Dramos teatras, Etninė kultūra

„Eglė žalčių karalienė“

Stalo teatro spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Spektaklio tikslas – priminti vaikams, kad
fantazijos pagalba kiekvienas senas rakandas gali papasakoti istoriją. Domėjimasis savo praeitimi, papročiais ir ritualais mūsų vertybė, kurią reikia nuolatos skatinti ir neužmiršti. Uždaviniai: supažindinti mokinius su senovės lietuvių papročiais, ritualais, burtais, skatinti fantaziją, sudominti lietuvių liaudies kūriniais, plėsti akiratį ir savimonę. Priemonės tikslui pasiekti: sendaikčiai, lietuvių literatūros kūrinys, vaizdo medžiaga, gyva muzika. Toks įvairialypis edukacinis spektaklis gali būti skirtas ne tik pradinio mokyklinio amžiaus mokiniams, bet ir jų tėveliams.
Etninė kultūra

„Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“

Edukacinė programa "Vaško kumelaitė, lino uodegaitė"(žvakės atsiradimo istorija ir kitos apšvietimo priemonės iki XX a. vidurio) vyksta Rokiškio krašto muziejaus Etnografijos
skyriuje(Kriaunų k.). Kriaunose lankytojų laukia pažintis su senaisiais amatais, amatininkų įrankiais, kaimo išradėjų pagamintais prietaisais ūkio darbams ir buičiai. Erdviose muziejaus patalpose įrengtas XX a. pradžios kaimo trobos interjeras. Mokiniai susipažins su apšvietimo priemonėmis naudotomis iki XX a. vidurio(lajine, aliejine lempelėmis, deglais, žibinčiais su balanomis, spingsulėmis, žibalinėmis lempomis, liktarnomis), jų veikimo principais, kokios apšvietimo priemonės buvo savame krašte ir pasaulyje, kaip jos tobulėjo ir vystėsi. Sužinos populiariausios apšvietimo priemonės -žvakės-atsiradimo istoriją, jos reikšmę krikščionių tikėjime, sakralinėse apeigose. Gaus patarimų, kokių spalvų ir formų žvakes pasirinkti, kokios sveikesnės ir kaip taisyklingai jas deginti. Vyresniųjų klasių mokiniai sužinos kaip seniau buvo daromas degutas, kas pirmieji išgavo žibalą, kaip jis gaminamas. Programos metu dalyviai iš lininio siūlo pasidarys dagtį ir iš vaško lakšto patinkančios formos žvakę.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti (naudojant skaidres) su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime (naudojant skaidres) muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius atsivežtus ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas - prisidėti prie 5-12 kl. mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių moksleivius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: 1. Perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui. 2. Supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija. 3. Supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai/priemonės: 1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); 2) mokymąsis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); 3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); 4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laaivedžių profesija); 5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų ryšimas, ekskursija laivu Siektini rezultatai: Žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami moksleivių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Atsakomybės ugdymas, saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Etninė kultūra

Kai senieji daiktai prabyla

Laikas bėga, skuba metai, išeina žmonės, lieka daiktai. Mūsų namuose šiandien gausu elektrinių, mechaninių buities daiktų. Sunku įsivaizduoti kasdienybę be elektrinio virdulio,
lygintuvo, skalbimo mašinos... O kaip anksčiau? Kaip mūsų seneliai, proseneliai virė valgį, kaip skalbė, lygino? Sparčiai tobulėjant technikai, tobulėjo ir buities prietaisai, paprastuosius pakeisdami mechaniniais, pastaruosius elektriniais ir visai išstumdami iš vartojimo senas kirvarpų sugraužtas geldas, anglimi kaitinamus lygintuvus, geležimi apkaustytas sviestmušes, sūrspaudžius ir duonkubilius. Ką jau kalbėti apie rankinius linų mintuvus, brauktuves ir šukas, dalgius, grėblius ir spragilus, sėtuves, akėčias ir daugybę kitokių padargų. Ir nesvarbu, kokie tie padargai, seni ar nauji, geri ar aplūžę, nėra jie šiandien reikalingi, be jų galima apsieiti, juos pakeičia nauji, įmantresni. Senieji padedami, numetami, kažkur užkišami, paslepiami ir užmirštami arba, geriausiu atveju, tampa muziejiniu eksponatu, patalpos interjero puošmena. Taip ir dūla numesti ir užmiršti daiktai palėpėse, rūsiuose, pašiūrėse, klėtyse... O jei juos prakalbintume, įdomu, ką jie pasakytų?.. Susipažinę su senaisiais namų apyvokos daiktais, jų paskirtimi buityje, dalyviai klausosi „Girgždėjimo pasakos“ ir sprendžia kryžiažodį. Užsiėmimo pabaigoje klausiama, ar šeimoje yra išlikę senovinių daiktų, skiriama praktinė užduotis, žaidžiami tradiciniai lietuvių liaudies rateliai ir žaidimai.
Etninė kultūra

