Etninė kultūra

Edukacinė programa „Autentiškos Vėlinių tradicijos“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gyvenimo ciklo papročiais. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje; (2) supažindinti su Vėlinių
laiko tradicijomis: apeiginiu prausimusi, vaišėmis, kapų lankymu; (3) pristatyti laidojimo apeigas kaip vieną svarbiausių bendruomenę vienijančių ritualų. Priemonės: nuotraukos, etnografinės ekspedicijos videomedžiaga, kompiuteris, multimedija. Metodai: interaktyvus žaidimas-viktorina, minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su mirties samprata lietuvių tradicinėje kultūroje, aptariamos ikikrikščioniškosios, XX a. bei šių dienų Vėlinių tradicijos: maldų, apeiginio prausimosi, vėlių maitinimo, kapų lankymo, žvakių deginimo ir kt. Akcentuojama papročių kaita. Demonstruojama etnografinės ekspedicijos metu sukaupta videomedžiaga: išryškinama įkapių tradicija. Pristatomos laidojimo apeigos: marinimas, šermenys, budynė, mirusiųjų minėjimas, gedulas. Akcentuojamas tradicinėje kultūroje vyravęs didžiulis dėmesys ir pagarba mirusiajam bei iki šių dienų išlikęs mirusiųjų garbinimo kultas. Rezultatai: mokiniai susipažins su senosiomis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis, gebės rasti gilias mirusiųjų garbinimo ištakas ikikrikščioniškoje kultūroje bei atsekti jų prasmes iki šių dienų. Pristatyta etnografinės ekspedicijos medžiaga padės pajusti pagarbą išėjusiems bei būtinybę prisiminti savo šeimos, giminės artimuosius.
Dailė, Etninė kultūra

Pasitinkant Kalėdas

Tikslas - Supažindinti moksleivius su Kalėdų tradicijomis, eglutės puošimo tendencijomis nuo seniausių laikų iki šiandienos, įkvėptiems pateiktų eglutės žaisliukų pavyzdžių, susikurti
savo eglutės puošmeną - angelą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su Kalėdų tradicijomis Lietuvoje pristatant advento papročius - pasirengimą Kalėdų šventei. 2. Pristatyti eglutės puošybos tradicijų kaitą Lietuvoje skirtingais istoriniais laikmečiais. 3. Supažindinus moksleivius su įvairių laikotarpių eglutės papuošimais ir žaisliukais, išvystyti diskusiją apie skirtingų istorinių laikotarpių eglutės puošimo tendencijas, jų skirtumus, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, susikurti savo eglutės puošmeną - angelą. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas pateiktų eglutės žaisliukų ir papuošimų pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Moksleiviams dalį eksponatų leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, naudojamos natūralios medžiagos - audinys, siūlai, medis.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Sukurk ir nuspalvink vėtrungėlę“

- Tikslas – supažindinti su Pamario krašto žvejų kaimų Kuršmarių vėtrungių raidos istorija, simbolių kalba. - Užsiėmimo metu mokiniai turės progą pamatyti kultūros centre eksponuojamas
medines vėtrunges (originalų kopijos, natūralaus dydžio). Sužinos apie Pamario krašto regionui būdinga Kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija. Pasirinkę vėtrungės šabloną, jį sukurs ir spalvins, išsineš įlaminuotą piešinį atminčiai kaip Pamario krašto simbolį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Prieš 500 metų: odinės apyrankės pynimas

Šios edukacijos tikslas yra supažindinti moksleivius su senuoju odininkystės amatu, gaminių iš odos istorija ir technologijomis bei jas pritaikyti praktikoje, gaminant odines apyrankes.
Edukacija puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie odos panaudojimo galimybes. Odinės apyrankės gaminamos pynimo technika pagal Valdovų rūmų teritorijoje archeologinių kasinėjimų metu rastas ir XVI-XVII a. datuojamas odines pintas juosteles. Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir pasigaminti apyrankę šia technika. Edukacija apima dvi pagrindines kryptis – senųjų odininkystės technologijų gaivinimą bei tradicinių ir modernių gamybos technologijų derinimą.
Fotografija, Etninė kultūra

