Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Etninė kultūra

Kretingos dvaro kepiniai

Edukacijos metu pristatoma lietuviškos ruginės duonos kepimo tradicija nuo grūdų sėjos iki kepalo. Vaikai kviečiami susipažinti su turtingu duonos kelio papročių ir apeigų pasauliu. Ir
viskas žemaitiškai! Etnografinėje Kretingos muziejaus ekspozicijoje vaikai gyvai supažindinami su senaisiais žemės dirbimo įrankiais ir padargais, žemės darbus lydėjusiomis apeigomis, Žemaitijos regionui būdingais duonos kepimo įrankiais, vėliau žaidimo pagalba įtvirtinamos naujai įgytos žinios. Antroje edukacijos dalyje vaikai pakviečiami į Tradicinių amatų centrą, kuriame jau kūrenamas duonkepis pečius. Čia susėdę prie stalo jie sužino apie tradicinį etiketą, bendravimo kultūrą, vaišinimosi tradicijas ir juos formavusias etnines vertybes, diskutuoja apie jų pokyčius ir reikšmę šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai išgirsta gausybę šiandien jau primirštų žemaitiškų žodžių, šmaikščių ir pamokančių posakių. Galiausiai gaspadinė atidengia minkytuvio drobę ir siunčia jį ratu pauostyti natūralaus raugo kvapą, paragauti “minklės” ir taip papildyti savo organizmo vitaminų atsargas. Dalyviai supažindinami su duonos tešlos užmaišymo būdais, duonos kepimo papročiais. Vaikai savo rankomis formuoja mažus duonos kepalėlius – tradicinę vaikų duonelę “varnelę” ir savo sugalvotos formos duoneles, kurias vėliau pašauna pečiun. Smagiai darbuojantis skatinamas vaikų kūrybiškumas, etnokultūrinė raiška, tradicijų perėmimas, rankų darbo vertinimas.
Etninė kultūra

„Kepam gandro bandeles“

Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ pakvies į unikalią vietą gamtos ir kultūros paveldo dermėje, Kauno marių regioniniame parke esantį muziejų po atviru dangumi - Lietuvos
liaudies buities muziejų. Viešėdami pavasariu alsuojančioje autentiškoje Mičiūnų sodybos ekspozicijoje bei ją supančioje aplinkoje ir stebėdami gandralizdį, kiemą, sodą, atrasime bundančios gamtos požymius. Išsamiau nagrinėsime tradicinį požiūrį į gandrą, jo tarmiškus pavadinimus, įvaizdžius tikėjimuose ir tautosakoje, sąsajas su papročiais. Aptarsime gandro sutiktuvių šventės – Gandrinių – papročius ir, atgaivindami kai kuriuos jų, patys formuosime bandeles, ieškosime gandro lauktuvių, žarstydami grūdus, susipažinsime su jų rūšimis bei paskirtimi, kiekvienas pabandysime pagrūsti piesta, pamalti rankinėmis girnomis. Nespėsime nuobodžiauti starkaudami ir žaisdami, o versdamiesi kūlio gal net pavakarių vaišes pelnysime. Tikėtina, kad atsisveikinsime, ne tik smagiai pasibuvę gamtoje bei jaukioje senolių gryčioje, bet ir daugiau apie nacionalinį paukštį, kulinarinį paveldą sužinoję, didesnę pagarbą gamtai jusdami... Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ atitinka Bendrosios programos pagrindinio ugdymo 5 – 6 klasėms etninės kultūros ugdymo nuostatas ir gaires (BP Pagrindinis ugdymas. VIII.25.7. Gamta tradicinėje kultūroje. 25.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai (Aukštaitijoje – Gandrinėms bandelės, nuo Gandrinių - pavakariai).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūdikystė, vaikystė senoje pirkioje

Bus bandoma atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė ir išliko. Programos metu galėsite ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, bet ir pažaisti su
senaisiais mediniais žaislais ir paragauti „beržinės košės”. Sužinosite apie tikėjimus, spėliones. išmoksite lopšinių ir žaidinimų. Suvystysite ir „užmigdysite lėlę”. Pasigaminsime „čiulpiką”. Pasimatuosite to meto drabužėlius ir apavą. Nudirbsite kelis vaikiškus darbelius. Sužinosite, kaip vaikai buvo mokomi elgtis prie stalo ir svečiuose. Ant ko ir su kuo rašė ir t. t.
Dizainas, Etninė kultūra

Žvakių gamyba iš bičių vaško

Užsiėmimo metu susipažinsite su vienu seniausiu amatu - žvakių gamyba. Aptarsime, kaip atrodė pirmosios lietuvių pagamintos žvakės, kaip jos buvo gaminamos, kokie buvo senovės
bitininkystės papročiai ir kaip bitininkystė pasikeitė mūsų dienomis. Edukacijos dalyviai bus apsupti vasariškai kvepiančio bičių vaško ir medaus aromato, sužinos apie jo naudą sveikatai ir aplinkai, aptarsime bičių svarbą gamtai ir žmonijai. Dalyviai gamins žvakes šiuolaikišku būdu - su silikoninėmis formomis- kur galima išgauti bet kokią norimą žvakės formą. Dalyviai patys dalyvaus bičių vaško lydymo procese, pasiruoš formą žvakės gamybai. Dalyviai išbandys ir sausąją žvakių gaminimo techniką – iš bičių korių. Dalyviai pamokos metu taps dizaineriais, kadangi pagamintą žvakę patys dekoruos vaško juostelėmis arba kapinais.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Molio Motiejukas“

