Etninė kultūra

Liaudies muzikos edukacija „Kai aš mažas buvau...“

Edukacijos „Kai aš mažas buvau...“ metu 1-4 klasių moksleivių grupės supažindinamos su tradiciniais lietuvių liaudies piemenų instrumentais. Renginio metu mokiniai išgirs ir autentiškus
įrašus, ir instrumentų atsiradimo istoriją bei patys galės muzikuoti birbyne, ožragiu, molio švilpyne, dambreliu, kanklėmis, skudučiais, skrabalu. Pasitelkiant liaudies pasaką vaikai su piemenų instrumentais sukurs pasaką savaip – įgarsindami veiksmus, veikėjus. Viktorina, kitos kūrybinės užduotys grupelėse padės kitaip pažvelgti į liaudies instrumentus. Edukacija siekiama aktualizuoti etninės kultūros temas taip priartinant prie šiuolaikinių vaikų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senolių buitis

Užsiėmimo tikslas ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, patrauklia forma supažindinti su senolių buitimi, naudotais daiktais, jų paskirtimi ir su jais susijusiais papročiais.
Ugdyti mokinių dorines vertybes: darbštumą, atjautą, toleranciją. Užsiėmimas vyksta buities salėje. Tyrinėdami senųjų trobų interjerus bei ikonografinę medžiagą, aiškinsimės su mokiniais kaip gyveno mūsų protėviai, kokia buvo jų kasdienybė, kokius daiktus naudojo buityje, sužinosime kur ir kaip senoliai kepė duoną, kaip skalbė, lygino, kur laikė drabužius ir kodėl tokios puošnios skrynios ir kuparai. Aiškinsimės patarles, minsime mįsles, kuriose mūsų protėviai sugebėjo vaizdingai užkoduoti įvairių paprastų daiktų prasmę. Praktinėje veikloje taikomas patyriminis metodas. Žaidžiamas žaidimas „Atspėk daiktą“. Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna skirtingus namų apyvokos daiktus ir turi sukurti pasakojimą pagal pateiktus klausimus. Ką žinau apie šį daiktą? Iš ko daiktas padarytas?, Kokiems darbams jis skirtas?, Metų laikas kada jis labiausiai naudojamas?, Kas dabar jį pakeitė tavo namuose? ir kt. Galima ir kita praktinė veikla, mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė gauna skirtingą senųjų trobų interjero dėlionę. Ją turi sudėlioti ir pagal gautus klausimus parengti pasakojimą. Grupės išrinktas atstovas turi pristatyti. Šis edukacinis užsiėmimas vaizdžiai papildys mokykloje įgytas pasaulio pažinimo žinias, primins naujas sąvokas, skatins mąstyti, prisidės prie savo krašto piliečio ugdymo. Užsiėmimas vedamas naudojant pasakojimo, disputo, tyrinėjimo, patyriminės veiklos, komandinio darbo metodus. Parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą.
Etninė kultūra

Programa „Auskit vykit, mano rankos“

Programos tikslas – supažindinti dalyvius su vienu iš seniausių lietuvių moterų amatu – audimu, ugdyti meilę istoriniam etnografiniam kultūriniam paveldui. Uždaviniai: 1. Supažindinti
ir duoti išbandyti audimui reikalingus įrankius ir verpalus. 2. Aptarti ir išbandyti audimo būdus. 3. Supažindinti su audinių raštais, jų paplitimu etnografiniuose rajonuose. Užsiėmimo metu dalyviai trumpai supažindinami su verpalų, audimo ir audinių istorija. Aiškinamasi, kas tai yra audinys, aptariami ir praktiškai išbandomi audimo būdai bei susipažįstama su audimo bei verpimo įrankiais. Pabandoma verpti ir austi. Dalyviai susipažįsta su atskira, ypatinga audinių rūšimi – juostomis. Tai seniausi iš visų lietuvių liaudies audinių. Juostos audžiamos visame Lietuvos etnografiniame plote. Archeologinių kasinėjimų metu yra aptikta juostų fragmentų ir audimo įrankių iš VIII–XVI amžių. Prienų rajone 1967 m. kasinėjant Medžionių piliakalnį buvo rastas juostos fragmentas, kuris, kaip spėja mokslininkai, gali būti 1600 metų. Lietuvoje buvo paplitę keturi juostų audimo būdai: vytinis, pintinis, kaišytinis ir rinktinis. Užsiėmimo metu susipažįstama su juostų audimo būdais, dalyviai turi galimybę išmokti austi vytines juostas. Reikia vos kelių medinių stačiakampių kaladėlių, kurių visuose kampuose išgręžta po skylutę. Į tas skylutes suveriami siūlai, po to vienas galas pririšamas prie medžio, kitas prie juosmens. Audžiant tarp suvertų siūlų į kaladėles pasidaro tarpas (žiotys), pro jas prakišamas ataudas, kurio audžiant nesimato, tik juostos kraštuose prabėga taškeliai, ir prispaudžiama tiesiog ranka. Dalyviai supažindinami su juostų raštais, jų prasme ir simbolika. Žinias apie juostų raštus programos dalyviai galės pritaikyti gamindami suvenyrus iš popieriaus, medžio ar kitos gamtinės medžiagos; galės juos pritaikyti buityje, juostų raštų ornamentais pasipuošti drabužius, naudoti kaip lietuviškos tapatybės ženklą. O išaustas vytines juosteles galės panaudoti kaip knygos skirtuką ar apyrankę.
Etninė kultūra

