Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Etninė kultūra

Muilo gamyba – „Aš muiliukas, o ne torčiukas“

Muilas- skystas arba kietas, asmens higienos ir skalbimo priemonė. Bėgant amžiams jis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kiekvienas pirkdamas muilą kreipia dėmesį ne tik į jo formą bet
ir kvapą. Pirkdami muilą galvojame apie jo naudojimą -skalbimui ar higienai. Yra muilų, kurie pagaminti su specialiais priedais ir naudojami gydymo tikslais. Edukacinio užsiėmimo metu bandysime atsakyti į daugelį kylančių klausimų atsižvelgiant į istorinius faktus, gamybos technologijas ir naudojamas priemones prieš šimtus metų iki dabar. Susipažinsime su eterinių aliejų, džiovintų augalų panaudojimu norint suteikti muilui viliojantį kvapą. Kiekvienas muilas turi formą, kiekviename amžiuje formos keitėsi, todėl sužinos apie formos svarbumą įvairiais laikotarpiais. Praktinės užduoties metu kiekvienas dalyvis pasigamins pasirinktos formos, spalvos, vieno arba kelių skirtingų kvapų muilą. Edukacija atskleis kiekvieno dalyvio meninius gabumus. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per muilo gamybos edukaciją, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archajiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Gamindami muilą atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į aromatų pasaulį, o pačių pagamintas muilas su pasirinktais kvapais bus puiki dovana sau ar artimiesiems.
Dizainas, Etninė kultūra

,,Adventinis vainikas"

Ši edukacinė programa skiriama visoms amžiaus grupėms. Dalyviai prisimins svarbiausius aspektus, susijusius su Kristaus atėjimo šventės laukimo laikotarpiu, advento reikšme, Adventinio
vainiko pynimo samprata, paklausys ir patys susipažins su Adventinėmis giesmėmis. Edukacijos metu dalyviai išmoks pasigaminti Advento vainiką naudodami gamtinę medžiagą. Susipažins su vainiko atsiradimo istorija. Sužinos ką reiškia žodis Adventas, adventinio vainiko reikšmę (keturios žvakės – keturios savaitės), kad Adventinis vainikas – tai apskritimas, simbolizuojantis mūsų gyvenimo begalinį ratą, nėra pradžios, nėra ir galo, kad tai amžinybės simbolika. Susipažins su Advento laikotarpio papročiais, tradicijomis. Sužinos ką mūsų seneliai veikdavo, kokius darbus dirbdavo, o kokių nebuvo galima dirbti. Išgirs apie senuosius orų spėjimus. Pasakojimo metu dalyviai bus pakviesti kurti stebuklingą švenčių laukimą ir pasigaminti Adventinį vainiką – mielą ir prasmingą namų aksesuarą, kuris džiugins šiuo tamsiuoju metų laiku. Edukacijos vadovas parodys kelis vainiko karkaso darymo metodus naudojant įvairias gamtines medžiagas. Dalyviai išmoks skoningai naudoti floristikoje naudojamus puošybos elementus, juk Advento vainiko puošyboje gali atsispindėti visi įspūdžiai ir malonūs prisiminimai, ką mes patyrėme per praėjusius metus. Į namus sugrįš nešini ne tik advento vainiku, bet ir Adventine nuotaika.
Etninė kultūra

,,Pinsim margą juostą "

Tai etnokultūrinė edukacija. Užsiėmimo trukmė - 60 min. Veiklos tikslas -pasitelkiant etninės kultūros tematiką ugdyti asmenybę, turinčią brandžią tautinę savimonę ir savigarbą,
suvokiančią etninės kultūros visumą ir jos santykį su dabartimi. Užsiėmimo metu dalyviai pirmiausiai žiūrės video pristatymą apie lietuvių tautines juostas. Po to dalyviams bus pristatyti du liaudies žaidimai apie juostų pynimą, audimą, vaikai bus įtraukti į šokius-žaidimus. Vėliau bus pristatytos įvairių Lietuvos regionų juostos, jų simbolika. Galiausiai dalyviai nusipins po pintinę ar apvaliąją pintinę juostą(pasirinktinai). Edukacinės programos metu pasitelkiami vaizdiniai edukacijos metodai bus jungiami su praktiniais, kūrybingumui ugdyti taikomais metodais. Užsiėmimų metu ugdomos šios bendrosios kompetencijos: mokymasis, kūrybiškumas, pažinimas, komunikavimas, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Gardi duonelė savo darbu uždirbta

Bus sukurtas spektaklis „Gardi duonelė savo darbu uždirbta“ lietuvių liaudies pasakų motyvais. Panaudotos pasakos: „Apie žmogų ir velnią“, „Mitologinė sakmė apie vorą“, „Apie dailytą,
Perkūną ir velnią“. Spektaklyje vaidins : suaugusieji ir vaikai. Pasakų personažai kalbės kapsų šnekta. Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti darbštumą, sąžiningumą, bendruomeniškumą, branginti ir gerbti duoną, plėsti kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybingumą, kritinį mąstymą. Uždaviniai: supažindinti mokinius su duonos keliu, senoviniais įrankiai, dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka, gyvai įtraukti į vyksmą. Spektaklyje veikia tinginys Jonas, kuris eina dykos duonos ieškot. Sutinka vorą, kuris renka duonos trupinius ir duonelę brangina. Jonas sutinka velnią, nieką ir jie keliauja kartu. Dykaduoniai laukuose suranda besidarbuojantį ūkininką. Dykaduoniai plušo pas ūkininką: žemę arė, rugius sėjo, pjovė, kūlė, malė. Vaikai dalyvauja edukacijoje: supažindinami su įrankiais: rėčiu, pjautuvu, spragilu, duonkubiliu, liže, spėlios mįsles, žais, ragaus iškeptą naminę duoną.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Muzika, Etninė kultūra

Kai instrumentai prabyla...

