Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Knygnešių keliai. Ostpreussen, Bitenai per Lompenus“

Kaip knygnešiai atkeliaudavo į Bitėnus pas spaustuvininką Martyną Jankų, kur apsistodavo jo sodyboje, kokius spaudinių nešulius jiems spaustuvininkas paruošdavo ir išgirsti pasakojimą
apie „knygnešių motina“ vadintą Anę Jankuvienę galite tik apsilankę edukaciniame užsiėmime „Knygnešių keliais. Ostpreussen, Bitenai per Lompenus“. Filmas „Knygos kelias Žemaitijoje“ supažindina mokinius su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Prūsijos ir Žemaitijos parubežyje. Po to užsiėmimo dalyviai turi galimybę apžiūrėti autentišką draudžiamų lietuviškų spaudinių sandėlį, buvusį Martyno Jankaus klėties rūsyje, išbando savo jėgas keldami knygnešio nešulį, o „Knygnešio maišelyje“ pateikiamos užduotys: nubraižyti knygnešių kelių žemėlapį, išspręsti kryžiažodį, iš literų surinkti tekstą arba duotą tekstą atspausdinti mechanine spausdinimo mašinėle, privers kiekvieną dalyvį panaudoti užsiėmimo metu įgytas žinias ir jas įtvirtinti.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštais ir jų naudojimu tradicinėje
kultūroje. 2. Suteikti informacijos apie audinių rūšis, spalvinius Aukštaitijos regiono audinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. 3. Supažindinti su audinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Priemonės: štampai, lininiai pirkinių maišeliai, šilkografijos dažai, segtukai, kempinėlės, teptukai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais; tyrinėjami linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštai; demonstruojami muziejiniai eksponatai – lovatiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos, tautinio kostiumo dalys ir kt.; didžiausias dėmesys skiriamas linų ir vilnos pluoštams bei jų panaudojimui tradicinėje kultūroje; pasitelkus štampavimo metodą, šilkografijos dažais dekoruojamas lininis pirkinių maišelis. Rezultatai: mokiniai susipažins su audinių raštų simbolika, audinių rūšimis, tradicinės tekstilės pluoštais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją ir perkelti ją ant lininio maišelio.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Svečiuose pas bitininką

Edukacinę programą "Svečiuose pas bitininką" sudaro keturios dalys: 1 dalis. Žinia iš avilio. Mokiniai pasitinkami, supažindinami su sodybos šeimininkais ir bityno įkūrimo
istorija. Naudojant interaktyvius metodus, pasitelkiant garso bei vaizdo perteikimo priemones pažvelgiama į avilio vidų ir bičių gyvenimą iš arčiau. 2 dalis. Praktika. Supažindinama su žvakdirbyste. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamina vaško žvakę. Mokiniai turi galimybę apsirengti bitininko aprangą ir kartu su bityno pagrindiniu bitininku iš arčiau susipažinti su bičių šeima. Jei grupėje yra privengiančių eiti prie avilio visada gali į avilio vidų pažvelgti pro stiklinio avilio langą. Pageidaujantys gali apsilankyti apiterapiniame namelyje, kuriame išgirs bičių avilio garsus ir užuos avilio kvapą. 3 dalis. Medkopis. Bitininkavimas neatsiejamas nuo saldaus rezultato. Visi mokiniai dalyvauja medaus sukime. 4 dalis. Degustacija, refleksija. Vaišinami pienu, batonu ir pačių išsuktu medumi. Kartu su mokytojais prisimena ką naujo sužinojo, kas buvo įdomu ir pravers ateityje. Neaktyviuoju sezono metu vietoj ėjimo prie avilio vyksta produktų degustacija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Literatūra, Etninė kultūra

