Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai SVEIKI SVEIKI studijoje

Tikslas – kelti iš užmaršties bei populiarinti aktyvius tradicinius lietuvių liaudies žaidimus. Uždaviniai: 1. Ugdyti vaikų teigiamą požiūrį į savo tautos etninę kultūrą, jos
puoselėjimą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms. 2. Supažindinti vaikus su lietuvių liaudies aktyviais žaidimais, jų įvairove. 3. Suorganizuoti tradicines jėgos ir kitas individualias rungtis. 4. Suorganizuoti tradicines estafetes bei kitus lietuvių liaudies komandinius žaidimus. Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus, jų reikšmę mūsų tautai. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo bei kitų aktyvių lietuvių liaudies komandinių žaidimų . Naudojamos priemonės: lazdos, lentos, pagaliukai, kepurė, akmenukai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kalėdų eglutės šiaudiniai papuošalai

Sugrįšime šimtmečiu atgal, kai pirkti eglutei žaisliukų nebūdavo ir žmonės juos gamindavosi namuose iš paprastų priemonių. Pajusti tų laikų žaislų gamybos proceso subtilybes šiandien
kviečiame į edukacinę programą „Kalėdų eglutės šiaudiniai papuošalai“. Edukacijos metu pristatysime A. ir J. Juškų muziejuje sukauptą žaislų ir šiaudinių sodų kolekciją, supažindinti su Lietuvos ir kitų šalių Kalėdų eglutės puošimo liaudiškomis tradicijomis ir papročiais, jų sukūrimo aplinkybėmis, tipais. Šio užsiėmimo metu iš pasiruoštų medžiagų pasigaminsite sau norimos formos, dydžio šiaudinį žaisliuką. Edukacinis užsiėmimas vyksta visus metus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tradiciniai aukštaičių kaimo amatai

Edukacijos tikslas – supažindinti su tradiciniais XIX–XX a. I p. Lietuvos kaimo amatais, jų atsiradimo istorija, praktiniu dirbinių pritaikymu buityje. Edukacijos planas: 1. Edukatorius
trumpai supažindina su tradiciniais amatais, pristato puodžiaus amatą ir jo istoriją Lietuvoje supažindina su tradiciniais dirbiniais, jų gamybos būdais, puošybos elementais, supažindina su tradiciniais molinių indų gamybos būdais: lipdymu ir žiedimu, pasakoja kaip jie yra degami, kaip indai buvo puošiami, supažindina su ekspozicijoje esančiais keramikos dirbiniais, jų paskirtimi. 2. Audėja supažindina su audimo atsiradimo Lietuvoje istorija, pristato pagrindines priemones, verpimo ratelį ir audimo stakles, demonstruoja audimą staklėmis ir paaiškina audeklų raštų kūrimo techniką, supažindina su tradiciniais audiniais ir jų panaudojimu. Ekspozicijoje susipažins su Anykščių krašto audėjų darbais, sužinos apie jų praktinę ir dekoratyvinę paskirtis, susipažins su įvairių laikotarpių kraičio skryniomis ir jų tipais. 3. Kalvis supažindina su kalvystės istorija, demostruoja žaizdro veikimo principą. Ekspozicijoje galės susipažinti su tradiciniais kalvio dirbiniais, stebėti kalvio darbą. 4. Edukacijos dalyviai supažindinami su medžio apdirbimo priemonėmis, tradiciniais gaminiais iš medžio, jų puošybos elementais. Ekspozicijoje dalyviai galės pamatyti įrankius medienai pjauti, obliuoti, tekinti. Sužinos, kaip medieną galima lenkti, kaip buvo gaminami ratai, rogių pavažos. Galės stebėti medžio drožėjo darbą, susipažinti su medžio dirbinių puošyba, jų praktiniu panaudojimu ir dekoratyvine paskirtimi. Užsiėmimo dalyviai pagilins žinias apie tradicinius lietuvių amatus, turės galimybę pamatyti audimo staklių, žiedimo rato, kalvės įrangos veikimo būdus, susipažinti su tradiciniais puošybos elementais ir jų kūrimo būdais. Edukacijos programa rekomenduojama kaip istorijos, dailės, technologijų pamoka netradicinėse aplinkose.
Etninė kultūra

