Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Karamelinių saldainių gaminimo edukacinė programa

Edukacinės programos tikslas sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produkto karamelinių saldainių gaminimo tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Programos metu
dalyviai supažindinami su karamelinių saldainių gaminimo amato ištakomis ir tradicijomis. Edukacijos metu dalyviai stebi karamelės gaminimo procesą. Degustuoja karamelę, o iš pagamintos karamelės masės patys formuoja saldainius, juos dailiai supakuoja ir išsineša.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Protėvių virtuvė

Edukacijos metu mokiniai per interaktyvų dalyvavimą susipažins su mūsų protėvių baltų virtuve. Pirmiausia atvykusius vaikus pasitiks senovinio kaimo šeimininkai. Visus dalyvius aprėdę
senoviniais rūbais, kartu su vaikais leisis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programa bus pristatoma patraukliai, aiškiai ir konkrečiai planuojant programos struktūrą (sužaidybinta teorija, praktinė pažintis, praktinis kūrybinis procesas ir aptarimas), ja bus siekiama praplėsti dalyvių kultūrinį akiratį (teorinė dalis), suteikti vaikams erdvę saviraiškai per patyriminę veiklą (kūrybinis procesas). Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Programos priemonės. Veiklos bus vykdomos muziejuje „Vikingų kaimas“. Edukacinė erdvė įrengta gamtoje, jaukiuose senoviniuose namukuose ir žaliosiose klasėse. Edukacijos veikloms išnaudojamos visos gamtinės erdvės – šalia tekanti upė, tvenkinys, pievos. Edukacinės priemonės: grūdai, miltai, girnos, lauko virtuvė, senoviniai puodai ir keptuvės, arbatžolės, medus, senoviniai drabužiai, senoviniai moliniai ir mediniai indai ir pan. Programos įgyvendinimo planas. 1. Sužaidybinta pažintis su protėvių maistu. Edukatorius pasakoja interaktyvias istorijas apie to laikotarpio gamintų patiekalų kilmę ir reikšmę, mokiniai sužino, kokį maistą žmonės valgė, kaip jį gamino ir saugojo.
Literatūra, Etninė kultūra

Seni daiktai prabyla

Užsiėmimo metu yra galimybė pažinti, kaip senojo kaimo buityje mūsų proseneliai, seneliai malė grūdus girnomis, sijojo miltus sietu, vandens kibirus nešė su naščiais, bulves skuto
medinėje bulvių skutimo mašinoje ir lininius marškinius lygino kočėlu. Dabartyje apie naudotus senuosius namų apyvokos daiktus galima tik klausytis pasakojimų, o šio užsiėmimo metu mokiniai turės galimybę juos liesti, apžiūrėti, kai kuriuos pabandyti naudoti. Apsilenkę sąsiuvinį laikraščiu, atliks užduotis – mins mįsles apie daiktus ar Etnografijos ekspozicijoje suras daiktus pagal jų aprašymus.
Etninė kultūra

Rankų darbo muilo paslaptys

Užsiėmimo metu išgirsite muilo atsiradimo ir naudojimo istoriją. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamins muilą, kuris kiekvieno bus skirtingas - patys pasirinks formas, mėgstamus
kvapus, nudažys natūraliais dažais ir dailiai supakuos dovanai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Minkysim, puodynėlę lipdysim (5–10 kl. mokiniams)

Tradicinė puodininkystė - svarbi ir be galo įdomi lietuvių etninės kultūros dalis, į kurią ir gilinsimės edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė
dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Pažintį su puodininkystės tradicijomis pradėsime tyrinėdami vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas: gilinsimės į indo formas, pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikelsime laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėsime muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažinsime su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Grupę įtraukiančios diskusijos metu analizuosime indų paskirtį, lipdybos būdą, tradicinį dekorą. Didžioji užsiėmimo dalis skirta praktinei lipdybai: kiekvienas dalyvis iš lipdo ir dekoruoja puodynėlę. Lipdymui naudojamas raudonas molis. Skirtingai nei pradinių klasių mokiniai, šios amžiaus grupės dalyviai puodynėles formuoja apjungiant 2 lipdybos būdus. Siekiama kuo geresnės lipdymo kokybės: suformuoti puodynėlę, išlaikyti vientisą sienelių storį. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas, aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Etninė kultūra

Lino kelias iki staklių

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su ilgu lino virsmo iš augalo į audinį keliu. Uždaviniai: (1) papasakoti apie linininkystės tradicijas Lietuvoje; (2) supažindinti su linų
auginimo ir apdirbimo darbais, žaliavomis ir jų panaudojimu. Programos vadovė pasakoja apie linų sėjimą, linų auginimą, jų priežiūrą, panaudoja su linų darbais susijusius terminus, įterpia tautosakinių dalykų: pasakų, posakių, patarlių, mįslių apie liną. Klausydamiesi dainų apie liną vaikai imituoja lino darbų judesius ir įsimena darbų ciklą. Pasiklausę ir pasimokę žaisdami vaikai bando apdoroti linus tradiciniais įrankiais ir technika. Parodžius, kaip buvo linai kuliami, duodama pabandyti kulti su kultuvėmis. Rodomas linų mynimas. Vaikai su mintuvais išsimina linų saują: stengiasi gerai išminti, kad linai liktų be spalių, švelnūs. Po mynimo linus pabando išbraukti. Kai linai išbraukti, jie šukuojami. Mokiniai pabando išmokti linus ir iššukuoti. Kai šukuojant linus iškrinta pakulos, iš jų mokiniai pabando nuvyti virvę. Taip pat mokosi verpti rateliu, austi. Sužinodami apie tokį lino – augalo kelią, nejučia suvokia ir lino reikšmę protėvių buityje ir kultūroje. Papildoma metodinė ir vaizdinė medžiaga: panaudojami dainų apie liną įrašai, panaudojami tikri linų apdorojimo įrankiai ir technika, krašto audėjų darbai: prijuostės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės ir kt., A. Razmislavičienės knygelė „Dienos darbeliai – plonos drobelės“ („Lututė“, 2005 m.).
Etninė kultūra

