Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Kita, Etninė kultūra

Protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?“

Edukacinės programos dalyviai susipažįsta su regiono, kuriame Jonas Basanavičius gimė ir augo, etnokultūra. Protų mūšio metu ne tik pasitikrinamos jau turimos žinios, bet ir daug naujo
sužinoma apie Suvalkijos regiono papročius, folklorą, architektūrą...
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovė žalvariu prabyla

Edukacinio užsiėmimo "Senovė žalvariu prabyla" metu, mes leidžiamės į kelionę laiku, apie 4000 m. atgal į Žalvario amžiaus laikotarpį Lietuvoje, kai šioje teritorijoje
aptinkami pirmieji gaminiai iš metalo. Užsiėmimas suskirstytas į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinėje dalyje susipažįstame su senąją Lietuvos ir Rokiškio krašto istorija, vario lydinių apdirbimo technologijomis, su baltų genčių pasaulėvoka ir pasaulėjauta bei laidosenos ir nešiosenos tradicijomis. Praktinėje dalyje gaminame žalvarinį baltišką papuošalą ir kiekvienas užsiėmimo dalyvis išeina su unikaliu suvenyru.
Dailė, Etninė kultūra

Svajonių angelas

Tikslas – supažindinti su liaudies meno atstovų ir profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį
mąstymą, dekoruoti medinį angelą pateiktomis piešimo priemonėmis. Uždaviniai: 1. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius liaudies meno tapybos darbus, išryškinant žymiausius Šiaulių regiono ir Lietuvos kūrėjus. 2. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbus, atliktus įvairiomis technikomis bei atspindinčius angelų vaizdavimo moderniojoje dailėje raidą. 3. Supažindinus su skirtingomis angelų išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje tapyboje ir grafikoje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų mokinius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, dekoruoti medinį angelą. Darbo metodai ir priemonės Užsiėmimo metu naudojamas muziejuje esančios tapybos ir grafikos ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant darbų atlikimo techniką, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsitraukiant į diskusiją. Pasinaudojant multimedija, pateikiami žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų tapybos ir grafikos kūrinių pavyzdžiai angelų tematika. Praktinės dalies metu mokiniai, pasinaudodami pateiktomis piešimo priemonėmis, dekoruoja medinį angelą. Numatoma veikla Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančią tapybos ir grafikos kolekciją angelų tematika, supažindinsime su angelo sąvoka ir reikšme. Vieni angelai saugo ir globoja, kiti – pildo norus ir svajones. Mokiniai galės „norų išpildymo rutulyje“ gyvenantiems angelams patikėti savo slapčiausias svajones. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos medinį angelą pasirinktais raštais, paversdamas jį savo svajonių angelu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keramikos edukacinė programa „Tavo rankose molis atgyja"

Keramikos edukacinė programa ,,Tavo rankose molis atgyja“ Programos pradžioje apžvelgsime keramikos raidą, susipažinsite su lietuvių liaudies lipdymo, dekoravimo tradicijomis,
technikomis. Programa pritaikyta 1-12 kl. mokiniams, pagal amžių, gebėjimus, specialiuosius gebėjimus, poreikius. Kuriant tradicinius keraminius indus, figūrėles ar kitokios paskirties darbelius, svarbu išlaikyti tradicijas: formas, spalvas, ornamentus. Stengsimės tradicijas tęsti, tačiau kiekvieno mokinio kūrybiškumas, jo supratimas, gebėjimas interpretuoti savaip, visada bus palaikomas, kiekvieno vidinis pasaulis yra kitoks, ir tai yra neatsiejama žmogiškoji vertybė. Lipdysime iš raudono, gelsvo, balto molio, taip pat šamoto. Lipdysime iš molio virvelių, formuosime darbus iš molio rutulio, konstruosime iš iškočiotos molio plokštės, junksime įvairias technikas .Darbo pradžioje nutarsime kokią techniką ir kokį molį naudosime užsiėmimo metu. Dekoruosime įvairiais būdais, taip pat archainiais motyvais – linijomis, taškeliais, spiralėmis, įspaudais, bei savo sukurtais dekoro elementais ir ornamentais. Sužinosite kas yra juodoji keramika, archajiškoji raugo technika. Sužinosite kas yra glazūra, angobas, kam ir kaip naudojami. Pilnai užbaigti darbus, reikalingi du užsiėmimai. Pirmojo užsiėmimo metu lipdysime savo kūrinį, jį puošime ornamentais, detalėmis, išdžiovintus darbus išdegsime specialioje krosnyje. Antro susitikimo metu vyksta glazūravimas, po glazūravimo darbai išdegami dar kartą , po išdegimo darbai keliauja pas autorius. Vieno užsiėmimo trukmė 2 val. Po edukacijos , mokiniams bus lengviau suprasti apie keramiką, jie turės žinių apie lipdymo, dekoravimo, darbų džiovinimo, degimo specifiką. Susipažins su keramikos dirbinio komponavimo principais. Molis - reikšminga priemonė, kūrybiniams, meniniams gebėjimams, estetikai ugdyti. Padės suprasti lietuvių liaudies meną, tautos paveldą, jo prasmę, išlikimo ir palikimo vertę. Skatins kurti gražų pasaulį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kalėdinės dzūkiškos patrovos

