Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Devyni amatai, dešimtas badas“

Edukacijos metu lankytojai supažindinami net su trimis amatais ir jų istorija. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio
gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programos metu pristatoma trijų amatų edukacija: keramika, vilnos vėlimas, gaminiai iš odos. *Mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Praktinės veikos metu mokiniai lipdo molinius varpelius, virvelinės technikos dubenėlius, lėkštutes, pieštukines ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus. Keramikos gaminiai mokiniams pristatomi (nemokamai) po mėnesio išdegti į jų mokymosi įstaigą. *Vilnos vėlimo edukacinė programa. Programos metu supažindiname su vilna, paaiškiname, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, paaiškinsime daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna? Kokie yra vėlimo būdai? Kokiais atvejais kuris yra naudojamas? Vėlimo priemonės ir įrankiai. Po tokių pagrindinių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas veliantis, pereinama prie praktikos. Veltinio karoliuko darymas šlapiuoju būdu, įvėlimais, spalvų maišymas. Vilnos sudėliojimas, vėlimas, pjaustymas. Užsiėmimo metu nuveltus karoliukus ir suktinukus galėsite naudoti papuošalų gamyboje. Mūsų edukacinėje programoje supažindinama su dviem vilnos vėlimo būdais – sausuoju ir šlapiuoju. Oda – tai nuostabi natūrali medžiaga, kurios savybės leidžia ne tik naudoti ją įvairios paskirties gaminiams, bet ir kurti dekoratyvinius, meniškus, įdomius darbus. Šio edukacinio užsiėmimo metu susipažįstama su: odininko amatu, odos apdirbimo technologija, odos pritaikymu buityje. Moksleiviai pasigamina odinį knygų skirtuką.
Muzika, Etninė kultūra

PASAKA (eko-folk muzikinė kūrybiškumo skatinimo programa)

…. seku seku pasaką – vilkas rijo ašaką… - taip dainuodami aktoriai - klajojantys muzikantai atsiduria stebuklingoje girioje tarp Šventaragio slėnio ir Vakarinio
aplinkkelio , kur žvėrys pasakas pasakoja! Ir ką gi papasakos šilo meška, ožys su ragais ligi dangaus, Gėda Pelėda ir kiti miško gyventojai? Kaip miško gyvenimą apdainuos aktoriai? Ar pavyks vaikams į girią nukeliauti? Ir Gėdos Pelėdos mįslę įminti? Tai pamatysite teatralizuotoje muzikinėje eko folk programoje „PASAKA“, kuris sukurtas pagal lietuvių liaudies daineles apie gyvūnus, kurias gyvai atlieka aktoriai, grodami įvairiais instrumentais, net ir senomis lietuviškomis kanklėmis, rekvizitui panaudodami išaugtus rūbus. Režisierius Žilvinas Ramanauskas. Dainuoja ir vaidina Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, muzikuoja Gediminas Žilys.
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai

Tikslas – kelti iš užmaršties bei populiarinti aktyvius tradicinius lietuvių liaudies žaidimus. Uždaviniai: 1. Ugdyti vaikų teigiamą požiūrį į savo tautos etninę kultūrą, jos
puoselėjimą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms. 2. Supažindinti vaikus su lietuvių liaudies aktyviais žaidimais, jų įvairove. 3. Suorganizuoti tradicines jėgos ir kitas individualias rungtis. 4. Suorganizuoti tradicines estafetes bei kitus lietuvių liaudies komandinius žaidimus. Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus, jų reikšmę mūsų tautai. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo bei kitų aktyvių lietuvių liaudies komandinių žaidimų . Naudojamos priemonės: lazdos, lentos, pagaliukai, kepurė, akmenukai.
Etninė kultūra

„Bitute pilkoji“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su senosios bitininkystės tradicijomis, bičių gyvenimo, produktų, jų naudos ir pritaikymo ypatumais. Edukacija prasideda nuo pasakojimo, kaip
Deltuvos miestelis yra susijęs su bitininkyste ir žinoma lietuvių rašytoja, filantrope Gabriele Petkevičaite-Bite. Vaikams pristatoma lietuvių tautosaka, susijusi su bitėmis, medumi, ir bitininkystės papročiai. Edukacijos metu iš gryno bičių vaško senoviniu būdu – ant dagčio – liejamos žvakės. Vaikai patys turi galimybę paliesti, pauostyti, net paragauti tikrų bičių produktų, prisidėti prie žvakių liejimo proceso. Edukacijos pabaigoje nulietos žvakės gražiai supakuojamos į lininį audinį ir padovanojamos dalyviams. Edukacijos metu žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai, rateliai. Siekiama, kad dalyviai susipažintų su lietuvių tradiciniais amatais, senaisiais papročiais, pamiltų juos ir puoselėtų.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių pamokėlė „Jurgeli, meistreli“

