Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Etninė kultūra

Lietuviško šiaudo paslaptys

Edukacinė programa skirta per praktinę veiklą formuoti meninės veiklos gebėjimus, skatinti kūrybinę dalyvių laisvę. Dalyviai mokysis gaminti įvairius paprastus ir sudėtingesnių formų
(vyresniųjų grupė)reketukus, sodus, žvaigždes, paukštelius, girliandas. Tikimasi, kad užsiėmimų metu, įgytos žinios ir įgudžiai ne vienam dalyviui taps laisvalaikio idomia veikla.Galutinis užsiėmimo rezultatas-savomis rankomis pagamintas darbelis suteiks mokiniui džiaugsmo, pasitikėjimo savimi. Tai geros energijos ir puikios nuotaikos dozė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Archeologų radiniai pasakoja...

Užsiėmimo metu pasakojama apie archeologijią: profesijos ypatumus, reikšmę, darbo priemones, pan. , naudojant filmuotą medžiagą iš asmeninio prof.Vytauto Urbanavičiaus ir archeologės
Saulės Urbanavičienės archyvo, taip pat pristatant moksleiviams mokslininkų knygas, prisiminimus, įspūdžius. Tai unikali galimybė iš labai arti pamatyti archeologo kasdienybę, išgirsti iš pirmųjų lūpų apie pilkapių, kapinynų tyrinėjimus ir jų svarbą, apie Valdovų rūmų radinius, kuo jie mums svarbūs, pan. Mokslininkai mielai sutiko edukaciniais tikslais pasidalinti unikalia medžiaga, pasakojančia apie archeologo profesiją, pilkapių, kapinynų tyrimus, apie šalies istorijos pažinimui ypatingai svarbias ekspedicijas, radinius, jų restauravimą, tyrimus, išvadas, o taip pat neatskleistas istorijos paslaptis. Moksleiviams rodoma unikali filmuota medžiaga, suteikiama galimybė pamatyti archeologo įrankius, nuotraukas, kitokius istorijos liudijimus, radinių kopijas. Moksleiviams aiškinama apie archajinių simbolių atsiradimą, jų reikšmes, apie kažkada gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Analizuojami senovės baltų ornamentika, simboliai, kurie radami ant indų šukių, papuošalų, drabužių detalių, ant amuletų. Antroje užsiėmimo dalyje moksleiviai, naudodami įvairias pasiūlytas priemones, gamina amuletą.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač vertiname natūralumą, todėl galime pasiūlyti pasigaminti dekoratyvinį dirbinį iš odos. Užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su nauja sritimi - dailiosios odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys odos apdirbimo įrankius, kuriuos pritaikys praktiniame darbe. Mokiniai bus aprūpinti odos ruošiniais, įrankiais ir pasigamins raktų pakabuką, apyrankę arba skirtuką ir ras naujų idėjų savo kūrybai.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Dailė, Etninė kultūra

,,Molis- žemės brolis"

Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, gaminių degimo būdus, supažindinami su muziejuje saugomais archeologinės
keramikos pavyzdžiais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Sužinosite molio rūšis, gamybos procesus, iš arti apžiūrėsite jau pagamintus keramikos dirbinius. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas - skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas. Suteikiami visi darbui reikalingi įrankiai ir medžiagos, tad tereikia atsinešti tik gerą nuotaiką. Keramikiniai gaminiai išdžiovinami ir išdegami (kad būtų ilgaamžiai.) Po edukacijos darbai išdžiovinami,išdegami ir gražinami gamintojams.
Etninė kultūra

Lino kančia

Edukacinėje programoje bus demonstruojami lino apdirbimo įrankiai, todėl lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys dalyvauti linų apdirbimo procese. Edukacinio renginio
metu bus kalbama apie lino auginimo tradicijas Lietuvoje, praktinę lininio audinio naudą, lino gydomąsias savybes bei jo vietą lietuvių papročiuose ir apeigose. Skambės Panemunėlio jaunimo atliekamos dainos apie liną. Renginį pagyvins mokinių skaitomos eilės, mįslės, patarlės, priežodžiai apie liną. Susipažins su ilgaamžės tautodailininkės, audėjos Veronikos Siminonienės nuostabių audinių paroda, kurioje eksponuojami senoviniai lino rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės. Dalyviai patys gali išbandyti kai kuriuos darbus. Užsiėmimo pabaigoje vaišinamasi karštomis bulvėmis su sėmenimis.
Dizainas, Etninė kultūra

Ant ko mes vaikštome?

Užsiėmimo metu dalyviai susipažįsta su įvairiomis iškasenomis, grupelės gauna indelius su durpės, žvyro, žemės ( kelių rūšių), smėlio (kelių rūšių) , kreidos, molio(raudono, balto,
geltono, šamoto), gipso, anglies, lygina jų savybes ( vizualiai, liesdami, stebėdami kaip sugeria vandenį), apžiūri pateiktus ir aplinkoje esančius ar turimus daiktus, spėja iš ko jie pagaminti, daugiausiai daiktų kilmę atspėjusi grupė gauna prizus. Spėja kokios medžiagos ir kaip buvo naudojamos mūsų protėvių, ir kokios ir kaip naudojamos dabartyje. Užsiėmimo metu menamos mįslės apie žemę. Atlikę tiriamąją veiklą, susipažįsta su smėlio pilstymo būdais, komponavimo principais. Į stiklinį indą supilsto spalvotą smėlį bei kuria kompoziciją, ją pasilieka sau.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Rodomi įrašai: 11 - 20499