Etninė kultūra

„Bitute pilkoji, iš kur medų nešioji“

Programa „Bitute pilkoji, iš kur medų nešioji“ vedama lauke šiltuoju metų laiku. Apie bites kalbama per muziką, šokį, gamtos mokslus. Jos metu sužinosite, kaip gyvena bičių šeimyna, ką
ji veikia, kaip dirba, kaip namuose tvarkosi, kodėl bitės ne visus gelia. Apžiūrėsite įvairius avilius, susipažinsite su bitininkystės istorija. Atliksite užduotis ir ragausite bičių medaus.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Mykolas Žvejas“

"Mykolas Žvejas" - vienos dalies muzikinė pasaka pagal būtas nebūtas pamarėnų istorijas, kuriuose veiksmas vyksta nebūtais laikais, nebūtose žemėse tarp Rusnės ir Kulmo. Tai
iš lietuvių liaudies pasakų (pamarėnų regiono) bei lietuvių liaudies dainų sukurptas spektaklis, kuris pasakoja apie nemažai apsiskaičiusį ir nemažiau pasipūtusį žvejo sūnų, kuris vos tik gimęs buvo pažadėtas pragaro viršininkui Liuciferiui, o užaugęs pats leidžiasi į pasaulį išsipirkti savo likimo. Kaip jam susiklostys ši kelionė? Ką savo kelyje sutiks Mykolas Žvejas? Ir ar pavyks jam suvesti senas sąskaitas su pragaro viršininku, išvysite šiame spektaklyje.
Dailė, Etninė kultūra

Vytinės juostos

Edukacinio užsiėmimo metu išskirtinėse muziejaus erdvėse, Kelmės dvaro rūsiuose, vaikai išgirs pasakojimą apie vieną seniausių liaudies amatų – audimą, bei vieną iš svarbiausių liaudies
audinių rūšį – juostas, susipažins su jų raštais bei spalvomis, jų simbolika. Juostos žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį suvystydavo į juostą. Juostos buvo būtina moterų ir vyrų aprangos dalis. Taip pat jas dovanodavo įvairiomis progomis. Be juostų neapsieidavo ir atsisveikinant su mirusiuoju. Žemaičiai daugiausia naudojo vytines juostas. Kadangi jų audimui nereikėjo ypatingų įrankių, šias juostas nusivydavo bandą ar žąsis ganydavusios piemenaitės. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai žaisdami, mindami mįsles pasirinks norimų spalvų siūlus, išmoks juos susiverti į lenteles, nusivys nesudėtingą juostelę – skirtuką knygai ar draugystės apyrankę. Tikslas – supažindinant su žemaičiams būdingomis vytinėmis juostomis, atskleisti vaikams savo krašto ir lietuvių tautos savitumą, skatinti jaunąją kartą puoselėti bei tęsti tradicijas. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines bei interaktyvias priemones pristatyti vytinių juostų vijimą; supažindinti su juostų vijimo priemonėmis. Metodai: informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; vaikų įtraukimas į aktyvią veiklą per žaidimus; individualus praktinis darbas. Rezultatai: vaikai, dalyvavę šioje veikloje: bus įgiję žinių apie vieną seniausių lietuvių juostų vijimo būdų; įgis praktinių įgūdžių, mokės kūrybiškai pritaikyti savo nuvytas juostas šiuolaikinėms reikmėms; bus puoselėjami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; išplės savo kultūrinį mentalitetą; bus paskatinti saugoti bei tęsti tradicijas.
Etninė kultūra

