Etninė kultūra

Žemaitijos regiono etninės kultūros edukacija vaikams ir jaunimui

Paslaugos teikimo metu vaikai ir jaunimas bus supažindinami su Žemaitijos krašto tradiciniais amatais ( vaško žvakių liejimu, medinių, šiaudinių žaisliukų gamyba, karpiniais, vilnos
vėlimu, tradicinių žemaitiškų juostų vijimu), nesudėtingų muzikos instrumentų gamyba (šiaudo birbynės, lumzdeliai, sekminių rageliai, piemenų švilpynės ir kt.), folkloriniais šokiais (1-4 kl.- ,,Žemaitukas", ,,Kadagys'', ,,Tancius", ,,Blezdingelė", ,,Klecka", ,,Žyds" , 5-8 kl. - ,,Grečenikė", ,,Lelinderis, ,,Anės polka", ,,Grikuviakas" ir kt.) rateliais ( 1-4 kl. mok. - ,,Marcelė pana", ,,Meškutė", ,,Jurguti, broli muna", ,,Ein pons aplink dvara”, ,,Pasėjau žilviti, tūta“, 5-8 kl. mok. - ,,Drata drata “, ,,Karvelėli pilkas", ,,Grybų rauti" ir kt.), senaisiais žemaičių lauko ir vidaus žaidimais (1-4 kl. mok. - ,,Kavotynės", ,,Pūds deg", ,,Žiužis", „Blusą šokdinti", „Minku minku pyragėlius“, ,,Perinu paukštelį", ,,Varna", ,,Turgus deg", ,,Snaudalis", ,,Tabalas", ,,Margučių ridenimo varžytuvės", 5-8 kl. mok.- ,,Bruža, aū", ,,Ristynės", ,,Trauktynės', ,,Miltasvydis", Medinių vilkelių sukimo varžytuvės) dainomis ( 1-4 l. mok. – ,,Graži pana pelėda”, ,,Padarė žvirblelis", ,,Vuo kas ant to kalnelia", 5-8 kl. mok.- ,,Aukšti kalna, lygis lunkas", ,,Ant kalnelia šaltinelis" . Ši sritis Šilalės krašto etninės kultūros puoselėtojams yra prioritetinė (stiprioji), planuojamos veiklos nereikalauja didelių išlaidų, yra vaikų ir jaunimo mėgstamos, kai tik su jomis susipažįsta. Vaikai ir jaunuoliai pagal poreikį turės galimybę dirbti komandoje ar individualiai (pasirenkama laisvai pagal pageidavimus). Etninės kultūros užsiėmimai - tai alternatyva vaikams ir jaunuoliams, neturintiems galimybės dalyvauti etnokultūrinėje veikloje dėl specialistų trūkumo mokyklose, dėl išankstinio nusistatymo, dėl pavežėjimo problemų, dėl socialinės atskirties, dėl jauno amžiaus (rajone organizuojami etnokultūriniai renginiai dažniausiai skiriami mokiniams nuo 5 kl.).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų džiaugsmas

Edukacinė programa vyksta gavėnios laikotarpiu. Gaspadorius su gaspadine savo „gryčioje“ lankytojams pasakoja apie Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir šv. Velykų papročius.
Pagrindinis pamokos akcentas – kiaušinių marginimas.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies šokių pamoka

Šokių pamoka skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Jos metu moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies šokių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Šokis kaip meno šaka ugdo ne tik specialiuosius gebėjimus, kurie padeda išreikšti save, komunikuoti, įnešti savo indėlį į kultūrinį gyvenimą, bet ir įvairius bendruosius - bendravimo, mąstymo, problemų sprendimo - gebėjimus. Lietuvių liaudies šokių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų, stiprina kultūrinės tapatybės pajautimą bei jos vertės suvokimą. Įsitraukę į smagius ir judrius šokius mokiniai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų: lavina dėmesį, ištvermingumą, taisyklingą laikyseną, ugdo valią, pasitikėjimą savimi, estetines pažiūras, vaizduotę, muzikinius ir kūrybinius gebėjimus, mokosi bendrauti. Šokių pamoką ves Varėnos kultūros centro vyr. folkloro specialistė, folkloro ansamblio „Žeiria“ vadovė, etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė, kuri įvairias lietuvių etnochoreografijos edukacijas veda jau 18 metų.
Etninė kultūra

Edukaciniai keramikos užsiėmimai

Edukacinio užsiėmimo metu pristatomas tradicinis keramikos amatas. Užsiėmimas apima teorinę bei praktinę dalis. Teorinės dalies metu užsiėmimo dalyviai supažindinami su senuoju
keramikos amatu, dirbtuvėse eksponuojamais molio dirbiniais, molio savybėmis, naudojamais darbo įrankiais, lipdymo ir žiedimo technikomis, dekoravimo, glazūravimo bei degimo krosnyje procesais. Praktinės dalies metu dalyviai patys išbando molio plastiką - minko, formuoja ir nusilipdo dubenėlį, jį dekoruoja Zarasų kraštui būdingais tradiciniais raštais. Pasigamintus, krosnyje išdegtus tradicinius keramikinius dirbinius dalyviai glazūruoja, ir išdegus pasiima sau.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Protėvių virtuvė

