Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tas sijonų margumas ir blynų gardumas!

Programos dalyviai muziejaus ekspozicijos salėje susitinka su aukštaite Onute, kuri visus ir pakviečia susipažinti ne tik su jos aukštaitišku kostiumu, bet ir su žemaitiškais,
dzūkiškais, suvalkietiškais, Pamario krašto rūbais. Rodomas filmas, po kurio peržiūros dalyviai žaidimo pagalba patys bando atskirti skirtingų regionų kostiumus. Komandos gauna užduotį iš interaktyvių kubų surinkti jiems paskirto regiono kostiumus. Aukštaitė Onutė visus išmoko užsirišti aukštaitišką nuometą. Kadangi tautinis kostiumas yra šventinis rūbas, dalyviai pakviečiami paragauti šventinių aukštaitiškų čirvinių blynų.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Etninė kultūra

„Seni daiktai prabyla“

Edukacinis užsiėmimas vedamas Kėdainių krašto muziejaus etnografinėje ekspozicijų salėje ir edukacinėje klasėje. Ekspozicijų salėje mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos
daiktais, kurie buvo naudojami Vidurio Lietuvoje. Edukacinėje klasėje vaikai mokosi surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), bando su jais dirbti. Susipažįsta su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniais batukais, bando vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvauja. Mokiniai turi galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir išmokti jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojami kiekvienam.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Šakočio kepimo edukacinė programa

Programos metu dalyviai supažindinami su šakočio kepimo amato ištakomis ir svarba mūsų kultūroje. Edukacijos metu atskleidžiama tešlos paruošimo paslaptis, taip pat dalyvaujama šakočio
kepime (pamokyti amatininkės, patys, sluoksnis po sluoksnio, ant įkaitinto volo pila tešlą). Iškeptą šakotį dalyviai degustuoja arba išsineša.
Skulptūra, Etninė kultūra

Tautinio tapatumo išsaugojimas medžio drožyboje

Tikslas - Supažindinti moksleivius su tradicinio liaudies meno ir profesionalių menininkų kūrybos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, ieškoti menininkų darbuose tradicinių
liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai. Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija. Siektini rezultatai: Moksleiviai edukacinio užsiėmimo metu geriau suvoks praeities kultūrinio palikimo unikalumą ir tautinio tapatumo išsaugojimo svarbą šiomis dienomis. Šiuolaikinių kūrėjų darbuose gebės rasti ir atpažinti tradicinio liaudies meno elementus. Lavins vaizduotę, kritinį mastymą bei praplės etnokultūros žinias.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Minkysim, puodynėlę lipdysim (5–10 kl. mokiniams)

Tradicinė puodininkystė - svarbi ir be galo įdomi lietuvių etninės kultūros dalis, į kurią ir gilinsimės edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė
dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Pažintį su puodininkystės tradicijomis pradėsime tyrinėdami vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas: gilinsimės į indo formas, pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikelsime laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėsime muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažinsime su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Grupę įtraukiančios diskusijos metu analizuosime indų paskirtį, lipdybos būdą, tradicinį dekorą. Didžioji užsiėmimo dalis skirta praktinei lipdybai: kiekvienas dalyvis iš lipdo ir dekoruoja puodynėlę. Lipdymui naudojamas raudonas molis. Skirtingai nei pradinių klasių mokiniai, šios amžiaus grupės dalyviai puodynėles formuoja apjungiant 2 lipdybos būdus. Siekiama kuo geresnės lipdymo kokybės: suformuoti puodynėlę, išlaikyti vientisą sienelių storį. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas, aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Mano visų laikų svajonė...“

Mokiniai pasitinkami prie Šaltupio upelio, tekančio pro rašytojos B. Buivydaitės namus, kviečiami užsukti ten, kur rašytoja augo, svajojo tapti mokytoja ir ja tapo. Pasiūloma
„pasivaikščioti“ po XX a. pr. Anykščius kartu su pagrindine kūrinio „Pro vaikystės langą“ heroje Genute ir jos tėveliu. Išėję iš savo mažo, šiaudiniu stogu namelio, prieina dar statomą bažnyčią, eina akmenimis grįsta gatve, praeina žydų krautuvėles, kuriose reklamuojamos to meto prekės ir išgirsta: „Mėgink laimę! Kas antras bilietas lošia!..“ – taip vilioja į loteriją. Programos dalyviai skaito paruoštą tekstą iš kūrinio „Pro vaikystės langą“. Vaikai sužino, kad svajonė greit tapti laimingu, turtingu be pastangų, tik loterijos būdu, dažnai neišsipildo. Nei Genutės, nei jos tėvelio svajonės per loteriją neišsipildė. Genutė teišlošė sviestinę antytę, o tėvelis „visa pralošė... visus pinigus“. Siūloma sudalyvauti loterijoje, traukti bilietą, kartu gaus ir atviruką – „Batelį‘‘, kuriame užrašytos ištraukos iš rašytojos kūrinio „Auksinis batelis“, kūrinio apie labai gražią svajonę. Tekstuose atsispindi Petriuko išgyvenimai dėl savo vargingos socialinės padėties, skausmas dėl mamos sunkaus darbo, jautrūs mamos pamokymai sūnui, mokytojų supratingumas, užuojauta ir noras padėti, patyrus draugų piktavališkus poelgius. Visi dalyviai įtraukiami į skaitymą. Perskaitę jie sužino Petriuko sėkmės istoriją. Jis norėjo pasiūti mamai auksinius batelius. Svajonė išsipildė. Petriukas atidarė batų dirbtuvę „Auksinis batelis“. Diskutuojama, kad ne loterija be pastangų, o tik mokymasis, siekimas, kruopštumas atveria kelią į tikrą didžiąją svajonę. Praktinė-kūrybinė užduotis atliekama kitame kambaryje, dekoruojant atviruką „Batelį“. Šalia teksto apie Petriuko svajonę vaikai rašo savo svajonę apie ateitį, profesiją. Papildomai siūloma namuose nurašyti pateiktą tekstą iš atviruko „Batelio“, kur jie pagal tuo metu einamą programą atlieka užduotį, pvz.: suranda daiktavardį, būdvardį, veiksnį...
Etninė kultūra

