Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Sukurk ir nuspalvink vėtrungėlę“

- Tikslas – supažindinti su Pamario krašto žvejų kaimų Kuršmarių vėtrungių raidos istorija, simbolių kalba. - Užsiėmimo metu mokiniai turės progą pamatyti kultūros centre eksponuojamas
medines vėtrunges (originalų kopijos, natūralaus dydžio). Sužinos apie Pamario krašto regionui būdinga Kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija. Pasirinkę vėtrungės šabloną, jį sukurs ir spalvins, išsineš įlaminuotą piešinį atminčiai kaip Pamario krašto simbolį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji knygrišystė. Suvenyrinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą bei knygas. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu pasiruošite lanką iš popieriaus ir prisiūsite jį prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį galėsite dekoruoti antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Dailė, Etninė kultūra

Užgavėnių šėlsmas

Tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęstinumą bei parodyti Užgavėnių kaukių personažų įvairovę. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių
domėjimąsi etnine kultūra; (2) supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; (3) pasigaminti kaukę iš popieriaus papjė mašė technika; (4) skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmo peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: indai, klijai, laikraščiai, popierius, dažai, vilna, siūlai, audinio skiautės ir kitos priemonės kaukės dekoravimui, siekiamo personažo gamybai, projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“. Veiklos aprašymas: ekspozicijoje dalyviai supažindinami su kaukių paroda, peržiūrimas 11 min. trukmės animacinis filmas, pristatantis Užgavėnių tradicijas ir papročius. Dalyviai susipažįsta su persirengėlių vaikštynėmis, dainomis. Užsiėmimo metu jie sužino, kas yra Užgavėnės, kodėl per šią šventę vejama iš kiemo žiema ir kviečiamas pavasaris, kodėl per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti – dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Per Užgavėnes rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, elgetų ir žydų kaukės. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai mokomi pasigaminti charakteringą kaukę papjė mašė technika.
Dailė, Etninė kultūra

Molinukas - mano žaisliukas

Tai kūrybinis, integracinio pobūdžio užsiėmimas, kuriame persipina etninė kultūra, socialinis ugdymas ir menas. Užsiėmimo metu vaikai skatinami stebėti ir analizuoti savo gyvenamąją
aplinką, aptariamos dabartinės vaikų pareigos ir laisvalaikis, lyginama su tradicinio Lietuvos kaimo vaikų laisvalaikio ir pareigų sampratomis. Ir čia kyla klausimas: kokie yra ir kokie buvo mėgstamiausi vaikų žaislai? Nors prieš 100 metų tėvų nuostatos buvo aiškios: „kad vaikui reikia dirbti, o ne žaisti“, visgi daugiausiai žaislų turėdavo piemenukai, kurie gyvuliukų poilsio metu patys juos ir pasigamindavo. O labiausiai paplitę buvo žaisliukai molinukai – molinės gyvūnų figūrėlės. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje, kur dalyviai apžiūri ir tyrinėja muziejuje saugomų molinių žaisliukų, skulptūrėlių kopijas, nagrinėja jų išvaizdą, pagrindines kūno dalis, išsiaiškina kas lemia, kad arklys yra arklys, o ožys yra ožys ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Vėliau pasitelkdami teatrinės raiškos priemones atpažinsime ir išreikšime įvairias gyvūno kūno pozas, emocijas ir charakterį. Taip pasiruošę vyksime į edukacinę klasę, kur didžiąją užsiėmimo dalį skirsime kūrybai, mokinsimės skulptūrinės lipdybos iš molio pagrindų, formuosime ir jungsime atskiras gyvūno detales ir sukonstruosime savo žaisliuką – molinuką. Šioje dalyje pasinersime į tikrą kūrybinį nuotykį, kur pradžioje pasirinktas lipdyti arkliukas galiausiai gali virsti lama, o kačiukas – mažu šuneliu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Paprotiniai amatai

Programa skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Kas yra paprotiniai amatai? Kuo Lietuvos paprotiniai amatai panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų šalių paprotinių amatų? Kodėl svarbu kiekvienam
lietuviui žinoti ir puoselėti savo tautos paprotinius amatus? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite programos teorinėje dalyje. Praktinėje programos dalyje sukursite vieno pasirinkto paprotinio amato darbelį: margutį, verbą, karpinį, šiaudinuką, kaukę ar vaško žvakelę. Aprūpiname visomis kūrybai reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis. Sukurti darbai atiduodami autoriams. Programos trukmė 90 minučių.
Etninė kultūra

Piemenų pučiamieji instrumentai. Jų gaminimas ir etnomuzikavimas.

