Muzika, Etninė kultūra

Susipažink su Mažosios Lietuvos vėtrunge kitaip!

"Susipažink su Mažosios Lietuvos vėtrunge kitaip! Užsiėmimų metu vaikai bus supažindinami su vėtrungės-vėluko atsiradimo istorija-legenda, pasitelkiant šio krašto liaudies
dainas-ratelius, gaminant patiems vėtrungę. Užsiėmimas vyks 45 min. Jis susideda iš dviejų dalių . 1 dalis vyks bibliotekoje. Ji prasidės "bobutės" pasakojimu-legenda apie Mažąją Lietuvą, kaip atsirado vėtrungės, kuo jos ypatingos. Legendos eigoje bus įpinamos Mažosios Lietuvos liaudies dainos ir rateliai, atitinkantys temą ir vaikų amžių. Išklausę, susipažinę su vėtrungių legenda, gaminsis savo vėtrunges iš duotų medžiagų. 2. dalis, simboliškai paskelbus pertraukėlę, vyks kultūros centro dainavimo studijoje.(Ji tame pačiame pastate) Čia vyks edukacijos refleksija ir siurprizas: apsilankymas specialiai kultūros centre įrengtame "Šėlsmo" kambaryje, kuriame vaikai galės emociškai išsikrauti. Pagroti pagal paruoštas melodijas neįprastais muzikos instrumentais: bačkomis, lazdomis, kibirais, skardinėmis lėkštėmis, šaukštais ir. t.t., ir netgi pabrazdinti elektrinę gitarą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senųjų odinių dirbinių edukacija

Edukacinis užsiėmimas skirtas senojo Lietuvos amato (XIII-XVIII a.) - odininkystės ir senųjų odinių dirbinių produkcijos - pažinimui. Trumpos paskaitos metu supažindinama su
odininkystės ir odinių dirbinių įvairove remiantis archeologiniais ir istoriniais duomenimis. Paskaitos metu naudojama vaizdo prezentacija ekrane bei gausi įvairių laikotarpių archeologinių radinių rekonstrukcijų kolekcija. Pamokos metu bus galima išmėginti įvairių odinių dirbinių rekonstrukcijas. Moksleiviai taip pat išmoks atkurtos viduramžinės arba renesansinės (pasirinktinai) odos pynimo technikos. Pagamins įvairiaspalvę odinę "Draugystės apyrankę", kuria apsikeis su savo klasioku (-e).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Panevėžyje

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši lėlė tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Dizainas, Etninė kultūra

Nuodingi augalai

Edukacinė programa skirta supažindinti su nuodingais augalais mūsų aplinkoje, jų keliamu pavojumi bei apsisaugojimo priemonėmis. Mokiniai gaus augalų herbariumus ir besiklausydami ir
lygindama rodomas nuotraukas su turimais herbariumais atrinks nuodingus augalus. Susipažins su plokščiosios floristikos viena iš rūšių- atviručių kūrimu, kompozicijos taisyklėmis, klijavimo būdu. Iš džiovintų augalų kurs atviruką. Atviruką pasiliks sau. Dirbant menamos mįslės apie augalus. Tikimąsi, kad šių edukacijų metu įgytos žinios padės išvengti apsinuodijmų, skatins mokinių kūrybiškumą, gal net taps laisvalaikio užsiėmimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Etninė kultūra

Tradicinių juostų reikšmė lietuvių etninėje kultūroje

Tikslas – per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, ugdant bendravimo, meninius, darbinius gebėjimus bei kompetencijas. Uždaviniai: •
Demonstruojant archajinį audimo būdą suteikti žinių apie vieną seniausių ir archajiškiausių audimo būdų – vytinį audimą, jo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, archeologinį-istorinį kostiumą, juostų papročius ir simboliką lietuvių etninėje kultūroje. • Atliekant praktines užduotis, leisti renginio dalyviams patirti kūrybos, grožio pajautimo džiaugsmą, pagarbą savo ir kitų tautų kultūrai, ugdyti darbštumą, kantrybę. • Skatinti ir padėti suprasti savo ir kitų tautų savitumo, tradicijų reikšmę šiandieniame gyvenime. Renginio pradžioje (dėviu VI a. kostiumą) demonstruojamas vytinis audimas (su kaladėlėmis) ir pasakojama apie šio audimo būdo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, rodomi juostų pavyzdžiai, apžvelgiama tradicinių juostų klasifikacija, pavyzdžiai, vytinių juostų paskirtis ir panaudojimas (prie tautinio kostiumo) seniau ir dabar. Pasakojama apie archeologinio kostiumo rekonstrukcijos ypatumus – aptariami senoviniai žalvariniai papuošalai, skiltuvas, peilis ir kt. Pasakojama apie juostų reikšmę tautos etninėje kultūroje, papročiuose, šventėse: 1. apjuosimas juosta kaip saugos ir gero linkėjimo ženklas; 2. juostos dovanojimas kaip ryšys tarp žmonių – kaip tradicinis suvenyras; 3. juostos audimas kaip apeiga – smulkiosios motorikos darbai kaip kompensacinė priemonė stresui pašalinti; 4. juostų „vartai“ – kaip riba tarp buvusio ir būsimo gyvenimo (abiturientų išleistuvės); 5. juostos užkabinimas ant objekto, t. y. jo sureikšminimas – dabar, pavyzdžiui, mažos juostelės užkabinimas ant automobilio veidrodėlio. Taigi renginio dalyviai atpažįsta savo aplinkoje tuos „ženklus“, siūloma pritaikyti ir praktikuoti tradicijas šiuolaikiniame gyvenime.
Rodomi įrašai: 1 - 10494