Kita, Etninė kultūra

Viduramžių paslaptys papuošaluose

Kviečiame patyrinėti piečiausio Lietuvos regiono – Dzūkijos, kitaip vadinamos Dainavos, kilmės šaknų. Gal atpažinsite savyje išnykusios karingosios jotvingių genties kraują tekant jūsų
gyslomis? Užsiėmimo metu tyrinėsime Alytaus kapinyno archeologinius radinius, aiškinsimės, kokias paslaptis slepia palikti ženklai ant papuošalų. Dalyviai įkvėpti viduramžių mistinės dvasios patys pasigamins senoviniu būdu juvelyrinį dirbinėlį. Kas žino, gal atpažinsite save kaip būsimą juvelyrą!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vėtrungių keliais aplink marias“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyvių pažinimo lauku taps autentika bei simboliais paženklintas Lietuvos pamario kraštas. Vėtrungių kilmės paieškos, jų gamybos subtilybės, spalvų ir raštų
įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į laivybos istorijos pasaulį. Kiekvienoje vėtrungėje kaip ir knygoje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, namai, viltys, krantas, gamta... Užsiėmimo tikslas – per kultūros paveldo objekto pažinimą padėti mokiniui pažinti gyvenimo įgūdžius, tautiškumą ir pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti mokinius mąstyti, pažinti savo individualybę, kelti saviugdos tikslus, įvertinti savo poelgius ir pažangą, savarankiškumą ir atsakingą saugų elgesį; ugdyti mokinių pastabumą detalei bei gebėjimą ją perskaityti geografiniame, kultūriniame bei socialiniame kontekste; skatinti kelti klausimus apie save ir pasaulį, pažinti ir branginti gimtojo krašto gamtos ir kultūros paveldą, vertybes, aplinką, žavėtis gamtos įvairove. Užsiėmimo metu edukatorius su vaikais aiškinasi, kas yra vėtrungė, kokia jos paskirtis. Ar šiandieniniame pasaulyje vėtrungė neprarado savo prasmės ir kas šiandien galėtų būti jos prototipas? Vyksta dialogas, vaikai skatinami išreikšti savo nuomonę, pasisakyti. Tokiu būdu skatinamas vaikų gebėjimas viešai kalbėti, nebijoti reikšti savo minčių. Kalbant apie vėtrungių atsiradimą, diskutuojama apie neribojamą žmogaus veiklą vandenyje ir jos pasekmes, apie atsakingos žmogaus veiklos gamtoje, šiuo atveju – žvejojant, būtinumą. Aptariama ekologinė tema, gamtosaugos taisyklių paskirtis ir svarba. Tai ugdo atsakomybę už savo veiklos padarinius, formuoja aplinkosaugines nuostatas. Drauge su vaikais analizuojant Kuršių marių žemėlapį bei vėtrungių ženklinimo sistemos subtilybes, lavinamas vaikų erdvinis suvokimas, žemėlapio skaitymo įgūdžiai. Gilinantis į vėtrungės sandarą, vaikams perteikiamos vėtrungių gamybos subtilybės, „įdarbinami“ lytėjimo ir net uoslės pojūčiai.
Etninė kultūra

Lipdymo iš molio užsiėmimai vaikui grupėje

Praktinių užsiėmimų metu 3–4 klasių mokiniai susipažins su lietuvių keramikos seniausiais lipdymo būdais puodininkystėje, lipdytų švilpynių formomis, skirtingų rūšių molio savybėmis.
Bus mokomi nusilipdyti molinį indą ar molinę švilpynę senoviniu lipdymo būdu. Užsiėmimuose susipažins su tradicinės lietuvių keramikos amatu. Keramikos meistras suteiks pagrindines žinias, suformuos gebėjimus ir minimalius praktinius įgūdžius, kas suteiks supratimą apie tradicinės lietuvių keramikos formų, dekoro vienovę ir darną. Formuojant kultūrinius įpročius, padedama atsiskleisti kūrybinėms galioms bei pajusti kūrybos džiaugsmą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai

Mokiniai apžiūri Vaikų bibliotekos pirmojo aukšto lubų ir sienos įkurdintą dailininko Artūro Aliuko kūrinį „Pasaulio modelis“, padovanotą 1988 m. Tai Lietuvos kunigaikščių antspaudai,
baltų runos, baltiški mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinė simbolika, zodiako ženklai ir kt. Paaiškinama, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Yra galimybė pavartyti du albumus, į kuriuos autorius yra sukėlęs „Pasaulio modelio vaikams“ simbolius. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimą, mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais, nepatekusiais į „Pasaulio modelį vaikams“, bei bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Edukacijos lankytojai kviečiami atlikti ir praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis sukurti vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristatyti piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Krikštai – Pasaulio medžiai

