Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ar lengva tapti pameistriu?

Ar norėtumėte save išbandyti pameistrio vaidmenyje? Kaip Jums atrodo, ar puodžius-meistras, žiedžiantis daugybę puodynių, dubenų, ąsočių per dieną dar turėdavo laiko juos ir papuošti,
kad jie atrodytų išskirtiniai? Žinoma, kad ne. Tai atlikdavo jo artimiausios aplinkos, šeimos nariai – žmona ir vaikai. Jų išmonės ir kūrybiškumo dėka puodžiaus dirbiniai įgaudavo kitą vertę. Ir Jūs, apsilankę pas mus įsikūnysite į pameistrio vaidmenį. Susipažinsite su unikalia puodžiaus Vytauto Valiušio surinkta keramikos darbų kolekcija muziejuje, išskirsite indus pagal jų hierarchiją, įvertindami jų formas, tūrius, dekorą, degimo būdus ir nuspręsite, kuris gi indas užima aukščiausią postą. Diskutuosite apie funkcijos, formos ir dekoro dermę, o savo potyrius perkelsite spalvų ir linijų pagalba ant molinės puodynėlės figūrėlės-magneto. Tokiu būdu nors trumpam persikelsite į puodžiaus šeimą, pasijusite jos dalimi. Juk mūsų tikslas ir yra prisiliesti prie meistro darbo ir pasitelkiant savo vaizduotę ir kūrybiškumą, paversti jį unikaliu.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Rugio šiaudo spindesys“

Šiaudiniais sodais ir mažesniais šiaudinukais puošdavo namus per dvi didžiąsias metų šventes: Kalėdas ir Velykas. Šiaudelių archeologinių radinių nerandama, bet manoma, kad šiaudiniams
dirbiniams jau daugiau nei šimtas metų. Nedideliais šiaudelių dirbiniais puošiama Kalėdinė eglutė, per Velykas į šiaudinius paukštelius įdedamas margutis. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu sertifikuota amatininkė dalyvius supažindins su šiaudinių sodų, žaisliukų rišimo amatu, papročiais bei panaudojimo tradicija, parodys pavyzdžius, kuriuos vaikai galės imti į rankas, liesti, Papasakos kokie sodai prieš karą buvo rišami Kaišiadorių krašte, kokie visoje Lietuvoje. Rodys palyginamuosius pavyzdžius skaidrėse, Liaudies meno knygoje. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis riš šiaudinį namelį (reketuką), iš kurio galima surišti net visą sodą (greičiausiai dirbantys galės pamėginti spėti suverti sodą iš keleto namelių). Taip pat vers šiaudinę girliandą, saulutę, šiaudinius angeliukus. Užsiėmimo pabaigoje bendra paroda, aptarimas ir bendra nuotrauka, atsisveikinimas.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti“

Edukacinis užsiėmimas apie Holokaustą ir jo vykdytojus Lietuvoje. Užsiėmimo forma – vaidmenų žaidimas „Teismas“. Dalyviai supažindinami su Holokausto istorija Lietuvoje ir IX forte,
pristatomas žmogaus prisipažinimas vykdžius žydų naikinimą bei liudytojo pasakojimas. Pasiskirstę vaidmenimis dalyviai analizuoja priežastis, kodėl Tautinio darbo apsaugos bataliono kariai dalyvavo žydų naikinime. „Teismo“ metu nagrinėjami Holokausto vykdytojų motyvai, analizuojama situacija, o ne teisiami konkretūs asmenys. Užsiėmimas skatina kritiškai mąstyti, argumentuotai išsakyti nuomonę, diskutuoti apie moralę ir vertybes.
Kita, Etninė kultūra

,,Inkilinė"

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas. Inkilų kėlimo edukacija populiariausia yra pavasarį, bet inkilai kabinami ir vėlyvą rudenį ar žiemą. Edukacijos dalyviai informuojami, kad inkilų kėlimas Lietuvoje prasidėjo nuo 1921 m. prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Tada visi supažindinami su tinkamiausia medžiaga inkilams-tai neobliuotos lentos, sužino, kad stogeliui reikia parinkti truputį storesnę lentą, o dugnas įleidžiamas į inkilo vidų, nes jie greičiausiai pūva. Dauguma lankytojų pirmą kartą sužino, kad darbūna ir uoksiniai inkilai, kurie gaminami iš lapuočių medžių rąstelių su išpuvusia šerdimi. Susipažinimas su įvairiais inkilais ir pasakojimas apie juos vyksta, vaikštant po Pakiršinio dvaro parką. O tada medžio drožybos dirbtuvėse prasideda darbas. Vadovas pateikia medienos lenteles, brėžinukus, išmatavimus, vinis, plaktukus ir prasideda pagrindinė edukacijos dalis – inkilų kalimas. Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Visi sužino, kad inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kokiems paukščiams jie skiriami ir kad inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Vadovas paaiškina, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela. Inkilų kėlimo edukacija mokomasi pažinti, mylėti ir tausoti gamtą, pažinti paukščius. Inkilų kėlimas – ir prasminga, ir smagi „žalioji“ pamoka. Išsikėlę inkilus prie namų ar mokyklos jūs galėsite džiaugtis parskridusiais paukščiais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Meduolių dirbtuvės