Birbynių meistras edukacinio užsiėmimo metu supažindina moksleivius su seniausiais muzikos instrumentais, su piemenų etnine kultūra. Moksleiviai išmoksta pasigaminti paprastas piemenų
švilpynes ir jomis groja nesudėtingas melodijas bei pamėgdžioja paukščių garsus. Jaunesni moksleiviai ( 4-6 kl.) groja paprastesnes melodijas, vyresni (7-9 kl.) sudėtingesnes. Vyresnieji pamokomi pūsti ir ožragį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Dailė, Etninė kultūra

Medinis margutis – Velykų puošmena

Tikslas – skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje, pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais dekoruoti medinį margutį.
Uždaviniai: 1. supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius; 2. supažindinus su margučių kolekcija, išmokyti atpažinti skirtingų rūšių naminių paukščių kiaušinius (pradedant putpelės, baigiant stručio); 3. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 4. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką – pasirinktais raštais dekoruoti medinį margutį; 5. surengti medinių margučių ridenimo varžybas. Darbo metodai, priemonės Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Ekspozicijos margučius leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai dekoruoja po duotą medinį margutį. Kai užsiėmimo dalyviai susikuria medinius margučius, rengiamos jų ridenimo varžybos skatinant grupinio darbo, tarpusavio komunikavimo įgūdžius. Numatoma veikla Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintus ekspozicijos margučius. Išmoks atpažinti skirtingų naminių paukščių kiaušinius pagal dydį (pradedant putpelės, baigiant stručio). Praktinės dalies metu kiekvienas, gavęs po medinį margutį, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis jį dekoruos savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Štai atvažiuoja Kalėda“

Edukacinė programa vyksta nuo 2008 m. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai
Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programa susideda iš trijų dalių: burtai, natūralios žvakės ir rankų darbo kūčiukai. Programos metu supažindinama su kalendorinės šventės – Kalėdų – šventimo senovėje papročiais ir tradicijomis. Kalėdos, arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šv. Kalėdų naktis – stebuklų, svajonių ir troškimų išsipildymo metas. Pagal tradiciją Kūčių vakarą mus aplanko magiškos jėgos, įvairios dvasios ir vaiduokliai, pasirengę užmegzti su mumis kontaktą. Tai žinojo dar mūsų protėviai, todėl būtent tuo laikotarpiu burdamiesi ir stengėsi sužinoti savo ateitį, ar išsipildys svajonės, norai ir kiti dalykai. Edukacinės programos dalyviams pasakojama apie kalėdinius būrimus. Paskui vyksta Kalėdinių burtų praktinis organizavimas, kur visi mokomi tradicinių kalėdinių burtų. Dalyviai išbando spėjimus: iš žirnių skaičiavimo, šiaudų traukimo, iš pėdavimo, batų metimo, kt. Vėliau visus kviečiame pasigaminti kūčiukų. Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Laikantis tradicijų kūčiukus reikėtų kepti patiems Kūčių dieną ar išvakarėse, nes tik pagamintas namuose pačių rankomis šis patiekalas įgauna prasmę. Edukacinėje programoje vaikai prisiliečia prie šios tradicijos ir išmoksta išsikepti kūčiukus, kuriuos vėliau kartu su receptu parsiveža lauktuvių į namus. Tikimės, kad sudalyvavę edukacijoje vaikai ims kepti kūčiukus kartu su tėveliais ir kūčiukų kepimas neišnyks.
Rodomi įrašai: 31 - 40440