Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dizainas, Etninė kultūra

Nuodingi augalai

Edukacinė programa skirta supažindinti su nuodingais augalais mūsų aplinkoje, jų keliamu pavojumi bei apsisaugojimo priemonėmis. Mokiniai gaus augalų herbariumus ir besiklausydami ir
lygindama rodomas nuotraukas su turimais herbariumais atrinks nuodingus augalus. Susipažins su plokščiosios floristikos viena iš rūšių- atviručių kūrimu, kompozicijos taisyklėmis, klijavimo būdu. Iš džiovintų augalų kurs atviruką. Atviruką pasiliks sau. Dirbant menamos mįslės apie augalus. Tikimąsi, kad šių edukacijų metu įgytos žinios padės išvengti apsinuodijmų, skatins mokinių kūrybiškumą, gal net taps laisvalaikio užsiėmimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Muzika, Etninė kultūra

Susipažink su Mažosios Lietuvos vėtrunge kitaip!

"Susipažink su Mažosios Lietuvos vėtrunge kitaip! Užsiėmimų metu vaikai bus supažindinami su vėtrungės-vėluko atsiradimo istorija-legenda, pasitelkiant šio krašto liaudies
dainas-ratelius, gaminant patiems vėtrungę. Užsiėmimas vyks 45 min. Jis susideda iš dviejų dalių . 1 dalis vyks bibliotekoje. Ji prasidės "bobutės" pasakojimu-legenda apie Mažąją Lietuvą, kaip atsirado vėtrungės, kuo jos ypatingos. Legendos eigoje bus įpinamos Mažosios Lietuvos liaudies dainos ir rateliai, atitinkantys temą ir vaikų amžių. Išklausę, susipažinę su vėtrungių legenda, gaminsis savo vėtrunges iš duotų medžiagų. 2. dalis, simboliškai paskelbus pertraukėlę, vyks kultūros centro dainavimo studijoje.(Ji tame pačiame pastate) Čia vyks edukacijos refleksija ir siurprizas: apsilankymas specialiai kultūros centre įrengtame "Šėlsmo" kambaryje, kuriame vaikai galės emociškai išsikrauti. Pagroti pagal paruoštas melodijas neįprastais muzikos instrumentais: bačkomis, lazdomis, kibirais, skardinėmis lėkštėmis, šaukštais ir. t.t., ir netgi pabrazdinti elektrinę gitarą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasėjau grikį...

Pietų Lietuvos gyventojams grikiai nuo senų laikų buvo labai svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Iš grikių gaminti gardūs,
kvapnūs patiekalai, o liaudies medicinoje taip pat be jų neapsieita. Edukacinės programos metu kepama ir vaišinamasi tradiciniu dzūkišku patiekalu – grikine babka. Dalyviai supažindinami su senaisiais grikių apdirbimo įrankiais, naudodami muziejuje turimus eksponatus dalyviai praktiškai išbando tradicinius grikių kelio darbus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Dailė, Etninė kultūra

Molinuko burtai

Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Keramikos edukacijos metu mokiniai pasijus kūrėjais. Susipažins su keramikos raida, įvairiais
molio lipdymo būdais, dekoravimo būdais. Per praktinę veiklą pažins keramikos amatą. Patys nusilipdys originalų molinuką, kurį vėliau galės panaudoti kaip praktinį daiktą, dovaną artimam žmogui arba namų dekoraciją. Visas procesas vyks kūrybinėje aplinkoje, nejučia atsipalaidavę vaikai pajus molinuko burtus.
Dailė, Etninė kultūra

Kraičio skrynios raštai

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai sužino kraičio skrynios – kuparo raidos istoriją, paskirtį, ornamentų bei tapytų motyvų simbolinę reikšmę. Stebėdami kraičio skrynių pavyzdžius,
užsiėmimų dalyviai sužino, kuo jos panašios ir kuo skiriasi, ką į jas dėdavo, susipažįsta su puošybos elementais, spalvomis ir simboliais, analizuoja skirtingų regionų skrynių bendrumus ir skirtumus. Praktinio užsiėmimo metu mažesnieji edukacinio užsiėmimo dalyviai (1–4 klasės mokiniai) kraičio skrynias piešia popieriuje ir margina Dzūkijos regiono tautodailei būdingais motyvais ir štampavimo technika. Vyresnieji edukacinio užsiėmimo dalyviai (5–8 klasių mokiniai) gamina funkcionalias kartonines dėžutes pagal pateiktą išklotinę bei priemones štampavimui iš bulvės ir dekoruoja Dzūkijos regionui būdinga štampavimo technika.
Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Rodomi įrašai: 21 - 30496