Kita, Etninė kultūra

Protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?“

Edukacinės programos dalyviai susipažįsta su regiono, kuriame Jonas Basanavičius gimė ir augo, etnokultūra. Protų mūšio metu ne tik pasitikrinamos jau turimos žinios, bet ir daug naujo
sužinoma apie Suvalkijos regiono papročius, folklorą, architektūrą...
Etninė kultūra

Etnodūzgės

Etnodūzgės - pažintinė etnokultūrinė programa - kelionė po Lietuvos etnografinius regionus, tiesioginis prisilietimas prie lietuvių tautinių kostiumų ir šokių. Programos metu bus šokami
XIX amžiaus pab.- XX amžiaus pradžios tradiciniai lietuvių liaudies šokiai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su nesudėtingais tradicinių šokių - valso, polkos žingsneliais. Edukacinio užsiėmimo dalyviai taip pat sužinos, kokiais rūbais vilkėjo mūsų senoliai. Jiems bus pristatyta tautinio kostiumo istorija, vaikai gyvai apžiūrės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius drabužius. Programos pabaigoje žinias įtvirtins atlikdami kūrybines užduotis.
Etninė kultūra

Prosenelių vaikystė

Tikslas – supažindinti edukacinės programos dalyvius su XIX a. vidurio etnografine aplinka: gyvenamųjų namų statymo ypatybėmis, buities sąlygomis, buities rakandais, darbo įrankiais,
ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti XIX a. vidurio buities sąlygas su mūsų dienų buitimi, turtinti šnekamąją kalbą, lavinti kalbinę raišką. Uždaviniai, veikla: susipažinimas su buities rakandų paskirtimi, jų gaminimo būdais; grūdų malimas trinamosiomis ir sukamosiomis girnomis; linų sėmenų grūdimas piestelėje; žinių apie XIX a. vaikų užimtumą šeimoje (plunksnų plėšymas, mįslių minimas) įgijimas; žaidimas senoviniais mediniais žaislais; šnekamosios kalbos žodyno turtinimas (vėtyklė, piestelė, ližė, verpstė, rintė, greitakalbės). Metodai, priemonės: edukatorės pasakojimas, demonstravimas, aktyvi veikla, klausimai ir atsakymai. Dūminėje pirkioje saugomi buities rakandai, darbo įrankiai, grūdai, linų sėmenys, sūpuoklės, dekoruotas lankas arkliui, sertifikuoto medžio meistro A. Narkevičiaus pagaminti lavinamieji žaislai, Rokiškio krašto smulkiosios tautosakos kūriniai. Edukacinė programa „Prosenelių vaikystė“ vedama dūminėje pirkioje. Lankytojai supažindinami su šiuo XIX a. vidurio statiniu: kirviu tašyti rąstai, maži langeliai, be kamino, stogo danga. Pirkios viduje mokiniai susipažįsta su XIX a. vidurio etnografine aplinka: nuo dūmų aprūkusios sienos, gausybė įvairių buities rakandų, darbo įrankių, kuriuos dalyviai gali paimti į rankas, atpažinti jų gamybos būdą, paskirtį. Kiekvienas dalyvaujantis programoje gali malti grūdus sukamosiomis girnomis, grūsti linų sėmenis piestelėje. Supažindinant mokinius su darbo įrankiais akcentuojamas ne tik jų funkcionalumas, bet ir estetiškumas (ornamentuotos verpstės, lyginimo rintės). Mokiniai, susėdę aplink senovinį stalą prietemoje (uždegamos žibinčiaus balanos), plėšo plunksnas, mena mįsles, sako greitakalbes. Tai liudija vaikų užimtumą ir lavinimą šeimoje. Kai oras būna palankus, programos dalyviai kieme supasi, žaidžia judrius žaidimus.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienosdarbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono tautinis paveldas