Šventų Kalėdų belaukiant

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie advento tradicijas; supažindinama su tradiciniais šv. Kūčių bei
šv. Kalėdų valgiais, burtais, dainomis; pristatoma Kalėdinės eglutės puošimo istorija; lyginami lietuviškųjų Kalėdų papročiai su kitų šalių tradicijomis. Praktinės užduoties metu gaminami rankų darbo žaisliukai arba dekoracija namams - žvakidė. Užsiėmimo metu moksleiviai pasigamins rankų darbo kalėdinius žaisliukus arba kalėdinę kompoziciją su žvake (pasirinktinai grupei). Užsiėmimams bus naudojami kankorėžiai, gilės, samanos, medžio žievės, įvairūs pagaliukai bei kitos gamtinės medžiagos. Edukacija pažadins bei sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdyje, o pagamintas žaisliukas ar dekoracija suteiks šventinį jaukumą namams. Sukurtos dekoracijos taps eglutės, namų, stalo papuošimais arba puikiai tiks dovanai.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Atmosferinis dangaus stebėjimas „SIGNALAI“

Renginio metu žiūrovai, užvertę galvas į žvaigždynus, įsiklausys į jais sklindančius signalus: skirtingi personažai žada rugpjūčio vėsa dvelkiantį filosofinį, poetinį ir, žinoma,
astronominį pasivaikščiojimą dangaus skliautais. Atmosferinio dangaus stebėjimo metu žiūrovus pasieks patys įvairiausi SIGNALAI - beliks juos priimti. Dangaus gidė pasirūpins, kad renginio dalyviai susipažintų su gražiausiais žvaigždynais ir juos apipynusiais mitais, o nakties fone pasirodantys personažai savo dialogais privers kitaip pažvelgti ne tik į dangų, bet ir į, atrodytų, seniai žinomas tiesas. “SIGNALUS“ gaudo ir išskirtinę atmosferą kuria režisierius Paulius Markevičius, žvaigždėtas istorijas dovanoja dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, kelionę žvaigždynais ruošia dangaus gidė Rūta Lovčikaitė, įgarsino aktoriai: Severina Špakovska, Julija Šatkauskaitė, Laurynas Jurgelis, Šarūnas Zenkevičius, Paulius Markevičius. Atmosferinis dangaus stebėjimas SIGNALAI sieks meninėmis priemonėmis įtraukti moksleivius į atradimo procesą: pagrindinių žvaigždynų atpažinimą, jų siejimą su graikų mitais ir padavimais bei istorinės - praktinės reikšmės suvokimą. Žiūrėjimas į dangų turi ir filosofinį aspektą, ypač svarbų šiuolaikinėje gyvenimo sampratoje ir darbo ritme, tai atskleidžiama per meninius intarpus. Akių pakėlimas į žvaigždėtą dangų, visatos didybės suvokimas leidžia kitaip pažvelgti į kasdienines problemas. Veikla vyks 1 valandą, apjungiant informacijos pateikimą ir praktinį dangaus objektų demonstravimą. Pati tematika (dangaus stebėjimas) yra patraukli moksleiviams, tai papildo įtraukiantis turinys ir realiu laiku žaliu lazeriu rodomi dangaus objektai. Esant poreikiui, po stebėjimo vyksta klausimų – atsakymų sesiją su dangaus eksperte. Paslauga – tik išvažiuojamoji, vyksta lauke, vietoje, kur matomas dangus (turėtų tikti mokyklų stadionai). Kadangi veiklų vykdymas labai priklausomas nuo oro sąlygų, bus parengtas alternatyvus variantas (salėje, su programa Stellarium).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Štai atvažiuoja Kalėda“

Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio
rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programa susideda iš trijų dalių: burtai; natūralios žvakės ir rankų darbo kūčiukai. Programos metu supažindinama su kalendorinės šventės – Kalėdų - šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Paskui vyksta Kalėdinių burtų praktinis organizavimas, kur visi mokomi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, kt. Vėliau visus susirinkusius kviečiame pasigaminti kūčiukų. Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Edukacinėje programoje vaikai prisiliečia prie šios tradicijos ir išmoksta išsikepti kūčiukus, kuriuos vėliau, kartu su receptu parsiveža lauktuvių į namus. Pašovus kūčiukus į krosnį, vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės.
Rodomi įrašai: 11 - 20434