Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Etninė kultūra

„Mergvakario godos“

Programa sezono metu ( gegužės antra pusė- rugsėjis) vyksta dūminėje pirkioje. Kitu metu- edukacinėje klasėje. Vyksta keliais etapais: pradžia: apeigų inicijavimas rūtų darželyje ( kai
sezonas), kai ne sezonas, rodomos darželio ir atsisveikinimo su juo skaidrės; antras etapas-dūminės pirkios priemenė: grūdų malimas sukamosiomis girnomis, grūdų grūdimas piestoje, pažintis su kitais namų apyvokos rykais (kai sezonas) ne sezono metu- grūdų trynimas trinamosiomis girnomis, grūdų grūdimas edukacinėj klasėj. Paskutinis etapas- užu stalo dūminėje pirkioje ( sezono metu) arba edukacinėje klasėje ne sezono metu. Namų ruošos darbai: verpimas, drobių kočiojimas, nuometo rišimas, burtai.
Etninė kultūra

Vilnos vėlimas

Edukacijos metu supažindinsime su vilnos atsiradimo istorija, rūšimis, vėlimo technologijomis, panaudojimo galimybėmis. Savarankiškai gamindami vėlinuką, leisimės į senolių išbandytą,
natūralią terapiją. Edukacijose dalyvių amžius neribojamas. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Piemenėlių buitis ir žaidimai“

Edukacinė programa prasideda restauruotame dvaro svirne, kurio amžius siekia tris šimtmečius. Autentiškoje svirno aplinkoje įkurtoje etnografinėje ekspozicijoje mokiniai pirmiausia
supažindinami su svirno istorija, paskirtimi. Vėliau pasakojama apie piemenėlių buitį, darbą, įvairių gyvulių ganymą bei laisvalaikio užsiėmimus. Dar vėliau mokiniai mena mįsles, kurių atsakymai – ekspozicijoje esantys daiktai. Mokiniai turi galimybę pasverti druską bezmėno (sen. svarstyklių) pagalba; pavaikščioti apsiavę klumpėmis; „pasimatuoti“ piemenėlio palapinę nuo lietaus, padarytą iš rugių šiaudų. Kita programos dalis vyks dvaro parke, kur pasidaliję į komandas mokiniai žaidžia piemenėlių žaidimus: vaikščioja su kojūkais, išbando rankų miklumą mesdami iš žilvičio padarytus žiedus bei užrištomis akimis pagaliu numušdami nuo baslio skrybėlę. Pažaidę piemenų žaidimus, sugrįžta į svirną (kamarą), sėdasi prie stalų, ragauja tradicinio žemaičių pasninko valgio – virtų neluptų bulvių su sėmeniniu. Tikslas – supažindinat mokinius su Žemaitijos kultūriniais-istoriniais aspektais ir, pristatant piemenėlių gyvenimą, plėtoti suvokimą apie Lietuvos kultūrą ir istoriją, ugdyti jų patriotizmą, kultūrinį ir tautinį tapatumą. Uždaviniai: - pasitelkiant vaizdines priemones trumpai pristatyti svirno istoriją ir jo paskirtį, supažindinti su piemenėlių buitimi, darbu ir laisvalaikio užsiėmimais; - menant mįsles papasakoti apie svirne esančius daiktus; - naudojant svirne eksponuojamus rakandus imituoti piemenėlių gyvenseną; - ragaujant tradicinį žemaičių patiekalą supažindinti dalyvius su tuometine Kelmės krašto virtuve. Metodai: - informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; - kinestetinė veikla pasitelkiant eksponatus; - žaidimai grupėse. Priemonės: - svirno ekspozicijos eksponatai; - žaidimuose naudojami daiktai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - įgis žinių apie svirno istoriją, piemenėlių buitį, darbą bei laisvalaikio užsiėmimus.
Dizainas, Etninė kultūra

