Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

KŪČIUKAI IR AGUONPIENIS

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie šv. Kūčių pagrindinius valgius ir tos dienos atliekamus namų
ūkio darbus, pristatoma Kalėdinės eglutės atsiradimo namuose ir puošimo istorija. Praktinės užduoties metu kepami kūčiukai-prieskučiai. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kokių ingridientų reikia kūčiukų-prieskučių tešlos paruošimui, patys kočios tešlą, mokysis pjaustyti prieskučius, paruošti kepimui skardą ir į ją sudėti paruoštus kūčiukus-prieskučius. Sužinos kas yra aguonpienis ir kaip jis gaminamas. Patys trins ir suks aguonų grūdelius iki baltumo. Kol keps kūčiukai susiskirstę į komandas dėlios Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio dėliones, kurių dydis yra 1x1,5 m. Iškepus kūčiukams pasiruoš stalą ir visi drauge ragaus savo iškeptus kūčiukus su pagamintu aguonpieniu. Edukacija sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdelėje, o bendras susėdimas prie stalo primins apie artėjančias gražiausias metų šventes.
Etninė kultūra

Lino kančia

Edukacinėje programoje bus demonstruojami lino apdirbimo įrankiai, todėl lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys dalyvauti linų apdirbimo procese. Edukacinio renginio
metu bus kalbama apie lino auginimo tradicijas Lietuvoje, praktinę lininio audinio naudą, lino gydomąsias savybes bei jo vietą lietuvių papročiuose ir apeigose. Skambės Panemunėlio jaunimo atliekamos dainos apie liną. Renginį pagyvins mokinių skaitomos eilės, mįslės, patarlės, priežodžiai apie liną. Susipažins su ilgaamžės tautodailininkės, audėjos Veronikos Siminonienės nuostabių audinių paroda, kurioje eksponuojami senoviniai lino rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės. Dalyviai patys gali išbandyti kai kuriuos darbus. Užsiėmimo pabaigoje vaišinamasi karštomis bulvėmis su sėmenimis.
Etninė kultūra

Užpalėnų sakmė

Paslaugos gavėjai pasitinkami Užpalių miestelio centre, trumpai, remiantis tautosaka, pristatoma miestelio istorija. Vaikai suskirstomi į tris grupes t.y. sakmės herojus: laumes, pelkių
monus ir gamtos reiškinius. Grupėms vadovaus paslaugos teikėjo nariai. Dalyvių autobusu vykstama iki Lygamiškio piliakalnio kurio papėdėje yra Laumės valtis. Susipažinus su Aukštaitijos kanklių meistro J. Lašo instrumentu atliekami lauminėjimo ritualai. Vykstant užsiėmimui, dalyviai bendraudami atskirai grupėmis ir komandoje žaisdami, eidami ratelius, atlikdami ritualus kurs vieną sakmę apie Užpalius. Ant piliakalnio bus žaidžiami žaidimai kurių metų „konfliktuoja“ laumės ir „pelkių monai“. „Gamtos reiškiniai“ sustabdo konfliktą ir visus veda prie netoliese esančio Krokulės šaltinio. Atlikus apsiprausimo šaltinio vandeniu ritualą baigiama kurti sakmė ir baigiasi užsiėmimas.
Etninė kultūra

Etnodūzgės

Etnodūzgės - pažintinė etnokultūrinė programa - kelionė po Lietuvos etnografinius regionus, tiesioginis prisilietimas prie lietuvių tautinių kostiumų ir šokių. Programos metu bus šokami
XIX amžiaus pab.- XX amžiaus pradžios tradiciniai lietuvių liaudies šokiai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su nesudėtingais tradicinių šokių - valso, polkos žingsneliais. Edukacinio užsiėmimo dalyviai taip pat sužinos, kokiais rūbais vilkėjo mūsų senoliai. Jiems bus pristatyta tautinio kostiumo istorija, vaikai gyvai apžiūrės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius drabužius. Programos pabaigoje žinias įtvirtins atlikdami kūrybines užduotis.
Etninė kultūra