Edukaciją veda Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupė „Gija“, bei jo meno vadovė Dalė Zagurskienė. Kolektyvas gyvuoja jau 18 metų ir yra įvertintas antra mėgėjų meno
kategorija. Folkloro grupės ,,Gija“ repertuare suvalkietiškos, dzūkiškos dainos, rateliai. Dainuojama ir kolektyvo dainininkių atsineštas dainas, išmoktas iš savo tėvų, senelių, giminių. Kaip teigia kolektyvo moterys, ,,Nieko nėra gražesnio už lietuvių liaudies dainą. Dainavimas padeda pažinti ir branginti tautos papročius“ . Edukacijos metu mokiniai supažindinami su Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono kalbiniu, kulinariniu, tautiniu paveldu. Gautas žinias, edukacijos metu, pritaiko praktiškai. Tokiu būdu tobulina savo žinias apie etninės kultūros visumą ir dabartinę raišką, geriau identifikuoja ir save kaip tos kultūros atstovą.
Dramos teatras, Etninė kultūra

„Eglė žalčių karalienė“

Stalo teatro spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Spektaklio tikslas – priminti vaikams, kad
fantazijos pagalba kiekvienas senas rakandas gali papasakoti istoriją. Domėjimasis savo praeitimi, papročiais ir ritualais mūsų vertybė, kurią reikia nuolatos skatinti ir neužmiršti. Uždaviniai: supažindinti mokinius su senovės lietuvių papročiais, ritualais, burtais, skatinti fantaziją, sudominti lietuvių liaudies kūriniais, plėsti akiratį ir savimonę. Priemonės tikslui pasiekti: sendaikčiai, lietuvių literatūros kūrinys, vaizdo medžiaga, gyva muzika. Toks įvairialypis edukacinis spektaklis gali būti skirtas ne tik pradinio mokyklinio amžiaus mokiniams, bet ir jų tėveliams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis- etnologinis muzikinis veiksmas ,,Gandro dovana"

,,Gandro dovana'' - muzikinis etnologinis veiksmas visai šeimai. Kūrybinė grupė Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina
aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą. Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.
Kita, Etninė kultūra

Protų kovų žaidimas „Razumu vajavuonė“

Žaidimo „Razumu vajavuonė“ tikslas – per kultūrinę edukaciją moksleivius skatinti domėtis Skuodo ir visos Žemaitijos istorija, žemaitiška tautosaka, papročiais, vietovardžiais, žemaičių
kalbos rašybos taisyklėmis, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo gimtine, puoselėti savo krašto tradicijų išugdytas dvasines vertybes. Protų kovų žaidime vaikai suskirstomi į komandas po 5-6 narius. Kiekviena komanda susigalvoja savo pavadinimą ir išsirenka kapitoną. Žaidimas sudarytas iš penkių teminių turų po 10 klausimų. Žaidimo vedėjas paskelbia turo temą ir garsiai perskaito dešimt klausimų, kuriuos kiekviena komanda aptaria, sugalvoja tiksliausią ir logiškiausią atsakymą ir užrašo jį ant atsakymų lapelio. Turo pabaigoje komanda lapelį atneša žaidimo vedėjui, kuris per trumpą pertraukėlę apibendrinęs su padėjėju atsakymus paskelbia rezultatus. Ir taip penkis kartus, kol paaiškėja žaidimo nugalėtojai. Žaidimo nugalėtojais tampa daugiausiai taškų per visus penkis turus surinkusi komanda., kuri apdovanojama prizais. Vienas teisingas atsakymas yra įvertinamas vienu tašku. Atsakymus vertina žaidimo vedėjo padėjėjas. Klausimai ir atsakymai pateikiami ne tik skaitant, bet ir demonstruojant skaidrėse, pasitelkiant įvairius šaltinius: skaitmeninius, rašytinius, vaizduojamuosius, esančius virtualioje erdvėje. Žaidimas vyks žemaičių kalba, jei tam nėra prieštaraujančių.
Rodomi įrašai: 100 - 110289