DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši lėlė tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Dailė, Etninė kultūra

Molinuko burtai

Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Keramikos edukacijos metu mokiniai pasijus kūrėjais. Susipažins su keramikos raida, įvairiais
molio lipdymo būdais, dekoravimo būdais. Per praktinę veiklą pažins keramikos amatą. Patys nusilipdys originalų molinuką, kurį vėliau galės panaudoti kaip praktinį daiktą, dovaną artimam žmogui arba namų dekoraciją. Visas procesas vyks kūrybinėje aplinkoje, nejučia atsipalaidavę vaikai pajus molinuko burtus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasėjau grikį...

Pietų Lietuvos gyventojams grikiai nuo senų laikų buvo labai svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Iš grikių gaminti gardūs,
kvapnūs patiekalai, o liaudies medicinoje taip pat be jų neapsieita. Edukacinės programos metu kepama ir vaišinamasi tradiciniu dzūkišku patiekalu – grikine babka. Dalyviai supažindinami su senaisiais grikių apdirbimo įrankiais, naudodami muziejuje turimus eksponatus dalyviai praktiškai išbando tradicinius grikių kelio darbus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Dailė, Etninė kultūra

,,Molis- žemės brolis"

Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, gaminių degimo būdus, supažindinami su muziejuje saugomais archeologinės
keramikos pavyzdžiais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Sužinosite molio rūšis, gamybos procesus, iš arti apžiūrėsite jau pagamintus keramikos dirbinius. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas - skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas. Suteikiami visi darbui reikalingi įrankiai ir medžiagos, tad tereikia atsinešti tik gerą nuotaiką. Keramikiniai gaminiai išdžiovinami ir išdegami (kad būtų ilgaamžiai.) Po edukacijos darbai išdžiovinami,išdegami ir gražinami gamintojams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kuršių genties gyvosios istorijos pamokos, panaudojant interaktyvų pristatymą

Gyvosios istorijos pamokos apie vikinginio periodo kuršių gentį, jos gyvenseną, drabužius, papuošalus bei ginkluotę. Interaktyvus istorinių artefaktų rekonstrukcijų pristatymas.
Rodomi įrašai: 21 - 30539