Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Duonos kepimas“

Žaliūkių malūnininko sodyba – etnokultūros, tradicinių papročių, edukacinės veiklos ir pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Sodyboje 2011 m. atkurta malūnininko troba,
restauruotas vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys – Žaliūkių vėjo malūnas. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, o kasdienybę paįvairina švenčiamos lietuvių kalendorinės šventės. Žaliūkių malūnininko sodyboje visus metus netrūksta turiningų veiklų. Sakoma, jog duonos skonis – tai gyvenimo skonis. Norinčius sužinoti, koks jis, maloniai priima šventiškai nusiteikusi gaspadinė – kiekvieno edukacinio užsiėmimo metu kepama kvapni, natūraliai subrandinta, ruginė duonelė. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, lankytojai išgirsta pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužino valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, kiekvienas padaro ir kepa savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, ragauja duonelę, užteptą sviestu ir pabarstytą maltais linų sėmenimis ar kanapėmis.
Etninė kultūra

Edukaciniai keramikos užsiėmimai

Edukacinio užsiėmimo metu pristatomas tradicinis keramikos amatas. Užsiėmimas apima teorinę bei praktinę dalis. Teorinės dalies metu užsiėmimo dalyviai supažindinami su senuoju
keramikos amatu, dirbtuvėse eksponuojamais molio dirbiniais, molio savybėmis, naudojamais darbo įrankiais, lipdymo ir žiedimo technikomis, dekoravimo, glazūravimo bei degimo krosnyje procesais. Praktinės dalies metu dalyviai patys išbando molio plastiką - minko, formuoja ir nusilipdo dubenėlį, jį dekoruoja Zarasų kraštui būdingais tradiciniais raštais. Pasigamintus, krosnyje išdegtus tradicinius keramikinius dirbinius dalyviai glazūruoja, ir išdegus pasiima sau.
Etninė kultūra

Velykinio margučio marginimas vašku

Programos užsiėmimas vyks Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje. Programos tikslas - skatinti mokinių domėjimąsi protėvių kultūriniu palikimu margučių marginimo tradicijoje,
puoselėti senąsias tradicijas, jų tęstinumą. Mokiniai sužinos, kuo protėviai gyveno, kaip jie įprasmino savo kūrybą. Uždaviniai: suteikti žinių apie margučių marginimą senaisiais raštais, dažymą bei marginimo būdus; populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą natūraliu bičių vašku; skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Veiklos: Užsiėmimo metu supažindinama su senovinių margučių marginimo raštų atsiradimu, margučių spalvų, simbolių, raštų, piešinių reikšmėmis. Praktinės dalies metu kiekvienas, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos kiaušinį savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių arba sukurs savitą raštą margučiui. Rezultatai: Mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės numarginti margutį tradicine marginimo technika. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai geriau suvoks praeities kultūrinio palikimo unikalumą ir svarbą šiomis dienomis, tęsiant margučių marginimo tradicijas savo šeimoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Šakočio kepimo edukacinė programa

Programos metu dalyviai supažindinami su šakočio kepimo amato ištakomis ir svarba mūsų kultūroje. Edukacijos metu atskleidžiama tešlos paruošimo paslaptis, taip pat dalyvaujama šakočio
kepime (pamokyti amatininkės, patys, sluoksnis po sluoksnio, ant įkaitinto volo pila tešlą). Iškeptą šakotį dalyviai degustuoja arba išsineša.
Skulptūra, Etninė kultūra

Pasigamink žuvelę

Edukacija skirstoma į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinio užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu
žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus istorijos tėkmėje. Suprasite, kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose bei kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Išmoksite šišioniškių gyventojų vartotus žuvų pavadinimus. Praktinėje edukacijos dalyje iš duoto modelino gabaliuko patys nusilipdysite mariose gyvenančią žuvį. Kol dirbinėliai džius orkaitėje, nueisite iki Drevernos mažųjų laivų uosto, iš apžvalgos bokšto pasigrožėsite Kuršių mariomis bei Kuršių nerijos kopomis. Uoste apžiūrėsite atstatytą senovinį laivą - reisinę. Pagamintas žuveles parsivešite namo atminčiai.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tarpe nyčių nytužėlių"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami pintinių, rinktinių, kaišytinių, vytinių juostų paplitimu Lietuvoje, regioniniais skirtumais, jų panaudojimu šiuolaikinėje kultūroje: demonstruojamos
susiūtos iš juostų rankinės, diržai, piniginės. Sekama sakmė, kurioje išryškinama tradicinėje kultūroje visuotinai gyvavusio audimo amato svarba. Pasakojimai iliustruojami liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradicine tekstile – kaimo audiniais, demonstruojami Jonavos krašto audėjų dirbiniai. Aptariama juostų paskirtis tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje, išryškinama jos vertė gyvenimo ciklo papročiuose: gimtuvių, vestuvių, laidotuvių apeigose. Moksleiviai supažindinami su šiuolaikinių mados kūrėjų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Didžiausias dėmesys skiriamas seniausioms juostoms – vytinėms. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ ištrauka. Kūrybinių dirbtuvių metu mokiniai mokosi austi juostą vijimo būdu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė ekskursija "Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką"

