Kita, Etninė kultūra

Ką ošia Dviragis

Programos turinys: 1. Įvadinė dalis. Bendro projekto ,,Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“ pristatymas. Interaktyvaus ,,kilimo“ pristatymas, demonstravimas, mokymas skenuoti išmaniuoju
įrenginiu ir atlikti užduotis. Trukmė – 5 min. 2. Edukacinis pasakojimas apie Lietuvos ežeringą Rokiškio kraštą, Dviragio ežero geografinius duomenis. Pasakojant apie ežerą ir jame esančią Lietuvos didžiausią salą, kur įsikūręs Salų miestelis, demonstruojama filmuota medžiaga iš https://www.youtube.com/watch?v=kcPPCepRSXk Trukmė – 5 min. 3. Remiantis pasakojamąja tautosaka ir kita informacija, pristatomi padavimai apie ežerą ir jo kilmę. Trukmė – 10 min. 4. Skaidrių demonstravimas. Kadangi ežere sugaunama 14 rūšių žuvų, parengta viktorina ,,Ar pažįsti jas?“. Trukmė – 10 min. 5. Užsiėmimo metu galima panaudoti judrius piemenukų pamėgtus žaidimus ,,Gandras ir varlės“ ir ,,Tinklas ir žuvys“. Žaidimas ,,Gandras ir varlės“. Trukmė – 10 min. 6. Kūrybinis užsiėmimas „Saginės žuvys“: vaikai, naudodamiesi turimomis priemonėmis, atlieka kūrybinę užduotį. Trukmė – 20 min.
Kita, Etninė kultūra

„Išgirsk miško pasaką“

Išgirsite, kaip senovėje žmonės bendravo su gyvąja aplinka; sužinosite, kokius gyvūnus galima sutikti miške, susipažinsite su jų gyvenimo ypatybėmis. Išmoksite pažinti miško medžius, jų
sėklas. Paklausę paukščių giesmių, mokysitės nustatyti, kokio paukščio balsą girdėjote, jį pamėgdžioti. Savomis akimis pamatysite krašto gyvūnus ir paukščius. O trumpiau – visi kartu seksime žalią pažinimo pasaką.
Etninė kultūra

„Kai tavo rankose šienas atgyja“

Išgirsite pasakojimą apie vieną iš senovinių amatų – rišimą iš sausų augalų, kurių galima prisirinkti pievoje. Padedami edukatorės, iš šieno surišite figūrėlę, žaisliuką ar kompoziciją.
Kita, Etninė kultūra

Knyga - praeities ir dabarties liudininkė

Edukacinio užsiėmimo metu 2 – 4 klasių mokiniai susipažins su muziejaus ekspozicijose ir fonduose esančiomis knygomis, rankraščiais, jų kopijomis, interaktyviais ištekliais, galės juos
stebėti, vartyti, skaityti, palyginti, suprasti, kad knygos yra istorijos liudininkės - aktualus, saugotinas, besikeičiantis, įdomus praeities žmonių kultūrinis palikimas. Įgytą patirtį ir žinias reflektuos minčių žemėlapyje įrašydami (arba sudėliodami iš duotų apibūdinimų) 3 skirtingų knygų panašumus ir skirtumus. Kūrybinėje muziejaus dirbtuvėlėje, įmindami mįsles apie knygą, raštą, atkoduos jų raktinius žodžius, po to patys kurs mįsles edukacijos tema ir jose užkoduos asmeniškai aktualius knygų požymius. Edukacijos patalpoje sudarysime sąlygas mokiniams pasijusti senovės raštininkais, tušu su žąsies plunksnomis užrašančiais ant sendinto liniuoto popieriaus juostų savo sukurtas ar edukatorės pasiūlytas mįsles ir jas iliustruojančiais. Baigę kūrybinį darbą pasidalins įspūdžiais, emocijomis, pristatys vieni kitiems sukurtas ritinines mįslių knygutes, kurias, perrištas vytine juostele, išsineš atminimui. Šios veiklos ir jų metu įgytos patirtys integruojasi su pradinių klasių lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų ugdymo turiniu, stiprina mokinių nuostatą domėtis knygomis – praeities kultūros liudininkėmis, vertinti rašymą, skaitymą kaip asmeniškai ir visuomeniškai svarbias veiklas, norą mokytis dailyraščio, rašybos, pasitikėti savo jėgomis ir valia, kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą.
Dailė, Etninė kultūra

