Kultūros paveldas, Etninė kultūra

SUTARTINIŲ SINTEZĖ

Moksleiviai diskutuos kokią reikšmę turėjo sutartinių garsažodžiai bei tarmišnių žodžių reikšmė tekstuose. Kultūros ir meno renginyje išgirs kaip senosios sutartinės skamba atliekamos
sutartinių giedotojų grupės "Sėdauta". Kolektyvas pademonstruos archeologinį baltiškąjį kostiumą IX-XII a., mokiniai plės akiratį, supratimą apie senuosius kostiumus jų skirtumus. Sužinos apie tyrinėtojų spėjamą sutartinių atlikimo paskirtį. Moksleiviai patirs praktiškai sutartinų skambesio vibracijų poveikį. Intravertiški moksleiviai galės patys savarankiškai išbandyti giedojimo būdus panaudodami asmeninius išmaniuosius telefonus. Kviesime moksleivius burtis po kelis giedoti sutartines formuosime bendravimą, susiklausimą tarpusavyje. Mokysimės atlikti vėlyvesnio laikotarpio kolektyvines sutartines.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovės baltų gyvensena

Senovės baltų gyvensena – tai dviejų valandų patyriminė edukacija gamtoje įkurtame senoviniame kaimelyje, kuri supažindins dalyvius su dviem svarbiausiomis senovinio žmogaus gyvenimo
sritimis – karyba ir virtuve. Visus atvykusius dalyvius aprėdę senoviniais rūbais ir padaliję į dvi grupes, muziejaus edukatoriai vesis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Viena grupė 1val. praleis virtuvėje, o kita grupė tuo metu svečiuosis senovinio kario menėje. Po 1 valandos patirčių, grupės apsikeis. Tad kiekvienas dalyvis išbandys ir susipažins tiek su senovine karyba, tiek su virtuvės subtilybėmis. Po edukacijų, grupė turės galimybę dar 2val. papildomai praleisti gamtoje, išmėginti įvairiausius senovinius žaidimus ir pramogas, užkąsti savo atsivežtų užkandžių įrengtoje pavėsinėje. Plačiau apie senovinę virtuvę: Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Plačiau apie senovinę karybą: Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Lietuvos etnografinių regionų įdomybės

Tikslas – naudojant patrauklius ir įtraukiančius metodus, paskatinti mokinius domėtis savo šalies istorija ir kultūra (kultūros paveldu), mokyti ją saugoti ir puoselėti. Uždaviniai: 1.
suteikti vaikams žinių apie kiekvienam Lietuvos etnografiniam regionui būdingus bruožus; 2. supažindinti vaikus su papročiais, tradicijomis (žaidimais, dainomis, šokiais, tarminiais žodžiais, tautiniais drabužiais); 3. motyvuoti vaikus saugoti ir puoselėti senąsias tautos tradicijas, pritaikyti jas savo kasdienėje veikloje. Metodai: žaidimai, diskusijos-pokalbiai, pasakojimai, darbas grupėse, viktorina. Veikla. Edukacinių užsiėmimų „Lietuvos etnografinių regionų įdomybės“ metu vaikai „apkeliaus“ visus 5 Lietuvos etnografinius regionus. Šios netiesioginės kelionės metu jie susipažins su kiekvieno regiono ypatybėmis. Kad geriau įsimintų konkrečiam regionui būdingus bruožus, kiekviename regione mokiniai užsiims atitinkama veikla: žais žaidimą, klausysis sutartinės, spėlios tarminius žodžius ir pan. Kelionės pabaigoje, kad dalyviai geriau įsimintų išgirstą informaciją ir įtvirtintų įgytas žinias, specialiame žemėlapyje dėlios kiekvienam regionui būdingus atvaizdus-paveikslėlius. Šis edukacinis užsiėmimas pritaikytas 1–4 klasių mokiniams. Atsižvelgiant į vaikų amžių veikla bus diferencijuojama, skirsis pateikiamų užduočių lygis 1–2 ir 3–4 klasių mokiniams. 1–2 klasių mokiniams bus taikomos lengvesnės užduotys, mažiau pateikiama teorijos, daugiau bus organizuojama judrių ir žaidybinio pobūdžio veiklų. Mažiausieji užsiėmimų dalyviai bus supažindinami su keliais pagrindiniais kiekvieno regiono bruožais, pagal kuriuos jie galėtų juos atskirti. Šią informaciją jie nesunkiai galės pritaikyti programos metu organizuojamuose žaidimuose. 3–4 klasių mokiniams bus pateikiama daugiau informacijos, taip pat ir kritinį mąstymą ugdančių užduočių. Pateikiant teorinę informaciją (pasakojant) ant didelio Lietuvos žemėlapio bus dėliojamos iliustracijos.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykiška sagė

