savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.

žąsies plunksnomis ant medinių lentelių, patys pasisiuva sąsiuvinius ir juose rašo metalinėmis plunksnomis. Mokslus nutraukia į gryčią įsiveržęs žandaras, tuomet vaikai puola dirbti įvairiausių ūkio darbų... Tikslas – programos dalyvius supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu, perteikti lietuvių kalbos svarbą ir reikšmę, ugdyti patriotiškumą. Uždaviniai: 1. Pristatyti edukacinės programos eigą. 2. Išaiškinti, kaip lietuviška spauda pasiekdavo Lietuvą. 3. Supažindinti, kaip vyko slaptosios mokyklos veikla, „lekcijos“, surengti panašią pamoką. 4. Susieti įgytas žinias. Skaitoma „Graždanka“, rašoma žąsų plunksnomis ant „doskelių“, „černylomis“ ant „tetradkų“. 5. Perteikti, kokie pavojai ir bausmės tekdavo išdrįsusiems skleisti lietuvišką žodį. 6. Žaidimo forma lavinti atmintį, žinių įsisavinimą ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėse, kūrybinėse užduotyse. Metodai: teatralizuotas žaidimas, diskusija, praktinės užduotys.

atgaivintais istoriniais amatais; - pabrėžti tradicinių amatų kultūrinę reikšmę UNESCO globojamam Vilniaus senamiestyje. - suorganizuoti moksleiviams ekskursijas į profesionalių amatininkų dirbtuves, kuriose bus supažindinami su darbo įrankiais, naudojamomis medžiagomis bei pademonstruojami amato gamybiniai procesai; - organizuoti diskusiją, užduodant klausimų ir moksleiviams, ir amatininkams; - žinių pagilinimui apie amatus parengti užduotis ir kryžiažodį (užklasinės veiklos metu aptarti su mokytojais, namuose su tėvais, broliais, seserimis, giminaičiais, draugais); Edukacinio užsiėmimo metu teorinė Vilniaus istorinių amatų apžvalga vyks 30 min. ir po to valanda skiriama dviejų pasirinktų amatų dirbtuvių, priklausančių Vilniaus dailiųjų amatų asociacijai, lankymui. Paskaitos metu moksleiviai sužinos apie Vilniaus mieste gyvavusios amatininkystės priešistorę, cechus, apie dabartines Vilniaus amatininkų dirbtuves, susipažins su pačiais amatininkais. Dirbtuvėse apžiūrės jų sukurtus gaminius, įrengtas ekspozicijas ar tuo metu organizuojamas temines parodas. Amatininkai papasakos apie savo dirbtuves, su kokiomis medžiagomis dirba, supažindins su įrankiais ir pademonstruos amatų gamybos procesus, leis patiems moksleiviams išbandyti amatą. Rezultatai: Moksleiviai daugiau sužinos apie amatą, kaip apie profesinę galimybę ateityje bei kaip senieji amatai vertinami žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, esant naujų ir sparčiai besivystančių technologijų amžiuje.

Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius (skutinėtais, margintais vašku, natūraliais žolynais) bei pažiūrint trumpą filmuką. 2. Pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam moksleiviui atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę. 3. Pasirinktais raštais vašku marginti margutį. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją, pasitelkiamos pateiktys(multimedija), rodomas filmukas apie margučių marginimą, moksleiviai vašku margina margutį (naudojamas bičių vaškas, natūralūs dažai, vaško lydymo įrenginys). Moksleiviai į edukacinį užsiėmimą atsineša 1-2 kietai virtus kiaušinius. Numatoma veikla: Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika, pasitelkiant pateiktis (multimedija) ir trumpą filmuką. Vaikai turės galimybę apžiūrėti ir susipažinti su įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintais ekspozicijos margučiais. Praktinės dalies metu kiekvienas, atsineštus kiaušinius, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, juos margins vašku pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos raštų. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje kiekvienas moksleivis turės vašku margintą margutį.

interaktyvų žaidimą, kurio metu, pasitelkus filmuotą medžiagą, senovinių buities reikmenų, ginklų, drabužių pavyzdžius, dalyviai ves paraleles tarp praeities ir dabarties. Priemonės – interaktyvaus žaidimo metu naudojamos techninės priemonės – nešiojamas kompiuteris, projektorius. Taip pat senovinių buities reikmenų, ginklų, drabužių, papuošalų pavyzdžiai. Filmuota medžiaga. Numatoma veikla – interaktyvus žaidimas, kurio metu naudojant šiuolaikines technikos priemones edukatorius visus dalyvius įtraukia į mįslingą praeities gyvenimą. Filmuota medžiaga ir naudojamų vaizdinių priemonių pagalba kuriamas mūsų protėvių kasdienybės paveikslas. Pateikiamos situacijos ir keliami klausimai, į kuriuos atsakymų ieškoma kolektyviai, susiskirsčius į komandas. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Istorijos, geografijos, literatūros, technologijų pamokų metu įgytų teorinių žinių papildymas. Kritinio mąstymo ugdymas, sugretinant ir palyginant, kaip mūsų protėvių kasdieninis gyvenimas skyrėsi nuo dabarties. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant komandines užduotis.

liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai. Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija. Siektini rezultatai: Moksleiviai edukacinio užsiėmimo metu geriau suvoks praeities kultūrinio palikimo unikalumą ir tautinio tapatumo išsaugojimo svarbą šiomis dienomis. Šiuolaikinių kūrėjų darbuose gebės rasti ir atpažinti tradicinio liaudies meno elementus. Lavins vaizduotę, kritinį mastymą bei praplės etnokultūros žinias.

priskiriamos ypatingos, magiškos galios. Tad šioje edukacijoje kiekvienas, net ir pats mažiausias ar vyriausias, galės išbandyti mūsų senolių paliktą tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Išgirsite įdomiausias istorijas apie šv. Velykas, šventės tradicijas, sužinosite apie margučių spalvų ir raštų reikšmes bei patys nusimarginsite gražiausius velykinius margučius! Edukacijos metu lavinsime kūrybingumą, ugdysime kritinį mąstymą, diskutuosime kodėl svarbu saugoti savo paveldą, skatinsime pagarbą ir toleraciją vieni kitiems. Saugokime ir perduokime senąsias tradicijas vieni kitiems!

Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Edukacinės programos metu supažindinama su Lietuvių papročiais, tradicijomis, nes su jomis susijusios apeigos susiformavo labai seniai, dar pagonybės laikais. Ilgainiui kito jų prasmė ir forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jos gyvenimo dalį. Vienos iš tokių yra Užgavėnės. Laukiant Užgavėnių, kviečiame į blynų kepimo edukaciją, kurios metu būsite supažindinti net su keliais blynų receptais. Pasakojama ne tik apie maisto ruošimą, bet ir tradicijas bei papročius, produktų naudojimo galimybes. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas, atrasti ir suvokti tautos kultūros tradicijas ir vertybes kaip žmogaus veiklos sudėtinę dalį, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archaiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Programos metu vaikai susipažįsta su visais blynų kepimui naudojamais produktais. Supažindinami su populiariausiomis Lietuvoje blynų rūšimis: bulviniai, mieliniai, lietiniai, žemaičių blynais. Padedami vadovų, užsiminko blynų tešlą, taip įsitraukdam į gamybos procesą. Išragavus ir įvertinus skonio savybes, išvaizdą, išrenkamas pats pačiausias ir geriausias blynų receptas. Kepant blynams, vaikai susidomėję apžiūrinėja rodomus senovinius eksponatus, kuriuos mūsų senoliai naudojo kepant blynus ir ruošiantis Užgavėnėms. Paragavę gardžių blynų, dalyviai gauna skaniausių blynų receptus ir pradedančio amatininko pažymėjimą.Po edukacijos visi dalyviai ragauja arbata iš įvairių vaistažolių ir aromatinių augalų mišinių (su pienių žiedų medumi).

muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, supažindina su sodybos aplinka, būdingais pastatais. Susirinkę į trobą programos dalyviai supažindinami su duonos kepimo, jos vartojimo tradicijomis įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių, apeigų metu. Aptariami pagrindiniai žemės ūkio darbai (sėja, pjovimas, kūlimas ir malimas), juos lydėjusios tradicijos. Šeimininkė pasakoja apie krosnį ir įrankius, duonos kepimo papročius, jos ruošimą, sudėtines dalis. Mokiniai stebi duonos kepimo eigą. Vėliau ir savo rankomis kiekvienas formuoja mažus kepaliukus – pagrandukus, kuriuos šeimininkė pašaus į pečių. Duonai iškepus dalyviams šeimininkė primena senolių minkles ir jų aktualumą šiandien. Iš krosnies traukiama duona. Baigus darbus, vyksta užsiėmimo, naujų patirčių aptarimas, trumpai įtvirtinamos įgytos žinios.

dvaro bitininkė papasakos, kaip ant mūsų stalo atsiranda medus, vienokie ar kitokie bičių produktai. Taip pat parodys senovinius avilius bei avilį stikliniu rėmeliu – turėsite unikalią progą iš arčiau pažvelgti į sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą. Iš darbščiosios bitininkės sužinosite, kaip senovėje būdavo liejamos žvakės iš vaško. Šį amatą išbandysite ir patys – tiesa, naudodami naujoviškesnes technologijas ir kiekvienas prisiminimui namo parsivešite po kvepiančią vaškinę figūrėlę arbą žvakę, išlietą savo rankomis. Po programos kiekvienas dalyvis bus apdovanotas Jaunojo dvariškio liudijimu.