Programos metu moksleiviai išgirsta apie senosios keramikos tradicijas. Žiūrėdami 10 minučių edukacinį filmą, sukurtą "Meniško kaimo" keramikos dirbtuvėse, susipažįsta su visa
molio lipdinių gamybos eiga, pamato kaip degamos tradicinės juodosios ir raugo keramikos krosnys. Keramikos dirbinių ekspozicijoje atpažįsta tradicinės juodosios ir raugo keramikos gaminius. Susipažinę su keramikos amato tradicijomis, moksleiviai patys lipdo molio puodynėlę, naudodami tradicinį lipdymo būdą iš molio volelių, dekoruoja pasirinktais tradiciniais ornamentais.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Aš turėjau žirgužėlį“

Ar žinote, kur arklio gimtinė ir kas jo protėviai, kada ir kaip jie mūsų žemes pasiekė, kokios kalendorinės šventės skirtos apeigoms su arkliais? Kodėl lietuviai nuo seno labai vertino
arklį – ašvieniu vadino? Kodėl šiandien žirgas lietuvių heraldikoje yra svarbiausias ženklas? Atsakymus lengviau surasite, kai muziejininkė supažindins su eksponatais, kuriuose aptinkama arklio simbolika, su tautosakos paveldu. Sužinosite, kad 1883 m. kovo 13 d. Plungėje, Mykolo Oginskio dvare, įsteigtas pirmasis žemaitukų žirgynas, kurio tikslas buvo atgaivinti ir populiarinti šią žirgų veislę. Oginskių auginti žemaitukai buvo vadinami tik lietuviškais vardais: Muzikantas, Debesis, Žaiba, Dudelė, Cigonikė. Mažiausieji užsiėmimų dalyviai galės spalvinti „bėrius“, „obuolmušius“, „šyvius“, „keršius“, rinkti žirgo dėlionę. Vyresniems moksleiviams pasiūlysime išspręsti rebusą, sukurti knygai skirtuką-žirgelį. Patarlė skelbia: veltui ir arklys arklio nekaso, taigi maži ir dideli, apsilankę muziejuje, gaus po laimės pasagėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kalėdų eglutės šiaudiniai papuošalai

Sugrįšime šimtmečiu atgal, kai pirkti eglutei žaisliukų nebūdavo ir žmonės juos gamindavosi namuose iš paprastų priemonių. Pajusti tų laikų žaislų gamybos proceso subtilybes šiandien
kviečiame į edukacinę programą „Kalėdų eglutės šiaudiniai papuošalai“. Edukacijos metu pristatysime A. ir J. Juškų muziejuje sukauptą žaislų ir šiaudinių sodų kolekciją, supažindinti su Lietuvos ir kitų šalių Kalėdų eglutės puošimo liaudiškomis tradicijomis ir papročiais, jų sukūrimo aplinkybėmis, tipais. Šio užsiėmimo metu iš pasiruoštų medžiagų pasigaminsite sau norimos formos, dydžio šiaudinį žaisliuką. Edukacinis užsiėmimas vyksta visus metus.
Kita, Etninė kultūra

Ir tada buvo Žalgiris

Edukacinis užsiėmimas „Ir tada buvo Žalgiris“ skirtas 5–10 klasių moksleiviams supažindinti su pokario Lietuvos laisvės kovų judėjimu. Užsiėmimo metu dalyvis pateks į XIX a. pabaigos
aukštaitišką gryčią, kurioje susipažins su pokario ūkininko šeimos aplinka. Būdami lietuviško sodžiaus sodyboje ir pokario gyvenimo kaime patirs to meto nežinios ir nesaugumo atmosferą. Programos dalyvio lauks susitikimas su netikėtai atklydusiais partizanais. Klausomasi jų istorijų, dalinamasi autentiška Anykščių krašto pokario rezistencijos medžiaga, aptariama pokario laikotarpio sudėtingą politinė situacija, kasdieninis partizanų gyvenimas. Sodybos šeimininkai partizanus ir užsiėmimo dalyvius vaišins sodietišku užkandžiu. Deja, toks pasisėdėjimas ilgai trukti negali, laikas neramus, tenka ieškoti partizanų slėptuvės. Kartu su dalyviais greitai išsiruošiama laukan, aptariami įvairūs slapstymosi būdai, slėptuvės. Programos pabaigoje aplankomos Niūronių kaimo kapinaitės, kuriose buvo palaidoti Jono Biliūno-Žolyno būrio partizanai. Žuvusiųjų pagerbimas ir tautinis pažadas.
Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro bitininkę

Bitelių gyvenimas nuo seno yra nepaprastai įdomus ir labai saldus. Jų dėka gimsta ne tik gydantis auksinis medus, tačiau ir kvepiantis vaškas bei kitos gėrybės. Šios programos metu
dvaro bitininkė papasakos, kaip ant mūsų stalo atsiranda medus, vienokie ar kitokie bičių produktai. Taip pat parodys senovinius avilius bei avilį stikliniu rėmeliu – turėsite unikalią progą iš arčiau pažvelgti į sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą. Iš darbščiosios bitininkės sužinosite, kaip senovėje būdavo liejamos žvakės iš vaško. Šį amatą išbandysite ir patys – tiesa, naudodami naujoviškesnes technologijas ir kiekvienas prisiminimui namo parsivešite po kvepiančią vaškinę figūrėlę arbą žvakę, išlietą savo rankomis. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Rodomi įrašai: 131 - 140496