Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Sūduvos krašto signatarų keliais

Zanavykų muziejus kviečia į interaktyvią edukaciją „Sūduvos krašto signatarų keliais“, kurios metu dalyviai susipažins su šešiomis Lietuvai svarbiomis asmenybėmis – Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarais Pranu Dovydaičiu, Petru Klimu, Justinu Staugaičiu, Jonu Vailokaičiu, Saliamonu Banaičiu ir Jonu Basanavičiu. Kiekvienas edukacijos dalyvis kviečiamas virtualiai pakeliauti po Suvalkiją ir aplankyti šešių Suvalkijos (Sūduvos) krašto signatarų tėviškes, sužinoti įdomių faktų apie jų vaikystę, įdomiausius gyvenimo faktus, svarbiausius nuopelnus Lietuvai, o interaktyvios kelionės metu įveikti kliūtis ir pasiekti ir surasti Nepriklausomybės aktą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

SUTARTINIŲ SINTEZĖ

Moksleiviai diskutuos kokią reikšmę turėjo sutartinių garsažodžiai bei tarmišnių žodžių reikšmė tekstuose. Kultūros ir meno renginyje išgirs kaip senosios sutartinės skamba atliekamos
sutartinių giedotojų grupės "Sėdauta". Kolektyvas pademonstruos archeologinį baltiškąjį kostiumą IX-XII a., mokiniai plės akiratį, supratimą apie senuosius kostiumus jų skirtumus. Sužinos apie tyrinėtojų spėjamą sutartinių atlikimo paskirtį. Moksleiviai patirs praktiškai sutartinų skambesio vibracijų poveikį. Intravertiški moksleiviai galės patys savarankiškai išbandyti giedojimo būdus panaudodami asmeninius išmaniuosius telefonus. Kviesime moksleivius burtis po kelis giedoti sutartines formuosime bendravimą, susiklausimą tarpusavyje. Mokysimės atlikti vėlyvesnio laikotarpio kolektyvines sutartines.
Dailė, Etninė kultūra

Molio kalba protėvių rankose

Kūrybinis-praktinis užsiėmimas „Molio kalba protėvių rankose“ – puiki galimybė išmokti lipdyti praktiškus indus. Kad ir kur bebūsi, radęs molio – nepražūsi... Susipažinsime su pačia
seniausia lipdymo technika Lietuvoje – virveline, kuria mūsų protėviai lipdė visus buityje naudojamus indus. Šia technika nusilipdysim dubenėlį, vyresni moksleiviai – gal ir visą dubenį. Mokysimės technikos subtilybių, kad indas išeitų tvirtas, gražus ir, žinoma, funkcionalus. Retušuosim jį, padabinsim baltiškais raštais, suteikdami puošnumo. Gautus lipdinius aptarsime, pasigrožėsime jų individualumu ir paliksime džiūti bei degti. Išdegti darbai bus atiduoti jų autoriams. Patikėkite – pamatę išdegtus dubenėlius, paklausite: ar tikrai tai mano širdies ir rankų darbas!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Atpažink ženklus

Mus nuolat supa ženklai ir simboliai: kelio ženklai, žinomi prekių ženklai, valstybiniai ir tautiniai simboliai, sutartiniai ženklai, kurie mums padeda orientuotis parduotuvėse, kine ar
oro uoste. Bet ar susimąstome, iš kur jie kilo, ką jie reiškia, kaip jie išsivystė iki dabartinių mums puikiai atpažįstamų simbolių? Ženklai ir simboliai šiuolaikinėje visuomenėje mums padeda atpažinti bendruomenes, tautas, žmonių vertybes, pomėgius ir dar daugelį kitų gyvenimo aspektų. Edukacija trunka 90 min ir jos metu diskutuosime apie įvairių ženklų prasmę ir paplitimą šiandien, prisiminsime, kokius tautinius ženklus per pastarąjį šimtmetį nešiojo lietuviai. Taip pat, pasitelkdami modernią įsegamų ženkliukų gaminimo techniką, dalyviai turės galimybę pasigaminti savo unikalų ženklą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbas žmogų puošia

