atsirado 50-60 tūkstančių metų anksčiau, nei atsirado žmogus? O į Lietuva atkeliavo kartu su pirmaisias Lietuvos gyventojais. Apie bitučių paslaptis ir jų šeimų įdomias gyvenimo subtilybes jus supažindins bitininkas Petras. Kiekvienas, pirmą kartą susipažinęs su bitėmis, patenka į be galo įdomų, keistą, netgi fantastinį pasaulį. Trisdešimt aštuonis metus patirties turintis bitininkas, atskleis smulkmenas apie puikiausiai organizuotą ir nuostabų, paslaptingą bičių šeimų gyvenimą, leis išbandyti tikro bitininko įrankius, papasakos kaip imamas medus, bei leis pasimatuoti bitininko kepurę. Kiekvienas edukacijos dalyvis, susikurs naturalaus vaško žvakę ir paragaus auksinio medaus. Bitininkavimas - tai menas, kūryba, kritinis mąstymas. Neveltui protinį darbą dirbantys žmonės pasirenka bitininkavimą, kaip antrą profesiją arba pomėgį, ar papildomą širdžiai mielą veiklą. Bičių priežiūra, atitraukia nuo kasdieninių dienos rūpesčių ir leidžia pasimiršti gamtos apsuptyje, tačiau tai nuolatinis galvosūkių sprendimas, kuris ir „užkabina“ entuziazmu ypač pradedantįjį bitininką, verčia domėtis vis giliau ir giliau šiuo nuo senovės šventu laikytu padarėliu - bitute.

keramikos pavyzdžiais, Žemaitijos krašto keramikos ypatumais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines priemones pristatyti vieną seniausių lietuvių liaudies amatų – keramiką, molio rūšis ir savybes; pasitelkiant muziejaus eksponatus supažindinti su žemaičių regiono keramikos ypatumais; įtraukti vaikus į diskusiją apie molio panaudojimą ir pritaikymą buityje, architektūroje, medicinoje, mene; sudaryti sąlygas patiems pajausti ir išbandyti molio plastiškumą. Metodai: pasakojimas; muziejaus eksponatų demonstravimas; diskusija; analizavimas; patirties pritaikymas; individualaus darbo metodas. Rezultatai: vaikai ugdysis socialinę, pažinimo bei kūrybingumo kompetencijas; puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius; įgis lipdymo, dekoravimo ir kt. lipdytinei keramikai būdingų kompetencijų; įgis kūrybinės patirties; bus mokomi domėtis bei puoselėti senąsias kultūros tradicijas; įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti.

vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam papasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems tenka užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais. Mokomojo užsiėmimo metu ugdoma dalyvių samprata apie XIX a. pab.–XX a. pr. pasiturinčio Suvalkijos ūkininko buitį. Klausydamiesi pasakojimų apie Jono Basanavičiaus gyvenimą dalyviai geriau įsivaizduoja, kokie žmonės kūrė ir puoselėjo Lietuvą. Įtvirtinant naujai išgirstą žodinę ir pamatytą vaizdinę medžiagą skatinamas edukacinės programos dalyvių gebėjimas pritaikyti įgytas žinias praktiškai.

instaliavimas; 2.Senovinis žaidimas „ Plunksnos metimas“, kuris laimi nusisukęs renka komandas. Apšilimas: „Akmens amžiaus kliūčių takas“ (komandos pradeda rinkti taškus, kuri tiksliausiai atlieka užduotį gauną daugiausiai taškų, kitos eilės tvarka po -1 tašką); 3. „Išmanusis susigaudymo žygis“ (atstumas pasirinktinai nuo mokinių amžiaus- 3, 4, 5 km) reikalaujantis išmonės, naujų idėjų, energijos, netikėtų sprendimų. Komandos gauna du žemėlapius (vienas šiandieninis kitas XIX am,) su užduotimis ir maršrute užkoduotais ženklais. Mokiniai naudodamiesi interaktyviomis programėlėmis, pasiekę žygyje pažymėtus gamtos ar kultūros objektus, turės dešifruoti užduotis ir taip tęsti kelionę. Šis interaktyvus žygis mokiniams suteiks galimybę geriau pažinti vienam kitą, stiprins darbo komandoje įgūdžius, reikalaujantis išmonės, naujų idėjų, energijos, netikėtų iššūkių. Žygyje svarbu ne tik greitis, bet ir taktika, komandos narių vaidmenų pasiskirstymas, išmonė ir ištvermė. Kartu tai smagus laiko praleidimas geriau pažįstant savo krašto gamtą, kultūrą. 4.„Susigaudymo žygio rezultatų pristatymas ir taškų suskaičiavimas. 5.„Pasigardžiavimas“: komandiniai senoviniai žaidimai: - „ Vėliavos pagrobimas“, - „Išmanusis pagalio traukimas“, 6. Galutinis visų rezultatų suskaičiavimas (žygio, žaidimų), apdovanojimai ir aptarimas. 7. Pietūs prie laužo.

dzūkiškais, suvalkietiškais, Pamario krašto rūbais. Rodomas filmas, po kurio peržiūros dalyviai žaidimo pagalba patys bando atskirti skirtingų regionų kostiumus. Komandos gauna užduotį iš interaktyvių kubų surinkti jiems paskirto regiono kostiumus. Aukštaitė Onutė visus išmoko užsirišti aukštaitišką nuometą. Kadangi tautinis kostiumas yra šventinis rūbas, dalyviai pakviečiami paragauti šventinių aukštaitiškų čirvinių blynų.

dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.

turtinga instrumentine baze bei spalvingu jos skambesiu. Mūsų muzika Pasaulyje išsiskiria savitu atlikimu, kompozicijomis ir kūriniais, žavinčiais Pasaulio ("world") muzikos mylėtojus. Koncertuose S. Petreikis rengia teatralizuotus muzikinius pasirodymus, kuriuose apjungia interaktyvius pasakojimus, tradicinį muzikos skambesį ir šiuolaikines improvizacijas, bei pristato šiuolaikinę senųjų Lietuvos instrumentų istoriją. Jaunieji klausytojai juose gali gyvai pamatyti, išbandyti ir išgirsti daugiau nei 30 instrumentų unikalia kolekciją, kurią kompozitorius kaupia visą savo gyvenimą.

kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su minėtoje vietoje archeologų rastais radiniais, bylojančiais apie pilėnų gyvenimo būdą bei kultūrą, pilių apgulties techniką ir karybą. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai, užduočių sąsiuviniai „Vorutos pilis“, animacinis filmas apie Vorutą ir kitos priemonės. Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete, keliais. Individualių ir komandinių užduočių atlikimas, tyrinėjant archeologinę perkasą ir jos radinius. Dalyvavimas šaudymo iš lanko ar aksties mėtymo varžybose. Senovinių drabužių ir kario šarvų matavimasis, galimybė paliesti ir išbandyti kiekvieną dominantį eksponatą ir kt. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Mokykloje įgytų teorinių istorijos, lietuvių literatūros, technologijų dalykų žinių papildymas praktine veikla. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant įvairias veiklas, pasitikėjimo savo jėgomis ugdymas, fizinis aktyvumas bei žingeidumas.

špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.

molio lipdinių gamybos eiga, pamato kaip degamos tradicinės juodosios ir raugo keramikos krosnys. Keramikos dirbinių ekspozicijoje atpažįsta tradicinės juodosios ir raugo keramikos gaminius. Susipažinę su keramikos amato tradicijomis, moksleiviai patys lipdo molio puodynėlę, naudodami tradicinį lipdymo būdą iš molio volelių, dekoruoja pasirinktais tradiciniais ornamentais.