Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Duonos kepimas“

Žaliūkių malūnininko sodyba – etnokultūros, tradicinių papročių, edukacinės veiklos ir pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Sodyboje 2011 m. atkurta malūnininko troba,
restauruotas vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys – Žaliūkių vėjo malūnas. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, o kasdienybę paįvairina švenčiamos lietuvių kalendorinės šventės. Žaliūkių malūnininko sodyboje visus metus netrūksta turiningų veiklų. Sakoma, jog duonos skonis – tai gyvenimo skonis. Norinčius sužinoti, koks jis, maloniai priima šventiškai nusiteikusi gaspadinė – kiekvieno edukacinio užsiėmimo metu kepama kvapni, natūraliai subrandinta, ruginė duonelė. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, lankytojai išgirsta pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužino valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, kiekvienas padaro ir kepa savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, ragauja duonelę, užteptą sviestu ir pabarstytą maltais linų sėmenimis ar kanapėmis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip gimsta skudutis

Dalyvausite įtraukiančiose susikaupimą, mąstymą, pojūčius ir kūrybiškumą lavinančiose tikrose garsų dirbtuvėse ir sukursite vieną iš tautinės muzikinės raiškos ženklų – skudutį - bei
išmoksite išgauti sudėtingesnę muziką tobulindami pasigamintą skudutį. Išmoksite parinkti įrankius ir geriausią ruošinį skudučio gamybai. Pažinsite muzikavimo priežastis, funkcijas ir naudą. Susipažinsite su lietuviškos kilmės skudučiais, kitų tautų analogais, senaisiais kaimo muzikavimo papročiais ir technika, šiuolaikinėmis tautinės muzikos kryptimis. Klausysitės ir kursite savo muziką. Dėmesio! Užsiėmime galimi nestiprūs susižeidimai (rakštis, odos paviršiaus įbrėžimai). Pageidautini dalyvių įgūdžiai ateinant – mokėjimas padrožti pieštuką peiliu, drožiant „nuo savęs“, o aukštesnis lygmuo - drožiant „į save“. Dirbama be apsauginių pirštinių (vaikai turės galimybę pažinti medžiagą, įrankį, bus mokomas saugiai įvertinti instrumento aštrumą).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbas žmogų puošia

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai bus supažindinami su lietuvių liaudies buitimi, ūkio prietaisais, valstiečių ūkiniais darbais. Tuomet mokiniai kviečiami pamąstyti, kuo šiandieninė
buitis skiriasi nuo buvusios prieš daugiau nei šimtą metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų/metų laiko užsiėmimo praktinė dalis vyks arba lauke, arba muziejaus edukacinėje klasėje. Vykstant užsiėmimui lauke mokiniai bus kviečiami skalbti geldoje, naudotis bezmėnu, lyginti kočėlais, nešti vandenį nasčiais bei žaisti lietuvių liaudies žaidimus su kojūkais ir slidėmis. Jei užsiėmimas vyks edukacinėje klasėje, mokiniai bus kviečiami prisiminti lietuvių liaudies darbus žiemos vakarais. Mokiniai mokysis austi, verpti ir velti vilną, šukuoti linus. Taip pat mokiniams bus užmenamos mįslės, skaitomos patarlės, pasakos, žaidžiami rateliai, vėliau užsiėmimo dalyviai patys kurs pasaką arba mįsles, kaip tai darė mūsų protėviai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Baltų istorinė virtuvė

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimo be parduotuvės, ir joje esančių produktų įvairovės, kurių kilmė siekia pačias tolimiausias pasaulio šalis. O dar prieš kelis šimtus metų tik
nedidelė dalis protėvių turėjo daugeliui mūsų neatskiriamą privilegiją – rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo ir tada, kada turėjo. Edukacinėje degustacijoje „Baltų istorinė virtuvė“, naudojant atkūriamos istorijos metodus, dalyviai tyrinės protėvių archajinės virtuvės pasaulį, pilną šiai dienai neįprastų ir pamirštų skonių, patiekalų. Rekonstrukcinių artefaktų ir patyriamųjų metodų pagalba atkurtoje mobilioje vikinginio laikotarpio virtuvėje, edukacijos dalyviai susipažins su baltų genčių istoriniais patiekalais, maisto produktais ir jų konservavimo metodais. Užsiėmimo metu, edukatoriai siekia dalyvius supažindinti su senaisiais maisto gaminimo indais ir įrankiais, atskleisti senąsias maisto gaminimo technologijas ir valgymo kultūrą. Dalyviai ne tik klausys istorijų, bet ir gamins, degustuos vikinginio laikotarpio virtuvėse vyravusius įvairius grūdų patiekalus: duoną, grūdų spragėsius, blynus, košes ir įvairiausius jų pagardus. O savo žinias jie užtvirtins atsakant į klausimus, menant mįsles ir balsuojant už skaniausią paragautą patiekalą. Edukacijos turinys leis ne tik pažinti istorinius valgius, bet ir atrasti savo šeimose išlikusius senuosius protėvių patiekalus, keliaujančius iš kartos į kartą daugiau kaip kelis šimtus metų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kurėnas - žvejo namai“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kurėnas - žvejo namai“ Kuršių marios – vandens telkinys, kurį nuo Baltijos jūros skiria siaura smėlio juosta – Kuršių nerija. Marios seklios ir
žuvingos, todėl ir žvejyba čia populiari. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai pateks į seniausio burlaivio statybos menamą dirbtuvę. Čia teks įveikti medžio, virvės, dervos, šieno, akmens, degtukų, drobės ir spalvų iššūkį! Dalyviai ir laivę pastatys, ir dalelę Kuršių marių baseino etnokultūrinio paveldo atras.
Etninė kultūra

„Vilna, vilnele, parink drugelį..."

Dalyviai supažindinami su Akmenės krašto etnine kultūra, tradicijomis, aplanko etnografinę ekspoziciją, tyrinėdami išskiria dominuojančias spalvas, liesdami audinius sužino veltinio
atsiradimo istoriją. Dėl formos pasirinkimo aplanko drugių ekspoziciją, kur dominuoja formų įvairovė. Pastebi, kad gamtoje yra daugybė idėjų kūrybai, tik reikia išmokti jas pastebėti. Kūrybinėse dirbtuvėse iš įvairiaspalvės vilnos specialių adatų pagalba sausuoju būdu velia pasirinktos formos kūrybinius darbus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... prasidėjo prekyba“

Edukacinio užsiėmimo „O tuo metu Klaipėdoje ... prasidėjo prekyba“ metu dalyviai gilinsis į XV-XVII a. Klaipėdos miesto, tuo metu jau tampančio uostamiesčiu, gyvenimą. Patyrimo lauku
taps atviri, pažinimo, išbandymo, greitos orientacijos, istorijos išmanymo, kultūrinio suvokimo, loginio mąstymo reikalaujančios temos: 1. Klaipėda – uostamiestis. Jūra atveria horizontus. Kultūra atviresnė - visuomet susipynusi su įvairių pasaulio tautų ir valstybių kultūromis. Uostas atveria naujus kelius. Klaipėdietis – plačių pažiūrų žmogus? 2. Klaipėdoje nematytos prekės. Kas, iš kur, kuo prekiavo pas mus? Kuo prekiavome mes? Ar mes tapom turtingesni? 3. Klaipėda – uostas – prekyba – konkurencija. Kas su kuo konkuravo? Kaip akmuo sustabdė konkurenciją? 4. Kas yra Klaipėda šiandien?
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Atpažink ženklus

Mus nuolat supa ženklai ir simboliai: kelio ženklai, žinomi prekių ženklai, valstybiniai ir tautiniai simboliai, sutartiniai ženklai, kurie mums padeda orientuotis parduotuvėse, kine ar
oro uoste. Bet ar susimąstome, iš kur jie kilo, ką jie reiškia, kaip jie išsivystė iki dabartinių mums puikiai atpažįstamų simbolių? Ženklai ir simboliai šiuolaikinėje visuomenėje mums padeda atpažinti bendruomenes, tautas, žmonių vertybes, pomėgius ir dar daugelį kitų gyvenimo aspektų. Edukacija trunka 90 min ir jos metu diskutuosime apie įvairių ženklų prasmę ir paplitimą šiandien, prisiminsime, kokius tautinius ženklus per pastarąjį šimtmetį nešiojo lietuviai. Taip pat, pasitelkdami modernią įsegamų ženkliukų gaminimo techniką, dalyviai turės galimybę pasigaminti savo unikalų ženklą.
Dailė, Etninė kultūra

Zanavykų tautinis kostiumas

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai apžiūri zanavykų tautinį kostiumą. Atskleidžiama tautinio kostiumo reikšmė, susiformavimo aplinkybės, svarbiausi bruožai, kostiumo puošyboje naudoti
raštai ir simboliai bei tautinio kostiumo skirtumai atskiruose etnografiniuose regionuose. Edukacinėje klasėje mokiniai yra kviečiami aprengti lėlės šabloną savitu tautinio kostiumo variantu, naudodamiesi pateiktais tautinio kostiumo pavyzdžiais. Pabaigę aprengti lėles, mokiniai kviečiami padiskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl tautinio kostiumo svarbos šiandieninei visuomenei, bei jo išsaugojimo ir populiarinimo galimybių. Praktinės užduoties metu papuoštas lėlytes mokiniai išsineša su savimi.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Rodomi įrašai: 371 - 380420