Dailė, Etninė kultūra

Medinis margutis – Velykų puošmena

Tikslas – skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje, pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais dekoruoti medinį margutį.
Uždaviniai: 1. supažindinti su Velykinių margučių pavyzdžiais apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius; 2. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 3. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką – pasirinktais raštais dekoruoti medinį margutį; Darbo metodai, priemonės Užsiėmimo metu naudojamas pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Margučius leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai dekoruoja po duotą medinį margutį. Numatoma veikla Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintus margučius. Praktinės dalies metu kiekvienas, gavęs po medinį margutį, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis jį dekoruos savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių. Siektini rezultatai Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai geriau suvoks praeities kultūrinio-paprotinio palikimo unikalumą ir svarbą šiomis dienomis, tęsiant margučių marginimo tradicijas savo šeimoje. Suvoks liaudies meno pradą margučių ornamentikos, patys susipažins su ornamentiškumu. Lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę – iš pateiktų raštų pasirinkdami sau tinkamus.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kai dangus nusileidžia ant žemės"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su senoviniu lino apdirbimu: linų rūšimis, sėja, linų rovimo, karšimo, mirkymo, klojimo, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo darbais. Išryškinamos
bendruomeninės darbų tradicijos: linarovio, linamynio, linabrukčio talkos, verpimo vakaronių paprotys. Išryškinamos tradicinės kultūros vertybės: darbštumas, pareigingumas kantrybė. Aptariamas linų pluošto naudojimas tradiciniame valstiečių ūkyje. Demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai. Aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse. Sekamos sakmės „Deivės verpėjos“, „Lino kančia“. Didesnis dėmesys skiriamas jaunimo bendruomeninėms tradicijoms – patalkių vakarėliams, kuriuose jaunimas šoko, dainavo, ėjo ratelius, vaišinosi, žaidė žaidimus, sprendė jaunimo bendruomenės problemas, turėjo progą parodyti savo jėgą, vikrumą, sumanumą. Naudodamiesi autentiškų įrankių kopijomis, moksleiviai išbando įvairius linų apdirbimo darbus: karšia, kulia, mina, bruka, šukuoja, verpia. Einami smagūs jaunimo patalkių vakarėlių rateliai „Pasėjau linelius“, „Linelius roviau“, „Auskim, sesutės, abrūsus“. Moksleiviai ragauja linų sėklų.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Dailė, Etninė kultūra

Baltų raštai ir ženklai

Simboliai, kaip sutartiniai ženklai, išreiškiantys tam tikrą sąvoką ar idėją, yra viena pagrindinių sudedamųjų komponentų mūsų šalies tautodailėje. Lietuvių liaudies simboliuose
užkoduotas tautos kultūros mąstymas, gilios tradicijos ir papročiai amžiais buvo saugoti šeimos ir perduodami iš kartos į kartą. Unikali lietuvių liaudies simbolika lydėjo žmogų visuose gyvenimo etapuose, nuo gimimo iki mirties, saugodama jį, nešdama sėkmę arba suteikdama trokštamų savybių. Simbolių jėga tikėta nuo gilios senovės, todėl jų įtaka žmogui buvo tikrai nemaža. Ne veltui visi žmogaus kurti, buityje naudojami daiktai, namai ir drabužiai buvo puošiami teigiamais, sakralinę reikšmę turinčiais simboliais. Daiktų dekoravime ir puošyboje nuo priešistorės laikų pirmykščiai žmonės naudojo simbolius kaip užkoduotą žinią ateities kartoms, tai lėmė susiformavusį glaudų ryšį tarp amato ir jame naudojamos simbolikos. Programos dalyviams ne tik bus pateikiama informacija apie lietuvių liaudies simboliką, bet ir sudarytos galimybės patiems šių simbolių motyvais pasigaminti personalizuotus mairškinėlius trumpomis rankovėmis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Protėvių virtuvė

Edukacijos metu mokiniai per interaktyvų dalyvavimą susipažins su mūsų protėvių baltų virtuve. Pirmiausia atvykusius vaikus pasitiks senovinio kaimo šeimininkai. Visus dalyvius aprėdę
senoviniais rūbais, kartu su vaikais leisis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programa bus pristatoma patraukliai, aiškiai ir konkrečiai planuojant programos struktūrą (sužaidybinta teorija, praktinė pažintis, praktinis kūrybinis procesas ir aptarimas), ja bus siekiama praplėsti dalyvių kultūrinį akiratį (teorinė dalis), suteikti vaikams erdvę saviraiškai per patyriminę veiklą (kūrybinis procesas). Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Programos priemonės. Veiklos bus vykdomos muziejuje „Vikingų kaimas“. Edukacinė erdvė įrengta gamtoje, jaukiuose senoviniuose namukuose ir žaliosiose klasėse. Edukacijos veikloms išnaudojamos visos gamtinės erdvės – šalia tekanti upė, tvenkinys, pievos. Edukacinės priemonės: grūdai, miltai, girnos, lauko virtuvė, senoviniai puodai ir keptuvės, arbatžolės, medus, senoviniai drabužiai, senoviniai moliniai ir mediniai indai ir pan. Programos įgyvendinimo planas. 1. Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Edukatorius pasakoja interaktyvias istorijas apie to laikotarpio gamintų patiekalų kilmę ir reikšmę, mokiniai sužino, kokį maistą žmonės valgė, kaip jį gamino ir saugojo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kai žemę puošia ąžuolai

