Etninė kultūra

Edukacinė programa „Švento Jono vakarėlį“

Moksleiviai analizuoja paparčio žiedo prasmes, Joninių šventės pavadinimų ištakas (Rasos, Kupolės, Joninės). Užsiėmimo dalyviai aiškinasi Joninių simbolių reikšmes: ugnies, vandens,
vainiko, saulės, vartų prasmes Joninių apeigose. Aptariamos XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės Joninių šventės metu vyravusios jaunimo apeigos ir pramogos: kupoliavimas, saulės palydėjimas, javų, medžių lankymas, vainikų plukdymas, saulės sutikimas, prisimenamos ir ryškios to laikmečio varduvių šventimo tradicijos. Išryškinama Joninių žolynų svarba, aptariamos jų gydomosios bei apsauginės savybės, spėjami jų pavadinimai. Didesnis dėmesys akcentuojamas į Joninių naktį apsaugančius žolynus (dilgėlė, kietis, dagilis, usnis, pelynas), mokomasi juos atpažinti, įvardinti. Išryškinamas raganavimo fenomenas, aiškinamos Joninių burtų prasmės. Užsiėmimo metu klausomasi etnografinės ekspedicijos pateikėjų audio įrašų; demonstruojamas animacinis filmas „Paparčio žiedas“. Užsiėmime Joninės pateikiamos kaip jaunimo šventė: akcentuojamos jaunimo apeigos, pramogos, vaišės. Didesnis dėmesys skiriamas meilės būrimams. Mokomasi Joninių sutartinių bei ratelių: „Pijolka rūta, čiūta“, „Kupole rože“, „Vaikščio povas“; demonstruojamas 1992 m. Joninių šventės Jonavoje video įrašas. Moksleiviai vaišinami Jono pyragu.
Dailė, Etninė kultūra

Vytinės juostos

Edukacinio užsiėmimo metu išskirtinėse muziejaus erdvėse, Kelmės dvaro rūsiuose, vaikai išgirs pasakojimą apie vieną seniausių liaudies amatų – audimą, bei vieną iš svarbiausių liaudies
audinių rūšį – juostas, susipažins su jų raštais bei spalvomis, jų simbolika. Juostos žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį suvystydavo į juostą. Juostos buvo būtina moterų ir vyrų aprangos dalis. Taip pat jas dovanodavo įvairiomis progomis. Be juostų neapsieidavo ir atsisveikinant su mirusiuoju. Žemaičiai daugiausia naudojo vytines juostas. Kadangi jų audimui nereikėjo ypatingų įrankių, šias juostas nusivydavo bandą ar žąsis ganydavusios piemenaitės. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai žaisdami, mindami mįsles pasirinks norimų spalvų siūlus, išmoks juos susiverti į lenteles, nusivys nesudėtingą juostelę – skirtuką knygai ar draugystės apyrankę. Tikslas – supažindinant su žemaičiams būdingomis vytinėmis juostomis, atskleisti vaikams savo krašto ir lietuvių tautos savitumą, skatinti jaunąją kartą puoselėti bei tęsti tradicijas. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines bei interaktyvias priemones pristatyti vytinių juostų vijimą; supažindinti su juostų vijimo priemonėmis. Metodai: informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; vaikų įtraukimas į aktyvią veiklą per žaidimus; individualus praktinis darbas. Rezultatai: vaikai, dalyvavę šioje veikloje: bus įgiję žinių apie vieną seniausių lietuvių juostų vijimo būdų; įgis praktinių įgūdžių, mokės kūrybiškai pritaikyti savo nuvytas juostas šiuolaikinėms reikmėms; bus puoselėjami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; išplės savo kultūrinį mentalitetą; bus paskatinti saugoti bei tęsti tradicijas.
Etninė kultūra