„Kepam gandro bandeles“

Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ pakvies į unikalią vietą gamtos ir kultūros paveldo dermėje, Kauno marių regioniniame parke esantį muziejų po atviru dangumi - Lietuvos
liaudies buities muziejų. Viešėdami pavasariu alsuojančioje autentiškoje Mičiūnų sodybos ekspozicijoje bei ją supančioje aplinkoje ir stebėdami gandralizdį, kiemą, sodą, atrasime bundančios gamtos požymius. Išsamiau nagrinėsime tradicinį požiūrį į gandrą, jo tarmiškus pavadinimus, įvaizdžius tikėjimuose ir tautosakoje, sąsajas su papročiais. Aptarsime gandro sutiktuvių šventės – Gandrinių – papročius ir, atgaivindami kai kuriuos jų, patys formuosime bandeles, ieškosime gandro lauktuvių, žarstydami grūdus, susipažinsime su jų rūšimis bei paskirtimi, kiekvienas pabandysime pagrūsti piesta, pamalti rankinėmis girnomis. Nespėsime nuobodžiauti starkaudami ir žaisdami, o versdamiesi kūlio gal net pavakarių vaišes pelnysime. Tikėtina, kad atsisveikinsime, ne tik smagiai pasibuvę gamtoje bei jaukioje senolių gryčioje, bet ir daugiau apie nacionalinį paukštį, kulinarinį paveldą sužinoję, didesnę pagarbą gamtai jusdami... Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ atitinka Bendrosios programos pagrindinio ugdymo 5 – 6 klasėms etninės kultūros ugdymo nuostatas ir gaires (BP Pagrindinis ugdymas. VIII.25.7. Gamta tradicinėje kultūroje. 25.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai (Aukštaitijoje – Gandrinėms bandelės, nuo Gandrinių - pavakariai).
Etninė kultūra

„Lino kelias“

Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su linų svarba lietuvių gyvenime, su linų auginimo ir apdirbimo papročiais. Pirmiausia mokiniams pasakojama lino istorija – legenda apie tai,
kaip merginą nuo velnio išgelbėjo. Dalyviai supažindami su smulkiąja lietuvių tautosaka, kurioje minimas linas. Vėliau pristatomas „lino kelias” – nuo sėklos iki audinio – nuo sėjos, ravėjimo, rovimo, atsiklojėjimo, vežimo į kluoną, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo, verpimo, audimo iki apdailos, skalbimo, balinimo, dažymo, lyginimo. Mokiniams suteikiama galimybė ir patiems išbandyti linų apdirbimo darbus, verpimo, audimo amatus. Skyriuje įrengti stendai, vaizdžiai iliustruojantys pasakojimus, sukaupta linų apdirbimo įrankių kolekcija, galima praktiškai juos išbandyti, pademonstruoti. Taip pat yra verpimo rateliai, audimo staklės, pasakojimo metu tiesiogiai demonstruojamas veiksmas, austiniai drabužiai, rankšluosčiai, staltiesės. Edukacijos metu dalyviai vaišinami juoda duona su sviestu ir kepintais sėmenimis. Siekiama, kad vaikai susipažintų su senosiomis lietuvių tradicijomis, susidomėtų tradiciniais amatais ir etnokultūra, juos puoselėtų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo” su apsilankymu škočių muziejuje.

Edukacinės programos „Šakočio kelias iki mūsų stalo” su apsilankymu škočių muziejuje. Sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, lankysitės vieninteliame
pasaulyje šakočių muziejuje. Iš ko ir kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų sužinosite pas mus apsilankę ir paragavę atviroje židinio liepsnoje ką tik iškepto šakočio. Programos metu ne tik sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite. Po profesionaliai sukurto videofilmo peržiūros, programos dalyviai savo žinias apie šakotį įtvirtina atsakinėdami į kepėjos užduodamus klausimus, o teisingai atsakiusiųjų laukia staigmenos. Pramoginėje degustacijoje svečiams patiekiama dar bent dviejų rūšių tradicinių skanėstų. Tai puiki galimybė paskanauti kitokių šakočių Edukacinės programos tikslas ugdyti tautinę savimonę ir savigarbą turinčią asmenybę, puoselėjant etnokultūrą bei išsaugant tradicijas. Ši edukacinė programa vyksta specialioje salėje, talpinančioje iki 60 mokinių. Interjeras primena uolą ir grąžina mus į akmens amžiaus laikus, nuo kurių ir prasidėjo šakočio atsiradimo istorija. Edukacija pradedama šakočio kepimu židinyje, ant atviros ugnies. Kepimo metu rodomas filmukas, pasakojama apie šakočių kilmę, jų rūšis, senuosius ir dabartinius kepimo būdus. Klausantis pasakojimo apie šakočius, dalyviai pakviečiami ragauti kelių rūšių šakočio ir vaišintis arbata. Mokiniai supažindami su pirmosios žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo mūsų šalyje kepti. Dalyviai supažindami su skirtingų Pasaulio šalių šakočio
Literatūra, Etninė kultūra

