Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senųjų odinių dirbinių edukacija

Edukacinis užsiėmimas skirtas senojo Lietuvos amato (XIII-XVIII a.) - odininkystės ir senųjų odinių dirbinių produkcijos - pažinimui. Trumpos paskaitos metu supažindinama su
odininkystės ir odinių dirbinių įvairove remiantis archeologiniais ir istoriniais duomenimis. Paskaitos metu naudojama vaizdo prezentacija ekrane bei gausi įvairių laikotarpių archeologinių radinių rekonstrukcijų kolekcija. Pamokos metu bus galima išmėginti įvairių odinių dirbinių rekonstrukcijas. Moksleiviai taip pat išmoks atkurtos viduramžinės arba renesansinės (pasirinktinai) odos pynimo technikos. Pagamins įvairiaspalvę odinę "Draugystės apyrankę", kuria apsikeis su savo klasioku (-e).
Etninė kultūra

Suprantu šišioniškių kalbą

Šišioniškiai sako: "mes paėmėm žodžių iš žemaičių, anglų, vokiečių ir prilaikėm savo lėžiuviui, o gysmes mums sugalvojo žiuvys". Laivadirbio J. Gižo sodyboje moksleiviai
išgirs trumpą istoriją apie Mažąją Lietuvą ir kodėl vietiniai kalbėjo visiškai kitaip. Interaktyvioje muziejaus ekspozicijoje žiūrės trumpą dokumentinį filmą, kuriame šišioniškių (lietuvininkų) tarme kalba laivadirbio dukra Eva Gižas. Vėliau susiskirstę į dvi komandas moksleiviai "Jenga" žaidimo principu trauks dideles medines kaladėles nenugriaudami kaladėlių bokšto ir bandys atspėti koks šišioniškių vartotas žodis užrašytas ant ištrauktos kaladėlės. Laimėtojų komanda surinkusi daugiau taškų - apdovanojama. Norintys galės pasimatuoti XIXa. kedelius (sijonus), šiuršius (prijuostes) ir vysteles (liemenes) bei pasidaryti asmenukę. O išmokę suprasti ir susikalbėti su šišioniškiais eisite į ovingį (uostą) pažiūrėti šėpukų (laivų) ir užlipsite į Drevernos apžvalgos bokštą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos"

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos“ vyksta nuo Jurginių (balandžio 23 d.) iki pat vėlyvo rudens. Kerdžiaus ragas kviečia mažuosius tapti piemenėliais ir sužinoti įvairių
dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai: iš medžio žievės ir mediniai lumzdeliai, skudučiai, švilpynės, šiaudo birbynės; visi dalyviai gali jais paraliuoti. Taip pat dalyviai išmoksta nusivyti virvutę ar virvę, padaryti pantį, žaidžiami tradiciniai piemenėlių žaidimai, ieškoma paslėptų daiktų. Galiausiai ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis. Šioje edukacijoje piemenėlių vargai nedideli, o pramogos – smagios.
Etninė kultūra

Velykų margutis

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su Velykų šventės kilme ir ritualais; (2) supažindinti su
tradiciniu simbolių ir ornamentų komponavimu, spalvų ir raštų simbolika; (3) pristatyti tradicines margučių marginimo technikas, demonstruojant rajono tautodailininkų išrašytų bei skutinėtų margučių pavyzdžius. Priemonės: vaško lydymo įrenginiai, dažai, smeigtukai. Metodai: interaktyvios kortelės, minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme. Pristatomos trys tradicinės simbolių ir ornamentų komponavimo schemos. Mokiniai supažindinami su margučių kolekcija esančia Prienų krašto muziejuje. Rezultatai: mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją. Mokiniai mokysis marginti margučius tradicine marginimo technika - vašku.
Etninė kultūra

Rankų darbo muilo paslaptys

Tikslas – supažindinti edukacinės programos dalyvius su muilo istorija, jo tapimu kasdienine ir įprasta mūsų gyvenimo dalimi, ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti žmonių buities sąlygas
prieš kelis šimtus metų su mūsų dienų buitimi, turtinti šnekamąją kalbą, lavinti kalbinę raišką. Uždavinys – kiekvienas dalyvis pasigamina pasirinktos formos ir kvapo muilą, jį dailiai supakuoja. Metodai: edukatorės pasakojimas, demonstravimas, aktyvi veikla, klausimai ir atsakymai. Priemonės: muilo bazė, formos, dažai, eteriniai aliejai; skalbimo ir lyginimo įrankiai, naudoti XIX a. Muilą naudojame kasdien, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado, kaip prausėsi mūsų seneliai ir proseneliai. Dalyvaudami šioje programoje susipažinsite su muilo gamybos istorija, senoviniais muilais, muilo gamybos būdais, natūralių muilo kvapų bei spalvų istorija. Taip pat susipažinsite su įrankiais, kurie buvo naudojami skalbiant ir lyginant prieš 100 metų ir daugiau. Vaikai galės juos liesti, patys pabandyti lyginti. Praktinėje dalyje dalyviai pasigamins individualaus kvapo, formos bei spalvos muilą. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykinė edukacija - Kiaušinių marginimas vašku

