Muzika, Etninė kultūra

„Muzika Tavyje“ – praktinis muzikos užsiėmimas

Kaip ir kodėl atsirado muzika? Kokie buvo pirmieji muzikos garsai ir instrumentai? Kodėl muzika supa žmones nuo neatmenamų laikų? Kas yra ritmas? Kodėl mes šokame? Kodėl muzika kartais
gali pasakyti daugiau nei žodžiai? Į šiuos klausimus atsakymus surasti padės žinomas džiazo muzikantas ir pedagogas Remigijus Rančys. Užsiėmimo metu mokiniai atliks keletą praktinių muzikinių žaidimų, kurie lavina motoriką, koordinaciją, ritmo pojūtį bei kuria geresnį grupės tarpusavio ryšį. Vaikai susipažins su netradiciniais muzikos metrais ir ritmais. Užsiėmimuose atliekami pratimai yra sukurti remiantis Afrikos bei Pietų Amerikos genčių muzikinėmis tradicijomis bei ritualais. Tai muzikos pamoka, kuri pažadins ne tik kūną, bet ir sielą. Remigijus Rančys – džiazo kūrėjas, multiinstrumentalistas, valdantis saksofonus, klavišinius ir fleitą, komponuojantis ir aranžuojantis. Universalaus muziko stilistinės simpatijos remiasi džiazo tradicija, tačiau greta džiazo klasikos jį domina ir world muzika. Aktyviai koncertuojantis bei kuriantis Remigijus Rančys yra ne vieno žinomo projekto iniciatorius ir dalyvis. Taip pat muzikantas užsiima pedagogine veikla – veda edukacinius, praktinius muzikos bei komandinio ryšio užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Užgavėnių kaukių gamyba“

Pasitikime VELNIŠKAS UŽGAVĖNES ir išvykime žiemą iš kiemo!!! Tai nuotaikinga Užgavėnių edukacija vaikams, kurios metu susipažinsite su šventės prasme ir tradicijomis. Sužinosite, ką
reiškia kaukės ir persirenginėjimai į įvairius personažus, kodėl per šią šventę deginame Morę ir kuo ypatingos lašininio ir kanapinio kovos. Besiklausant linksmų pasakojimų gaminsime spavingąsias Užgavėnių kaukes iš papjė mašė technikos ir keliausime gąsdinti žiemos! Su visomis edukacijai skirtomis priemonėmis atvykstame į Jūsų pasirinktą vietą, Jums tinkamu laiku.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Sukurk ir nuspalvink vėtrungėlę“

- Tikslas – supažindinti su Pamario krašto žvejų kaimų Kuršmarių vėtrungių raidos istorija, simbolių kalba. - Užsiėmimo metu mokiniai turės progą pamatyti kultūros centre eksponuojamas
medines vėtrunges (originalų kopijos, natūralaus dydžio). Sužinos apie Pamario krašto regionui būdinga Kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija. Pasirinkę vėtrungės šabloną, jį sukurs ir spalvins, išsineš įlaminuotą piešinį atminčiai kaip Pamario krašto simbolį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

SUTARTINIŲ SINTEZĖ

Moksleiviai diskutuos kokią reikšmę turėjo sutartinių garsažodžiai bei tarmišnių žodžių reikšmė tekstuose. Kultūros ir meno renginyje išgirs kaip senosios sutartinės skamba atliekamos
sutartinių giedotojų grupės "Sėdauta". Kolektyvas pademonstruos archeologinį baltiškąjį kostiumą IX-XII a., mokiniai plės akiratį, supratimą apie senuosius kostiumus jų skirtumus. Sužinos apie tyrinėtojų spėjamą sutartinių atlikimo paskirtį. Moksleiviai patirs praktiškai sutartinų skambesio vibracijų poveikį. Intravertiški moksleiviai galės patys savarankiškai išbandyti giedojimo būdus panaudodami asmeninius išmaniuosius telefonus. Kviesime moksleivius burtis po kelis giedoti sutartines formuosime bendravimą, susiklausimą tarpusavyje. Mokysimės atlikti vėlyvesnio laikotarpio kolektyvines sutartines.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Etninė kultūra

