Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuo kvepia namai: tradiciniai lietuvių valgiai“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Aukštaitijos regiono kulinariniu paveldu. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su lietuvių valstiečių maistu XIX a. 2-ojoje pusėje–XX a. pr.,
valgymo kultūra. 2. Suteikti žinių apie valgymo režimą, valgymo kultūrą. 3. Sudaryti sąlygas mokiniams gaminti bei ragauti Vidurio Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Priemonės: piesta, sviestamušė, sūrmaišis, kultuvė, spragilai, sėmenys, kanapės, varškė, grietinė, bulvės, rugiai, duona, girnos, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradiciniais Aukštaitijos regiono patiekalais, kasdieniais ir šventiniais valgiais, valgymo kultūra; demonstruojami tradicinės virtuvės namų apyvokos daiktai; praktiškai mokomasi atskirti grūdines kultūras: rugius, kviečius, avižas, miežius; didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis girnomis mala rugius, sviestamuše muša sviestą, piesta grūda kanapes; mokiniai stebi varškės gaminimo procesą; užsiėmimo metu ragaujama duonos giros, varškės, varškės sūrio, ruginės duonos, karštų bulvių, sėmenų bei kanapių; pristatant naują produktą ar patiekalą menamos mįslės, sakomos greitakalbės, mokomasi patarlių, priežodžių; demonstruojama garsinio mokomojo filmo „Tradiciniai lietuvių valgiai“ ištrauka. Rezultatai: mokiniai susipažins su tradiciniu lietuvių valstiečių maistu, elgesio kultūra, turės galimybę sukaupti maisto gaminimo patirties, išmoks keletą mįslių, patarlių, greitakalbių.
Etninė kultūra

Dūzgia bitelės avily

Ar girdėjai, ar matei, kaip bitelė dūzgia avily? Ar ji medų neša, ar gamina? Kokius lobius ji savo namelyje laiko? Iš kur atsirado bitės ginklas? Kas yra bičiulis ir su kuo jis
draugauja? Įvairiausių įdomybių sužinosim, pamatysim, išragausim, išuostysim, susipažinsim su jos dovanomis, pasigaminsim ir dovanėlę sau ar namams – stebuklingai kvepiančią žvakutę. Padraugausim, kaip bitutės draugauja. Programos tikslas – skatinti domėjimąsi bitininkystės amatu, atskleisti tradicinį ir apeiginį žmogaus ryšį su bitėmis, pagarbą joms, perteikiant per įvairius tautosakos elementus bei informacines technologijas. Programos uždaviniai: • Informacinių technologijų pagalba pristatyti bitininkystės amatą, ištakas, terminologiją. • Pasitelkiant įvairias tautosakos rūšis atskleisti žmogaus ryšį su bitėmis, lyginant archajiškas tradicijas su šiandieninėmis. • Žaidybinės veiklos metu ugdyti vertybines nuostatas, žmogaus pagarbą darbui, tautos papročiams, tradicijai, kalbai. • Praktinės veiklos pagalba skatinti dalyvių kūrybiškumą, gaminant vaško žvakę bei ją dekoruojant. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie bitininkystės amato ištakas, įdomybių apie bičių gyvenimą, bus atskleistos terminų „medus“, „bičiulis“ reikšmės, supažindinama su žmonių ir bičių šeimų „draugyste“. Ne tik apžiūrės bičiulių rakandus, tikrą korį, bet ir patys bandys atpažinti bičių produktus, užuodžiant ir net ragaujant medų, duonelę, žiedadulkes ar net pikį. Su papročiais ir apeigomis susipažins pasakojamosios, dainuojamosios bei smulkiosios tautosakos fone – pristatant prietarus, minant mįsles, dainuojant dainas, šokant ratelius, žaidžiant žaidimus. Pažaidę, padainavę dalyviai turės galimybę susisukti vaško žvakę iš vaškuolės bei ją dekoruoti norimais priedais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos"

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos“ vyksta nuo Jurginių (balandžio 23 d.) iki pat vėlyvo rudens. Kerdžiaus ragas kviečia mažuosius tapti piemenėliais ir sužinoti įvairių
dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai: iš medžio žievės ir mediniai lumzdeliai, skudučiai, švilpynės, šiaudo birbynės; visi dalyviai gali jais paraliuoti. Taip pat dalyviai išmoksta nusivyti virvutę ar virvę, padaryti pantį, žaidžiami tradiciniai piemenėlių žaidimai, ieškoma paslėptų daiktų. Galiausiai ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis. Šioje edukacijoje piemenėlių vargai nedideli, o pramogos – smagios.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Iš auksinio šiaudo: šiaudiniai žaislai eglutei“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su šiaudinių
dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Tikslas – per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, ugdant bendravimo, meninius, darbinius gebėjimus bei kompetencijas. Uždaviniai: •
Demonstruojant archajinį audimo būdą suteikti žinių apie vieną seniausių ir archajiškiausių audimo būdų – vytinį audimą, jo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, archeologinį-istorinį kostiumą, juostų papročius ir simboliką lietuvių etninėje kultūroje. • Atliekant praktines užduotis, leisti renginio dalyviams patirti kūrybos, grožio pajautimo džiaugsmą, pagarbą savo ir kitų tautų kultūrai, ugdyti darbštumą, kantrybę. • Skatinti ir padėti suprasti savo ir kitų tautų savitumo, tradicijų reikšmę šiandieniame gyvenime. Renginio pradžioje (dėviu VI a. kostiumą) demonstruojamas vytinis audimas (su kaladėlėmis) ir pasakojama apie šio audimo būdo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, rodomi juostų pavyzdžiai, apžvelgiama tradicinių juostų klasifikacija, pavyzdžiai, vytinių juostų paskirtis ir panaudojimas (prie tautinio kostiumo) seniau ir dabar. Pasakojama apie archeologinio kostiumo rekonstrukcijos ypatumus – aptariami senoviniai žalvariniai papuošalai, skiltuvas, peilis ir kt. Pasakojama apie juostų reikšmę tautos etninėje kultūroje, papročiuose, šventėse: 1. apjuosimas juosta kaip saugos ir gero linkėjimo ženklas; 2. juostos dovanojimas kaip ryšys tarp žmonių – kaip tradicinis suvenyras; 3. juostos audimas kaip apeiga – smulkiosios motorikos darbai kaip kompensacinė priemonė stresui pašalinti; 4. juostų „vartai“ – kaip riba tarp buvusio ir būsimo gyvenimo (abiturientų išleistuvės); 5. juostos užkabinimas ant objekto, t. y. jo sureikšminimas – dabar, pavyzdžiui, mažos juostelės užkabinimas ant automobilio veidrodėlio. Taigi renginio dalyviai atpažįsta savo aplinkoje tuos „ženklus“, siūloma pritaikyti ir praktikuoti tradicijas šiuolaikiniame gyvenime.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Minkysim, puodynėlę lipdysim“

