Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Etninė kultūra

„Seni daiktai prabyla“

Edukacinis užsiėmimas vedamas Kėdainių krašto muziejaus etnografinėje ekspozicijų salėje ir edukacinėje klasėje. Ekspozicijų salėje mokiniai susipažįsta su įvairiais namų apyvokos
daiktais, kurie buvo naudojami Vidurio Lietuvoje. Edukacinėje klasėje vaikai mokosi surasti senovinę skalbimo mašiną (kultuvę), lygintuvą (kočėlus), šviestuvą (balaną), bando su jais dirbti. Susipažįsta su senoviniu apavu: vyžomis, naginėmis, klumpėmis, šiaudiniais batukais, bando vaikščioti apsiavę medines klumpes. Užsiėmimo metu visi aktyviai dalyvauja. Mokiniai turi galimybę ne tik pamatyti senus daiktus, sužinoti jų paskirtį, bet ir išmokti jais naudotis. Nauja patirtis, puikūs įspūdžiai, gerai praleistas laikas, jauki aplinka garantuojami kiekvienam.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Pabūk amatininkas: vytelių pynėjas“

Edukacija „Pabūk amatininku: vytelių pynėjas““ - tai veikla, atskleidžianti moksleivio kūrybiškumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę ir savarankiškumą, dirbinių formų ir funkcijų
darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.
Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Kita, Etninė kultūra

Lėlių rišimo išvažiuojamoji edukacija

Lėlių rišimo edukacijos dalyviai trumpai supažindinami su lėlių istorija, naudojimo prasme, kuo jos ypatingos. Edukacijos metu rišama lėlė įkūnija namų saugotoją, tyliai įrišami norai,
palinkėjimai, ši tampanti energetiškai labai stipri. Prie lėlės rankos galima pritvirtinti maišelį, į kurį įdedama melisos (simbolizuoja ramybę) arba grūdų (jie reiškia duoną, skalsą, turtą). Įgyti įgūdžiai/žinios gali būti pritaikomi praktiškai tiek mokykloje, tiek kasdienėje veikloje, tai skatina tapti originalaus žaislo kūrėju ir tikslingai praleisti laisvalaikį. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsiveš savo pagamintą lėlę.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Žemaitiška vakaruški“

Tikslas – edukacinės programos metu puoselėti Žemaitijos etnografinio regiono kultūrinio paveldo, tradicijų autentiškumo, saugojimo, vystymo, perimamumo veiklas. Uždaviniai: 1. Surengti
edukacinę programą, kurios metu pradinių klasių mokiniams būtų pristatytas Žemaitijos etnografinis regionas, regiono tautinis kostiumas, tautosaka, dainos, šokiai, žaidimai, kulinarinis paveldas. 2. Puoselėti etnokultūrą, siekiant išsaugoti senąsias Žemaitijos regiono tradicijas bei didinant mokinių domėjimąsi etnokultūra. Pagrindiniai edukacinės programos metu pasitelkiami metodai – demonstravimas, pasakojimas, rodymas, mokymas, pristatymas, dainavimas, šokis, žaidimas, degustavimas, aptarimas, refleksija. Programoje naudojami liaudies instrumentai, vaizdinės priemonės, kulinarinio paveldo pristatymui – maisto produktai. Siekiama, jog edukacinėje programoje dalyvavę mokiniai ne tik plėstų kultūrinį akiratį, muzikuotų, šoktų, ugdytų kūrybiškumą, bet ir pamiltų Žemaitijos etnografinio regiono kultūrą, muziką ir kulinarinį paveldą, būtų išprusę ir užaugtų aktyviomis sąmoningomis asmenybėmis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Etninė kultūra

,,Pinsim margą juostą "

Tai etnokultūrinė edukacija. Užsiėmimo trukmė - 60 min. Veiklos tikslas -pasitelkiant etninės kultūros tematiką ugdyti asmenybę, turinčią brandžią tautinę savimonę ir savigarbą,
suvokiančią etninės kultūros visumą ir jos santykį su dabartimi. Užsiėmimo metu dalyviai pirmiausiai žiūrės video pristatymą apie lietuvių tautines juostas. Po to dalyviams bus pristatyti du liaudies žaidimai apie juostų pynimą, audimą, vaikai bus įtraukti į šokius-žaidimus. Vėliau bus pristatytos įvairių Lietuvos regionų juostos, jų simbolika. Galiausiai dalyviai nusipins po pintinę ar apvaliąją pintinę juostą(pasirinktinai). Edukacinės programos metu pasitelkiami vaizdiniai edukacijos metodai bus jungiami su praktiniais, kūrybingumui ugdyti taikomais metodais. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Dizainas, Etninė kultūra

Edukacija „Floristikos menas“ išvažiuojamoji

Floristika yra dekoratyvinio meno rūšis, žmonės, kurie užsiima šia meno rūšimi, kažką kuria, dekoruoja, puošia. Lietuvius augalai lydi visą gyvenimą, medžių šakelės ir gėlės buvo
neatskiriama lietuvių papročių, religinių švenčių, vestuvių apeigų puošmena. Kiekvienai progai, skirtas tam tikras augalų derinys. Ilgametę patirtį floristikos pasaulyje turinti Nelda supažintis su augalais ir jų panaudojimu, moksleiviams suteiks galimybę pažinti lietuvių liaudies papročius, švenčių puošimo tradicijas. Lietuvoje nuo seno buvo garbinamos gėlės vis aktualesnis tampa gėlių komponavimo menas bei interjero ir eksterjero papuošimas gėlėmis ir floristiniais darbais. Priklausomai nuo sezono, edukacijos metu mokiniai naudodami augalus (linus, rūtas, smilginius augalus, visžalius augalus) mokinsis kurti šventines puokštes ir kompozicijas tam tikros formos rankų darbo induose. Rezultatas: velykinės, kalėdinės ir kitų švenčių kompozicijos, sukurtos iš skintų ar džiovintų augalų, pagal lietuvių liaudies tradicijas (pritaikant šiuolaikines tendencijas).
Rodomi įrašai: 31 - 40498