Dailė, Etninė kultūra

Svajonių angelas

Tikslas – supažindinti su liaudies meno atstovų ir profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbais, esančiais muziejaus ekspozicijoje, įkvėptiems menininkų kūrybos, lavinant kūrybinį
mąstymą, dekoruoti medinį angelą pateiktomis piešimo priemonėmis. Uždaviniai: 1. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius liaudies meno tapybos darbus, išryškinant žymiausius Šiaulių regiono ir Lietuvos kūrėjus. 2. Pristatyti mokiniams muziejuje esančius profesionalių menininkų tapybos, grafikos darbus, atliktus įvairiomis technikomis bei atspindinčius angelų vaizdavimo moderniojoje dailėje raidą. 3. Supažindinus su skirtingomis angelų išraiškomis vaizduojamojoje tradicinėje ir moderniojoje tapyboje ir grafikoje, išvystyti diskusiją, kuri skatintų mokinius kritiškai mąstyti, apdoroti gautą informaciją, palyginti ją su jau turimomis asmeninėmis žiniomis. 4. Užsiėmimo praktinės dalies metu, naudojant pateiktas medžiagas, dekoruoti medinį angelą. Darbo metodai ir priemonės Užsiėmimo metu naudojamas muziejuje esančios tapybos ir grafikos ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant darbų atlikimo techniką, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsitraukiant į diskusiją. Pasinaudojant multimedija, pateikiami žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų tapybos ir grafikos kūrinių pavyzdžiai angelų tematika. Praktinės dalies metu mokiniai, pasinaudodami pateiktomis piešimo priemonėmis, dekoruoja medinį angelą. Numatoma veikla Teorinės dalies metu pristatysime muziejuje esančią tapybos ir grafikos kolekciją angelų tematika, supažindinsime su angelo sąvoka ir reikšme. Vieni angelai saugo ir globoja, kiti – pildo norus ir svajones. Mokiniai galės „norų išpildymo rutulyje“ gyvenantiems angelams patikėti savo slapčiausias svajones. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos medinį angelą pasirinktais raštais, paversdamas jį savo svajonių angelu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Cukraus pasaka“

Pamokos metu mokiniai pamatys iš cukraus pastatytus miniatiūrinius Lietuvos architektūros statinius: gotikinį Napoleono namą, renesansinę Dailininko vilą ar kt. Namukai „maži, bet
dideli“ – jų svoris nuo 5 iki 10 kilogramų, jų statybai cukraus prireikia dar daugiau. „Statybinė medžiaga“ atkeliauja tiesiai iš seniausio Lietuvoje cukraus fabriko Marijampolėje. Vaikai stebės, kaip yra verdama cukraus siena, stogas ar net... pasaka... Dalyviai išgirs „Cukraus namuko“ istoriją, apipintą legendomis ir sakmėmis, o namo iškeliaus su pačių pasigamintu cukraus darbeliu. „Cukraus pasakos“ pamoka susidera iš trijų pagrindinių dalių: parodomosios (dėl saugumo, vaikams tik parodoma, kaip išliejama verdančio cukraus detalė), praktinės (vaikai patys maišo, lipdo ir puošia iš anksto paruoštus cukraus ruošinukus), intelektualinės (klausosi pasakojimo apie Cukraus name gyvenusias asmenybes, laikmetį, išlikusias legendas ar liaudies sakmes). Susipažinsime su Lietuvos kultūros paveldu, Lietuvos cukraus pramonės šaka, išbandysime netradicinę kūrybos priemonę – cukrų, išmoksime klausytis ir pajausti, ką byloja šimtamečiai statiniai. Pamokoje naudojamos priemonės: cukrus ir jo gaminiai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimų metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. „Cukraus pasakos“ pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Dailė, Etninė kultūra

