Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Dailė, Etninė kultūra

KURŠMARIŲ VĖTRUNGĖS - VĖLIUKAI

Programos tikslas - supažindinti su Mažosios Lietuvos regiono etniniu simboliu - medine Kuršmarių laivų vėtrunge. Edukacija vedama istorinių vėtrungių ekspozicijoje, kurioje galite
pamatyti originalaus dydžio atkurtas istorines vėtrunges. Pamokos metu dalyviai vaizdinėmis priemonėmis supažindinami su vėtrungių atsiradimo istorija ir raida. Kalbėsime apie Kuršių mariose plaukiojusius didžiuosius medinius laivus Kurėnus ir mažesnius Venterius. Sužinosite šių laivų skirtumus ir kodėl jie taip vadinami. Kokia yra vėtrungių atsiradimo legenda, kas ir kodėl jas vadino Vėliukais, ir kurio Kuršių marių kranto vėtrungės buvo puošniausios, ką reiškė išpjaustyta Vėjų rožė, kokios dominavo spalvos ir ką reiškė skirtingi geometriniai ženklai . Atsakymus ir dar daugiau sužinosite dalyvaudami edukacinėje programoje, o pamokos metu gavę paruoštą išpjaustytą vėtrungės – magnetuko šabloną, jį galėsite, kaip tikri pamario meistrai, nusidažyti norimais spalvų deriniais ir parsivežti prisiminimui apie Pamario kraštą.
Kita, Etninė kultūra

Edukacija KAUNE ,,Paslaptingas atradimų pasaulis Kauno Zooparke"

Kuo skiriasi ožkos nuo avių? Ką valgo ar geria ežiukas? Kaip atskirti vėžlio patiną nuo patelės ir ar turi vėžliai dantis? Ar surikatų jaunikliai turi aukles bei mokytojus? Ar
gražuoliai šikšnosparniai gali būti vegetarais ir veltis į plaukus? Kodėl triušiai nėra graužikai? O ar prisimenate, koks ilgas ir sudėtingas buvo avelių užaugintos vilnos kelias virstant siūlu ir kaip šiuolaikinės technologijos palengvino šį darbą? Kokius žaidimus žaidė, šokius šoko mūsų protėviai, kuomet pavargdavo vilną verpti? Pasinerkite į nuostabųjį Kaunas Zoopark gyvūnų pasaulį ir mes atsakysime ne tik į šiuos, bet ir daugelį kitų jūsų užduodamų klausimų per kultūrinę veiklą, klausymą, ieškojimus, meninę išraišką, atradimus, lietimą, maitinimą. Esame tikri, kad papildysime jūsų žinių bagažą geromis emocijomis ir netikėtais gyvūnijos pasaulio atradimais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Žvakių liejimo edukacija

Tikslas – supažindinti su žvakės simbolika, reikšme ir tradiciniais vaškinių žvakių gaminimo būdais. Uždaviniai: (1) supažindinti su bičių vaško savybėmis, jo gavyba, nauda žmogaus
sveikatai ir buičiai; (2) supažindinti su žvakių liejimo amatu; (3) supažindinti su Zanavykų krašto patalpų apšvietimo istorija ir būdais; (5) nusilieti natūraliu bičių vašku kvepiančią žvakę. Metodai: aiškinamasis, pasakojamasis, autentiškų daiktų demonstavimas, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: Kompiuteris, multimedija, vaizdinė dalomoji medžiaga, kaitlentė, natūralus bičių vaškas, lininis siūlas (knatas), formelė žvakei lieti. Priemonės, kurias gaus kiekvienas mokinys: dalomoji medžiaga, vaško gabalėlis, lininis siūlas, formelė. Veiklos aprašymas: edukacinio užsiėmimo metu vaikai supažindinami su senoviniu žvakių liejimo amatu, žvakės reikšme dvasinei kultūrai. Aptariama žvakės reikšmė ir simbolika žmogaus gyvenime (krikšto žvakė, žvakės per vestuves ir kitas šventes). Muziejaus etnografinėje ekspozicijoje mokiniai supažindinami su tradiciniais Zanavykų krašto apšvietimo prietaisais (liktarna, žibaline lempa, spingsule ir kt.) bei bitininko darbo įrankiais. Aptariami bičių vaško gavimo būdai, vaško ir medaus savybės, jų nauda žmogui. Praktinėje dalyje mokiniai stebi, kaip išlydomas vaškas, ir patys specialioje formelėje nusilieja natūralaus vaško žvakę su lininiu dagčiu. Pasigamintą darbelį užsiėmimo dalyviai išsineša namo.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis ,,Eglė žalčių karalienė' ir edukacinė-pažintinė programa

