DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradicinis darželis“

Edukacinė programa vyks prie Pagramančio regioninio parko lankytojų centro, prie įrengto tradicinio darželio. Dalyviai galės nuo pavasario iki vėlyvo rudens džiaugtis žaliuojančiais
žolynais, įvairiomis spalvomis pasidabinusiais gėlių žiedais, susipažinti su darželio tvorelėmis bei planavimo ypatumais, sužinoti, kodėl apie vienas gėles sudėta dešimtys dainų, joms sugalvota daugybė gražiausių vardų, o kitos, regis, beveik pamirštos, nors vis šimtmečius augintos darželiuose. Programos pabaigoje ragausite įvairiausių žolelių arbatų ir „beigelių“ su aguonomis ir linų sėmenimis. Ką reikia žinoti? Protėviai tikėjo, kad didieji dievai visada palaiko tvarką ir teisingumą žemėje. Žemyna – žemės, augalijos, ir viso, kas gyva, deivė – žmonijos teisėja. Tai iliustruoja ir iki šių dienų išlikę posakiai: Kaip tave šventa Žemyna nešioja? Kad tave šventa Žemyna prarytų! Kad tu skradžiai žemę prasmegtum! Būdami gamtoje, elkitės taip, kad deivė neužsirūstintų!
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Bambeklis Bajoras“

Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras, vardu Boleslovas, vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo
pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis – iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą profesiją. Beeidamas per miestus ir kaimus, įveikdamas plačiausias jūras ir marias, užsukdamas į atokiausius kampelius Boleslovas sutinka įdomiausių bei keisčiausių žmonių, tačiau savo svarbiausio tikslo – tikrojo pašaukimo – jam niekaip nesiseka atrasti. Tik žingsniais išmatavus visą margą pasaulį ir sugrįžus į paliktą lietuviškąją žemę Bajorui tampa aišku – pats bajoriškiausias ir širdžiai mieliausias kraštas yra ne užjūriuose, o savame kaime su savo draugais bei kaimynais. Bambeklio Bajoro kelionė skamba dainomis, kurios iš vietos išjudins net didžiausius bambeklius, o spektaklio kūrėjai pažada – nė vienas žiūrovas nepaliks teatro salės be plačiausios šypsenos!?? Bambekliu Bajoru spektaklyje pavirstantis aktorius Jonas Šarkus sako:?„Šio spektaklio tema neša reikšmingą žinutę: bręstančiam žmogui labai svarbu domėtis, keliauti, ieškoti savęs ir savo vietos po saule, bet ne mažiau svarbu nepamiršti savo šaknų – branginti ir ieškoti gražių dalykų tave nuo vaikystės supusioje aplinkoje, žmonėse, šalies kultūroje bei tradicijose, kurios tave užaugino tokį, koks esi.”
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

"Žaisdami interaktyvų žaidimą "Grindopolis 2" atrandame Šilutę"

Dalyviai žais interaktyvų žaidimą "Grindopolis 2". Tai atnaujinta šio žaidimo versija. Interaktyviame ekrane bus pateiktos suprogramuotos užduotys, susijusios su Šilutės
krašto istorijos ir kultūros paveldu, žymiomis asmenybėmis., įdomiais kultūros faktais. Dalyvis, išridenęs virtualų kauliuką, turės pereiti atitinkamą langelių skaičių interaktyvioje lentoje. Skirtingo pobūdžio užduotys padės atskleiti dirbti komandoje, priimti sprendimus. Programos vykdytojas veiks kaip konsultantas, paaiškins, kaip atlikti užduotis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Knygnešių keliai. Ostpreussen, Bitenai per Lompenus“

Kaip knygnešiai atkeliaudavo į Bitėnus pas spaustuvininką Martyną Jankų, kur apsistodavo jo sodyboje, kokius spaudinių nešulius jiems spaustuvininkas paruošdavo ir išgirsti pasakojimą
apie „knygnešių motina“ vadintą Anę Jankuvienę galite tik apsilankę edukaciniame užsiėmime „Knygnešių keliais. Ostpreussen, Bitenai per Lompenus“. Filmas „Knygos kelias Žemaitijoje“ supažindina mokinius su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Prūsijos ir Žemaitijos parubežyje. Po to užsiėmimo dalyviai turi galimybę apžiūrėti autentišką draudžiamų lietuviškų spaudinių sandėlį, buvusį Martyno Jankaus klėties rūsyje, išbando savo jėgas keldami knygnešio nešulį, o „Knygnešio maišelyje“ pateikiamos užduotys: nubraižyti knygnešių kelių žemėlapį, išspręsti kryžiažodį, iš literų surinkti tekstą arba duotą tekstą atspausdinti mechanine spausdinimo mašinėle, privers kiekvieną dalyvį panaudoti užsiėmimo metu įgytas žinias ir jas įtvirtinti.
Literatūra, Etninė kultūra

