Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučio magija (marginimas augaliniais dažais)

Margučių marginimas augalų atspaudais yra nesena, tik XX a. pradžioje kilusi ir vis dar populiarumo neprarandanti tradicija, tačiau tik nedaugelis margučius dažo natūraliais, iš įvairių
augalų pasigamintais dažais. Šiame edukaciniame užsiėmime apjungtos 2 margučių marginimo tradicijos - marginimas augalo atspaudo technika ir dažymas natūraliais, augaliniais dažais. Pradedama nuo praktinės veiklos, kai kiekvienas dalyvis mokosi teisingai užkloti kiaušinio paviršių augalų šakelėmis, sėklomis, žiedais, įvynioti į audinį ir apsukti siūlu, tam, kad išgauti aiškesnį ir gražesnį augalo atspaudą. Taip paruošti kiaušiniai dažomi muziejuje pagamintuose juodalksnio žievės dažuose. Belaukiant kol margučiai įgaus spalvą aptarsime kokiais augalais dažydavo ir kokias spalvas išgaudavo senoliai; mokysimės kaip pasiruošti augalinį nuovirą, kokias medžiagas naudoti papildomai; kuo skiriasi ištrauka, nuoviras ir rauginimas ir daug kitų įdomybių. Vyresnių klasių dalyviai bus supažindinami su muziejuje darytu eksperimentu, išbandant teoriškai aprašytus ar iš senelių išgirstus dažymo natūraliais dažais būdus. Po to visi persikelsime į ekspoziciją, kur eksponuojami tradiciniai margučiai, aptariami marginimo būdai, dalyviai pabando juos atpažinti, suteikiama teorinė informacija apie margučio paskirtį, raštų ir spalvų simboliką, kompoziciją. Paskutinis etapas – margučių perkėlimas iš mirkalo į šaltą vandenį ir išvyniojimas, kai pamatomas darbo rezultatas.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Švento Jono vakarėlį“

Moksleiviai analizuoja paparčio žiedo prasmes, Joninių šventės pavadinimų ištakas (Rasos, Kupolės, Joninės). Užsiėmimo dalyviai aiškinasi Joninių simbolių reikšmes: ugnies, vandens,
vainiko, saulės, vartų prasmes Joninių apeigose. Aptariamos XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės Joninių šventės metu vyravusios jaunimo apeigos ir pramogos: kupoliavimas, saulės palydėjimas, javų, medžių lankymas, vainikų plukdymas, saulės sutikimas, prisimenamos ir ryškios to laikmečio varduvių šventimo tradicijos. Išryškinama Joninių žolynų svarba, aptariamos jų gydomosios bei apsauginės savybės, spėjami jų pavadinimai. Didesnis dėmesys akcentuojamas į Joninių naktį apsaugančius žolynus (dilgėlė, kietis, dagilis, usnis, pelynas), mokomasi juos atpažinti, įvardinti. Išryškinamas raganavimo fenomenas, aiškinamos Joninių burtų prasmės. Užsiėmimo metu klausomasi etnografinės ekspedicijos pateikėjų audio įrašų; demonstruojamas animacinis filmas „Paparčio žiedas“. Užsiėmime Joninės pateikiamos kaip jaunimo šventė: akcentuojamos jaunimo apeigos, pramogos, vaišės. Didesnis dėmesys skiriamas meilės būrimams. Mokomasi Joninių sutartinių bei ratelių: „Pijolka rūta, čiūta“, „Kupole rože“, „Vaikščio povas“; demonstruojamas 1992 m. Joninių šventės Jonavoje video įrašas. Moksleiviai vaišinami Jono pyragu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Etninė kultūra

Edukacinė programa ,,Pelėda – išminties ir pastovumo simbolis"

