Muzika, Etninė kultūra

Pasaulio tautų muzika

Valstybinis choras "Polifonija" yra paruošęs edukacinę programą "Pasaulio tautų muzika", skirtą 5-12 klasių moksleiviams. Tai spalvinga ir nuotaikinga kelionė aplink
Žemės rutulį. Renginio metu bus ne tik atliekami įvairių pasaulio kraštų: Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos choriniai kūriniai, bet ir papasakota apie tiems kraštams būdingus muzikos bruožus, ypatybes ir jų reikšmę tenykščiai kultūrai. Koncerte klausytojai susipažinti su lietuviams tolimų ir egzotiškų šalių chorine kultūra, kuri remiasi tų šalių folkloru. Žinoma, nepamiršti ir savojo krašto chorinės muzikos lobynai. Edukacijos metu mokiniai, kartu su atlikėjais, muš ritmus, atitinkančius konkretaus kontinento muziką, pritars pažįstamai melodijai savo balsais. Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras ,,Polifonija" ir profesionalūs instrumentalistai bei solistai, pritarsiantys mušamaisiais, klavišiniais ir kitais instrumentais (pradedant fortepijonu ir baigiant dambreliu bei lietaus lazda).
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Švento Jono vakarėlį“

Moksleiviai analizuoja paparčio žiedo prasmes, Joninių šventės pavadinimų ištakas (Rasos, Kupolės, Joninės). Užsiėmimo dalyviai aiškinasi Joninių simbolių reikšmes: ugnies, vandens,
vainiko, saulės, vartų prasmes Joninių apeigose. Aptariamos XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės Joninių šventės metu vyravusios jaunimo apeigos ir pramogos: kupoliavimas, saulės palydėjimas, javų, medžių lankymas, vainikų plukdymas, saulės sutikimas, prisimenamos ir ryškios to laikmečio varduvių šventimo tradicijos. Išryškinama Joninių žolynų svarba, aptariamos jų gydomosios bei apsauginės savybės, spėjami jų pavadinimai. Didesnis dėmesys akcentuojamas į Joninių naktį apsaugančius žolynus (dilgėlė, kietis, dagilis, usnis, pelynas), mokomasi juos atpažinti, įvardinti. Išryškinamas raganavimo fenomenas, aiškinamos Joninių burtų prasmės. Užsiėmimo metu klausomasi etnografinės ekspedicijos pateikėjų audio įrašų; demonstruojamas animacinis filmas „Paparčio žiedas“. Užsiėmime Joninės pateikiamos kaip jaunimo šventė: akcentuojamos jaunimo apeigos, pramogos, vaišės. Didesnis dėmesys skiriamas meilės būrimams. Mokomasi Joninių sutartinių bei ratelių: „Pijolka rūta, čiūta“, „Kupole rože“, „Vaikščio povas“; demonstruojamas 1992 m. Joninių šventės Jonavoje video įrašas. Moksleiviai vaišinami Jono pyragu.
Dizainas, Etninė kultūra

Nuodingi augalai

Edukacinė programa skirta supažindinti su nuodingais augalais mūsų aplinkoje, jų keliamu pavojumi bei apsisaugojimo priemonėmis. Mokiniai gaus augalų herbariumus ir besiklausydami ir
lygindama rodomas nuotraukas su turimais herbariumais atrinks nuodingus augalus. Susipažins su plokščiosios floristikos viena iš rūšių- atviručių kūrimu, kompozicijos taisyklėmis, klijavimo būdu. Iš džiovintų augalų kurs atviruką. Atviruką pasiliks sau. Dirbant menamos mįslės apie augalus. Tikimąsi, kad šių edukacijų metu įgytos žinios padės išvengti apsinuodijmų, skatins mokinių kūrybiškumą, gal net taps laisvalaikio užsiėmimu.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių pamokėlė „Jurgeli, meistreli“

Edukacinės programos metu 1 – 4 klasių moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų. Įsitraukę į smagius ir judrius žaidimus vaikai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų, lavina dėmesį, vaizduotę, mokosi bendrauti, laikytis taisyklių, ugdo valią. Žaidimus ir ratelius lydinčių nesudėtingų dainelių mokymasis lavina atmintį, muzikinius gebėjimus. Vaikai dainuodami daineles mokosi koordinuoti kvėpavimą, dainavimą ir judesį. Žaidimai ir rateliai pratina vaikus pajausti bendrą ritmą ir darnią veiklą pagal dainos melodiją. Išmoktus žaidimus ir ratelius vėliau mielai žaidžia laisvalaikiu.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Velykų rytą lelija pražydo"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme ir ritualais: supimosi, laistymosi ir plakimo, kiaušiniavimo, lalavimo, mirusiųjų pagerbimo, vaišinimosi tradicijomis.
Pristatomos trys tradicinės margučių ornamentų komponavimo schemos, pasitelkus video medžiagą, aptariama margučių konservavimo technologija. Moksleiviai supažindinami su virtualiomis margučių kolekcijomis Lietuvos muziejuose. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų marginti bei skutinėti margučiai. Moksleiviai mokosi tradicinių žaidimų su margučiais. Reflektuojama naudojant interaktyvias korteles. Demonstruojamas animacinis filmas „Margučių rytas“. Moksleiviai mokosi marginti margučius tradicine marginimo technika – išrašant margučius vašku; eina velykinius ratelius „Oi ant kalnelio“, „Grūšelė“, žaidžia žaidimus „Nešu nešu puodą“, „Gegutė“, dainuoja sūpuoklines dainas „Kas pakorė sūpuoklėkes“, „Supkit mane supėjėliai“ ir kt. Kūrybinių dirbtuvių metu moksleiviai mokosi marginti margučius tradicine marginimo technika – išrašant margučius vašku.
Kita, Etninė kultūra