Edukacinės programos metu 1 – 4 klasių moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų. Įsitraukę į smagius ir judrius žaidimus vaikai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų, lavina dėmesį, vaizduotę, mokosi bendrauti, laikytis taisyklių, ugdo valią. Žaidimus ir ratelius lydinčių nesudėtingų dainelių mokymasis lavina atmintį, muzikinius gebėjimus. Vaikai dainuodami daineles mokosi koordinuoti kvėpavimą, dainavimą ir judesį. Žaidimai ir rateliai pratina vaikus pajausti bendrą ritmą ir darnią veiklą pagal dainos melodiją. Išmoktus žaidimus ir ratelius vėliau mielai žaidžia laisvalaikiu.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Programa „Linas rengia ir maitina“

Anot senų žmonių, „nei vienas augalas pasaulyje neiškenčia tiek daug kančių kaip linas, tačiau ir ne vienas augalas neatneša žmonėms tiek naudos, grožio ir laimės“. Patarlė sako, kad
linas – dengia, linas – rengia, linas – perša ir vestuves rengia. Senolių įsitikinimu, linas turi ypatingų galių kovojant su piktosiomis dvasiomis. Apie tai ir dar daugiau vaikučiai sužinos mūsų parengtoje programoje „Linas rengia ir maitina“. Tikslai ir uždaviniai: (1) supažindinti su lino istorija nuo sėmenų iki drabužių; (2) suteikti žinių, kada vartoti linų produktus – sėmenis ir linų sėmenų aliejų; (3) paaiškinti, kaip iš kieto stiebelio atsiranda švelnus lino pluoštas; (4) išmokyti pasigaminti lininių servetėlių. Programos metu dalyviai: pamatys trumpą spektakliuką „iš lagamino“, kurio metu sužinos apie lino vargus; susipažins su linu dainose, eilėraščiuose, patarlėse, minklėse; apžiūrės, kaipgi atrodo mūsų senelių taip vertintas linas kaip augalas, kaip pluoštas ir kaip maisto produktas; paragaus linų sėmenų, iš lino stiebelio pagamins lino siūlą; išbaidę piktą velnią, ragaus duonelės su linų sėmenų aliejumi, sužinos apie naudingąsias jo savybes; pasistiprinę kibs į darbus ir ilgam prisiminimui kiekvienas programos dalyvis pasigamins nepakartojamą lininę servetėlę. Pasiekimų aprašas: po veiklos dalyviai sugebės: pažinti linų sėmenis, nusakyti, kam jie vartojami ir kuo naudingi. Žinos, kad linas – augalas, iš kurio gaminami siūlai ir audžiamos medžiagos. Išmoks naujų žodžių ir įtvirtins girdėtus: sėmenys, stiebelis, lino galvelė, aliejus, spaliai, pluoštas, siūlai, medžiaga, audeklas. Gebės iš audinio skiautelės pešiojimo būdu pasidaryti rankdarbį. Mokės paniūniuoti aukštaitišką linų rovimo dainą. Dalyviai nesidrovės pasiūlyti savo pagalbos tam, kuriam nesiseka. Grupė taps draugiškesnė.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovės lietuvininkų gyvenimo būdas

Tai edukacija vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams. Edukacijos metu yra supažindinama su Mažosios Lietuvos krašto savitumu. Vaikai gali patikrinti savo žinias apie literatūros klasikus,
susipažinti su senovėje naudotais ūkio buities padargais, įtvirtinti istorijos žinias apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos apsijungimą, knygų spausdinimo būdą Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, krašto germanizaciją, I. Kanto kilmės istoriją. Vaikai turės galimybę išbandyti verpimą rateliu, virvių vijimą, sėmenų grūdimą, prūsiškų tekstų gotišku šriftu skaitymą, rašymą žąsies plunksna, mezgimą pirštais, bei atliks užduotį „Paliesk, užuosk, paragauk“. Be to, edukacijos metu moksleiviai turės galimybę susipažinti su muziejininko darbu: ieškos eksponato pagal aprašymą bei nustatys eksponatų vertę, tai gali padėti profesijos pasirinkime. Edukacijos pabaigoje atkoduojama dėžutės spyna, kurioje laukia siurprizai. Tad moksleiviai neįprastai susipažįsta su Mažosios Lietuvos gyvenimo būdu (tema įtraukta į lietuvių kalbos bei istorijos bendrąją programą 9-10 kl.) bei įgauna naujų įgūdžių bei potyrių.
Etninė kultūra

