Kita, Etninė kultūra

Ir tada buvo Žalgiris

Edukacinis užsiėmimas „Ir tada buvo Žalgiris“ skirtas 5–10 klasių moksleiviams supažindinti su pokario Lietuvos laisvės kovų judėjimu. Užsiėmimo metu dalyvis pateks į XIX a. pabaigos
aukštaitišką gryčią, kurioje susipažins su pokario ūkininko šeimos aplinka. Būdami lietuviško sodžiaus sodyboje ir pokario gyvenimo kaime patirs to meto nežinios ir nesaugumo atmosferą. Programos dalyvio lauks susitikimas su netikėtai atklydusiais partizanais. Klausomasi jų istorijų, dalinamasi autentiška Anykščių krašto pokario rezistencijos medžiaga, aptariama pokario laikotarpio sudėtingą politinė situacija, kasdieninis partizanų gyvenimas. Sodybos šeimininkai partizanus ir užsiėmimo dalyvius vaišins sodietišku užkandžiu. Deja, toks pasisėdėjimas ilgai trukti negali, laikas neramus, tenka ieškoti partizanų slėptuvės. Kartu su dalyviais greitai išsiruošiama laukan, aptariami įvairūs slapstymosi būdai, slėptuvės. Programos pabaigoje aplankomos Niūronių kaimo kapinaitės, kuriose buvo palaidoti Jono Biliūno-Žolyno būrio partizanai. Žuvusiųjų pagerbimas ir tautinis pažadas.
Etninė kultūra

Kiaušinių marginimas vašku

Tikslas – supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais, ornamentika ir išmokyti dažyti kiaušinį vašku. Uždaviniai: supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais,
atskleisti šiuolaikinius ir tradicinius kiaušinių marginimo būdus, ornamentus, jų simboliką ir reikšmes, išmokyti nudažyti kiaušinius tradiciniu vaško būdu. Šis edukacinis užsiėmimas vyksta muziejaus edukacinėje salėje, galime atvykti ir į mokyklą. Kai edukacinis užsiėmimas vyksta muziejuje, vedėjas, trumpai pristatęs parodą, vedasi į edukacinę klasę ir pasakoja apie Velykų tradicijas, pakviečia apžiūrėti margučių kolekciją, kuri supažindina su įvairiais marginimo būdais. Vedėjas aiškina raštų, ornamentų ypatumus, spalvų reikšmes, supažindina su kiaušinių marginimo vašku priemonėmis, parodo, kaip reikia dirbti. Pabaigoje dalyviai dalinasi savo nuomone apie atlikimo sunkumus, mena mįsles, balsuoja ir renka įdomiausius, spalvingiausius margučius. Edukacinis užsiėmimas siekia praplėsti ir papildyti bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinį.
Etninė kultūra

„Kepam gandro bandeles“

Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ pakvies į unikalią vietą gamtos ir kultūros paveldo dermėje, Kauno marių regioniniame parke esantį muziejų po atviru dangumi - Lietuvos
liaudies buities muziejų. Viešėdami pavasariu alsuojančioje autentiškoje Mičiūnų sodybos ekspozicijoje bei ją supančioje aplinkoje ir stebėdami gandralizdį, kiemą, sodą, atrasime bundančios gamtos požymius. Išsamiau nagrinėsime tradicinį požiūrį į gandrą, jo tarmiškus pavadinimus, įvaizdžius tikėjimuose ir tautosakoje, sąsajas su papročiais. Aptarsime gandro sutiktuvių šventės – Gandrinių – papročius ir, atgaivindami kai kuriuos jų, patys formuosime bandeles, ieškosime gandro lauktuvių, žarstydami grūdus, susipažinsime su jų rūšimis bei paskirtimi, kiekvienas pabandysime pagrūsti piesta, pamalti rankinėmis girnomis. Nespėsime nuobodžiauti starkaudami ir žaisdami, o versdamiesi kūlio gal net pavakarių vaišes pelnysime. Tikėtina, kad atsisveikinsime, ne tik smagiai pasibuvę gamtoje bei jaukioje senolių gryčioje, bet ir daugiau apie nacionalinį paukštį, kulinarinį paveldą sužinoję, didesnę pagarbą gamtai jusdami... Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ atitinka Bendrosios programos pagrindinio ugdymo 5 – 6 klasėms etninės kultūros ugdymo nuostatas ir gaires (BP Pagrindinis ugdymas. VIII.25.7. Gamta tradicinėje kultūroje. 25.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai (Aukštaitijoje – Gandrinėms bandelės, nuo Gandrinių - pavakariai).
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Medaus kelias“