Gyvybės medis Žemaičių muziejuje „Alka“

Kultūrinė edukacija vyksta autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje. Tarsi laiko mašina nusikėlę į XIX a. pab.–XX a. pr. kaimą mokiniai teoriškai ir praktiškai pažįsta kaimo
buitį, gyvenimą, darbo ir namų apyvokos įrankius, reikmenis, suvokia jų reikšmę ir vertę tuometinio žmogaus gyvenime. Taip pat stebi autentišką skrynių, baldų, darbo įrankių dekorą, aiškinasi jo simbolių reikšmes ir paskirtį. Teorinė dalis. Dalyviai apžiūri ir aptaria įvairias medienos panaudojimo galimybes: - architektūroje (gyvenamųjų pastatų sienų, stogų, langinių konstrukcija, mažosios architektūros paminklai, tvoros, šuliniai); - trobos interjere (baldai, jų puošyba, indai); - darbo įrankių gamyboje (tekstilės, maisto ruošimo, žemės apdirbimo). Praktinė dalis. Dalyviai: - atpažįsta medienos rūšis; - stebi skiedrų pjovimo procesą, aiškinasi jų panaudojimą; - ant skiedros tapo gyvybės medžio motyvą.
Etninė kultūra

Velykų margučiai

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai bus supažindinami su Šventų Velykų reikšme, tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie Gavėnios laikotarpio prasmę; Verbų sekmadienį ir verbų
rišimą; demonstruojami verbų pavyzdžiai; pristatomi velykinio kiaušinio marginimo būdai bei raštų simbolika; žaidžiami velykiniai žaidimai (margučių ridenimas); supažindinama su atvelykio tradicijomis. Praktinės užduoties metu, skambant Velykų muzikai, mokiniai išmoks marginti kiaušinius karštu vašku. Edukacinė programa sukurs šventišką nuotaiką mokinių širdyse, padės suvokti Šventų Velykų prasmę žmonių gyvenime.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Tradiciniai amatai“

Programa skirta 1–4 klasių mokiniams. Tikslas – supažindinti su tradiciniais Lietuvos amatais (keramika, margučiai, šiaudinukai, pinikai, žvakių liejimas, odos dirbiniai, karpiniai);
atskleisti jų savybes ir bruožus užsienio šalių tradicinės kūrybos kontekste; ugdyti vaikų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sudaryti sąlygas kūrybinei veiklai. Uždaviniai: 1. Mokyti pasigaminti vieną pasirinkto tradicinio amato dirbinį. 2. Demonstruoti vaizdinę medžiagą (albumai, vaizdo medžiaga, tradicinių amatų dirbinių pavyzdžiai). 3. Mokyti analizuoti, vertinti ir įsivertinti savo ir kitų kūrybą. Programos trukmė 60 minučių. Programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje dalyviams bus pateikta vaizdinė medžiaga apie lietuvių ir kitų tautų tradicinius amatus. Praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinkto amato nedidelį autorinį darbelį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. bus surengta darbelių paroda-aptarimas. Sukurti darbai atiduodami autoriams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Žaislų istorija“

Tikslas – pristatyti žaislų istorijos raidą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Apžvelgti žaislų istorijos raidą pasauliniame kontekste. 2. Aktualizuoti žaislų ir
žaidimų reikšmės kaitą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. 3. Pristatyti tradicinių žaislų raidą Lietuvoje. 4. Įgytas žinias pritaikyti praktiškai gaminant senovinius žaislus. Žaidimai ir žaislai vaikams yra ne tik pasaulio pažinimo įrankis, bet ir viena iš svarbiausių jų mokymosi ir gyvenimiškos patirties priemonių. Mergaitės ir berniukai žaidžia dabar, žaidė ir anuomet, kai gyvavo pirmykštės bendruomenės. Kas buvo tie pirmieji žaislai, žadinę vaiko ir suaugusiojo vaizduotę, ugdę mažuosius ir ruošę suaugusiojo gyvenimui? Šio edukacinio užsiėmimo metu dalyviai ne tik susipažins su žaislo istorija pasauliniame kontekste, bet rekonstruotų, tradicinių žaislų pagalba pažvelgs ir į žaislo istoriją Lietuvoje, supras jo vietą etnokultūroje. Sužinos, iš kokių priemonių buvo gaminami žaislai senovėje, kokia buvo jų reikšmė ir paskirtis. Edukacijos metu žaisdami su rekonstruotais tradiciniais žaislais, analizuosime anų laikų žaislus, diskutuosime, kuo jie skiriasi nuo šiomis dienomis gaminamų žaislų. Lavinsime vaizduotę ir atkreipsime dėmesį į mus supančią aplinką, kalbėdami apie žaislus, pagamintus iš primityviausių priemonių (pagaliukų, pušų kankorėžių ir kt.). Žaidimai nuo seno turėjo didelę ugdomąją reikšmę vaikui. Jie keliavo iš kartos į kartą ir atkeliavo iki mūsų dienų. Užsiėmimo metu ne tik kalbėsime apie tradicinius žaidimus, bet ir juos žaisime. Praktinėje edukacinio užsiėmimo dalyje gaminsime senovinius žaislus. Bus galima rinktis iš trijų variantų: sukučio „vilkelio“, „ūžės“ arba senovinės lėlės iš skiaučių. Siektini rezultatai: kūrybingai puoselėti tautos kultūros tradicijas, ugdyti mokinius kaip vertybių saugotojus, kūrėjus ir tęsėjus.
Etninė kultūra

