Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus tradiciniai amatai“

Uždaviniai: - mokiniams patraukliais ir priimtinais būdais suteikti žinių ir žadinti domėtis apie istorinius amatus; - supažindinti moksleivius su Vilniaus mieste gyvavusiais ir jau
atgaivintais istoriniais amatais; - pabrėžti tradicinių amatų kultūrinę reikšmę UNESCO globojamam Vilniaus senamiestyje. - suorganizuoti moksleiviams ekskursijas į profesionalių amatininkų dirbtuves, kuriose bus supažindinami su darbo įrankiais, naudojamomis medžiagomis bei pademonstruojami amato gamybiniai procesai; - organizuoti diskusiją, užduodant klausimų ir moksleiviams, ir amatininkams; - žinių pagilinimui apie amatus parengti užduotis ir kryžiažodį (užklasinės veiklos metu aptarti su mokytojais, namuose su tėvais, broliais, seserimis, giminaičiais, draugais); Edukacinio užsiėmimo metu teorinė Vilniaus istorinių amatų apžvalga vyks 30 min. ir po to valanda skiriama dviejų pasirinktų amatų dirbtuvių, priklausančių Vilniaus dailiųjų amatų asociacijai, lankymui. Paskaitos metu moksleiviai sužinos apie Vilniaus mieste gyvavusios amatininkystės priešistorę, cechus, apie dabartines Vilniaus amatininkų dirbtuves, susipažins su pačiais amatininkais. Dirbtuvėse apžiūrės jų sukurtus gaminius, įrengtas ekspozicijas ar tuo metu organizuojamas temines parodas. Amatininkai papasakos apie savo dirbtuves, su kokiomis medžiagomis dirba, supažindins su įrankiais ir pademonstruos amatų gamybos procesus, leis patiems moksleiviams išbandyti amatą. Rezultatai: Moksleiviai daugiau sužinos apie amatą, kaip apie profesinę galimybę ateityje bei kaip senieji amatai vertinami žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, esant naujų ir sparčiai besivystančių technologijų amžiuje.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Veltinio fenomenas: tradicija ir dabartis“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicinėmis ir šiuolaikinėmis veltinio vėlimo technologijomis. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su tradicinio veltinio gamybos technologijomis
Lietuvoje, veltinio istorija. 2. Išryškinti maginę ir ritualinę veltinio prasmę. 3. Užsiėmimo dalyvius supažindinti su veltinio fenomenu šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. 4. Mokyti velti naudojant šiuolaikinę vėlimo technologiją. Priemonės: bambukiniai padėkliukai, įvairių spalvų vilna, muilas, plastikiniai dubenėliai, virduliai, magnetiniai užsegimai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo metu supažindinama su su vilnos pluošto panaudojimu tradicinėje kultūroje, su veltinio istorija, tradicinio vėlimo technologijomis Lietuvoje (milo vėlimu); demonstruojama videomedžiaga: tradicine ir šiuolaikine technologija gaminami kūriniai; aptariamos maginės ir ritualinės veltinio prasmės klajoklių gentyse, demonstruojami senieji vilnos dirbiniai bei šiuolaikinio meno pavyzdžiai; kūrybinių dirbtuvių metu veliama trispalvė apyrankė. Rezultatai: mokiniai susipažins su tradicinės ir šiuolaikinės tekstilės pavyzdžiais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės nuvelti apyrankės ruošinius ir juos sutvirtinti.
Etninė kultūra

„Tauragės krašto rūbai“

Edukacija skirta 5 – 12 klasių moksleiviams, jaunimui ir suaugusiesiems. Pagal moksleivių amžių, atitinkamai ir pasakojama. Jaunimui ir suaugusiems pasakojama daugiau detalių, rūbų
nešiosenos kitose šalyse pavyzdžių, daugiau istorinių detalių, kaip keitėsi rūbai, bėgant laikui. Etnografijos ekspozicijoje bus įrengta vitrina, kurioje eksponuojamas Tauragės krašto moters etnografinis kostiumas, moters žieminė apranga bei sėjėjas lininiais darbo drabužiais. Pasakojama, kaip atsirado drabužiai, kokios spalvos dominuoja Tauragės krašte, kuo skiriasi žieminė ir vasarinė apranga, iš kokių medžiagų buvo siuvami išeiginiai ir darbo drabužiai. Papildomai naudojami kiti audiniai, pvz. languota medžiaga sijonui, audinys su prijuostės raštais, klumpės.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Etninė kultūra