Edukacinio užsiėmimo pagrindinis tikslas – suteikti daugiau žinių apie zanavykų krašto buities puošybos elementus, simbolius, spalvas. Uždaviniai: 1) skatinti mokinių domėjimąsi etnine
kultūra; 2) suteikti žinių apie tradicinius zanavykų buities puošybos elementus, simbolius, spalvas; 2) supažindinti mokinius su ornamentiniu dekoravimu – vienu iš seniausių būdų, naudojamų žmogaus buičiai papuošti; 3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, demonstravimas ir iliustravimas, varžytuvės, individualus kūrybinis darbas. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: polimerinis molis, vandeniniai pieštukai, vandens indai, sviestinis popierius, įvairūs antspaudai ornamentams, metalinės formelės, kita dalomoji medžiaga. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalgine ekskursija po muziejų. Jos metu apžiūrimi konkretūs etnografiniai eksponatai: tapytos kraitinės skrynios, medžio dirbiniai (verpstės ir prieverpstės), audiniai, zanavykų tautinis kostiumas. Pasakojimo metu akcentuojami zanavykų kraštui būdingi puošybos – geometriniai, augaliniai, gyvūniniai – elementai, spalvinė gama, simbolika. Aptariama gyvybės medžio reikšmė ant kraitinių skrynių. Po trumpos apžvalgos užsiėmimo dalyviai varžosi tarpusavyje atsakinėdami į klausimus, susijusius su prieš tai išgirstu pasakojimu ir matytais daiktais. Vėliau dalyviai palydimi į kūrybines dirbtuves, kur kiekvienas gauna reikalingas priemones ir savo rankomis iš polimerinio molio nusilipdo po tulpės-lelijos žiedo arba paukščiuko formos sagę. Kūrybinio proceso metu mokiniai susipažįsta su polimerinio molio savybėmis, jį minko, kočioja, formuoja metalinių formelių pagalba tulpės-lelijos žiedą arba paukštuką, jį dekoruoja įvairiomis pasirinktomis faktūromis ir išdega krosnelėje. Atvėsusius darbelius mokiniai šlifuoja ir spalvina vandeniniais dažais. Savo rankomis susikurtą zanavykišką sagę pasiima į namus.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Laiko mašina šimtmečiu atgal“

Užsiėmimas vyksta Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre. Vaikai apsirengia lininiais rūbais ir sukdami „Laiko mašinos“ ratą nusikelia į praeitį šimtmečiu atgal. Muziejaus
etnografės padedami išsiaiškina, kokiais įrankiais proseneliai skalbė ir lygino audinius, iš kokių indų valgė, kokias mokyklines priemones vaikai nešėsi į mokyklą, kokius „batus“ avėjo ir iš kokio audinio buvo siuvami rūbai. Diskutuojant mokiniai analizuoja, kaip žmonės gyveno seniau ir gyvena dabar, kaip daiktai per šimtą metų patobulėjo. Iš stebuklingos skrynios traukdami senovėje naudotus daiktus, mindami mįsles sužino jų paskirtį ir kaip šie daiktai skamba žemaitiškai, pvz.: abrūsas (rankšluostis), zelkuorios (veidrodis), žekė (kojinė), dzieguorios (laikrodis), pruosos (lygintuvas), ledžingas (pačiūžos), zabuova (žaislas), skleininčė (stiklinė). Užsiėmimo metu mokiniai turi galimybę daiktus liesti ir kai kuriuos pabandyti naudoti, žiūri filmuką apie klumpių gamybą, žaidžia žaidimą „Auskim, sesės abrūsus“. Praktinėje dalyje mokosi pašyti vilną, plėšyti plunksnas ir jomis prikimšti pagalvę, rašyti žąsies plunksna, vaikščioti medinėmis klumpėmis. Užsiėmimas apibendrinimas žaidžiant žaidimą „Kas tai yra?“: pabaigdami žemaitiškus liaudies posakius, prisimena senovinių daiktų pavadinimus ir jų paskirtį. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai praplečia mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, suteikia naujos patirties ir puikių įspūdžių.
Etninė kultūra