„Taip skamba Suvalkija“

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Taip skamba Suvalkija“ yra skirtas įvairaus amžiaus tarpsnio mokiniams: 1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. Trukmė – 90 min. Užsiėmimo metu mokiniai įgis žinių
apie įvairias Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono folkloro rūšis. Klausant, stebint, analizuojant ir atliekant tautosakos kūrinius, mokiniai bus skatinami įsigilinti į žmogaus ir gamtos darnos dėsnius, ugdoma pagarba lietuvių ir kitų tautų tradicijoms, papročiams. Lavinsime dainavimo, grojimo tradiciniais muzikos instrumentais (kanklėmis, armonika, lamzdeliu, basedle) gebėjimus. Ugdysime mokinių kūrybiškumą, vikrumą, ištvermę, žaidžiant etnožaidimus ir šokant tradicinius šokius. Remdamiesi tradicinio folkloro atlikimo principais, skatinsime mokinius ieškoti kūrybiško, savito, šiuolaikiško, netikėto folkloro atlikimo. Mokiniai įgis etninės kultūros žinių, pasitikėjimo savo jėgomis, plės akiratį ir pasaulėžiūrą; lavins muzikinę klausą, atmintį, koordinaciją, sceninės kultūros, solinius ir ansamblinius etnomuzikavimo gebėjimus.
Etninė kultūra

Bitelė ratuota

Edukacinis užsiėmimas „Bitelė ratuota“ skirtas 1–12 klasių moksleiviams. Šio užsiėmimo tikslas – supažindinti moksleivius su bitininkystės ir žvakių liejimo tradicija Lietuvoje, patiems
praktiškai išbandyti žvakių liejimą. Arklio muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, supažindina su sodybos aplinka, būdingais pastatais ir pasiūlo atrasti ir atpažinti bičių namelį – avilį, susipažįsta su bičių šeimos gyvenimu, aptaria žmonių ir bičių gyvenimo bendruomenėje panašumus ir skirtumus. Susirinkę į trobą programos dalyviai susipažįsta su avilyje bičių gaminamais produktais (vaškas, medus, pikis): juos uodžia, liečia, ragauja, kalbasi apie įvairių produktų panaudojimą. Aptariama, kokie apšvietimo elementai yra šioje sodyboje, kur naudotos žvakės. Kalbama apie žvakių atsiradimo istoriją, apie žvakių panaudojimo galimybes įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių, apeigų metu. Su vyresniais gilinamasi į simbolinę, ritualinę žvakės ir šviesos reikšmę. Pasakojama apie Lietuvos kaimuose naudotus žvakių liejimo būdus. Aptariamos žvakių gamybos priemonės ir medžiagos. Dalyviai išsamiau supažindinami su vašku ir jo savybėmis. Pristatomi įrankiai ir priemonės, atliekami bandomieji ir pavyzdiniai liejimai. Išbandžius, kiekvienas lieja savo žvakę. Baigus darbus vyksta užsiėmimo, naujų patirčių aptarimas, dalinamasi, trumpai įtvirtinamos įgytos žinios.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai

Mokiniai apžiūri Vaikų bibliotekos pirmojo aukšto lubų ir sienos įkurdintą dailininko Artūro Aliuko kūrinį „Pasaulio modelis“, padovanotą 1988 m. Tai Lietuvos kunigaikščių antspaudai,
baltų runos, baltiški mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinė simbolika, zodiako ženklai ir kt. Paaiškinama, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Yra galimybė pavartyti du albumus, į kuriuos autorius yra sukėlęs „Pasaulio modelio vaikams“ simbolius. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimą, mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais, nepatekusiais į „Pasaulio modelį vaikams“, bei bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Edukacijos lankytojai kviečiami atlikti ir praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis sukurti vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristatyti piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas.
Etninė kultūra

Audimo staklėmis edukacija

Audimas - tai ne tik tavo striukės ar marškinėlių prekės ženklas. Kas yra audimas? Kodėl žmonės ausdavo anksčiau? Kaip tai darė? Ką audė? Kokie audinių raštai ir kokios spalvos yra
būdingos lietuviams, Lietuvos etniniams regionams? Ar audimu yra užsiimama ir šiais laikais? Kaip tai daroma? Ką galima išsiausti? Kaip audiniai pritaikomi mūsų kasdieniniame gyvenime? Ateik ir sužinok visus atsakymus ir dar daugiau! Prisiliesk prie vieno seniausių ir garbingiausių lietuvių amato, t.y. audimo - išdrįsk atsisėsti į autentiškos konstrukcijos audimo stakles ir išmėgink save audžiant staltiesėlę, takelį, kilimėlį ar kitą produktą. O gal patiks ir norėsi austi toliau?
Rodomi įrašai: 301 - 310498