įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.

baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.

Užsiėmimų metu 5–6 klasių mokiniai supažindinami su regiono istoriniais radiniais. Kūrybinio proceso metu naudodami molį kuria pasirinktą gaminį. Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas.

gaminami priešistoriniai dažai. Edukacijos metu dalyviai gyvai matys kaip piešiama ant akmenų vietoje pasigamintais autentiškais dažais iš ochros ir kitų sudedamųjų augalinių dalių. Šie užsiėmimai skatins dalyvių kūrybiškumą bei suteiks gilesnį supratimą apie pirmykščio žmogaus pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, meno suvokimą, tam tikrus įpročius.

draudžiama kalbėti ir varstyti duris?“, „Kokių galių turėjo šv. Agotos duona?“. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su kasdieniais ir šventiniais Aukštaitijos regiono valgiais, valgymo kultūra. Demonstruojama garsinio mokomojo filmo ištrauka. Didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Virtualiai pristatomos grūdinės kultūros: rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, aptariamas jų panaudojimas tradicinėje virtuvėje. Akcentuojami tradiciniai darbai – javapjūtė dalgiais, pėdų rišimas, rugių kūlimas spragilais ir kt. Demonstruojama archyvinio dokumentinio filmo ištrauka. Išryškinamos kūlimo talkų, patalkių vakarėlių tradicijos. Klausant audio įrašų, prisimenamos jautrios tremties istorijos, skatinančios mokinius suvokti duonos vertę. Kuriamos patarlės bei priežodžiai apie duoną.

jums papasakos apie laisvės kovų atminimo svarbą, laisvės kovotojų herojiškumo apraiškas, laisvės ir demokratijos siekį, kartu su mokiniais užtrauks partizanišką dainą bei praves visapusiškai įdomią istorijos pamoką! Negirdėti pasakojimai surinkti iš amžininkų prisiminimų, fotografijų albumai, žibalinė lempa, autentiški ginklai, spausdinimo mašinėlė ir kiti buities reikmenys. Edukacinių užsiėmimų metu miško broliai surengs viktoriną ir išrinks išmintingiausius miško brolių bičiulius. Kiekvienas galės išmėgint savo rankų miklumą spausdinimo mašinėle, sužinoti kiek kilogramų mantos turėjo nešti partizanai žygyje, pakilnoti ginklus, pažvelgti pro langą su pirmojo pasaulinio karo žiūronais, kuriuos naudojo ir partizanai. Susitikimo metu vyks kūrybinės užduotys, spausdinimo mašinėle bus kuriamas palinkėjimas Lietuvai, pakalbėsime apie partizanų dainų, slapyvardžių tradiciją, poeziją, skiriamuosius ženklus, visi kartu perskaitysime partizanų priesaiką. Susitikimo pabaigoje visus pakviesime užeiti į sodybos sode įrengtą partizanų bunkerį ir nusifotografuoti su senu, partizanų laikus menančiu, fotoaparatu.

dėmesys skiriamas kaimo Užgavėnių apeigoms: pasivažinėjimo, laistymosi, supimosi, būrimų prasmėms. Akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa, gamtos permainas lemiantys žmogaus veiksmai. Pristatomi persirengėlių būrio personažai: gyvūno, žmogaus, antgamtinių padarų pavidalo kaukės. Išryškinama savo - svetimo priešprieša. Didesnis dėmesys skiriamas „žydui“ – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui. Kuriamos persirengėlių būrio oracijos.

drabužiai iš audinio skiaučių. Edukacijos metu pačių pasigaminta ypatinga lėlytė-segė bus puiki dovana sau ar suteiks džiaugsmo artimui.

Užsiėmimų metu 5–6 klasių mokiniai supažindinami su regiono istoriniais radiniais. Kūrybinio proceso metu naudodami molį kuria pasirinktą gaminį. Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas.

moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.