Kūrybinės dirbtuvės „Baltų raštų gelmė“

Norintys susipažinti su senųjų baltiškų ornamentų prasmėmis ir simboliais, atverti jų gilesnę prasmę bei įsitraukti į kūrybinį procesą kviečiami dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Baltų
raštų gelmė“. Ką veiksime, patirsime, sužinosime, kursime? Susipažinsite su senovės baltų ir lietuvių ornamentais bei simboliais, jų raida ir prasme. Išgirsite, kurie ženklai simbolizuoja stichijas – ugnį, orą, žemę ir vandenį, sužinosite, kokia yra skaičių, spalvų, garsų simbolika, laiko samprata ir pan. Sužinosite, kokios prasmės slypi už svarbiausių geometrinių pavidalų – taško, rato, tiesės, kryžiaus, svastikos, trikampio, kvadrato, šešiakampio ir kt., kur ir kaip buvo naudojami šie ženklai, kokie jų vaizdavimo ypatumai, kaip raštų simboliuose rasti pagrindinius pasaulio viseto ir išsidėstymo dėsningumus. Galėsite išsirinkti jums patikusį ženklą ar ornamentą ir pasitelkę dailės priemones jį nupiešti ant specialiai paruošto plokščio akmenuko. Šis akmenukas galės pasitarnauti kaip padėkliukas žvakei, puodeliui ar kaip namų puošmena. Taip pat galėsite dekoruoti jums paruoštus knygos skirtukus baltiškais ženklais. Knygos skirtukus galėsite naudoti savo vadovėliuose. Be to, į namus galėsite parsinešti vaizdinę medžiagą, kuri pasitarnaus įvairiems kūrybiniams sumanymams, pavyzdžiui, kuriant mezgimo ar velykinio margučio raštą, tatuiruotės ruošinius, paveikslus, drabužių aplikacijas, karpinius ir pan. Tapk baltiškojo ženklo prasmių tyrinėtoju ir sukurk gražius darbelius sau ir kitiems.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuo kvepia namai: tradiciniai lietuvių valgiai“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Aukštaitijos regiono kulinariniu paveldu. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su lietuvių valstiečių maistu XIX a. 2-ojoje pusėje–XX a. pr.,
valgymo kultūra. 2. Suteikti žinių apie valgymo režimą, valgymo kultūrą. 3. Sudaryti sąlygas mokiniams gaminti bei ragauti Vidurio Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Priemonės: piesta, sviestamušė, sūrmaišis, kultuvė, spragilai, sėmenys, kanapės, varškė, grietinė, bulvės, rugiai, duona, girnos, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradiciniais Aukštaitijos regiono patiekalais, kasdieniais ir šventiniais valgiais, valgymo kultūra; demonstruojami tradicinės virtuvės namų apyvokos daiktai; praktiškai mokomasi atskirti grūdines kultūras: rugius, kviečius, avižas, miežius; didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis girnomis mala rugius, sviestamuše muša sviestą, piesta grūda kanapes; mokiniai stebi varškės gaminimo procesą; užsiėmimo metu ragaujama duonos giros, varškės, varškės sūrio, ruginės duonos, karštų bulvių, sėmenų bei kanapių; pristatant naują produktą ar patiekalą menamos mįslės, sakomos greitakalbės, mokomasi patarlių, priežodžių; demonstruojama garsinio mokomojo filmo „Tradiciniai lietuvių valgiai“ ištrauka. Rezultatai: mokiniai susipažins su tradiciniu lietuvių valstiečių maistu, elgesio kultūra, turės galimybę sukaupti maisto gaminimo patirties, išmoks keletą mįslių, patarlių, greitakalbių.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Iš auksinio šiaudo: šiaudiniai žaislai eglutei“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su šiaudinių
dirbinių gamyba tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje; (2) suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; (3) supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, ruginės adatos, indeliai karpymui, žirklės, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, argumentai „už“ ir „prieš“, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas, interaktyvus žaidimas-viktorina. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje: kūrybinės grupės A-Twins kolekcija „Archajiški sodai“. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Jonavos rajono tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu. Rezultatai: mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienosdarbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Etninė kultūra

Bitelė ratuota

Arklio muziejuje, aukštaitiškoje sodyboje, dalyvius pasitikusi šeimininkė supažindina su kaimo sodybos aplinka, būdingais pastatais ir pasiūlo atrasti ir atpažinti bičių namelį – avilį.
Pagal metų laiką ir oro sąlygas toliau programa tęsiama prie avilio, dalyviai supažindinami su bičių šeimos kaip gyvosios bendruomenės gyvenimu, diskutuoja apie žmonių ir bičių gyvenimo bendruomenėje panašumus ir skirtumus. Susirinkę į trobą, programos dalyviai susipažįsta su avilyje bičių gaminamais produktais: juos uodžia, liečia, ragauja, kalbasi apie įvairių produktų panaudojimą. Šeimininkė pasakoja apie bitininkystės istoriją Lietuvoje, vaistines produktų savybes. Dalyviams išsamiau pristatomas vaškas, jie supažindinami su žvakių gamybos priemonėmis, kartu su dalyviais paruošiamas ratas – pririšami dagčiai, šildomas vaškas. Paruošusi įrankius, šeimininkė kiekvieną programos dalyvį individualiai moko nulieti žvakę. Nuo viršaus pilant vašką, apliejamas dagtis, tai kartojama tol, kol suformuojama žvakė. Apstingusios žvakės nuimamos nuo rato ir paruošiamos naudojimui. Savo žvakes nusilieję programos dalyviai supažindinami su žvakių panaudojimo istorija ir nūdiena. Pristatomos apšvietimo ir apeiginės žvakės, trumpai papasakojama apie kitus žvakių gamybos būdus. Programos pabaigoje šeimininkė kartu su dalyviais aptaria pasiektus rezultatus, žodžiu pakartoja žvakių liejimo procesą, apžiūri ir palygina dalyvių nulietas žvakes, jas apibūdina.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Rodomi įrašai: 21 - 30304