Stebuklinga kelionė į senolių vaikystės kaimą

Programos teminis planas vaikų grupei. Aukštaitiškoje sodyboje dalyvius pasitikęs šeimininkas rodo įvairios paskirties pastatus ir juose saugomus padargus, dalyviai aiškinasi ir mėgina
atspėti, kam jie reikalingi. Sodybos kieme žaidžiami senoviniai vaikų (piemenėlių) žaidimai, atitinkantys metų laiką. Dalyviams susibūrus į trobą, užsiėmimas tęsiamas prie jau iškūrentos krosnies ir užminkytos duonos. Šeimininkė pasakoja apie krosnį ir įrankius, rodo žarsteklį ir žarsto žarijas. Mokiniams pasakojama apie duonos kepimo papročius, jos ruošimą, sudėtines dalis. Rodoma, kaip ruošiamas raugas, – į molinį dubenį pilama stiklinė vandens, stiklinė miltų ir uždengus padedama šiltai. Šeimininkas su šeimininke pasakoja apie rugių kelią iki duonkubilio: sėją, pjovimą, kūlimą ir malimą. Rodomas rugių pėdas, įrankiai: spragilas, girnos, aiškinama, kaip dirbama su jais. Pagaliau rodomas duonkubilis su jau iškilusiu raugu – pasakojama apie duonos ruošimo ypatybes – minkymą. Mokiniai stebi, kaip tikrinamas krosnies karštis – beriami miltai ant pado. Iš krosnies iškasamos žarijos, mato, kaip su pušine iššluojamas krosnies padas. Šeimininkė atneša ližę, deda ant jos ajerų ir formuoja pirmąjį kepalą. Mokiniai mato, kaip pašaunamas kepalas, gali pauostyti ir paragauti nekeptos duonos. Paskui ir jie savo rankomis kiekvienas formuoja mažus kepaliukus – pagrandukus, kuriuos šeimininkė pašaus į pečių. Kol duonelė kepa, šeimininkas veda mokinius pas kaimo amatininkus. Programos dalyviai pažįsta kalvio, audėjo, medžio drožėjo, puodžiaus amatus, prisiliečia prie žaliavos, matydami, kaip ji čia pat virsta kaimo buityje reikalingu daiktu. Lankydami dirbančius amatininkus, dalyviai gyvai pamato, kaip audžiami įvairūs audiniai, kalamos vinys, drožiami šaukštai, lentelės, prieverpstės, lipdomi molinukai ar puodai. Mokiniai ir patys bando kalti geležį ar pasigaminti savo molinuką. Sugrįžusiems į trobą dalyviams šeimininkė primena senolių minkles ir jų aktualumą šiandien.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus tradiciniai amatai“

Uždaviniai: - mokiniams patraukliais ir priimtinais būdais suteikti žinių ir žadinti domėtis apie istorinius amatus; - supažindinti moksleivius su Vilniaus mieste gyvavusiais ir jau
atgaivintais istoriniais amatais; - pabrėžti tradicinių amatų kultūrinę reikšmę UNESCO globojamam Vilniaus senamiestyje. - suorganizuoti moksleiviams ekskursijas į profesionalių amatininkų dirbtuves, kuriose bus supažindinami su darbo įrankiais, naudojamomis medžiagomis bei pademonstruojami amato gamybiniai procesai; - organizuoti diskusiją, užduodant klausimų ir moksleiviams, ir amatininkams; - žinių pagilinimui apie amatus parengti užduotis ir kryžiažodį (užklasinės veiklos metu aptarti su mokytojais, namuose su tėvais, broliais, seserimis, giminaičiais, draugais); Edukacinio užsiėmimo metu teorinė Vilniaus istorinių amatų apžvalga vyks 30 min. ir po to valanda skiriama dviejų pasirinktų amatų dirbtuvių, priklausančių Vilniaus dailiųjų amatų asociacijai, lankymui. Paskaitos metu moksleiviai sužinos apie Vilniaus mieste gyvavusios amatininkystės priešistorę, cechus, apie dabartines Vilniaus amatininkų dirbtuves, susipažins su pačiais amatininkais. Dirbtuvėse apžiūrės jų sukurtus gaminius, įrengtas ekspozicijas ar tuo metu organizuojamas temines parodas. Amatininkai papasakos apie savo dirbtuves, su kokiomis medžiagomis dirba, supažindins su įrankiais ir pademonstruos amatų gamybos procesus, leis patiems moksleiviams išbandyti amatą. Rezultatai: Moksleiviai daugiau sužinos apie amatą, kaip apie profesinę galimybę ateityje bei kaip senieji amatai vertinami žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, esant naujų ir sparčiai besivystančių technologijų amžiuje.
Rodomi įrašai: 21 - 30435