Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Etninė kultūra

Iš žaidimų istorijos: sužinok ir išbandyk

Programos tikslas padėti mokiniams ugdyti tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą,
sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms. Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus ir jų atsiradimo istoriją. 2. Surengti tradicinių žaidimų rungtis mokinių grupėms. 3. Kiekvienam dalyviui paruošti liaudiško žaidimo ruošinį savarankiškam darbui namuose. Tradiciniai judrieji žaidimai, kurie yra užfiksuoti įvairiuose šaltiniuose, dažniausiai yra susiję su piemenų pramogomis. Tai yra natūralu, nes poreikis žaisti šiuos žaidimus piemenų amžiuje yra labai didelis, piemenavimas reikalavo judrumo ir greitos reakcijos (tekdavo nuolat bėgioti paskui nuklystančius gyvulius, saugoti bandą nuo vilkų), be to, žaidimams, kitaip nei vyresnieji, piemenys turėdavo daugiau laiko. Daugelyje piemenų žaidimų buvo naudojami įvairūs įrankiai ir priemonės: lazdos, akmenys, akmenėliai, medžio stuobriai ir pan. Senovėje piemenų naudotos medžiagos ir priemonės bus panaudotos ir edukacinėje programoje „Iš žaidimų istorijos: sužinok ir išbandyk“
Muzika, Etninė kultūra

"Nuo piemenėlio iki muzikontėlio"

Lietuvių kalboje žodis „groti“ turi ir žaidimo, ir laimės mėginimo reikšmes. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos.
Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą, linksmintis ir kitus palinksminti. Edukacinėje programoje susipažinsite su lietuvių liaudies instrumentais; patirsite, kaip gimsta garsas; kursite, žaisite, improvizuosite.
Etninė kultūra

Senieji vaikų žaislai

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinami su tradiciniais XIX a. pab.–XX a. pr. vaikų žaislais. Pristatomos žaislų rūšys ir jų įvairovė; apibūdinami gamybos procesai bei
medžiagos, iš kokių buvo gaminami senieji žaislai; lyginami senieji žaislai su dabartiniais; rodomi žaislų pavyzdžiai nuotraukose bei gyvai, juos galima paliesti, pažaisti; demonstruojami veikimo principai. Praktinės užduoties metu bus mokoma pasigaminti rištinę lėlę iš audinio skiaučių. Vaikai galės susikurti savo personažą ar tradicinę lėlę. Edukacinis užsiėmimas atskleis mokiniams praeities vaikų gyvenimą, palygins, kuo skiriasi senieji žaislai nuo dabartinių. O rištinės lėlės gamyba paskatins vaikų mąstymą, išlaisvins vaizduotę bei skatins kūrybingumą.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis

Pažįstame savo kultūros šaknis – žinome, kas esame! Mūsų protėviai baltai paliko daugybę senovės pasaulėvaizdžio ženklų, kuriuos šiandien neretai suvokiame tik kaip etnografinį dekorą.
Kaime langinės išraitytos augaliniais ar geometriniais motyvais, tautiniai drabužiai išpuošti įvairiais ratukais, rombukais, gėlėmis, o ko vien verti išpiešti palinkėjimai ant kraičio skrynių... Užsiėmime kviečiame pažvelgti mūsų protėvių akimis į šiuos senuosius ženklus. Mėginsime įsivaizduoti plokščią pasaulį, gimusį iš dvynių, stovintį ant kažkokio gyvūno nugaros, augantį medžio pavidalu. Įkvėpti šių vaizdinių, dalyviai patys sukurs gyvybės medžio piešinį ir atspaus jį štampavimo technika.
Muzika, Etninė kultūra

PASAKA (eko-folk muzikinė kūrybiškumo skatinimo programa)

…. seku seku pasaką – vilkas rijo ašaką… - taip dainuodami aktoriai - klajojantys muzikantai atsiduria stebuklingoje girioje tarp Šventaragio slėnio ir Vakarinio
aplinkkelio , kur žvėrys pasakas pasakoja! Ir ką gi papasakos šilo meška, ožys su ragais ligi dangaus, Gėda Pelėda ir kiti miško gyventojai? Kaip miško gyvenimą apdainuos aktoriai? Ar pavyks vaikams į girią nukeliauti? Ir Gėdos Pelėdos mįslę įminti? Tai pamatysite teatralizuotoje muzikinėje eko folk programoje „PASAKA“, kuris sukurtas pagal lietuvių liaudies daineles apie gyvūnus, kurias gyvai atlieka aktoriai, grodami įvairiais instrumentais, net ir senomis lietuviškomis kanklėmis, rekvizitui panaudodami išaugtus rūbus. Režisierius Žilvinas Ramanauskas. Dainuoja ir vaidina Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, muzikuoja Gediminas Žilys.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos"

Užsiėmimo metu supažindinama su šiuolaikinės tekstilės darbais - menininkės Eglės Gandos Bogdanienės bei kūrybinės grupės „Baltos kandys“ darbais. Su mokiniais diskutuojama, kokius
idealus iškelia menas, kokias vertybes formuoja, kokias socialines žinutes siunčia? Demonstruojami šiuolaikinio meno veltinio darbų pavyzdžiai (rankinės, kilimėliai, paveikslai, įvairūs aksesuarai) bei senieji vilnos dirbinių pavyzdžiai (kepurės, veltiniai). Išryškinama avių vilnos reikšmė tradicinėje kultūroje. Aptariamas vilnos pluošto panaudojimas tradicinėje kultūroje: kepurių, apavo, milo, čerkaso vėlimas. Pristatomos tradicinio vėlimo technologijos: demonstruojamas video įrašas ”Veltinių vėlimas”. Virtualiai supažindinama su naminiu vilnos apdirbimu Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje.: avių kirpimo, vilnos plovimo, karšimo, dažymo, verpimo etapais. Pasakojimai iliustruojami muziejinių eksponatų pavyzdžiais: avikirpėmis žirklėmis, rankiniais karštuvėliais, verpimo rateliu, audimo staklėmis. Mokomasi verpti vilną. Didesnis dėmesys skiriamas ekologinės tekstilės sampratai, natūralaus dažymo augalais būdams. Kūrybinių dirbtuvių metu šlapiuoju būdu apveliamas muilas.
Dailė, Etninė kultūra