Edukacijos metu mokiniai per interaktyvų dalyvavimą susipažins su mūsų protėvių baltų virtuve. Pirmiausia atvykusius vaikus pasitiks senovinio kaimo šeimininkai. Visus dalyvius aprėdę
senoviniais rūbais, kartu su vaikais leisis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programa bus pristatoma patraukliai, aiškiai ir konkrečiai planuojant programos struktūrą (sužaidybinta teorija, praktinė pažintis, praktinis kūrybinis procesas ir aptarimas), ja bus siekiama praplėsti dalyvių kultūrinį akiratį (teorinė dalis), suteikti vaikams erdvę saviraiškai per patyriminę veiklą (kūrybinis procesas). Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Programos priemonės. Veiklos bus vykdomos muziejuje „Vikingų kaimas“. Edukacinė erdvė įrengta gamtoje, jaukiuose senoviniuose namukuose ir žaliosiose klasėse. Edukacijos veikloms išnaudojamos visos gamtinės erdvės – šalia tekanti upė, tvenkinys, pievos. Edukacinės priemonės: grūdai, miltai, girnos, lauko virtuvė, senoviniai puodai ir keptuvės, arbatžolės, medus, senoviniai drabužiai, senoviniai moliniai ir mediniai indai ir pan. Programos įgyvendinimo planas. 1. Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Edukatorius pasakoja interaktyvias istorijas apie to laikotarpio gamintų patiekalų kilmę ir reikšmę, mokiniai sužino, kokį maistą žmonės valgė, kaip jį gamino ir saugojo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti“

Edukacinis užsiėmimas apie Holokaustą ir jo vykdytojus Lietuvoje. Užsiėmimo forma – vaidmenų žaidimas „Teismas“. Dalyviai supažindinami su Holokausto istorija Lietuvoje ir IX forte,
pristatomas žmogaus prisipažinimas vykdžius žydų naikinimą bei liudytojo pasakojimas. Pasiskirstę vaidmenimis dalyviai analizuoja priežastis, kodėl Tautinio darbo apsaugos bataliono kariai dalyvavo žydų naikinime. „Teismo“ metu nagrinėjami Holokausto vykdytojų motyvai, analizuojama situacija, o ne teisiami konkretūs asmenys. Užsiėmimas skatina kritiškai mąstyti, argumentuotai išsakyti nuomonę, diskutuoti apie moralę ir vertybes.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria
vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra"

Edukacinio užsiėmimo ,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra“ tikslas – pažintis su judaizmu. Tai puiki proga pamatyti autentišką Toros ritinį ir sužinoti kada ir kur Mozės Penkiaknygė
buvo gauta, kiek ir kokių Toros simbolių esama, kas yra Talmudas ir kodėl jis būtinas studijuojant Torą, kaip atsiranda naujas Toros ritinys, kada ir kaip jis yra skaitomas, kokios yra jo įnešimo į sinagogą apeigos ir kada ritinys būna laidojamas. Taip pat kalbama apie Toros ritinio gamybą, rašymą, puošybą, saugojimą, Toros dovanojimo šventę Šavuot ir jos prasmę. Užsiėmimo metu taip pat gilinamos žinios apie dekalogą arba Dešimt Dievo įsakymų. Kartu su edukatore ieškoma atsakymų į klausimus: kada ir kur jie buvo duoti? Kodėl Mozė gavo ne vieną, o dvi Toras? Kodėl Dievo įsakymų yra tik dešimt, nors pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių? Kokia bausmė gresia įstatymus pažeidus? Susitikimo metu taip pat kalbama apie skirtingas įsakymų rūšis ir tai, kaip įsakymus interpretavo žymiausi Toros komentatoriai. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai supažindinami su judaizmo simboliais, sužino žodžių jadas, talitas, teflinas reikšmes, patys bando pūsti šofaro ragą. Būdami istoriniame žydų bendruomenės pastate, matydami autentiškus eksponatus, užsiėmimo dalyviai sužino apie šią tautinę grupę, įsiliejančią į daugiakultūrį ir daugiakonfesį Lietuvos paveldą, praplečia savo žinias apie skirtingas religijas. Tokiu būdu ugdo toleranciją bei plečia kultūrinį sąmoningumą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kiaušinių marginimas Pakiršinio dvare

„Kiaušinių marginimo“ edukacinė programa įgyvendinama siekiant supažindinti mokinius su šv. Velykų papročiais ir tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Tikimasi, kad programos
dalyviai praplės jau turimas žinias ir įgūdžius arba įgis naujų ir pritaikys juos švęsdami šv. Velykas, į šventinį pasiruošimą įtrauks šeimos narius, savo patirtį skleis aplinkiniams. Unikalių šv. Velykų tradicijų ir papročių puoselėjimas skatina mokinių kultūrinio identiteto formavimąsi. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Rodomi įrašai: 121 - 130414