pektaklis pagal Lietuvių sanovės mitą ,, Eglė žalčių karalienė'' Režisierė, dailininkė, aktorė - Saulė Degutytė Kompozitorė, atlikėja - Snieguolė Dikčiūtė Trukmė - 45 min. Stalo teatro
spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ visus kviečia prie stalo „paragauti“ senovės lietuvių papročių: burtažodžių, ritualų, „paskanauti“ gyvai atliekamų smuiko melodijų ir pyragėlių tikrų – teatre iškeptų. Stalo teatro spektaklis „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ – objektų teatras: meninei idėjai perteikti naudojami senovėje naudoti daiktai ir rakandai. Po spektaklio vyksta edukacinės-etnografijos pažinimo dirbtuvės ,, Paprastos priemonės - nepaprastas veiksmas''(20 min.)
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai ir mįslės

Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl
liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo. Suorganizuoto mįslių turnyro metu, vaikams reikės komandose įminti mįsles, sugrupuoti mįsles pagal tam tikrus kriterijus, sukurti savo mįslę ir atlikti dar daug kitų užduočių. Vėliau jėgas išmėginsime spręsdami šiuolaikines mįsles ir galvosūkius. Šį galvosūkių ir mįslių rinkinį sukūrė SVEIKI SVEIKI komanda. Vaikai, norėdami išspręsti galvosūkius ir įminti visas mįsles turės dirbti komandoje, panaudoti visus savo kūno pojūčius bei loginį mąstymą (trumpą filmuką apie edukaciją galite pamatyti norodoje: http://tiny.lt/rskgffh).
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Dailieji amatai tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje"

Užsiėmimo metu išryškinama amato svarba tradicinėje lietuvių kultūroje. Su moksleiviais diskutuojama apie tai, kur buvo išmokstama amato. Tradicinė lietuvių liaudies kultūra įvardijama
kaip medžio kultūra. Krašto muziejaus etnografijos skyriuje mokiniai supažindinami su medžio meistrų dirbiniais: demonstruojami mediniai namų apyvokos daiktai, mediniai baldai, darbo įrankiai, mediniai žaislai (išbandomi kleketai, tarškynės, švilpukai, sukučiai, suneriami galvosūkiai ir kt.). Supažindinama su staliaus darbo stalu - varstotu, jo įrankiais (skaptukais, kalteliais, plaktukais, grąžteliais, pjūkleliais). Didesnis dėmesys skiriamas liaudies skulptūrai ir kryždirbystės amatui. Pristatomas garsiausias XX a. dievdirbys – Lionginas Šepka ir unikalūs jo kūriniai. Demonstruojami Jonavos krašto dievdirbių ir kryždirbių darbai, jų nuotraukos. Moksleiviai taip pat supažindinami ir su kitais lietuvių dailiaisiais amatais: puodininkyste, kalvyste, audimu, pynimu, kiaušinių marginimu ir kitais paprotiniais menais. Demonstruojami Jonavos krašto audėjų, šiaudinių sodų rišėjų, margučių margintojų, verbų rišėjų, kalvių darbai. Moksleiviai supažindinami su liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Akcentuojami spalviniai liaudies meno kūrinių deriniai, tradicinio meno komponavimo principai. Supažindinama su Lietuvos tekstilininkų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ ištrauka. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais ir Jonavos krašto audinių raštų simbolika, moksleiviai dekoruoja lininį maišelį.
Etninė kultūra

Šventų Kalėdų belaukiant

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie advento tradicijas; supažindinama su tradiciniais šv. Kūčių bei
šv. Kalėdų valgiais, burtais, dainomis; pristatoma Kalėdinės eglutės puošimo istorija; lyginami lietuviškųjų Kalėdų papročiai su kitų šalių tradicijomis. Praktinės užduoties metu gaminami rankų darbo žaisliukai arba dekoracija namams - žvakidė. Užsiėmimo metu moksleiviai pasigamins rankų darbo kalėdinius žaisliukus arba kalėdinę kompoziciją su žvake (pasirinktinai grupei). Užsiėmimams bus naudojami kankorėžiai, gilės, samanos, medžio žievės, įvairūs pagaliukai bei kitos gamtinės medžiagos. Edukacija pažadins bei sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdyje, o pagamintas žaisliukas ar dekoracija suteiks šventinį jaukumą namams. Sukurtos dekoracijos taps eglutės, namų, stalo papuošimais arba puikiai tiks dovanai.
Rodomi įrašai: 11 - 20440