Sveikinimas iš Rašytojos namų

Edukacinio užsiėmimo metu vaikams bus pristatoma rašytojos B. Buivydaitės atvirukų-sveikinimų paroda iš muziejaus fondų. Vaikai galės susipažinti su rašytojai skirtais sveikinimais,
lyginti jų pagarbaus kreipimosi formules, linkėjimus rašytojai, bus aptariama, kaip adresato santykis su rašytoja nulemia sveikinimo tekstą. Programoje bus remiamasi B. Buivydaitės atsiminimų knyga „Pro vaikystės langą“: cituojamos ištraukos, kaip pati rašytoja, būdama maža mergaitė, su nekantrumu laukdavo laiškų iš savo tėvelio, kuris buvo išvykęs dirbti į tolimąją Pietų Afriką ir vėliau ten mirė. Edukatorė trumpai papasakos, kaip į Lietuvą atkeliavo pirmieji atvirukai iš Vakarų Europos ir Rusijos: panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidimo bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Laikui bėgant, populiarėjo rankų darbo atvirukai: piešti, su karpiniais, sausomis gėlytėmis, šiaudeliais ir kitais papuošimais. Remdamiesi paroda, vaikai aptars, ką sužinojo: kad atvirukai parenkami pagal adresatą ir šventę, tekstai kuriami, atsižvelgiant į sveikinamojo amžių, stengiamasi paminėti ką nors asmeniško, linkima laimės, veržlumo, svajonių išsipildymo, sveikinant vaikus, priduriama apie gerus pažymius ir gerą elgesį. Aptariama, kuo skiriasi sveikinimas, rašytas ranka ir kompiuteriu, sveikinimas ant pirkto ar paties daryto atviruko. Praktinėje dalyje vaikai kviečiami patys sukurti atviruką, jį dekoruoti, galvodami apie konkretų žmogų. Rašo sveikinimą, mokosi taisyklingai užrašyti adresą, datą, vietovę ir adresą ant voko, priklijuoti pašto ženklą. Sveikinimus skiria savo tėveliams, seneliams, mokytojams ar kitiems brangiems žmonėms.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Kita, Etninė kultūra

Kultūros pažinimas per gamtą: Vaistai gamtoje

Edukacinį užsiėmimą veda žinomas gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, kuris moksleivius su vaistiniais augalais supažindina jau daug metų. Šį kartą pažintis su vaistiniais augalais bus
pateikiama netradiciškai – per kultūrą: daug lengviau įsiminti naujus augalų vardus, jei žinai tų augalų istorijas. Be to, mokiniai bus supažindinti su senoviniais vaistinių augalų vardais, kuriuos prisimena tik mūsų seneliai. Vaikai mokysis atpažinti augalus naudojant du būdus – tradicinį (knygas, augalų apibūdinimo raktus) ir specialias identifikavimo programėles išmaniuosiuose įrenginiuose. Taip pat vakai susipažins su pagrindinių vaistinių augalų savybėmis, mokysis atsakingo vaistinių augalų naudojimo. Užsiėmimas vyks artimiausioje mokyklai gamtinėje aplinkoje (pievoje, miške, prie vandens telkinio ar pelkėje), kur nesunku nueiti pėsčiomis, naudojantis miesto viešuoju arba mokyklos transportu. Pastaba: paslauga teikiama šiltuoju metų laiku.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Muzika, Etninė kultūra

Indėnų būgnų ir dainų ratas

Vinetu kaime, gyvosios Amerikos indėnų istorijos muziejuje, po atviru dangumi vykdoma edukacinė kultūrinė programa „Indėnų būgnų ir dainų ratas“, skirtas moksleiviams ir įvairaus
amžiaus žmonėms. Nuo seno senovės žmonės žinojo apie būgnų skleidžiamo garso ir jo vibracijos magiškas galias, kurios pakelia nuotaiką, stiprina kūną, protą ir dvasią. Ne veltui žmogui duotas ir balsas. Net be žodžių, vien garsu galima išreikšti savo emocijas, pajusti save. Dainuodami ir muzikuodami galime įgyti daugiau sveikatos, harmoningam ir laimingam gyvenimui. Dainos ir muzika suartina kultūras ir žmones, leidžia juos geriau pažinti. Jai sklindant įsivyrauja taika, meilė ir darna, tiek žmogaus viduje tiek ir išorėje. Per šį išskirtinių indėnų muzikos instrumentų ir dainų ritualą, kiekvienas dalyvis gaus indėnišką instrumentą, būgną ar barškutį su kuriais lavinsime tam tikrus muzikos ritmo ir dainavimo gebėjimus, kurie pravers ne tik muzikuojant, bet ir kasdieniame gyvenime. Pasileisime į harmonijos, grožio ir bendrumo paieškas, o radę tai, pasimėgausime paieškų vaisiais. Atsipalaidavę ir pažadinę savo kūrybinę energiją kursime ritmus, kurie dar niekada neskambėjo po šia saule.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra kvailutės dvasinis grožis, kuris turėtų būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslu. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis moksleiviams leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekviename mūsų gyvena trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik dažai mes neturime drąsos tą kitoniškumą puoselėti, jį slepiame ir prisitaikome. Kodėl?.. Paslauga gali papildyti penktokų ir šeštokų pamokas, pagal mokymo programą studijuojantiems lietuvių pasakas bei sakmes.
Rodomi įrašai: 121 - 130553