Šiuo metu vyksta Kultūros paso sistemos atnaujinimo darbai. Kai sistema pradės veikti, informuosime elektroniniu paštu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dilgėlių marškiniai, laumės verpėjos ir kitos tikroviškos pasakos

Kodėl laumės vienoje pasakoje turi keistus vardus? Ar tikrai Elenytė galėjo suverpti dilgėles ir išausti iš jų broliams marškinius? Kada avys laksto nuogos? Smalsučių laukia
intriguojanti kelionė po pasakas ir pluoštus. Jos metu galima ne tik klausyti, bet ir žiūrinėti, čiupinėti, uostinėti, bandyti ir klausinėti. Tikrai bus įdomu sužinoti, kokioje medžio vietoje gyvena karna ir kodėl jos nesimato, kai medis auga, ar dilgėlė visada duria, ir kitas nepaprastas paslaptis. Moksleiviai pačiupinės ir išbandys net penkis mūsų senovėje nuo akmens amžiaus iki XIX a. naudotus pluoštus (linas, vilna, dilgėlė, kanapė, liepos karna), įvairius pluoštų apdorojimo, verpimo ir audimo įrankius, paklausys pasakos (o gal net galės ją ir suvaidinti), galės patirti audimo procesą žaisdami komandinį žaidimą ir patys nusivys lino ar liepos karnos virvelę, kurią galės panaudoti kaip apyrankę, priminsiančią įgytą patirtį ir žinias.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra"

Edukacinio užsiėmimo ,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra“ tikslas – pažintis su judaizmu. Tai puiki proga pamatyti autentišką Toros ritinį ir sužinoti kada ir kur Mozės Penkiaknygė
buvo gauta, kiek ir kokių Toros simbolių esama, kas yra Talmudas ir kodėl jis būtinas studijuojant Torą, kaip atsiranda naujas Toros ritinys, kada ir kaip jis yra skaitomas, kokios yra jo įnešimo į sinagogą apeigos ir kada ritinys būna laidojamas. Taip pat kalbama apie Toros ritinio gamybą, rašymą, puošybą, saugojimą, Toros dovanojimo šventę Šavuot ir jos prasmę. Užsiėmimo metu taip pat gilinamos žinios apie dekalogą arba Dešimt Dievo įsakymų. Kartu su edukatore ieškoma atsakymų į klausimus: kada ir kur jie buvo duoti? Kodėl Mozė gavo ne vieną, o dvi Toras? Kodėl Dievo įsakymų yra tik dešimt, nors pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių? Kokia bausmė gresia įstatymus pažeidus? Susitikimo metu taip pat kalbama apie skirtingas įsakymų rūšis ir tai, kaip įsakymus interpretavo žymiausi Toros komentatoriai. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai supažindinami su judaizmo simboliais, sužino žodžių jadas, talitas, teflinas reikšmes, patys bando pūsti šofaro ragą. Būdami istoriniame žydų bendruomenės pastate, matydami autentiškus eksponatus, užsiėmimo dalyviai sužino apie šią tautinę grupę, įsiliejančią į daugiakultūrį ir daugiakonfesį Lietuvos paveldą, praplečia savo žinias apie skirtingas religijas. Tokiu būdu ugdo toleranciją bei plečia kultūrinį sąmoningumą.
Kita, Etninė kultūra

Gamtos pažinimas. „Labas, Ąžuole!“

Edukacinė programa „Labas, Ąžuole!” vyks nuo pat kovo pabaigos iki vėlyvo rudens Dinozaurų parke Radailiuose Klaipėdos rajone. Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą,
padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais parke esančiais gamtos objektais. Grupes lydi edukatorius. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą objektą (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su gamta, istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto. Kiekviena užduotis juos supažindina vis labiau ir labiau su gamta, kultūra, ir kodėl reikia ją saugoti. Žaidimas suteikia vaikams smalsumo pojūtį, atradimų džiaugsmą ir gamtos pažinimą. Edukacijos metu bus pasitelkta vaikų sugebėjimas orientuotis aplinkoje, tikslo siekimas, fizinis aktyvumas. Programa pakankamai aktyvi, kad vaikai įsijaustų į savo vaidmenis ieškant užduočių ir jas atliekant. Formuojamas atsakingumas ir komandinis darbas. Edukacijos metu vyks medžių apkabinimas ieškant tinkamiausio medžio, pasisveikinimas su gyvūnais, su jais žaidžiant. Sakoma, kad būvimas su alpakomis yra stresinės terapijos dalis, atpalaiduojanti kūną ir dvasią. Stebėsime skruzdėlyno darbą, bičių darbą avilyje, ragausime daugybė bičių skanėstų. Taip pat grudų pagalba, gaminsime unikalius paveikslus. Dalyvausime viktorinoje „kieno ragai, kurio nagai.
Literatūra, Etninė kultūra