Kelmės kraštas: sakmės, etnografija, tarmė

Užsiėmimas vyks keliose Kelmės dvaro ansamblio vietose. Užsiėmimo metu vaikams papasakojamos penkios sakmės. Prie Kelmės dvaro vartų, žiūrint į Vilbėno tvenkinį ir išlikusį buvusio
dvaro malūno pastatą, Kelmės krašto tarme papasakojama sakmė apie tai, kaip vokietis į malūną važiavo, ir netoli Užvenčio (Kelmės r.) tekantį Kraujupio upelį. Vaikai klausinėjami, ar suprato, ar galėtų pakartoti atskirus sakinius ar posakius. Kelmės dvaro rūmuose mokiniai, apžiūrėję dvaro ekspoziciją ir išklausę sakmę apie Karklėnų dvaro poną, suvaidina tos sakmės pabaigą. Liaudies buities ekspozicijoje vedantysis tarmiškai šnekina dalyvius apie ten esančius etnografinius eksponatus bei apie prieš šimtą metų gyvenusio valstiečio rūpesčius ir darbą. Pasakojama sakmė apie ūkininką, nuvežusį į turgų parduoti užkulo. Kelmės dvaro rūsiuose, prietemoje klausomasi sakmės apie velnią, kuris norėjo į „veselę“ eiti. Užsiėmimo pabaigoje vaikų bus klausiama, ar šeimoje naudoja tarmiškus žodžius ar posakius. Teigiamai atsakiusieji gaus praktines užduotis. Paslaugos tikslas – ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, supažindinant juos su Kelmės krašto sakmėmis, tarmės ypatumais. Uždaviniai: - aprodant įvairias Kelmės dvaro ansamblio vietas interaktyviai pristatyti penkias Kelmės krašto sakmes, pasitelkiant vaizdines priemones; - vienos sakmės pristatymo metu įtraukti mokinius į vaidybinę interpretaciją; - diskutuojant apie tarmiškus posakius atkreipti dėmesį į bendrines ir tarmiškas kalbos ypatybes; - užsiėmimo pabaigoje įtraukti vaikus į diskusiją apie jų senelių tarmę, vartojamus tarmiškus žodžius ir posakius. Metodai ir priemonės: - informacijos pateikimas vartojant vaizdines priemones; - diskusija, lyginant skirtingas tarmes su bendrine kalba bei sakmės senumą; - darbas grupėse, kuriant vaidmenis sakmės interpretacijai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - bus susipažinę su Kelmės krašto sakmėmis, tarmėmis; - puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Kita, Etninė kultūra

„Kaip augalai pasaulį užkariavo“

Senajame pasaulėvaizdyje žmogaus santykis su gamta labai glaudus: žmogus neskiria savęs iš gamtinės aplinkos, jis jaučia sakralinį ryšį su gamtos objektais. Ilgaamžės kultūros raidoje
keitėsi senovės lietuvių pasaulėvaizdis. Edukacinė programa paskatins pažvelgti į mus supantį augalų pasaulį kitomis akimis. Edukacinėje programoje aiškinsitės gamtos paslaptis; pažinsite augalus iš sėklų; dalyvausite uoslės lavinimo mankštoje; išmoksite nustatyti medžių amžių.
Rodomi įrašai: 361 - 370420