Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Visus gyvūnėlius sunku apsakyti“. Pažinkime tradicinius lietuvių liaudies muzikos instrumentus

Užsiėmimo metu mokiniai susipažins su įvairiais tradiciniais lietuvių liaudies muzikos instrumentais, jų skiriamaisiais bruožais, techninėmis galimybėmis, klausys jais grojamų kūrinių.
Šiam edukaciniam užsiėmimui muziejuje yra pagamintas liaudies muzikos instrumentų komplektas, todėl praktinio užsiėmimo metu mokiniai gali patys pagroti įvairiais muzikos instrumentais, bandyti kurti lietuvių liaudies dainos „Siuntė senis ožką“ vokalinę instrumentinę versiją. Jos garso įrašą užsiėmimo pabaigoje dalyviai galės išklausyti ir įvertinti.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas Daraktorinė ir tarpukario mokykla

Mokiniai galės nukeliauti į slaptą daraktorinę mokyklą, pasėdėti tarpukario Lietuvos mokyklos mokinių suoluose, paskaityti senovinius vadovėlius, parašyti grifelinėse lentelėse,
parašyti su plunksna ir pan.
Etninė kultūra

„Piemenėlių buitis ir žaidimai“

4. Edukacija skirta 3 – 6 klasių moksleiviams. Pirmiausia pakomentuojama Etnografijos ekspozicijos vitrina apie piemenėlius, galvijų ganymą ir jų priežiūrą, vaikai supažindinami su
piemenėlių gyvenimu ir darbais. Antra edukacijos dalis – žaidimai. Tai ne tik piemenėlių, bet ir apskritai vaikų žaidimai – „Rags, rags, jaučia rags“, „Skrido žvirblis per ūlyčią“, „Aviža prašė gražiai pasėti“, „Pasėjau linelius...“ ir kt. Svarbu, kad vaikai įsimintų, kaip atrodo javai (bus parodyta žaidimų pradžioje), susipažintų per žaidimą su „lino kančia“. Yra dar vienas piemenų žaidimas. Kiekvienas piemuo turėdavo savo botagą, dažniausiai pagamintą iš karklo šakos, ir peiliuką. Su peiliuku ritmiškai kirsdavo per botagą ir sakydavo: „Kertu kertu kertolika, strazda vaikų penkiolika, ja ne tyk, paskaityk, strazda galva čakšt“. Ir iš tikrųjų suskaičiavę botage peiliuko paliktus rantus, rasdavo, kad jų yra penkiolika. Šiais laikais galima žaisti braukiant rašikliu brūkšnelius ant popieriaus lapo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”.

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo”. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir
kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite pas mus apsilankę ir paragavę atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai įgarsinto filmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtins atsakinėdami į edukatorės užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų lauks staigmenos. Degustacijos metu svečiams patiekiama dar dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių ir palyginti jų skonius. Edukacinės programos tikslas ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Mokiniai supažindami su pirmosiomis žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šalių šakočio analogais, jų gamin
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų džiaugsmas

Edukacinė programa vyksta gavėnios laikotarpiu. Gaspadorius su gaspadine savo „gryčioje“ lankytojams pasakoja apie Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir šv. Velykų papročius.
Pagrindinis pamokos akcentas – kiaušinių marginimas.
Etninė kultūra

Drožybos pamokėlė

Drožybos mokymų pamoka orientuota į 9 - 19 metų amžiaus moksleivius. Mokymų tikslas skirtas jaunimui lavinti etninės kultūros, liaudies tradicijų ir istorinio paveldo srityse. Glaustai
supažindinti su liaudies meno tradicijomis, papročiais, mažosios architektūros gaminiais, taikomosios ir vaizduojamosios dailės dirbiniais. Mokiniai turės galimybę ne tik praturtinti savo akiratį objektyviomis žiniomis bei informacija apie drožybos amato subtilybes, bet ir susipažins su darbo saugumo taisyklėmis, medžio drožimo įrankiais, darbui naudojamos medienos rūšimis, ir praktiškai galės pasigaminti laivelį iš pušies žievės, burzgulį, skraiduką, kalaviją, grybuką, paukštelį, šaukštą, mentelę, suvenyrą, papuošalą ar žaislą pagal Lietuvos ir pasaulio muziejų pavyzdžius. Ši praktika neabejotinai domina ir lavina jaunus asmenis, suteikia daug gerų emocijų, skatina domėtis istorija bei amato paslaptimis ugdo kultūrinį sąmoningumą, praplečia mokinių kultūrinį akiratį, suteikia naujų patirčių, ugdo kūrybingumą, kritinį mąstymą, bendruomeniškumą ir skatina savarankiškai domėtis šiuo amatu. Galimos pasirinkti temos skirtos vaikų ir jaunimo kultūriniam ugdymui - „Senieji mediniai žaislai“, „Tradicinė drožyba“, „Senųjų medinių indų sugrįžimas" ir kitos. Mokymus veda Algirdas Juškevičius nuolat rengiantis projektus, skirtus jaunimui lavinti etninės kultūros, liaudies tradicijų ir istorinio paveldo srityse.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Duonelė kasdieninė"

