Lėlių teatras, Etninė kultūra

Programa „Linas rengia ir maitina“

Anot senų žmonių, „nei vienas augalas pasaulyje neiškenčia tiek daug kančių kaip linas, tačiau ir ne vienas augalas neatneša žmonėms tiek naudos, grožio ir laimės“. Patarlė sako, kad
linas – dengia, linas – rengia, linas – perša ir vestuves rengia. Senolių įsitikinimu, linas turi ypatingų galių kovojant su piktosiomis dvasiomis. Apie tai ir dar daugiau vaikučiai sužinos mūsų parengtoje programoje „Linas rengia ir maitina“. Tikslai ir uždaviniai: (1) supažindinti su lino istorija nuo sėmenų iki drabužių; (2) suteikti žinių, kada vartoti linų produktus – sėmenis ir linų sėmenų aliejų; (3) paaiškinti, kaip iš kieto stiebelio atsiranda švelnus lino pluoštas; (4) išmokyti pasigaminti lininių servetėlių. Programos metu dalyviai: pamatys trumpą spektakliuką „iš lagamino“, kurio metu sužinos apie lino vargus; susipažins su linu dainose, eilėraščiuose, patarlėse, minklėse; apžiūrės, kaipgi atrodo mūsų senelių taip vertintas linas kaip augalas, kaip pluoštas ir kaip maisto produktas; paragaus linų sėmenų, iš lino stiebelio pagamins lino siūlą; išbaidę piktą velnią, ragaus duonelės su linų sėmenų aliejumi, sužinos apie naudingąsias jo savybes; pasistiprinę kibs į darbus ir ilgam prisiminimui kiekvienas programos dalyvis pasigamins nepakartojamą lininę servetėlę. Pasiekimų aprašas: po veiklos dalyviai sugebės: pažinti linų sėmenis, nusakyti, kam jie vartojami ir kuo naudingi. Žinos, kad linas – augalas, iš kurio gaminami siūlai ir audžiamos medžiagos. Išmoks naujų žodžių ir įtvirtins girdėtus: sėmenys, stiebelis, lino galvelė, aliejus, spaliai, pluoštas, siūlai, medžiaga, audeklas. Gebės iš audinio skiautelės pešiojimo būdu pasidaryti rankdarbį. Mokės paniūniuoti aukštaitišką linų rovimo dainą. Dalyviai nesidrovės pasiūlyti savo pagalbos tam, kuriam nesiseka. Grupė taps draugiškesnė.
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keramikos ABC

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Keramikos ABC“ skirtas III–IV klasių mokiniams. Užsiėmimo metu teorinės ir praktinės užduotys pritaikomos pagal mokinių amžių, specialiuosius
poreikius. Mokiniai susipažins su unikalia keramikos dirbinių kolekcija V. Valiušio keramikos muziejuje, keramiko darbo įrankiais ir dirbtuvėmis. Stebės Lietuvos puodžių karaliaus penkių keramikos dirbinių – virimo puodo, ąsočio, puodynės, dubens, butelio – žiedimo procesą. Gautas teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą, puošybą mokiniai turės galimybę pritaikyti praktinių užsiėmimų metu – patys žiesdami, lipdydami, dekoruodami. Mokiniai patirs prasmingą kūrybinį džiaugsmą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kai dangus nusileidžia ant žemės"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su senoviniu lino apdirbimu: linų rūšimis, sėja, linų rovimo, karšimo, mirkymo, klojimo, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo darbais. Išryškinamos
bendruomeninės darbų tradicijos: linarovio, linamynio, linabrukčio talkos, verpimo vakaronių paprotys. Išryškinamos tradicinės kultūros vertybės: darbštumas, pareigingumas kantrybė. Aptariamas linų pluošto naudojimas tradiciniame valstiečių ūkyje. Demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai. Aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse. Sekamos sakmės „Deivės verpėjos“, „Lino kančia“. Didesnis dėmesys skiriamas jaunimo bendruomeninėms tradicijoms – patalkių vakarėliams, kuriuose jaunimas šoko, dainavo, ėjo ratelius, vaišinosi, žaidė žaidimus, sprendė jaunimo bendruomenės problemas, turėjo progą parodyti savo jėgą, vikrumą, sumanumą. Naudodamiesi autentiškų įrankių kopijomis, moksleiviai išbando įvairius linų apdirbimo darbus: karšia, kulia, mina, bruka, šukuoja, verpia. Einami smagūs jaunimo patalkių vakarėlių rateliai „Pasėjau linelius“, „Linelius roviau“, „Auskim, sesutės, abrūsus“. Moksleiviai ragauja linų sėklų.
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Žvakių liejimas – nuo seno žinomas amatas. Seniau šiuo amatu užsiimdavo nedaugelis, dažniausiai moterys ir vaikai žvakes liedavo ilgais žiemos vakarais. Žvakė senovėje buvo
nepakeičiamas šviesos šaltinis. Taip pat žvakę liedavo gimus vaikeliui, kurią vėliau uždegdavo ir per krikštynas. Ta pati žvakė degdavo per tuoktuves, o vėliau ir per laidotuves, kai žmogų į Anapilį palydėdavo grabnyčių žvakių šviesa. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu lektorius pasakoja ir dalyviai supažindinami su žvakių liejimo amatu, su papročiais bei tradicijomis, susijusiais su žvakėmis. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis pasigamina po dvi kvapnias, natūralaus bičių vaško žvakes. Vieną senoviniu būdu – mirkant dagtį į karštą vašką ir lėtai „auginant“ žvakę. Kita žvakė susukama iš jau pagamintų vaškuolių. Naudojant šias dvi technikas vaikams parodoma, kaip skiriasi senasis ir naujasis būdai. Kuo autentiškas būdas pranašesnis už šiuolaikinį ir pan.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Iš auksinio šiaudo: šiaudiniai žaislai eglutei“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su šiaudinių
dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.
Etninė kultūra

