Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Valanda su telšiške (Išvažiuojamoji)

Telšiai – Žemaitijos sostinė, o joje gyvenantys didžiuojasi kalbėdami telšiškių tarme. Gimiau ir užaugau žemaitiškai kalbančioje aplinkoje, tad per užsiėmimą kalbėsiu tarmiškai ir
stengsiuosi papasakoti, kuo telšiškių patarmė ypatinga ir išskirtinė. Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; veiz ī knīga, mata špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Mūsų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kramė (‘galva’), veizolai (‘akys’), blezdinga (‘kregždė’), kuisis (‘uodas’), notnerė (‘dilgėlė’), kūtė (‘tvartas’), ledžinga (‘pačiūža’), žiogspira (‘pjuvena’), žiužis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresna (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Man mano tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė, kuriuo norėčiau pasidalinti su jumis.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Velykų raštai" (5 - 8 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyvių dėmesys sužadinamas video siužetu „Gavėnia Jonavos krašte“. Aptariami gavėnios draudimai, pasninko tikslai, akcentuojamos Verbų sekmadienio apeigos, Didžiosios
savaitės tradicijos. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme ir ritualais: supimosi, laistymosi, kiaušiniavimo, lalavimo, margučių ridenimo, mirusiųjų pagerbimo tradicijomis. Didesnis dėmesys skiriamas Velykų šventės puošmenoms, velykiniam stalui. Virtualiai pristatomi tradiciniai margučių marginimo būdai: marginimas vašku, marginimas skutinėjant, marginimas naudojant augalus. Demonstruojami video siužetai/ pasakojimai: „Tradicinis marginimas vašku“, „Margučių marginimas skutinėjant. Pateikiamos tradicinės margučių komponavimo schemos, aptariama margučių konservavimo technologija. Reflektuojama interaktyvaus žaidimo-viktorinos metu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Pabūk amatininkas: vytelių pynėjas“

Edukacija „Pabūk amatininku: vytelių pynėjas““ - tai veikla, atskleidžianti moksleivio kūrybiškumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę ir savarankiškumą, dirbinių formų ir funkcijų
darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.
Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“

Edukacinis užsiėmimas „Meniniai odos dirbiniai“. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač vertiname natūralumą, todėl galime pasiūlyti pasigaminti dekoratyvinį dirbinį iš odos. Užsiėmimo metu
mokiniai susipažins su nauja sritimi - dailiosios odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys odos apdirbimo įrankius, kuriuos pritaikys praktiniame darbe. Mokiniai bus aprūpinti odos ruošiniais, įrankiais ir pasigamins raktų pakabuką, apyrankę arba skirtuką ir ras naujų idėjų savo kūrybai.
Dailė, Etninė kultūra

Kerpame simetrinę kompoziciją

Analizuojame įvairiomis karpinių technikomis sukurtus kūrinius. Aptariame dažniausius tradicinių karpinių motyvus. Išskiriame taikomojo ir vaizduojamojo pobūdžio karpinius. Plačiai
apžvelgiame karpinių pritaikymo galimybes. Aptariame Gyvybės medžio ir tradicinės augalinės simetriškos kompozicijos pavyzdžius. Praktinės dalies metu praktiškai bandome sukurti simetrišką augalinę kompoziciją: išsipiešiame, iškerpame ir priklijuojame. Visi šie karpinio kūrimo etapai detaliai paaiškinami, praktiškai pademonstruojami. Užsiėmimo pabaigoje galime aptarti savo sukurtus originalius karpinius. Juos mokiniai išsineša į namus arba klasėje eksponuoja savo karpinių parodėlę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ginklai sukūrę ir gynę Lietuvą

Edukacija skirta susipažinti su XI – XIII amžiaus baltiškais ginklais ir šarvuote. Užsiėmimo metu vaikai bus supažindinti su Lietuviams būdingų ginklų, šarvų ir aprangos
kopijomis.Sužinos apie Lietuvių karybos ypatumus, ginklų naudojimą, jų paskirtį kovos lauke, bus naudojama vaizdo prezentacija ekrane bei ginklų, šarvų ir drabužių kopijos atkurtos pagal archeologinius radinius. Mokiniai galės paimti ginklus ir matuotis šarvus.
Etninė kultūra

Margučių skutinėjimas

Teorinėje dalyje moksleiviai susipažįsta su pavasario švenčių ( Verbų ir Velykų) tradicijomis ir papročiais. Taip pat turi galimybę susipažinti su tradicinėmis ir šiuolaikinėmis
margučių marginimo technikomis. Susipažįsta su margučių istorija, jų kaita ir šiuolaikiniais kūrėjais. Aptariama velykaičių spalvų ir raštų prasmė. Susipažįsta su priemonėmis. Apžvelgiama gausybė ornamentų. Kiekvienas moksleivis gauna po vienspalvį nudažytą kiaušinį ir su peiliuku skutinėja pasirinktą ornamentą. Sukurtus margučius išsineša namo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Rodomi įrašai: 31 - 40615