Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Etninė kultūra

Etnodūzgės

Etnodūzgės - pažintinė etnokultūrinė programa - kelionė po Lietuvos etnografinius regionus, tiesioginis prisilietimas prie lietuvių tautinių kostiumų ir šokių. Programos metu bus šokami
XIX amžiaus pab.- XX amžiaus pradžios tradiciniai lietuvių liaudies šokiai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su nesudėtingais tradicinių šokių - valso, polkos žingsneliais. Edukacinio užsiėmimo dalyviai taip pat sužinos, kokiais rūbais vilkėjo mūsų senoliai. Jiems bus pristatyta tautinio kostiumo istorija, vaikai gyvai apžiūrės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius drabužius. Programos pabaigoje žinias įtvirtins atlikdami kūrybines užduotis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Advento edukacinė programa „Kalėdų belaukiant“

Programos tikslas - padėti išlaikyti Lietuvoje šimtmečius gyvuojančią Kalėdų laukimo ir šventimo tradiciją, supažindinti su Advento meto reikšme, svarbiausiais šventinio laikotarpio
elementais bei atributais. Užsiėmimus veda vienuolė ir muziejininkas. Programoje padedama pažinti ir suvokti svarbiausias Kalėdų laukimo (Advento) tradicijas, pasakojama Advento vainiko, keturių advento žvakių, kalėdaičio istorija ir prasmė, žaidžiami teminiai žaidimai, dalyviai patys gamina Kūčių stalo simbolius – žvakę ir kalėdaitį, juos išsineša į namus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Užgavėnių kaukių gamyba“

Pasitikime VELNIŠKAS UŽGAVĖNES ir išvykime žiemą iš kiemo!!! Tai nuotaikinga Užgavėnių edukacija vaikams, kurios metu susipažinsite su šventės prasme ir tradicijomis. Sužinosite, ką
reiškia kaukės ir persirenginėjimai į įvairius personažus, kodėl per šią šventę deginame Morę ir kuo ypatingos lašininio ir kanapinio kovos. Besiklausant linksmų pasakojimų gaminsime spavingąsias Užgavėnių kaukes iš papjė mašė technikos ir keliausime gąsdinti žiemos! Su visomis edukacijai skirtomis priemonėmis atvykstame į Jūsų pasirinktą vietą, Jums tinkamu laiku.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Dailieji amatai tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje"

Užsiėmimo metu išryškinama amato svarba tradicinėje lietuvių kultūroje. Su moksleiviais diskutuojama apie tai, kur buvo išmokstama amato. Tradicinė lietuvių liaudies kultūra įvardijama
kaip medžio kultūra. Krašto muziejaus etnografijos skyriuje mokiniai supažindinami su medžio meistrų dirbiniais: demonstruojami mediniai namų apyvokos daiktai, mediniai baldai, darbo įrankiai, mediniai žaislai (išbandomi kleketai, tarškynės, švilpukai, sukučiai, suneriami galvosūkiai ir kt.). Supažindinama su staliaus darbo stalu - varstotu, jo įrankiais (skaptukais, kalteliais, plaktukais, grąžteliais, pjūkleliais). Didesnis dėmesys skiriamas liaudies skulptūrai ir kryždirbystės amatui. Pristatomas garsiausias XX a. dievdirbys – Lionginas Šepka ir unikalūs jo kūriniai. Demonstruojami Jonavos krašto dievdirbių ir kryždirbių darbai, jų nuotraukos. Moksleiviai taip pat supažindinami ir su kitais lietuvių dailiaisiais amatais: puodininkyste, kalvyste, audimu, pynimu, kiaušinių marginimu ir kitais paprotiniais menais. Demonstruojami Jonavos krašto audėjų, šiaudinių sodų rišėjų, margučių margintojų, verbų rišėjų, kalvių darbai. Moksleiviai supažindinami su liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Akcentuojami spalviniai liaudies meno kūrinių deriniai, tradicinio meno komponavimo principai. Supažindinama su Lietuvos tekstilininkų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ ištrauka. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais ir Jonavos krašto audinių raštų simbolika, moksleiviai dekoruoja lininį maišelį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Medinių pilių Lietuva

Edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti susidomėjimą Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį kompleksą –
vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Kritinio požiūrio formavimas analizuojant Vakarų Europos mokslo, technologijų ir pasaulėžiūros pokyčių įtaką mūsų protėvių gyvensenai ir kultūrai. Supažindinimas su pilėnų gyvenimo kasdienybe ir karyba. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurti: sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniai buities reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai ir kt. Numatoma veikla – edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete. Edukacijos dalyviai mėgins atlikti pilies gyventojų kasdienius darbus: bandys titnago pagalba užkurti židinį, trinamosiomis girnomis mals grūdus, išbandys žemės apdirbimo įrankius. Tokiu būdu suvoks, kokia buvo pilies gyventojų kasdienybė. Susipažins su kario ginkluote ir išmėgins, kaip buvo naudojama sienų apgulties technika (apgulties bokštas, taranas, katapulta). Edukatoriaus padedami, dalyvaus diskusijoje ir aiškinsis, kokios technikos naujovės, atėjusios iš vakarų, sumenkino strateginę medinių pilių ir piliakalnių reikšmę šalies gynybai. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Istorijos, geografijos, literatūros, technologijų pamokų metu įgytų teorinių žinių papildymas praktine veikla. Kritinio mąstymo ugdymas, sugretinant ir palyginant, kaip mūsų protėvių kasdienis gyvenimas skyrėsi nuo dabarties, ir kaip jį veikė Vakarų Europoje vykusi mokslo, technologijų ir pasaulėžiūros pažanga. Bendradarbiavimo skatinimas.
Literatūra, Etninė kultūra

Skaitymo skatinimo programa „Kalvio pasaka“

Naudojami kalvystės įrankiai priartinimui prie šio amato garsų, svorio, naudojamų daiktų atmosferos sukūrimui. Nors tai yra skaitymas, trys aktoriai persikūnija į keletą personažų, o
muzikantas viską skaitymą iliustruoja realiais ir intrumentų pagalba išgautais garsais (naudojama virš 10 muzikos instrumentų (kai kurie iš jų etno daudytė, pjūklas ir pan.), taip pat gitaros, barškučiai, gongas, priekalas ir t.t.) , bei vietoje atliekama "gyva" muzika.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė ekskursija "Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką"

Ar buvote dvare, kurio istoriją slepia slapti kodai? Jei ne, kviečiame išbandyti išmanųjį istorijos pažinimo būdą! Edukacinė ekskursija „Užkoduota kelionė po Ilzenbergo dvaro parką“
prasideda pasivaikščiojimu po 15 ha dvaro parką, kurio metu gidas supažindina su unikalia dvaro valdytojų, parko ir dvaro rūmų istorija, jame vyravusio gyvenimo būdo specifika nuo viduramžių iki naujausiųjų laikų. Parko teritorijoje mokiniai apžiūrės dvaro sodybos svirną, rūkyklą, pirtį, oficiną, patrankų aikštelę, sužinos jų paskirtį ir atsiradimo istoriją. Keliaudami angliško tipo parko takeliais, mokiniai matys ir šiuolaikines skulptūras - "Lelija", "Saulės laikrodis", "Angelų medis" ir kt., kurios žavi originalumu, įdomiu kūrybiniu sprendimu ir idėjos pateikimu. Po apžvalginės ekskursijos mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna dvaro parko teritorijos žemėlapį bei užduotį, kurią atlikti gali tik suradę ieškomą objektą, pažymėtą konkrečiu užduoties numeriu (pvz. 15). Suradę lentelę pažymėtą numeriu, iššifruoja QR kodų pagalba joje esančią užduotį. Atsakymo ieško šalia esančiuose informaciniuose stenduose arba prisimena pasakojimą. Teisingą atsakymą įrašo į tuo pačiu numeriu pažymėtą užduoties - kryžiažodžio vietą. Naudodamiesi savo mobiliais įrenginiais ir programėlėmis skaitančiomis QR kodus, mokiniai turi nuskenuoti visus kodus, užpildyti užduotį ir perskaityti raktažodį (raktažodžio raidės bus „pasislėpę“ užduoties langeliuose romėniškais skaičiais (pvz. XI)). Atlikę visas užduotis, dalyviai sužino raktinius žodžius. Vadinasi, edukacija jau eina į pabaigą! Dalyviai turi kuo greičiau ateiti į sutartą vietą ir atidaryti paslaptingą „lobių skrynią". Gidas užduočių lape patikrins ar raktiniai žodžiai teisingi. Pirmieji, teisingai atlikę užduotį, gauna prizą! Edukacinė ekskursija užbaigiama įsimintinu dvarišku siurprizu - švediškos patrankos šūviu!
Dizainas, Etninė kultūra