„Lino kelias“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su linų svarba lietuvių gyvenime, su linų auginimo ir apdirbimo papročiais. Pirmiausia mokiniams pasakojama lino istorija – legenda apie tai,
kaip merginą nuo velnio išgelbėjo. Dalyviai supažindami su smulkiąja lietuvių tautosaka, kurioje minimas linas. Vėliau pristatomas „lino kelias” – nuo sėklos iki audinio – nuo sėjos, ravėjimo, rovimo, atsiklojėjimo, vežimo į kluoną, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo, verpimo, audimo iki apdailos, skalbimo, balinimo, dažymo, lyginimo. Mokiniams suteikiama galimybė ir patiems išbandyti linų apdirbimo darbus, verpimo, audimo amatus. Skyriuje įrengti stendai, vaizdžiai iliustruojantys pasakojimus, sukaupta linų apdirbimo įrankių kolekcija, galima praktiškai juos išbandyti, pademonstruoti. Taip pat yra verpimo rateliai, audimo staklės, pasakojimo metu tiesiogiai demonstruojamas veiksmas, austiniai drabužiai, rankšluosčiai, staltiesės. Edukacijos metu dalyviai vaišinami juoda duona su sviestu ir kepintais sėmenimis. Siekiama, kad vaikai susipažintų su senosiomis lietuvių tradicijomis, susidomėtų tradiciniais amatais ir etnokultūra, juos puoselėtų.
Etninė kultūra

Audimo mokyklėlė

Programos tikslas – suteikti mokiniams galimybę susipažinti ir išmokti austi rinktinių raštų ir vytines juostas. Edukacinė programa sudeda iš dviejų dalių: Mokinių supažindinimas su
rinktinių raštų ir vytinėmis juostomis, jų audimo tradicija, spalvomis, raštais, audimo priemonėmis ir juostų kūrybišku panaudojimu šiandien. Praktinio užsiėmimo metu išmokstama vyti arba austi juosteles. Atsižvelgiant į mokinių amžių, siūlome rinktis vieną iš šių audimų būdų: 1-4 klasių mokiniams: vytinių juostų audimas kortelėmis. 3-4 klasių mokiniams: rinktinių raštų juostų audimas staklėmis. 5 – 10 klasių mokiniams: vytinių juostų audimas kortelėmis. 5 – 10 klasių mokiniams: rinktinių raštų juostų audimas staklėmis. Su grupėmis dirbs 2 rinktinių raštų juostų audėjos edukatorės. Kiekvienas dalyvis išsiaus ir išsiveš dovanų juostelę. Išvažiuojamosios edukacijos paslauga teikiama tik Kretingos rajono ugdymo įstaigose.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Suvenyrinio laivelio gamyba“

Edukacinės programos "Suvenyrinio laivelio gamyba" dalyviai susipažins su tradiciniu amatu- laivo statymu ir Kuršių mariose plaukiojusiais laivais. Pasigamins po suvenyrą-
medinį laivelį, kurį patys suklijuos, nudažys ir pritvirtins bures. Sukurtas suvenyras bus puiki klasės ar mokinio kambario puošmena. Edukacinė programa gali būti teikiama kultūros centre arba jūsų pasirinktoje vietoje, užtikrinant, kad kiekvienam dalyviui bus suteikta sėdima vieta prie stalo, papildomas stalas (ne mažesnis kaip 50*50 cm) laivo maketui ir pakankamai vietos kilnojamai parodai (9 bėginiai metrai roll up stendams pastatyti).
Etninė kultūra

Duonos kelias

Lankytojai supažindinami su sėjos, arimo, derliaus nuėmimo papročiais, ekspozicijoje esančiais daiktais ir padargais, kurie naudojami javų auginimui ir apdirbimui. Po apžvalginės
ekskursijos vaikai suskirstomi į „rugių“, „miežių“, „kviečių“ komandas ir tarpusavyje rungtyniauja viktorinose, praktinėse užduotyse. Nugalėtojų laukia išskirtinis prizas – grūdų malimas rankinėmis pastatomomis ir akmeninėmis trinamosiomis girnomis.
Rodomi įrašai: 1 - 10304