Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, karantinas LR teritorijoje pratęstas iki gruodžio 17 d. 24.00 val.
Kita, Etninė kultūra

Viduramžių paslaptys papuošaluose

Kviečiame patyrinėti piečiausio Lietuvos regiono – Dzūkijos, kitaip vadinamos Dainavos, kilmės šaknų. Gal atpažinsite savyje išnykusios karingosios jotvingių genties kraują tekant jūsų
gyslomis? Užsiėmimo metu tyrinėsime Alytaus kapinyno archeologinius radinius, aiškinsimės, kokias paslaptis slepia palikti ženklai ant papuošalų. Dalyviai įkvėpti viduramžių mistinės dvasios patys pasigamins senoviniu būdu juvelyrinį dirbinėlį. Kas žino, gal atpažinsite save kaip būsimą juvelyrą!
Etninė kultūra

Kai senieji daiktai prabyla

Laikas bėga, skuba metai, išeina žmonės, lieka daiktai. Mūsų namuose šiandien gausu elektrinių, mechaninių buities daiktų. Sunku įsivaizduoti kasdienybę be elektrinio virdulio,
lygintuvo, skalbimo mašinos... O kaip anksčiau? Kaip mūsų seneliai, proseneliai virė valgį, kaip skalbė, lygino? Sparčiai tobulėjant technikai, tobulėjo ir buities prietaisai, paprastuosius pakeisdami mechaniniais, pastaruosius elektriniais ir visai išstumdami iš vartojimo senas kirvarpų sugraužtas geldas, anglimi kaitinamus lygintuvus, geležimi apkaustytas sviestmušes, sūrspaudžius ir duonkubilius. Ką jau kalbėti apie rankinius linų mintuvus, brauktuves ir šukas, dalgius, grėblius ir spragilus, sėtuves, akėčias ir daugybę kitokių padargų. Ir nesvarbu, kokie tie padargai, seni ar nauji, geri ar aplūžę, nėra jie šiandien reikalingi, be jų galima apsieiti, juos pakeičia nauji, įmantresni. Senieji padedami, numetami, kažkur užkišami, paslepiami ir užmirštami arba, geriausiu atveju, tampa muziejiniu eksponatu, patalpos interjero puošmena. Taip ir dūla numesti ir užmiršti daiktai palėpėse, rūsiuose, pašiūrėse, klėtyse... O jei juos prakalbintume, įdomu, ką jie pasakytų?.. Susipažinę su senaisiais namų apyvokos daiktais, jų paskirtimi buityje, dalyviai klausosi „Girgždėjimo pasakos“ ir sprendžia kryžiažodį. Užsiėmimo pabaigoje klausiama, ar šeimoje yra išlikę senovinių daiktų, skiriama praktinė užduotis, žaidžiami tradiciniai lietuvių liaudies rateliai ir žaidimai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų belaukiant

Tikslas - Skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje. Pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais, vašku dekoruoti margutį.
Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius (skutinėtais, margintais vašku, natūraliais žolynais) bei pažiūrint trumpą filmuką. 2. Pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam moksleiviui atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę. 3. Pasirinktais raštais vašku marginti margutį. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją, pasitelkiamos pateiktys(multimedija), rodomas filmukas apie margučių marginimą, moksleiviai vašku margina margutį (naudojamas bičių vaškas, natūralūs dažai, vaško lydymo įrenginys). Moksleiviai į edukacinį užsiėmimą atsineša 1-2 kietai virtus kiaušinius. Numatoma veikla: Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika, pasitelkiant pateiktis (multimedija) ir trumpą filmuką. Vaikai turės galimybę apžiūrėti ir susipažinti su įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintais ekspozicijos margučiais. Praktinės dalies metu kiekvienas, atsineštus kiaušinius, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, juos margins vašku pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos raštų. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje kiekvienas moksleivis turės vašku margintą margutį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip Vilnius švenčia Kalėdas

Interaktyvios ekskursijos po Vilniaus senamiestį metu susipažinsime su skirtingų religijų maldos namais ir Kalėdų laikotarpio šventėmis, atliksime užduotis, padedančias geriau pažinti
tautų įvairovę, rinksime gražiausią kalėdinę vitriną, ragausime, spėliosime, žaisime, stebėsimės, juoksimės, pažinsime, fotografuosimės su eglute, tai yra švęsime šventes!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

KŪČIUKAI IR AGUONPIENIS

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie šv. Kūčių pagrindinius valgius ir tos dienos atliekamus namų
ūkio darbus, pristatoma Kalėdinės eglutės atsiradimo namuose ir puošimo istorija. Praktinės užduoties metu kepami kūčiukai-prieskučiai. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kokių ingridientų reikia kūčiukų-prieskučių tešlos paruošimui, patys kočios tešlą, mokysis pjaustyti prieskučius, paruošti kepimui skardą ir į ją sudėti paruoštus kūčiukus-prieskučius. Sužinos kas yra aguonpienis ir kaip jis gaminamas. Patys trins ir suks aguonų grūdelius iki baltumo. Kol keps kūčiukai susiskirstę į komandas dėlios Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio dėliones, kurių dydis yra 1x1,5 m. Iškepus kūčiukams pasiruoš stalą ir visi drauge ragaus savo iškeptus kūčiukus su pagamintu aguonpieniu. Edukacija sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdelėje, o bendras susėdimas prie stalo primins apie artėjančias gražiausias metų šventes.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Atkeliauk ir Paragiauk. Žaisk kaip prieš šimtą metų