Velykų margutis

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su Velykų šventės kilme ir ritualais; (2) supažindinti su
tradiciniu simbolių ir ornamentų komponavimu, spalvų ir raštų simbolika; (3) pristatyti tradicines margučių marginimo technikas, demonstruojant rajono tautodailininkų išrašytų bei skutinėtų margučių pavyzdžius. Priemonės: vaško lydymo įrenginiai, dažai, smeigtukai. Metodai: interaktyvios kortelės, minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme. Pristatomos trys tradicinės simbolių ir ornamentų komponavimo schemos. Mokiniai supažindinami su margučių kolekcija esančia Prienų krašto muziejuje. Rezultatai: mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją. Mokiniai mokysis marginti margučius tradicine marginimo technika - vašku.
Etninė kultūra

Paskaita „Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka“

Paskaitų ciklas “KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR TAUTOSAKA” Paskaitų ciklą pristato Vilniaus etninės kultūros centras. Lektorė Kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė, etnologė Loreta
Stoliarovienė. Vienos kompleksinės paskaitos trukmė: 1,5 val. (90 min.). Šios paskaitos išsamiai supažindins vyresniųjų klasių moksleivius su lietuvių kalendorinėmis šventėmis ir apeigomis. Pasirinkę vieną temą iš ciklo sužinosite: • Kodėl šios šventės vadinamos kalendorinėmis. • Kuo skiriasi senasis Mėnulio kalendorius nuo dabartinio, kuriuo naudojamės šiandien. • Išgirsite išsamų pasirinktos kalendorinės šventės tradicijos pristatymą. Šventės analogijos Europoje. • Skaidrių pristatyme matysite užfiksuotas dabar švenčiamų kalendorinių švenčių akimirkas. • Išmoksite 2-3 tautosakos pavyzdžius (sutartinę, žaidimą, šokį ar dainą, oraciją) iš pasirinktos temos. • Pamatysite Vilniaus etninės kultūros centre sukauptos tradicinių Užgavėnių kaukių, Vilniaus verbų bei Velykų margučių kolekcijas. • Diskusijose galėsite pateikti savo interpretacijas konkrečios kalendorinės šventės taikymui nūdienos žmogui, atitikimą jo kultūros, tolerancijos kitataučiams sampratai ir kitiems šiandienos bendrakultūriniams reiškiniams. Pasirinktinos temos iš paskaitų ciklo “Kalendorinių švenčių papročiai ir tautosaka”: 1) Rudens lygiadienis. Vėlinių papročiai. Praktika: Našlaičių dainos. 2) Žiemos šventės: advento laikotarpis, Kūčios, Kalėdos, Trys Karaliai. Praktika: advento-Kalėdų dainos, žaidimai, Kūčių burtai. 3) Užgavėnės. Karnavalo esminiai bruožai. Praktika: persirengėlių oracijos, dainos, šokiai, sutartinės. 4) Pavasario lygiadienis. Velykos, lalautojų tradicija. Praktika: kiaušiniautojų ir lalauninkų oracijos, lalauninkų ir sūpuoklinės dainos. 5) Jurginės, Sekminės. Praktika: Jurginių dainos, piemenų žaidimai, šokiai. 6) Vasaros saulėgrįža. Rasos. Praktika: Kupolinės dainos, sutartinės, rateliai, burtai iš žolelių (reikšmės). Informacija plačiau mokytojams ir moksleiviams Priede Nr.1
Etninė kultūra