Pačioje Vilniaus širdyje pasislėpusi Meduolių kepyklėlė kviečia vaikus į saldžiąją edukaciją! Užsiėmimo metu galėsite pabandyti atspėti: - Kodėl kareiviai, eidami į karą, su savimi
pasiimdavo meduolį? - Kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse? - Kodėl į meduolius dedami prieskoniai? - Kodėl glajus ant meduolių vadinamas Karališku? Sužinoję visus atsakymus, prieisite prie svarbiausios užsiėmimo dalies - kūrybos. Minkysite ir kočiosite tešlą, lipdysite širdžiai mielus meduoliukus, puošite ir marginsite juos, kaip tik norėsite! Gražiai įpakuotus savo kūrinius galėsite panaudoti kaip dovanėlę mylimiems tėveliams arba seneliams...
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija "Baltas močiutės sūris"

Edukacijos dalyviai dalyvauja pieno rauginto pieno virimo procese, sunkia varškę, deda į sūrmaišius, slegia. Dalyviams suteikiama teorinių žinių apie naminius gyvūnus, jų teikiamą
naudą. Sūrio slėgimo metu edukacijos dalyviai žaidžia tradicinius lietuviškus žaidimus, piešia. Suslėgus sūrį, patys dalyviai jį išsiima ir susipakuoja, išsiveža namo.
Etninė kultūra

Merkinės keramika

Kviečiame susipažinti su Merkinėje išlikusiomis archajinės keramikos tradicijomis. Pažintį su tradicine keramika, puodžiaus amatu pradėsime nuo malkomis kūrenamų krosnių apžiūros. Meno
kūrėjas, tradicinių amatų meistras Džiugas Petraitis papasakos, kam skirta kiekviena iš krosnių ir kaip joje vyksta degimo procesai. Vėliau bus demonstruojamas žiedimo procesas. Mokiniai pamatys ekspedicijų metu surinktą senųjų meistrų puodų kolekciją bei asmeninę Džiugo Petraičio ir jo šeimos narių keramikos kolekciją. Apžiūros metu vyks viktorina „Atspėk puodo paskirtį“.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ekskursija Mitologiniu taku su gidu

Ekskursija Mitologiniu taku - tai puiki galimybė susipažinti su žmogaus ir dievų pasaulio sąsajomis. Ekskursija skirta įvairaus amžiaus mokiniams, gido pasakojimas diferencijuojamas
pagal amžių. Pradžioje dalyviai Sirvėtos regioninio parko Lankytojų centre bendrai supažindinami su mitologijos sąvoka, jiems pristatomas pagrindinis simbolis - gyvybės medis (jame dalyviai klausosi sakmių įrašų). Ekskursija tęsiama Šventos miške, kur įkurtas Mitologinis takas su septyniolika akmeninių skulptūrų baltų dievams. 1.300 m ilgio taku lydintis gidas išsamiai pasakoja apie dabarties sąsajas su praeitimi. Dalyvaudami ekskursijoje, mokiniai ne tik įgaus žinių apie mitologiją, bet ir turės galimybę pabūti natūralios gamtos apsuptyje, nes takas vingiuoja senuoju Šventos mišku.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Margučių raštai: tradicinis marginimas vašku“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi kalendorinių švenčių papročiais bei tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su Velykų šventės kilme ir
ritualais; (2) supažindinti su tradiciniu simbolių ir ornamentų komponavimu, spalvų ir raštų simbolika; (3) pristatyti tradicines margučių marginimo technikas, demonstruojant rajono tautodailininkų išrašytų bei skutinėtų margučių pavyzdžius. Priemonės: vaško lydymo įrenginiai, dažai, pieštukai, smeigtukai, etnografinės ekspedicijos metu filmuota videomedžiaga, kompiuteris, multimedija. Metodai: interaktyvios kortelės, minčių lietus, diskusija, žaidimas, argumentai „už" ir „prieš“, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme ir ritualais – supimosi, laistymosi ir plakimo, kiaušiniavimo, lalavimo, mirusiųjų pagerbimo, vaišinimosi tradicijomis. Demonstruojamas animacinis filmas „Margučių rytas“. Pristatomos trys tradicinės simbolių ir ornamentų komponavimo schemos, pasitelkus videomedžiagą, aptariama margučių konservavimo technologija. Mokiniai supažindinami su virtualiomis margučių kolekcijomis Lietuvos muziejuose. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų marginti bei skutinėti margučiai. Mokomasi tradicinių žaidimų su kiaušiniais. Reflektuojama naudojant interaktyvias korteles. Rezultatai: mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją. Mokiniai mokysis marginti margučius tradicine marginimo technika.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Rodomi įrašai: 131 - 140502