Kultūros paveldas, Etninė kultūra

"Aš ne molis" išvažiuojamoji edukacija

Edukacijos „Aš ne molis“ tikslas – sudaryti sąlygas vaikams naudojant įvairias kūrybinio darbo technikas pažinti savo krašto kultūros paveldą, bendrauti tarpusavyje, ugdyti toleranciją.
Užsiėmimų metu 5–6 klasių mokiniai supažindinami su regiono istoriniais radiniais. Kūrybinio proceso metu naudodami molį kuria pasirinktą gaminį. Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Skulptūra, Etninė kultūra

Ką pasakoja Šilavoto Davatkyno muziejaus skulptūros

Edukacinės ekskursijos „Ką pasakoja Šilavoto Davatkyno muziejaus skulptūros” metu pristatomos tautodailininkų kurtos medinės skulptūros, kurios vaizduoja šventuosius. Šios veiklos
tikslas supažindinti moksleivius su Krikščioniškąja ikonografija, šiuolaikine Lietuvos tautodaile, krašto istoriniu identitetu bei ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą. Uždaviniai: įtraukti moksleivius į gyvą, patyriminį Krikščioniškosios ikonografijos, tautodailės pažinimą. Sudominant gamtos ir kultūros santykiu ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti kultūros simbolius. Ekskursijos metu taikant klausimų metodiką, skatinti vaikus dalintis mintimis, diskutuoti, interpretuoti pateikiamą medžiagą. Naudojami metodai: edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (nuotraukos,), papasakojama kiekvienos skulptūros, reikšmė, simbolizmas, ieškoma šios ikonografijos atitikmenų šiandienoje. lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Tai sportiška, dinamiška ir aktyvi ekskursija, kurioje grožėsimės skirtingomis skulptūromis, kurios yra išdėliotos takelyje nuo Šilavoto Davatkyno muziejaus iki Šilavoto Švč. Jėzaus širdies bažnyčios. Šis takelis vadinamas „Davatkėlių takeliu”. Ekskursija yra pritaikyta skirtingo amžiaus mokiniams. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviams suteikiama galimybė giliau pažinti krikščionybės, kultūros vertybes, edukacinės ekskursijos veiklos skatinama pagarba ir domėjimasis istorija, kultūra, tautodaile, paveldu ir jo tausojimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Prieš 100 metų Mažojoje Lietuvoje...

Ar žinote, kaip vaikai ir paaugliai gyveno prieš 100 metų Mažojoje Lietuvoje? Kaip jie rengėsi? Kaip kalbėjo? Kokia buvo jų kasdienybė? Kokių švenčių laukdavo labiausiai ir kaip joms
ruošdavosi? Nuotolinio edukacinio užsiėmimo metu mokiniai klausysis tarmiško pasakojimo, aiškinsis įdomesnius žodžius, vyresnieji pabandys patys kurti trumpą pasakojimą tarmiškai, drąsiausi turės galimybę paskaityti gotišku šriftu, sužinos, kokios mados vyravo prieš šimtą metų, kokios tradicijos puoselėjamos švenčių metu, ką valgė mažlietuviai. Įgytas žinias ir gebėjimus pasitikrins interaktyvioje viktorinoje.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Užgavėnės" (1 - 4 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių apeigomis: pasivažinėjimo, laistymosi supimosi, būrimų tradicija. Akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa.
Pristatomi persirengėlių būrio personažai: gyvūnų, žmogaus pavidalo, antgamtinių padarų kaukės. Išryškinama savo - svetimo priešprieša. Didesnis dėmesys skiriamas „žydui“ – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui. Mokomasi persirengėlių būrio oracijų.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Lietuviškos Kūčios" (5 - 8 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Moksleivių dėmesys sužadinamas sekant sakmę „Kortuotojai“. Užmezgamas pokalbis apie jaunimo užsiėmimus advento metu. Prisimenamas visoje Lietuvoje gyvavęs jaunimo paprotys vakaroti:
susieiti vienoje troboje bendro darbo dingstimi, pasakoti visokius atsitikimus, juokus, pasakas, žaisti žaidimus. Demonstruojamas video siužetas „Advento darbai“. Pristatomos Kūčių dienos tradicijos: ritualinis apeiginis apsivalymas, namų, kiemų tvarkymasis, prausimasis. Didesnis dėmesys skiriamas Kūčių stalo paruošimui, valgių simbolikai, eglutės puošimo tradicijai, mirusių protėvių pagerbimui. Demonstruojamas video siužetas „Lietuviškos Kūčios“. Aptariami likimą lemiantys tikėjimai ir burtai, mokiniai skatinami Kūčių naktį juos prisiminti.
Etninė kultūra

Edukacinė programa "Lietuvių duona" (5 - 8 kl.) (Nuotolinė paslauga)

