Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Etninė kultūra

Kiaušinių marginimas vašku

Tikslas – supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais, ornamentika ir išmokyti dažyti kiaušinį vašku. Uždaviniai: supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais,
atskleisti šiuolaikinius ir tradicinius kiaušinių marginimo būdus, ornamentus, jų simboliką ir reikšmes, išmokyti nudažyti kiaušinius tradiciniu vaško būdu. Šis edukacinis užsiėmimas vyksta muziejaus edukacinėje salėje, galime atvykti ir į mokyklą. Kai edukacinis užsiėmimas vyksta muziejuje, vedėjas, trumpai pristatęs parodą, vedasi į edukacinę klasę ir pasakoja apie Velykų tradicijas, pakviečia apžiūrėti margučių kolekciją, kuri supažindina su įvairiais marginimo būdais. Vedėjas aiškina raštų, ornamentų ypatumus, spalvų reikšmes, supažindina su kiaušinių marginimo vašku priemonėmis, parodo, kaip reikia dirbti. Pabaigoje dalyviai dalinasi savo nuomone apie atlikimo sunkumus, mena mįsles, balsuoja ir renka įdomiausius, spalvingiausius margučius. Edukacinis užsiėmimas siekia praplėsti ir papildyti bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinį.
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Etninė kultūra

Programa „Auskit vykit, mano rankos“

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su vienu iš seniausių lietuvių moterų amatu – audimu, ugdyti meilę istoriniam etnografiniam kultūriniam paveldui. Uždaviniai: 1. Supažindinti
ir duoti išbandyti audimui reikalingus įrankius ir verpalus. 2. Aptarti ir išbandyti audimo būdus. 3. Supažindinti su audinių raštais, jų paplitimu etnografiniuose rajonuose. Užsiėmimo metu dalyviai trumpai supažindinami su verpalų, audimo ir audinių istorija. Aiškinamasi, kas tai yra audinys, aptariami ir praktiškai išbandomi audimo būdai bei susipažįstama su audimo bei verpimo įrankiais. Pabandoma verpti ir austi. Dalyviai susipažįsta su atskira, ypatinga audinių rūšimi – juostomis. Tai seniausi iš visų lietuvių liaudies audinių. Juostos audžiamos visame Lietuvos etnografiniame plote. Archeologinių kasinėjimų metu yra aptikta juostų fragmentų ir audimo įrankių iš VIII–XVI amžių. Prienų rajone 1967 m. kasinėjant Medžionių piliakalnį buvo rastas juostos fragmentas, kuris, kaip spėja mokslininkai, gali būti 1600 metų. Lietuvoje buvo paplitę keturi juostų audimo būdai: vytinis, pintinis, kaišytinis ir rinktinis. Užsiėmimo metu susipažįstama su juostų audimo būdais, dalyviai turi galimybę išmokti austi vytines juostas. Reikia vos kelių medinių stačiakampių kaladėlių, kurių visuose kampuose išgręžta po skylutę. Į tas skylutes suveriami siūlai, po to vienas galas pririšamas prie medžio, kitas prie juosmens. Audžiant tarp suvertų siūlų į kaladėles pasidaro tarpas (žiotys), pro jas prakišamas ataudas, kurio audžiant nesimato, tik juostos kraštuose prabėga taškeliai, ir prispaudžiama tiesiog ranka. Dalyviai supažindinami su juostų raštais, jų prasme ir simbolika. Žinias apie juostų raštus programos dalyviai galės pritaikyti gamindami suvenyrus iš popieriaus, medžio ar kitos gamtinės medžiagos; galės juos pritaikyti buityje, juostų raštų ornamentais pasipuošti drabužius, naudoti kaip lietuviškos tapatybės ženklą. O išaustas vytines juosteles galės panaudoti kaip knygos skirtuką ar apyrankę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra"