Bitininkystė Lietuvoje siekia gilią senovę ir paliko aiškius pėdsakus mūsų mitologijoje, tautosakoje, papročiuose, socialinėje ir ekonominėje raidoje. Ar žinojote, kad bitės žemėje
atsirado 50-60 tūkstančių metų anksčiau, nei atsirado žmogus? O į Lietuva atkeliavo kartu su pirmaisias Lietuvos gyventojais. Apie bitučių paslaptis ir jų šeimų įdomias gyvenimo subtilybes jus supažindins bitininkas Petras. Kiekvienas, pirmą kartą susipažinęs su bitėmis, patenka į be galo įdomų, keistą, netgi fantastinį pasaulį. Trisdešimt aštuonis metus patirties turintis bitininkas, atskleis smulkmenas apie puikiausiai organizuotą ir nuostabų, paslaptingą bičių šeimų gyvenimą, leis išbandyti tikro bitininko įrankius, papasakos kaip imamas medus, bei leis pasimatuoti bitininko kepurę. Kiekvienas edukacijos dalyvis, susikurs naturalaus vaško žvakę ir paragaus auksinio medaus. Bitininkavimas - tai menas, kūryba, kritinis mąstymas. Neveltui protinį darbą dirbantys žmonės pasirenka bitininkavimą, kaip antrą profesiją arba pomėgį, ar papildomą širdžiai mielą veiklą. Bičių priežiūra, atitraukia nuo kasdieninių dienos rūpesčių ir leidžia pasimiršti gamtos apsuptyje, tačiau tai nuolatinis galvosūkių sprendimas, kuris ir „užkabina“ entuziazmu ypač pradedantįjį bitininką, verčia domėtis vis giliau ir giliau šiuo nuo senovės šventu laikytu padarėliu - bitute.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Iš auksinio šiaudo: šiaudiniai žaislai eglutei“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su šiaudinių
dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.
Muzika, Etninė kultūra

Indėnų būgnų ir dainų ratas

Vinetu kaime, gyvosios Amerikos indėnų istorijos muziejuje, po atviru dangumi vykdoma edukacinė kultūrinė programa „Indėnų būgnų ir dainų ratas“, skirtas moksleiviams ir įvairaus
amžiaus žmonėms. Nuo seno senovės žmonės žinojo apie būgnų skleidžiamo garso ir jo vibracijos magiškas galias, kurios pakelia nuotaiką, stiprina kūną, protą ir dvasią. Ne veltui žmogui duotas ir balsas. Net be žodžių, vien garsu galima išreikšti savo emocijas, pajusti save. Dainuodami ir muzikuodami galime įgyti daugiau sveikatos, harmoningam ir laimingam gyvenimui. Dainos ir muzika suartina kultūras ir žmones, leidžia juos geriau pažinti. Jai sklindant įsivyrauja taika, meilė ir darna, tiek žmogaus viduje tiek ir išorėje. Per šį išskirtinių indėnų muzikos instrumentų ir dainų ritualą, kiekvienas dalyvis gaus indėnišką instrumentą, būgną ar barškutį su kuriais lavinsime tam tikrus muzikos ritmo ir dainavimo gebėjimus, kurie pravers ne tik muzikuojant, bet ir kasdieniame gyvenime. Pasileisime į harmonijos, grožio ir bendrumo paieškas, o radę tai, pasimėgausime paieškų vaisiais. Atsipalaidavę ir pažadinę savo kūrybinę energiją kursime ritmus, kurie dar niekada neskambėjo po šia saule.
Kita, Etninė kultūra

"Perku, parduodu, dykai atiduodu"

Edukacinės programos metu pamirštama, kas yra kilogramai, metrai, litrai, į programos dalyvių gyvenimą, kad ir trumpam, grįžta pėdos, sieksniai, pūdai ir kiti matavimo vienetai, kurie
Lietuvoje buvo naudojami iki XX a. vidurio. Tai aktyvi, linksma ir veiksmo kupina edukacinė programa, kurios metu dalyviai svers, matuos, skaičiuos ir net patys taps matavimo prietaisais.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Muzika, Etninė kultūra

Liaudies muzikos instrumentai ir muzikavimas

Tai linksma muzikinė edukacinė programa, kurios metu dalyviai išgirsta įvairių instrumentų atliekamas melodijas, susipažįsta su senąja Lietuvos kaimo muzikavimo tradicija, pamato
Lietuvoje prigijusius bendratautinius instrumentus. Užsiėmimo metu akivaizdžiai supažindinama su švilpynėmis, tošelėmis, domreliu, daudyte, lumzdeliais, kanklėmis, armonika, bandonija, bei muzikavimo šiais instrumentais pagrindais. Patys moksleiviai gali pabandyti išgauti garsą kai kuriais instrumentais.
Rodomi įrašai: 91 - 100493