Kita, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Bausti negalima pasigailėti“

Edukacinis užsiėmimas apie Holokaustą ir jo vykdytojus Lietuvoje. Užsiėmimo forma – vaidmenų žaidimas „Teismas“. Dalyviai supažindinami su Holokausto istorija Lietuvoje ir IX forte,
pristatomas žmogaus prisipažinimas vykdžius žydų naikinimą bei liudytojo pasakojimas. Pasiskirstę vaidmenimis dalyviai analizuoja priežastis, kodėl Tautinio darbo apsaugos bataliono kariai dalyvavo žydų naikinime. „Teismo“ metu nagrinėjami Holokausto vykdytojų motyvai, analizuojama situacija, o ne teisiami konkretūs asmenys. Užsiėmimas skatina kritiškai mąstyti, argumentuotai išsakyti nuomonę, diskutuoti apie moralę ir vertybes.
Etninė kultūra

Užpalėnų sakmė

Paslaugos gavėjai pasitinkami Užpalių miestelio centre, trumpai, remiantis tautosaka, pristatoma miestelio istorija. Vaikai suskirstomi į tris grupes t.y. sakmės herojus: laumes, pelkių
monus ir gamtos reiškinius. Grupėms vadovaus paslaugos teikėjo nariai. Dalyvių autobusu vykstama iki Lygamiškio piliakalnio kurio papėdėje yra Laumės valtis. Susipažinus su Aukštaitijos kanklių meistro J. Lašo instrumentu atliekami lauminėjimo ritualai. Vykstant užsiėmimui, dalyviai bendraudami atskirai grupėmis ir komandoje žaisdami, eidami ratelius, atlikdami ritualus kurs vieną sakmę apie Užpalius. Ant piliakalnio bus žaidžiami žaidimai kurių metų „konfliktuoja“ laumės ir „pelkių monai“. „Gamtos reiškiniai“ sustabdo konfliktą ir visus veda prie netoliese esančio Krokulės šaltinio. Atlikus apsiprausimo šaltinio vandeniu ritualą baigiama kurti sakmė ir baigiasi užsiėmimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Duonos kepimas“

Tikslas – etninio paveldo tradicijų tęstinumas. Uždavinys – pamokyti kepti duoną. Priemonės: malkos, duonos kepimo inventorius, miltai, vanduo, raugas, cukrus, druska, kmynai, sviestas,
linų sėmenys, kanapės. Metodai: pasakojimas, pokalbis, aiškinimas, demonstravimas, praktinės pratybos, refleksija. Edukacinė programa „Duonos kepimas“ nuo 2011 m. vedama atstatytoje malūnininko troboje, lankytojus viliojančioje tradiciniu kaimo interjeru, etnografine ekspozicija. Sakoma, jog duonos skonis – tai gyvenimo skonis. Norinčius sužinoti, koks jis, maloniai priima šventiškai nusiteikusi gaspadinė – kiekvieno edukacinio užsiėmimo metu kepama kvapni, natūraliai subrandinta, ruginė duonelė. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, lankytojai išgirsta pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužino valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, kiekvienas padaro ir kepa savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, ragauja duonelę, užteptą sviestu ir pabarstytą maltais linų sėmenimis ar kanapėmis. Susirinkus dalyviams, krosnis jau iškūrenta, ruošiamės kepti duoną. Prieš pradėdama kepaluoti duoną, gaspadinė pasakoja apie duonos kepimo tradicijas. Gal galite pasakyti, kiek duonai metų, kada ruginė duona pradėta kepti? Ar žinote, kad senovėje rugiai buvo kitokie? Kas vaikams būdavo draudžiama daryti, kol duona kepa? Atsakius į šiuos klausimus, edukatorė pradeda rodyti, kaip daromas duonos kepalas ant ližės. Ji vilgo ranką vandenyje ir dalija visą duoną į tiek dalių, kiek kepalų bus kepama. Duona kepaluojama ant medinės ližės. Ližės galva išklojama lapais: klevo, ąžuolo, kopūstlapiais, ajero. Tuomet edukacinės programos dalyviai kviečiami daryti savo kepalėlius. Pirmiausiai edukatorė parodo, kaip formuojamas mažas duonos kepalėlis. Mokiniams patariama, padedama. Kepalėliai puošiami tradiciniais ženklais – duobutėmis, brūkšneliais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai

Mokiniai apžiūri Vaikų bibliotekos pirmojo aukšto lubų ir sienos įkurdintą dailininko Artūro Aliuko kūrinį „Pasaulio modelis“, padovanotą 1988 m. Tai Lietuvos kunigaikščių antspaudai,
baltų runos, baltiški mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinė simbolika, zodiako ženklai ir kt. Paaiškinama, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Yra galimybė pavartyti du albumus, į kuriuos autorius yra sukėlęs „Pasaulio modelio vaikams“ simbolius. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimą, mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais, nepatekusiais į „Pasaulio modelį vaikams“, bei bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Edukacijos lankytojai kviečiami atlikti ir praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis sukurti vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristatyti piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas.
Dailė, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos"

