įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.

Demonstruojant archajinį audimo būdą suteikti žinių apie vieną seniausių ir archajiškiausių audimo būdų – vytinį audimą, jo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, archeologinį-istorinį kostiumą, juostų papročius ir simboliką lietuvių etninėje kultūroje. • Atliekant praktines užduotis, leisti renginio dalyviams patirti kūrybos, grožio pajautimo džiaugsmą, pagarbą savo ir kitų tautų kultūrai, ugdyti darbštumą, kantrybę. • Skatinti ir padėti suprasti savo ir kitų tautų savitumo, tradicijų reikšmę šiandieniame gyvenime. Renginio pradžioje (dėviu VI a. kostiumą) demonstruojamas vytinis audimas (su kaladėlėmis) ir pasakojama apie šio audimo būdo paplitimą pasaulyje ir Lietuvos teritorijoje, rodomi juostų pavyzdžiai, apžvelgiama tradicinių juostų klasifikacija, pavyzdžiai, vytinių juostų paskirtis ir panaudojimas (prie tautinio kostiumo) seniau ir dabar. Pasakojama apie archeologinio kostiumo rekonstrukcijos ypatumus – aptariami senoviniai žalvariniai papuošalai, skiltuvas, peilis ir kt. Pasakojama apie juostų reikšmę tautos etninėje kultūroje, papročiuose, šventėse: 1. apjuosimas juosta kaip saugos ir gero linkėjimo ženklas; 2. juostos dovanojimas kaip ryšys tarp žmonių – kaip tradicinis suvenyras; 3. juostos audimas kaip apeiga – smulkiosios motorikos darbai kaip kompensacinė priemonė stresui pašalinti; 4. juostų „vartai“ – kaip riba tarp buvusio ir būsimo gyvenimo (abiturientų išleistuvės); 5. juostos užkabinimas ant objekto, t. y. jo sureikšminimas – dabar, pavyzdžiui, mažos juostelės užkabinimas ant automobilio veidrodėlio. Taigi renginio dalyviai atpažįsta savo aplinkoje tuos „ženklus“, siūloma pritaikyti ir praktikuoti tradicijas šiuolaikiniame gyvenime.

įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.

edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.

žmogaus gyvenime. Nagrinėjant etninius elementus (nuo mįslių, pamokymų) bei klasikinių bei šiuolaikinių meno kūrinių, kuriuose atskleidžiama paukščių svarba žmogui bei žmogaus veiklos svarba paukščių rūšių ir buveinių apsaugai. Turėsite galimybę apžiūrėti Lietuvoje sutinkamų paukščių iškamšų kolekciją, patys nagrinėti, kaip skirtingos rūšys prisitaikę gyventi skirtingose buveinėse, sužinosite apie informatyvius paukščių tyrimų metodus. Galiausiai išsiaiškinsime, kaip ir kodėl dabartinė paukščių apsauga priklauso nuo mūsų. Edukacijos pabaigoje žinios įtvirtinamos viktorina.

pasakojimų, mokysis liaudiškų žaidimų ir dainų. Sužinos piemenavimo laikų rūpesčius, susišaukimo priemones ir, aišku, vaikiškas išdaigas ir tautosaką.

moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.

dainas-ratelius, gaminant patiems vėtrungę. Užsiėmimas vyks 45 min. Jis susideda iš dviejų dalių . 1 dalis vyks bibliotekoje. Ji prasidės "bobutės" pasakojimu-legenda apie Mažąją Lietuvą, kaip atsirado vėtrungės, kuo jos ypatingos. Legendos eigoje bus įpinamos Mažosios Lietuvos liaudies dainos ir rateliai, atitinkantys temą ir vaikų amžių. Išklausę, susipažinę su vėtrungių legenda, gaminsis savo vėtrunges iš duotų medžiagų. 2. dalis, simboliškai paskelbus pertraukėlę, vyks kultūros centro dainavimo studijoje.(Ji tame pačiame pastate) Čia vyks edukacijos refleksija ir siurprizas: apsilankymas specialiai kultūros centre įrengtame "Šėlsmo" kambaryje, kuriame vaikai galės emociškai išsikrauti. Pagroti pagal paruoštas melodijas neįprastais muzikos instrumentais: bačkomis, lazdomis, kibirais, skardinėmis lėkštėmis, šaukštais ir. t.t., ir netgi pabrazdinti elektrinę gitarą.

palinkėjimai, ši lėlė tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.

mokiniai susipažins su nauja sritimi - dailiosios odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys odos apdirbimo įrankius, kuriuos pritaikys praktiniame darbe. Mokiniai bus aprūpinti odos ruošiniais, įrankiais ir pasigamins raktų pakabuką, apyrankę arba skirtuką ir ras naujų idėjų savo kūrybai.