Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Dailė, Etninė kultūra

Svajonių angelas

Tikslas – supažindinti su liaudies meno atstovų ir profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį
mąstymą, dekoruoti medinį angelą pateiktomis piešimo priemonėmis. Uždaviniai: 1. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius liaudies meno tapybos darbus, išryškinant žymiausius Šiaulių regiono ir Lietuvos kūrėjus. 2. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbus, atliktus įvairiomis technikomis bei atspindinčius angelų vaizdavimo moderniojoje dailėje raidą. 3. Supažindinus su skirtingomis angelų išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje tapyboje ir grafikoje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų mokinius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, dekoruoti medinį angelą. Darbo metodai ir priemonės Užsiėmimo metu naudojamas muziejuje esančios tapybos ir grafikos ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant darbų atlikimo techniką, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsitraukiant į diskusiją. Pasinaudojant multimedija, pateikiami žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų tapybos ir grafikos kūrinių pavyzdžiai angelų tematika. Praktinės dalies metu mokiniai, pasinaudodami pateiktomis piešimo priemonėmis, dekoruoja medinį angelą. Numatoma veikla Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančią tapybos ir grafikos kolekciją angelų tematika, supažindinsime su angelo sąvoka ir reikšme. Vieni angelai saugo ir globoja, kiti – pildo norus ir svajones. Mokiniai galės „norų išpildymo rutulyje“ gyvenantiems angelams patikėti savo slapčiausias svajones. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos medinį angelą pasirinktais raštais, paversdamas jį savo svajonių angelu.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti (naudojant skaidres) su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime (naudojant skaidres) muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius atsivežtus ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Skulptūra, Etninė kultūra

Tautinio tapatumo išsaugojimas medžio drožyboje

Tikslas - Supažindinti moksleivius su tradicinio liaudies meno ir profesionalių menininkų kūrybos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje (naudojant skaidres), ieškoti menininkų
darbuose tradicinių liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus. Pasitelkiama multimedija. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai (naudojant skaidres). Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija.
Dailė, Etninė kultūra

Pasitinkant Kalėdas

Tikslas - Supažindinti moksleivius su Kalėdų tradicijomis, eglutės puošimo tendencijomis nuo seniausių laikų iki šiandienos, įkvėptiems pateiktų eglutės žaisliukų pavyzdžių, susikurti
savo eglutės puošmeną - angelą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su Kalėdų tradicijomis Lietuvoje pristatant advento papročius - pasirengimą Kalėdų šventei. 2. Pristatyti eglutės puošybos tradicijų kaitą Lietuvoje skirtingais istoriniais laikmečiais. 3. Supažindinus moksleivius su įvairių laikotarpių eglutės papuošimais ir žaisliukais, išvystyti diskusiją apie skirtingų istorinių laikotarpių eglutės puošimo tendencijas, jų skirtumus, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, susikurti savo eglutės puošmeną - angelą. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas pateiktų eglutės žaisliukų ir papuošimų pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Moksleiviams dalį eksponatų leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, naudojamos natūralios medžiagos - audinys, siūlai, medis.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinis koncertas „Senieji Lietuvos instrumentai“

Kompozitoriaus multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio edukacinis koncertas „Senieji Lietuvos instrumentai“ – tai gyva ir nuoširdi pažintis su unikaliu Lietuvos muzikinį paveldu,
turtinga instrumentine baze bei spalvingu jos skambesiu. Mūsų muzika Pasaulyje išsiskiria savitu atlikimu, kompozicijomis ir kūriniais, žavinčiais Pasaulio ("world") muzikos mylėtojus. Koncertuose S. Petreikis rengia teatralizuotus muzikinius pasirodymus, kuriuose apjungia interaktyvius pasakojimus, tradicinį muzikos skambesį ir šiuolaikines improvizacijas, bei pristato šiuolaikinę senųjų Lietuvos instrumentų istoriją. Jaunieji klausytojai juose gali gyvai pamatyti, išbandyti ir išgirsti daugiau nei 30 instrumentų unikalia kolekciją, kurią kompozitorius kaupia visą savo gyvenimą.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas - prisidėti prie 5-12 kl. mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių moksleivius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: 1. Perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui. 2. Supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija. 3. Supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai/priemonės: 1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); 2) mokymąsis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); 3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); 4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laaivedžių profesija); 5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų ryšimas, ekskursija laivu Siektini rezultatai: Žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami moksleivių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Atsakomybės ugdymas, saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viduramžių darbai ir pramogos medinėje pilyje

