Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Šilagalio kaime

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Muzika, Etninė kultūra

Susipažink su Mažosios Lietuvos vėtrunge kitaip!

"Susipažink su Mažosios Lietuvos vėtrunge kitaip! Užsiėmimų metu vaikai bus supažindinami su vėtrungės-vėluko atsiradimo istorija-legenda, pasitelkiant šio krašto liaudies
dainas-ratelius, gaminant patiems vėtrungę. Užsiėmimas vyks 45 min. Jis susideda iš dviejų dalių . 1 dalis vyks bibliotekoje. Ji prasidės "bobutės" pasakojimu-legenda apie Mažąją Lietuvą, kaip atsirado vėtrungės, kuo jos ypatingos. Legendos eigoje bus įpinamos Mažosios Lietuvos liaudies dainos ir rateliai, atitinkantys temą ir vaikų amžių. Išklausę, susipažinę su vėtrungių legenda, gaminsis savo vėtrunges iš duotų medžiagų. 2. dalis, simboliškai paskelbus pertraukėlę, vyks kultūros centro dainavimo studijoje.(Ji tame pačiame pastate) Čia vyks edukacijos refleksija ir siurprizas: apsilankymas specialiai kultūros centre įrengtame "Šėlsmo" kambaryje, kuriame vaikai galės emociškai išsikrauti. Pagroti pagal paruoštas melodijas neįprastais muzikos instrumentais: bačkomis, lazdomis, kibirais, skardinėmis lėkštėmis, šaukštais ir. t.t., ir netgi pabrazdinti elektrinę gitarą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuršių genties vartus pravėrus"

Edukacinėje programoje pristatoma senovės kuršių genties istorinė rekonstrukcija. Per gyvąsias istorijos pamokas bei pasitelkiant etninės kultūros sklaidos priemones (tautosaka,
folkloras) demonstruojamas pagal archeologinius, istorinius šaltinius atkurtus kuršių genties istorinis kostiumas (X-XII a.), ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, gyvensena. Edukacijos metu vaikai gali gyvai paliesti atkurtą kostiumo detalę, išbandyti ginkluotę (užsidedant kuršišką šalmą, pakeliant šarvus, išbandant aksties mėtymą į taikinį ir t.t.). Programą veda patyrę šios srities specialistai, sukaupę nemažą patirtį rekonstrukcijoje, dalyvavę Lietuvos bei užsienio senovės karybos ir amatų festivaliuose, turintys patirties etninės kultūros renginių organizavime, vykdant ir rengiant edukacijas vaikams.
Etninė kultūra

Etnogracija - fotosesija su integruotu lietuviško tautinio kostiumo bei etnokultūros pažinimu

Etnogracija – aktyvi edukacinė programa apie etnokultūrą, apie jos elementų integraciją į šiuolaikinį gyvenimą ir apie graciją, kurią įgauni užsivilkęs tautinį kostiumą ar užsirišęs
sportinius batelius tautiniais batraiščiais. Apie visą tai žaismingai pasakos Birutė ir Marytė – audėjos, siuvėjos ir šiaip įvairių tekstilės stebuklų kūrėjos, kurias dažniausiai gali rasti Amatų artelėje Zarasų kultūros centre. Išmoksite pavadinti savo šiuolaikinę aprangą tarmiškais žodžiais, vaikinai iš merginos galvos apdangalo išmoks atskirti ištekėjusi ji ar ne, merginos išmoks tautinių juostų kutais puošti kambario interjerą ir dar daug visko, kas atėjo iš praeities, bet aktualu šiandien. Kiekvienas dalyvis programos metu pasigamins sau gaminį su tautinės juostelės elementais (batraiščiai, raktų ir užtrauktukų pakabukai, galvajuostės, daugkartiniai maišeliai, telefonų dėklai, draugystės juostelės, skirtukai knygoms, diržai, kaspinėliai). Programą vainikuos fotosesija, kurios metu visi vilkės tautinius kostiumus ir galės išbandyti Mandolinos akademijos studento dalią, sugrįžti į vaikystę per liaudies žaidimus arba pamiklinti kojas šokant „Oira oira“, o fotografas fiksuos gražiausias ir linksmiausias akimirkas. Programa suskirstyta į dvi dalis su etno arbatos pertraukėle. Esant geram orui užsiėmimai vyksta Zarasų kultūros centro vidiniame kiemelyje, pritaikytame edukacinėms veikloms ir susibūrimams.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo išvažiuojamoji edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Kita, Etninė kultūra

"Paukščiai aplink mus ankščiau ir dabar"

„Paukščiai aplink mus anksčiau ir dabar“ Užsiėmimų metu sužinosite, kodėl lietuviai nuo seno stebėjo, gerbė ir saugojo paukščius ir aptarsime, kokią reikšmę paukščiai turi dabartinio
žmogaus gyvenime. Nagrinėjant etninius elementus (nuo mįslių, pamokymų) bei klasikinių bei šiuolaikinių meno kūrinių, kuriuose atskleidžiama paukščių svarba žmogui bei žmogaus veiklos svarba paukščių rūšių ir buveinių apsaugai. Turėsite galimybę apžiūrėti Lietuvoje sutinkamų paukščių iškamšų kolekciją, patys nagrinėti, kaip skirtingos rūšys prisitaikę gyventi skirtingose buveinėse, sužinosite apie informatyvius paukščių tyrimų metodus. Galiausiai išsiaiškinsime, kaip ir kodėl dabartinė paukščių apsauga priklauso nuo mūsų. Edukacijos pabaigoje žinios įtvirtinamos viktorina.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Rodomi įrašai: 21 - 30560