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai bus supažindinami su lietuvių liaudies buitimi, ūkio prietaisais, valstiečių ūkiniais darbais. Tuomet mokiniai kviečiami pamąstyti, kuo šiandieninė
buitis skiriasi nuo buvusios prieš daugiau nei šimtą metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų/metų laiko užsiėmimo praktinė dalis vyks arba lauke, arba muziejaus edukacinėje klasėje. Vykstant užsiėmimui lauke mokiniai bus kviečiami skalbti geldoje, naudotis bezmėnu, lyginti kočėlais, nešti vandenį nasčiais bei žaisti lietuvių liaudies žaidimus su kojūkais ir slidėmis. Jei užsiėmimas vyks edukacinėje klasėje, mokiniai bus kviečiami prisiminti lietuvių liaudies darbus žiemos vakarais. Mokiniai mokysis austi, verpti ir velti vilną, šukuoti linus. Taip pat mokiniams bus užmenamos mįslės, skaitomos patarlės, pasakos, žaidžiami rateliai, vėliau užsiėmimo dalyviai patys kurs pasaką arba mįsles, kaip tai darė mūsų protėviai.
Muzika, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies instrumentai ir jų gamyba

Ne kiekvienas galime būti muzikantu ar muzikos instrumentų meistru, bet sužinoti, pabandyti Utenos kraštotyros muziejuje suteikiama galimybė kiekvienam! Ką gali žinoti...Kūrybiniame
edukaciniame užsiėmime susipažinsime, pasigaminsime bei visi kartu muzikuosime lietuvių liaudies instrumentais. Sužinosime, kokie instrumentai būdingi Lietuvos regionams, kokie jų pavadinimai, kokia sandara, iš ko gaminami, kokie jų derinimo būdai, kaip tam tikru instrumentu išgaunamas garsas. Kas tam tikru instrumentu grodavo (vyrai, moterys, piemenys...). Kokie instrumentų panaudojimo tikslai: ar tai buities įrankis, apeiginė priemonė, ar instrumentas naudotas pasilinksminimui? Išgirsime skirtingais instrumentais atliekamas įvairaus repertuaro melodijas, per kurias atsiskleis specifinės kiekvieno instrumento muzikavimo galimybės. Kad geriau pažintume tam tikrų instrumentų savybes ir repertuarą, mokysimės groti arba išgauti skirtingų instrumentų skirtingus balsus. Pagal instrumentų meistro pagamintų instrumentų pavyzdžius išmoksime gaminti šiaudo ir plunksnos birbynes, molines švilpynes. O pasigaminę – išbandysime, ar pasiekėme norimą rezultatą!
Kita, Etninė kultūra

Ką ošia Dviragis

Programos turinys: 1. Įvadinė dalis. Bendro projekto ,,Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“ pristatymas. Interaktyvaus ,,kilimo“ pristatymas, demonstravimas, mokymas skenuoti išmaniuoju
įrenginiu ir atlikti užduotis. Trukmė – 5 min. 2. Edukacinis pasakojimas apie Lietuvos ežeringą Rokiškio kraštą, Dviragio ežero geografinius duomenis. Pasakojant apie ežerą ir jame esančią Lietuvos didžiausią salą, kur įsikūręs Salų miestelis, demonstruojama filmuota medžiaga iš https://www.youtube.com/watch?v=kcPPCepRSXk Trukmė – 5 min. 3. Remiantis pasakojamąja tautosaka ir kita informacija, pristatomi padavimai apie ežerą ir jo kilmę. Trukmė – 10 min. 4. Skaidrių demonstravimas. Kadangi ežere sugaunama 14 rūšių žuvų, parengta viktorina ,,Ar pažįsti jas?“. Trukmė – 10 min. 5. Užsiėmimo metu galima panaudoti judrius piemenukų pamėgtus žaidimus ,,Gandras ir varlės“ ir ,,Tinklas ir žuvys“. Žaidimas ,,Gandras ir varlės“. Trukmė – 10 min. 6. Kūrybinis užsiėmimas „Saginės žuvys“: vaikai, naudodamiesi turimomis priemonėmis, atlieka kūrybinę užduotį. Trukmė – 20 min.
Dailė, Etninė kultūra

