Etninė kultūra

Velykinio margučio marginimas vašku

Programos užsiėmimas vyks Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje. Programos tikslas - skatinti mokinių domėjimąsi protėvių kultūriniu palikimu margučių marginimo tradicijoje,
puoselėti senąsias tradicijas, jų tęstinumą. Mokiniai sužinos, kuo protėviai gyveno, kaip jie įprasmino savo kūrybą. Uždaviniai: suteikti žinių apie margučių marginimą senaisiais raštais, dažymą bei marginimo būdus; populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą natūraliu bičių vašku; skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Veiklos: Užsiėmimo metu supažindinama su senovinių margučių marginimo raštų atsiradimu, margučių spalvų, simbolių, raštų, piešinių reikšmėmis. Praktinės dalies metu kiekvienas, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos kiaušinį savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių arba sukurs savitą raštą margučiui. Rezultatai: Mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės numarginti margutį tradicine marginimo technika. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai geriau suvoks praeities kultūrinio palikimo unikalumą ir svarbą šiomis dienomis, tęsiant margučių marginimo tradicijas savo šeimoje.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Kita, Etninė kultūra

„Krentanti žvaigždė“. Astronomijos mokslas senovės bei dabarties lietuvių kultūroje

“KRENTANTI ŽVAIGŽDĖ” Atvykstame į Jūsų įstaigą dienos metu supažindinti vaikus su senovės lietuvių šventėmis, astronomija, išradingai ir linksmai patyrinėti dangaus kūnus
interaktyviomis priemonėmis. Demonstruojame 2 arba net 3 teleskopus. Veikla: Klausimai - atsakymai apie pagrindinius dangaus ir Visatos kūnus: Saulė, Mėnulis, Žemė, žvaigždės, kita. Astronominiai reiškiniai. Mėnulio fazės; diena- naktis; Saulės ir Mėnulio užtemimai; kiti astronominiai reiškiniai. Pagrindinės sezoninės senovės ir dabarties lietuvių šventės: Kalėdos, Rasos, Velykos. Kaip visa tai siejasi su astronomija? Dydžiai ir atstumai. Dangaus kūnų dydžių ir atstumų demonstracija projektoriaus pagalba. Visatos kūnų garsai. Projektoriaus pagalba ir specialiomis programomis supažindiname su įvairių Visatos objektų skleidžiamomis bangomis-garsais. Teleskopų didybė. Atsivežame du arba net tris teleskopus. Papasakojame apie juos ir leidžiame vaikams pamatyti nutolusius apylinkės objektus. Jei giedra diena - stebime Saulę. Veikla ir programa derinama pagal vaikų amžių. Laiką suderiname individualiai, susisiekite su mumis. Kontaktai: El.paštas: garsi.tyla@gmail.com Tel.nr. 864564973 Vida Garsios Tylos Sodyba (Kėdainių r.) https://www.facebook.com/groups/Garsiostylosdangus/ Užsiėmimo trukmė: apie 45 min pamokos metu. Kaina: 5,00/vaikui. Užsiėmimus vedame grupėse iš 45-90 mokinių. Jei mokymo įstaigoje toks minimalus dalyvių skaičius nesusidaro, esame lankstūs ir tariamės individualiai. Kreipkitės - visas detales aptarsime. Užsiėmimus veda Simas Šatkauskas, ilgametis astronomijos entuziastas, praktikas, publikuojantis astronominių stebėjimų rezultatus viešai pasiekiamose erdvėse. S.Šatkausko Individuali veikla Kodas 37505071364 Adresas: Nevėžio 13, Gailiakaimis, Josvainių sen., Kėdainių r.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas "„Pažink Plungės dvaro parką aktyviai“

Edukacinis užsiėmimas „Pažink Plungės dvaro parką aktyviai“ skirtas priešmokyklinio ir pradinių klasių mokiniams. Susitikimo pradžioje vaikai išgirs apie kunigaikščio M. M. Oginskio
įkurtą Plungės dvaro sodybos ansamblį. Užsiėmimo metu vaikai sužinos ne tik apie išlikusius dvaro pastatus, bet ir dvaro parką bei parko augaliją. Išgirs legendas apie Perkūno ąžuolą, Verkiančiąją liepą ir kt. Sužinos, kas per medis yra liepa bei kokios šio medžio dalys ir kur senovėje žmonės naudojo savo buityje. Vaikai ne tik klausysis, bet ir aktyviai praleis laiką gamtoje, keliaudami 1,5 km žiediniu maršrutu po dvaro parką ir atlikdami įvairias komandines užduotis. Jie sužinos kaip apskaičiuoti Perkūno ąžuolo amžių. Aprūpinti specialiomis priemonėmis (lūpomis, užduočių lapais, pieštukais), vaikai trumpam taps mažaisiais sekliais. Viso užsiėmimo metu kalbama žemaičių tarme.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Molio Motiejukas“

