Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Užgavėnės: tradicija ir dabartis“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su papjė mašė darbo metodika. Priemonės: mediniai kaukių pagrindai, lipni plėvelė, vyniojamasis popierius, lipalas, laikraščiai, kompiuteris, multimedija. Metodai: žaidimas, minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų; pristatoma papjė mašė technologija. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę papjė mašė technika.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Sukurk ir nuspalvink vėtrungėlę“

- Tikslas – supažindinti su Pamario krašto žvejų kaimų Kuršmarių vėtrungių raidos istorija, simbolių kalba. - Užsiėmimo metu mokiniai turės progą pamatyti kultūros centre eksponuojamas
medines vėtrunges (originalų kopijos, natūralaus dydžio). Sužinos apie Pamario krašto regionui būdinga Kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija. Pasirinkę vėtrungės šabloną, jį sukurs ir spalvins, išsineš įlaminuotą piešinį atminčiai kaip Pamario krašto simbolį.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Lietuvos valstybės susidarymas

Ši programa - tai kupina emocijų kelionė laiko mašina į XIIIa. Programos tikslas – gyvai, pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė. Šios programos
metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą: • susipažins su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, kelis dalyvius patys vaikai aprengs pilnu XIII a. vyro ir moters kostiumu. Sužinos kokias pareigas ir teises turėjo to meto vyrai ir moterys. • Praktinių užduočių pagalba vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Atvykę į Jūsų mokyklą, sukursime autentišką, gausią rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius eksponatų aplinką, leidžiančią mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Šios programos pagalba siekiame vizualizuoti mokykloje gautas teorines žinias apie Karaliaus Mindaugo laikus, praplėsti mokinių akiratį, leisti susidaryti platesnį to laikotarpio vaizdą, Suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų ir pažinimo džiaugsmo prisiliečiant prie to meto ginklų, senovinių rūbų rekonstrukcijų, papuošalų bei skatinti pasididžiavimą ir pagarbą savo protėvių kraštui, istorijai, kultūrai. SVARBU: Mokykloje ši edukacija organizuojama, kai tai pačiai dienai rezervuojamos 5 dalyvių grupės (grupės dydis 15–30 mokinių).
Dramos teatras, Etninė kultūra

Tautosakos ir tradicijų teatro „Antis" interaktyvus spektaklis „Vilko ir Lapės draugystė“ V.Pietario pasakos motyvais

„Vilkas ir lapė“ – tai ir spektaklis, ir žaidimas viename. Pasirodymo metu V. Pietario pasaka atgimsta ir kiekvieną žiūrovą kviečia tapti aktyviu nuotykio dalyviu. Spektaklis skirtas
1-2 klasių mokiniams, padėsiantis giliau suprasti kūrinio reikšmę ir svarbą, tai bus pagalbinė priemonė vaikų ugdymui vykdant numatytą ugdymo programą. Spalvingais kostiumais bei nuotaikingu grimu pasipuošę vaikai žengs į sceną ir virs herojais, kuriančiais nepamirštamą pasakojimą, žiūrovai salėje prisijungs prie pasakos kūrimo savo balsais, taip pat jie bus kviečiami kartu pritaikyti šiuolaikinę instrumentuotę senoviniais instrumentais dainoms, sukurtoms specialiai pasakai "Vilko ir Lapės draugystė", be to žiūrovai muzikinių intarpų metu judės pagal muziką kartu su aktoriais naudodami skirtingus šokio elementus. Tai sena pasaka pateikiama interaktyvia forma. Spektaklis kviečiantis kurti pasaką bei ją pasekti kartu.
Kita, Etninė kultūra

Mano kepaliukas

Programos trukmė – apie 45 min. Programos vykdomos: I – 9.00–9.45; II – 9.45–10.30; III – 10.30–11.15; IV – 11.15–12.00. Jei užsakomos 2 programos, jos prasideda 10.30 val. Programa
vykdoma darbo dienomis. Programos turinys: 1. Programos pristatymas, įvadas apie duoną. Susipažįstama su kepyklos vadove, kuri yra griežta, bet teisinga, vadovaujasi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. 2. Įdomybės ir netikėtumai duonos gamyboje. Kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites? Kodėl rėtis kiauras? Ar viską, kas skylėta, reikia išmesti? Kokio skonio miltai? Kaip kvepia rauginta tešla? Kodėl duona tokia gardi? 3. Tešlos minkymas, kepaliuko formavimas. Kodėl duona – kasdieninė, o tortas – tik šventinis? Gaminame svajonių kepaliuką arba nenuoramą, išdykusį pagranduką. Kol duona keps, atsižvelgiant į dalyvių amžiaus grupę, bus pasakojamos įtraukiančios istorijos. Ir pagaliau – atlyginimas: kas dirbo, netingėjo, tam laikas valgyti atėjo. O kas svajojo, pro langą žiopsojo, dabar pavydės ir jam seilė varvės. Prieš užsiėmimą rekomenduojame pasigaminti krepšelių ar maišelių duonutei įsidėti, kad vaikams nebūtų karšta ją parsinešti, o ir švariai išsaugotų iki sulauks tėvelių. Kitu atveju bus padalinti jau pagaminti, standartiniai maišeliai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simbolių kalba

Mokiniai apžiūri ant Vaikų bibliotekos pirmojo aukšto lubų ir sienos įkurdintą dailininko Artūro Aliuko „Pasaulio modelis“, bibliotekai padovanotą 1988 m. Tai Lietuvos kunigaikščių
antspaudai, baltų runos, baltiški mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinės simbolikos, zodiako ženklų ir kt. simbolių. Aptariama, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Yra galimybė pavartyti du albumus, į kuriuos A. Aliukas yra sukėlęs „Pasaulio modelio vaikams“ simbolius. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimo, mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais, nepatekusiais į „Pasaulio modelį vaikams“, bei bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Edukacijos lankytojai kviečiami atlikti praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis sukurti vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristatyti piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokia stichija vaizduojama piešinyje. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų, herbų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą arba šeimos ar giminės herbą. Susikurtas ar nukopijuotas simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje trumpam surengiama ženkliukų ekspozicija, aptariamos įgytos žinios.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Slaptoji lietuviška mokykla

Mokinius pasitinka šeimininkė ir pakviečia į savo dūminę gryčią, kur laukia pasamdytas daraktorius. Vaikai tampa XIX a. slaptosios mokyklos mokytiniais: skaito iš senovinės knygos, rašo
žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų...
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio. Siektini rezultatai: Mokiniai, dalyvavę edukaciniame užsiėmime, geriau suvoks praeities paprotinio lino apdirbimo kelio unikalumą; sužinos įvairias lino panaudojimo galimybes senovėje ir dabar; lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę.
Rodomi įrašai: 101 - 110304