Pasitinkant Kalėdas

Tikslas - Supažindinti moksleivius su Kalėdų tradicijomis, eglutės puošimo tendencijomis nuo seniausių laikų iki šiandienos, įkvėptiems pateiktų eglutės žaisliukų pavyzdžių, susikurti
savo eglutės puošmeną - angelą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su Kalėdų tradicijomis Lietuvoje pristatant advento papročius - pasirengimą Kalėdų šventei. 2. Pristatyti eglutės puošybos tradicijų kaitą Lietuvoje skirtingais istoriniais laikmečiais. 3. Supažindinus moksleivius su įvairių laikotarpių eglutės papuošimais ir žaisliukais, išvystyti diskusiją apie skirtingų istorinių laikotarpių eglutės puošimo tendencijas, jų skirtumus, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, susikurti savo eglutės puošmeną - angelą. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas pateiktų eglutės žaisliukų ir papuošimų pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Moksleiviams dalį eksponatų leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, naudojamos natūralios medžiagos - audinys, siūlai, medis.
Etninė kultūra

Vaikai ir žaislai

Tikslas ir uždaviniai: supažindinti mokinius su senaisiais kaimo vaikų žaidimais ir žaislais, ugdyti mokinių kūrybingumą, skatinti jų domėjimąsi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę
veiklą, bendravimą tenkinti vaikų kultūrinės aplinkos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius. Užsiėmimas interaktyvus- derinama pasakojimas, diskusija, veikla. Dalyviams pristatoma senojo Lietuvos kaimo aplinka, diskutuojama kokie buvo suaugusių ir vaikų darbai, bandoma išsiaiškinti mūsų ir senolių aplinkos skirtumus bei panašumus. Vaizduotė leidžia mokiniams suprasti, palyginti gyvenimo sąlygų pokyčius, paaiškinti kaip keitėsi vaikų socialinė padėtis, jų darbai, pareigos. Aiškinamės klausimus. Kokie mėgstamiausi šių dienų vaikų žaislai? Ar šie žaislai ir žaidimai skiriasi, o gal panašūs? Išsiaiškiname, kad žaislai yra suaugusių aplinkos atspindys, keičiasi aplinka kinta ir žaislai., medžiagos, kurios padaro žaislą sunkiai atpažįstamą. Žaidimas ir žaislas yra ne tik pramoga, bet ir svarbi pedagogikos dalis, lavinanti kūrybinę vaikų fantaziją, padedanti ugdyti reikiamus įgūdžius, kūrybiškumą, suvokti savo vaidmenį ir palaikyti santykius su kitais bei aplinka. Žaisdami su autentiškų žaislų kopijomis, tyrinėdami, kaip ir iš kokių medžiagų jie padaryti, lygindami su savo žaislais ir žaidimais, vaikai mokosi pagarbaus santykio vienas su kitu. Grupėse, kurdami žaidimą iš gamtinių medžiagų – akmenukų, pupų, kaštonų, medžio ir kt. užmezga diskusiją, kokią patirtį perduoda žaislai, prisimenamos pasakos ir jų herojai- ožiukai, gaidys, vilkas, lapė. Taip ugdoma meilė gamtai, tradicijoms, skatinami draugiški santykiai, vartojimo ekologija, supratimas, kad ne žaislų kiekis, bet draugystė ir kūrybiškas žaidimas yra tikroji vertybė. Užsiėmime naudojama daug smulkiosios tautosakos mįslių, patarlių, pasakojimų ir kt.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija KAUNE ,,Gyvosios gamtos evoliucija, įvairovė, tarpusavio ryšiai, žmogaus veiklos įtaka gyvajai gamtai"

Edukacijoje ,,Gyvosios gamtos evoliucija, įvairovė, tarpusavio ryšiai, žmogaus veiklos įtaka gyvajai gamtai" mokiniai, pasitelkdami pagrindinius turimus pojūčius: matant, liečiant,
klausant, ragaujant, uodžiant bei užduotis atlikdami savarankiškai, pajus glaudų ryšį su Kauno Zooparke gyvenančiais gyvūnais. Ieškodami atsakymų Lietuvos Raudonojoje knygoje, diskutuodami bei prisimindami sukauptus gamtamokslinius teorinius bei faktinius duomenis, atmintyje ieškodami žinių apie gilias lietuviškas tradicijas, tikėjimą ir papročius, diskutuos apie biologinės įvairovės ir ekosistemų atliekamų pagalbos funkcijų svarbą, bandant prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją mažinti? Ar veikdami iš vien su mus supančia gamta, o ne prieš ją, gaunate įvairios naudos ir padedate išsaugoti mus supančią gyvąją gamtą? Ar pamenate kiek kartų gamtoje vyko ledynmečiai, ar pastebite visuotinio atšilimo požymius? Edukacijoje dalyvaujantys mokiniai turės galimybę prisiminti gamtos evoliuciją, suvokti, kad gamta yra žmonijos dalis ir kad kiekvienas esame atsakingas už tai, kokioje aplinkoje gyvename. Iš arčiau pažįstant gyvąją gamtą, neabejotinai stiprėja ryšys su ja, bei kyla noras ją saugoti.
Rodomi įrašai: 101 - 110496