Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio. Siektini rezultatai: Mokiniai, dalyvavę edukaciniame užsiėmime, geriau suvoks praeities paprotinio lino apdirbimo kelio unikalumą; sužinos įvairias lino panaudojimo galimybes senovėje ir dabar; lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę.

pasigaminti veikiantį savo kalendorių. Užsiėmimo metu nusikeliame į senovės laikus ir aiškinamės, kokiais kalendoriais mūsų protėviai skaičiavo dienas, savaites, metus. Aptarus šiuos aspektus tyrinėjame primityvių kalendorių modelius, kuriuos kiekvienas mokinys gali paliesti. Visi kartu aiškinamės jų sandarą ir veikimo principą. Antroje užsiėmimo dalyje dalyviai kviečiami kūrybiškai pažvelgti į laiko skaičiavimą ir pasigaminti veikiantį kalendorių. Edukacijoje siekiama skatinti pažinimo procesą, didinti kūrybinį potencialą.

kultūroje. 2. Suteikti informacijos apie audinių rūšis, spalvinius Aukštaitijos regiono audinių derinius, tradicinio meno komponavimo principus. 3. Supažindinti su audinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Priemonės: štampai, lininiai pirkinių maišeliai, šilkografijos dažai, segtukai, kempinėlės, teptukai, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais; tyrinėjami linų, vilnų, kanapių, dilgėlių pluoštai; demonstruojami muziejiniai eksponatai – lovatiesės, paklodės, rankšluosčiai, juostos, tautinio kostiumo dalys ir kt.; didžiausias dėmesys skiriamas linų ir vilnos pluoštams bei jų panaudojimui tradicinėje kultūroje; pasitelkus štampavimo metodą, šilkografijos dažais dekoruojamas lininis pirkinių maišelis. Rezultatai: mokiniai susipažins su audinių raštų simbolika, audinių rūšimis, tradicinės tekstilės pluoštais, gebės juos skirti, išmoks derinti spalvas kontrasto principu, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją ir perkelti ją ant lininio maišelio.

įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į laivybos istorijos pasaulį. Kiekvienoje vėtrungėje kaip ir knygoje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, namai, viltys, krantas, gamta... Užsiėmimo tikslas – per kultūros paveldo objekto pažinimą padėti mokiniui pažinti gyvenimo įgūdžius, tautiškumą ir pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti mokinius mąstyti, pažinti savo individualybę, kelti saviugdos tikslus, įvertinti savo poelgius ir pažangą, savarankiškumą ir atsakingą saugų elgesį; ugdyti mokinių pastabumą detalei bei gebėjimą ją perskaityti geografiniame, kultūriniame bei socialiniame kontekste; skatinti kelti klausimus apie save ir pasaulį, pažinti ir branginti gimtojo krašto gamtos ir kultūros paveldą, vertybes, aplinką, žavėtis gamtos įvairove. Užsiėmimo metu edukatorius su vaikais aiškinasi, kas yra vėtrungė, kokia jos paskirtis. Ar šiandieniniame pasaulyje vėtrungė neprarado savo prasmės ir kas šiandien galėtų būti jos prototipas? Vyksta dialogas, vaikai skatinami išreikšti savo nuomonę, pasisakyti. Tokiu būdu skatinamas vaikų gebėjimas viešai kalbėti, nebijoti reikšti savo minčių. Kalbant apie vėtrungių atsiradimą, diskutuojama apie neribojamą žmogaus veiklą vandenyje ir jos pasekmes, apie atsakingos žmogaus veiklos gamtoje, šiuo atveju – žvejojant, būtinumą. Aptariama ekologinė tema, gamtosaugos taisyklių paskirtis ir svarba. Tai ugdo atsakomybę už savo veiklos padarinius, formuoja aplinkosaugines nuostatas. Drauge su vaikais analizuojant Kuršių marių žemėlapį bei vėtrungių ženklinimo sistemos subtilybes, lavinamas vaikų erdvinis suvokimas, žemėlapio skaitymo įgūdžiai. Gilinantis į vėtrungės sandarą, vaikams perteikiamos vėtrungių gamybos subtilybės, „įdarbinami“ lytėjimo ir net uoslės pojūčiai.

