Etninė kultūra

Duonos kelias iki stalo

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su lietuviška duonos kepimo tradicija ir papročiais, skatinti jų suvokimą bei ugdyti bendravimo kultūrą, kūrybinę iniciatyvą, savarankiškumą,
meilę ir pagarbą tėvynei. Uždaviniai: (1) supažindinti su XIX a. suvalkietiškos trobos aplinka; (2) parodyti duonos kepimo procesą; (3) supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo; (4) skatinti pajausti ir suprasti duonos reikšmę mūsų protėviams ir dabar. Praktinė pažintinė programa vykdoma muziejaus troboje, įrengtoje pagal XIX a. Suvalkijos valstiečio trobą. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga taip pat yra panaši į to meto valstietės apsirengimą. Šio užsiėmimo metu lankytojai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet jame ir patys dalyvauja. Edukacinės programos metu jau būna iškūrenta krosnis, lankytojams išdalijama jau užminkyta duonos tešla. Jie patys susiformuoja duonos kepalėlius, kurie bus iškepti ir atiduoti išsinešti į namus. Prieš duonos pašovimą į krosnį parodoma, kaip pagal valstiečių buityje gyvavusias tradicijas buvo valoma krosnis, papasakojama, kaip buvo formuojama duona ant ližės, parodomi naudojami įrankiai, tada įšaunami į krosnį pačių susiformuoti duonos kepalėliai. Kol duona kepa, lankytojai supažindinami su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Parodomi seniausi žemės įdirbimo padargai, apie juos papasakojama, galima juos paliesti. Toliau supažindinama su sėja, parodomi sėjos metu naudojami įrankiai, galima pabandyti pasėti. Taip pat pasakojama apie rugio augimą, tuo metu gyvavusias tradicijas ir papročius. Apkalbama rugiapjūtė, parodomas pjautuvas, rodoma, kaip pjaudavo, galima pabandyti. Siūloma pamėginti iškulti rugius spragilais etnografiniame kluonelyje, sumalti juos akmeninėmis girnomis. Per tą laiką duonelė iškepa, išimama iš krosnies ir drobiniuose maišeliuose iškilmingai įteikiama ją pasidariusiems lankytojams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis: ir žemė, ir dangus

Programoje nagrinėjamas baltiškas kosmogonijos suvokimas, jis lyginamas su kitų tautų pasaulio sandaros supratimu. Medis daugelyje tautų tapo universaliu pasaulio struktūros simboliu,
susiformavusiu jau žalvario amžiuje. Gyvybės medis nėra konkretus objektas. Tai – abstraktus simbolis, apibūdinantis pasaulio modelį, turintį tris sferas. Kaip medis turi šaknis, kamieną ir šakas, taip ir baltų bei daugelio kitų tautų įsivaizduojamas pasaulio modelis turi požemį (mirusiųjų pasaulį), gyvųjų pasaulį ir dievų buveinę. Taip pat trys sferos siejamos su laiku: praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Edukacinės programos pradžioje filme „Kosmogonija“ matysite tapytojo Virginijaus Kašinsko kūrinius, kurie užburs spalvomis ir nukels jus į kosmoso platybes. Kūrybinio užsiėmimo metu mokiniai, remdamiesi lietuvių liaudies meno formomis, simboliais ir ornamentika, kurs savo Gyvybės medį.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J.Basanavičiaus tautosakos bibiotekos "Stebuklinga pati" ir edukacinės- kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Šešias dienas žąseles ganiau, septintą į bažnyčią ėjau“

XIX a. liaudiškos piemenėlių aprangos pristatymas pradinių klasių mokiniams. Pristatomi ir žaidžiami senieji ir jau visiškai pamiršti vaikiški žaidimai, piemenėlių pasierzinimai.
Mokomasi piemenėlių repertuarui būdingų paukščių balsų pamėgdžiojimų, įvairių gyvulių šaukinių bei susipažįstama su piemenėlių naudotais muzikos instrumentais – mokomasi pūsti skudučius, groti žole. Praktinėje dalyje mokiniai pabando gaminti augalų antspaudus ant medžiagos.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Kita, Etninė kultūra