Užsiėmimo metu supažindinama su šiuolaikinės tekstilės darbais - menininkės Eglės Gandos Bogdanienės bei kūrybinės grupės „Baltos kandys“ darbais. Su mokiniais diskutuojama, kokius
idealus iškelia menas, kokias vertybes formuoja, kokias socialines žinutes siunčia? Demonstruojami šiuolaikinio meno veltinio darbų pavyzdžiai (rankinės, kilimėliai, paveikslai, įvairūs aksesuarai) bei senieji vilnos dirbinių pavyzdžiai (kepurės, veltiniai). Išryškinama avių vilnos reikšmė tradicinėje kultūroje. Aptariamas vilnos pluošto panaudojimas tradicinėje kultūroje: kepurių, apavo, milo, čerkaso vėlimas. Pristatomos tradicinio vėlimo technologijos: demonstruojamas video įrašas ”Veltinių vėlimas”. Virtualiai supažindinama su naminiu vilnos apdirbimu Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje.: avių kirpimo, vilnos plovimo, karšimo, dažymo, verpimo etapais. Pasakojimai iliustruojami muziejinių eksponatų pavyzdžiais: avikirpėmis žirklėmis, rankiniais karštuvėliais, verpimo rateliu, audimo staklėmis. Mokomasi verpti vilną. Didesnis dėmesys skiriamas ekologinės tekstilės sampratai, natūralaus dažymo augalais būdams. Kūrybinių dirbtuvių metu šlapiuoju būdu apveliamas muilas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Slaptoji mokykla“

Kaip vaikai buvo mokomi slaptoje mokykloje? Nuo ko reikėjo slėptis? Šiuos ir kitus atsakymus sužinosite edukacinėje programoje „Slaptoji mokykla“. Programa pakvies tapti šios mokyklos
auklėtiniais. Visi susėda ant suolo prie ilgo stalo... Vaikai mokysis užrašyti pirmąją raidę žąsies plunksna, „slebizuoti“ žodžius, atlikti kai kuriuos buities darbus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūdikystė, vaikystė senoje pirkioje

Bus bandoma atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė ir išliko. Programos metu galėsite ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, bet ir pažaisti su
senaisiais mediniais žaislais ir paragauti „beržinės košės”. Sužinosite apie tikėjimus, spėliones. išmoksite lopšinių ir žaidinimų. Suvystysite ir „užmigdysite lėlę”. Pasigaminsime „čiulpiką”. Pasimatuosite to meto drabužėlius ir apavą. Nudirbsite kelis vaikiškus darbelius. Sužinosite, kaip vaikai buvo mokomi elgtis prie stalo ir svečiuose. Ant ko ir su kuo rašė ir t. t.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Šilagalio kaime

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Muzika, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Vidury dvaro meška karo“

Vaikus pasitinka gaspadorius Petras. Žibalinės lempos šviesoje jis aprodo ūkį, papasakoja apie rudens darbus. Paskui visus gryčion pakviečia gaspadinė Agota ir moko smulkių buities
darbelių: plėšyti plunksnas, vyti siūlus, pešioti vilnas. Dengdama Kūčių stalą, Agota pasakoja apie Kūčių vakarienę ir papročius, moko būrimų. Galop ateina Senis Kalėda ir atsiveda meškutę. Visi kartu žaidžia ir dainuoja, Senis Kalėda atriša maišą ir linksmai su meškute dalina dovanas. Tikslas – skleisti etnokultūros tradicijas. Uždaviniai: sudaryti ugdymo sąlygas, palankias tautinėms vertybėms ir kompetencijoms plėtoti; suteikti mokiniams žinių apie Advento, Kūčių ir Kalėdų papročius, tradicijas. Metodai: 1. Ugdymo procese, naudojant muziejuje sukauptus etnografinius eksponatus, atlikti įvairius senuosius buities darbus. 2. Dengti Kūčių stalą, pagal senąsias šios dienos tradicijas. 3. Sutikti Senį Kalėdą, ateinantį su oracijomis, kalėdiniais sveikinimais, dovanėlėmis 4. Dalyvių ir Senio Kalėdos Kalėdų žaidimai, dainos, burtai.
Etninė kultūra

Edukacinė programa „Audinių raštai šiandien"

Užsiėmimo metu demonstruojami lino, vilnos, kanapių, dilgėlių pluoštų pavyzdžiai. Moksleiviai tyrinėja pluoštus, bando įspėti, kuris augalinis pluoštas yra švelniausias, stipriausias,
svarbiausias tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje. Demonstruojami muziejaus fonduose sukaupti tekstilės rinkiniai: rankšluosčiai, lovatiesės, staltiesės, gūnios, apatiniai ir viršutiniai drabužiai, juostos, patalynė. Išryškinama audimo amato svarba tradicinėje kultūroje. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su Lietuvos kaimo audinių raštais, spalviniais deriniais, komponavimo principais. Išryškinamos baltų ir slavų geometrinių raštų pavadinimų ir pavidalų bendrybės: analizuojami augalijos, gyvūnijos pasaulio, kosmoso objektų, geometrinių figūrų įvaizdžiai. Moksleiviai supažindinami su šiuolaikinės Lietuvos tekstilės ir mados kūrėjų darbais, kuriuose gausu autentiškų tradicinės tekstilės detalių, spalvų, raštų, simbolių. Kūrybinių dirbtuvių metu moksleiviai kuria simetrinę arba asimetrinę kompoziciją, improvizuoja kontrastingais spalviniais deriniais. Remdamiesi tradicinės tekstilės pavyzdžiais ir Jonavos krašto audinių raštų simbolika, moksleiviai dekoruoja lininį maišelį šilkografijos dažais.
Rodomi įrašai: 31 - 40304