Etnokultūrinė edukacija vyksta ŠRSKC Bazilionų filialo arba šio filialo Kurtuvėnų salės patalpose (šiltuoju metų laiku gali vykti ir lauko erdvėse). Atvykusius į edukaciją mokinius
pasitinka tautiniais kostiumais pasipuošę koncerto vedėja ir folklorinė kapelija. Skambant muzikai edukacijos dalyvius koncerto vedėja suskirsto į 3 grupes. Kapelijos muzikantai baigia groti ir prie I grupelės prieina kanklėmis grojusi muzikantė, prisistato ir pakviečia dalyvius susipažinti su jos instrumentu bei pabandyti pagroti. Prie kitos grupės prieina basedle grojęs muzikantas, prie trečiosios – armonikierius. Kai dalyviai išbando instrumentus grupelių vadovai pasikeičia. Išbandžius visus instrumentus visos trys grupelės vėl susirenka į vieną erdvę ir sukuriama didžioji kapelija. Muzikantai groja savo instrumentais, o edukacijos dalyviams išdalinami įvairūs perkusiniai instrumentai. Kadangi instrumentų visiems „neužtenka“ – likusieji tampa šokėjais. Mokoma šokti folklorinis šokis „Serbinta“ („Pamuoteli raganeli“ Vilnius 2014, knygą parengė Milda Ričkutė). Po trumpo mokymosi šokti ir groti visi edukacijos dalyviai (kartu su grupelių vadovais) rodo koncertinį numerį. Kad mokiniai ir namuose galėtų muzikuoti, siūloma pasigaminti įvairių perkusinių instrumentų. Juos gamina muzikantai ir 2 vaikų grupės. Perkusiniai instrumentai gaminami iš įvairių dėžučių ir plastikinių buteliukų bei kitokių mažų indų priberiant į juos džiovintų žirnių arba kitokių įvairaus stambumo elementų. Trečiajai mokinių grupei renginio vedėja išdalina popieriaus lapus su nupeštais tautinio kostiumo kontūrais ir spalvotus pieštukus. Mokiniai, pasižiūrėdami į muzikantų ir renginio vedėjos rūbus, nuspalvina savo lape esantį pavyzdį. Mokiniai gali kurti ir naują spalvinį tautinio kostiumo pavyzdį. Pabaigus visus darbus mokiniams siūloma sugrįžus surengti tautinio kostiumo piešinių bei savadarbių muzikos instrumentų parodą. Po šios edukacijos siūlome ekskursiją į vieną iš lankytinų objektų: mokykla, bažnyčia....
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Etninė kultūra

Gyvybės medis karpiniuose

Kas yra karpinys? Programos dalyviai supažindinami su popieriaus menu, popieriaus atsiradimo istorija, jo rūšimis, faktūra. Palyginami lietuviški ir pasaulio karpiniai, medžių įvaizdis
įvairiose šalyse. Mokoma ne tik kirpti, bet ir lenkti, plėšti, klijuoti, kt. Supažindinama su kūrybinių darbelių įvairove: simetrinis karpinys, siluetinis karpinys, erdvinis karpinys, koliažas, kt. Didžiausias dėmesys skiriamas gyvybės medeliui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos tautodailėje. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Supažindinama su kuparų ir skrynių puošyba. Mokoma iškirpti tradicinį gyvybės medelį, komponuoti ir sukurti savo darbelį (atvirukas, paveiksliukas, bendras kolektyvinis plakatas). Supažindinama su Lietuvos liaudies meistrų karpytojų darbais, spaudiniais apie karpinius.
Kita, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Miško brolių takais“

Pasikviesk miško brolius į savo mokymosi įstaigą! Atvykę uniformuoti, ginkluoti, su pilna partizaniška manta, trispalve rankoje, miško broliai jums papasakos apie laisvės kovų atminimo
svarbą, laisvės kovotojų herojiškumo apraiškas, laisvės ir demokratijos siekį, kartu su mokiniais užtrauks partizanišką dainą bei praves visapusiškai įdomią istorijos pamoką! Negirdėti pasakojimai surinkti iš amžininkų prisiminimų, fotografijų albumai, žibalinė lempa, autentiški ginklai, spausdinimo mašinėlė ir kiti buities reikmenys. Edukacinių užsiėmimų metu miško broliai surengs viktoriną ir išrinks išmintingiausius miško brolių bičiulius. Kiekvienas galės išmėgint savo rankų miklumą spausdinimo mašinėle, sužinoti kiek kilogramų mantos turėjo nešti partizanai žygyje, pakilnoti ginklus, pažvelgti pro langą su pirmojo pasaulinio karo žiūronais, kuriuos naudojo ir partizanai. Susitikimo metu vyks kūrybinės užduotys, spausdinimo mašinėle bus kuriamas palinkėjimas Lietuvai, pakalbėsime apie partizanų dainų, slapyvardžių tradiciją, poeziją, skiriamuosius ženklus, visi kartu perskaitysime partizanų priesaiką. Susitikimo pabaigoje visus pakviesime nusifotografuoti su senu, partizanų laikus menančiu, fotoaparatu.
Kita, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Rodomi įrašai: 31 - 40496