Edukacija „Floristikos menas“ išvažiuojamoji

Floristika yra dekoratyvinio meno rūšis, žmonės, kurie užsiima šia meno rūšimi, kažką kuria, dekoruoja, puošia. Lietuvius augalai lydi visą gyvenimą, medžių šakelės ir gėlės buvo
neatskiriama lietuvių papročių, religinių švenčių, vestuvių apeigų puošmena. Kiekvienai progai, skirtas tam tikras augalų derinys. Ilgametę patirtį floristikos pasaulyje turinti Nelda supažintis su augalais ir jų panaudojimu, moksleiviams suteiks galimybę pažinti lietuvių liaudies papročius, švenčių puošimo tradicijas. Lietuvoje nuo seno buvo garbinamos gėlės vis aktualesnis tampa gėlių komponavimo menas bei interjero ir eksterjero papuošimas gėlėmis ir floristiniais darbais. Priklausomai nuo sezono, edukacijos metu mokiniai naudodami augalus (linus, rūtas, smilginius augalus, visžalius augalus) mokinsis kurti šventines puokštes ir kompozicijas tam tikros formos rankų darbo induose. Rezultatas: velykinės, kalėdinės ir kitų švenčių kompozicijos, sukurtos iš skintų ar džiovintų augalų, pagal lietuvių liaudies tradicijas (pritaikant šiuolaikines tendencijas).
Etninė kultūra

„Siūlai, siūlai, susivykit“

Susipažinsite su audimo staklėmis, verpimo rateliu; atskleisime senųjų audėjų paslaptis, sužinosite, ką slepia ir kur slepiasi raštai; aptarsime tautinio kostiumo istoriją, mokysimės jį
vilkėti. Atlikę praktinę užduotį, surišę septynis mazgus, džiaugsitės rankų darbo lėle.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis-etnologinis muzikinis veiksmas ,,Gandro dovana"

,,Gandro dovana'' - muzikinis etnologinis veiksmas visai šeimai. Kūrybinė grupė Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina
aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą. Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Štai atvažiuoja Kalėda“

Edukacinė programa vyksta nuo 2008 m. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai
Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programa susideda iš trijų dalių: burtai, natūralios žvakės ir rankų darbo kūčiukai. Programos metu supažindinama su kalendorinės šventės – Kalėdų – šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Kalėdos, arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šv. Kalėdų naktis – stebuklų, svajonių ir troškimų išsipildymo metas. Pagal tradiciją Kūčių vakarą mus aplanko magiškos jėgos, įvairios dvasios ir vaiduokliai, pasirengę užmegzti su mumis kontaktą. Tai žinojo dar mūsų protėviai, todėl būtent tuo laikotarpiu burdamiesi ir stengėsi sužinoti savo ateitį, ar išsipildys svajonės, norai ir kiti dalykai. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Paskui vyksta Kalėdinių burtų praktinis organizavimas, kur visi mokomi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, kt. Vėliau visus kviečiame pasigaminti kūčiukų. Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Laikantis tradicijų kūčiukus reikėtų kepti patiems Kūčių dieną ar išvakarėse, nes tik pagamintas namuose pačių rankomis šis patiekalas įgauna prasmę. Edukacinėje programoje vaikai prisiliečia prie šios tradicijos ir išmoksta išsikepti kūčiukus, kuriuos vėliau kartu su receptu parsiveža lauktuvių į namus. Tikimės, kad sudalyvavę edukacijoje vaikai ims kepti kūčiukus kartu su tėveliais ir kūčiukų kepimas neišnyks.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kai žemę puošia ąžuolai

Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta pasakojimą apie
ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai – dalyvauti viktorinoje ar spręsti užduočių sąsiuvinius.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Atmosferinis dangaus stebėjimas „SIGNALAI“