VELYKOS – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, o Velykų numargintiems kiaušiniams būdavo
priskiriamos ypatingos, magiškos galios. Tad šioje edukacijoje kiekvienas, net ir pats mažiausias ar vyriausias, galės išbandyti mūsų senolių paliktą tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Išgirsite įdomiausias istorijas apie šv. Velykas, šventės tradicijas, sužinosite apie margučių spalvų ir raštų reikšmes bei patys nusimarginsite gražiausius velykinius margučius! Edukacijos metu lavinsime kūrybingumą, ugdysime kritinį mąstymą, diskutuosime kodėl svarbu saugoti savo paveldą, skatinsime pagarbą ir toleraciją vieni kitiems. Saugokime ir perduokime senąsias tradicijas vieni kitiems!
Skulptūra, Etninė kultūra

Pasigamink žuvelę

Edukacija skirstoma į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinio užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu
žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus istorijos tėkmėje. Suprasite, kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose bei kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Išmoksite šišioniškių gyventojų vartotus žuvų pavadinimus. Praktinėje edukacijos dalyje iš duoto modelino gabaliuko patys nusilipdysite mariose gyvenančią žuvį. Kol dirbinėliai džius orkaitėje, nueisite iki Drevernos mažųjų laivų uosto, iš apžvalgos bokšto pasigrožėsite Kuršių mariomis bei Kuršių nerijos kopomis. Uoste apžiūrėsite atstatytą senovinį laivą - reisinę. Pagamintas žuveles parsivešite namo atminčiai.
Dailė, Etninė kultūra

Alytaus lobiai

Ar Jotvingis tik parduotuvė? O Dainava tik žurnalo pavadinimas? Su mažaisiais ieškosime atsakymų iš kur šie ir kiti pavadinimai kilę, ką slepia pasakymas: "Dzūkus į puolimą" ?
Patyrinėję istorijos labirintus, išbandysime garbingą viduramžių juvelyro amatą. Jaunieji tyrinėtojai grįš namo kupini pasididžiavimo savo kraštu, o taip pat parsiveš namo savo rankų darbo viduramžiškų lauktuvių.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai lietuvių amatai šiandien“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais bei jų interpretacijomis šiuolaikiniame mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su tradiciniais
amatais, jų rūšimis; (2) pristatyti amatininkus, tęsiančius vietinių senųjų amatų tradicijas, atgaivinančius užmirštas technikas bei technologijas, pritaikančius jas šiandienos poreikiams; (3) supažindinti mokinius su šiuolaikinių menininkų darbais, besiremiančiais liaudies meno tradicija. Priemonės: lino audinys, teptukai, tekstilės dažai, mokomasis filmas, kompiuteris, multimedija. Metodai: interviu, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas – viktorina. Veiklos. Mokiniai supažindinami su senaisiais amatais: staliaus, kubiliaus, račiaus, klumpdirbio, rimoriaus, puodžiaus, audėjo, kalvio ir kt. Amatų pristatymas iliustruojamas sakmėmis, patarlėmis, mįslėmis. Demonstruojami muziejaus eksponatai: amatininkų dirbiniai ir naudoti darbo įrankiai. Supažindinama su vietos amatininkų dirbiniais, etniniais motyvais kuriančių menininkų darbais. Akcentuojama, kad XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje daliai bežemių ir mažažemių valstiečių amatas buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių; aiškinamasi, kur buvo išmokstama amato. Mokiniams pristatoma liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiai; suteikiama informacijos apie spalvinius liaudies meno kūrinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais mokiniai tapo ant lininio audinio. Demonstruojamas mokomasis filmas apie lietuvių tradicinius dailiuosius amatus. Rezultatai: mokiniai susipažins su įvairiomis senųjų amatų rūšimis, vietos amatininkų darbais, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Rodomi įrašai: 91 - 100439