Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Etninė kultūra

Programa „Auskit vykit, mano rankos“

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su vienu iš seniausių lietuvių moterų amatu – audimu, ugdyti meilę istoriniam etnografiniam kultūriniam paveldui. Uždaviniai: 1. Supažindinti
ir duoti išbandyti audimui reikalingus įrankius ir verpalus. 2. Aptarti ir išbandyti audimo būdus. 3. Supažindinti su audinių raštais, jų paplitimu etnografiniuose rajonuose. Užsiėmimo metu dalyviai trumpai supažindinami su verpalų, audimo ir audinių istorija. Aiškinamasi, kas tai yra audinys, aptariami ir praktiškai išbandomi audimo būdai bei susipažįstama su audimo bei verpimo įrankiais. Pabandoma verpti ir austi. Dalyviai susipažįsta su atskira, ypatinga audinių rūšimi – juostomis. Tai seniausi iš visų lietuvių liaudies audinių. Juostos audžiamos visame Lietuvos etnografiniame plote. Archeologinių kasinėjimų metu yra aptikta juostų fragmentų ir audimo įrankių iš VIII–XVI amžių. Prienų rajone 1967 m. kasinėjant Medžionių piliakalnį buvo rastas juostos fragmentas, kuris, kaip spėja mokslininkai, gali būti 1600 metų. Lietuvoje buvo paplitę keturi juostų audimo būdai: vytinis, pintinis, kaišytinis ir rinktinis. Užsiėmimo metu susipažįstama su juostų audimo būdais, dalyviai turi galimybę išmokti austi vytines juostas. Reikia vos kelių medinių ar metalinių stačiakampių kaladėlių, kurių visuose kampuose išgręžta po skylutę. Į tas skylutes suveriami siūlai, po to vienas galas pririšamas prie medžio, kitas prie juosmens. Audžiant tarp suvertų siūlų į kaladėles pasidaro tarpas (žiotys), pro jas prakišamas ataudas, kurio audžiant nesimato, tik juostos kraštuose prabėga taškeliai, ir prispaudžiama tiesiog ranka. Kaladėlės suimamos abiem rankom ir visos kartu pasukamos į save per vieną kraštinę. Skylučių ir siūlų padėtis pasikeičia, susidaro naujos žiotys. Toliau kartojama nuo pradžių. Nuo kaladėlių skaičiaus ir suvėrimo priklausys, kokią galėsime nusivyti juostelę. Dalyviai supažindinami su juostų raštais, jų prasme ir simbolika.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinė paroda "PALIESK LIETUVIŲ KALBĄ RANKOMIS"

Lituanistikos židinys yra vienintelis interaktyvus lietuvių kalbos muziejus Lietuvoje. Lituanistikos židinio uždavinys yra žaismingai pristatyti svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros
pasiekimus, supažindinti su lietuvių kalbos istorija, skatinti pasididžiavimą lietuvių kalba, atskleisti jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste. Lituanistikos židinyje eksponuojama daugybė kalbai svarbių dokumentų, knygų ir kalbininkų daiktų, tačiau muziejų iš kitų išskiria unikalūs kalbos žaislai. Šioje ekspozicijoje įsitikinsite, kad kalba – tai ne tik gramatika ir skyryba, tai gyvas, įdomus reiškinys, kuriuo galima žaisti ir kurį net galima paliesti rankomis!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija "Baltas močiutės sūris"

Edukacijos dalyviai dalyvauja pieno rauginto pieno virimo procese, sunkia varškę, deda į sūrmaišius, slegia. Dalyviams suteikiama teorinių žinių apie naminius gyvūnus, jų teikiamą
naudą. Sūrio slėgimo metu edukacijos dalyviai žaidžia tradicinius lietuviškus žaidimus, piešia. Suslėgus sūrį, patys dalyviai jį išsiima ir susipakuoja, išsiveža namo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Programa „O kai aš pas promočiutę buvau“

Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos ir ypač gryčios (Pakapių sodyba) aplinkoje muziejininkės padedami mokiniai išsiaiškina, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip
lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažįstama su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu. Išsiaiškinama akmens prie įėjimo paskirtis. Stebint eksterjerą ir interjerą, lyginama su dabartimi ir atrandami panašumai, skirtumai bei pokyčiai. Sužinoma, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius. Klausomasi ir išgirstama, uodžiama ir liečiama, menamos mįsles ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, vaikams siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma. Dalyviai kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius. Gliaudant pupas ir dedant į nurodytus indus, ne tik susipažįstama su retam matyta daržove, darbu, kurį turėjo atlikti senovėje mokinių bendraamžiai, bet ir lavinama motorika bei atidumas. Kad visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl, supažindinus su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, kviečiama dar patalkininkauti. Mokiniai padalinami į keturias komandas, po vieną prie darbo įrankio, ir kiekvienas paeiliui išbando visus. Ugdomas darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu, ne tik mokomasi nudirbti šiuos darbus, bet ir ugdomas ritmo pajautimas, naščiai padeda taisyklingai laikysenai. Pabaigus darbus, prisimenama, kas tai per darbai ir kaip vadinasi naudoti įrankiai. Kviečiama į pabaigtuvių šventę seklyčioje, įspėjant, kad bus stebima, kokias elgesio taisykles, su kuriomis susipažino, svečiai prisimena, kažin ar jos negalioja dabartyje... Susėdus prie stalo, dalyviai kviečiami apžvelgti ir įvertinti, kurioje gryčios pusėje gražiau ir kuo bei prisiminti, ką jie veikia, kai švenčia. Vaišinamasi tradicine duona su medumi ir sviestu. Žaidimas „Imk pintinę, ką įdėsi“ lavina atidumą, mokėjimą klausytis.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Sukurk ir nuspalvink vėtrungėlę“

- Tikslas – supažindinti su Pamario krašto žvejų kaimų Kuršmarių vėtrungių raidos istorija, simbolių kalba. - Užsiėmimo metu mokiniai turės progą pamatyti kultūros centre eksponuojamas
medines vėtrunges (originalų kopijos, natūralaus dydžio). Sužinos apie Pamario krašto regionui būdinga Kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija. Pasirinkę vėtrungės šabloną, jį sukurs ir spalvins, išsineš įlaminuotą piešinį atminčiai kaip Pamario krašto simbolį.
Fotografija, Etninė kultūra

Kultūros pažinimas per gamtą: pažink pelkę

Programos lektorius – gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, Lietuvos geologų sąjungos narys, turintis didelę patirtį pelkių tyrinėjime, apie tai paskelbęs keletą mokslinių publikacijų
tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pagal pelkių nuosėdas detaliai ištyrė Labanoro girios raidą, vykusią per pastaruosius 12 500 metų. Taigi šios edukacinės programos metu vaikams bus stengiamasi suformuoti kuo platesnį požiūrį apie pelkes – nuo Raudonosios knygos rūšių pagrindinės buveinės iki gamtos istorijos bibliotekos, kurioje užfiksuojama viskas, kas vyko pelke virtusio ežero apylinkėse tūkstantmečių bėgyje. Vaikai išmoks atskirti skirtingų pelkių tipus, susipažins su jų turtais, reikšme ekosistemai ir žmonių gyvenamajai aplinkai. Edukacinę programą sudaro ekspedicija po mokyklai artimiausią aukštapelkę, žemapelkę ir tarpinio tipo pelkę, kurias parenka lektorius. Į šias pelkes vykstama mokyklos transportu, dviračiais ar pėsčiomis (jei arti). Paslauga teikiama gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Kad tave zuikis subadytų!“

Keiksmažodžiai yra meno kūriniai, žmonių kūrybingumo išraiška. Jie labai įvairūs: Kad tau kelnėse ežys išdygtų! Kad tave šikantį sutrauktų! Kad tu aukštielnikas apsitriestum! Kūtvela
pasipūtęs. Rupūžė. Žaltys. Po ššššimts kalakutų. Žžžžalia rūta. Lysk tu vabalo blauzdon. Ot rūūūūkštele. Ot tu šuns pasturgali. Blet, šūdas, blemba, poxui,... Keiksmažodžiai gali būti vartojami skirtingais tikslais: siekiant įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų išraiška; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose, perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką. Taigi, keiksmažodis – tarsi kalbos druska. Šiandieninio gyvenimo realija yra tokia, kad necenzūrine kalba kalbantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Tai priklauso ir nuo socialinės terpės, ir nuo išsilavinimo lygio, vidinės kultūros. Lietuviškų keiksmų retai beišgirsi, vyrauja „riebūs“ rusiški, dažnai susiję su lytiniais organais, lytiniais santykiais, nepadoriu elgesiu ir pan. Pastaruoju metu itin sparčiai plinta ir necenzūriniai angliški žodžiai. Dažnai nesusimąstoma, kodėl, kokiu tikslu keiksmažodžiai vartojami. Tiesiog vos ne po kiekvieno žodžio įterpiamas keiksmažodis tampa „vaizdingos“ kalbos dalimi ir būtinybe. O kokius keiksmažodžius ir kodėl vartojate jūs?
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Vėtrungės uodega“