Renginio metu žiūrovai, užvertę galvas į žvaigždynus, įsiklausys į jais sklindančius signalus: skirtingi personažai žada rugpjūčio vėsa dvelkiantį filosofinį, poetinį ir, žinoma,
astronominį pasivaikščiojimą dangaus skliautais. Atmosferinio dangaus stebėjimo metu žiūrovus pasieks patys įvairiausi SIGNALAI - beliks juos priimti. Dangaus gidė pasirūpins, kad renginio dalyviai susipažintų su gražiausiais žvaigždynais ir juos apipynusiais mitais, o nakties fone pasirodantys personažai savo dialogais privers kitaip pažvelgti ne tik į dangų, bet ir į, atrodytų, seniai žinomas tiesas. “SIGNALUS“ gaudo ir išskirtinę atmosferą kuria režisierius Paulius Markevičius, žvaigždėtas istorijas dovanoja dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, kelionę žvaigždynais ruošia dangaus gidė Rūta Lovčikaitė, įgarsino aktoriai: Severina Špakovska, Julija Šatkauskaitė, Laurynas Jurgelis, Šarūnas Zenkevičius, Paulius Markevičius. Atmosferinis dangaus stebėjimas SIGNALAI sieks meninėmis priemonėmis įtraukti moksleivius į atradimo procesą: pagrindinių žvaigždynų atpažinimą, jų siejimą su graikų mitais ir padavimais bei istorinės - praktinės reikšmės suvokimą. Žiūrėjimas į dangų turi ir filosofinį aspektą, ypač svarbų šiuolaikinėje gyvenimo sampratoje ir darbo ritme, tai atskleidžiama per meninius intarpus. Akių pakėlimas į žvaigždėtą dangų, visatos didybės suvokimas leidžia kitaip pažvelgti į kasdienines problemas. Veikla vyks 1 valandą, apjungiant informacijos pateikimą ir praktinį dangaus objektų demonstravimą. Pati tematika (dangaus stebėjimas) yra patraukli moksleiviams, tai papildo įtraukiantis turinys ir realiu laiku žaliu lazeriu rodomi dangaus objektai. Esant poreikiui, po stebėjimo vyksta klausimų – atsakymų sesiją su dangaus eksperte. Paslauga – tik išvažiuojamoji, vyksta lauke, vietoje, kur matomas dangus (turėtų tikti mokyklų stadionai). Kadangi veiklų vykdymas labai priklausomas nuo oro sąlygų, bus parengtas alternatyvus variantas (salėje, su programa Stellarium).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Devyni amatai, dešimtas badas“

Edukacijos metu lankytojai supažindinami net su trimis amatais ir jų istorija. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio
gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programos metu pristatoma trijų amatų edukacija: keramika, vilnos vėlimas, gaminiai iš odos. *Mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Praktinės veikos metu mokiniai lipdo molinius varpelius, virvelinės technikos dubenėlius, lėkštutes, pieštukines ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus. Keramikos gaminiai mokiniams pristatomi (nemokamai) po mėnesio išdegti į jų mokymosi įstaigą. *Vilnos vėlimo edukacinė programa. Programos metu supažindiname su vilna, paaiškiname, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, paaiškinsime daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna? Kokie yra vėlimo būdai? Kokiais atvejais kuris yra naudojamas? Vėlimo priemonės ir įrankiai. Po tokių pagrindinių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas veliantis, pereinama prie praktikos. Veltinio karoliuko darymas šlapiuoju būdu, įvėlimais, spalvų maišymas. Vilnos sudėliojimas, vėlimas, pjaustymas. Užsiėmimo metu nuveltus karoliukus ir suktinukus galėsite naudoti papuošalų gamyboje. Mūsų edukacinėje programoje supažindinama su dviem vilnos vėlimo būdais – sausuoju ir šlapiuoju. Oda – tai nuostabi natūrali medžiaga, kurios savybės leidžia ne tik naudoti ją įvairios paskirties gaminiams, bet ir kurti dekoratyvinius, meniškus, įdomius darbus. Šio edukacinio užsiėmimo metu susipažįstama su: odininko amatu, odos apdirbimo technologija, odos pritaikymu buityje. Moksleiviai pasigamina odinį knygų skirtuką.
Rodomi įrašai: 121 - 130496