Medinis margutis – Velykų puošmena

Tikslas – skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje, pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais dekoruoti medinį margutį.
Uždaviniai: 1. supažindinti su Velykinių margučių pavyzdžiais apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius; 2. pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę; 3. išlaisvinti kūrybiškumą per praktiką – pasirinktais raštais dekoruoti medinį margutį; Darbo metodai, priemonės Užsiėmimo metu naudojamas pavyzdžių apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su mokiniais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos pateiktys. Margučius leidžiama paimti į rankas, liesti. Praktinės dalies metu, laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, mokiniai dekoruoja po duotą medinį margutį. Numatoma veikla Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintus margučius. Praktinės dalies metu kiekvienas, gavęs po medinį margutį, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis jį dekoruos savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių. Siektini rezultatai Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai geriau suvoks praeities kultūrinio-paprotinio palikimo unikalumą ir svarbą šiomis dienomis, tęsiant margučių marginimo tradicijas savo šeimoje. Suvoks liaudies meno pradą margučių ornamentikos, patys susipažins su ornamentiškumu. Lavins vaizduotę, kūrybinį mastymą bei kūrybinius gebėjimus, pasitelkdami saviraiškos laisvę – iš pateiktų raštų pasirinkdami sau tinkamus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vėtrungių keliais aplink marias“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyvių pažinimo lauku taps autentika bei simboliais paženklintas Lietuvos pamario kraštas. Vėtrungių kilmės paieškos, jų gamybos subtilybės, spalvų ir raštų
įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į laivybos istorijos pasaulį. Kiekvienoje vėtrungėje kaip ir knygoje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, namai, viltys, krantas, gamta... Užsiėmimo tikslas – per kultūros paveldo objekto pažinimą padėti mokiniui pažinti gyvenimo įgūdžius, tautiškumą ir pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti mokinius mąstyti, pažinti savo individualybę, kelti saviugdos tikslus, įvertinti savo poelgius ir pažangą, savarankiškumą ir atsakingą saugų elgesį; ugdyti mokinių pastabumą detalei bei gebėjimą ją perskaityti geografiniame, kultūriniame bei socialiniame kontekste; skatinti kelti klausimus apie save ir pasaulį, pažinti ir branginti gimtojo krašto gamtos ir kultūros paveldą, vertybes, aplinką, žavėtis gamtos įvairove. Užsiėmimo metu edukatorius su vaikais aiškinasi, kas yra vėtrungė, kokia jos paskirtis. Ar šiandieniniame pasaulyje vėtrungė neprarado savo prasmės ir kas šiandien galėtų būti jos prototipas? Vyksta dialogas, vaikai skatinami išreikšti savo nuomonę, pasisakyti. Tokiu būdu skatinamas vaikų gebėjimas viešai kalbėti, nebijoti reikšti savo minčių. Kalbant apie vėtrungių atsiradimą, diskutuojama apie neribojamą žmogaus veiklą vandenyje ir jos pasekmes, apie atsakingos žmogaus veiklos gamtoje, šiuo atveju – žvejojant, būtinumą. Aptariama ekologinė tema, gamtosaugos taisyklių paskirtis ir svarba. Tai ugdo atsakomybę už savo veiklos padarinius, formuoja aplinkosaugines nuostatas. Drauge su vaikais analizuojant Kuršių marių žemėlapį bei vėtrungių ženklinimo sistemos subtilybes, lavinamas vaikų erdvinis suvokimas, žemėlapio skaitymo įgūdžiai. Gilinantis į vėtrungės sandarą, vaikams perteikiamos vėtrungių gamybos subtilybės, „įdarbinami“ lytėjimo ir net uoslės pojūčiai.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Vidury dvaro meška karo“

