Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Fotografija, Etninė kultūra

Kultūros pažinimas per gamtą: pažink pelkę

Programos lektorius – gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, Lietuvos geologų sąjungos narys, turintis didelę patirtį pelkių tyrinėjime, apie tai paskelbęs keletą mokslinių publikacijų
tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pagal pelkių nuosėdas detaliai ištyrė Labanoro girios raidą, vykusią per pastaruosius 12 500 metų. Taigi šios edukacinės programos metu vaikams bus stengiamasi suformuoti kuo platesnį požiūrį apie pelkes – nuo Raudonosios knygos rūšių pagrindinės buveinės iki gamtos istorijos bibliotekos, kurioje užfiksuojama viskas, kas vyko pelke virtusio ežero apylinkėse tūkstantmečių bėgyje. Vaikai išmoks atskirti skirtingų pelkių tipus, susipažins su jų turtais, reikšme ekosistemai ir žmonių gyvenamajai aplinkai. Edukacinę programą sudaro ekspedicija po mokyklai artimiausią aukštapelkę, žemapelkę ir tarpinio tipo pelkę, kurias parenka lektorius. Į šias pelkes vykstama mokyklos transportu, dviračiais ar pėsčiomis (jei arti). Paslauga teikiama gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pažintis su tošininkystės amatu

Tošininkystė, kaip atgaivintas tradicinis amatas, nuo 1997 metų pristatomas Mažeikių muziejuje. Galime supažindinti ypač išsamiai, nes vieninteliai Lietuvoje turime šios krypties
atstovus, dirbančius mūsų muziejuje. Užsiėmimo metu susipažįstama su etnografiniais tošies dirbiniais, saugomais muziejaus fonduose ir tautodailininkų Vytauto ir Raimondos Ramanauskų darbais. Užsiėmimas aktyvus. Dalyviai mokomi savarankiškai pasiruošti praktinei užduočiai skirtas priemones iš muziejuje turimų medžiagų, tinkamai jomis naudotis, saugiai atlikti darbus, pasiekti apčiuopiamą rezultatą – pasigaminti ekologišką dirbinį iš beržo tošies. Edukaciniai užsiėmimai vedami nuo 1997 metų. Taikomos įvairias metodikos, priklausomai nuo dalyvių amžiaus, noro, siekių ir gebėjimų - kuo tiksliau aptarsite su vadovais, ko norite, tuo laimingesni mus paliksite.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Etninė kultūra

Apie bitučių gyvenimą

Susipažinkite su bitininkystės amatu per bitučių varžytuves, juk taip smagiau! Edukacijos dalyviai susiskirto 3 tris komandas – „bičių šeimas“, kurios vykdo bičių motinėlės-edukatorės
paskirtas užduotis. Su bitininkystės papročiais susipažinsite minant mįsles, šokant bendrą bitučių šokį, piešiant bičių Deivę, sprendžiant dėlionę iš fotografijų, žiūrėdami vaizdo medžiagą apie spiečiaus gaudymą. Laukiamiausia „bičių šeimų“ varžytuvių dalis – bitučių gaminamų produktų degustavimas. Būtent šioje užduotyje pasitelkę visus savo skonio ir uoslės receptorius pabandysite atpažinti kur yra medus, žiedadulkės ar bičių duonelė? Bičių motinėlė-edukatorė už kiekvieną teisingą įvykdytos užduoties atsakymą „bičių šeimoms“ skiria po korio akutę, o laimi komanda „pasiuvusi“ didžiausią korį. Edukacijos tikslas – supažindinti programos dalyvius su senosios bitininkystės tradicijomis ir papročiais, bitučių gyvenimo ypatumais, jų gaminamų produktų nauda ir pritaikymu.
Etninė kultūra