Atvykę į Paragių dvarą, seserų rašytojų, rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos vardu, gimtinę mokiniai susipažins su dvaro aplinka, statiniais, jų funkcija, muziejaus ekspozicija. Edukacinės
programos metu mokiniai žais folklorinius žaidimus. Žaisdami žaidimus mokiniai ugdys bendradarbiavimo įgūdžius, patirs save grupėje, lavins socialinius įgūdžius ir smagiai leis laiką. Edukacinę programą veda patyrusi šios srities specialistė baigusi Europos etnologijos studijas Miuncheno Liudviko Maksimiliano universitete, dirbusi Vokiečių medžioklės ir žvejybos muziejuje Miunchene, išbandžiusi save 116 ak. val. bendro mokymosi ir metodikos kūrimo bei 16 ak. val. praktikos projekte „Patirtinio refleksyvaus mokymo taikymo vietos bendruomenėse metodikos parengimas ir išbandymas“ turinti patirties edukacinių programų, stovyklų, renginių organizavime.
Dizainas, Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro vėlėją

Dvaro vilnos manufaktūroje, kur karaliauja charizmatiškoji vilnos vėlėja, atsiveria kitas pasaulis. Užsukusius, Jus pasitiks įvairiausi vilnoniai kūriniai – nuo linksmai besišypsančių
veidelių iki gėlėtų skarų ir kitų aprėdų. Mielai priėmusi Jus savo dirbtuvėse, vėlėja papasakos apie vilnos naudą bei pasidalins savo amato paslaptimis. Programos metu vaikai kurs savo ypatingą „vilnonį prisiminimą" – Naminuką. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Oi ir pakrito kibirkštėlė (ugnies žiebimo istorija)

Tam, kad turėtų šilumos, žmonės turėjo įdėti nemažai pastangų įžiebti ugnį. Senovėje skiltuvai buvo reikalingi užkurti ugniai. Nuo pat geležies amžiaus iki degtuko išradimo buvo įprasta
naudoti skiltuvą su titnagu, kurių pagalba galima sukelti aukštos temperatūros kibirkštį ir nuo jos įsiplieskiančią ugnį. Edukacijos metu mokiniai išmoks šio senojo būdo paslapčių. Išmoks iš natūralių medžiagų pasiruošti paruošą ugnies uždegimui. Patys savarankiškai praktikuosis uždegti ugnį su skiltuvu. Edukaciją veda kalvis, senosios gyvensenos ir karybos rekonstruktorius.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti“

Edukacinis užsiėmimas apie Holokaustą ir jo vykdytojus Lietuvoje. Užsiėmimo forma – vaidmenų žaidimas „Teismas“. Dalyviai supažindinami su Holokausto istorija Lietuvoje ir IX forte,
pristatomas žmogaus prisipažinimas vykdžius žydų naikinimą bei liudytojo pasakojimas. Pasiskirstę vaidmenimis dalyviai analizuoja priežastis, kodėl Tautinio darbo apsaugos bataliono kariai dalyvavo žydų naikinime. „Teismo“ metu nagrinėjami Holokausto vykdytojų motyvai, analizuojama situacija, o ne teisiami konkretūs asmenys. Užsiėmimas skatina kritiškai mąstyti, argumentuotai išsakyti nuomonę, diskutuoti apie moralę ir vertybes.
Etninė kultūra

„Senieji matų vienetai“

Edukcinio užsiėmimo „Senieji matų vienetai“ tikslas – papildyti matematikos žinias istoriniu, etnografiniu, kalbiniu aspektais, suteikti praktinių įgūdžių taikant senuosius matus mūsų
buityje. Šis edukacinis užsiėmimas vyksta muziejaus edukacinėje klasėje. Muziejaus etnografijos rinkinyje saugomi senieji matai yra pristatomi edukacijos dalyviams. Vienas iš programos uždavinių – trumpai pristatyti matų raidą, kitimą ir įvairovę. Pažintis su matų istorija pradedama nuo archajiškiausių antropologinių vienetų, įtraukiant kiekvieną dalyvį parodyti colį, plaštaką, žiupsnelį ir t.t. Trečias uždavinys – pažintis su muziejaus eksponatais, kurie yra tam tikri matai. Pristatomi gorčiai, pinti iš šiaudų, gaminti iš tošies, žalvario. Dalyviams atskleidžiamos tūrio matų vertės, lyginant su šiuolaikine matavimo sistema. Yra galimybė pamatyti unikalų eksponatą arklio ūgiui matuoti, naudotą I-ojo pasaulinio karo metais. Naudojantis įvairiais matų vienetais siūlome mokiniams sukurti prisistatymą: pvz., „Mano ūgis mažesnis už sieksnį, sveriu tris pūdus ir t.t.“ Sunkesnis išbandymas - naudojantis muziejuje saugomais aritmetikos uždavinynais (išleistais 1921 m., 1922 m.) atlikti pateiktas užduotis. Tai puiki galimybė mokiniams taikyti turimas aritmetines žinias, lyginti ir kritiškai vertinti šių dienų matematikos vadovėlius ir tarpukario mokymo priemones.
Rodomi įrašai: 101 - 110560