„Nepažintas Pamario krašto skambesys“

Edukacijos „Nepažintas Pamario krašto skambesys“ metu moksleiviai kviečiami susipažinti ir iš naujo atrasti Pamario kraštą. Renginyje vaikai trumpai supažindinami su šio krašto
istorija, kultūriniu paveldu, folkloro puoselėtojais bei instrumentais, dainomis, šokiais. Kūrybinės užduotys grupėse padės dar labiau identifikuoti šio krašto ypatumus. Pažintis su instrumentais, dainavimas ir rateliai grupėje mokiniams padeda labiau pažinti vieni kitus, skatina kūrybiškumą ir suteikia progą neįprastai, smagiai praleisti laiką.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pažintis su Voruta – pažintis su praeitimi

Edukacinės programos tikslas – skatinti susidomėjimą Lietuvos istorija bei pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį kompleksą. Naudojant netradicinį metodą –
interaktyvų žaidimą, kurio metu, pasitelkus filmuotą medžiagą, senovinių buities reikmenų, ginklų, drabužių pavyzdžius, dalyviai ves paraleles tarp praeities ir dabarties. Priemonės – interaktyvaus žaidimo metu naudojamos techninės priemonės – nešiojamas kompiuteris, projektorius. Taip pat senovinių buities reikmenų, ginklų, drabužių, papuošalų pavyzdžiai. Filmuota medžiaga. Numatoma veikla – interaktyvus žaidimas, kurio metu naudojant šiuolaikines technikos priemones edukatorius visus dalyvius įtraukia į mįslingą praeities gyvenimą. Filmuota medžiaga ir naudojamų vaizdinių priemonių pagalba kuriamas mūsų protėvių kasdienybės paveikslas. Pateikiamos situacijos ir keliami klausimai, į kuriuos atsakymų ieškoma kolektyviai, susiskirsčius į komandas. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Istorijos, geografijos, literatūros, technologijų pamokų metu įgytų teorinių žinių papildymas. Kritinio mąstymo ugdymas, sugretinant ir palyginant, kaip mūsų protėvių kasdieninis gyvenimas skyrėsi nuo dabarties. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant komandines užduotis.
Etninė kultūra

,,Pinsim margą juostą "

Tai etnokultūrinė edukacija. Užsiėmimo trukmė - 60 min. Veiklos tikslas -pasitelkiant etninės kultūros tematiką ugdyti asmenybę, turinčią brandžią tautinę savimonę ir savigarbą,
suvokiančią etninės kultūros visumą ir jos santykį su dabartimi. Užsiėmimo metu dalyviai pirmiausiai žiūrės video pristatymą apie lietuvių tautines juostas. Po to dalyviams bus pristatyti du liaudies žaidimai apie juostų pynimą, audimą, vaikai bus įtraukti į šokius-žaidimus. Vėliau bus pristatytos įvairių Lietuvos regionų juostos, jų simbolika. Galiausiai dalyviai nusipins po pintinę ar apvaliąją pintinę juostą(pasirinktinai). Edukacinės programos metu pasitelkiami vaizdiniai edukacijos metodai bus jungiami su praktiniais, kūrybingumui ugdyti taikomais metodais. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimo edukacija

Tikslas – supažindinti su žvakės simbolika, reikšme ir tradiciniais vaškinių žvakių gaminimo būdais. Uždaviniai: (1) supažindinti su bičių vaško savybėmis, jo gavyba, nauda žmogaus
sveikatai ir buičiai; (2) supažindinti su žvakių liejimo amatu; (3) supažindinti su Zanavykų krašto patalpų apšvietimo istorija ir būdais; (5) nusilieti natūraliu bičių vašku kvepiančią žvakę. Metodai: aiškinamasis, pasakojamasis, autentiškų daiktų demonstavimas, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: Kompiuteris, multimedija, vaizdinė dalomoji medžiaga, kaitlentė, natūralus bičių vaškas, lininis siūlas (knatas), formelė žvakei lieti. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: dalomoji medžiaga, vaško gabalėlis, lininis siūlas, formelė. Veiklos aprašymas: edukacinio užsiėmimo metu vaikai supažindinami su senoviniu žvakių liejimo amatu, žvakės reikšme dvasinei kultūrai. Aptariama žvakės reikšmė ir simbolika žmogaus gyvenime (krikšto žvakė, žvakės per vestuves ir kitas šventes). Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su tradiciniais Zanavykų krašto apšvietimo prietaisais (liktarna, žibaline lempa, spingsule ir kt.) bei bitininko darbo įrankiais. Aptariami bičių vaško gavimo būdai, vaško ir medaus savybės, jų nauda žmogui. Praktinėje dalyje mokiniai stebi, kaip išlydomas vaškas, ir patys specialioje formelėje nusilieja natūralaus vaško žvakę su lininiu dagčiu. Pasigamintą darbelį užsiėmimo dalyviai išsineša namo.
Rodomi įrašai: 1 - 10434