Svečiuose pas dvaro vėlėją

Dvaro vilnos manufaktūroje, kur karaliauja charizmatiškoji vilnos vėlėja, atsiveria kitas pasaulis. Užsukusius, Jus pasitiks įvairiausi vilnoniai kūriniai – nuo linksmai besišypsančių
veidelių iki gėlėtų skarų ir kitų aprėdų. Mielai priėmusi Jus savo dirbtuvėse, vėlėja papasakos apie vilnos naudą bei pasidalins savo amato paslaptimis. Programos metu vaikai kurs savo ypatingą „vilnonį prisiminimą" – Naminuką. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ORNAMENTĄ Į MITOLOGIJĄ

„Per ornamentą į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 7 iki 18 metų amžiaus, kurioje jie ne tik antspaudukų pagalba išmargins drobinį maišelį, bet ir atras milžinišką
lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už paprasčiausių audimo raštų. Peržiūrėdami projekcijas išsiaškinsim iš kur anksčiau atsirasdavo rūbai bei kada atsirado ornamentas. Margindami drobę sužinosim kaip vadinasi ornamentų ženklai ir kodėl apskritimas reiškia laimę. Pasišokdami ir žaisdami sužinosim kaip bitė ir linas susijęs su deive Austėja. O dainuodami atrasim deivę Laimą kukuojančią medyje! Edukacijos turinys yra pritaikomas įvairaus amžiaus mokiniams, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš drobinį maišelį su savo rankom išmargintu ornamentu.
Etninė kultūra

Ėd‘ralio

Tikslas – supažindinti ugdytinius su gyvulių ganymo ir išginimo į lauką (Jurginių, Jorės) papročiais bei tradicijomis, piemenukų muzikos instrumentais, ugdyti kalbinį, emocinį
potencialą, populiarinti žodinę lietuvių liaudies kultūrą – paukščių garsų pamėgdžiojimus, piemenukų užkalbėjimus, daineles. Uždaviniai: atskleisti Jurginių (Jorės) šventės archajiškumą ir kaitą; apeigų ir papročių semantiką; paaiškinti augalų ir simbolinių veiksmų paskirties papročiuose sinkretiškumą. Metodai, priemonės: Pasakojimas. Programa įgyvendinama programos vedėjai pasakojant. Demonstravimas ir susipažinimas. Rodomi mediniai savaskambiai lietuvių liaudies muzikos instrumentai, klausomasi jų skambesio, aptariamas garso intensyvumas ir tembras. Vaikui duodama pačiam išgauti garsą. Rodomi pučiamieji lietuvių liaudies instrumentai – lumzdelis ir kerdžiaus ragas. Vedėja jais groja. Meninis-žaidybinis. Vaikai mokosi lietuvių liaudies piemenukų dainų, eina ratelius. Aprašymas: Programa, esant geram orui, vyksta etnografinės sodybos parke, šalia kluono. Vaikams papasakojama apie Jurginių ir ganiavos tradicijas. Aiškinama, kodėl po slenksčiu dedami margučiai (joručiai, jurgučiai) ir užrakinta senovinė spyna. Pasakojama, kodėl gyvuliai prieš išgenant aprūkomi Verba (rodoma Verba) ir kodėl Verbą sudaro būtent tokie augalai. Toliau vaikai aktyvinami: žaidžiami žaidimai, einami rateliai. Parodomi muzikos instrumentai: vienais muzikuojama, kitų – siūloma pasiklausyti. Dainuojamos piemenų dainelės, mokomasi paukščių garsų pamėgdžiojimo, gyvulių erzinimo formulių. Remiantis etnologų atliktais tyrimais ir pateiktomis išvadomis, jau 4–5 metų amžiaus vaikai eidavo piemenauti. Piemenavimas – kaip socialinio statuso apibūdinimas. Šiandieną mes vaikų socialinį statusą įvardijame žodžiais „darželinukas“, „pradinukas“, o anuo metu buvo piemenukas.
Rodomi įrašai: 141 - 150502