Mano pirmasis sodas

Šis užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su tradiciniu lietuvišku sodu, jiems bus suteikta galimybė išmokti jį susirišti ir turėti savo aplinkoje. Pirmoje dalyje moksleiviams bus
paaiškinta sodų reikšmė, svarba ir panaudojimas liaudies papročiuose ir apeigose: vestuvėse bei krikštynose. Susipažins su sodų pavyzdžiais, esančiais Vilniaus etninės kultūros centre. Antroje dalyje moksleiviai bus supažindinami su galima sodo žaliava: įvairiais javais (rugiais, kviečiais, kvietrugiais), nendrėmis ir smilgomis, aptariamas žaliavos rinkimo laikas bei saugojimo sąlygos. Mokomi paruošti šiaudus ir sukarpyti reikiamais ilgiais. Trečioje daly rišamas tradicinis sodas – dvi lygiakraštės piramidės su bendru pagrindu. Baigus sutvirtinamos ir išlyginamos sodo kraštinės.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Suvenyrinio laivelio gamyba“

Edukacinės programos "Suvenyrinio laivelio gamyba" dalyviai susipažins su tradiciniu amatu- laivo statymu ir Kuršių mariose plaukiojusiais laivais. Pasigamins po suvenyrą-
medinį laivelį, kurį patys suklijuos, nudažys ir pritvirtins bures. Sukurtas suvenyras bus puiki klasės ar mokinio kambario puošmena. Edukacinė programa gali būti teikiama kultūros centre arba jūsų pasirinktoje vietoje, užtikrinant, kad kiekvienam dalyviui bus suteikta sėdima vieta prie stalo, papildomas stalas (ne mažesnis kaip 50*50 cm) laivo maketui ir pakankamai vietos kilnojamai parodai (9 bėginiai metrai roll up stendams pastatyti).
Etninė kultūra

Saulės ratilai – mandala

Jau daug tūkstantmečių mandalos kuriamos visuose žemės kontinentuose. Nežinia, kada ir kuri iš senųjų kultūrų pirmoji pradėjo jas kurti. Pavadinimai bei kūrimo tikslai kiekvienoje
šalyje buvo ir yra saviti bei skirtingi. Mandalos buvo kuriamos ir Lietuvoje – metaliniai saulės kryžiai, prieverpsčių bei velykinių margučių puošimas saulėmis mena seną, pagonišką mandalos – saulės kūrimo tradiciją; kuriamos siekiant emocinės ir fizinės gerovės. Baltų religijoje ratilai – tai saulės ratai, namams nešantys laimę. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su pynimo technologijomis, spalvų reikšme, deriniais, patirs kūrybos džiaugsmą, mokysis vieni iš kitų bendradarbiavimo, bendravimo, tarpusavio pagalbos, bus tobulinami etnokultūriniai gebėjimai ir įgūdžiai, saviraiškos poreikių tenkinimas. Praktinė nauda – pažintis su amatu – pynimu, savo pačių rankomis nupinti saulės ratilai – mandalos. Edukacija skirta 2–4 klasių mokiniams. Užsiėmime gali dalyvauti iki 15 dalyvių. Užsiėmimo trukmė 90 min. (2 ak. val.). Užsiėmimai gali būti išvažiuojamieji, integruoti į renginius, pamokas.
Etninė kultūra

Juostų vijimas lentelėmis (kaladėlėmis)

Edukacinės programos dalyviai bus supažindinami su vytinių juostų raida Lietuvoje ir pasaulyje, jų naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdais. Užsiėmimų metu bus pristatomos audimo
priemonės, tradiciniai juostų ornamentai bei jų simbolių reikšmės. Iš pateiktų pavyzdžių dalyviai turės galimybę išsirinkti sau patinkantį juostelės raštą, bei siūlų spalvų derinius. Tinkamai susivėrę siūlus į kaladėles, dalyviai nusivys po juostelę, kurią galės panaudoti kaip knygų skirtuką, apyrankę ar rūbo detalę. 5-6 klasių moksleiviai juostelių vijimą atliks naudodami 4 kaladėles, o 7-9 klasių moksleiviai – 6 kaladėles.
Rodomi įrašai: 101 - 110502