Sveikinimas iš Rašytojos namų

Edukacinio užsiėmimo metu vaikams bus pristatoma rašytojos B. Buivydaitės atvirukų-sveikinimų paroda iš muziejaus fondų. Vaikai galės susipažinti su rašytojai skirtais sveikinimais,
lyginti jų pagarbaus kreipimosi formules, linkėjimus rašytojai, bus aptariama, kaip adresato santykis su rašytoja nulemia sveikinimo tekstą. Programoje bus remiamasi B. Buivydaitės atsiminimų knyga „Pro vaikystės langą“: cituojamos ištraukos, kaip pati rašytoja, būdama maža mergaitė, su nekantrumu laukdavo laiškų iš savo tėvelio, kuris buvo išvykęs dirbti į tolimąją Pietų Afriką ir vėliau ten mirė. Edukatorė trumpai papasakos, kaip į Lietuvą atkeliavo pirmieji atvirukai iš Vakarų Europos ir Rusijos: panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidimo bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Laikui bėgant, populiarėjo rankų darbo atvirukai: piešti, su karpiniais, sausomis gėlytėmis, šiaudeliais ir kitais papuošimais. Remdamiesi paroda, vaikai aptars, ką sužinojo: kad atvirukai parenkami pagal adresatą ir šventę, tekstai kuriami, atsižvelgiant į sveikinamojo amžių, stengiamasi paminėti ką nors asmeniško, linkima laimės, veržlumo, svajonių išsipildymo, sveikinant vaikus, priduriama apie gerus pažymius ir gerą elgesį. Aptariama, kuo skiriasi sveikinimas, rašytas ranka ir kompiuteriu, sveikinimas ant pirkto ar paties daryto atviruko. Praktinėje dalyje vaikai kviečiami patys sukurti atviruką, jį dekoruoti, galvodami apie konkretų žmogų. Rašo sveikinimą, mokosi taisyklingai užrašyti adresą, datą, vietovę ir adresą ant voko, priklijuoti pašto ženklą. Sveikinimus skiria savo tėveliams, seneliams, mokytojams ar kitiems brangiems žmonėms.
Etninė kultūra

Rištinių lėlių dirbtuvės

Ar gali vaikui būti kas nors mielesnio ir šiltesnio už paties pasigamintą žaislą? Edukacijos "Rištinių lėlių dirbtuvės" metu dalyviai bus supažindinami su rištinių lėlių
istorija bei gamybos būdais. Vaikai ne tik pamatys skirtingų tematikų lėles, bet ir patys savo rankomis, naudodami tiek naujas medžiagas, tiek antrines žaliavas, seniausiu ir lengviausiu - rišimo būdu pasigamins po lėlę. Pagal poreikį vaikai turės galimybę susipažinti su smulkiąja lietuvių tautosaka - mįslėmis, pasakojimais ar pasižaisti Taujėnų kultūros namuose. Edukacija siekiama suteikti moksleiviams žinių ir įgūdžių patiems išmokti pasigaminti žaislą, pažadinti domėjimąsi senaisiais amatais ir taip turiningai bei prasmingai išnaudoti savo laisvalaikį, ugdytis saviraišką ir kūrybiškumą bei didžiuotis Lietuvos etnine kultūra.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Etninė kultūra

Lipdymo iš molio užsiėmimai vaikui grupėje

Praktinių užsiėmimų metu 3–4 klasių mokiniai susipažins su lietuvių keramikos seniausiais lipdymo būdais puodininkystėje, lipdytų švilpynių formomis, skirtingų rūšių molio savybėmis.
Bus mokomi nusilipdyti molinį indą ar molinę švilpynę senoviniu lipdymo būdu. Užsiėmimuose susipažins su tradicinės lietuvių keramikos amatu. Keramikos meistras suteiks pagrindines žinias, suformuos gebėjimus ir minimalius praktinius įgūdžius, kas suteiks supratimą apie tradicinės lietuvių keramikos formų, dekoro vienovę ir darną. Formuojant kultūrinius įpročius, padedama atsiskleisti kūrybinėms galioms bei pajusti kūrybos džiaugsmą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kretingos dvaro saldaininė