Vaikus pasitinka gaspadorius Petras. Žibalinės lempos šviesoje jis aprodo ūkį, papasakoja apie rudens darbus. Paskui visus gryčion pakviečia gaspadinė Agota ir moko smulkių buities
darbelių: plėšyti plunksnas, vyti siūlus, pešioti vilnas. Dengdama Kūčių stalą, Agota pasakoja apie Kūčių vakarienę ir papročius, moko būrimų. Galop ateina Senis Kalėda ir atsiveda meškutę. Visi kartu žaidžia ir dainuoja, Senis Kalėda atriša maišą ir linksmai su meškute dalina dovanas. Tikslas – skleisti etnokultūros tradicijas. Uždaviniai: sudaryti ugdymo sąlygas, palankias tautinėms vertybėms ir kompetencijoms plėtoti; suteikti mokiniams žinių apie Advento, Kūčių ir Kalėdų papročius, tradicijas. Metodai: 1. Ugdymo procese, naudojant muziejuje sukauptus etnografinius eksponatus, atlikti įvairius senuosius buities darbus. 2. Dengti Kūčių stalą, pagal senąsias šios dienos tradicijas. 3. Sutikti Senį Kalėdą, ateinantį su oracijomis, kalėdiniais sveikinimais, dovanėlėmis 4. Dalyvių ir Senio Kalėdos Kalėdų žaidimai, dainos, burtai.
Etninė kultūra

Mano pirmasis sodas

Šis užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su tradiciniu lietuvišku sodu, jiems bus suteikta galimybė išmokti jį susirišti ir turėti savo aplinkoje. Pirmoje dalyje moksleiviams bus
paaiškinta sodų reikšmė, svarba ir panaudojimas liaudies papročiuose ir apeigose: vestuvėse bei krikštynose. Susipažins su sodų pavyzdžiais, esančiais Vilniaus etninės kultūros centre. Antroje dalyje moksleiviai bus supažindinami su galima sodo žaliava: įvairiais javais (rugiais, kviečiais, kvietrugiais), nendrėmis ir smilgomis, aptariamas žaliavos rinkimo laikas bei saugojimo sąlygos. Mokomi paruošti šiaudus ir sukarpyti reikiamais ilgiais. Trečioje daly rišamas tradicinis sodas – dvi lygiakraštės piramidės su bendru pagrindu. Baigus sutvirtinamos ir išlyginamos sodo kraštinės.
Etninė kultūra

Lino kančia (arba nuo sėklelės iki drobelės)

Lankytojus pasitinka tautiniais rūbais apsirengusi muziejininkė ir pradeda pažintį su ekspozicijoje esančiais daiktais ir padargais, kurie naudojami linų auginimui bei apdirbimui. Po
to, edukacijos dalyviai žiūri filmą, kaip linai nuraunami, rišami į pėdus, nukaršiami. Su muziejininkės pagalba patiems siūloma pabandyti austi audimo staklėmis, verpimo rateliais susisukti siūlus. Žinių įtvirtinimui vaikai suskirstomi į komandas, kurios tarpusavyje rungtyniauja viktorinose, praktinėse užduotyse.
Etninė kultūra

Bitelė ratuota

Arklio muziejuje, aukštaitiškoje sodyboje, dalyvius pasitikusi šeimininkė supažindina su kaimo sodybos aplinka, būdingais pastatais ir pasiūlo atrasti ir atpažinti bičių namelį – avilį.
Pagal metų laiką ir oro sąlygas toliau programa tęsiama prie avilio, dalyviai supažindinami su bičių šeimos kaip gyvosios bendruomenės gyvenimu, diskutuoja apie žmonių ir bičių gyvenimo bendruomenėje panašumus ir skirtumus. Susirinkę į trobą, programos dalyviai susipažįsta su avilyje bičių gaminamais produktais: juos uodžia, liečia, ragauja, kalbasi apie įvairių produktų panaudojimą. Šeimininkė pasakoja apie bitininkystės istoriją Lietuvoje, vaistines produktų savybes. Dalyviams išsamiau pristatomas vaškas, jie supažindinami su žvakių gamybos priemonėmis, kartu su dalyviais paruošiamas ratas – pririšami dagčiai, šildomas vaškas. Paruošusi įrankius, šeimininkė kiekvieną programos dalyvį individualiai moko nulieti žvakę. Nuo viršaus pilant vašką, apliejamas dagtis, tai kartojama tol, kol suformuojama žvakė. Apstingusios žvakės nuimamos nuo rato ir paruošiamos naudojimui. Savo žvakes nusilieję programos dalyviai supažindinami su žvakių panaudojimo istorija ir nūdiena. Pristatomos apšvietimo ir apeiginės žvakės, trumpai papasakojama apie kitus žvakių gamybos būdus. Programos pabaigoje šeimininkė kartu su dalyviais aptaria pasiektus rezultatus, žodžiu pakartoja žvakių liejimo procesą, apžiūri ir palygina dalyvių nulietas žvakes, jas apibūdina.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kai dangus nusileidžia ant žemės"