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su to meto žmonių gyvenimo būdu, žemės apdirbimo įrankiais ir padargais, augintomis žemės ūkio kultūromis, senoviniais vaikų žaidimais. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, žemės apdirbimo įrankiai ir padargai (kapliai, akėčios, arklas, pjautuvai, spragilai ir kt.), senovinių žemės ūkio kultūrų ir vietinių vaistinių ir prieskoninių žolelių lysvės, trinamosios girnos, lininės virvės, vilnoniai siūlai ir kitos priemonės. Senoviniai stalo žaidimai (kvirkatas, šaškės), judrieji žaidimai (ripkos mušimas, kauliniai kėgliai). Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete bei žmonių gyvenimo kasdienybe. Edukacijos dalyviai susipažins su pilėnų kasdieniniais darbais, mityba, žemės ūkiu. Papilio kiemo lysvėse pamatys dabar jau retai auginamus augalus – ropes, barščius, laukinius česnakus, linus, susipažins su vietinėmis prieskoninėmis ir vaistinėmis žolelėmis. Visi galės išmėginti žemės apdirbimo įrankius – kapliu purenti dirvą, iškulti spragilu javų pėdą, pamatyti senovines akėčias ir arklą. Iškultus grūdus mėgins sumalti trinamosiomis girnomis. Edukatorius pasiūlys komandinių užduočių, kurių metu dalyviai vys linines virves ar pins vikingų juosteles. Padirbėję žiūrės animacinį filmą apie Vorutos pilį ir, susibūrę į grupes, atliks užduotis užduočių sąsiuviniuose. Galės atsipūsti ir pažaisti senovinius stalo ar komandinius žaidimus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Žuvies kelias"

Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite
su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. • Linksminsitės, mokinsitės lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. • Susipažinsite su laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) asmenybe ir Kuršių marių burvalčių statyba, istorija, tradicijomis. • Sužinosite, kokios buvo senosios žvejybos taisyklės, įminsite vėtrungių paslaptį. • Ragausite Mažosios Lietuvos desertą - „kafiją“ (cikorijos gėrimą) ir „gliumzinį“ (varškės) pyragą arba unikalią dreverniškių žuvienę. • Iš apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą taip, kaip kadais, anot legendos, čia žvelgė milžinai. • Iškelsite bures ir į Kuršių marias plauksite senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“. Edukacinė programa vykdoma šiltuoju metų laiku (gegužės, birželio, rugsėjo mėnesiais).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senolių buitis

Užsiėmimo tikslas ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, patrauklia forma supažindinti su senolių buitimi, naudotais daiktais, jų paskirtimi ir su jais susijusiais papročiais.
Ugdyti mokinių dorines vertybes: darbštumą, atjautą, toleranciją. Užsiėmimas vyksta buities salėje. Tyrinėdami senųjų trobų interjerus bei ikonografinę medžiagą, aiškinsimės su mokiniais kaip gyveno mūsų protėviai, kokia buvo jų kasdienybė, kokius daiktus naudojo buityje, sužinosime kur ir kaip senoliai kepė duoną, kaip skalbė, lygino, kur laikė drabužius ir kodėl tokios puošnios skrynios ir kuparai. Aiškinsimės patarles, minsime mįsles, kuriose mūsų protėviai sugebėjo vaizdingai užkoduoti įvairių paprastų daiktų prasmę. Praktinėje veikloje taikomas patyriminis metodas. Žaidžiamas žaidimas „Atspėk daiktą“. Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna skirtingus namų apyvokos daiktus ir turi sukurti pasakojimą pagal pateiktus klausimus. Ką žinau apie šį daiktą? Iš ko daiktas padarytas?, Kokiems darbams jis skirtas?, Metų laikas kada jis labiausiai naudojamas?, Kas dabar jį pakeitė tavo namuose? ir kt. Galima ir kita praktinė veikla, mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna skirtingą senųjų trobų interjero dėlionę. Ją turi sudėlioti ir pagal gautus klausimus parengti pasakojimą. Grupės išrinktas atstovas turi pristatyti. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai papildys mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, primins naujas sąvokas, skatins mąstyti, prisidės prie savo krašto piliečio ugdymo. Užsiėmimas vedamas naudojant pasakojimo, disputo, tyrinėjimo, patyriminės veiklos, komandinio darbo metodus. Parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Bambeklis Bajoras“

Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras, vardu Boleslovas, vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo
pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis – iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą profesiją. Beeidamas per miestus ir kaimus, įveikdamas plačiausias jūras ir marias, užsukdamas į atokiausius kampelius Boleslovas sutinka įdomiausių bei keisčiausių žmonių, tačiau savo svarbiausio tikslo – tikrojo pašaukimo – jam niekaip nesiseka atrasti. Tik žingsniais išmatavus visą margą pasaulį ir sugrįžus į paliktą lietuviškąją žemę Bajorui tampa aišku – pats bajoriškiausias ir širdžiai mieliausias kraštas yra ne užjūriuose, o savame kaime su savo draugais bei kaimynais. Bambeklio Bajoro kelionė skamba dainomis, kurios iš vietos išjudins net didžiausius bambeklius, o spektaklio kūrėjai pažada – nė vienas žiūrovas nepaliks teatro salės be plačiausios šypsenos!?? Bambekliu Bajoru spektaklyje pavirstantis aktorius Jonas Šarkus sako:?„Šio spektaklio tema neša reikšmingą žinutę: bręstančiam žmogui labai svarbu domėtis, keliauti, ieškoti savęs ir savo vietos po saule, bet ne mažiau svarbu nepamiršti savo šaknų – branginti ir ieškoti gražių dalykų tave nuo vaikystės supusioje aplinkoje, žmonėse, šalies kultūroje bei tradicijose, kurios tave užaugino tokį, koks esi.”
Rodomi įrašai: 101 - 110498