Kretingos muziejus kviečia į saldžią ir smagią edukacinę programą „Kretingos dvaro saldaininė“. Jos metu mokiniai sužinos paprastą receptą, kaip pasigaminti atlaidus ir miesto šventes
primenančius karamelinius saldainius. Programa prasideda pasakojimu, kad kadaise Kretingos dvaro grafas Aleksandras Tiškevičius prie dvaro buvo įsteigęs medaus, cukraus, sirupo ir saldainių gamybos įmonę „Šatrja“. Čia pagaminta produkcija prekiauta Kretingos mieste įkurtoje parduotuvėje. Yra žinoma, kad grafienė Sofija „Šatrijoje“ pagamintais saldainiais prekiavo ir pati Kretingos miesto aikštėje, o surinktos lėšos būdavo skirtos labdarai. Išlikusią saldainių pakuotę dalyviai patys galės pamatyti. Po supažindinimo su saldainių istorija, prasidės smagioji dalis. Mokiniai stebės karamelinės masė gamybos eigą, kuri yra „magiška“ ir greita, o paskui jau patys mėgausis procesu – raitys savo saldainius. Formų įvairovė priklauso nuo amžiaus ir kūrybingumo, tačiau ši veikla nepalieka nė vieno abejingo. Šis procesas yra gana greitas – vos spėjama išraityti savo kūrinius ir įkišti pagaliuką, jis sutingsta virsdamas tikru ledinuku. Ši programa neturi amžiaus cenzo, nes visi namo iki vieno iškeliauja šypsodamiesi ir nešdamiesi savo rankomis padarytus saldainius.
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Tikslas – ugdyti vaikų pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijas per senąjį lietuvių bitininkystės amatą. Uždaviniai – supažindinti: - su bičių gyvenimu, - su bičių teikiama nauda ir jų
produktais, - su aviliu, koriu, į kurį bitės „pila“ savo surinktą medų, duonelę, - su bitininko inventoriumi (dūmine, kaltuvu, medsukiu ir t. t.), - su seniausiu bitininkystės amatu – žvakių liejimu. Leisti patirti kūrybiškumo džiaugsmą. Ugdomos bendrosios kompetencijos – pažinimo ir asmeninė. Edukacija „Žvakių liejimas“ – tai veikla, kuri teikia relaksuojantį poveikį, nektaro ir pikio kvapas žmogų ramina, jis užmiršta nerimą, jaudulį ir tik jaučia didelį malonumo jausmą uosdamas svaiginančiai kvepiančius medaus korius, vašką. O nuo senų laikų žinomas bitininkystės amatas – žvakių liejimas. Su vaško žvake eidavo tuoktis, vaško žvakelės liepsna palydėdavo Amžinybėn. Nors žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis, šiuo amatu vertėsi nedaugelis. Ir tai greičiau buvo ne verslas, bet pomėgis. Žvakių liejikų buvo mažai, tačiau žvakės visada turėjo paklausą ir vertę. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai įgis žinių apie paslaptingą bičių gyvenimą, sužinos, kad žvakėms lieti naudojamas bičių vaškas. Taikomi metodai: žodiniai, vaizdiniai ir praktiniai. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie bites ir jų gyvenimą, susipažins su bitininko inventoriumi, taip pat savo rankomis nusilies tikro vaško žvakę. Vaikai turės galimybę prisiliesti prie tikro vaško, stebėti, kaip jis kaitinamas skystėja, kaip užpylus ant dagties sustingsta ir per 45 min. tampa žvake. Vaikams bus sudarytos sąlygos veikti savarankiškai (vaikai patys galės pilti vašką ant žvakių) ir mokytis iš kitų (visi sėdės ratu, todėl puikiai matys draugus, ką jie daro); bendrai dirbti, įveikti sunkumus, ugdyti mąstymo įgūdžius, reikšti nuomonę, mokytis kūrybiškumo.
Skulptūra, Etninė kultūra

Tautinio tapatumo išsaugojimas medžio drožyboje

Tikslas - Supažindinti moksleivius su tradicinio liaudies meno ir profesionalių menininkų kūrybos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje (naudojant skaidres), ieškoti menininkų
darbuose tradicinių liaudies meno elementų, sąsajų su unikaliu įvairių epochų tautodailės paveldu ugdant etnokultūros gebėjimus. 1. Pristatyti moksleiviams muziejaus kolekcijoje esančius liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbus. 2. Ieškoti sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus. Pasitelkiama multimedija. 3. Supažindinus moksleivius su tautinės tapatybės išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje dailėje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų moksleivius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo, lyginimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra naudojama multimedija, parodomas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Užsiėmimo pabaigoje vadovas žaisminga forma padės įtvirtinti įgytas etnokultūros žinias. Numatoma veikla: Pristatomi moksleiviams muziejaus kolekcijoje esantys įvairių laikotarpių liaudies meno kūrėjų sakraliosios tematikos darbai (naudojant skaidres). Ieškoma sąsajų, tradicinių liaudies meno elementų lyginant šiuolaikinių profesionaliųjų menininkų ir liaudies meno kūrėjų darbus pasitelkiant multimediją. Žiūrimas trumpas filmas „Kryždirbystė Lietuvoje“. Temos suvokimui atskleisti inicijuojama diskusija.
Rodomi įrašai: 21 - 30496