Apžiūrima bibliotekos pelėdų ekspozicija. Vedėjai pristatinėjant eksponatus, „atgyja“ personažas – pelėdikė Bronikė. Jos išraiškingai pasakoja, rodo, sukauptus eksponatus, akcentuoja
dirbinių įvairovę, gaminimo medžiagų subtilybės, peržiūrimi metraščiai. Supažindina su rokiškėnų literatūriniais kūriniais apie šį mistinį paukštį. Kelis iš jų paskaito. Atskleidžia sąsajas, nulėmusias pasirinkimą bibliotekoje kolekcionuoti šiuos dirbinius. Tam kad išvengti statiško vienakrypčio ekspozicijos pristatymo, palaikomas dialogas su lankytojais, užduodami jiems klausimai, diskutuojama. Vėliau dalyviai pakviečiami į skaityklą, kur demonstruojamos skaidrės apie Lietuvoje gyvenančių pelėdų rūšis, ypatumus, klausomasi paukščių balsų, išmokstama atskirti pelėdos balsą. Pasitelkus lietuvių tautosaką, atskleidžiamos slėpiningos galios, mitai, legendos apie šį, manoma, paslaptingą antgamtinių galių turintį paukštį. Rodoma vaizdo medžiaga iš bibliotekos archyvų apie 5 metus bibliotekoje globotą, nuo pražūties išgelbėtą pelėdą Uksę, papasakojant atsiradimo bei globojimo istoriją. Komandinis žaidimas “Lobio ieškojimas“ orientuotas 3 – 8 kl. moksleiviams. Programos eigoje grupė suskirstoma į 4 komandas. Vienai komandai duodama užduotis - surasti bibliotekos fonduose, tautosakos skyriuje, knygų kuriose yra mįslių, patarlių apie pelėdą. Antroji komanda pagal raktinius žodžius ieško skrynios su mįslėmis, trečioji komanda – paslėptos dainų skrynelės. Ketvirtieji šios komandos nariai internete ieško medžiagos, pagal pateiktus raktinius žodžius. Sėkmingai atlikę užduotis komandos supažindina vienos kitas su užduočių rezultatais: mena mįsles, skaito patarles, pristato rastą informaciją internete, visi drauge dainuoja dainą apie pelėdą. Praktinėje dalyje pristatoma Origami atsiradimo istorija ir iš popieriaus lankstoma pelėda.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Įveik savo baimes!“

Ar lankeisi šikšnosparnių urve? O ar teko liesti žaltį, tarakoną, šimtakojį, agamą ar mėlynliežuvį scinką? Ar žinai, kodėl gamtoje nuodingi ir kūną paralyžuojantys ropliai yra visiškai
nenuodingi ZOOPARK zoologijos sode? Kodėl šikšnosparniai nesivelia į plaukus? Kuo naudingi tarakonai? Ką bendra turi driežas ir kupranugaris? Kaip senovėje lietuviai bandydavo “išvyti” tarakonus iš savo namų ir ką darydavo namuose radę žaltį? Apsilankyk edukacinėje programoje ir turėsi ne tik atsakymus į klausimus, bet ir išskirtinę galimybę įveikti savo baimę ir iš arti pamatyti bei paliesti gyvūnus, kurių iki šiol bijojai! Taip pat tavęs laukia paslapties dėžutė, kurios turinį sužinosi tik įkišęs ranką į ją, ir iš jutiminio potyrio turėsi pasakyti, kas ten, viduje, yra.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Cukraus pasaka“

Pamokos metu mokiniai pamatys iš cukraus pastatytus miniatiūrinius Lietuvos architektūros statinius: gotikinį Napoleono namą, renesansinę Dailininko vilą ar kt. Namukai „maži, bet
dideli“ – jų svoris nuo 5 iki 10 kilogramų, jų statybai cukraus prireikia dar daugiau. „Statybinė medžiaga“ atkeliauja tiesiai iš seniausio Lietuvoje cukraus fabriko Marijampolėje. Vaikai stebės, kaip yra verdama cukraus siena, stogas ar net... pasaka... Dalyviai išgirs „Cukraus namuko“ istoriją, apipintą legendomis ir sakmėmis, o namo iškeliaus su pačių pasigamintu cukraus darbeliu. „Cukraus pasakos“ pamoka susidera iš trijų pagrindinių dalių: parodomosios (dėl saugumo, vaikams tik parodoma, kaip išliejama verdančio cukraus detalė), praktinės (vaikai patys maišo, lipdo ir puošia iš anksto paruoštus cukraus ruošinukus), intelektualinės (klausosi pasakojimo apie Cukraus name gyvenusias asmenybes, laikmetį, išlikusias legendas ar liaudies sakmes). Susipažinsime su Lietuvos kultūros paveldu, Lietuvos cukraus pramonės šaka, išbandysime netradicinę kūrybos priemonę – cukrų, išmoksime klausytis ir pajausti, ką byloja šimtamečiai statiniai. Pamokoje naudojamos priemonės: cukrus ir jo gaminiai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimų metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. „Cukraus pasakos“ pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Etninė kultūra

Dūzgiantis dvaro bičių gyvenimas

Bitelių gyvenimas nuo seno yra nepaprastai įdomus ir labai saldus. Jų dėka gimsta ne tik gydantis auksinis medus, tačiau ir kvepiantis vaškas bei kitos gėrybės. Šios programos metu
dvaro bitininkė papasakos, kaip ant mūsų stalo atsiranda medus, vienokie ar kitokie bičių produktai. Taip pat parodys senovinius avilius bei avilį stikliniu rėmeliu – turėsite unikalią progą iš arčiau pažvelgti į sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą. Iš darbščiosios bitininkės sužinosite, kaip senovėje būdavo liejamos žvakės iš vaško. Šį amatą išbandysite ir patys – tiesa, naudodami naujoviškesnes technologijas ir kiekvienas prisiminimui namo parsivešite po kvepiančią vaškinę figūrėlę arbą žvakę, išlietą savo rankomis. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Etninė kultūra

