Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Susitikim prie žibalinės lempos“

Užsiėmimo metu vaikai susipažins su apšvietimo priemonėmis, ilgus metus tarnavusiomis biržiečių namuose ir naudotomis dar iki elektros atsiradimo. Ekspozicijoje pamatys, kaip atrodė
balanos, žvakės, spingsulės, žibalinės, karbitinės lempos. Atlikdami užduotį, pasigamins įspūdingą šviestuvą savo namams.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvos 5 regionų tautinio kostiumo pristatymas.

Supažindinti pradinio ugdymo moksleivius su Lietuvos 5 regionų tautiniu kostiumu. 1. 5 regionų tautinio kostiumo pristatymas, išskiriant kiekvieno regiono kostiumo ypatumus, kartu
pristatant ir to regiono šokius, ratelius, dainas, žaidimus. 2. Komandinė veikla (3-4 klasė) – Aprengti manekeną regiono tautiniu kostiumu. Mokiniai, pasiskirstę į 5 komandas, iš jiems pateiktų tautinio kostiumo detalių, turės aprengti manekeną. 3. Individuali veikla (1-2 klasė) – tautinio kostiumo trafareto spalvinimas. Mokiniai, gavę tautinio kostiumo trafaretą turės jį nuspalvinti tam regionui būdingomis spalvomis, naudodamiesi flomasteriais, spalvotais pieštukais. 4. Dėlionė Klausydamiesi pasakojimų, dainuodami liaudies dainas, šokdami šokius ir ratuodami ratelius, moksleiviai lavins vaizduotę, muzikinę klausą, ritmo pojūtį, lavins atmintį, laikysis žaidimo taisyklių. Pagilins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Išmoktas dainas, šokius, ratelius, vėliau pritaikys klasės veikloje, savo šeimos laisvalaikio metu. Supažindinti ir pristatyti leidinius, kurie apibūdina regionų tautinio kostiumo ypatumus. Demonstruoti Lietuvos kultūros centrų vadovų koncertinės programos „Lietuvos regionų tautinio kostiumo programa“ vaizdo įrašą. Garsiniai tarmių demonstravimo įrašai. Geografinis pažinimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tas sijonų margumas ir blynų gardumas!

Programos dalyviai muziejaus ekspozicijos salėje susitinka su aukštaite Onute, kuri visus ir pakviečia susipažinti ne tik su jos aukštaitišku kostiumu, bet ir su žemaitiškais,
dzūkiškais, suvalkietiškais, Pamario krašto rūbais. Rodomas filmas, po kurio peržiūros dalyviai žaidimo pagalba patys bando atskirti skirtingų regionų kostiumus. Komandos gauna užduotį iš interaktyvių kubų surinkti jiems paskirto regiono kostiumus. Aukštaitė Onutė visus išmoko užsirišti aukštaitišką nuometą. Kadangi tautinis kostiumas yra šventinis rūbas, dalyviai pakviečiami paragauti šventinių aukštaitiškų čirvinių blynų.
Etninė kultūra

Rankų darbo muilo paslaptys

Užsiėmimo metu išgirsite muilo atsiradimo ir naudojimo istoriją. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamins muilą, kuris kiekvieno bus skirtingas - patys pasirinks formas, mėgstamus
kvapus, nudažys natūraliais dažais ir dailiai supakuos dovanai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas "„Pažink Plungės dvaro parką aktyviai“

Edukacinis užsiėmimas „Pažink Plungės dvaro parką aktyviai“ skirtas priešmokyklinio ir pradinių klasių mokiniams. Susitikimo pradžioje vaikai išgirs apie kunigaikščio M. M. Oginskio
įkurtą Plungės dvaro sodybos ansamblį. Užsiėmimo metu vaikai sužinos ne tik apie išlikusius dvaro pastatus, bet ir dvaro parką bei parko augaliją. Išgirs legendas apie Perkūno ąžuolą, Verkiančiąją liepą ir kt. Sužinos, kas per medis yra liepa bei kokios šio medžio dalys ir kur senovėje žmonės naudojo savo buityje. Vaikai ne tik klausysis, bet ir aktyviai praleis laiką gamtoje, keliaudami 1,5 km žiediniu maršrutu po dvaro parką ir atlikdami įvairias komandines užduotis. Jie sužinos kaip apskaičiuoti Perkūno ąžuolo amžių. Aprūpinti specialiomis priemonėmis (lūpomis, užduočių lapais, pieštukais), vaikai trumpam taps mažaisiais sekliais. Viso užsiėmimo metu kalbama žemaičių tarme.
Muzika, Etninė kultūra

Nuo piemenėlio iki muzikontėlio

Lietuvių kalboje žodis „groti“ turi ir žaidimo, ir laimės mėginimo reikšmes. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos.
Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą, linksmintis ir kitus palinksminti. Edukacinėje programoje susipažinsite su lietuvių liaudies instrumentais; patirsite, kaip gimsta garsas; kursite, žaisite, improvizuosite.
Dailė, Etninė kultūra

