Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Parašyk savo vardą hebrajiškai!

Edukacinis užsiėmimas „Parašyk savo vardą hebrajiškai!” – tai puikus būdas susipažinti su Lietuvoje gyvenančios žydų tautos kalba ir ypatinga jos reikšme. Užsiėmimo dalyviai sužinos,
kad Europoje gyvenanti žydų diaspora, net ir neturėdama savo valstybės, per 2000 metų išsaugojo savo kalbą ir tapatybę. Išgirs apie dvi pagrindines Europoje vartotas žydų kalbas ir jų skirtingas funkcijas: hebrajų - šventąją kalbą, kuria yra užrašyti svarbiausi judaizmo religiniai tekstai ir viduramžiais Europoje atsiradusią jidiš kalbą. Užsiėmimo uždaviniai: supažindinti su tokia skirtinga nuo lietuvių kalbos hebrajų kalbos abėcėle, paaiškinti kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kas yra rašoma vietoj balsių ir pristatyti kokios yra kai kurių raidžių reikšmės. Antoje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys užrašys savo vardą hebrajiškai, o žinias įtvirtins muziejaus ekpozicijose surasdami pažįstamas raides, klausydami edukatoriaus paskojimo apie Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako paveiksluose vaizduojamų raidžių reikšmes ir galimą jų interpretaciją bei žaizdami tradicinį Hanukos žaidimą – dreidl (,,suktukas”). Išgirstas pasakojimas ir mėginimas užrašyti savo vardą kita kalba supažindins su Lietuvos kultūrine įvairove, prisidės prie kultūrinio akiračio plėtimo, ugdys kritinį mąstymą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Medaus kelias“

Bitininkystė Lietuvoje siekia gilią senovę ir paliko aiškius pėdsakus mūsų mitologijoje, tautosakoje, papročiuose, socialinėje ir ekonominėje raidoje. Ar žinojote, kad bitės žemėje
atsirado 50-60 tūkstančių metų anksčiau, nei atsirado žmogus? O į Lietuva atkeliavo kartu su pirmaisias Lietuvos gyventojais. Apie bitučių paslaptis ir jų šeimų įdomias gyvenimo subtilybes jus supažindins bitininkas Petras. Kiekvienas, pirmą kartą susipažinęs su bitėmis, patenka į be galo įdomų, keistą, netgi fantastinį pasaulį. Trisdešimt aštuonis metus patirties turintis bitininkas, atskleis smulkmenas apie puikiausiai organizuotą ir nuostabų, paslaptingą bičių šeimų gyvenimą, leis išbandyti tikro bitininko įrankius, papasakos kaip imamas medus, bei leis pasimatuoti bitininko kepurę. Kiekvienas edukacijos dalyvis, susikurs naturalaus vaško žvakę ir paragaus auksinio medaus. Bitininkavimas - tai menas, kūryba, kritinis mąstymas. Neveltui protinį darbą dirbantys žmonės pasirenka bitininkavimą, kaip antrą profesiją arba pomėgį, ar papildomą širdžiai mielą veiklą. Bičių priežiūra, atitraukia nuo kasdieninių dienos rūpesčių ir leidžia pasimiršti gamtos apsuptyje, tačiau tai nuolatinis galvosūkių sprendimas, kuris ir „užkabina“ entuziazmu ypač pradedantįjį bitininką, verčia domėtis vis giliau ir giliau šiuo nuo senovės šventu laikytu padarėliu - bitute.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Dailė, Etninė kultūra

Baltų raštai ir ženklai

Simboliai, kaip sutartiniai ženklai, išreiškiantys tam tikrą sąvoką ar idėją, yra viena pagrindinių sudedamųjų komponentų mūsų šalies tautodailėje. Lietuvių liaudies simboliuose
užkoduotas tautos kultūros mąstymas, gilios tradicijos ir papročiai amžiais buvo saugoti šeimos ir perduodami iš kartos į kartą. Unikali lietuvių liaudies simbolika lydėjo žmogų visuose gyvenimo etapuose, nuo gimimo iki mirties, saugodama jį, nešdama sėkmę arba suteikdama trokštamų savybių. Simbolių jėga tikėta nuo gilios senovės, todėl jų įtaka žmogui buvo tikrai nemaža. Ne veltui visi žmogaus kurti, buityje naudojami daiktai, namai ir drabužiai buvo puošiami teigiamais, sakralinę reikšmę turinčiais simboliais. Daiktų dekoravime ir puošyboje nuo priešistorės laikų pirmykščiai žmonės naudojo simbolius kaip užkoduotą žinią ateities kartoms, tai lėmė susiformavusį glaudų ryšį tarp amato ir jame naudojamos simbolikos. Programos dalyviams ne tik bus pateikiama informacija apie lietuvių liaudies simboliką, bet ir sudarytos galimybės patiems šių simbolių motyvais pasigaminti personalizuotus mairškinėlius trumpomis rankovėmis.
Etninė kultūra