Prosenelių vaikystė

Tikslas – supažindinti edukacinės programos dalyvius su XIX a. vidurio etnografine aplinka: gyvenamųjų namų statymo ypatybėmis, buities sąlygomis, buities rakandais, darbo įrankiais,
ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti XIX a. vidurio buities sąlygas su mūsų dienų buitimi, turtinti šnekamąją kalbą, lavinti kalbinę raišką. Uždaviniai, veikla: susipažinimas su buities rakandų paskirtimi, jų gaminimo būdais; grūdų malimas trinamosiomis ir sukamosiomis girnomis; linų sėmenų grūdimas piestelėje; žinių apie XIX a. vaikų užimtumą šeimoje (plunksnų plėšymas, mįslių minimas) įgijimas; žaidimas senoviniais mediniais žaislais; šnekamosios kalbos žodyno turtinimas (vėtyklė, piestelė, ližė, verpstė, rintė, greitakalbės). Metodai, priemonės: edukatorės pasakojimas, demonstravimas, aktyvi veikla, klausimai ir atsakymai. Dūminėje pirkioje saugomi buities rakandai, darbo įrankiai, grūdai, linų sėmenys, sūpuoklės, dekoruotas lankas arkliui, sertifikuoto medžio meistro A. Narkevičiaus pagaminti lavinamieji žaislai, Rokiškio krašto smulkiosios tautosakos kūriniai. Edukacinė programa „Prosenelių vaikystė“ vedama dūminėje pirkioje. Lankytojai supažindinami su šiuo XIX a. vidurio statiniu: kirviu tašyti rąstai, maži langeliai, be kamino, stogo danga. Pirkios viduje mokiniai susipažįsta su XIX a. vidurio etnografine aplinka: nuo dūmų aprūkusios sienos, gausybė įvairių buities rakandų, darbo įrankių, kuriuos dalyviai gali paimti į rankas, atpažinti jų gamybos būdą, paskirtį. Kiekvienas dalyvaujantis programoje gali malti grūdus sukamosiomis girnomis, grūsti linų sėmenis piestelėje. Supažindinant mokinius su darbo įrankiais akcentuojamas ne tik jų funkcionalumas, bet ir estetiškumas (ornamentuotos verpstės, lyginimo rintės). Mokiniai, susėdę aplink senovinį stalą prietemoje (uždegamos žibinčiaus balanos), plėšo plunksnas, mena mįsles, sako greitakalbes. Tai liudija vaikų užimtumą ir lavinimą šeimoje. Kai oras būna palankus, programos dalyviai kieme supasi, žaidžia judrius žaidimus.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis "Milžinas Mažylis"

Spektaklis 5-10 m. vaikams MILŽINAS MAŽYLIS pagal vaikų ir paauglių rašytojos Kotrynos Zylės pirmąją knygą MILŽINAS MAŽYLIS (2014 m.) Kviečiame vaikus kartu su mitiniu herojumi Milžinu
Mažyliu sukurti Lietuvos kultūrinį žemėlapį – istorinius objektus, po kuriuos vėliau bus galima ne tik pakeliauti teatro scenoje, bet ir drauge su tėveliais juos atrasti kelionių po Lietuvą metu! MILŽINAS MAŽYLIS – žinomos legendos, padavimai ir mitai apie Lietuvos krašto kultūros ir gamtos objektus – kaip atsirado Kernavės piliakalniai, Glėbo ežeras, Vokės upė, Plauskinių kaimas ar Kuršių nerija? Spektaklio herojus – Milžinas, kurį tėvai nusprendžia pavadinti Mažyliu. Jis kartu su tėvais gyvena netoli Vilniaus, tačiau toks gyvenimas jam atsibosta. Milžinas Mažylis leidžiasi į kelionę po Lietuvą, kurios metu susipažįsta su įvairiais mitiniais herojais. Spektakliu kūrėjai siekia pristatyti Lietuvos kultūrinį ir gamtinį žemėlapį, parodyti, kiek daug įdomių vietų, objektų čia esama, paskatinti vaikų norą keliauti, pažinti Lietuvos kraštą, o taip pat įtraukti į keliones ir krašto pažinimą ir savo tėvelius. Spektaklis pasakoja skirtingų objektų atsiradimą. Kiekvienas objektas – ar tai būtų medis, kalnas ar upė – turi savo istoriją. Spektaklio kūrėjai kviečia jas išgirsti ir kartu kurti Lietuvos mitinį pasaulį! Režisierė Eglė Kižaitė žinoma kaip spektaklių vaikams ir paaugliams kūrėja. Režisierei svarbus spektaklių edukacinis, socialinis aspektas: „Man norisi užmegzti dialogą su visuomene, edukuoti, sukurti socialinį estetinį reiškinį“, – viename interviu teigė menininkė. Eglė Kižaitė yra „Vėjų teatro“ įkūrėja. Šio teatro spektaklių pagrindinė tema – draugystė. Per ją yra skatinama susitapatinti su spektaklio personažu, ugdyti atjautą, empatiją, įsijautimą į kito išgyvenimus. Režisierė – Eglė Kižaitė Aktoriai: Danas, Karolina / Gabrielius Spektaklio metu kuriamas gyvas garsas
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Spektaklis „Bambeklis Bajoras“

Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras, vardu Boleslovas, vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo
pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis – iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą profesiją. Beeidamas per miestus ir kaimus, įveikdamas plačiausias jūras ir marias, užsukdamas į atokiausius kampelius Boleslovas sutinka įdomiausių bei keisčiausių žmonių, tačiau savo svarbiausio tikslo – tikrojo pašaukimo – jam niekaip nesiseka atrasti. Tik žingsniais išmatavus visą margą pasaulį ir sugrįžus į paliktą lietuviškąją žemę Bajorui tampa aišku – pats bajoriškiausias ir širdžiai mieliausias kraštas yra ne užjūriuose, o savame kaime su savo draugais bei kaimynais. Bambeklio Bajoro kelionė skamba dainomis, kurios iš vietos išjudins net didžiausius bambeklius, o spektaklio kūrėjai pažada – nė vienas žiūrovas nepaliks teatro salės be plačiausios šypsenos!?? Bambekliu Bajoru spektaklyje pavirstantis aktorius Jonas Šarkus sako:?„Šio spektaklio tema neša reikšmingą žinutę: bręstančiam žmogui labai svarbu domėtis, keliauti, ieškoti savęs ir savo vietos po saule, bet ne mažiau svarbu nepamiršti savo šaknų – branginti ir ieškoti gražių dalykų tave nuo vaikystės supusioje aplinkoje, žmonėse, šalies kultūroje bei tradicijose, kurios tave užaugino tokį, koks esi.”
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Bitės liemuo, lino gelmuo"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su bitininkystės verslu, bendruomeniniu Lietuvos kaimo papročiu – bičiulyste. Pristatoma drevinės bitininkystės raida, avilių rūšys: kelminiai,
šiaudiniai, rėminiai aviliai. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su bičių šeimos struktūra, jos narių funkcijomis, gyvensena, bičių motinėlių spalviniu žymėjimu. Demonstruojama video medžiaga apie bites: bičių motinėlę, bites darbininkes ir tranus. Tyrinėjami bičių produktai: žiedadulkės, bičių pikis, bičių duonelė, vaškas, medus. Mokiniams duodama paragauti kažkurio bičių produkto: žiedadulkių ar bičių duonelės, spėjami jų pavadinimai, akcentuojama jų nauda žmogui. Moksleiviai supažindinami su tradicinės kultūros apšvietimo priemonėmis: demonstruojamas žibinčius, žibalinės lempos, žibintai, žvakės. Išryškinamos apeiginės žvakių funkcijos. Didesnis dėmesys skiriamas diskusijai apie apie bičių svarbą žmonijai, apie žmogaus vykdomą veiklą ir jos padarinius vabzdžiams: naudojamų chemikalų žalą bitėms, jų poveikį reprodukcinei, bičių nervų sistemoms.
Dailė, Etninė kultūra

Angelas iš linų pluošto

Tikslas – supažindinti su tradicinio liaudies meno kūriniais – angelais, menininkų sukurtais panaudojant natūralias medžiagas: šiaudus, linų pluoštą, vyteles, medį, molį, akmenį.
Įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį mąstymą, susikurti savo angelą iš linų pluošto. Uždaviniai: 1. Supažindinti (naudojant skaidres) su muziejaus eksponatais – angelais, pagamintais iš natūralių gamtinių medžiagų. 2. Pasitelkiant multimediją, mokiniams pristatyti tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. 3. Inicijuoti diskusiją siekiant palyginti lino panaudojimą anksčiau ir dabar gaminant iš jo produktus, skirtus maistui, gydymo reikmėms ir aprangai. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, iš linų pluošto pasigaminti angelą. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apžvelgiant lino kelią, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai susikuria angelą iš linų pluošto ir lininio audinio. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu pristatysime (naudojant skaidres) muziejuje esančius eksponatus – angelus, pagamintus iš natūralių medžiagų: šiaudų, linų pluošto, vytelių, medžio, molio, akmens. Vaikai galės ne tik apžiūrėti, bet ir rankose palaikyti labiausiai patikusius atsivežtus ekspozicijos angelus. Pasitelkę multimediją, mokiniams pateiksime medžiagą apie tradicinį lietuviško lino paruošimo kelią nuo augalo iki lininio audinio. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – angelą iš linų pluošto ir audinio.
Rodomi įrašai: 371 - 380502