Prosenelių vaikystė

Tikslas – supažindinti edukacinės programos dalyvius su XIX a. vidurio etnografine aplinka: gyvenamųjų namų statymo ypatybėmis, buities sąlygomis, buities rakandais, darbo įrankiais,
ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti XIX a. vidurio buities sąlygas su mūsų dienų buitimi, turtinti šnekamąją kalbą, lavinti kalbinę raišką. Uždaviniai, veikla: susipažinimas su buities rakandų paskirtimi, jų gaminimo būdais; grūdų malimas trinamosiomis ir sukamosiomis girnomis; linų sėmenų grūdimas piestelėje; žinių apie XIX a. vaikų užimtumą šeimoje (plunksnų plėšymas, mįslių minimas) įgijimas; žaidimas senoviniais mediniais žaislais; šnekamosios kalbos žodyno turtinimas (vėtyklė, piestelė, ližė, verpstė, rintė, greitakalbės). Metodai, priemonės: edukatorės pasakojimas, demonstravimas, aktyvi veikla, klausimai ir atsakymai. Dūminėje pirkioje saugomi buities rakandai, darbo įrankiai, grūdai, linų sėmenys, sūpuoklės, dekoruotas lankas arkliui, sertifikuoto medžio meistro A. Narkevičiaus pagaminti lavinamieji žaislai, Rokiškio krašto smulkiosios tautosakos kūriniai. Edukacinė programa „Prosenelių vaikystė“ vedama dūminėje pirkioje. Lankytojai supažindinami su šiuo XIX a. vidurio statiniu: kirviu tašyti rąstai, maži langeliai, be kamino, stogo danga. Pirkios viduje mokiniai susipažįsta su XIX a. vidurio etnografine aplinka: nuo dūmų aprūkusios sienos, gausybė įvairių buities rakandų, darbo įrankių, kuriuos dalyviai gali paimti į rankas, atpažinti jų gamybos būdą, paskirtį. Kiekvienas dalyvaujantis programoje gali malti grūdus sukamosiomis girnomis, grūsti linų sėmenis piestelėje. Supažindinant mokinius su darbo įrankiais akcentuojamas ne tik jų funkcionalumas, bet ir estetiškumas (ornamentuotos verpstės, lyginimo rintės). Mokiniai, susėdę aplink senovinį stalą prietemoje (uždegamos žibinčiaus balanos), plėšo plunksnas, mena mįsles, sako greitakalbes. Tai liudija vaikų užimtumą ir lavinimą šeimoje. Kai oras būna palankus, programos dalyviai kieme supasi, žaidžia judrius žaidimus.
Etninė kultūra

Mano pirmasis sodas

Šis užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su tradiciniu lietuvišku sodu, jiems bus suteikta galimybė išmokti jį susirišti ir turėti savo aplinkoje. Pirmoje dalyje moksleiviams bus
paaiškinta sodų reikšmė, svarba ir panaudojimas liaudies papročiuose ir apeigose: vestuvėse bei krikštynose. Susipažins su sodų pavyzdžiais, esančiais Vilniaus etninės kultūros centre. Antroje dalyje moksleiviai bus supažindinami su galima sodo žaliava: įvairiais javais (rugiais, kviečiais, kvietrugiais), nendrėmis ir smilgomis, aptariamas žaliavos rinkimo laikas bei saugojimo sąlygos. Mokomi paruošti šiaudus ir sukarpyti reikiamais ilgiais. Trečioje daly rišamas tradicinis sodas – dvi lygiakraštės piramidės su bendru pagrindu. Baigus sutvirtinamos ir išlyginamos sodo kraštinės.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme

Edukaciniame užsiėmime „Gyvenimo ratas tradiciniame judaizme”, yra pristatomi žmogaus gyvenimo etapai iš Lietuvoje vyravusio tradicinio judaizmo perspektyvos. Tai – žmogaus gimimas,
apipjaustymas (žydų berniukams), pilnametystė, vedybos, nebūtinos, bet galimos skyrybos, laidotuvių ir gedėjimo tradicijos bei pomirtinio gyvenimo vizija. Kiekvieno etapo pradžią lydi tam tikros apeigos ir tradicijos, pristatomos užsiėmimo dalyviams. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai susipažįsta su religinių apeigų objektais, švenčių tradicijomis ir papročiais. Metodai: diskusija, aktyvus ekspozicijos tyrinėjimas, papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga.
Rodomi įrašai: 11 - 20304