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su senoviniu lino apdirbimu: linų rūšimis, sėja, linų rovimo, karšimo, mirkymo, klojimo, džiovinimo, mynimo, brukimo, šukavimo darbais. Išryškinamos
bendruomeninės darbų tradicijos: linarovio, linamynio, linabrukčio talkos, verpimo vakaronių paprotys. Išryškinamos tradicinės kultūros vertybės: darbštumas, pareigingumas kantrybė. Aptariamas linų pluošto naudojimas tradiciniame valstiečių ūkyje. Demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai. Aptariami lino kančios motyvai lietuvių patarlėse, priežodžiuose, mįslėse. Sekamos sakmės „Deivės verpėjos“, „Lino kančia“. Didesnis dėmesys skiriamas jaunimo bendruomeninėms tradicijoms – patalkių vakarėliams, kuriuose jaunimas šoko, dainavo, ėjo ratelius, vaišinosi, žaidė žaidimus, sprendė jaunimo bendruomenės problemas, turėjo progą parodyti savo jėgą, vikrumą, sumanumą. Naudodamiesi autentiškų įrankių kopijomis, moksleiviai išbando įvairius linų apdirbimo darbus: karšia, kulia, mina, bruka, šukuoja, verpia. Einami smagūs jaunimo patalkių vakarėlių rateliai „Pasėjau linelius“, „Linelius roviau“, „Auskim, sesutės, abrūsus“. Moksleiviai ragauja linų sėklų.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuo kvepia namai: tradiciniai lietuvių valgiai“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Aukštaitijos regiono kulinariniu paveldu. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su lietuvių valstiečių maistu XIX a. 2-ojoje pusėje–XX a. pr.,
valgymo kultūra. 2. Suteikti žinių apie valgymo režimą, valgymo kultūrą. 3. Sudaryti sąlygas mokiniams gaminti bei ragauti Vidurio Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Priemonės: piesta, sviestamušė, sūrmaišis, kultuvė, spragilai, sėmenys, kanapės, varškė, grietinė, bulvės, rugiai, duona, girnos, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradiciniais Aukštaitijos regiono patiekalais, kasdieniais ir šventiniais valgiais, valgymo kultūra; demonstruojami tradicinės virtuvės namų apyvokos daiktai; praktiškai mokomasi atskirti grūdines kultūras: rugius, kviečius, avižas, miežius; didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis girnomis mala rugius, sviestamuše muša sviestą, piesta grūda kanapes; mokiniai stebi varškės gaminimo procesą; užsiėmimo metu ragaujama duonos giros, varškės, varškės sūrio, ruginės duonos, karštų bulvių, sėmenų bei kanapių; pristatant naują produktą ar patiekalą menamos mįslės, sakomos greitakalbės, mokomasi patarlių, priežodžių; demonstruojama garsinio mokomojo filmo „Tradiciniai lietuvių valgiai“ ištrauka. Rezultatai: mokiniai susipažins su tradiciniu lietuvių valstiečių maistu, elgesio kultūra, turės galimybę sukaupti maisto gaminimo patirties, išmoks keletą mįslių, patarlių, greitakalbių.
Rodomi įrašai: 30 - 40289