Kultūros pažinimas per gamtą: pažink pelkę

Programos lektorius – gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, Lietuvos geologų sąjungos narys, turintis didelę patirtį pelkių tyrinėjime, apie tai paskelbęs keletą mokslinių publikacijų
tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pagal pelkių nuosėdas detaliai ištyrė Labanoro girios raidą, vykusią per pastaruosius 12 500 metų. Taigi šios edukacinės programos metu vaikams bus stengiamasi suformuoti kuo platesnį požiūrį apie pelkes – nuo Raudonosios knygos rūšių pagrindinės buveinės iki gamtos istorijos bibliotekos, kurioje užfiksuojama viskas, kas vyko pelke virtusio ežero apylinkėse tūkstantmečių bėgyje. Vaikai išmoks atskirti skirtingų pelkių tipus, susipažins su jų turtais, reikšme ekosistemai ir žmonių gyvenamajai aplinkai. Edukacinę programą sudaro ekspedicija po mokyklai artimiausią aukštapelkę, žemapelkę ir tarpinio tipo pelkę, kurias parenka lektorius. Į šias pelkes vykstama mokyklos transportu, dviračiais ar pėsčiomis (jei arti). Paslauga teikiama gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Molio meistro dirbtuvėje"

Mokiniai užsiėmimo metu kurs savo gaminį iš molio, sužinos apie molio gavybą, savybes, panaudojimą, keramikos degimo procesu. Gamindami savo kūrinį ugdys pasitikėjimą savimi, kritinį
mąstymą, saviraiškos poreikį. Turės galimybę susipažinti su puodininkystės amatu. Išsiaiškins koks procesas vyksta kelyje nuo molio gavybos iki buičiai naudojamo keramikos gaminio. Pažins priemones, supras kodėl svarbu žinoti medžiagų technines savybes.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos"

Užsiėmimo metu supažindinama su šiuolaikinės tekstilės darbais - menininkės Eglės Gandos Bogdanienės bei kūrybinės grupės „Baltos kandys“ darbais. Su mokiniais diskutuojama, kokius
idealus iškelia menas, kokias vertybes formuoja, kokias socialines žinutes siunčia? Demonstruojami šiuolaikinio meno veltinio darbų pavyzdžiai (rankinės, kilimėliai, paveikslai, įvairūs aksesuarai) bei senieji vilnos dirbinių pavyzdžiai (kepurės, veltiniai). Išryškinama avių vilnos reikšmė tradicinėje kultūroje. Aptariamas vilnos pluošto panaudojimas tradicinėje kultūroje: kepurių, apavo, milo, čerkaso vėlimas. Pristatomos tradicinio vėlimo technologijos: demonstruojamas video įrašas ”Veltinių vėlimas”. Virtualiai supažindinama su naminiu vilnos apdirbimu Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje.: avių kirpimo, vilnos plovimo, karšimo, dažymo, verpimo etapais. Pasakojimai iliustruojami muziejinių eksponatų pavyzdžiais: avikirpėmis žirklėmis, rankiniais karštuvėliais, verpimo rateliu, audimo staklėmis. Mokomasi verpti vilną. Didesnis dėmesys skiriamas ekologinės tekstilės sampratai, natūralaus dažymo augalais būdams. Kūrybinių dirbtuvių metu šlapiuoju būdu apveliamas muilas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Minkysim, puodynėlę lipdysim“

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su liaudies keramikos tradicija ir puodynių lipdybos pagrindais. Uždaviniai: Supažindinti su puodininkystės amatu ir tradicijomis; aptarti senųjų puodų
rūšių įvairovę ir jų paskirtį; suteikti praktinius lipdybos ir dekoravimo pagrindus. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje tyrinėjame vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas, atkreipiame dėmesį į indo formas ir sužinome pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikeliame laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėjame muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažįstame su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Dalyviai analizuoja indų paskirtį, lipdybos būdą, dekorą. Praktinėje užsiėmimo dalyje kiekvienas dalyvis iš molio lipdo ir dekoruoja puodynėlę tūkstantmečius gyvuojančiu lipdymo būdu. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Rodomi įrašai: 111 - 120493