„Pažintis su Zigmo Gėlės namais ir sugrįžimas į poeto vaikystės pasaulį“

Kultūrinę edukacinę programą „Pažintis su Zigmo Gėlės namais ir sugrįžimas į poeto vaikystės pasaulį“ sudaro trys dalys. Užsiėmimo pradžioje muziejininkė mokinius
supažindina su poeto Zigmo Gėlės namais, trumpai papasakoja apie kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Edukacinis užsiėmimas vedamas Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Naisių filialo poeto Zigmo Gėlės ekspozicijų salėje. Čia mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos daiktais, kurie buvo naudojami Šiaurės Lietuvoje XX a. pradžioje. Edukacinėje salėje mokiniai mokysis surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), išbandys juos. Susipažins su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniai, bandys vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvaus, turės galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir patys išmoks jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojama kiekvienam. Vėliau mokiniai dalyvaus kūrybiniame procese: išdalinamos kortelės su sukarpytais Zigmo Gėlės eilėraščių tekstų žodžiais. Dėlionės principu iš turimų žodžių kurs savo eilėraščio posmą arba rašys su žąsies pluksna (pagal amžių). Pabaigoje muziejininkė perskaitys, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs poetas Zigmas Gėlė. O rašantieji su žąsies plunksna su savimi išsineš savo parašytus tekstus. Antrąją kultūrinės edukacijos programos dalį ves meno vadovė. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos. Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą. Edukacinės programos dalyje vaikai susipažins su lietuvių liaudies instrumentais. Užsiėmimo pabaigoje kultūros renginių organizatorė mokiniams siūlys tradicinius, kuo senesnius žaidimus.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Rugio šiaudo spindesys“

Šiaudiniais sodais ir mažesniais šiaudinukais puošdavo namus per dvi didžiąsias metų šventes: Kalėdas ir Velykas. Šiaudelių archeologinių radinių nerandama, bet manoma, kad šiaudiniams
dirbiniams jau daugiau nei šimtas metų. Nedideliais šiaudelių dirbiniais puošiama Kalėdinė eglutė, per Velykas į šiaudinius paukštelius įdedamas margutis. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu sertifikuota amatininkė dalyvius supažindins su šiaudinių sodų, žaisliukų rišimo amatu, papročiais bei panaudojimo tradicija, parodys pavyzdžius, kuriuos vaikai galės imti į rankas, liesti, Papasakos kokie sodai prieš karą buvo rišami Kaišiadorių krašte, kokie visoje Lietuvoje. Rodys palyginamuosius pavyzdžius skaidrėse, Liaudies meno knygoje. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis riš šiaudinį namelį (reketuką), iš kurio galima surišti net visą sodą (greičiausiai dirbantys galės pamėginti spėti suverti sodą iš keleto namelių). Taip pat vers šiaudinę girliandą, saulutę, šiaudinius angeliukus. Užsiėmimo pabaigoje bendra paroda, aptarimas ir bendra nuotrauka, atsisveikinimas.
Literatūra, Etninė kultūra

Mitinių būtybių slėptuvės. Literatūrinė edukacija su Kotryna Zyle (Nuotolinė paslauga)

Nuotolinė edukacija sukurta pagal K. Zylės „Didžiąją būtybių knygą“ ir autorės ruošiamą baisių istorijų rinkinį. Abu kūrinius vienijančių temų laukas – mitologija, būtybės, sakmės,
tradicijos ir papročiai, perkeliami į mūsų laikus. Tekstai sukurti remiantis N. Vėliaus, N. Laurinkienės tyrimais, raštais. Virtualaus susitikimo metu Kotryna Zylė vaikams pasakoja apie senąjį lietuvių tikėjimą, kai kiekviena svarbi žmogaus gyvenimo sritis turėjo po ją saugančią būtybę, deivę ar dievaitį. Su vaikais diskutuojama, ką mitologija mums pasakoja apie tuometines žmonių baimes ir įpročius, aptariama, ką mitinės būtybės, kiekviena pagal jai būdingas savybes, galėtų veikti šiais laikais. Ne mažiau svarbi ir knygų kūrimo užkulisių istorija – nuotaikingas skaidrių pristatymas atkleidžia knygos iliustracijų gimimo procesą, išduoda kokias „slaptas žinutes“ dailininkai palieka savo piešiniuose ir kas iš tiesų pozavo mitinių būtybių portretams. Viso susitikimo metu aktyviai bendraujama su auditorija, informacija pateikiama klausimų–atsakymų forma, gausiai papildoma vaizdais. Kotrynos Zylės knygos ir pasiekimai: „Milžinas mažylis“ (Aukso žuvys, 2014) – įtraukta į geriausių 2014 metų knygų vaikams penketuką, 2019 m. Kauno kameriniame teatre pastatytas spektaklis knygos motyvais „Milžinas mažylis“ (rež. Eglė Kižaitė), „Didžioji būtybių knyga“ (Aukso žuvys, 2016) – nacionaliniame knygos meno konkurse apdovanota pagrindine premija vaikų knygų grupėje kaip gražiausia 2016 m. knyga vaikams. 2018 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatytas spektaklis knygos motyvais „Būtybės“ (rež. Eglė Kižaitė) „Sukeistas“ (Aukso žuvys, 2019) – įtraukta į geriausių 2019 metų knygų paaugliams ketvertuką (Metų knygos rinkimai 2019).
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Margučių marginimas vašku“

Edukacinės programos metu dalyviai supažindinami su senuoju margučių marginimo vašku amatu, tradicijomis ir svarba mūsų kultūroje, marginimo vašku technika ir raštais. Dalyviai
tradiciniais raštais mokosi vašku marginti kiaušinius. Numarginę žaidžia tradicinius žaidimus, ridena margučius.
Etninė kultūra

„Tautinio kostiumo įdomybės ir aktualijos“

Edukacijos „Tautinio kostiumo įdomybės ir aktualijos“ 8-9 klasių moksleiviams, metu bus pristatoma tautinio kostiumo samprata, paveldas, vystymosi eiga, kryptys ir aplinkybės.
Supažindinama su dabartine tautinio kostiumo situacija, regioninio vyriško bei moteriško kostiumo komplektavimo pricipais. Pristatomos atskirų kostiumo dalių simbolinės prasmės. Aptariami moters ir merginos galvos dangos skirtumai, nusakantys socialinę ir šeimyninę padėtį. Nurodomi nekintami tautinio kostiumo bruožai, pagrindinės gamybos ir dėvėjimo taisyklės, galimos interpretacijos bei naujovės. Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo istorijos faktai ir pavyzdžiai pateikiami kitų Lietuvos etnografinių regionų ir Europos tautų liaudiško kostiumo kontekste. Mokiniai susipažins su šiandieninio tautinio kostiumo aktualijomis, liaudiško kostiumo įtaka šiandieninės mados tendencijoms ir aukštosios mados atspindžiais istorinėje liaudiškoje aprangoje. Renginyje jaunuolius kviesime ir patiems išbandyti jėgas atpažįstant skirtingų regionų tautinius kostiumus, juos komplektuojant. Edukacijos metu dalyviai ne tik sužinos kaip dėvimas kostiumas ir jo detalės, bet turės galimybę ir nusifotografuoti su patinkančia kostiumo dalimi (detale).
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Duonos kelias"

Mūsų šalies tautinis paveldas, tradiciniai amatai, papročiai yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama patirtis ir specialūs įgūdžiai, atkuriamos istoriškai
susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo pasauliui šalies tautinį veidą. Tautinio paveldo produktai, daiktai bei maistas buvo ir yra gaminami rankomis iš vietinių medžiagų, pagal technologijas, būdingas konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui. Tai pažintinė edukacija susidedanti iš dviejų - teorinės bei praktinės dalių. Pradžioje išklausoma vadovo pasakojimo, kurio metu dalyviai įgys ne tik teorinių žinių apie ilgą "duonos kelią" iki mūsų stalo (sėjos, derliaus nuėmimo, kūlimo, grūdų valymo, malimo, sijojimo), pažiūrės filmą, bet ir patys galės daug savarankiškai nuveikti, kad išsikeptų gardžiausią duoną (sukti girnas, valyti grūdus, malti, sijoti, minkyti). Palyginti, kaip duona buvo kepama anksčiau ir kaip tai darome dabar. Atlikus užduotis visi bus vaišinami šviežiai kepta duona.
Rodomi įrašai: 101 - 110561