Močiutės kraitinės skrynios paslaptys

Tikslas ir uždaviniai – ugdyti mokinių tautinę savimonę, pagarbą savo tautos praeičiai. Suteikti vaikams žinių apie liaudies meno ornamentiką. Užsiėmimas vyksta muziejaus valstiečių
buities ekspozicijoje, kurioje pristatomi autentiški liaudies baldai. Praktinė dalis – edukacinėje klasėje. Lietuvių liaudies ornamentinė puošyba turi ilgaamžes tradicijas. Vyrauja geometrinis ir stilizuotas augalinis ornamentai. Išsiaiškiname, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama baldų, drabužių bei moterų darbo įrankių puošybai. Išskirtinė vieta priklausė tapytoms skrynioms ir kuporams. Skrynias valstiečiai labai brangino ir tai buvo vienas svarbiausių baldų valstiečio troboje, apdainuotas dainose, susijęs su šeimos tradicijomis ir vestuvių papročiais. Jų puošyba įvairi ir skiriasi regioniniais skirtumais bei variantų gausa. Su mokiniais nagrinėsime ir aptarsime klausimus: kodėl buvo puošiamos skrynios, ką merginos ir moterys laikė šiose skryniose, kokias ornamentais ir simboliais jas margino, kas yra kraitis, pasoga, kodėl neturėti kraičio merginai buvo negarbė. Susipažinę su ornamento sudarymo savitumais, kūrimo tradicijomis, mokiniai gauna skrynių trafaretus ir kuria savo ornamentą pasirinkta technika (piešimas kreidelėmis, akvarele, štampavimas). Meninės veiklos pagalba turtinama mokinių emocinė patirtis, skatinamas asmenybės, individualumo ir savarankiškumo atskleidimas. Kiekvienas pristato savo kūrybinį darbą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Krikštai – Pasaulio medžiai

Edukacijos tikslas – ne tik supažindinti su Kuršių nerijos vietos gyventojų būtimi ir buitimi, bet ir kiekvienam – dideliam bei mažam, priminti ryšį su gamta, nenuginčijamu
gimimo-mirties virsmu, kurį suvokę ne pradėtume bijoti savo laikinumo, o priešingai – imtume kokybiškai, su visa pagarba bei atsakomybe Gyventi. Juk tik sąmonėje atsiradus mirties perspektyvai (ne tik gimimo), žmogus (nepaisant amžiaus) labiau ima vertinti tai, kas siejasi su aukščiausiomis vertybėmis. Šiam tikslui pasiekti keliamas uždavinys subtiliai ir etiškai kiekvienam dalyviui atskleisti sakralią krikštų reikšmę autentiškoje jų būvio erdvėje – etnografinėse Nidos kapinėse, bei per šį svarbų mūsų būties laikinumo simbolį perteikti Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją. Edukacijos įgyvendinimui pasitelkiami interaktyvaus pokalbio, bendravimo (ekskursijos) bei individualios kūrybinės veiklos metodai. Edukacinės programos veiklos eiga: 1) Edukacija prasideda Nidos etnografinėse kapinėse (šalia senosios liuteronų bažnyčios). Keliaudami po kapines, edukacijos dalyviai ne tik sužino sakraliąsias krikšto reikšmės, bet ir tampa „dailininkais pleneristais“, gaudami užduotį kapinėse eskizuoti krikštus, jų formas, kad vėliau, antrosios kūrybinės užduoties metu, susikurtų savo krikštą (kiekvienam dalyviui yra paruošiamos priemonės – pieštukai ir popieriaus bloknotai). 2) Iš kapinių keliaujama į šalia esantį Kuršių nerijos istorijos muziejų. Muziejuje, prieš imantis antrosios kūrybinės užduoties - sukurti savąjį krikštą-karpinį, naudojant tik ką nusipieštas krikštų formas, vyksta ir trumpa apžvalginė ekskursija apie Kuršių nerijos istoriją bei kultūrą, kad dalyviai giliau suvoktų bendrą kontekstą. Edukacinės programos siektini rezultatai: kiekvienas dalyvis sužino, KAS ir KAIP gyveno Kuršių nerijos krašte; kiekvienas dalyvis sužino, kam buvo skirti krikštai, arba bent jau išsineša suvokimą, kad šis pavadinimas neturi nieko bendro su katalikų bažnyčios krikšto sakramentu.
Kita, Etninė kultūra

Astronomijos ABC

Užsiėmimo metu susipažįstame su Astronomijos pagrindais, Saulės sistema ne tik iš mitologinės pusės, bet ir faktais paremtais mokslu. Mokiniai etapais atlikdami užduotis gaminasi savo
Saulės sistemos modelį. Pradžioje kartu su dalyviais diskutuojame ir aptariame mitologinį Visatos suvokimą. Aptarus mitinę sampratą pradedame analizuoti faktus paremtus moksliniais atradimais. Dalyviai komandose ieško išsibarsčiusių planetų, suranda ir pristato įdomiausius faktus, kuriuos užrašo į iš anksto paruoštą Saulės sistemos modelio išklotinę. Atlikus visų Saulės sistemos planetų paiešką sudėliojamas vienas bendras Saulės sistemos modelis, pagal kurį kiekvienas mokinys nuspalvina savo gaminama maketą. Atlikus šias užduotis sujungiamos ir susegamos atskiros Saulės sistemos maketo dalys. Edukacijoje siekiama skatinti pažinimo procesą, supažindinti su Visatos paslaptimis, skatinti darbą komandoje, didinti kūrybinį potencialą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Žvakių liejimas iš natūralaus vaško – tradicinis dzūkiškas amatas. Programos metu trumpai pristatysime senovinę drevinę bitininkystę. Iš paruošto vaško išsiliesite po žvakę.Programos
trukmė 3 val. Priimamo grupės iki 20 vaikų. Žvakės liejamos autentiškoje aplinkoje: vasarą - etnografinėje sodyboje Marcinkonių kaime arba drevinės bitininkystės bityne Musteikos kaime,Varėnos rajone, šaltuoju metų laiku - etnografinėje sodyboje Marcinkonių kaime, Miškininkų g. 6, Varėnos rajone.
Rodomi įrašai: 101 - 110494