DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Etninė kultūra

Kalvystės edukacinis užsiėmimas „Kožnas savo laimės kalvis“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai apsilankys Kalvystės studijoje, kuri įkurta veikiančiame vandens malūne. Čia sužinos Lietuvos kalvystės ir metalo gavybos istoriją, susipažins su
metalo dirbinių ekspozicija, kurioje seniausi eksponatai - metalo apdirbimo įranga ir archeologiniai radiniai siekia XV amžių. Dalyviai patys išbandys kalvystės amatą – kals „laimės“ pasagą su asmeninėmis žymomis, pažins žaizdre įkaitinto metalo plastiką ir jo grūdinimo ypatybes.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Etninė kultūra

Margučių skutinėjimas

Teorinėje dalyje moksleiviai susipažįsta su pavasario švenčių ( Verbų ir Velykų) tradicijomis ir papročiais. Taip pat turi galimybę susipažinti su tradicinėmis ir šiuolaikinėmis
margučių marginimo technikomis. Susipažįsta su margučių istorija, jų kaita ir šiuolaikiniais kūrėjais. Aptariama velykaičių spalvų ir raštų prasmė. Susipažįsta su priemonėmis. Apžvelgiama gausybė ornamentų. Kiekvienas moksleivis gauna po vienspalvį nudažytą kiaušinį ir su peiliuku skutinėja pasirinktą ornamentą. Sukurtus margučius išsineša namo.
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Kita, Etninė kultūra

Lėlių-segių rišimo edukacija

Dalyviai 5-8 klasių mokiniai arba 9-12 klasių mokiniai. Edukacijos metu trumpai supažindinami su lėlių rišimo istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos ir kuo skiriasi. Edukacijos
metu surišama lėlė-segė seniausiu ir lengviausiu – rišimo būdu: lėlės kūnas ir drabužiai iš audinio skiaučių. Edukacijos metu pačių pasigaminta ypatinga lėlytė-segė bus puiki dovana sau ar suteiks džiaugsmo artimui.
Dailė, Etninė kultūra

Tradicinė grafika: medžio raižiniai

Pirmiausiai trumpai pristatomos įvairios grafikos technikos. Plačiau aptariami lietuviškų medžio ir lino raižinių autoriai ir jų kūriniai. Mokiniai supažindinami su grafikos įrankiais,
išklauso ir darbo saugos instruktažą. Po informatyvios bet neilgos teorinės dalies pereiname prie kūrybos. Ant duotų liepos medžio lentelių kiekvienas išsipiešia piešinį, po to jį išraižo specialiais kaltais. Galiausiai su specialiu voleliu užvoluoja dažus ant savo medinės klišės ir pačiu seniausiu būdu – su šaukštu- atspaudžia atspaudą ant popieriaus. Visos medžio raižinio kūrimo priemonės ir medžiagos yra duodamos kiekvienam mokiniui. Su šia technika verta susipažinti dar ir todėl, kad liaudiškų medžio raižinių kūrėjų Lietuvoje šiuo metu yra labai nedaug.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Archeologų radiniai pasakoja...

Užsiėmimo metu pasakojama apie archeologijią: profesijos ypatumus, reikšmę, darbo priemones, pan. , naudojant filmuotą medžiagą iš asmeninio prof.Vytauto Urbanavičiaus ir archeologės
Saulės Urbanavičienės archyvo, taip pat pristatant moksleiviams mokslininkų knygas, prisiminimus, įspūdžius. Tai unikali galimybė iš labai arti pamatyti archeologo kasdienybę, išgirsti iš pirmųjų lūpų apie pilkapių, kapinynų tyrinėjimus ir jų svarbą, apie Valdovų rūmų radinius, kuo jie mums svarbūs, pan. Mokslininkai mielai sutiko edukaciniais tikslais pasidalinti unikalia medžiaga, pasakojančia apie archeologo profesiją, pilkapių, kapinynų tyrimus, apie šalies istorijos pažinimui ypatingai svarbias ekspedicijas, radinius, jų restauravimą, tyrimus, išvadas, o taip pat neatskleistas istorijos paslaptis. Moksleiviams rodoma unikali filmuota medžiaga, suteikiama galimybė pamatyti archeologo įrankius, nuotraukas, kitokius istorijos liudijimus, radinių kopijas. Moksleiviams aiškinama apie archajinių simbolių atsiradimą, jų reikšmes, apie kažkada gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Analizuojami senovės baltų ornamentika, simboliai, kurie radami ant indų šukių, papuošalų, drabužių detalių, ant amuletų. Antroje užsiėmimo dalyje moksleiviai, naudodami įvairias pasiūlytas priemones, gamina amuletą.
Dailė, Etninė kultūra

Kerpame simetrinę kompoziciją

Analizuojame įvairiomis karpinių technikomis sukurtus kūrinius. Aptariame dažniausius tradicinių karpinių motyvus. Išskiriame taikomojo ir vaizduojamojo pobūdžio karpinius. Plačiai
apžvelgiame karpinių pritaikymo galimybes. Aptariame Gyvybės medžio ir tradicinės augalinės simetriškos kompozicijos pavyzdžius. Praktinės dalies metu praktiškai bandome sukurti simetrišką augalinę kompoziciją: išsipiešiame, iškerpame ir priklijuojame. Visi šie karpinio kūrimo etapai detaliai paaiškinami, praktiškai pademonstruojami. Užsiėmimo pabaigoje galime aptarti savo sukurtus originalius karpinius. Juos mokiniai išsineša į namus arba klasėje eksponuoja savo karpinių parodėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mamutės auselės

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Mokysis atpažinti ir išreikšti meilės kalbą
per maistą. Išmoks pasigaminti suvalkietišką patiekalą - auseles.
Rodomi įrašai: 11 - 20576