Liaudies muzikos edukacija „Kai aš mažas buvau...“

Edukacijos „Kai aš mažas buvau...“ metu 1-4 klasių moksleivių grupės supažindinamos su tradiciniais lietuvių liaudies piemenų instrumentais. Renginio metu mokiniai išgirs ir autentiškus
įrašus, ir instrumentų atsiradimo istoriją bei patys galės muzikuoti birbyne, ožragiu, molio švilpyne, dambreliu, kanklėmis, skudučiais, skrabalu. Pasitelkiant liaudies pasaką vaikai su piemenų instrumentais sukurs pasaką savaip – įgarsindami veiksmus, veikėjus. Viktorina, kitos kūrybinės užduotys grupelėse padės kitaip pažvelgti į liaudies instrumentus. Edukacija siekiama aktualizuoti etninės kultūros temas taip priartinant prie šiuolaikinių vaikų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė ekskursija "Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką"

Ar buvote dvare, kurio istoriją slepia slapti kodai? Jei ne, kviečiame išbandyti išmanųjį istorijos pažinimo būdą! Edukacinė ekskursija „Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką“
prasideda pasivaikščiojimu po 15 ha dvaro parką, kurio metu gidas supažindina su unikalia dvaro valdytojų, parko ir dvaro rūmų istorija, jame vyravusio gyvenimo būdo specifika nuo viduramžių iki naujausiųjų laikų. Parko teritorijoje mokiniai apžiūrės dvaro sodybos svirną, rūkyklą, pirtį, oficiną, patrankų aikštelę, sužinos jų paskirtį ir atsiradimo istoriją. Keliaudami angliško tipo parko takeliais, mokiniai matys ir šiuolaikines skulptūras - "Lelija", "Saulės laikrodis", "Angelų medis" ir kt., kurios žavi originalumu, įdomiu kūrybiniu sprendimu ir idėjos pateikimu. Po apžvalginės ekskursijos mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna dvaro parko teritorijos žemėlapį bei užduotį, kurią atlikti gali tik suradę ieškomą objektą, pažymėtą konkrečiu užduoties numeriu (pvz. 15). Suradę lentelę pažymėtą numeriu, iššifruoja QR kodų pagalba joje esančią užduotį. Atsakymo ieško šalia esančiuose informaciniuose stenduose arba prisimena pasakojimą. Teisingą atsakymą įrašo į tuo pačiu numeriu pažymėtą užduoties - kryžiažodžio vietą. Naudodamiesi savo mobiliais įrenginiais ir programėlėmis skaitančiomis QR kodus, mokiniai turi nuskenuoti visus kodus, užpildyti užduotį ir perskaityti raktažodį (raktažodžio raidės bus „pasislėpę“ užduoties langeliuose romėniškais skaičiais (pvz. XI)). Atlikę visas užduotis, dalyviai sužino raktinius žodžius. Vadinasi, edukacija jau eina į pabaigą! Dalyviai turi kuo greičiau ateiti į sutartą vietą ir atidaryti paslaptingą „lobių skrynią". Gidas užduočių lape patikrins ar raktiniai žodžiai teisingi. Pirmieji, teisingai atlikę užduotį, gauna prizą! Edukacinė ekskursija užbaigiama įsimintinu dvarišku siurprizu - švediškos patrankos šūviu!
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Visus gyvūnėlius sunku apsakyti“. Pažinkime tradicinius lietuvių liaudies muzikos instrumentus

Užsiėmimo metu mokiniai susipažins su įvairiais tradiciniais lietuvių liaudies muzikos instrumentais, jų skiriamaisiais bruožais, techninėmis galimybėmis, klausys jais grojamų kūrinių.
Šiam edukaciniam užsiėmimui muziejuje yra pagamintas liaudies muzikos instrumentų komplektas, todėl praktinio užsiėmimo metu mokiniai gali patys pagroti įvairiais muzikos instrumentais, bandyti kurti lietuvių liaudies dainos „Siuntė senis ožką“ vokalinę instrumentinę versiją. Jos garso įrašą užsiėmimo pabaigoje dalyviai galės išklausyti ir įvertinti.
Rodomi įrašai: 1 - 10440