Etninė kultūra

Gyvybės medis karpiniuose

Kas yra karpinys? Programos dalyviai supažindinami su popieriaus menu, popieriaus atsiradimo istorija, jo rūšimis, faktūra. Palyginami lietuviški ir pasaulio karpiniai, medžių įvaizdis
įvairiose šalyse. Mokoma ne tik kirpti, bet ir lenkti, plėšti, klijuoti, kt. Supažindinama su kūrybinių darbelių įvairove: simetrinis karpinys, siluetinis karpinys, erdvinis karpinys, koliažas, kt. Didžiausias dėmesys skiriamas gyvybės medeliui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos tautodailėje. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Supažindinama su kuparų ir skrynių puošyba. Mokoma iškirpti tradicinį gyvybės medelį, komponuoti ir sukurti savo darbelį (atvirukas, paveiksliukas, bendras kolektyvinis plakatas). Supažindinama su Lietuvos liaudies meistrų karpytojų darbais, spaudiniais apie karpinius.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštais ir jų naudojimu tradicinėje
kultūroje. 2. Suteikti informacijos apie audinių rūšis, spalvinius Aukštaitijos regiono audinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. 3. Supažindinti su audinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Priemonės: štampai, lininiai pirkinių maišeliai, šilkografijos dažai, segtukai, kempinėlės, teptukai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais; tyrinėjami linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštai; demonstruojami muziejiniai eksponatai – lovatiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos, tautinio kostiumo dalys ir kt.; didžiausias dėmesys skiriamas linų ir vilnos pluoštams bei jų panaudojimui tradicinėje kultūroje; pasitelkus štampavimo metodą, šilkografijos dažais dekoruojamas lininis pirkinių maišelis. Rezultatai: mokiniai susipažins su audinių raštų simbolika, audinių rūšimis, tradicinės tekstilės pluoštais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją ir perkelti ją ant lininio maišelio.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienos darbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Skulptūra, Etninė kultūra

Tautinio tapatumo išsaugojimas medžio drožyboje

Tikslas - Supažindinti moksleivius su tradicinio liaudies meno ir profesionalių menininkų kūrybos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje (naudojant skaidres), ieškoti menininkų
darbuose tradicinių liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus. Pasitelkiama multimedija. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai (naudojant skaidres). Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija.
Kita, Etninė kultūra

Gamtos pažinimas. „Labas, Ąžuole!“

Edukacinė programa „Labas, Ąžuole!” vyks nuo pat kovo pabaigos iki vėlyvo rudens Dinozaurų parke Radailiuose Klaipėdos rajone. Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą,
padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais parke esančiais gamtos objektais. Grupes lydi edukatorius. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą objektą (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su gamta, istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto. Kiekviena užduotis juos supažindina vis labiau ir labiau su gamta, kultūra, ir kodėl reikia ją saugoti. Žaidimas suteikia vaikams smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą. Edukacijos metu bus pasitelkta vaikų sugebėjimas orientuotis aplinkoje, tikslo siekimas, fizinis aktyvumas. Programa pakankamai aktyvi, kad vaikai įsijaustų į savo vaidmenis ieškant užduočių ir jas atliekant. Formuojamas atsakingumas ir komandinis darbas. Edukacijos metu vyks medžių apkabinimas ieškant tinkamiausio medžio, pasisveikinimas su gyvūnais, su jais žaidžiant. Sakoma, kad būvimas su alpakomis yra stresinės terapijos dalis, atpalaiduojanti kūną ir dvasią. Stebėsime skruzdėlyno darbą, bičių darbą avilyje, ragausime daugybė bičių skanėstų. Taip pat grudų pagalba, gaminsime unikalius paveikslus. Dalyvausime viktorinoje „kieno ragai, kurio nagai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Žydų kultūra ir pasiekimai“

Edukacinis užsiėmimas apie žydų tautos kultūrą ir tradicijas. Dalyviai supažindinami pagrindiniais žydų kultūros principais, žymiais Lietuvos ir pasaulio žydais bei jų pasiekimais.
Užduotys atliekamos grupėse – dalyviai (žinodami arba spėdami) turi susieti pateiktas žinomų žydų fotografijas su daiktais-užuominomis. Kiekviena asmenybė ir pasiekimai detaliau pristatomi aptariant atliktos užduoties rezultatus. Užsiėmimo metu susipažįstama su žydų indėliu į pasaulio literatūrą, mokslą, meną, muziką ir kitas sritis. Užsiėmimas ugdo nestereotipinį mąstymą ir toleranciją.
Literatūra, Etninė kultūra