Bitelė ratuota

Edukacinis užsiėmimas „Bitelė ratuota“ skirtas 1–12 klasių moksleiviams. Šio užsiėmimo tikslas – supažindinti moksleivius su bitininkystės ir žvakių liejimo tradicija Lietuvoje, patiems
praktiškai išbandyti žvakių liejimą. Arklio muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, supažindina su sodybos aplinka, būdingais pastatais ir pasiūlo atrasti ir atpažinti bičių namelį – avilį, susipažįsta su bičių šeimos gyvenimu, aptaria žmonių ir bičių gyvenimo bendruomenėje panašumus ir skirtumus. Susirinkę į trobą programos dalyviai susipažįsta su avilyje bičių gaminamais produktais (vaškas, medus, pikis): juos uodžia, liečia, ragauja, kalbasi apie įvairių produktų panaudojimą. Aptariama, kokie apšvietimo elementai yra šioje sodyboje, kur naudotos žvakės. Kalbama apie žvakių atsiradimo istoriją, apie žvakių panaudojimo galimybes įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių, apeigų metu. Su vyresniais gilinamasi į simbolinę, ritualinę žvakės ir šviesos reikšmę. Pasakojama apie Lietuvos kaimuose naudotus žvakių liejimo būdus. Aptariamos žvakių gamybos priemonės ir medžiagos. Dalyviai išsamiau supažindinami su vašku ir jo savybėmis. Pristatomi įrankiai ir priemonės, atliekami bandomieji ir pavyzdiniai liejimai. Išbandžius, kiekvienas lieja savo žvakę. Baigus darbus vyksta užsiėmimo, naujų patirčių aptarimas, dalinamasi, trumpai įtvirtinamos įgytos žinios.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti (naudojant skaidres) su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime (naudojant skaidres) muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius atsivežtus ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Kita, Etninė kultūra

Tradicijos ir inovacijos: kaip robotai padeda švęsti šventes

kaip mūsų tradicinės šventės susiję su robotais? Ar kiekvienai šventei galime sumodeliuoti jos simbolį? Visa tai sužinosite edukacijos metu. Pasidalinę į komandas ir pasitelkę „Kahoot“
viktorinas, vaikai pasikartos tradicinių švenčių papročius, sužinos įdomių faktų. Susipažinę su lego robotais mokysis ankstyvojo programavimo, iš lego detalių sukurs tam laiko metui aktualios šventės simbolį ar atributą. Už įvykdytas užduotis, vaikai gaus atvirojo kodo skaitmeninius ženkliukus. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”.

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir
kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite pas mus apsilankę ir paragavę atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai įgarsinto filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtins atsakinėdami į edukatorės užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų lauks staigmenos. Degustacijos metu svečiams patiekiama dar dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių ir palyginti jų skonius. Edukacinės programos tikslas ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Mokiniai supažindami su pirmosiomis žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šalių šakočio analogais, jų gamin
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Sukurk ir nuspalvink vėtrungėlę“

- Tikslas – supažindinti su Pamario krašto žvejų kaimų Kuršmarių vėtrungių raidos istorija, simbolių kalba. - Užsiėmimo metu mokiniai turės progą pamatyti kultūros centre eksponuojamas
medines vėtrunges (originalų kopijos, natūralaus dydžio). Sužinos apie Pamario krašto regionui būdinga Kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija. Pasirinkę vėtrungės šabloną, jį sukurs ir spalvins, išsineš įlaminuotą piešinį atminčiai kaip Pamario krašto simbolį.
Etninė kultūra

Etnodūzgės

Etnodūzgės - pažintinė etnokultūrinė programa - kelionė po Lietuvos etnografinius regionus, tiesioginis prisilietimas prie lietuvių tautinių kostiumų ir šokių. Programos metu bus šokami
XIX amžiaus pab.- XX amžiaus pradžios tradiciniai lietuvių liaudies šokiai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su nesudėtingais tradicinių šokių - valso, polkos žingsneliais. Edukacinio užsiėmimo dalyviai taip pat sužinos, kokiais rūbais vilkėjo mūsų senoliai. Jiems bus pristatyta tautinio kostiumo istorija, vaikai gyvai apžiūrės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius drabužius. Programos pabaigoje žinias įtvirtins atlikdami kūrybines užduotis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuršių genties vartus pravėrus"

Edukacinėje programoje pristatoma senovės kuršių genties istorinė rekonstrukcija. Per gyvąsias istorijos pamokas bei pasitelkiant etninės kultūros sklaidos priemones (tautosaka,
folkloras) demonstruojamas pagal archeologinius, istorinius šaltinius atkurtus kuršių genties istorinis kostiumas (X-XII a.), ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, gyvensena. Edukacijos metu vaikai gali gyvai paliesti atkurtą kostiumo detalę, išbandyti ginkluotę (užsidedant kuršišką šalmą, pakeliant šarvus, išbandant aksties mėtymą į taikinį ir t.t.). Programą veda patyrę šios srities specialistai, sukaupę nemažą patirtį rekonstrukcijoje, dalyvavę Lietuvos bei užsienio senovės karybos ir amatų festivaliuose, turintys patirties etninės kultūros renginių organizavime, vykdant ir rengiant edukacijas vaikams.
Rodomi įrašai: 111 - 120439