Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mamutės auselės

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Mokysis atpažinti ir išreikšti meilės kalbą
per maistą. Išmoks pasigaminti suvalkietišką patiekalą - auseles.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Akmens amžiaus žmogaus piešiniai - tapyba ant akmenų (Nuotolinė paslauga)

Edukacinis užsiėmimas „Tapyba ant akmenų“. Užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinti su seniausiais akmens amžiuje kurtais piešiniais ant uolų. Mokiniai sužinos kaip ir iš ko buvo
gaminami priešistoriniai dažai. Edukacijos metu dalyviai gyvai matys kaip piešiama ant akmenų vietoje pasigamintais autentiškais dažais iš ochros ir kitų sudedamųjų augalinių dalių. Šie užsiėmimai skatins dalyvių kūrybiškumą bei suteiks gilesnį supratimą apie pirmykščio žmogaus pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, meno suvokimą, tam tikrus įpročius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Pabūk amatininkas: vytelių pynėjas“

Edukacija „Pabūk amatininku: vytelių pynėjas““ - tai veikla, atskleidžianti moksleivio kūrybiškumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę ir savarankiškumą, dirbinių formų ir funkcijų
darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Valanda su telšiške (Išvažiuojamoji)

Telšiai – Žemaitijos sostinė, o joje gyvenantys didžiuojasi kalbėdami telšiškių tarme. Gimiau ir užaugau žemaitiškai kalbančioje aplinkoje, tad per užsiėmimą kalbėsiu tarmiškai ir
stengsiuosi papasakoti, kuo telšiškių patarmė ypatinga ir išskirtinė. Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; veiz ī knīga, mata špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Mūsų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kramė (‘galva’), veizolai (‘akys’), blezdinga (‘kregždė’), kuisis (‘uodas’), notnerė (‘dilgėlė’), kūtė (‘tvartas’), ledžinga (‘pačiūža’), žiogspira (‘pjuvena’), žiužis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresna (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Man mano tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė, kuriuo norėčiau pasidalinti su jumis.
Literatūra, Etninė kultūra

Žodžių mūšis

Edukacinio užsiėmimo metu „Žodžių mūšis“ bus gilinamos lietuvių kalbos žinios, iš naujo atrandamas tautosakos kraštas. „Žodžių mūšio“ užduotys yra pateiktos žaidimo forma, bus vykdomi
raidžių, kirčiavimo, patarlių bei mįslių žaidimai. Dalyviai susivienys ir kartu stengsis įveikti užduotis, tai lavins komandinio darbo įgūdžius. Užduotys yra pateiktos žaidimo forma, tad dalyviams bus lengviau įsiminti pateiktą lietuvių kalbos informaciją ir skatins siekti gerų rezultatų bei būti pažangiems lietuvių kalboje. Užsiėmimas „Žodžių mūšis“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Užgavėnės" (1 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių apeigomis: pasivažinėjimo, laistymosi supimosi, būrimų tradicija. Akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa.
Pristatomi persirengėlių būrio personažai: gyvūnų, žmogaus pavidalo, antgamtinių padarų kaukės. Išryškinama savo - svetimo priešprieša. Didesnis dėmesys skiriamas „žydui“ – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui. Mokomasi persirengėlių būrio oracijų.
Dizainas, Etninė kultūra

,,Adventinis vainikas"

Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Dalyviai prisimins svarbiausius aspektus, susijusius su Kristaus atėjimo šventės laukimo laikotarpiu, advento reikšme, Adventinio
vainiko pynimo samprata, paklausys ir patys susipažins su Adventinėmis giesmėmis. Edukacijos metu dalyviai išmoks pasigaminti Advento vainiką naudodami gamtinę medžiagą. Susipažins su vainiko atsiradimo istorija. Sužinos ką reiškia žodis Adventas, adventinio vainiko reikšmę (keturios žvakės – keturios savaitės), kad Adventinis vainikas – tai apskritimas, simbolizuojantis mūsų gyvenimo begalinį ratą, nėra pradžios, nėra ir galo, kad tai amžinybės simbolika. Susipažins su Advento laikotarpio papročiais, tradicijomis. Sužinos ką mūsų seneliai veikdavo, kokius darbus dirbdavo, o kokių nebuvo galima dirbti. Išgirs apie senuosius orų spėjimus. Pasakojimo metu dalyviai bus pakviesti kurti stebuklingą švenčių laukimą ir pasigaminti Adventinį vainiką – mielą ir prasmingą namų aksesuarą, kuris džiugins šiuo tamsiuoju metų laiku. Edukacijos vadovas parodys kelis vainiko karkaso darymo metodus naudojant įvairias gamtines medžiagas. Dalyviai išmoks skoningai naudoti floristikoje naudojamus puošybos elementus, juk Advento vainiko puošyboje gali atsispindėti visi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai, ką mes patyrėme per praėjusius metus. Į namus sugrįš nešini ne tik advento vainiku, bet ir Adventine nuotaika.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo išvažiuojamoji edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Rodomi įrašai: 1 - 10607