Edukacinis užsiėmimas „Kalėdinės dzūkiškos patrovos“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiėmimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas
namas-muziejus, kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamins dzūkišas "auseles", pyragėlius su įvairiais įdarais, formuos kūčiukus. Pagaminti valgiai bus pašauti į pečių kepti. Kol keps pečiuje, vaikai sužinos ką reiškė žiemos šventės mūsų proseneliams, ką jie veikė, kokios buvo tradicijos, tikėjimai, papročiai. Aptarsime su vaikais kaip jie dabar švenčia šventes su savo artimaisiais, aptarsime kokias tradicijas ir papročius galima pritaikyti naujoviškai, įdomiai ir patraukliai šiuolaikinėse šventėse. Kaip prasmingai praleisti laiką su artimaisiais. Kokia tradicijų ir papročių prasmė, ką jie reiškė mūsų senoliams. Aptarsime kokius paročius esame išsaugoje ir kaip juos galima perduoti ateities kartoms, kodėl tai yra svarbu. Vaikai sužinos kaip Lietuvos kaimuose atsirado eglutė, kokie buvo puošybos papročiai, kokius puošybos elementus galima pritaikyti šiuolaikinėms šventėms. Klausysimės senovinių garso įrašų, šoksime ratelius, žaisime žaidimus. Vėliau, kai patrovos iškeps, sėsime prie stalo, šalia duonkepio pečiaus ir prie žolelių arbatos ragausime savo pasigamintų vaišių. Aptarsime kokia informacija labaiausiai įstrigo, kokius papročius ir kaip vaikai pritaikys namuose.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų džiaugsmas

Edukacinė programa vyksta gavėnios laikotarpiu. Gaspadorius su gaspadine savo „gryčioje“ lankytojams pasakoja apie Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir šv. Velykų papročius.
Pagrindinis pamokos akcentas – kiaušinių marginimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykinė edukacija - Kiaušinių marginimas vašku

VELYKOS – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, o Velykų numargintiems kiaušiniams būdavo
priskiriamos ypatingos, magiškos galios. Tad šioje edukacijoje kiekvienas, net ir pats mažiausias ar vyriausias, galės išbandyti mūsų senolių paliktą tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Išgirsite įdomiausias istorijas apie šv. Velykas, šventės tradicijas, sužinosite apie margučių spalvų ir raštų reikšmes bei patys nusimarginsite gražiausius velykinius margučius! Edukacijos metu lavinsime kūrybingumą, ugdysime kritinį mąstymą, diskutuosime kodėl svarbu saugoti savo paveldą, skatinsime pagarbą ir toleraciją vieni kitiems. Saugokime ir perduokime senąsias tradicijas vieni kitiems!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viduramžių darbai ir pramogos medinėje pilyje

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su to meto žmonių gyvenimo būdu, žemės apdirbimo įrankiais ir padargais, augintomis žemės ūkio kultūromis, senoviniais vaikų žaidimais. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, žemės apdirbimo įrankiai ir padargai (kapliai, akėčios, arklas, pjautuvai, spragilai ir kt.), senovinių žemės ūkio kultūrų ir vietinių vaistinių ir prieskoninių žolelių lysvės, trinamosios girnos, lininės virvės, vilnoniai siūlai ir kitos priemonės. Senoviniai stalo žaidimai (kvirkatas, šaškės), judrieji žaidimai (ripkos mušimas, kauliniai kėgliai). Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete bei žmonių gyvenimo kasdienybe. Edukacijos dalyviai susipažins su pilėnų kasdieniniais darbais, mityba, žemės ūkiu. Papilio kiemo lysvėse pamatys dabar jau retai auginamus augalus – ropes, barščius, laukinius česnakus, linus, susipažins su vietinėmis prieskoninėmis ir vaistinėmis žolelėmis. Visi galės išmėginti žemės apdirbimo įrankius – kapliu purenti dirvą, iškulti spragilu javų pėdą, pamatyti senovines akėčias ir arklą. Iškultus grūdus mėgins sumalti trinamosiomis girnomis. Edukatorius pasiūlys komandinių užduočių, kurių metu dalyviai vys linines virves ar pins vikingų juosteles. Padirbėję žiūrės animacinį filmą apie Vorutos pilį ir, susibūrę į grupes, atliks užduotis užduočių sąsiuviniuose. Galės atsipūsti ir pažaisti senovinius stalo ar komandinius žaidimus.
Rodomi įrašai: 1 - 10435