„Oi, jūs žolynai, žali žaliuonėliai“

Programa vyksta edukacinėje klasėje arba dūminėje pirkioje (vasaros laiku). Programos pradžioje vedėja supažindina su supančiu augalų pasauliu. Supažindina su aromatiniais,
medingaisiais, prieskoniniais vaistiniais augalais, tradiciniu gėlių darželiu. Po to susipažįstama su džiovintais augalais , o pabaigoje ragaujama dviejų rūšių vaistažolių arbata.
Muzika, Etninė kultūra

Adventinės edukacinės popietės vaikams „Kalėdų pasakos pradžia: tradicijų kaleidoskopas“

Mūsų dienomis sunku įsivaizduoti didžiąsias metų šventes be Kalėdų Senelio, gausybės dovanų ir skanumynų, tačiau daugelis pamirštame tikrąją šios šventės prasmę, o ypač mūsų – lietuvių
papročius, tradicijas ir senovėje įprastą advento laikotarpio laukimą bei šventimą. Edukacinių užsiėmimų metu kultūros centras ir jo darbuotojai sieks pristatyti vaikams Tradicijų kaleidoskopą – parodyti įvairiausias advento laikotarpio tradicijas, pristatyti jų kilmę ir prasmę, o svarbiausia – priminti mūsų tautai būdingas tradicijas, pasitelkiant įvairius pasakojimus, dainas, šokius ir žaidimus. Pagrindinis tikslas – pasirinkus patrauklią vaikams formą supažindinti su lietuvių etninėmis tradicijomis; populiarinti jas tarp vaikų ir jaunimo; siekti etninių tradicijų išsaugojimo ir sklaidos jaunosios kartos kultūriname gyvenime bei paskatinti kritinį mąstymą popkultūros padiktuotų komercinių šventės atributų atžvilgiu. Uždaviniai: (1) supažindinti su lietuvių etninėmis ir atsivežtinėmis tradicijomis, papasakoti apie kilmę, reikšmę ir prasmę; (2) pasakojimų, liaudies dainų bei tradicinių žaidimų forma perteikti tikrąją advento laikotarpio prasmę ir lietuvių tautai būdingą jo šventimą; (3) supažindinti su Kalėdų Seneliu, papasakoti apie jo atsiradimą mūsų kultūroje, drauge gaminti dovanėles sunkiau besiverčiantiems vaikams, drauge padainuoti ir pasiklausyti kalėdinių istorijų; (4) supažindinti su advento vainiko tradicija, jos kilme ir su juo sietinomis etninėmis tradicijomis. Pasivaišinsime arbata, Kalėdų Senelio keptais sausainiais, o drauge su juo ir Snieguole pamėginsime pažinti skirtingose kultūrose įsigalėjusias advento tradicijas ir gausoje atrasti savųjų – lietuviškųjų tradicijų. Užsiėmimais siekiama formuoti jaunimo pilietiškumą, sąmoningumą ir skatinti tautinius jausmus per lietuvių etninę kultūrą.
Etninė kultūra

Suprantu šišioniškių kalbą

Šišioniškiai sako: "mes paėmėm žodžių iš žemaičių, anglų, vokiečių ir prilaikėm savo lėžiuviui, o gysmes mums sugalvojo žiuvys". Laivadirbio J. Gižo sodyboje moksleiviai
išgirs trumpą istoriją apie Mažąją Lietuvą ir kodėl vietiniai kalbėjo visiškai kitaip. Interaktyvioje muziejaus ekspozicijoje žiūrės trumpą dokumentinį filmą, kuriame šišioniškių (lietuvininkų) tarme kalba laivadirbio dukra Eva Gižas. Vėliau susiskirstę į dvi komandas moksleiviai "Jenga" žaidimo principu trauks dideles medines kaladėles nenugriaudami kaladėlių bokšto ir bandys atspėti koks šišioniškių vartotas žodis užrašytas ant ištrauktos kaladėlės. Laimėtojų komanda surinkusi daugiau taškų - apdovanojama. Norintys galės pasimatuoti XIXa. kedelius (sijonus), šiuršius (prijuostes) ir vysteles (liemenes) bei pasidaryti asmenukę. O išmokę suprasti ir susikalbėti su šišioniškiais eisite į ovingį (uostą) pažiūrėti šėpukų (laivų) ir užlipsite į Drevernos apžvalgos bokštą.
Rodomi įrašai: 101 - 110440