Dailė, Etninė kultūra

,,Auksinis šiaudas"

Skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Supažindinti mokinius su šiaudinių dirbinių gamyba tradicinėje
ir šiuolaikinėje kultūroje; suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, adatos, indeliai karpymui, žirklės. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Šiaulių krašto tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą. Savo gaminius dalyviai išsineša.
Etninė kultūra

Duonos kelias

Lankytojai supažindinami su sėjos, arimo, derliaus nuėmimo papročiais, ekspozicijoje esančiais daiktais ir padargais, kurie naudojami javų auginimui ir apdirbimui. Po apžvalginės
ekskursijos vaikai suskirstomi į „rugių“, „miežių“, „kviečių“ komandas ir tarpusavyje rungtyniauja viktorinose, praktinėse užduotyse. Nugalėtojų laukia išskirtinis prizas – grūdų malimas rankinėmis pastatomomis ir akmeninėmis trinamosiomis girnomis.
Dizainas, Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro keramikę

Atvykusiems pas keramikę į svečius, ji pirmiausia papasakos apie vieną iš seniausių Lietuvoje ir net pasaulyje amatų bei plačiau apie molį (jo rūšys ir panaudojimo būdai), kur jis
randamas ir kaip galiausiai atsiduria pas mus namuose, pavirtęs įvairiomis formomis bei pasidabinęs spalvomis.paaiškins, kuo skiriasi senieji molio deginimo būdai nuo šiuolaikinių ir kur pasaulyje jie vis dar naudojami. Po pasakojimo, visi bus pakviesti savo rankomis nusilipdyti pakabinamą žaisliuką arba įgyvendinti savo paties sugalvotą idėją. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Etninė kultūra

Tradicinių lietuvių liaudies instrumentų garsai ir paslaptys

Linksmai ir nuotaikingai praktinėje muzikavimo edukacijoje mokiniams bus pristatomi lietuvių liaudies instrumentai (autentiški skudučiai, ožragiai, dambreliai, basedlė, Labanoro dūda
(dūdmaišis), lumzdeliai, sekminių rageliai, cimbolai, kanklės, molinukai, smuikas, kelminis būgnas, tošiniai ragai), su kuriais vaikai čia pat bus mokomi pagroti. Mokiniams bus parodytos organinės medžiagos, iš kurių gaminami instrumentai (įvairi mediena, natūrali oda, plonosios žarnos, builis, karvės ir ožio ragai, aliejus, nendrės, kelmas, beržo tošis ir kt.). Besimokydami muzikuoti, užsiėmimo dalyviai sužinos įvairiausias muzikos instrumentų gamybos, saugojimo, sakralumo paslaptis, socialinius muzikantų gyvenimo aspektus, muzikavimo džiaugsmus ir vargus. Visus instrumentus mokiniai galės pačiupinėti, pauostyti, išbandyti, pamuzikuoti, nusifotografuoti muzikanto amplua.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinis koncertas „Senieji Lietuvos instrumentai“