Programos metu moksleiviai išgirsta apie senosios keramikos tradicijas. Žiūrėdami 10 minučių edukacinį filmą, sukurtą "Meniško kaimo" keramikos dirbtuvėse, susipažįsta su visa
molio lipdinių gamybos eiga, pamato kaip degamos tradicinės juodosios ir raugo keramikos krosnys. Keramikos dirbinių ekspozicijoje atpažįsta tradicinės juodosios ir raugo keramikos gaminius. Susipažinę su keramikos amato tradicijomis, moksleiviai patys lipdo molio puodynėlę, naudodami tradicinį lipdymo būdą iš molio volelių, dekoruoja pasirinktais tradiciniais ornamentais.
Etninė kultūra

„Senieji matų vienetai“

Paslaugos „Senieji matų vienetai“ tikslas – papildyti matematikos žinias istoriniu, etnografiniu, kalbiniu aspektais, suteikti praktinių įgūdžių taikant senuosius matus mūsų buityje. Ši
paslauga gali būti teikiama ir muziejaus erdvėse, ir ugdymo įstaigoje. Muziejaus etnografijos rinkinyje saugomi senieji matai yra pristatomi edukacijos dalyviams. Vienas iš programos uždavinių – trumpai pristatyti matų raidą, kitimą, įvairovę. Pažintį su matų istorija pradedame nuo archajiškiausių antropologinių vienetų, įtraukiant kiekvieną dalyvį parodyti colį, plaštaką, žiupsnelį, žiupsnį, rieškučias, uolektį, pėdą, sieksnį. Trečias uždavinys – pažintis su muziejaus eksponatais, kurie yra tam tikri matai. Pristatomi gorčiai, pinti iš šiaudų, gaminti iš tošies, žalvario. Dalyviai sužino, kad tai tūrio matas, lygus 3 litrams. Dalyviai apžiūri saiką (12–14 litrų), pūrą (78 l), svarus (400 g), sužino jų mato vertę. Parodomas sieksnis, pagamintas prieš 100 metų. Muziejus turi unikalų eksponatą arklio ūgiui matuoti, naudotą Pirmojo pasaulinio karo metais. Taip pat paminimi ir kiti mato vienetai: pūdas (16 kg), mylia (6,8 km). Naudojantis įvairiais matų vienetais galima pasiūlyti mokiniams sukurti žaismingą prisistatymą. Tai būtų kūrybingumo ugdymas, pavyzdžiui, „Mano ūgis mažesnis už sieksnį, sveriu tris pūdus.“ Tiksliukams verta pasiūlyti muziejuje saugomų aritmetikos uždavinynų, išleistų 1921 m. bei A. Busilo sudaryto 1922 m., užduočių. Tai puiki galimybė mokiniams palyginti ir kritiškai įvertinti šių dienų matematikos vadovėlius ir tarpukario mokymo priemones. Taikomi metodai: edukatorės pasakojimas, aktyvus dalyvių įtraukimas, apžiūrėjimas, kūrybinė veikla, darbas su 1921 m. ir 1922 m. aritmetikos uždavinynais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams. Pasakojama apie duonos reikšmę
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono tautinis paveldas

Edukaciją veda Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupė „Gija“, bei jo meno vadovė Dalė Zagurskienė. Kolektyvas gyvuoja jau 18 metų ir yra įvertintas antra mėgėjų meno
kategorija. Folkloro grupės ,,Gija“ repertuare suvalkietiškos, dzūkiškos dainos, rateliai. Dainuojama ir kolektyvo dainininkių atsineštas dainas, išmoktas iš savo tėvų, senelių, giminių. Kaip teigia kolektyvo moterys, ,,Nieko nėra gražesnio už lietuvių liaudies dainą. Dainavimas padeda pažinti ir branginti tautos papročius“ . Edukacijos metu mokiniai supažindinami su Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono kalbiniu, kulinariniu, tautiniu paveldu. Gautas žinias, edukacijos metu, pritaiko praktiškai. Tokiu būdu tobulina savo žinias apie etninės kultūros visumą ir dabartinę raišką, geriau identifikuoja ir save kaip tos kultūros atstovą.
Rodomi įrašai: 141 - 150420