Kiaušinių marginimas vašku

Tikslas – supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais, ornamentika ir išmokyti dažyti kiaušinį vašku. Uždaviniai: supažindinti su Velykų tradicijomis, papročiais,
atskleisti šiuolaikinius ir tradicinius kiaušinių marginimo būdus, ornamentus, jų simboliką ir reikšmes, išmokyti nudažyti kiaušinius tradiciniu vaško būdu. Šis edukacinis užsiėmimas vyksta muziejaus edukacinėje salėje, galime atvykti ir į mokyklą. Kai edukacinis užsiėmimas vyksta muziejuje, vedėjas, trumpai pristatęs parodą, vedasi į edukacinę klasę ir pasakoja apie Velykų tradicijas, pakviečia apžiūrėti margučių kolekciją, kuri supažindina su įvairiais marginimo būdais. Vedėjas aiškina raštų, ornamentų ypatumus, spalvų reikšmes, supažindina su kiaušinių marginimo vašku priemonėmis, parodo, kaip reikia dirbti. Pabaigoje dalyviai dalinasi savo nuomone apie atlikimo sunkumus, mena mįsles, balsuoja ir renka įdomiausius, spalvingiausius margučius. Edukacinis užsiėmimas siekia praplėsti ir papildyti bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Advento edukacinė programa „Kalėdų belaukiant“

Programos tikslas - padėti išlaikyti Lietuvoje šimtmečius gyvuojančią Kalėdų laukimo ir šventimo tradiciją, supažindinti su Advento meto reikšme, svarbiausiais šventinio laikotarpio
elementais bei atributais. Užsiėmimus veda vienuolė ir muziejininkas. Programoje padedama pažinti ir suvokti svarbiausias Kalėdų laukimo (Advento) tradicijas, pasakojama Advento vainiko, keturių advento žvakių, kalėdaičio istorija ir prasmė, žaidžiami teminiai žaidimai, dalyviai patys gamina Kūčių stalo simbolius – žvakę ir kalėdaitį, juos išsineša į namus.
Etninė kultūra

Prakalbintas medis

Užsiėmimo pradžioje vaikai vedžiojami po dirbtuvių teritorijoje esantį parką, supažindinami su ten augančių medžių rūšimis, jų ypatumais. Apžiūrima dirbtuvėse esanti medžio dirbinių
kolekcija ,vaikams papasakojama apie medžio drožybą, kryždirbystės tradicijas, medžio gaminių savybes, supažindinami su baltiškais simboliais, drožinėjimo įrankiais-kaltais, naudojamais tradicinėje lietuviškoje medžio drožyboje. Visi dalyviai gauna medžio ruošinius-kūbelius ir ant jų išsipiešia patinkančius simbolius, taip sužinodami jų reikšmes. Pasigamintus kūbelius vaikai išsineša namo. Ant saugiai įtvirtinto medžio gabalo kiekvienas gali pabandyti padirbėti su kaltu. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus susipažinti su medžio drožybos amatu, padėti geriau pažinti lietuvišką kryždirbystės tradiciją , taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Uždaviniai:1. skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. 2. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 3. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką -pasirinktais raštais dekoruoti medžio detalės ruošinį, sudaryti sąlygas patiems pajusti ir išbandyti medžio skaptavimą su kaltu. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, individualus kūrybinis darbas. Užsiėmimo metu naudojamas pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Medžio ruošinius leidžiama paimti, galima paėmus kaltą bandyti skaptuoti medį. Priemonės: baltiškų ornamentų pavyzdžiai, medžio ruošiniai-kūbeliai, specialios piešimo priemonės, kaltai,medžio detalė skaptavimui. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas
Dailė, Etninė kultūra

Veltinukai

Edukacijos metu kviečiame pasimėgauti ir išbandyti vieną seniausių neaustinių medžiagų gamybos procesą. Čia susipažinsime, kaip avelės garbanos tampa šildančiu ar puošiančiu žmogaus
kūną pluoštu. Užsėmimo metu išmėginsite tradicinį, šlapiąjį vilnos vėlimą karštu vandeniu ir muilu. Pažadame, kad namo grįšite nusivėlę kamuoliuką-veltinuką.
Rodomi įrašai: 101 - 110560