Etninė kultūra

Kerpame simetrinę kompoziciją

Analizuojame įvairiomis karpinių technikomis sukurtus kūrinius. Aptariame dažniausius tradicinių karpinių motyvus. Išskiriame taikomojo ir vaizduojamojo pobūdžio karpinius. Plačiai
apžvelgiame karpinių pritaikymo galimybes. Aptariame Gyvybės medžio ir tradicinės augalinės simetriškos kompozicijos pavyzdžius. Praktinės dalies metu praktiškai bandome sukurti simetrišką augalinę kompoziciją: išsipiešiame, iškerpame ir priklijuojame. Visi šie karpinio kūrimo etapai detaliai paaiškinami, praktiškai pademonstruojami. Užsiėmimo pabaigoje galime aptarti savo sukurtus originalius karpinius. Juos mokiniai išsineša į namus arba klasėje eksponuoja savo karpinių parodėlę.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Literatūra, Etninė kultūra

Žodžių mūšis

Edukacinio užsiėmimo metu „Žodžių mūšis“ bus gilinamos lietuvių kalbos žinios, iš naujo atrandamas tautosakos kraštas. „Žodžių mūšio“ užduotys yra pateiktos žaidimo forma, bus vykdomi
raidžių, kirčiavimo, patarlių bei mįslių žaidimai. Dalyviai susivienys ir kartu stengsis įveikti užduotis, tai lavins komandinio darbo įgūdžius. Užduotys yra pateiktos žaidimo forma, tad dalyviams bus lengviau įsiminti pateiktą lietuvių kalbos informaciją ir skatins siekti gerų rezultatų bei būti pažangiems lietuvių kalboje. Užsiėmimas „Žodžių mūšis“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši lėlė tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių-segių rišimo edukacija

Dalyviai 5-8 klasių mokiniai arba 9-12 klasių mokiniai. Edukacijos metu trumpai supažindinami su lėlių rišimo istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos ir kuo skiriasi. Edukacijos
metu surišama lėlė-segė seniausiu ir lengviausiu – rišimo būdu: lėlės kūnas ir drabužiai iš audinio skiaučių. Edukacijos metu pačių pasigaminta ypatinga lėlytė-segė bus puiki dovana sau ar suteiks džiaugsmo artimui.
Etninė kultūra

Tradiciniai margučiai

Vyresnių klasių moksleiviams yra suteikiama išsamios žinios apie margučių istoriją, diskutuojama apie Velykų papročius ir tradicijas, aptariami tradicinių lietuviškų margučių raštai ir
spalvos. Gausia iliustratyvine medžiaga pristatomi tradiciniai ir šiuolaikiniai margučių marginimo būdai. Supažindinama su senosiomis marginimo technikomis: kiaušinių skutinėjimu ir išrašymu karštu vašku.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Etninė kultūra

Ateitis iš praeities audime

Užsiėmimų metu mokiniai supažindinami su audimo ištakomis, reikalingomis priemonėmis ir įtaisais. Audžiant senovinėmis audimo staklėmis pasakojama apie audimo technikas. Dalyviai turi
galimybę patys išbandyti audimo amatą.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Rodomi įrašai: 1 - 10615