Sveikinimas iš Rašytojos namų

Edukacinio užsiėmimo metu vaikams bus pristatoma rašytojos B. Buivydaitės atvirukų-sveikinimų paroda iš muziejaus fondų. Vaikai galės susipažinti su rašytojai skirtais sveikinimais,
lyginti jų pagarbaus kreipimosi formules, linkėjimus rašytojai, bus aptariama, kaip adresato santykis su rašytoja nulemia sveikinimo tekstą. Programoje bus remiamasi B. Buivydaitės atsiminimų knyga „Pro vaikystės langą“: cituojamos ištraukos, kaip pati rašytoja, būdama maža mergaitė, su nekantrumu laukdavo laiškų iš savo tėvelio, kuris buvo išvykęs dirbti į tolimąją Pietų Afriką ir vėliau ten mirė. Edukatorė trumpai papasakos, kaip į Lietuvą atkeliavo pirmieji atvirukai iš Vakarų Europos ir Rusijos: panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidimo bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Laikui bėgant, populiarėjo rankų darbo atvirukai: piešti, su karpiniais, sausomis gėlytėmis, šiaudeliais ir kitais papuošimais. Remdamiesi paroda, vaikai aptars, ką sužinojo: kad atvirukai parenkami pagal adresatą ir šventę, tekstai kuriami, atsižvelgiant į sveikinamojo amžių, stengiamasi paminėti ką nors asmeniško, linkima laimės, veržlumo, svajonių išsipildymo, sveikinant vaikus, priduriama apie gerus pažymius ir gerą elgesį. Aptariama, kuo skiriasi sveikinimas, rašytas ranka ir kompiuteriu, sveikinimas ant pirkto ar paties daryto atviruko. Praktinėje dalyje vaikai kviečiami patys sukurti atviruką, jį dekoruoti, galvodami apie konkretų žmogų. Rašo sveikinimą, mokosi taisyklingai užrašyti adresą, datą, vietovę ir adresą ant voko, priklijuoti pašto ženklą. Sveikinimus skiria savo tėveliams, seneliams, mokytojams ar kitiems brangiems žmonėms.
Etninė kultūra

„Oi, jūs žolynai, žali žaliuonėliai“

Programa vyksta edukacinėje klasėje arba dūminėje pirkioje (vasaros laiku). Programos pradžioje vedėja supažindina su supančiu augalų pasauliu. Supažindina su aromatiniais,
medingaisiais, prieskoniniais vaistiniais augalais, tradiciniu gėlių darželiu. Po to susipažįstama su džiovintais augalais , o pabaigoje ragaujama dviejų rūšių vaistažolių arbata.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Parašyk savo vardą hebrajiškai!

Edukacinis užsiėmimas „Parašyk savo vardą hebrajiškai!” – tai puikus būdas susipažinti su Lietuvoje gyvenančios žydų tautos kalba ir ypatinga jos reikšme. Užsiėmimo dalyviai sužinos,
kad Europoje gyvenanti žydų diaspora, net ir neturėdama savo valstybės, per 2000 metų išsaugojo savo kalbą ir tapatybę. Išgirs apie dvi pagrindines Europoje vartotas žydų kalbas ir jų skirtingas funkcijas: hebrajų - šventąją kalbą, kuria yra užrašyti svarbiausi judaizmo religiniai tekstai ir viduramžiais Europoje atsiradusią jidiš kalbą. Užsiėmimo uždaviniai: supažindinti su tokia skirtinga nuo lietuvių kalbos hebrajų kalbos abėcėle, paaiškinti kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kas yra rašoma vietoj balsių ir pristatyti kokios yra kai kurių raidžių reikšmės. Antoje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys užrašys savo vardą hebrajiškai, o žinias įtvirtins muziejaus ekpozicijose surasdami pažįstamas raides, klausydami edukatoriaus paskojimo apie Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako paveiksluose vaizduojamų raidžių reikšmes ir galimą jų interpretaciją bei žaizdami tradicinį Hanukos žaidimą – dreidl (,,suktukas”). Išgirstas pasakojimas ir mėginimas užrašyti savo vardą kita kalba supažindins su Lietuvos kultūrine įvairove, prisidės prie kultūrinio akiračio plėtimo, ugdys kritinį mąstymą.
Etninė kultūra

Senieji vaikų žaislai

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinami su tradiciniais XIX a. pab.–XX a. pr. vaikų žaislais. Pristatomos žaislų rūšys ir jų įvairovė; apibūdinami gamybos procesai bei
medžiagos, iš kokių buvo gaminami senieji žaislai; lyginami senieji žaislai su dabartiniais; rodomi žaislų pavyzdžiai nuotraukose bei gyvai, juos galima paliesti, pažaisti; demonstruojami veikimo principai. Praktinės užduoties metu bus mokoma pasigaminti rištinę lėlę iš audinio skiaučių. Vaikai galės susikurti savo personažą ar tradicinę lėlę. Edukacinis užsiėmimas atskleis mokiniams praeities vaikų gyvenimą, palygins, kuo skiriasi senieji žaislai nuo dabartinių. O rištinės lėlės gamyba paskatins vaikų mąstymą, išlaisvins vaizduotę bei skatins kūrybingumą.
Rodomi įrašai: 1 - 10304