Pro vaikystės langą

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažįsta su XIX–XX a. sandūros pasiturinčio Suvalkijos ūkininko sodyba ir joje esančiais rakandais, išgirsta pasakojimą apie Jono Basanavičiaus
vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam papasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems tenka užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais. Mokomojo užsiėmimo metu ugdoma dalyvių samprata apie XIX a. pab.–XX a. pr. pasiturinčio Suvalkijos ūkininko buitį. Klausydamiesi pasakojimų apie Jono Basanavičiaus gyvenimą dalyviai geriau įsivaizduoja, kokie žmonės kūrė ir puoselėjo Lietuvą. Įtvirtinant naujai išgirstą žodinę ir pamatytą vaizdinę medžiagą skatinamas edukacinės programos dalyvių gebėjimas pritaikyti įgytas žinias praktiškai.
Kita, Etninė kultūra

Viduramžių paslaptys papuošaluose

Kviečiame patyrinėti piečiausio Lietuvos regiono – Dzūkijos, kitaip vadinamos Dainavos, kilmės šaknų. Gal atpažinsite savyje išnykusios karingosios jotvingių genties kraują tekant jūsų
gyslomis? Užsiėmimo metu tyrinėsime Alytaus kapinyno archeologinius radinius, aiškinsimės, kokias paslaptis slepia palikti ženklai ant papuošalų. Dalyviai įkvėpti viduramžių mistinės dvasios patys pasigamins senoviniu būdu juvelyrinį dirbinėlį. Kas žino, gal atpažinsite save kaip būsimą juvelyrą!
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Tikslas – supažindinti dalyvius su senoviniu amatu – žvakių liejimu, plėtoti jų kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybiškumą, puoselėti etninės kultūros tradicijas. Uždavinys – dalyvius
supažindinti su apšvietimo priemonėmis: balana ir jos laikikliu (vadinamuoju „dziedu“), įvairių rūšių fabrikinės gamybos žibalinėmis lempomis, žibintais. Išmokyti lieti gryno vaško žvakes. Metodai: vaizdiniai, žodiniai ir praktiniai. Priemonės žvakių gamybai: lininiai siūlai dagčiui gaminti, lempelė vaškui lydyti, formelės liejimui, samtelis vaškui pilti. Veikla: dalyviai atvykę į muziejų sužinos, kaip senovėje buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, iš kokių siūlų daromas dagtis. Sužinos apie Vėlinių ir Grabnyčių papročius, žvakių naudojimą buityje. Patys išbandys žvakių gamybos būdus (lieti į formas, mirkyti, pilti ant dagčio). Bus menamos mįslės apie lempą, žvakę ir kitas šviesą skleidžiančias priemones. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas,bendradarbiavimas tarpusavyje įveikiant sunkumus.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis: ir žemė, ir dangus

Programoje nagrinėjamas baltiškas kosmogonijos suvokimas, jis lyginamas su kitų tautų pasaulio sandaros supratimu. Medis daugelyje tautų tapo universaliu pasaulio struktūros simboliu,
susiformavusiu jau žalvario amžiuje. Gyvybės medis nėra konkretus objektas. Tai – abstraktus simbolis, apibūdinantis pasaulio modelį, turintį tris sferas. Kaip medis turi šaknis, kamieną ir šakas, taip ir baltų bei daugelio kitų tautų įsivaizduojamas pasaulio modelis turi požemį (mirusiųjų pasaulį), gyvųjų pasaulį ir dievų buveinę. Taip pat trys sferos siejamos su laiku: praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Edukacinės programos pradžioje filme „Kosmogonija“ matysite tapytojo Virginijaus Kašinsko kūrinius, kurie užburs spalvomis ir nukels jus į kosmoso platybes. Kūrybinio užsiėmimo metu mokiniai, remdamiesi lietuvių liaudies meno formomis, simboliais ir ornamentika, kurs savo Gyvybės medį.
Rodomi įrašai: 101 - 110434