įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.

įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.

ir šiuolaikinėje kultūroje; suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, adatos, indeliai karpymui, žirklės. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Šiaulių krašto tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą. Savo gaminius dalyviai išsineša.

užsiėmimų dalyviai sužino, kuo jos panašios ir kuo skiriasi, ką į jas dėdavo, susipažįsta su puošybos elementais, spalvomis ir simboliais, analizuoja skirtingų regionų skrynių bendrumus ir skirtumus. Praktinio užsiėmimo metu mažesnieji edukacinio užsiėmimo dalyviai (1–4 klasės mokiniai) kraičio skrynias piešia popieriuje ir margina Dzūkijos regiono tautodailei būdingais motyvais ir štampavimo technika. Vyresnieji edukacinio užsiėmimo dalyviai (5–8 klasių mokiniai) gamina funkcionalias kartonines dėžutes pagal pateiktą išklotinę bei priemones štampavimui iš bulvės ir dekoruoja Dzūkijos regionui būdinga štampavimo technika.

Bus mokomi nusilipdyti molinį indą ar molinę švilpynę senoviniu lipdymo būdu. Užsiėmimuose susipažins su tradicinės lietuvių keramikos amatu. Keramikos meistras suteiks pagrindines žinias, suformuos gebėjimus ir minimalius praktinius įgūdžius, kas suteiks supratimą apie tradicinės lietuvių keramikos formų, dekoro vienovę ir darną. Formuojant kultūrinius įpročius, padedama atsiskleisti kūrybinėms galioms bei pajusti kūrybos džiaugsmą.

įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.

lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.

odininkystės ir odinių dirbinių įvairove remiantis archeologiniais ir istoriniais duomenimis. Paskaitos metu naudojama vaizdo prezentacija ekrane bei gausi įvairių laikotarpių archeologinių radinių rekonstrukcijų kolekcija. Pamokos metu bus galima išmėginti įvairių odinių dirbinių rekonstrukcijas. Moksleiviai taip pat išmoks atkurtos viduramžinės arba renesansinės (pasirinktinai) odos pynimo technikos. Pagamins įvairiaspalvę odinę "Draugystės apyrankę", kuria apsikeis su savo klasioku (-e).

dainas-ratelius, gaminant patiems vėtrungę. Užsiėmimas vyks 45 min. Jis susideda iš dviejų dalių . 1 dalis vyks bibliotekoje. Ji prasidės "bobutės" pasakojimu-legenda apie Mažąją Lietuvą, kaip atsirado vėtrungės, kuo jos ypatingos. Legendos eigoje bus įpinamos Mažosios Lietuvos liaudies dainos ir rateliai, atitinkantys temą ir vaikų amžių. Išklausę, susipažinę su vėtrungių legenda, gaminsis savo vėtrunges iš duotų medžiagų. 2. dalis, simboliškai paskelbus pertraukėlę, vyks kultūros centro dainavimo studijoje.(Ji tame pačiame pastate) Čia vyks edukacijos refleksija ir siurprizas: apsilankymas specialiai kultūros centre įrengtame "Šėlsmo" kambaryje, kuriame vaikai galės emociškai išsikrauti. Pagroti pagal paruoštas melodijas neįprastais muzikos instrumentais: bačkomis, lazdomis, kibirais, skardinėmis lėkštėmis, šaukštais ir. t.t., ir netgi pabrazdinti elektrinę gitarą.

darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.