Edukacinė programa „Vėtrungės uodega“ – puikus kūrybiniais metodais paremtas būdas supažindinti dalyvius su Kuršių nerijos istorija ir vietinių žmonių – kuršininkų, lietuvininkų bei
vokiečių – gyvenimo ypatumais šiame smėlio ir vandenų krašte, – tai ir yra pagrindinis edukacijos tikslas. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamas kultūros paveldo objektas – vėtrungė, per kurios prizmę keliamas uždavinys perteikti čia egzistavusios žvejybos, kaip išgyvenimo strategijos, tradiciją, čionykščių žmonių būties ir buities ypatybes. Edukacijos įgyvendinimui pasitelkiami interaktyvaus pokalbio, bendravimo (ekskursijos) bei individualios kūrybinės veiklos metodai. Edukacinės programos veiklos eiga: 1) Trumpos ekskursijos, interaktyvaus pašnekesio muziejuje metu supažindinama su esminiais Kuršių nerijos istorijos fragmentais, vėtrungių atsiradimo istorija ir reikšme. Be žvejybos, analizuojamos ir kitos kasdienybės pamaryje ypatybės, susijusios ir su vaikais bei jų pareigomis, kas leidžia dar labiau įtraukti vaikus į aktyvų dalyvavimą bei praplėsti jų kultūros patyriminę patirtį. 2) Vėliau dalyviai įtraukiami į kūrybinę veiklą: kiekvienas jų akriliniais dažais spalvina medinius vėtrungių modelius (apytiksliai 20 x 17 cm), kurie atitenka kaip dovana-suvenyras. Edukacijos „Vėtrungės uodega" dalyviai interaktyviai sąveikauja su šiuo spalvingu ir legendomis spėjusiu apsipinti objektu, galėdami išsirinkti norimą medinį vėtrungės modelį (iš trijų variantų) ir nusidažyti jį patys. Svarbu, kad net naudojant įvairius vizualinius pavyzdžius bei pagrindines dažų spalvas, kuriomis žvejai dailindavo vėtrunges, edukacijos metu nenustatomos jokios griežtos taisyklės, kaip reikia nudažyti, tad taip išlaisvinamas dalyvių kūrybiškumas, skatinama konteksto interpretacija. 3) Pagal galimybę (priklausomai nuo dalyvių kiekio ir poreikio) supažindinama su tinklų mezgimo amatu, kuomet edukatorius demonstruoja tinklo pynimą bei kviečia dalyvius pačius išbandyti pirštų miklumą.
Muzika, Etninė kultūra

Liaudies muzikos instrumentai ir muzikavimas

Tai linksma muzikinė edukacinė programa, kurios metu dalyviai išgirsta įvairių instrumentų atliekamas melodijas, susipažįsta su senąja Lietuvos kaimo muzikavimo tradicija, pamato
Lietuvoje prigijusius bendratautinius instrumentus. Užsiėmimo metu akivaizdžiai supažindinama su švilpynėmis, tošelėmis, domreliu, daudyte, lumzdeliais, kanklėmis, armonika, bandonija, bei muzikavimo šiais instrumentais pagrindais. Patys moksleiviai gali pabandyti išgauti garsą kai kuriais instrumentais.
Kita, Etninė kultūra

Viduramžių paslaptys papuošaluose

Kviečiame patyrinėti piečiausio Lietuvos regiono – Dzūkijos, kitaip vadinamos Dainavos, kilmės šaknų. Gal atpažinsite savyje išnykusios karingosios jotvingių genties kraują tekant jūsų
gyslomis? Užsiėmimo metu tyrinėsime Alytaus kapinyno archeologinius radinius, aiškinsimės, kokias paslaptis slepia palikti ženklai ant papuošalų. Dalyviai įkvėpti viduramžių mistinės dvasios patys pasigamins senoviniu būdu juvelyrinį dirbinėlį. Kas žino, gal atpažinsite save kaip būsimą juvelyrą!
Rodomi įrašai: 101 - 110496