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su liaudies keramikos tradicija ir puodynių lipdybos pagrindais. Uždaviniai: Supažindinti su puodininkystės amatu ir tradicijomis; aptarti senųjų puodų
rūšių įvairovę ir jų paskirtį; suteikti praktinius lipdybos ir dekoravimo pagrindus. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje tyrinėjame vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas, atkreipiame dėmesį į indo formas ir sužinome pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikeliame laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėjame muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažįstame su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Dalyviai analizuoja indų paskirtį, lipdybos būdą, dekorą. Praktinėje užsiėmimo dalyje kiekvienas dalyvis iš molio lipdo ir dekoruoja puodynėlę tūkstantmečius gyvuojančiu lipdymo būdu. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai lietuvių amatai šiandien“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais bei jų interpretacijomis šiuolaikiniame mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su tradiciniais
amatais, jų rūšimis; (2) pristatyti amatininkus, tęsiančius vietinių senųjų amatų tradicijas, atgaivinančius užmirštas technikas bei technologijas, pritaikančius jas šiandienos poreikiams; (3) supažindinti mokinius su šiuolaikinių menininkų darbais, besiremiančiais liaudies meno tradicija. Priemonės: lino audinys, teptukai, tekstilės dažai, mokomasis filmas, kompiuteris, multimedija. Metodai: interviu, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas – viktorina. Veiklos. Mokiniai supažindinami su senaisiais amatais: staliaus, kubiliaus, račiaus, klumpdirbio, rimoriaus, puodžiaus, audėjo, kalvio ir kt. Amatų pristatymas iliustruojamas sakmėmis, patarlėmis, mįslėmis. Demonstruojami muziejaus eksponatai: amatininkų dirbiniai ir naudoti darbo įrankiai. Supažindinama su vietos amatininkų dirbiniais, etniniais motyvais kuriančių menininkų darbais. Akcentuojama, kad XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje daliai bežemių ir mažažemių valstiečių amatas buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių; aiškinamasi, kur buvo išmokstama amato. Mokiniams pristatoma liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiai; suteikiama informacijos apie spalvinius liaudies meno kūrinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais mokiniai tapo ant lininio audinio. Demonstruojamas mokomasis filmas apie lietuvių tradicinius dailiuosius amatus. Rezultatai: mokiniai susipažins su įvairiomis senųjų amatų rūšimis, vietos amatininkų darbais, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją.
Muzika, Etninė kultūra

„Muzika Tavyje“ – praktinis muzikos užsiėmimas

Kaip ir kodėl atsirado muzika? Kokie buvo pirmieji muzikos garsai ir instrumentai? Kodėl muzika supa žmones nuo neatmenamų laikų? Kas yra ritmas? Kodėl mes šokame? Kodėl muzika kartais
gali pasakyti daugiau nei žodžiai? Į šiuos klausimus atsakymus surasti padės žinomas džiazo muzikantas ir pedagogas Remigijus Rančys. Užsiėmimo metu mokiniai atliks keletą praktinių muzikinių žaidimų, kurie lavina motoriką, koordinaciją, ritmo pojūtį bei kuria geresnį grupės tarpusavio ryšį. Vaikai susipažins su netradiciniais muzikos metrais ir ritmais. Užsiėmimuose atliekami pratimai yra sukurti remiantis Afrikos bei Pietų Amerikos genčių muzikinėmis tradicijomis bei ritualais. Tai muzikos pamoka, kuri pažadins ne tik kūną, bet ir sielą. Remigijus Rančys – džiazo kūrėjas, multiinstrumentalistas, valdantis saksofonus, klavišinius ir fleitą, komponuojantis ir aranžuojantis. Universalaus muziko stilistinės simpatijos remiasi džiazo tradicija, tačiau greta džiazo klasikos jį domina ir world muzika. Aktyviai koncertuojantis bei kuriantis Remigijus Rančys yra ne vieno žinomo projekto iniciatorius ir dalyvis. Taip pat muzikantas užsiima pedagogine veikla – veda edukacinius, praktinius muzikos bei komandinio ryšio užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.
Rodomi įrašai: 1 - 10121
Rodyti puslapyje: