Etninė kultūra

Edukacinė programa „Iš auksinio šiaudo: šiaudiniai žaislai eglutei“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su šiaudinių
dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūdikystė, vaikystė senoje pirkioje

Bus bandoma atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė ir išliko. Programos metu galėsite ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, bet ir pažaisti su
senaisiais mediniais žaislais ir paragauti „beržinės košės”. Sužinosite apie tikėjimus, spėliones. išmoksite lopšinių ir žaidinimų. Suvystysite ir „užmigdysite lėlę”. Pasigaminsime „čiulpiką”. Pasimatuosite to meto drabužėlius ir apavą. Nudirbsite kelis vaikiškus darbelius. Sužinosite, kaip vaikai buvo mokomi elgtis prie stalo ir svečiuose. Ant ko ir su kuo rašė ir t. t.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Etninė kultūra

Kelmės kraštas: sakmės, etnografija, tarmė

Užsiėmimas vyks keliose Kelmės dvaro ansamblio vietose. Užsiėmimo metu vaikams papasakojamos penkios sakmės. Prie Kelmės dvaro vartų, žiūrint į Vilbėno tvenkinį ir išlikusį buvusio
dvaro malūno pastatą, Kelmės krašto tarme papasakojama sakmė apie tai, kaip vokietis į malūną važiavo, ir netoli Užvenčio (Kelmės r.) tekantį Kraujupio upelį. Vaikai klausinėjami, ar suprato, ar galėtų pakartoti atskirus sakinius ar posakius. Kelmės dvaro rūmuose mokiniai, apžiūrėję dvaro ekspoziciją ir išklausę sakmę apie Karklėnų dvaro poną, suvaidina tos sakmės pabaigą. Liaudies buities ekspozicijoje vedantysis tarmiškai šnekina dalyvius apie ten esančius etnografinius eksponatus bei apie prieš šimtą metų gyvenusio valstiečio rūpesčius ir darbą. Pasakojama sakmė apie ūkininką, nuvežusį į turgų parduoti užkulo. Kelmės dvaro rūsiuose, prietemoje klausomasi sakmės apie velnią, kuris norėjo į „veselę“ eiti. Užsiėmimo pabaigoje vaikų bus klausiama, ar šeimoje naudoja tarmiškus žodžius ar posakius. Teigiamai atsakiusieji gaus praktines užduotis. Paslaugos tikslas – ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, supažindinant juos su Kelmės krašto sakmėmis, tarmės ypatumais. Uždaviniai: - aprodant įvairias Kelmės dvaro ansamblio vietas interaktyviai pristatyti penkias Kelmės krašto sakmes, pasitelkiant vaizdines priemones; - vienos sakmės pristatymo metu įtraukti mokinius į vaidybinę interpretaciją; - diskutuojant apie tarmiškus posakius atkreipti dėmesį į bendrines ir tarmiškas kalbos ypatybes; - užsiėmimo pabaigoje įtraukti vaikus į diskusiją apie jų senelių tarmę, vartojamus tarmiškus žodžius ir posakius. Metodai ir priemonės: - informacijos pateikimas vartojant vaizdines priemones; - diskusija, lyginant skirtingas tarmes su bendrine kalba bei sakmės senumą; - darbas grupėse, kuriant vaidmenis sakmės interpretacijai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - bus susipažinę su Kelmės krašto sakmėmis, tarmėmis; - puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tarpe nyčių nytužėlių"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami pintinių, rinktinių, kaišytinių, vytinių juostų paplitimu Lietuvoje, regioniniais skirtumais, jų panaudojimu šiuolaikinėje kultūroje: demonstruojamos
susiūtos iš juostų rankinės, diržai, piniginės. Sekama sakmė, kurioje išryškinama tradicinėje kultūroje visuotinai gyvavusio audimo amato svarba. Pasakojimai iliustruojami liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradicine tekstile – kaimo audiniais, demonstruojami Jonavos krašto audėjų dirbiniai. Aptariama juostų paskirtis tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje, išryškinama jos vertė gyvenimo ciklo papročiuose: gimtuvių, vestuvių, laidotuvių apeigose. Moksleiviai supažindinami su šiuolaikinių mados kūrėjų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Didžiausias dėmesys skiriamas seniausioms juostoms – vytinėms. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ ištrauka. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai mokosi austi juostą vijimo būdu.
Etninė kultūra

„Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“

Edukacinė programa „Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“ (žvakės atsiradimo istorija ir kitos apšvietimo priemonės iki XX a. vid.) vyksta Rokiškio krašto muziejaus Etnografijos skyriuje
(Kriaunų k.). Kriaunose lankytojų laukia pažintis su senaisiais amatais, amatininkų įrankiais, kaimo išradėjų pagamintais prietaisais ūkio darbams ir buičiai. Erdviose muziejaus patalpose įrengtas XX a. pr. kaimo trobos interjeras. Edukacinės programos tikslas – kultūrinio akiračio plėtimas, kūrybiškumo ugdymas, etninės kultūros tradicijų puoselėjimas. Uždaviniai: skatinti gautas žinias ir praktinę patirtį kūrybiškai ir kritiškai panaudoti šiuolaikiniame gyvenime. Metodai: aktyvus dalyvavimas (stebėjimas, lytėjimas, uostymas, diskusija, atsakymas į klausimus, mįslių apie žvakes įminimas, mokinių turimų žinių panaudojimas) ir praktinė veikla. Priemonės: aliejinės ir lajinės lempelės, deglai, pastatomi ir pakabinami žibinčiai su balanomis, spingsulės, gazeliai, žibalinės lempos ir liktarnos, įvairių formų, spalvų, kvapų ir medžiagų žvakės, senovinės ir dabartinės žvakidės. Priemonės žvakių gamybai: lempelė vaškui lydyti, lininis siūlas dagtims daryti, vaško lakštai. Veikla: aktyviai dalyvaudami mokiniai susipažįsta su apšvietimo priemonėmis, žvakės istorija, gauna patarimų, kokias žvakes pasirinkti, kokios sveikos, kaip teisingai deginti žvakes ir laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Praktinėje užsiėmimo dalyje pasidaro iš lininio siūlo dagtį, iš susikarpyto vaško lakšto pasigamina patinkančios formos žvakę. Ją gali išsinešti. Rezultatai: praplečiamas mokinių kultūrinis akiratis, išsaugomos etninės tradicijos ir vertybės, ugdomas kūrybiškumas ir gautos patirties panaudojimas dabarties realiame gyvenime. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinė paroda "PALIESK LIETUVIŲ KALBĄ RANKOMIS"

Lituanistikos židinys yra vienintelis interaktyvus lietuvių kalbos muziejus Lietuvoje. Lituanistikos židinio uždavinys yra žaismingai pristatyti svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros
pasiekimus, supažindinti su lietuvių kalbos istorija, skatinti pasididžiavimą lietuvių kalba, atskleisti jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste. Lituanistikos židinyje eksponuojama daugybė kalbai svarbių dokumentų, knygų ir kalbininkų daiktų, tačiau muziejų iš kitų išskiria unikalūs kalbos žaislai. Šioje ekspozicijoje įsitikinsite, kad kalba – tai ne tik gramatika ir skyryba, tai gyvas, įdomus reiškinys, kuriuo galima žaisti ir kurį net galima paliesti rankomis!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkijos krašto tradicinių amatų programa „Šiaudinių sodų rišimas“

Etninės kultūros programa skirta 1–10 klasių mokiniams. Programos trukmė 90 minučių. Programoje laukiame 10-20 vaikų. Tikslas – supažindinti su tradiciniais Dzūkiškais amatais,
šiaudinių sodų prasme Dzūkijos krašte; ugdant vaikų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sudarant sąlygas kūrybinei veiklai.
Rodomi įrašai: 101 - 110441