Edukacijos tikslas – ne tik supažindinti su Kuršių nerijos vietos gyventojų būtimi ir buitimi, bet ir kiekvienam – dideliam bei mažam, priminti ryšį su gamta, nenuginčijamu
gimimo-mirties virsmu, kurį suvokę ne pradėtume bijoti savo laikinumo, o priešingai – imtume kokybiškai, su visa pagarba bei atsakomybe Gyventi. Juk tik sąmonėje atsiradus mirties perspektyvai (ne tik gimimo), žmogus (nepaisant amžiaus) labiau ima vertinti tai, kas siejasi su aukščiausiomis vertybėmis. Šiam tikslui pasiekti keliamas uždavinys subtiliai ir etiškai kiekvienam dalyviui atskleisti sakralią krikštų reikšmę autentiškoje jų būvio erdvėje – etnografinėse Nidos kapinėse, bei per šį svarbų mūsų būties laikinumo simbolį perteikti Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją. Edukacijos įgyvendinimui pasitelkiami interaktyvaus pokalbio, bendravimo (ekskursijos) bei individualios kūrybinės veiklos metodai. Edukacinės programos veiklos eiga: 1) Edukacija prasideda Nidos etnografinėse kapinėse (šalia senosios liuteronų bažnyčios). Keliaudami po kapines, edukacijos dalyviai ne tik sužino sakraliąsias krikšto reikšmės, bet ir tampa „dailininkais pleneristais“, gaudami užduotį kapinėse eskizuoti krikštus, jų formas, kad vėliau, antrosios kūrybinės užduoties metu, susikurtų savo krikštą (kiekvienam dalyviui yra paruošiamos priemonės – pieštukai ir popieriaus bloknotai). 2) Iš kapinių keliaujama į šalia esantį Kuršių nerijos istorijos muziejų. Muziejuje, prieš imantis antrosios kūrybinės užduoties - sukurti savąjį krikštą-karpinį, naudojant tik ką nusipieštas krikštų formas, vyksta ir trumpa apžvalginė ekskursija apie Kuršių nerijos istoriją bei kultūrą, kad dalyviai giliau suvoktų bendrą kontekstą. Edukacinės programos siektini rezultatai: kiekvienas dalyvis sužino, KAS ir KAIP gyveno Kuršių nerijos krašte; kiekvienas dalyvis sužino, kam buvo skirti krikštai, arba bent jau išsineša suvokimą, kad šis pavadinimas neturi nieko bendro su katalikų bažnyčios krikšto sakramentu.
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Dizainas, Etninė kultūra

Žvakių gamyba iš bičių vaško

Užsiėmimo metu susipažinsite su vienu seniausiu amatu - žvakių gamyba. Aptarsime, kaip atrodė pirmosios lietuvių pagamintos žvakės, kaip jos buvo gaminamos, kokie buvo senovės
bitininkystės papročiai ir kaip bitininkystė pasikeitė mūsų dienomis. Edukacijos dalyviai bus apsupti vasariškai kvepiančio bičių vaško ir medaus aromato, sužinos apie jo naudą sveikatai ir aplinkai, aptarsime bičių svarbą gamtai ir žmonijai. Dalyviai gamins žvakes šiuolaikišku būdu - su silikoninėmis formomis- kur galima išgauti bet kokią norimą žvakės formą. Dalyviai patys dalyvaus bičių vaško lydymo procese, pasiruoš formą žvakės gamybai. Dalyviai išbandys ir sausąją žvakių gaminimo techniką – iš bičių korių. Dalyviai pamokos metu taps dizaineriais, kadangi pagamintą žvakę patys dekoruos vaško juostelėmis arba kapinais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimo edukacija

Tikslas – supažindinti su žvakės simbolika, reikšme ir tradiciniais vaškinių žvakių gaminimo būdais. Uždaviniai: (1) supažindinti su bičių vaško savybėmis, jo gavyba, nauda žmogaus
sveikatai ir buičiai; (2) supažindinti su žvakių liejimo amatu; (3) supažindinti su Zanavykų krašto patalpų apšvietimo istorija ir būdais; (5) nusilieti natūraliu bičių vašku kvepiančią žvakę. Metodai: aiškinamasis, pasakojamasis, autentiškų daiktų demonstavimas, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: Kompiuteris, multimedija, vaizdinė dalomoji medžiaga, kaitlentė, natūralus bičių vaškas, lininis siūlas (knatas), formelė žvakei lieti. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: dalomoji medžiaga, vaško gabalėlis, lininis siūlas, formelė. Veiklos aprašymas: edukacinio užsiėmimo metu vaikai supažindinami su senoviniu žvakių liejimo amatu, žvakės reikšme dvasinei kultūrai. Aptariama žvakės reikšmė ir simbolika žmogaus gyvenime (krikšto žvakė, žvakės per vestuves ir kitas šventes). Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su tradiciniais Zanavykų krašto apšvietimo prietaisais (liktarna, žibaline lempa, spingsule ir kt.) bei bitininko darbo įrankiais. Aptariami bičių vaško gavimo būdai, vaško ir medaus savybės, jų nauda žmogui. Praktinėje dalyje mokiniai stebi, kaip išlydomas vaškas, ir patys specialioje formelėje nusilieja natūralaus vaško žvakę su lininiu dagčiu. Pasigamintą darbelį užsiėmimo dalyviai išsineša namo.
Rodomi įrašai: 91 - 100414