvių liaudies mediciną randama nuo 17 a. – istorikų, rašytojų, etnografų, farmacininkų, gydytojų, mokslininkų darbuose. Šiuolaikinės medicinos požiūriu, liaudies medicinoje galima rasti žinių iš daugelio medicinos sričių, botanikos, zoologijos, mineralogijos, farmakologijos ir farmakognozijos, meteorologijos, astronomijos ir kitų mokslų pradmenų. Praktinėje dalyje vaikai dalyvaus virtualioje lietuvių liaudies medicinos "Kahoot" viktorinoje. Edukacinis renginys praplės vaikų kultūrinį ir tautinį sąmoningumą kartu lavins vaiko įgūdžius: bendradarbiavimą, komunikaciją, kūrybingumą, kritinį mąstymą, problemų sprendimą. Šiuo renginiu skatinsime vaikus daugiau sužinoti apie lietuvių liaudies mediciną. Tikimės įkvėpti vaikus sveikam gyvenimui ir medicinos karjerai.
Etninė kultūra

Pelkių augalai

Augalai nuolat supa mus, juos praeiname pasivaikščiodami gamtoje. Šioje edukacijoje supažindinama su augalais, augančiais pelkėse, jų ypatumais, vaistinėmis savybėmis apžiūrint augalų
herbariumus, jų dalis, lyginant su nuotraukomis, prisimenant matytus augalus. Aptariami pelkės ypatumai ir jos nauda bei tykantys pavojai. Tai daroma susiskirsčius į grupes. Taip skatinama atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, jos įvairovę. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai pasijus kūrėjais ir iš paprastų kankorėžių sukurs savo rankomis paveikslėlį. Visi pagaminti darbai pasiliks mokiniams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Jurbarko krašto kulinarinis paveldas

Pasijausk tautos dalimi! Jurbarko kraštas– tai regionas, kuriame susiduria kelios etnografinės istorinės ribos: Suvalkija, Žemaitija, Aukštaitija, Mažoji Lietuva. Edukacijos metu
tikslinė mokinių grupė susipažins su etninės kultūros sąvoka, su tuo, jog etninė kultūra – tai visa tai, kas mus supa: tradiciniai amatai, liaudies dainos, kulinarinis paveldas. Kad etnine kultūra laikomos tradicinės šventės tokios kaip Kūčios, Kalėdos, Užgavėnės ir pan. Maistas – universali kalba, kuri padeda įveikti skirtumus ir suvokti bei perimti ankstesnių kartų patirtį, kaip bendravimo pavyzdį gyvenant šiandienos erdvėje. Etninė kultūra dinamiška, ji laikui bėgant kinta, prisitaikydama prie laikmečio aktualijų ir normų. Edukacijos metu moksleiviai susipažins su kaimyninio regiono ir Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, su miesto ir kaimo šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Sužinos apie mūsų regione tautiniu paveldu tapusį žiobrių kepimą ant laužo. Didžiausias dėmesys šįkart bus skiriamas regiono patiekalui – kaimiškiems sausainiams, jų išskirtinumui, jų dydžiui, tešlos storiui. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis stebės, mokysis, kaip formuojami mėsmalės pagalba, išbandomi kartu naujai sugalvoti tešlos formavimo būdai. Reflektuojama.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Lietuviškos Kūčios" (1 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyvių dėmesys sužadinamas video siužetu „Advento darbai“. Akcentuojamos Advento pramogos, vakarojimo, pasakojimo tradicija. Sekama sakmė. Pristatomos Kūčių dienos
tradicijos: ritualinis apeiginis apsivalymas, namų, kiemų tvarkymasis, prausimasis. Didesnis dėmesys skiriamas Kūčių stalo paruošimui, valgių simbolikai, eglutės puošimo tradicijai, mirusių protėvių pagerbimui. Demonstruojamas video siužetas „Lietuviškos Kūčios“. Aptariami likimą lemiantys tikėjimai ir burtai, mokiniai skatinami Kūčių naktį juos prisiminti.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacija ,,Aš – oratorius“.

Mokiniams kone kasdien tenka kalbėti, atsakinėti girdint klasės draugams, mokytojams. Tiesa, ne kiekvienam tai kelia malonumą. Kodėl vienas mokinys, nors ir nelabai gerai išmoko pamoką,
bet visai drąsiai išrėžia, ko išmoko, kam nepritaria, o štai kitas, nors viską puikiai išmoko, bet atsistojęs suakmenėjo ir negalėjo ištarti nė žodžio. Ar žinote, kad dauguma žmonių labiau nei mirties bijo kalbėti viešai? Kaip įveikti ar bent susidraugauti su šia baime ir gebėti sužavėti visus savo kalba? Edukacijos metu mokiniai išbandys įvairius pratimus: liežuvio mankštą, kvėpavimo treniruotę, greitakalbes, kurios tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek kvailokai ir juokingai, tačiau yra naudingos, reikalingos, tam kad liežuvis ir visi kiti kalbos padargai nudirbtų savo darbą tinkamai. Ne veltui senovės lietuviai turėjo sugalvoję tiek daug greitakalbių ir kitokių smulkiosios tautosakos žanrų. Išmokime pritaikyti šį žodinį palikimą ir šiais laikais. Edukacijos praktinėje dalyje mokiniai užsiims kūrybiniu rašymu ir kurs savo originalų vaizdo prisistatymą. Grupė diskutuos, dalinsis pastebėjimais, mintimis, mokysis etiškai, kritiškai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę.
Rodomi įrašai: 1 - 10760