Skaitymo skatinimo programa „Kalvio pasaka“

Naudojami kalvystės įrankiai priartinimui prie šio amato garsų, svorio, naudojamų daiktų atmosferos sukūrimui. Nors tai yra skaitymas, trys aktoriai persikūnija į keletą personažų, o
muzikantas viską skaitymą iliustruoja realiais ir intrumentų pagalba išgautais garsais (naudojama virš 10 muzikos instrumentų (kai kurie iš jų etno daudytė, pjūklas ir pan.), taip pat gitaros, barškučiai, gongas, priekalas ir t.t.) , bei vietoje atliekama "gyva" muzika.
Etninė kultūra

Aktyvūs lietuvių liaudies žaidimai ir mįslės SVEIKI SVEIKI studijoje

Užsiėmimo metu kalbėsimės apie lietuvių liaudies žaidimus. Aptarsime su kuo siejamas žaidimų atsiradimas, kokia yra žaidimų prasmė, kokios vaikų savybės yra ugdomos žaidžiant, kodėl
liaudies žaidimai buvo svarbus kaimo kultūros elementas ir pan. Taip pat mokysimės dirbti komandoje, bendradarbiauti. Programos metu žaisime daug aktyvių lietuvių liaudies žaidimų: ,,Lapių lenktynės”, ,,Pirtis”, ,,Oželis”, ,,Kumeliukų girdymas”, ,,Trečias gaudo”, ,,Žiogai”, ,,Karveliai”, ,,Pelė ir katinas” , ,,Icki picki”, ,,Pilkė”, ,,Lazdos traukynės” ir kt. Užsiėmimo metu neapsieisime be fantų išpirkimo ir išskaičiavimų, tradicinių estafečių suorganizavimo. Suorganizuoto mįslių turnyro metu, vaikams reikės komandose įminti mįsles, sugrupuoti mįsles pagal tam tikrus kriterijus, sukurti savo mįslę ir atlikti dar daug kitų užduočių. Vėliau jėgas išmėginsime spręsdami šiuolaikines mįsles ir galvosūkius. Šį galvosūkių ir mįslių rinkinį sukūrė SVEIKI SVEIKI komanda. Vaikai, norėdami išspręsti galvosūkius ir įminti visas mįsles turės dirbti komandoje, panaudoti visus savo kūno pojūčius bei loginį mąstymą (trumpą filmuką apie edukaciją galite pamatyti norodoje: http://tiny.lt/rskgffh).
Etninė kultūra

Lino kančia

Edukacinėje programoje bus demonstruojami lino apdirbimo įrankiai, todėl lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys dalyvauti linų apdirbimo procese. Edukacinio renginio
metu bus kalbama apie lino auginimo tradicijas Lietuvoje, praktinę lininio audinio naudą, lino gydomąsias savybes bei jo vietą lietuvių papročiuose ir apeigose. Skambės Panemunėlio jaunimo atliekamos dainos apie liną. Renginį pagyvins mokinių skaitomos eilės, mįslės, patarlės, priežodžiai apie liną. Susipažins su ilgaamžės tautodailininkės, audėjos Veronikos Siminonienės nuostabių audinių paroda, kurioje eksponuojami senoviniai lino rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės. Dalyviai patys gali išbandyti kai kuriuos darbus. Užsiėmimo pabaigoje vaišinamasi karštomis bulvėmis su sėmenimis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasėjau grikį...

Pietų Lietuvos gyventojams grikiai nuo senų laikų buvo labai svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Iš grikių gaminti gardūs,
kvapnūs patiekalai, o liaudies medicinoje taip pat be jų neapsieita. Edukacinės programos metu kepama ir vaišinamasi tradiciniu dzūkišku patiekalu – grikine babka. Dalyviai supažindinami su senaisiais grikių apdirbimo įrankiais, naudodami muziejuje turimus eksponatus dalyviai praktiškai išbando tradicinius grikių kelio darbus.
Rodomi įrašai: 381 - 390439