aplinką, aptariamos dabartinės vaikų pareigos ir laisvalaikis, lyginama su tradicinio Lietuvos kaimo vaikų laisvalaikio ir pareigų sampratomis. Ir čia kyla klausimas: kokie yra ir kokie buvo mėgstamiausi vaikų žaislai? Nors prieš 100 metų tėvų nuostatos buvo aiškios: „kad vaikui reikia dirbti, o ne žaisti“, visgi daugiausiai žaislų turėdavo piemenukai, kurie gyvuliukų poilsio metu patys juos ir pasigamindavo. O labiausiai paplitę buvo žaisliukai molinukai – molinės gyvūnų figūrėlės. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje, kur dalyviai apžiūri ir tyrinėja muziejuje saugomų molinių žaisliukų, skulptūrėlių kopijas, nagrinėja jų išvaizdą, pagrindines kūno dalis, išsiaiškina kas lemia, kad arklys yra arklys, o ožys yra ožys ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Vėliau pasitelkdami teatrinės raiškos priemones atpažinsime ir išreikšime įvairias gyvūno kūno pozas, emocijas ir charakterį. Taip pasiruošę vyksime į edukacinę klasę, kur didžiąją užsiėmimo dalį skirsime kūrybai, mokinsimės skulptūrinės lipdybos iš molio pagrindų, formuosime ir jungsime atskiras gyvūno detales ir sukonstruosime savo žaisliuką – molinuką. Šioje dalyje pasinersime į tikrą kūrybinį nuotykį, kur pradžioje pasirinktas lipdyti arkliukas galiausiai gali virsti lama, o kačiukas – mažu šuneliu.

kategorija. Folkloro grupės ,,Gija“ repertuare suvalkietiškos, dzūkiškos dainos, rateliai. Dainuojama ir kolektyvo dainininkių atsineštas dainas, išmoktas iš savo tėvų, senelių, giminių. Kaip teigia kolektyvo moterys, ,,Nieko nėra gražesnio už lietuvių liaudies dainą. Dainavimas padeda pažinti ir branginti tautos papročius“ . Edukacijos metu mokiniai supažindinami su Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono kalbiniu, kulinariniu, tautiniu paveldu. Gautas žinias, edukacijos metu, pritaiko praktiškai. Tokiu būdu tobulina savo žinias apie etninės kultūros visumą ir dabartinę raišką, geriau identifikuoja ir save kaip tos kultūros atstovą.

įrašus, ir instrumentų atsiradimo istoriją bei patys galės muzikuoti birbyne, ožragiu, molio švilpyne, dambreliu, kanklėmis, skudučiais, skrabalu. Pasitelkiant liaudies pasaką vaikai su piemenų instrumentais sukurs pasaką savaip – įgarsindami veiksmus, veikėjus. Viktorina, kitos kūrybinės užduotys grupelėse padės kitaip pažvelgti į liaudies instrumentus. Edukacija siekiama aktualizuoti etninės kultūros temas taip priartinant prie šiuolaikinių vaikų.

keramikos amatu, dirbtuvėse eksponuojamais molio dirbiniais, molio savybėmis, naudojamais darbo įrankiais, lipdymo ir žiedimo technikomis, dekoravimo, glazūravimo bei degimo krosnyje procesais. Praktinės dalies metu dalyviai patys išbando molio plastiką - minko, formuoja ir nusilipdo dubenėlį, jį dekoruoja Zarasų kraštui būdingais tradiciniais raštais. Pasigamintus, krosnyje išdegtus tradicinius keramikinius dirbinius dalyviai glazūruoja, ir išdegus pasiima sau.

sritimis – karyba ir virtuve. Visus atvykusius dalyvius aprėdę senoviniais rūbais ir padaliję į dvi grupes, muziejaus edukatoriai vesis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Viena grupė 1val. praleis virtuvėje, o kita grupė tuo metu svečiuosis senovinio kario menėje. Po 1 valandos patirčių, grupės apsikeis. Tad kiekvienas dalyvis išbandys ir susipažins tiek su senovine karyba, tiek su virtuvės subtilybėmis. Po edukacijų, grupė turės galimybę dar 2val. papildomai praleisti gamtoje, išmėginti įvairiausius senovinius žaidimus ir pramogas, užkąsti savo atsivežtų užkandžių įrengtoje pavėsinėje. Plačiau apie senovinę virtuvę: Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Plačiau apie senovinę karybą: Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda).

vartus į jūros karalystę - teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis - nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus - meilę, draugystę bei ištikimybę.