Užsiėmimas vyksta Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne. Pradėtas sodinti 1989 m., po dešimtmečio ąžuolynas buvo pripažintas unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos
paminklu. Visas ąžuolynas suskirstytas į 14 giraičių, skirtų įprasminti mums visiems svarbius įvykius. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima 40 hektarų plotą. Ekskursijoje po ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta turiningą pasakojimą apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą ir naudą, maistines ir vaistines savybes, apie ąžuolo įvaizdį lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Ąžuolyne gausu įvairios kitos floros, todėl dalyviai tuo pačiu mokomi atrasti ąžuolų ir kitų medžių rūšių skirtumus ir panašumus. Ekskursija po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną kiekvieną kartą vis kitokia, kadangi lankytojai supažindinami su gyvu, nuolat kintančiu ir stebinančiu objektu. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai: dalyvauti viktorinoje ar spręsti pateiktas užduotis. Edukacinio užsiėmimo metu lavinamas dalyvių pastabumas, gebėjimas susieti istorinius įvykius su dabartimi, puoselėjamas patriotiškumas ir tautiškumas, mokoma orientuotis erdvėje. Įtvirtinant naujai išgirstą žodinę ir pamatytą vaizdinę medžiagą skatinamas edukacinės programos dalyvių gebėjimas pritaikyti įgytas žinias praktiškai.
Etninė kultūra

„Lino kelias“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su linų svarba lietuvių gyvenime, su linų auginimo ir apdirbimo papročiais. Pirmiausia mokiniams pasakojama lino istorija – legenda apie tai,
kaip merginą nuo velnio išgelbėjo. Dalyviai supažindami su smulkiąja lietuvių tautosaka, kurioje minimas linas. Vėliau pristatomas „lino kelias” – nuo sėklos iki audinio – nuo sėjos, ravėjimo, rovimo, atsiklojėjimo, vežimo į kluoną, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo, verpimo, audimo iki apdailos, skalbimo, balinimo, dažymo, lyginimo. Mokiniams suteikiama galimybė ir patiems išbandyti linų apdirbimo darbus, verpimo, audimo amatus. Skyriuje įrengti stendai, vaizdžiai iliustruojantys pasakojimus, sukaupta linų apdirbimo įrankių kolekcija, galima praktiškai juos išbandyti, pademonstruoti. Taip pat yra verpimo rateliai, audimo staklės, pasakojimo metu tiesiogiai demonstruojamas veiksmas, austiniai drabužiai, rankšluosčiai, staltiesės. Edukacijos metu dalyviai vaišinami juoda duona su sviestu ir kepintais sėmenimis. Siekiama, kad vaikai susipažintų su senosiomis lietuvių tradicijomis, susidomėtų tradiciniais amatais ir etnokultūra, juos puoselėtų.
Etninė kultūra

Rankų darbo muilo paslaptys

Tikslas – supažindinti edukacinės programos dalyvius su muilo istorija, jo tapimu kasdienine ir įprasta mūsų gyvenimo dalimi, ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti žmonių buities sąlygas
prieš kelis šimtus metų su mūsų dienų buitimi, turtinti šnekamąją kalbą, lavinti kalbinę raišką. Uždavinys – kiekvienas dalyvis pasigamina pasirinktos formos ir kvapo muilą, jį dailiai supakuoja. Metodai: edukatorės pasakojimas, demonstravimas, aktyvi veikla, klausimai ir atsakymai. Priemonės: muilo bazė, formos, dažai, eteriniai aliejai; skalbimo ir lyginimo įrankiai, naudoti XIX a. Muilą naudojame kasdien, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado, kaip prausėsi mūsų seneliai ir proseneliai. Dalyvaudami šioje programoje susipažinsite su muilo gamybos istorija, senoviniais muilais, muilo gamybos būdais, natūralių muilo kvapų bei spalvų istorija. Taip pat susipažinsite su įrankiais, kurie buvo naudojami skalbiant ir lyginant prieš 100 metų ir daugiau. Vaikai galės juos liesti, patys pabandyti lyginti. Praktinėje dalyje dalyviai pasigamins individualaus kvapo, formos bei spalvos muilą. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Rodomi įrašai: 131 - 140420