Muzika, Etninė kultūra

Pažintis su Labanoro dūda

Pažinsite pasaulio ir Lietuvos dūdmaišių istoriją, jų sukūrimo aplinkybes, muzikavimo tradicijas, istrumentų tipus ir jų sandarą. Praturtėsite žinia, kad dūdmaišis yra vienas seniausių
lietuvių liaudies instrumentų. Pūsdami nendrines birbynėles, ūkelius (burdonėlius), švilpynes, lumzdelius, pažinsite jų skleidžiamus garsus. Galėsite įsitrauksite į bendrą muzikavimą – mušdami būgną pritarsite dūdmaišininkui ir taip patirsite savo įgimtą ritmo pojūtį. Gali atsitikti ir taip, kad pamilsite šiuos instrumentus, o vėliau ir patys imsite muzikuoti. Galų gale, pažinties su Labanoro dūda pabaigoje, išmoksite ir patys susikurti, lai ir primityvų, bet dūdmaišį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”.

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir
kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite pas mus apsilankę ir paragavę atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai įgarsinto filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtins atsakinėdami į edukatorės užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų lauks staigmenos. Degustacijos metu svečiams patiekiama dar dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių ir palyginti jų skonius. Edukacinės programos tikslas ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Mokiniai supažindami su pirmosiomis žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šalių šakočio analogais, jų gamin
Kita, Etninė kultūra

"Perku, parduodu, dykai atiduodu"

Edukacinės programos metu pamirštama, kas yra kilogramai, metrai, litrai, į programos dalyvių gyvenimą, kad ir trumpam, grįžta pėdos, sieksniai, pūdai ir kiti matavimo vienetai, kurie
Lietuvoje buvo naudojami iki XX a. vidurio. Tai aktyvi, linksma ir veiksmo kupina edukacinė programa, kurios metu dalyviai svers, matuos, skaičiuos ir net patys taps matavimo prietaisais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Knygnešių keliai. Ostpreussen, Bitenai per Lompenus“

Kaip knygnešiai atkeliaudavo į Bitėnus pas spaustuvininką Martyną Jankų, kur apsistodavo jo sodyboje, kokius spaudinių nešulius jiems spaustuvininkas paruošdavo ir išgirsti pasakojimą
apie „knygnešių motina“ vadintą Anę Jankuvienę galite tik apsilankę edukaciniame užsiėmime „Knygnešių keliais. Ostpreussen, Bitenai per Lompenus“. Filmas „Knygos kelias Žemaitijoje“ supažindina mokinius su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Prūsijos ir Žemaitijos parubežyje. Po to užsiėmimo dalyviai turi galimybę apžiūrėti autentišką draudžiamų lietuviškų spaudinių sandėlį, buvusį Martyno Jankaus klėties rūsyje, išbando savo jėgas keldami knygnešio nešulį, o „Knygnešio maišelyje“ pateikiamos užduotys: nubraižyti knygnešių kelių žemėlapį, išspręsti kryžiažodį, iš literų surinkti tekstą arba duotą tekstą atspausdinti mechanine spausdinimo mašinėle, privers kiekvieną dalyvį panaudoti užsiėmimo metu įgytas žinias ir jas įtvirtinti.
Etninė kultūra

Ėd‘ralio

Tikslas – supažindinti ugdytinius su gyvulių ganymo ir išginimo į lauką (Jurginių, Jorės) papročiais bei tradicijomis, piemenukų muzikos instrumentais, ugdyti kalbinį, emocinį
potencialą, populiarinti žodinę lietuvių liaudies kultūrą – paukščių garsų pamėgdžiojimus, piemenukų užkalbėjimus, daineles. Uždaviniai: atskleisti Jurginių (Jorės) šventės archajiškumą ir kaitą; apeigų ir papročių semantiką; paaiškinti augalų ir simbolinių veiksmų paskirties papročiuose sinkretiškumą. Metodai, priemonės: Pasakojimas. Programa įgyvendinama programos vedėjai pasakojant. Demonstravimas ir susipažinimas. Rodomi mediniai savaskambiai lietuvių liaudies muzikos instrumentai, klausomasi jų skambesio, aptariamas garso intensyvumas ir tembras. Vaikui duodama pačiam išgauti garsą. Rodomi pučiamieji lietuvių liaudies instrumentai – lumzdelis ir kerdžiaus ragas. Vedėja jais groja. Meninis-žaidybinis. Vaikai mokosi lietuvių liaudies piemenukų dainų, eina ratelius. Aprašymas: Programa, esant geram orui, vyksta etnografinės sodybos parke, šalia kluono. Vaikams papasakojama apie Jurginių ir ganiavos tradicijas. Aiškinama, kodėl po slenksčiu dedami margučiai (joručiai, jurgučiai) ir užrakinta senovinė spyna. Pasakojama, kodėl gyvuliai prieš išgenant aprūkomi Verba (rodoma Verba) ir kodėl Verbą sudaro būtent tokie augalai. Toliau vaikai aktyvinami: žaidžiami žaidimai, einami rateliai. Parodomi muzikos instrumentai: vienais muzikuojama, kitų – siūloma pasiklausyti. Dainuojamos piemenų dainelės, mokomasi paukščių garsų pamėgdžiojimo, gyvulių erzinimo formulių. Remiantis etnologų atliktais tyrimais ir pateiktomis išvadomis, jau 4–5 metų amžiaus vaikai eidavo piemenauti. Piemenavimas – kaip socialinio statuso apibūdinimas. Šiandieną mes vaikų socialinį statusą įvardijame žodžiais „darželinukas“, „pradinukas“, o anuo metu buvo piemenukas.
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai ir mįslės SVEIKI SVEIKI studijoje

Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl
liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo. Suorganizuoto mįslių turnyro metu, vaikams reikės komandose įminti mįsles, sugrupuoti mįsles pagal tam tikrus kriterijus, sukurti savo mįslę ir atlikti dar daug kitų užduočių. Vėliau jėgas išmėginsime spręsdami šiuolaikines mįsles ir galvosūkius. Šį galvosūkių ir mįslių rinkinį sukūrė SVEIKI SVEIKI komanda. Vaikai, norėdami išspręsti galvosūkius ir įminti visas mįsles turės dirbti komandoje, panaudoti visus savo kūno pojūčius bei loginį mąstymą (trumpą filmuką apie edukaciją galite pamatyti norodoje: http://tiny.lt/rskgffh).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Atkeliauk ir Paragiauk. Žaisk kaip prieš šimtą metų

Atvykę į Paragių dvarą, seserų rašytojų, rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos vardu, gimtinę mokiniai susipažins su dvaro aplinka, statiniais, jų funkcija, muziejaus ekspozicija. Edukacinės
programos metu mokiniai žais folklorinius žaidimus. Žaisdami žaidimus mokiniai ugdys bendradarbiavimo įgūdžius, patirs save grupėje, lavins socialinius įgūdžius ir smagiai leis laiką. Edukacinę programą veda patyrusi šios srities specialistė baigusi Europos etnologijos studijas Miuncheno Liudviko Maksimiliano universitete, dirbusi Vokiečių medžioklės ir žvejybos muziejuje Miunchene, išbandžiusi save 116 ak. val. bendro mokymosi ir metodikos kūrimo bei 16 ak. val. praktikos projekte „Patirtinio refleksyvaus mokymo taikymo vietos bendruomenėse metodikos parengimas ir išbandymas“ turinti patirties edukacinių programų, stovyklų, renginių organizavime.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pažintis su tošininkystės amatu

Tošininkystė, kaip atgaivintas tradicinis amatas, nuo 1997 metų pristatomas Mažeikių muziejuje. Galime supažindinti ypač išsamiai, nes vieninteliai Lietuvoje turime šios krypties
atstovus, dirbančius mūsų muziejuje. Užsiėmimo metu susipažįstama su etnografiniais tošies dirbiniais, saugomais muziejaus fonduose ir tautodailininkų Vytauto ir Raimondos Ramanauskų darbais. Užsiėmimas aktyvus. Dalyviai mokomi savarankiškai pasiruošti praktinei užduočiai skirtas priemones iš muziejuje turimų medžiagų, tinkamai jomis naudotis, saugiai atlikti darbus, pasiekti apčiuopiamą rezultatą – pasigaminti ekologišką dirbinį iš beržo tošies. Edukaciniai užsiėmimai vedami nuo 1997 metų. Taikomos įvairias metodikos, priklausomai nuo dalyvių amžiaus, noro, siekių ir gebėjimų - kuo tiksliau aptarsite su vadovais, ko norite, tuo laimingesni mus paliksite.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „(Iš)gyventi tremtyje“

Edukacinis užsiėmimas apie priverstinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų sąjungos, masinius Lietuvos gyventojų trėmimus ir tremties kasdienybę. Dalyviai supažindinami su pagrindiniais
istorijos faktais – išsiaiškinama kodėl / kada / kur / kas / ką trėmė. Simuliacinio žaidimo – diskusijos metu dalyviai susipažįsta gyvenimo tremtyje sąlygomis. Pagrindinė dalyvių užduotis – sugalvoti, kaip panaudoti turimus daiktus gyvenimui/išgyvenimui tremtyje konkrečiomis sąlygomis. Užsiėmimas skatina istorijos pažinimą, loginį mąstymą ir kūrybiškumą, ugdo bendradarbiavimo grupėje gebėjimus.
Dailė, Etninė kultūra

Linkėjimai Mamai - šventinio atviruko kūrimas

Tikslas - Supažindinti su Mamos dienos minėjimo prasme ir šios šventės tradicijomis bei ištakomis Lietuvoje, naudojantis pateiktais senųjų atvirukų pavyzdžiais, susikurti šventinį
atviruką - sveikinimą Mamai. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su Mamos dienos baltiškomis ištakomis, kurios atspindi deivės Žemynos pagerbimą. 2. Supažindinus moksleivius su skirtingais laikotarpiais, skirtingose kultūrose švenčiama Mamos diena, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 3. Parodyti moksleiviams animacinio filmo, analizuojančio vaiko ir mamos santykius, trumpą ištrauką, aptarti vaizduojamas problemas. 4. Pateikti senųjų atvirukų, skirtų Mamos dienai, pavyzdžius (multimedijos pagalba). 5. Įkvėptiems pateiktųjų senųjų atvirukų pavyzdžių ir pasinaudojant pateiktomis medžiagomis, susikurti savo atviruką - sveikinimą Mamai. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas pateiktų senųjų atvirukų pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys, parodoma animacinio filmo ištrauka, o po jos moksleivius skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Praktinės dalies metu moksleiviai susikuria atviruką.
Rodomi įrašai: 101 - 110562