Kompozitoriaus multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio edukacinis koncertas „Senieji Lietuvos instrumentai“ – tai gyva ir nuoširdi pažintis su unikaliu Lietuvos muzikinį paveldu,
turtinga instrumentine baze bei spalvingu jos skambesiu. Mūsų muzika Pasaulyje išsiskiria savitu atlikimu, kompozicijomis ir kūriniais, žavinčiais Pasaulio ("world") muzikos mylėtojus. Koncertuose S. Petreikis rengia teatralizuotus muzikinius pasirodymus, kuriuose apjungia interaktyvius pasakojimus, tradicinį muzikos skambesį ir šiuolaikines improvizacijas, bei pristato šiuolaikinę senųjų Lietuvos instrumentų istoriją. Jaunieji klausytojai juose gali gyvai pamatyti, išbandyti ir išgirsti daugiau nei 30 instrumentų unikalia kolekciją, kurią kompozitorius kaupia visą savo gyvenimą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuo kvepia namai: tradiciniai lietuvių valgiai“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Aukštaitijos regiono kulinariniu paveldu. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su lietuvių valstiečių maistu XIX a. 2-ojoje pusėje–XX a. pr.,
valgymo kultūra. 2. Suteikti žinių apie valgymo režimą, valgymo kultūrą. 3. Sudaryti sąlygas mokiniams gaminti bei ragauti Vidurio Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Priemonės: piesta, sviestamušė, sūrmaišis, kultuvė, spragilai, sėmenys, kanapės, varškė, grietinė, bulvės, rugiai, duona, girnos, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradiciniais Aukštaitijos regiono patiekalais, kasdieniais ir šventiniais valgiais, valgymo kultūra; demonstruojami tradicinės virtuvės namų apyvokos daiktai; praktiškai mokomasi atskirti grūdines kultūras: rugius, kviečius, avižas, miežius; didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis girnomis mala rugius, sviestamuše muša sviestą, piesta grūda kanapes; mokiniai stebi varškės gaminimo procesą; užsiėmimo metu ragaujama duonos giros, varškės, varškės sūrio, ruginės duonos, karštų bulvių, sėmenų bei kanapių; pristatant naują produktą ar patiekalą menamos mįslės, sakomos greitakalbės, mokomasi patarlių, priežodžių; demonstruojama garsinio mokomojo filmo „Tradiciniai lietuvių valgiai“ ištrauka. Rezultatai: mokiniai susipažins su tradiciniu lietuvių valstiečių maistu, elgesio kultūra, turės galimybę sukaupti maisto gaminimo patirties, išmoks keletą mįslių, patarlių, greitakalbių.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Autentiškos Vėlinių tradicijos“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gyvenimo ciklo papročiais. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje; (2) supažindinti su Vėlinių
laiko tradicijomis: apeiginiu prausimusi, vaišėmis, kapų lankymu; (3) pristatyti laidojimo apeigas kaip vieną svarbiausių bendruomenę vienijančių ritualų. Priemonės: nuotraukos, etnografinės ekspedicijos videomedžiaga, kompiuteris, multimedija. Metodai: interaktyvus žaidimas-viktorina, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje, aptariamos ikikrikščioniškosios, XX a. bei šių dienų Vėlinių tradicijos: maldų, apeiginio prausimosi, vėlių maitinimo, kapų lankymo, žvakių deginimo ir kt. Akcentuojama papročių kaita. Demonstruojama etnografinės ekspedicijos metu sukaupta videomedžiaga: išryškinama įkapių tradicija. Pristatomos laidojimo apeigos: marinimas, šermenys, budynė, mirusiųjų minėjimas, gedulas. Akcentuojamas tradicinėje kultūroje vyravęs didžiulis dėmesys ir pagarba mirusiajam bei iki šių dienų išlikęs mirusiųjų garbinimo kultas. Rezultatai: mokiniai susipažins su senosiomis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis, gebės rasti gilias mirusiųjų garbinimo ištakas ikikrikščioniškoje kultūroje bei atsekti jų prasmes iki šių dienų. Pristatyta etnografinės ekspedicijos medžiaga padės pajusti pagarbą išėjusiems bei būtinybę prisiminti savo šeimos, giminės artimuosius.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Etninė kultūra

Edukacinė programa ,,Pelėda – išminties ir pastovumo simbolis"

Apžiūrima bibliotekos pelėdų ekspozicija. Vedėjai pristatinėjant eksponatus, „atgyja“ personažas – pelėdikė Bronikė. Jos išraiškingai pasakoja, rodo, sukauptus eksponatus, akcentuoja
dirbinių įvairovę, gaminimo medžiagų subtilybės, peržiūrimi metraščiai. Supažindina su rokiškėnų literatūriniais kūriniais apie šį mistinį paukštį. Kelis iš jų paskaito. Atskleidžia sąsajas, nulėmusias pasirinkimą bibliotekoje kolekcionuoti šiuos dirbinius. Tam kad išvengti statiško vienakrypčio ekspozicijos pristatymo, palaikomas dialogas su lankytojais, užduodami jiems klausimai, diskutuojama. Vėliau dalyviai pakviečiami į skaityklą, kur demonstruojamos skaidrės apie Lietuvoje gyvenančių pelėdų rūšis, ypatumus, klausomasi paukščių balsų, išmokstama atskirti pelėdos balsą. Pasitelkus lietuvių tautosaką, atskleidžiamos slėpiningos galios, mitai, legendos apie šį, manoma, paslaptingą antgamtinių galių turintį paukštį. Rodoma vaizdo medžiaga iš bibliotekos archyvų apie 5 metus bibliotekoje globotą, nuo pražūties išgelbėtą pelėdą Uksę, papasakojant atsiradimo bei globojimo istoriją. Komandinis žaidimas “Lobio ieškojimas“ orientuotas 3 – 8 kl. moksleiviams. Programos eigoje grupė suskirstoma į 4 komandas. Vienai komandai duodama užduotis - surasti bibliotekos fonduose, tautosakos skyriuje, knygų kuriose yra mįslių, patarlių apie pelėdą. Antroji komanda pagal raktinius žodžius ieško skrynios su mįslėmis, trečioji komanda – paslėptos dainų skrynelės. Ketvirtieji šios komandos nariai internete ieško medžiagos, pagal pateiktus raktinius žodžius. Sėkmingai atlikę užduotis komandos supažindina vienos kitas su užduočių rezultatais: mena mįsles, skaito patarles, pristato rastą informaciją internete, visi drauge dainuoja dainą apie pelėdą. Praktinėje dalyje pristatoma Origami atsiradimo istorija ir iš popieriaus lankstoma pelėda.
Rodomi įrašai: 101 - 110408