Kai senieji daiktai prabyla

Laikas bėga, skuba metai, išeina žmonės, lieka daiktai. Mūsų namuose šiandien gausu elektrinių, mechaninių buities daiktų. Sunku įsivaizduoti kasdienybę be elektrinio virdulio,
lygintuvo, skalbimo mašinos... O kaip anksčiau? Kaip mūsų seneliai, proseneliai virė valgį, kaip skalbė, lygino? Sparčiai tobulėjant technikai, tobulėjo ir buities prietaisai, paprastuosius pakeisdami mechaniniais, pastaruosius elektriniais ir visai išstumdami iš vartojimo senas kirvarpų sugraužtas geldas, anglimi kaitinamus lygintuvus, geležimi apkaustytas sviestmušes, sūrspaudžius ir duonkubilius. Ką jau kalbėti apie rankinius linų mintuvus, brauktuves ir šukas, dalgius, grėblius ir spragilus, sėtuves, akėčias ir daugybę kitokių padargų. Ir nesvarbu, kokie tie padargai, seni ar nauji, geri ar aplūžę, nėra jie šiandien reikalingi, be jų galima apsieiti, juos pakeičia nauji, įmantresni. Senieji padedami, numetami, kažkur užkišami, paslepiami ir užmirštami arba, geriausiu atveju, tampa muziejiniu eksponatu, patalpos interjero puošmena. Taip ir dūla numesti ir užmiršti daiktai palėpėse, rūsiuose, pašiūrėse, klėtyse... O jei juos prakalbintume, įdomu, ką jie pasakytų?.. Susipažinę su senaisiais namų apyvokos daiktais, jų paskirtimi buityje, dalyviai klausosi „Girgždėjimo pasakos“ ir sprendžia kryžiažodį. Užsiėmimo pabaigoje klausiama, ar šeimoje yra išlikę senovinių daiktų, skiriama praktinė užduotis, žaidžiami tradiciniai lietuvių liaudies rateliai ir žaidimai.
Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Žuvies kelias"

Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite
su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. • Linksminsitės, mokinsitės lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. • Susipažinsite su laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) asmenybe ir Kuršių marių burvalčių statyba, istorija, tradicijomis. • Sužinosite, kokios buvo senosios žvejybos taisyklės, įminsite vėtrungių paslaptį. • Ragausite Mažosios Lietuvos desertą - „kafiją“ (cikorijos gėrimą) ir „gliumzinį“ (varškės) pyragą arba unikalią dreverniškių žuvienę. • Iš apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą taip, kaip kadais, anot legendos, čia žvelgė milžinai. • Iškelsite bures ir į Kuršių marias plauksite senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“. Edukacinė programa vykdoma šiltuoju metų laiku (gegužės, birželio, rugsėjo mėnesiais).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkiškos duonos kepimas

Edukacinis užsiėmimas „Dzūkiškos duonos kepimas“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiemimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas namas-muziejus,
kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamina duonos kepalėlius. Parodoma kaip paruošiamas pečius kepimui. Duonos kepalėliai pašaunami į pečių kepti. Kol duona kepa, vaikai supažindinami su grūdinėmis kultūromis, pasakojama kaip paruošiama žemė sėjai, mokoma, demonstruojama kaip sėjami grūdai. Vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys pabando užsidėti pintinę ir sėti taisyklingai grūdus. Kalbamės apie grūdinių kultūrų pjovimą šiais laikais ir prieš 100-tą metų. Aiškinamės skirtumus, privalumus. Žiūrimas vaizdo įrašas kaip pjaunama su pjautuvais. Vaikai mokomi rišti rugių pėdas. Aiškinamės skirtumus kaip grūdinės kultūros yra kuliamos dabar ir kaip anksčiau. Vaikai supažindinami su spragilu, pademonstruojama kaip buvo kuliama su spragilais. Vaikai sužino kokias būdais yra valomi grudai, demonstruojamas grūdų vėtymas. Pasakojama kaip malami grūdai senovinėmis girnomis, rodomas vaizdo įrašas, vėliau vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys mala senovinėmis, akmeninėmis girnomis. Demonstruojama kaip yra užraugiama duona, pristatomas duonos tešlos gamybos procesas. Informacija apie duonos kelią yra pakartojama.
Rodomi įrašai: 1 - 10440