DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Dizainas, Etninė kultūra

,,Adventinis vainikas"

Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Dalyviai prisimins svarbiausius aspektus, susijusius su Kristaus atėjimo šventės laukimo laikotarpiu, advento reikšme, Adventinio
vainiko pynimo samprata, paklausys ir patys susipažins su Adventinėmis giesmėmis. Edukacijos metu dalyviai išmoks pasigaminti Advento vainiką naudodami gamtinę medžiagą. Susipažins su vainiko atsiradimo istorija. Sužinos ką reiškia žodis Adventas, adventinio vainiko reikšmę (keturios žvakės – keturios savaitės), kad Adventinis vainikas – tai apskritimas, simbolizuojantis mūsų gyvenimo begalinį ratą, nėra pradžios, nėra ir galo, kad tai amžinybės simbolika. Susipažins su Advento laikotarpio papročiais, tradicijomis. Sužinos ką mūsų seneliai veikdavo, kokius darbus dirbdavo, o kokių nebuvo galima dirbti. Išgirs apie senuosius orų spėjimus. Pasakojimo metu dalyviai bus pakviesti kurti stebuklingą švenčių laukimą ir pasigaminti Adventinį vainiką – mielą ir prasmingą namų aksesuarą, kuris džiugins šiuo tamsiuoju metų laiku. Edukacijos vadovas parodys kelis vainiko karkaso darymo metodus naudojant įvairias gamtines medžiagas. Dalyviai išmoks skoningai naudoti floristikoje naudojamus puošybos elementus, juk Advento vainiko puošyboje gali atsispindėti visi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai, ką mes patyrėme per praėjusius metus. Į namus sugrįš nešini ne tik advento vainiku, bet ir Adventine nuotaika.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Literatūra, Etninė kultūra

Žodžių mūšis

Edukacinio užsiėmimo metu „Žodžių mūšis“ bus gilinamos lietuvių kalbos žinios, iš naujo atrandamas tautosakos kraštas. „Žodžių mūšio“ užduotys yra pateiktos žaidimo forma, bus vykdomi
raidžių, kirčiavimo, patarlių bei mįslių žaidimai. Dalyviai susivienys ir kartu stengsis įveikti užduotis, tai lavins komandinio darbo įgūdžius. Užduotys yra pateiktos žaidimo forma, tad dalyviams bus lengviau įsiminti pateiktą lietuvių kalbos informaciją ir skatins siekti gerų rezultatų bei būti pažangiems lietuvių kalboje. Užsiėmimas „Žodžių mūšis“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Kita, Etninė kultūra

"Paukščiai aplink mus ankščiau ir dabar"

„Paukščiai aplink mus anksčiau ir dabar“ Užsiėmimų metu sužinosite, kodėl lietuviai nuo seno stebėjo, gerbė ir saugojo paukščius ir aptarsime, kokią reikšmę paukščiai turi dabartinio
žmogaus gyvenime. Nagrinėjant etninius elementus (nuo mįslių, pamokymų) bei klasikinių bei šiuolaikinių meno kūrinių, kuriuose atskleidžiama paukščių svarba žmogui bei žmogaus veiklos svarba paukščių rūšių ir buveinių apsaugai. Turėsite galimybę apžiūrėti Lietuvoje sutinkamų paukščių iškamšų kolekciją, patys nagrinėti, kaip skirtingos rūšys prisitaikę gyventi skirtingose buveinėse, sužinosite apie informatyvius paukščių tyrimų metodus. Galiausiai išsiaiškinsime, kaip ir kodėl dabartinė paukščių apsauga priklauso nuo mūsų. Edukacijos pabaigoje žinios įtvirtinamos viktorina.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Rodomi įrašai: 1 - 10576