„Lino kelias“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su linų svarba lietuvių gyvenime, su linų auginimo ir apdirbimo papročiais. Pirmiausia mokiniams pasakojama lino istorija – legenda apie tai,
kaip merginą nuo velnio išgelbėjo. Dalyviai supažindami su smulkiąja lietuvių tautosaka, kurioje minimas linas. Vėliau pristatomas „lino kelias” – nuo sėklos iki audinio – nuo sėjos, ravėjimo, rovimo, atsiklojėjimo, vežimo į kluoną, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo, verpimo, audimo iki apdailos, skalbimo, balinimo, dažymo, lyginimo. Mokiniams suteikiama galimybė ir patiems išbandyti linų apdirbimo darbus, verpimo, audimo amatus. Skyriuje įrengti stendai, vaizdžiai iliustruojantys pasakojimus, sukaupta linų apdirbimo įrankių kolekcija, galima praktiškai juos išbandyti, pademonstruoti. Taip pat yra verpimo rateliai, audimo staklės, pasakojimo metu tiesiogiai demonstruojamas veiksmas, austiniai drabužiai, rankšluosčiai, staltiesės. Edukacijos metu dalyviai vaišinami juoda duona su sviestu ir kepintais sėmenimis. Siekiama, kad vaikai susipažintų su senosiomis lietuvių tradicijomis, susidomėtų tradiciniais amatais ir etnokultūra, juos puoselėtų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Kad tave zuikis subadytų!“

Keiksmažodžiai yra meno kūriniai, žmonių kūrybingumo išraiška. Jie labai įvairūs: Kad tau kelnėse ežys išdygtų! Kad tave šikantį sutrauktų! Kad tu aukštielnikas apsitriestum! Kūtvela
pasipūtęs. Rupūžė. Žaltys. Po ššššimts kalakutų. Žžžžalia rūta. Lysk tu vabalo blauzdon. Ot rūūūūkštele. Ot tu šuns pasturgali. Blet, šūdas, blemba, poxui,... Keiksmažodžiai gali būti vartojami skirtingais tikslais: siekiant įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų išraiška; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose, perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką. Taigi, keiksmažodis – tarsi kalbos druska. Šiandieninio gyvenimo realija yra tokia, kad necenzūrine kalba kalbantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Tai priklauso ir nuo socialinės terpės, ir nuo išsilavinimo lygio, vidinės kultūros. Lietuviškų keiksmų retai beišgirsi, vyrauja „riebūs“ rusiški, dažnai susiję su lytiniais organais, lytiniais santykiais, nepadoriu elgesiu ir pan. Pastaruoju metu itin sparčiai plinta ir necenzūriniai angliški žodžiai. Dažnai nesusimąstoma, kodėl, kokiu tikslu keiksmažodžiai vartojami. Tiesiog vos ne po kiekvieno žodžio įterpiamas keiksmažodis tampa „vaizdingos“ kalbos dalimi ir būtinybe. O kokius keiksmažodžius ir kodėl vartojate jūs?
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Rugio šiaudo spindesys"

Edukacinės programos tikslas sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produktų: šiaudinių girliandų, šiaudinių žvaigždžių,šiaudinių eglutės žaisliukų ir šiaudinių sodų rišimo
tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Edukacinės programos metu dalyviai supažindinami su senuoju šiaudinių sodų rišimo amatu, tradicijomis ir svarba mūsų kultūroje. Mokoma gaminti šiaudinį angeliuką, paukščiuką arba saulute puoštą šiaudinio sodo elementą- reketuką (pasirinkus vieną iš jų).
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kai dangus nusileidžia ant žemės"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su senoviniu lino apdirbimu: linų rūšimis, sėja, linų rovimo, karšimo, mirkymo, klojimo, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo darbais. Išryškinamos
bendruomeninės darbų tradicijos: linarovio, linamynio, linabrukčio talkos, verpimo vakaronių paprotys. Išryškinamos tradicinės kultūros vertybės: darbštumas, pareigingumas kantrybė. Aptariamas linų pluošto naudojimas tradiciniame valstiečių ūkyje. Demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai. Aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse. Sekamos sakmės „Deivės verpėjos“, „Lino kančia“. Didesnis dėmesys skiriamas jaunimo bendruomeninėms tradicijoms – patalkių vakarėliams, kuriuose jaunimas šoko, dainavo, ėjo ratelius, vaišinosi, žaidė žaidimus, sprendė jaunimo bendruomenės problemas, turėjo progą parodyti savo jėgą, vikrumą, sumanumą. Naudodamiesi autentiškų įrankių kopijomis, moksleiviai išbando įvairius linų apdirbimo darbus: karšia, kulia, mina, bruka, šukuoja, verpia. Einami smagūs jaunimo patalkių vakarėlių rateliai „Pasėjau linelius“, „Linelius roviau“, „Auskim, sesutės, abrūsus“. Moksleiviai ragauja linų sėklų.
Rodomi įrašai: 21 - 30440