Edukacinio užsiėmimo ,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra“ tikslas – pažintis su judaizmu. Tai puiki proga pamatyti autentišką Toros ritinį ir sužinoti kada ir kur Mozės Penkiaknygė
buvo gauta, kiek ir kokių Toros simbolių esama, kas yra Talmudas ir kodėl jis būtinas studijuojant Torą, kaip atsiranda naujas Toros ritinys, kada ir kaip jis yra skaitomas, kokios yra jo įnešimo į sinagogą apeigos ir kada ritinys būna laidojamas. Taip pat kalbama apie Toros ritinio gamybą, rašymą, puošybą, saugojimą, Toros dovanojimo šventę Šavuot ir jos prasmę. Užsiėmimo metu taip pat gilinamos žinios apie dekalogą arba Dešimt Dievo įsakymų. Kartu su edukatore ieškoma atsakymų į klausimus: kada ir kur jie buvo duoti? Kodėl Mozė gavo ne vieną, o dvi Toras? Kodėl Dievo įsakymų yra tik dešimt, nors pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių? Kokia bausmė gresia įstatymus pažeidus? Susitikimo metu taip pat kalbama apie skirtingas įsakymų rūšis ir tai, kaip įsakymus interpretavo žymiausi Toros komentatoriai. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai supažindinami su judaizmo simboliais, sužino žodžių jadas, talitas, teflinas reikšmes, patys bando pūsti šofaro ragą. Būdami istoriniame žydų bendruomenės pastate, matydami autentiškus eksponatus, užsiėmimo dalyviai sužino apie šią tautinę grupę, įsiliejančią į daugiakultūrį ir daugiakonfesį Lietuvos paveldą, praplečia savo žinias apie skirtingas religijas. Tokiu būdu ugdo toleranciją bei plečia kultūrinį sąmoningumą.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Įveik savo baimes!“

Ar lankeisi šikšnosparnių urve? O ar teko liesti žaltį, tarakoną, šimtakojį, agamą ar mėlynliežuvį scinką? Ar žinai, kodėl gamtoje nuodingi ir kūną paralyžuojantys ropliai yra visiškai
nenuodingi ZOOPARK zoologijos sode? Kodėl šikšnosparniai nesivelia į plaukus? Kuo naudingi tarakonai? Ką bendra turi driežas ir kupranugaris? Kaip senovėje lietuviai bandydavo “išvyti” tarakonus iš savo namų ir ką darydavo namuose radę žaltį? Apsilankyk edukacinėje programoje ir turėsi ne tik atsakymus į klausimus, bet ir išskirtinę galimybę įveikti savo baimę ir iš arti pamatyti bei paliesti gyvūnus, kurių iki šiol bijojai! Taip pat tavęs laukia paslapties dėžutė, kurios turinį sužinosi tik įkišęs ranką į ją, ir iš jutiminio potyrio turėsi pasakyti, kas ten, viduje, yra.
Dailė, Etninė kultūra

Svajonių angelas

Tikslas – supažindinti su liaudies meno atstovų ir profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį
mąstymą, dekoruoti medinį angelą pateiktomis piešimo priemonėmis. Uždaviniai: 1. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius liaudies meno tapybos darbus, išryškinant žymiausius Šiaulių regiono ir Lietuvos kūrėjus. 2. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbus, atliktus įvairiomis technikomis bei atspindinčius angelų vaizdavimo moderniojoje dailėje raidą. 3. Supažindinus su skirtingomis angelų išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje tapyboje ir grafikoje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų mokinius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, dekoruoti medinį angelą. Darbo metodai ir priemonės Užsiėmimo metu naudojamas muziejuje esančios tapybos ir grafikos ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant darbų atlikimo techniką, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsitraukiant į diskusiją. Pasinaudojant multimedija, pateikiami žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų tapybos ir grafikos kūrinių pavyzdžiai angelų tematika. Praktinės dalies metu mokiniai, pasinaudodami pateiktomis piešimo priemonėmis, dekoruoja medinį angelą. Numatoma veikla Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančią tapybos ir grafikos kolekciją angelų tematika, supažindinsime su angelo sąvoka ir reikšme. Vieni angelai saugo ir globoja, kiti – pildo norus ir svajones. Mokiniai galės „norų išpildymo rutulyje“ gyvenantiems angelams patikėti savo slapčiausias svajones. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos medinį angelą pasirinktais raštais, paversdamas jį savo svajonių angelu.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Rodomi įrašai: 1 - 10297