Ekskursija laivu po Nemuno deltą

Paslaugos tikslas - prisidėti prie 5-12 kl. mokinių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų ideologija; ugdyti pradinių klasių moksleivius, siekiant jų, kaip individų, kaip
atsakingų piliečių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Uždaviniai: 1. Perteikti skautų ideologiją, supažindinant per patriotizmo prizmę, tarnyste Dievui, Tėvynei, artimui. 2. Supažindinti su laivybos vidaus vandenimis ypatumais, laivų ir jachtų skirtumais, jūrų skautais, laivavedžių profesija. 3. Supažindinti su etnine Minijos kaimo architektūra. Metodai/priemonės: 1) įžodžiai ir priesakai (jūrų skautų istorija); 2) mokymąsis veikiant (jūrinių mazgų rišimas); 3) mažų grupių narystės, padedant suaugusiems (jūrinių mazgų rišimas ir jų panaudojimas); 4) įvairių veiklos sričių patyrimo pažinimas, pagrįstas dalyvių interesais (žaidimai, viktorina, pažintis su laaivedžių profesija); 5) Nemuno deltos augmenijos ir gyvūnijos pažinimas ir stebėjimas ekskursijos laivu metu. Numatoma veikla: pasakojimas, viktorina, jūrinių mazgų ryšimas, ekskursija laivu Siektini rezultatai: Žinos jūrų skautų istoriją, laivybos vidaus vandenimis, laivavedžių profesijos ypatumus, laivų ir jachtų skirtumus. Rišant jūrinius mazgus ir supažindinant su jų paskirtimi ir panaudojimu gamtoje, bus skatinami moksleivių progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandami gabumai. Atsakomybės ugdymas, saugojant unikalią Nemuno deltos gamtą ir jos gyvūniją.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Dailieji amatai tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje"

Užsiėmimo metu išryškinama amato svarba tradicinėje lietuvių kultūroje. Su moksleiviais diskutuojama apie tai, kur buvo išmokstama amato. Tradicinė lietuvių liaudies kultūra įvardijama
kaip medžio kultūra. Krašto muziejaus etnografijos skyriuje mokiniai supažindinami su medžio meistrų dirbiniais: demonstruojami mediniai namų apyvokos daiktai, mediniai baldai, darbo įrankiai, mediniai žaislai (išbandomi kleketai, tarškynės, švilpukai, sukučiai, suneriami galvosūkiai ir kt.). Supažindinama su staliaus darbo stalu - varstotu, jo įrankiais (skaptukais, kalteliais, plaktukais, grąžteliais, pjūkleliais). Didesnis dėmesys skiriamas liaudies skulptūrai ir kryždirbystės amatui. Pristatomas garsiausias XX a. dievdirbys – Lionginas Šepka ir unikalūs jo kūriniai. Demonstruojami Jonavos krašto dievdirbių ir kryždirbių darbai, jų nuotraukos. Moksleiviai taip pat supažindinami ir su kitais lietuvių dailiaisiais amatais: puodininkyste, kalvyste, audimu, pynimu, kiaušinių marginimu ir kitais paprotiniais menais. Demonstruojami Jonavos krašto audėjų, šiaudinių sodų rišėjų, margučių margintojų, verbų rišėjų, kalvių darbai. Moksleiviai supažindinami su liaudies meno dirbinių raštų simbolika: augalijos pasaulio, gyvūnijos pasaulio, kosminio pasaulio, geometrinių figūrų įvaizdžiais. Akcentuojami spalviniai liaudies meno kūrinių deriniai, tradicinio meno komponavimo principai. Supažindinama su Lietuvos tekstilininkų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Demonstruojama mokomojo filmo „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ ištrauka. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais ir Jonavos krašto audinių raštų simbolika, moksleiviai dekoruoja lininį maišelį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija - Užgavėnių kaukių gamyba

Pasitikime VELNIŠKAS UŽGAVĖNES ir išvykime žiemą iš kiemo!!! Tai nuotaikinga Užgavėnių edukacija vaikams, kurios metu susipažinsite su šventės prasme ir tradicijomis. Sužinosite, ką
reiškia kaukės ir persirenginėjimai į įvairius personažus, kodėl per šią šventę deginame Morę ir kuo ypatingos lašininio ir kanapinio kovos. Besiklausant linksmų pasakojimų gaminsime spavingąsias Užgavėnių kaukes iš papjė mašė technikos ir keliausime gąsdinti žiemos! Su visomis edukacijai skirtomis priemonėmis atvykstame į Jūsų pasirinktą vietą, Jums tinkamu laiku.
Rodomi įrašai: 20 - 30289