Ar buvote dvare, kurio istoriją slepia slapti kodai? Jei ne, kviečiame išbandyti išmanųjį istorijos pažinimo būdą! Edukacinė ekskursija „Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką“
prasideda pasivaikščiojimu po 15 ha dvaro parką, kurio metu gidas supažindina su unikalia dvaro valdytojų, parko ir dvaro rūmų istorija, jame vyravusio gyvenimo būdo specifika nuo viduramžių iki naujausiųjų laikų. Parko teritorijoje mokiniai apžiūrės dvaro sodybos svirną, rūkyklą, pirtį, oficiną, patrankų aikštelę, sužinos jų paskirtį ir atsiradimo istoriją. Keliaudami angliško tipo parko takeliais, mokiniai matys ir šiuolaikines skulptūras - "Lelija", "Saulės laikrodis", "Angelų medis" ir kt., kurios žavi originalumu, įdomiu kūrybiniu sprendimu ir idėjos pateikimu. Po apžvalginės ekskursijos mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna dvaro parko teritorijos žemėlapį bei užduotį, kurią atlikti gali tik suradę ieškomą objektą, pažymėtą konkrečiu užduoties numeriu (pvz. 15). Suradę lentelę pažymėtą numeriu, iššifruoja QR kodų pagalba joje esančią užduotį. Atsakymo ieško šalia esančiuose informaciniuose stenduose arba prisimena pasakojimą. Teisingą atsakymą įrašo į tuo pačiu numeriu pažymėtą užduoties - kryžiažodžio vietą. Naudodamiesi savo mobiliais įrenginiais ir programėlėmis skaitančiomis QR kodus, mokiniai turi nuskenuoti visus kodus, užpildyti užduotį ir perskaityti raktažodį (raktažodžio raidės bus „pasislėpę“ užduoties langeliuose romėniškais skaičiais (pvz. XI)). Atlikę visas užduotis, dalyviai sužino raktinius žodžius. Vadinasi, edukacija jau eina į pabaigą! Dalyviai turi kuo greičiau ateiti į sutartą vietą ir atidaryti paslaptingą „lobių skrynią". Gidas užduočių lape patikrins ar raktiniai žodžiai teisingi. Pirmieji, teisingai atlikę užduotį, gauna prizą! Edukacinė ekskursija užbaigiama įsimintinu dvarišku siurprizu - švediškos patrankos šūviu!
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicine ir šiuolaikine tekstile. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštais ir jų naudojimu tradicinėje
kultūroje. 2. Suteikti informacijos apie audinių rūšis, spalvinius Aukštaitijos regiono audinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. 3. Supažindinti su audinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Priemonės: štampai, lininiai pirkinių maišeliai, šilkografijos dažai, segtukai, kempinėlės, teptukai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais; tyrinėjami linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštai; demonstruojami muziejiniai eksponatai – lovatiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos, tautinio kostiumo dalys ir kt.; didžiausias dėmesys skiriamas linų ir vilnos pluoštams bei jų panaudojimui tradicinėje kultūroje; pasitelkus štampavimo metodą, šilkografijos dažais dekoruojamas lininis pirkinių maišelis. Rezultatai: mokiniai susipažins su audinių raštų simbolika, audinių rūšimis, tradicinės tekstilės pluoštais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją ir perkelti ją ant lininio maišelio.
Kita, Etninė kultūra

,,Inkilinė"

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas. Inkilų kėlimo edukacija populiariausia yra pavasarį, bet inkilai kabinami ir vėlyvą rudenį ar žiemą. Edukacijos dalyviai informuojami, kad inkilų kėlimas Lietuvoje prasidėjo nuo 1921 m. prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Tada visi supažindinami su tinkamiausia medžiaga inkilams-tai neobliuotos lentos, sužino, kad stogeliui reikia parinkti truputį storesnę lentą, o dugnas įleidžiamas į inkilo vidų, nes jie greičiausiai pūva. Dauguma lankytojų pirmą kartą sužino, kad darbūna ir uoksiniai inkilai, kurie gaminami iš lapuočių medžių rąstelių su išpuvusia šerdimi. Susipažinimas su įvairiais inkilais ir pasakojimas apie juos vyksta, vaikštant po Pakiršinio dvaro parką. O tada medžio drožybos dirbtuvėse prasideda darbas. Vadovas pateikia medienos lenteles, brėžinukus, išmatavimus, vinis, plaktukus ir prasideda pagrindinė edukacijos dalis – inkilų kalimas. Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Visi sužino, kad inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kokiems paukščiams jie skiriami ir kad inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Vadovas paaiškina, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela. Inkilų kėlimo edukacija mokomasi pažinti, mylėti ir tausoti gamtą, pažinti paukščius. Inkilų kėlimas – ir prasminga, ir smagi „žalioji“ pamoka. Išsikėlę inkilus prie namų ar mokyklos jūs galėsite džiaugtis parskridusiais paukščiais.
Rodomi įrašai: 121 - 130498