Molinė Kalėdų pasaka

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – per kūrybos procesą supažindinti su plokštumine lipdymo technika, kartu kuriant „Molinę Kalėdų pasaką“. Uždaviniai: (1) žaismingai pristatyti „Molinę
Kalėdų pasaką“; (2) skatinti individualumą ir meninę raišką, kuriant nedidelius, plokščius kalėdinius žaisliukus, kabinamus ant eglutės ar pateikiamus kaip dovanėlės; (3) aptarti sukurtos „Molinės Kalėdų pasakos“ stebuklą. Mokymosi žingsniai – molio pasiruošimas, plokštumos formavimas, silueto kūrimas, dekoravimas, retušavimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos) Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės – molis, stekai, specialūs peiliukai, kočėlai, lentelės, spalvoti angobai. Jaunieji kūrėjai kartu su mokytoja Ramūne žaismingai aptaria Kalėdinės pasakos motyvus, personažus, atributus. Siūloma pažintis su moliu, jo sąvybėmis, plačiu panaudojimu. Kiekvienas, gavęs molio gabaliuką, išminkys jį ir paruoš darbui. Iškočios storas molines plokštumas, iš jų formuos norimų kalėdinių žaisliukų siluetus ir juos išpjaus. Mokysis jungti turimą siluetą su dekoru. Spalvins angobais ir, raižydami piešinius, padarys skylutę pakabinimui. Baigus darbą, dirbiniai bus padėti džiūti, tuo pačiu surengiant mini parodą, kuri vaizdžiai pademonstruos, kad „Molinės Kalėdų pasakos“ įvairovė ir yra mažas kūrybos stebuklas. Dirdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią formų įvairovę galima gauti lipdant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus kalėdinis žaisliukas skirsis ir forma, ir storiu, ir dekoruojamu piešiniu. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Piemenėlių buitis ir žaidimai“

Edukacinė programa prasideda restauruotame dvaro svirne, kurio amžius siekia tris šimtmečius. Autentiškoje svirno aplinkoje įkurtoje etnografinėje ekspozicijoje mokiniai pirmiausia
supažindinami su svirno istorija, paskirtimi. Vėliau pasakojama apie piemenėlių buitį, darbą, įvairių gyvulių ganymą bei laisvalaikio užsiėmimus. Dar vėliau mokiniai mena mįsles, kurių atsakymai – ekspozicijoje esantys daiktai. Mokiniai turi galimybę pasverti druską bezmėno (sen. svarstyklių) pagalba; pavaikščioti apsiavę klumpėmis; „pasimatuoti“ piemenėlio palapinę nuo lietaus, padarytą iš rugių šiaudų. Kita programos dalis vyks dvaro parke, kur pasidaliję į komandas mokiniai žaidžia piemenėlių žaidimus: vaikščioja su kojūkais, išbando rankų miklumą mesdami iš žilvičio padarytus žiedus bei užrištomis akimis pagaliu numušdami nuo baslio skrybėlę. Pažaidę piemenų žaidimus, sugrįžta į svirną (kamarą), sėdasi prie stalų, ragauja tradicinio žemaičių pasninko valgio – virtų neluptų bulvių su sėmeniniu. Tikslas – supažindinat mokinius su Žemaitijos kultūriniais-istoriniais aspektais ir, pristatant piemenėlių gyvenimą, plėtoti suvokimą apie Lietuvos kultūrą ir istoriją, ugdyti jų patriotizmą, kultūrinį ir tautinį tapatumą. Uždaviniai: - pasitelkiant vaizdines priemones trumpai pristatyti svirno istoriją ir jo paskirtį, supažindinti su piemenėlių buitimi, darbu ir laisvalaikio užsiėmimais; - menant mįsles papasakoti apie svirne esančius daiktus; - naudojant svirne eksponuojamus rakandus imituoti piemenėlių gyvenseną; - ragaujant tradicinį žemaičių patiekalą supažindinti dalyvius su tuometine Kelmės krašto virtuve. Metodai: - informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; - kinestetinė veikla pasitelkiant eksponatus; - žaidimai grupėse. Priemonės: - svirno ekspozicijos eksponatai; - žaidimuose naudojami daiktai. Rezultatai: Sudalyvavę edukaciniame užsiėmime mokiniai: - įgis žinių apie svirno istoriją, piemenėlių buitį, darbą bei laisvalaikio užsiėmimus.
Rodomi įrašai: 381 - 390414