Duonelės kepimo edukacinę programą veda tradicinių amatų meistrė Miglė Dalgedaitė. Dalyviai iš pateiktos tešlos suformuoja duonos kepaliukus ir juos pašauna į krosnį. Kol duona kepa,
dalyviai supažindinami su duonelės keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo, su senolių duonos kepimo papročiais ir pagerbimo ritualais, šeimos tradicijomis, su senoviniais buities rakandais. Iškepti duonos kepalėliai ištraukiami iš krosnies, supakuojami ir išdalinami vaikams.
Kita, Etninė kultūra

Tradicijos ir inovacijos: kaip robotai padeda švęsti šventes

kaip mūsų tradicinės šventės susiję su robotais? Ar kiekvienai šventei galime sumodeliuoti jos simbolį? Visa tai sužinosite edukacijos metu. Pasidalinę į komandas ir pasitelkę „Kahoot“
viktorinas, vaikai pasikartos tradicinių švenčių papročius, sužinos įdomių faktų. Susipažinę su lego robotais mokysis ankstyvojo programavimo, iš lego detalių sukurs tam laiko metui aktualios šventės simbolį ar atributą. Už įvykdytas užduotis, vaikai gaus atvirojo kodo skaitmeninius ženkliukus. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Atmosferinis dangaus stebėjimas „SIGNALAI“

Renginio metu žiūrovai, užvertę galvas į žvaigždynus, įsiklausys į jais sklindančius signalus: skirtingi personažai žada rugpjūčio vėsa dvelkiantį filosofinį, poetinį ir, žinoma,
astronominį pasivaikščiojimą dangaus skliautais. Atmosferinio dangaus stebėjimo metu žiūrovus pasieks patys įvairiausi SIGNALAI - beliks juos priimti. Dangaus gidė pasirūpins, kad renginio dalyviai susipažintų su gražiausiais žvaigždynais ir juos apipynusiais mitais, o nakties fone pasirodantys personažai savo dialogais privers kitaip pažvelgti ne tik į dangų, bet ir į, atrodytų, seniai žinomas tiesas. “SIGNALUS“ gaudo ir išskirtinę atmosferą kuria režisierius Paulius Markevičius, žvaigždėtas istorijas dovanoja dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, kelionę žvaigždynais ruošia dangaus gidė Rūta Lovčikaitė, įgarsino aktoriai: Severina Špakovska, Julija Šatkauskaitė, Laurynas Jurgelis, Šarūnas Zenkevičius, Paulius Markevičius. Atmosferinis dangaus stebėjimas SIGNALAI sieks meninėmis priemonėmis įtraukti moksleivius į atradimo procesą: pagrindinių žvaigždynų atpažinimą, jų siejimą su graikų mitais ir padavimais bei istorinės - praktinės reikšmės suvokimą. Žiūrėjimas į dangų turi ir filosofinį aspektą, ypač svarbų šiuolaikinėje gyvenimo sampratoje ir darbo ritme, tai atskleidžiama per meninius intarpus. Akių pakėlimas į žvaigždėtą dangų, visatos didybės suvokimas leidžia kitaip pažvelgti į kasdienines problemas. Veikla vyks 1 valandą, apjungiant informacijos pateikimą ir praktinį dangaus objektų demonstravimą. Pati tematika (dangaus stebėjimas) yra patraukli moksleiviams, tai papildo įtraukiantis turinys ir realiu laiku žaliu lazeriu rodomi dangaus objektai. Esant poreikiui, po stebėjimo vyksta klausimų – atsakymų sesiją su dangaus eksperte. Paslauga – tik išvažiuojamoji, vyksta lauke, vietoje, kur matomas dangus (turėtų tikti mokyklų stadionai). Kadangi veiklų vykdymas labai priklausomas nuo oro sąlygų, bus parengtas alternatyvus variantas (salėje, su programa Stellarium).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Rodomi įrašai: 361 - 370502