Užsiėmimo dalyvių dėmesys sužadinamas klausimais: „Kodėl lietuviai augina rugius ir kepa juodą duoną“, „Kodėl prietaringos valstietės neskolindavo raugo?“. „Kodėl kepant duoną buvo
draudžiama kalbėti ir varstyti duris?“, „Kokių galių turėjo šv. Agotos duona?“. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su kasdieniais ir šventiniais Aukštaitijos regiono valgiais, valgymo kultūra. Demonstruojama garsinio mokomojo filmo ištrauka. Didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Virtualiai pristatomos grūdinės kultūros: rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, aptariamas jų panaudojimas tradicinėje virtuvėje. Akcentuojami tradiciniai darbai – javapjūtė dalgiais, pėdų rišimas, rugių kūlimas spragilais ir kt. Demonstruojama archyvinio dokumentinio filmo ištrauka. Išryškinamos kūlimo talkų, patalkių vakarėlių tradicijos. Klausant audio įrašų, prisimenamos jautrios tremties istorijos, skatinančios mokinius suvokti duonos vertę. Kuriamos patarlės bei priežodžiai apie duoną.
Dailė, Etninė kultūra

,,Auksinis šiaudas"

Skatinti mokinių domėjimąsi šiaudinių dirbinių pynimo tradicijomis ir šiuolaikinėmis jų interpretacijomis mene bei madoje. Supažindinti mokinius su šiaudinių dirbinių gamyba tradicinėje
ir šiuolaikinėje kultūroje; suteikti informacijos apie javus, naudojamus šiaudinių dirbinių gamybai, bei jų paruošimą darbui; supažindinti su tradicinėmis šiaudinių dirbinių rišimo technologijomis. Priemonės: ruginiai šiaudai, lininiai siūlai, adatos, indeliai karpymui, žirklės. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su lietuvių paprotinės dailės kūriniais – šiaudiniais sodais, dekoratyviniais dirbiniais iš šiaudų bei šiuolaikinėmis šiaudinių dirbinių interpretacijomis madoje. Supažindinama su darbui naudojama medžiaga: rugio, kviečio, miežio, avižų šiaudu, aptariamas žaliavos paruošimo laikas bei laikymo sąlygos. Demonstruojami Šiaulių krašto tautodailininkų dirbiniai: šiaudiniai sodai bei žaislai eglutei. Aptariamos šiaudinių dirbinių panaudojimo galimybės tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Dirbama naudojant tradicinę pynimo technologiją bei kuriamos šiaudinio žaisliuko interpretacijos. Mokiniai susipažins su lietuvių paprotinės dailės kūriniais, kalėdinės namų puošybos tradiciniais elementais, gebės skirti javų rūšis, sužinos, kaip tinkamai paruošti žaliavą šiaudinių dirbinių gamybai, suriš keletą tradicinių kalėdinės eglutės papuošalų – reketukų bei sukurs savo žaisliuką – savitą kompozicinį erdvinį sprendimą. Savo gaminius dalyviai išsineša.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kas mes? Nuo akmens amžiaus iki Kuršių genties

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė - senosios krašto istorijos pristatymas archeologinėje Žemaičių dailės muziejaus parodoje, ir praktinis - amuleto gamyba. Kuršiai (latv.
kurši, lot. currene), vakarų baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Susiformavusi kuršių gentis „Vikinginio periodo“ (VIII – XI a.) laikotarpiu klestėjo su prekyba, ryšiais, amatais. Edukacijos metu dalyviai susipažįsta su IX a. moters kostiumu, kurį sudaro rankų darbo rūbai, papuošalai, darbo įrankiai ir t.t. Su kostiumu susiejami ir amatininkai – juvelyrai, audėjai, siuvėjai, keramikai, peiliadirbiai, kalviai, ginklakaliai ir t.t. Prisilietę, pabandę, užsidėję archeologinių radinių kopijas edukacijos dalyviai įtvirtina išgirstas žinias, susipažįsta su skirtingais amatais, gamybos ypatumais ir subtilybėmis. Edukacinio užsiėmimo metu kalbama apie kuršių genties gyvenseną, prisiliečiama prie tikėjimo, pasaulėžiūros ir panašių temų, tad praktinėje dalyje kiekvienas pasigamina „sėkmę nešantį amuletą“.
Literatūra, Etninė kultūra

Pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka vaikams

Pažintis su dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka užrašyta Kupiškio krašte. Kiekvienas užsiėmime dalyvaujantis vaikas tautosakos žanrus mokysis ir atpažins atliekant užduotis. Klausys
pasakojimų, mokysis liaudiškų žaidimų ir dainų. Sužinos piemenavimo laikų rūpesčius, susišaukimo priemones ir, aišku, vaikiškas išdaigas ir tautosaką.
Rodomi įrašai: 31 - 40555